Kaltinimus, tarp jų trukdymu oficialiai procedūrai ir sąmokslu apgauti Jungtines Valstijas, Atstovų Rūmų specialusis komitetas paragino pateikti po Kongreso užpuolimo 2021 metų sausio 6 dieną tyrimo, trukusio pusantrų metų.

Mažiausiai penki žmonės žuvo, kai D. Trumpo melagingų pareiškimų apie „pavogtus“ rinkimus paskatinta minia siautėjo JAV demokratijos būstinėje, siekdama neleisti perduoti valdžios prezidentui Joe Bidenui (Džo Bidenui).

Po pirmininkės pavaduotojos Liz Cheney (Liz Čeini) įžanginės kalbos, kurioje ji apkaltino D. Trumpą „aiškiu pareigų nevykdymu“, nes jis nebandė sustabdyti riaušių, ir pavadino jį „netinkamu eiti bet kokias pareigas“, abiejų partijų komitetas vienbalsiai nubalsavo už kaltinimų perdavimą Teisingumo departamentui.

„Nė vienas žmogus, kuris tuo metu būtų elgęsis taip, kaip elgėsi jis, niekada nebegalėtų užimti jokių vadovaujančių pareigų mūsų šalyje“, – sakė L. Cheney.

Komiteto kreipimaisi yra laikomi didele dalimi simboliniais, nes sprendimus dėl kaltinimų priima Teisingumo departamentas.

Generalinio prokuroro Merricko Garlando (Meriko Garlando) paskirtas iš esmės nepriklausomas specialusis prokuroras Jackas Smithas (Džekas Smitas) vykdo atskirą tyrimą dėl D. Trumpo, susijusį su 2020 metų rinkimais.

Didelis smūgis

D. Trumpas paskelbė pareiškimą, kuriame teigė, kad tyrimo tikslas – „neleisti man kandidatuoti į prezidento postą, nes jie žino, kad aš laimėsiu“ ir kad bet koks baudžiamasis persekiojimas būtų „šališkas bandymas nustumti mane į šalį“.

„RealClearPolitics“ reitingų vidurkis rodo, kad D. Trumpo reitingai yra žemi – minus 20 procentinių punktų, o J. Bideno – minus aštuoni procentai.

Tačiau įstatymų leidėjų žingsnis vis dėlto yra istorinis, nes Kongresas niekada nebuvo pateikęs baudžiamojo persekiojimo bylos esamam ar buvusiam prezidentui, be to, D. Trumpo oponentai dar labiau reikalaus baudžiamojo persekiojimo.

Tai taip pat yra didelis smūgis D. Trumpui, nes per kelias savaites nuo tada, kai jis paskelbė apie planus siekti sugrįžimo į Baltuosius Rūmus, jis susidūrė su daugybe nesėkmių, įskaitant prastus respublikonų kadencijos vidurio rinkimų rezultatus valstijose, kuriose magnatas rėmė savo kandidatus.

Dėl kaltinimų 76-erių respublikonui, kuris vis dar turi didelę įtaką Respublikonų partijoje, gali būti uždrausta eiti viešąsias pareigas ir net skirta įkalinimo bausmė.

„Balsuoti Jungtinėse Valstijose yra tikėjimo ir vilties aktas“, – sakė komiteto pirmininkas Bennie Thompsonas (Benis Tompsonas)

„Tikėjimas mūsų sistema yra Amerikos demokratijos pagrindas. Jei šis tikėjimas žlunga, žlunga mūsų ir demokratija. Donaldas Trumpas šį tikėjimą sugriovė“, – pridūrė jis.

Septyni demokratų ir du respublikonų komisijos nariai baigia darbą iki metų pabaigos ir savo išvadas sudėjo į aštuonių skyrių ataskaitą, kuri bus paskelbta trečiadienį.

Komitetas teigia, kad D. Trumpas „prižiūrėjo ir koordinavo sudėtingą septynių dalių planą, kuriuo buvo siekiama sužlugdyti prezidento rinkimus ir užkirsti kelią prezidento įgaliojimų perdavimui“.

„D. Trumpas žinojo, kad pralaimėjo“

Tyrėjai teigia, kad sąmokslas prasidėjo nuo D. Trumpo kampanijos, kurios metu jis skleidė kaltinimus, kuriuos žinojo esant melagingus, esą rinkimus aptemdė plačiai paplitęs sukčiavimas.

Jis kaltinimas bandymu korumpuoti Teisingumo departamentą ir spaudimu savo viceprezidentui Mike'ui Pence'ui (Maikui Pensui), taip pat valstijų rinkimų pareigūnams ir įstatymų leidėjams, kad šie, pažeisdami Konstituciją ir įstatymus, panaikintų balsavimą.

