Policija nusikaltimo neįžvelgė

Šiandien minėtam vienam iš šešių S.Nėries ir skulptoriaus Bernardo Bučo anūkui, pavadintam senelio vardu, buvo pareikšti trys įtarimai dėl pastaruoju metu vykdyto psichologinio smurto prieš Kauno antstolius.

Pirmiausiai – dėl trukdymo J.Gruodžio gatvėje kontorą turinčios antstolės veiklai. Pastaroji, turinti vykdomąją bylą dėl B.Bučo skolų, dar balandžio pradžioje rado savo elektroniniame pašte vaizdo įrašą su šio skolininko nuotrauka, kurioje jis laikė rankose, pirminiais duomenimis, kažkokį antikvarinį ginklą. Įraše skambėjo ir vyriškas balsas, kuris anglų kalba, pirminiais duomenimis, reikalavo, peržiūrėjus jį, skubiai ištrinti.

Eitvydo Kinaičio nuotr.

Antstolei pranešus apie tai Kauno policijai, ši tada pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakė. Tačiau, šį jos sprendimą peržiūrėjusi Kauno apylinkės prokuratūra jį panaikino. Ir po dvylikos dienų pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl grasinimų antstolei bei trukdymui jos veiklai.

Trims antstoliams – išskirtinis dėmesys

Kaip jau rašyta, prie minėtos antstolės kontoros, kaip ir dar keturių jos kolegų buveinių, sekmadienį buvo rastas akmeninis kryžius su vokišku užrašu.

Tokie patys kryžiai buvo aptikti ir prie kitų Kauno centre – Vasario 16-osios, Gedimino, Kęstučio ir A.Mickevičiaus gatvėse esančių antstolių kontorų. Kaip įtariama, visose jose taip pat buvo vykdomųjų bylų dėl B.Bučo skolų.

Eitvydo Kinaičio nuotr.

Tačiau, patikslintais duomenimis, tik ant trijų minėtų kontorų sienų dar buvo išpieštas ir trikampis, kuris, anot teisėsaugininkų, taip pat yra grasinamojo pobūdžio.

Dėl šių sekmadienio radinių B.Bučui ne tik pareikštas įtarimas trukdymu penkių Kauno antstolių veiklai, bet ir prie šio ikiteisminio tyrimo prijungta jau minėta dar balandį dėl to paties pradėta byla, susijusi su ankstesniu vienos iš jų terorizavimu.

Seniūnija vandalizmą pražiopsojo

B.Bučui šiandien pareikštas įtarimas ir dėl vandališko senųjų Saugonių kaimo kapinių, esančių Vilkaviškio rajono Šeimenos seniūnijos Alvito kaime, išniekinimo ir penkių jose buvusių Pirmojo pasaulinio karo aukų paminklų pasisavinimo, turint tikslą psichologiniu smurtu trukdyti antstolių veiklai.

Šias kapines prižiūrinčios Šeimenos seniūnijos seniūnas Gintas Bakūnas portalui kauno.diena.lt šiandien prisipažino sužinojęs apie jų išniekinimą tik vakar. Jis pasakojo, kad šiose senosiose kaimo kapinėse buvo išskirtas plotas ir per Pirmąjį pasaulinį karą žuvusiems vokiečių kariams. Tačiau, išnykus kaimui, šios kapinaitės atsidūrė ties Kiršų ir Alvito kaimų riba. Ne per toliausiai nuo jų šiandien gyvena ir vienintelio iš šių apylinkių kilusios S.Nėries sūnaus žmona, t.y. jų išniekinimu įtariamo B.Bučo mama.

Seniūnas teigė, nuvykęs į šias nuošalioje miškingoje vietoje esančias kapinaites, teradęs vieno jose stovėjusių akmeninių kryžių čia palaidotiems vokiečių kariams fragmentą. Kultūros paveldo departamento Marijampolės skyrius dėl pavogto kultūros paveldo rengiasi rašyti pareiškimą jį suradusiems Kauno teisėsaugininkams.

Kauno policijos nuotr.

Žmogžudystės šešėlis

Kaip jau ne kartą rašyta, prieš porą metų nepakaltinamu pripažintas B.Bučas yra Kauno teisėsaugininkų galvos skausmu jau ne vieneri metai.

2008-aisiais jis buvo įtariamas sukčiavimu. Tačiau, šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, pirminiais duomenimis, susitaikius su nukentėjusiuoju. 2012-aisias panašus likimas ištiko ir ikiteisminį tyrimą, pradėtą B.Bučo atžvilgiu dėl vagystės. Tik jis buvo nutrauktas dėl mažareikšmiškumo.

Tačiau, 2013-aisiais dėl vienos vagystės B.Bučas buvo nubaustas baudžiamuoju įsakymu 390 litų bauda, kurią sumokėjo.

Po to prasidėjo jau ne kartą aprašytų įvairių nusikaltimų, su kuriais sietas B.Bučas, virtinė. 2015-aisiais jis buvo suimtas ir už benamio, kurio palaikai buvo aptikti vienos Kauno senamiesčio dykvietės kanalizacijos šulinyje, nužudymo. Toks sprendimas buvo priimtas, suradus juos iškėlusius liudytojus. Šie teigė padarę tai policijos pareigūnu jiems prisistačiusio B.Bučo nurodymu. Tačiau, šis ikiteisminis tyrimas, neįrodžius jo kaltės, buvo nutrauktas.

Pasveiko ar iš viso nesirgo?

B.Bučas buvo įtariamas ir jau minėtais išpuoliais prieš muziejininkus, paveldosaugininkus, vieną Kauno antstolį bei policiją – padegęs buvusį Santakos policijos komisariato pastatą Kauno senamiestyje.

Tačiau, tada pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl grasinimų, viešosios tvarkos pažeidimo bei svetimo turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu baigėsi priverstinių medicinio poveikio priemonių šias nusikalstamas veikas, kaip 2018-ųjų vasarį konstatavo Kauno apylinkės teismas, padariusiam B.Bučui taikymo.

Remiantis jį tyrusių psichiatrų išvada, B.Bučas tada buvo pasiųstas priverstiniam gydymui į Rokiškio psichiatrijos ligoninę. Tačiau, po pusmečio Rokiškio teismas, taip pat remdamasis psichiatrų – tik jau gydžiusių B.Bučą išvadomis, pakeitė jam skirto priverstinio gydymo režimą į ambulatorinį. T.y. 2018-ųjų rugpjūtį jis buvo iš minėtos ligoninės išleistas.

Dar po pusmečio jau Kauno apylinkės teismas, kaip ir privalėjo, vėl peržiūrėjo kolegų iš Rokiškio sprendimą ir priverstinį ambulatorinį gydymą B.Bučui pratęsė dar pusmečiui. Tačiau, šiam pasibaigus, jau jį nutraukė – taip pat remdamasis psichiatrų išvadomis greičiausiai apie šio jų paciento pasveikimą.

Bernardas Bučas/Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

Vėl prašyta suimti

Sulaikius vakar B.Bučą dėl jam inkriminuojamų naujų išpuolių, šiandien vėl kreiptasi į Kauno apylinkės teismą dėl jo suėmimo.

Kitas Kauno teisėsaugininkų veiksmas greičiausiai bus – naujas kreipimasis į psichiatrus, kad šie įvertintų šiandieninę B.Bučo sveikatos būklę.

Portalo kauno.diena.lt duomenimis, B.Bučas iš esmės pripažįsta jam inkriminuojamus nusikaltimus. Tačiau, linkęs teigti, kad tai – ne nusikaltimai, o jo saviraiškos laisvė.

Panašiai jis linkęs aiškinti ir, ką reiškia ant trijų Kauno antstolių kontorų išpieštas trikampis. Esą tai – triada. Vikipedijoje triada apibūdinama, kaip bendras kinų kriminalinių organizacijų pavadinimas.

Kauno apylinkės teismo posėdis, kuriame spęsta, ar tenkinti prokuroro Juozo Bagdonavičiaus prašymą skirti B.Bučui griežčiausią kardomąją priemonę –suėmimą, užtruko apie pusantros valandos, nes jo advokatas Aidas Venckus pareiškė norą susipažinti su bylos medžiaga.

Pats B.Bučas dalyvavo šiame posėdyje nuotoliniu būdu – surengus vaizdo konferenciją su Kauno policijos areštine.