D. Trumpas taip pat kaltinamas sukvietęs ir subūręs minią Vašingtone, ir nukreipęs ją į Kapitolijų, nors žinojo, kad ji bus ginkluota automatais, pistoletais ir daugybe kitų ginklų.

Įstatymų leidėjai teigia, kad jis kelias valandas nekreipė dėmesio į savo komandos prašymus imtis veiksmų smurtui sustabdyti.

Demokratų komisijos narė Zoe Lofgren (Zoi Lofgren) sakė, kad D. Trumpo melagingi pareiškimai apie sukčiavimą toli gražu nėra spontaniški, o tai buvo dalis sąmoningo bandymo pasėti nepasitikėjimą demokratija, kuris prasidėjo dar gerokai prieš maištą.

Z. Lofgren pakartojo komisijos prielaidą, kad D. Trumpo sąjungininkai dalyvavo klastojant liudininkų parodymus, teigdami, kad kažkas, susijęs su buvusiu prezidentu, prieš duodant parodymus vienam liudytojui pasiūlė galimą darbą.

Z. Logfren teigė, kad su D. Trumpu susijęs advokatas liudytojai taip pat pasakė, kad, duodama parodymus, ji gali apsimesti neprisimenanti faktų.

Z. Logfren taip pat grįžo prie komisijos anksčiau pateikto kaltinimo, kad D. Trumpas „surinko šimtus milijonų dolerių, pateikdamas melagingus pareiškimus savo internetiniams rėmėjams“.

Prokurorų teigimu, Guy Reffittas (Gajus Refitas) kitiems Teksaso dešiniojo sparno grupės „Three Percenters“ nariams pasakė planuojantis už kojų ištempti Atstovų Rūmų pirmininkę Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) iš Kapitolijaus pastato, kad „jos galva trankytųsi į kiekvieną laiptelį žemyn“, sakoma teismo dokumentuose.

G. Reffittas yra pirmas žmogus, patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už Kapitolijaus užpuolimą, kai tuometinio prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) šalininkai kuriam laikui sustabdė bendrą Kongreso sesiją Joe Bideno (Džo Baideno) pergalei 2020 metų rinkimuose patvirtinti.

Riaušės pareikalavo penkių žmonių gyvybių, nukentėjo dešimtys policijos pareigūnų.

G. Reffitto teismo procesui vadovavo apygardos teisėja Dabney Friedrich (Dabni Fridrik).

Teisingumo departamento prokurorai rekomendavo skirti G. Reffittui, jau praleidusiam nelaisvėje maždaug metus ir septynis mėnesius, 15 metų įkalinimo bausmę ir sakė, jog jis priklausė sukarintai grupuotei ir ketino ištempti įstatymų leidėjus iš Kapitolijaus pastato bei perimti Kongreso kontrolę, kad sustabdytų Rinkikų kolegijos balsavimo rezultatų patvirtinimą.

Iki šiol ilgiausia dėl riaušių Kapitolijuje paskirta įkalinimo bausmė buvo penkeri metai ir trys mėnesiai. Ji paskirta dviem vyrams, padariusiems kaltės pripažinimo pareiškimus dėl policininkų užpuolimo Kapitolijuje.

Gynybos advokatas Clintonas Brodenas (Klintonas Brodenas) prašė G. Reffittui skirti ne ilgesnę nei dveji metai įkalinimo bausmę. C. Brodenas atkreipė dėmesį, kad G. Reffittas neužpuolė nė vieno teisėsaugos pareigūno ir nebuvo patekęs į Kapitolijaus pastatą.

Kapitolijaus policininkų ir daug didesnės minios, kurioje buvo ir G. Reffittas, konfrontacija buvo nufilmuota.

Daugiau kaip 840 žmonių dėl šių riaušių buvo apkaltinti federaliniais nusikaltimais. Per 340 jų padarė kaltės pripažinimo pareiškimus, daugiausia dėl baudžiamųjų nusižengimų.

Daugiau kaip 220 asmenų paskirtos bausmės; beveik pusė jų yra laisvės atėmimas. Maždaug 150 asmenų teismo procesai turi tęstis 2023 metais.

Specialiojo komiteto pirmininko pavaduotoja Liz Cheney (Liz Čeini) savo ruožtu sakė, kad D. Trumpas neseniai bandė paskambinti vienam komiteto liudytojui.

Šis liudytojas, kurio pavardė neskelbiama, neatsakė į D. Trumpo skambutį ir pranešė savo advokatui, o šis susisiekė su komitetu, nurodė L. Cheney.

„Komitetas tą informaciją pateikė Teisingumo departamentui“, – pridūrė ji.

Per septintą televizijos transliuotą viešą posėdį Atstovų Rūmų specialusis komitetas aiškinosi D. Trumpo gruodžio 19 dienos įrašo socialiniame tinkle „Twitter“ poveikį. Toje žinutėje eksprezidentas ragino savo šalininkus sausio 6-ąją suvažiuoti į Vašingtoną, į „laukinį“ mitingą.

Žinutė buvo paskelbta kiek daugiau nei valanda po D. Trumpo susitikimo Baltuosiuose rūmuose su savo advokatu Rudy Giuliani (Rudžiu Džulianiu), buvusiu nacionalinio saugumo patarėju Michaelu Flynnu (Maiklu Flinu) ir buvusia teisininke Sidney Powell (Sidni Pauel).

„Donaldo Trumpo 1 val. 42 min. [paskelbta] tviterio žinutė įaudrino... jo šalininkus, pirmiausia pavojingus ekstremistus iš „Oath Keepers“, „Proud Boys“ ir kitų rasistų bei baltųjų nacionalistų grupių, troškusių susikauti su vyriausybe“, – sakė komiteto narys Jamie Raskinas (Džeimis Raskinas).

„Proud Boys“ ir „Oath Keepers“ nariai drauge su tūkstančiais D. Trumpo šalininkų 2021-ųjų sausio 6-ąją įsiveržė į Kongresą bandydami užkirsti kelią demokrato Joe Bideno (Džo Baideno) pergalės prezidento rinkimuose patvirtinimui. D. Trumpas neteisingai tvirtina, kad rinkimų rezultatai buvo suklastoti.

„Rinkimus pralaimėjęs prezidentas pasiuntė minią su pavojingais ekstremistais pulti konstitucinės rinkimų sistemos ir taikaus valdžios perdavimo“, – sakė J. Raskinas.

Komiteto narė Stephanie Murphy (Stefani Merfi) sakė, kad minima tviterio žinutė „daugeliui ištikimiausių prezidento Trumpo šalininkų pasitarnavo kaip kvietimas veikti, o kai kuriais atvejais – kaip raginimas griebtis ginklų“.

Komitetas pažymėjo, kad du iš artimiausių D. Trumpo šalininkų, M. Flynnas ir politikos konsultantas Rogeris Stone'as (Rodžeris Stounas), buvo susiję su „Oath Keepers“.

„Apgalvota strategija“

Komitetas taip pat nurodė, kad žygis į Kapitolijų buvo planuojamas iš anksto, bet D. Trumpas nusprendė apie jį paskelbti tik per savo kalbą šalininkams sausio 6-osios rytą, netoli Baltųjų rūmų.

„Įrodymai patvirtina, kad tai buvo ne spontaniškas raginimas veikti, o veikiau apgalvota strategija, dėl kurios prezidentas nusprendė iš anksto“, – sakė S. Murphy.

D. Trumpo administracijos vadovo Marko Meadowso (Marko Medouso) padėjėja Cassidy Hutchinson (Kasidi Hačinson) per ankstesnį komiteto posėdį liudijo, kad D. Trumpas ketino vykti į Kapitolijų drauge su šalininkais, bet jam sutrukdė Slaptosios tarnybos agentai.

Ji liudijo, jog kitas administracijos pareigūnas jai papasakojo, kad D. Trumpas, pasakęs kalbą netoli Baltųjų rūmų, pareikalavo nuvežti jį į Kapitolijų.

Prezidentas įtūžo išgirdęs, kad tai neįmanoma dėl saugumo priežasčių, ir pabandė perimti iš Slaptosios tarnybos savo oficialaus automobilio valdymą, liudijo C. Hutchinson.

Minimas Kongreso komitetas jau metus tiria 2021 metų sausio 6-osios riaušes Kapitolijuje, kuriam laikui sutrukdžiusias patvirtinti Kongrese prezidento rinkimų rezultatus, ir aiškinasi, ar D. Trumpas bei jo padėjėjai suvaidino kokius nors vaidmenis planuojant arba skatinant šį smurtinį užpuolimą. Komitetas iškvietė daug buvusio prezidento padėjėjų ir patarėjų.

Antradienį komitete buvo parodytos buvusio Baltųjų rūmų vyriausiojo teisininko Pato Cipollone (Pato Sipolonės) praeitą savaitę nufilmuoto liudijimo už uždarų durų ištraukos.

P. Cipollone sakė pripažįstantis, kad nebuvo reikšmingo rinkimų rezultatų klastojimo įrodymų ir kad D. Trumpui derėjo pripažinti pralaimėjimą J. Bidenui.