Teismo argumentai

Prokuroro prašymą suimti B.Bučą maksimaliam leistinam trijų mėnesių terminui nagrinėjęs Kauno apylinkės teismo teisėjas Dominykas Rusonis, paskirtas į šias pareigas vos prieš keturis mėnesius, neleido pratęsti įtariamojo išpuoliu prieš antstolius bei kapinių išniekinimu laikymo už grotų.

Pasak Kauno apylinkės teismo pirmininko padėjėjos ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Indrės Cvilikaitės, toks sprendimas priimtas, konstatavus, kad B.Bučo suėmimui nėra pagrindų – jo dalyvavimas ikiteisminiame procese gali būti užtikrintas ir švelnesnėmis priemonėmis. 

„Nenustatyta aplinkybių, leidžiančių manyti, kad jis galėtų bandyti paveikti šio proceso dalyvius ar sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti teisme“, – cituojama teisėjo D.Rusonio nutartis minėtos Kauno apylinkės teismo atstovės pranešime žiniasklaidai.

Jame teigiama, kad nėra pagrindo manyti ir, kad B.Bučas gali daryti naujas nusikalstamas veikas.

Taigi, šiandien B.Bučas turėtų būti paleistas iš Kauno policijos areštinės, skiriant jam švelnesnes kardomąsias priemones. Nors prokuroras dar turi teisę per tris dienas apskųsti šią D.Rusonio nutartį Kauno apygardos teismui. Ar tuo pasinaudos, prokuroras teigė galėsiantis atsakyti tik išsamiau susipažinęs su nutarties atmesti jo prašymą argumentais.

Vidurdienio radiniai

Vienas iš antstolių, prie kurio kontoros A.Mickevičiaus gatvėje, taip pat buvo pastatytas toks kryžius, – Marekas Petrovskis portalui kauno.diena.lt pasakojo, pats jį ir aptikęs, – sekmadienį apie 13 val. atsitiktinai važiuodamas pro savo darbovietę.

Tokį patį kryžių pašnekovas teigė matęs ir prie įėjimo į kolegės kontorą Gedimino gatvėje. Ir apie abu šiuos atvejus pranešęs policijai.

M.Petrovskio duomenimis, prieš tai ši jau buvo informuota apie tokį patį radinį ir J.Gruodžio gatvėje.

Pasiteiravus M.Petrovskio, ką jis įtaria dėl šio akibrokšto, pašnekovas atsakė akimirksniu. „Tai galėjo padaryti asmuo, kurio skolos žinomos visoms šioms kontoroms!“ – teigė pašnekovas, patvirtinęs, kad ir jis, ir kolegos, dirba ir per karantiną.

M. Petrovskio nuotr.

Tačiau, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Odeta Vaitkevičienė šiandien ryte portalui kauno.diena.lt teigė, kad sekmadienį iki pietų buvo užregistruoti net penki pranešimai apie tokius radinius. Visi jie buvo aptikti prie Kauno centre esančių antstolių kontorų.

Jaučiasi nesaugūs

Pasiteiravus M.Petrovskio, ar jis po tokio išpuolio jaučiasi saugus, pašnekovas pratrūko: „Nei aš, nei kolegos šioje valstybėje saugūs nesijaučiame, nes šitai valstybei reikia kraujo, o jos policija dirba keistai!“

Paprašius sukonkretinti pastarąjį teiginį, pašnekovas buvo linkęs prisiminti susidūrimą su Kauno policija, pernai rudenį aptikus ant savo kontoros sienų išpieštus lytinius organus. Esą atvykę pareigūnai tada leido suprasti, ko jūs norite – juk esate antstoliai.

Tai galėjo padaryti asmuo, kurio skolos žinomos visoms šioms kontoroms!

Tačiau, M.Petrovskis buvo linkęs akcentuoti, kad dėl sekmadienio išpuolio didesnių moralinių nuostolių turėjo patirti kapinės, iš kurių pavogti minėti kryžiai. Anot pašnekovo, pirmiausiai reikėtų patikrinti Aukštųjų Šančių karių kapines.