Dėl Kongreso šturmo buvo areštuota per 850 žmonių. Birželio mėnesį penki „Proud Boys“ nariai buvo apkaltinti ardomuoju sąmokslu; tokie patys kaltinimai, dėl kurių galima skirti įkalinimo iki 20 metų bausmę, gresia 11 „Oath Keepers“ narių.

Per Kapitolijaus užpuolimą po D. Trumpo ugningos kalbos, pasakytos tūkstančiams šalininkų netoli Baltųjų rūmų, žuvo mažiausiai penki žmonės, buvo sužeista 140 policininkų.

Po šių riaušių Atstovų Rūmai surengė beprecedentę antrą apkaltą D. Trumpui – apkaltino jį maišto kurstymu – bet Senatas jį išteisino.

Antradienį D. Trumpas per savo socialinių tinklų programėlę „Truth Social“ pavadino komitetą „politikieriais ir banditais“.

„Ar esat juos matę? Taip, tai iš tikrųjų tie patys bepročiai, savo melais ir išgalvotomis istorijomis išvarę Šalį „iš proto“, – rašė jis.

D. Trumpo administracijos vadovo Marko Meadowso (Marko Medouso) padėjėjos Cassidy Hutchinson (Kasidi Hačinson) liudijimas riaušes Kapitolijuje tiriančiam Atstovų Rūmų komitetui kol kas yra vienas skandalingiausių. Ji sakė, kad D. Trumpas, pasakęs kalbą netoli Baltųjų rūmų, pareikalavo nuvežti jį į Kapitolijų.

Prezidentas įtūžo išgirdęs, kad tai neįmanoma dėl saugumo priežasčių, ir pabandė perimti iš Slaptosios tarnybos savo oficialaus automobilio valdymą, liudijo C. Hutchinson.

Aš, po velnių, prezidentas – tučtuojau vežk mane į Kapitolijų.

„Aš, po velnių, prezidentas – tučtuojau vežk mane į Kapitolijų“, – pasakęs D. Trumpas vairuotojui. C. Hutchinson nurodė, kad tai jai papasakojo kitas administracijos pareigūnas.

D. Trumpas, tikriausiai per televiziją stebėjęs komiteto posėdį, bandė diskredituoti C. Hutchinson realiu laiku skelbtais įrašais savo socialiniame tinkle. Jis jos pasakojimą vadino „sufalsifikuota istorija“, be to, pareiškė, kad komiteto posėdis yra „kengūrų teismas“ – tai yra, teisingumo parodija.

JAV žiniasklaida vėliau pranešė, kad minimame įvykyje dalyvavę Slaptosios tarnybos agentai galbūt nori liudyti ir paneigti C. Hutchinson pasakojimą.

Slaptoji tarnyba neatsakė į naujienų agentūros AFP prašymą pakomentuoti.

Minimas Kongreso komitetas jau metus tiria 2021 metų sausio 6-osios riaušes Kapitolijuje, kuriam laikui sutrukdžiusias patvirtinti Kongrese prezidento rinkimų rezultatus.

Komitetas jau surengė šešis viešus posėdžius siekdamas pagrįsti savo pradinę išvadą, kad D. Trumpas vadovavo nusikalstamam, riaušes Kapitolijuje nulėmusiam sąmokslui panaikinti Joe Bidenui (Džo Baidenui) pralaimėtų rinkimų rezultatus.

C. Hutchinson buvo svarbi administracijos figūra ir galėjo pateikti komitetui pirmą detalų pasakojimą apie veiklą Baltuosiuose rūmuose.

Ji liudijo, kad D. Trumpas ir kai kurie jo artimiausi padėjėjai žinojo apie smurto galimybę. Tai prieštarauja pareiškimams, kad smurtas prasiveržė spontaniškai ir neturi nieko bendra su administracija.

„Galėtų tapti tikrai bloga“

C. Hutchinson prisiminė, kad keturios dienos prieš maištą M. Meadowsas pasakė: „Sausio 6-ąją padėtis galėtų tapti tikrai, tikrai bloga.“

C. Hutchinson sakė ieškojusi savo boso po susitikimo Baltuosiuose Rūmuose, įvykusio dalyvaujant D. Trumpo advokatui Rudy Giuliani (Rudžiui Džulianiui). Jiems išeinant R. Giuliani paklausė jos, ar ji „jaudinasi“ prieš sausio 6-ąją.

Jai paklausus, ką R. Giuliani turi galvoje, jis „atsakė maždaug taip: „Einame į Kapitolijų.“

„Bus nuostabu. Prezidentas ten bus. Jis atrodys galingas... Pasikalbėk apie tai su šefu. Jis apie tai žino“, – C. Hutchinson teigimu, sakęs R. Giuliani.

Padėjėja liudijo persakiusi M. Meadowsui R. Giuliani žodžius.

„Jis nepakėlė akių nuo savo telefono ir pasakė maždaug taip: „Daug kas vyksta, Cass, bet aš nežinau. Sausio 6-ąją padėtis galėtų tapti tikrai, tikrai bloga“, – teigė C. Hutchinson.

Jos teigimu, M. Meadowsas ir D. Trumpas žinojo apie smurto galimybę, taip pat ir tai, kad D. Trumpo šalininkų minioje, riaušių dieną susirinkusioje netoli Baltųjų rūmų, buvo ginkluotų žmonių.

Ginkluoti protestuotojai

Pasak C. Hutchinson, kai ji pranešė M. Meadowsui, jog prasiveržė smurtas, šis „beveik nesureagavo“.

Kaip sakė komiteto vicepirmininkė respublikonė Liz Cheney (Liz Čeini), komitetas gavo policijos ataskaitas, kuriose nurodoma, kad D. Trumpo mitinge Elipsės parke buvo žmonių, apsiginklavusių peiliais, elektros šoko prietaisais, paprikiniais purškalais ir bukais daiktais, panaudojamais vietoje ginklų.

Policijos radijo pranešimai rodo, kad kiti asmenys šalia mitingo turėjo šaunamųjų ginklų, įskaitant pusiau automatinius šautuvus AR-15.

C. Hutchinson perteikė M. Meadowso ir Baltųjų rūmų vyriausiojo teisininko Pato Cipollone (Pato Sipolonės) pokalbį netrukus po to, kai riaušininkai įsiveržė į Kapitolijų. P. Cipollone pasakęs, kad D. Trumpui reikia atšaukti minią, reikalavusią pakarti jo viceprezidentą Mike'ą Pence'ą (Maiką Pensą).

„Jis nenori nieko daryti, Patai“, – atsakęs M. Meadowsas ir pridūręs, jog D. Trumpas „galvoja, kad Mike'as to nusipelno“.

M. Meadowsas, kuris prašė malonės dėl sausio 6-osios įvykių, atsisakė liudyti komitetui. Tyrimo pradžioje jis perdavė tūkstančius SMS žinučių ir kitų dokumentų.

Rūpinantis C. Hutchinson saugumu apie vėliausią posėdį buvo paskelbta paskutinę minutę. L. Cheney užsiminė, kad buvę D. Trumpo pareigūnai bando įbauginti liudytojus.

Remdamasis savo, kaip buvusio prezidento, prerogatyva, D. Trumpas siekė neleisti paviešinti dokumentų bei telefoninių pokalbių išklotinių, kurie gali būti susiję su riaušėmis Kapitolijuje.

Perduoti nacionaliniame archyve saugomus dokumentus prašo Specialusis komitetas, tiriantis eksprezidento šalininkų smurtą.

D. Trumpas, kaltinamas pakurstęs ataką prieš JAV Kongresą, prašė Aukščiausiojo Teismo sustabdyti gruodį federalinio apeliacinio teismo paskelbtos nutarties vykdymą. Apeliacinis teismas atmetė buvusio valstybės vadovo prašymą neleisti paviešinti dokumentų bei telefoninių pokalbių išklotinių, kurie gali būti susiję su Kapitolijaus šturmu.

Aukščiausiasis Teismas aštuoniais balsais prieš vieną paliko galioti apeliacinio teismo nutartį. Už tai, kad nutarties vykdymas būtų sustabdytas, balsavo tik konservatyviojo sparno teisėjas Clarence'as Thomasas (Klarensas Tomasas). 

Tarp dokumentų, kurių perdavimą siekė blokuoti D. Trumpas, yra jo vyriausiųjų patarėjų įrašai ir pastabos jo atstovei spaudai.

Tarp daugiau nei 770 medžiagos puslapių yra D. Trumpo buvusio administracijos vadovo Marko Meadowso (Marko Medouso), buvusio aukšto rango patarėjo Stepheno Millerio (Stiveno Milerio) ir buvusio Baltųjų rūmų teisininko Patricko Philbino (Patriko Filbino) įrašų.

D. Trumpas taip pat tikėjosi blokuoti Baltųjų rūmų darbotvarkės – įrašų apie jo veiklą, keliones, instruktažus ir telefono skambučius – perdavimą.

Be to, D. Trumpas nenori, kad Kongresas pamatytų ir medžiagą, apimančią pastabas jo buvusiai atstovei spaudai Kayleigh McEnany (Keili Makenani), vieną ranka rašytą pastabą apie sausio 6-osios įvykius ir vieną jo kalbos per mitingą prieš Kapitolijaus šturmą juodraštį.