Pasak Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovės, nors pirmadienio ryte ikiteisminis tyrimas dėl sekmadienio radinių dar nebuvo pradėtas, tikrai daroma viskas, kad šis išpuolis būtų išaiškintas. „Šiuo metu vyksta aplinkybių patikrinimas, kol kas dėl to sulaikytų asmenų nėra“, – teigė pašnekovė.

Apie daugiskaitą ji turbūt kalbėjo ne veltui. Kažin, ar vienam asmeniui pakelti tokį kryžių. Kita vertus, jie greičiausiai prie antstolių kontorų buvo atvežti, dėl ko reikės peržiūrėti ir visų Kauno centre esančių vaizdo kamerų įrašus.

Netrūksta ir smurto

Pasak Antstolių rūmų atstovės spaudai Doros Petkauskaitės, nuo privačių antstolių veiklos pradžios, t.y. nuo 2003 metų, šalyje jau užfiksuoti 193 išpuoliai prieš juos.

Iš šių išpuolių bei incidentų gausos antstolių rūmų atstovė buvo linkusi išskirti dviejų antstolių kontorų Šiauliuose ir Klaipėdoje langų apšaudymus 2006 ir 2008 metais, 2009-ųjų liepos įsiveržimą į vienos antstolės kabinetą Jonavoje, kai skolininkas smogė jai į kaklą, dėl ko ji buvo daugiau kaip mėnesį nedarbinga, 2010-ųjų lapkričio įvykį Kaune, kai buvo sumušta antstolio padėjėja – sutrikdyta jos fizinė ir emocinė sveikata, 2012-ųjų rugpjūčio įvykį, kai į skolininko butą atvykusi kita Kauno antstolė buvo užpulta virtuviniu kirvuku, bei 2015-ųjų vasario išpuolį prieš vieną Klaipėdos antstolę jos darbo vietoje, kai už plaukų ją sugriebęs skolininkas sukėlė anstolei fizinių traumų – buvo sužalota ir jos akis.

Beje, prie vienos iš minėtų Kauno antstolių kontorų sekmadienį buvo rastas ir akmeninis kryžius su vokiškais užrašais. O minėta antstolė, patyrusi smurtą savo kontoroje Jonavoje, 2018-ųjų pabaigoje dingo be žinios. Ši istorija buvo plačiai aprašyta. Dingusios antstolės  palaikai buvo aptikti netoli jos namų Kaune tik 2019-ųjų pradžioje, o pradėtas ikiteisminis tyrimas nutrauktas, teisėsaugininkams apsistojus ties nelaimingo atsitikimo versija.

Terorizuojama įvairiais būdais

Tarp 193 išpuolių prieš šalies antstolius, užregistruotus per nepilnus septyniolika metų, yra ir Klaipėdos antstolės automobilio sudeginimas 2004-aisiais.

Ne vienas jos kolega yra radęs ir pradurtus visus keturis savo automobilio, stovėjusio šalia kontoros, ratus. Vienas miesto centre įsikūręs Kauno antstolis buvo priverstas tai konstatuoti net du kartus – 2006-aisiais ir 2017-aisiais. O prieš tai į jo kontorą pro pravirą langą buvo įmestas akmuo. Vėliau jis gavo ir voką – su karstų ir tuberkuliozės ligoninės reklamomis bei nosinaitėmis, išteptomis krauju.

Panašaus turinio voką pernai gruodį yra gavusi ir kita Kauno antstolė, prie kurios kontoros sekmadienį buvo aptiktas minėtas akmeninis kryžius.

Kaišiadorių antstolės telefono numeris 2011-aisiais buvo įdėtas į interneto puslapį apie teikiamas seksualines paslaugas. O vienas Vilniaus antstolis 2013-ųjų vasarą gavo apie 100 SMS: „Aš juodoji pantera trokštu tavo mirties!“.

Ne vienas šalies antstolis yra radęs ir išmatomis ištepliotas savo kontoros sienas ar durų rankenas. O vienas drastiškiausių pastarojo meto išpuolių prieš juos pernai rugsėjį buvo užregistruotas Prienuose. Tada vietinė policija ikiteisminio tyrimo dėl išdaužytų penkių antstolės kontoros langų nepradėjo. Ir taip yra buvę ne vieno išpuolio prieš šalies antstolius atveju. Tačiau, dar dažniau, pradėjus tokį ikiteisminį tyrimą, nerandama įtariamųjų.        