Tūkstančiai D. Trumpo šalininkų 2021 metų sausio 6-ąją šturmavo Kapitolijų, siekdami užkirsti kelią Kongresui patvirtinti demokrato Joe Bideno (Džo Baideno) pergalę prezidento rinkimuose. Riaušės pareikalavo penkių žmonių gyvybių, nukentėjo dešimtys policijos pareigūnų.

Atstovų Rūmams inicijavus D. Trumpo apkaltą dėl sausio 6-osios riaušių, per prezidento teismo procesą 100 vietų Senate 57 senatoriai, įskaitant septynis jo partijos narius, balsavo, kad jis būtų pripažintas kaltu. Vis dėlto šių balsų nepakako, kad valstybės vadovas būtų pašalintas iš pareigų.

„Mes žinome, kad yra koordinuoto suplanuoto išpuolio įrodymų. Mes žinome, kad vyrai ir moterys, įsiveržę į Kapitolijų, norėjo sutrikdyti taikų valdžios perdavimą mūsų šalyje“, – sakė B. Thompsonas.

B. Thompsonas atidarė Atstovų rūmų parlamentinio komiteto, ketinančio ištirti sausio 6-osios atakas, posėdį, parodydamas šiurpinamus vaizdo įrašus apie šimtų ginkluotų D. Trumpo rėmėjų smurtinį išpuolį prieš Kapitolijų saugančią policiją.

Komiteto pirmininkas B. Thompsonas teigė, kad ataka buvo pati smurtingiausia nuo tada, kai 1814 metais britai užpuolė JAV įstatymų leidybos instituciją.

Atstovė Liz Cheney, aukšto rango respublikonė, komiteto narė ir atvira D. Trumpo kritikė, perspėjo kitus respublikonus nuo bandymų „balinti“ ir „nuslėpti“ tiesą apie išpuolį.

„Turime žinoti, kas nutiko čia, Kapitolijuje. Taip pat mes turime žinoti, kas nutiko kiekvieną tos dienos minutę Baltuosiuose rūmuose“, – sakė L. Cheney.

L. Cheney, viena iš nedaugelio respublikonų, palaikiusių tyrimą, teigė, kad Kapitolijaus užpuolimas negali likti neištirtas.

„Jei Kongresas nesielgs atsakingai, tai išliks kaip mūsų konstitucinės respublikos vėžys, – sakė ji. – Mums grės dar daugiau smurto ateityje ir po naują sausio 6-ąją kas ketverius metus“.

Posėdis prasidėjo emocingais Kapitolijaus policijos pareigūno Aquilino Gonello, JAV kariuomenės kovų Irake veterano, kurį sausio 6 dieną sumušė ir sužeidė ginkluoti užpuolikai, parodymais.

„Būdami Irake mes tikėjomės ginkluoto smurto, nes buvome karo zonoje. Bet net turėdamas kario ar teisėsaugos pareigūno patirties negalėjau pasirengti tam, su kuo susidūrėme sausio 6 dieną“, – sakė jis komiteto nariams.

Atstovų Rūmų pirmininkė demokratė Nancy Pelosi nacionalinės gvardijos karius pavadino „amerikiečių didvyriais ir demokratijos gynėjais“. „Jų buvimas mūsų demokratijos šventovėje po sausio 6-osios, vienos žiauriausių ir siaubingiausių dienų mūsų istorijoje, Kongresui ir visai šaliai suteikė saugumo“, - kalbėjo aukšta politikė.

Nacionalinė gvardija pradėjo saugoti Kapitolijų po to, kai radikalūs tuomečio prezidento Donaldo Trumpo šalininkai sausio 6-ąją šturmavo parlamento pastatą. Vienu metu gvardiečių čia buvo beveik 26 000, ypač – per D. Trumpo įpėdinio Joe Bideno inauguraciją sausio 20 dieną. Pastaruoju metu Kapitolijų sergėjo 2 150 rezervistų.

Kapitolijaus šturmas smarkiai sukrėtė JAV. Tai laikoma juoda diena JAV demokratijos istorijoje. D. Trumpas sausio 6 dieną paragino savo šalininkus žygiuoti į Kapitolijų, kur turėjo būti galutinai patvirtinta J. Bideno pergalė rinkimuose. Šimtai žmonių tada šturmavo Kongresą, žuvo penki žmonės.

„Vienas iš mūsų pareigūnų nuo sužalojimų mirė“, – per spaudos konferenciją sakė USCP vadovo pareigas einanti Yogananda Pittman (Jogananda Pitman).

Ji patvirtino, kad įtariamasis, kuris per šią ataką buvo pašautas, irgi neišgyveno. Pasak jos, policininkai šovė į užpuoliką, kai šis iššoko iš sudaužyto automobilio ir puolė juos, grasindamas peiliu.

Y. Pittman sakė, kad vieną iš policininkų užpuolikas sužalojo peiliu.

„Tačiau užpuoliko motyvų kol kas nežinome“, – sakė Vašingtono policijos vadovo pareigas einantis Robertas Contee (Robertas Kontis). Jokių detalių apie įtariamojo tapatybę jis nepateikė.

„Neatrodo, kad tai yra susiję su terorizmu, bet, aišku, toliau tiriame“, – sakė R. Contee.

Po incidento buvo mobilizuota Nacionalinė gvardija, o darbuotojams didžiuliame Kapitolijaus komplekse buvo liepta nesiartinti prie langų ir pasislėpti.

Šis incidentas įvyko Vašingtone tebetvyrant didelei įtampai, praėjus beveik trims mėnesiam po ankstesnio prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) šalininkų smurtinio įsiveržimo į Kapitolijų, kai įstatymų leidėjai buvo susirinkę patvirtinti prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) pergalės rinkimuose.

Po naujausio incidento Kapitolijaus kompleksas buvo uždarytas. Darbuotojai sakė negalintys įeiti į pastatus arba iš jų išeiti. Įstatymų leidėjai šiuo metu atostogauja.

Kapitolijus buvo pradėjęs atsidaryti po sausio 6-ąją įvykusių riaušių, ir naujausias incidentas įvyko vietoje, iš kurios buvo pašalintos eismo užtvaros.

Užpultas patikros postas yra maždaug už 90 metrų nuo įėjimo į Kapitolijų Senato rūmų pusėje.

Šį patikros postą darbo dienomis paprastai kerta senatoriai ir Senato darbuotojai.

Internete paskelbtame vaizdo įraše matyti tamsios spalvos sedanas, atsitrenkęs į užtvarą, ir transporto priemonę tikrinantis kinologas su tarnybiniu šunimi.

Kai įvyko šis incidentas, prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) buvo ką tik išvykęs iš Baltųjų rūmų į rezidenciją Kemp Deivide. Jį lydėjęs Nacionalinio saugumo tarybos narys informavo šalies vadovą apie šį įvykį.

„Tiesiog prašau visuomenė toliau melstis už JAV Kapitolijaus policiją ir [pareigūnų] šeimas, – saka Y. Pittman. – Po sausio 6-osios įvykių šis laikotarpis JAV Kapitolijaus policijai buvo itin sunkus, juolab po šiandienos įvykių.”

AFP nuotr.

Vis dėlto pareigūnai jokio tiesioginio ryšio tarp penktadienio išpuolio ir sausio 6-osios riaušių kol kas neįžvelgė.

Minėtos riaušės pareikalavo penkių žmonių gyvybių. Tarp šių aukų buvo Kapitolijaus policijos pareigūnas Brianas Sicknickas (Brajenas Siknikas) – vienas iš mėginusių sulaikyti įtūžusių protestuotojų minią, besiveržiančią į Kongreso kompleksą. Po tų neramumų Kapitolijus buvo apjuostas aukšta tvora ir ribojo eismą aplinkinėmis gatvėmis.

Pasak Y. Pittman, įtariamasis anksčiau veikiausiai nebuvo pakliuvęs į teisėsaugos akiratį. Vis dėlto šis išpuolis pabrėžė faktą, kad Kapitolijus ir jį saugantys pareigūnai išlieka potencialaus smurto taikiniai.

Remiantis Gynybos departamento išplatintu pareiškimu, beveik 2 300 Nacionalinės gvardijos narių iki gegužės 23 dienos toliau užtikrins saugumą Vašingtone Kaipitolijaus policijos prašymu.

Artėjant kovo 12 dienai, nustatytam pirminiam Nacionalinės gvardijos pasitraukimo iš Vašingtono terminui, pareigūnai intensyviai sprendė, ar prašyti  pratęsti dislokavimą, taip pat – kaip turėtų būti pateiktas toks prašymas.

Šiuo metu Vašingtone yra apie 5 100 Nacionalinės gvardijos narių. Buvo numatyta, kad jie bus išvesti ateinantį savaitgalį. Kol kas neaišku, ar jie turės pasilikti kelias papildomas dienas, kol atvyks, bus apmokyti ir įsikurs juos pakeisiantys Nacionalinės gvardijos nariai. Pentagonas nurodė, kad gynybos pareigūnai su Kapitolijaus policija tarsis, kaip palaipsniui mažinti gvardiečių pajėgas Vašingtone.    

Sprendimas pratęsti Nacionalinės gvardijos dislokavimą mieste atspindi nerimą dėl saugumo Kapitolijuje praėjus dviem mėnesiams po riaušių šiame komplekse, pareikalavusių penkių gyvybių. Kompleksą tebesaugo gausios pajėgos. Saugumas buvo sugriežtintas gavus žvalgybos informacijos, kad sukarintos grupės gali mėginti įsiveržti į Kapitolijų.  