Netoli Vokietijos sienos Elzaso regione esančios Kvacenheimo gyvenvietės kapinėms padaryta žala pastebėta antradienio rytą, sakoma regiono saugumo biuro pranešime.

Nuotraukose matyti ant išniekintų kapų mėlynais dažais užpurkšti nacistiniai simboliai. Ant vieno kapo likęs užrašas „Elsassisches Schwarzen Wolfe“ („Juodieji Elzaso vilkai) – su neonacistais susijusios 8-ojo dešimtmečio separatistų grupuotės pavadinimas.

Regiono aukšto rango saugumo pareigūnas Jeanas-Lucas Marxas (Žanas Lukas Marksas) „kuo griežčiausiai pasmerkė šį antisemitinį aktą ir išreiškė savo visokeriopą paramą žydų bendruomenei, vėl tapusiai išpuolio taikiniu“, sakoma pranešime.

Paryžiuje ir kituose Prancūzijose miestuose antradienį rengiamos masinės demonstracijos, siekiant pasmerkti pastarojo meto antisemitinių išpuolių protrūkį. Jo kulminacija tapo neapykantos kupina tirada, nukreipta prieš vieną žymų rašytoją ir filosofą, išsiliejusi per antivyriausybinius „geltonųjų liemenių“ protestus šį savaitgalį.

Politikos lyderiai paragino rengti demonstracijas po to, kai buvo nufilmuota, kaip vienas protestuotojas išvadina Alainą Finkielkrautą (Aleną Finkelkrotą) „purvinu sionistu“ ir jam pareiškia, kad „Prancūzija priklauso mums“.

Prancūzijos policijos duomenimis, prieš žydus nukreiptų išpuolių skaičius praeitais metais išaugo 74 procentais. Tai sukėlė nerimą šalyje, kur gyvena didžiausia žydų bendruomenė Europoje.

„Tai tiesiog nesibaigia. Šokas po šoko“, – po išpuolio Elzase naujienų agentūrai AFP sakė Prancūzijos izraeliečių centrinės konsistorijos – svarbiausios žydų institucijos Prancūzijoje – atstovas Maurice'as Dahanas (Morisas Dahanas).

„Nežinau, kiek dar kentėsime... Man nuo to bloga“, – pridūrė jis.

Šiaurės Prancūzijoje vienose kapinėse buvo išniekinta dešimtys kapų – kelios dienos po to, kai vandalų išpuolis prieš šimtus žydų kapų sukėlė pasipiktinimą visoje šalyje, antradienį pranešė vidaus reikalų ministras.

„Kelios dešimtys krucifiksų buvo pajudinti, kai kurie jų – apversti ir įsmeigti į žemę“, – sakoma ministro Bernard'o Cazeneuve'o (Bernaro Kazeniovo) pareiškime, kuriame išreiškiamas jo „pasipiktinimas“ naujausiu išpuoliu.

Vandalizmo aktas Pajūrio Trasi kaimelyje Normandijos pakrantėje buvo įvykdytas kelios dienos po to, kai šalies šiaurės rytuose esančiose žydų kapinėse buvo išniekinta maždaug 250 kapų.

Tai sukėlė pasipiktinimo bangą Prancūzijoje, kuri dar neatsigavo po praėjusį mėnesį islamistų įvykdytų kruvinų išpuolių Paryžiuje ir po šio savaitgalio antisemitinių išpuolių Danijos sostinėje Kopenhagoje.

„Niekinti yra įžeisti visas religijas ir išniekinti Respubliką“, – antradienį per ceremoniją minėtose žydų kapinėse rytiniame Elzaso regione sakė Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas).

B.Cazeneuve'as sakė, kad policija trečiadienį ryte pradės tyrimą dėl naujo vandalizmo akto.

„Visa bus padaryta, kad būtų identifikuoti ... ir patraukti atsakomybėn šių piktinančių aktų, pažeidžiančių mūsų vertybes ir tą pagarbą, kuri laiduoja mūsų gyvenimą kartu, kaltininkai“, – sakė jis.