Prašymas pratęsti gvardiečių dislokavimą sulaukė neigiamos reakcijos, kai kuriems gubernatoriams pareiškus, jog jie nenori, kad jų kariai ilgiau būtų šiame mieste. Visgi panašu, jog dabar esama pakankamai valstijų, pasirengusių skirti gvardiečių šiai misijai, sakė anonimiškai kalbėję gynybos pareigūnai.   

Grėsmė saugumui buvo siejama su kraštutinių dešiniųjų sąmokslo teorijos „QAnon“ sekėjais. Jie mano, kad iš buvusio prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) buvo pavogta pergalė prezidento rinkimuose, ir tikėjo, kad kovo 4 dieną jis pergalingai sugrįš į valdžią, kad tęstų karą su slapta pasauline Šėtoną garbinančių liberalų sekta.

Kovo 4 dieną jokių incidentų nebuvo užfiksuota, tačiau teisėsaugininkai sako, kad grėsmė pastatams ir personalui išlieka.

Anot prokurorų, šias riaušes sąmoningai pakurstė buvęs prezidentas.

Pasitelkę grafinius vaizdus kaltintojai detaliai supažindino senatorius su valandų trukmės filmuota medžiaga. Dalį šios medžiagos, kuri buvo parodyta pirmą kartą, sudarė vaizdo stebėjimo kamerų bei prie policininkų uniformų prisegtų kamerų įrašai. Daugelis senatorių žiūrėjo šiuos įrašus akivaizdžiai sukrėsti.   

Kaltintojai siekė priminti senatoriams ir apkaltos teismą stebintiems amerikiečiams, kokia įtempta padėtis buvo susiklosčiusi spalio 6-ąją, kai minia šturmavo Kapitolijų, D. Trumpui per mitingą šalia Baltųjų rūmų pareiškus, kad jis nebuvo perrinktas, nes rinkimai buvo buvo suklastoti.     

Per kilusį chaosą žuvo penki žmonės, tarp jų moteris, kuri buvo nušauta, kai įsiveržė į Kapitolijų, ir minios primuštas policininkas.

Senato salėje parodytoje filmuotoje medžiagoje buvo matyti, kaip tuometinis viceprezidentas Mike'as Pence'as (Maikas Pensas), atvykęs į Kapitolijų pirmininkauti abejų Kongreso rūmų posėdžiui, kuriame buvo patvirtinta Joe Bideno (Džo Baideno) pergalė prieš D. Trumpą, kartu su šeimos nariais apsaugos pareigūnų skubiai nuvedami prie laiptų ir išgabenami į saugią vietą.

Įraše matyti, kaip Senato demokratų lyderis Chuckas Schumeras (Čakas Šumeras) vos išvengia siautėjančios D. Trumpo šalininkų minios. Taip pat matyti, kaip respublikonų senatorius Mittas Romney (Mitas Romnis), nevengęs kritikuoti D. Trumpo ir užsitraukęs jo rūstybę, išvedamas pareigūno prieš pat pasirodant miniai. 

Kitame fragmente matyti, kaip minia įsiveržia į Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi), kuri taip pat dažnai tapdavo aštrios D. Trumpo retorikos taikiniu, biurą.

„Nancy, kur tu?“ – šaukė protestuotojai, naršydami po biurą. Jie nežinojo, kad aštuoni demokratės biuro darbuotojai buvo užsibarikadavę už durų tame pačiame koridoriuje.

Pati N. Pelosi tuo metu jau buvo evakuota.

„Iš pačių riaušininkų žinome, kad jei jie būtų radę pirmininkę N. Pelosi, jie būtų ją nužudę“, – sakė apkaltos vadovė Stacey Plaskett (Steisi Plasket), demokratė iš JAV Mergelių Salų.  

D. Trumpo gynybos komanda, savo argumentus pristatysianti vėliau šią savaitę, sako, kad buvęs prezidentas negali būti asmeniškai atsakingas už riaušes. Anot jų, visas apkaltos procesas nekonstitucinis, nes D. Trumpas jau paliko prezidento postą.

Tačiau apkaltos vadovai per kelias valandas išdėstė savo argumentus, kad esama akivaizdaus ryšio tarp D. Trumpo, jo melų apie sukčiavimą per rinkimus, smurto ir tuometinio prezidento neveikimo kilus riaušėms. 

„Viceprezidentui, Atstovų Rūmų pirmininkei – pirmajam ir antrajam valstybės pareigūnams po prezidento – kilo... pavojus, nes prezidentas D. Trumpas savo troškimus, savo valdžios siekį iškėlė aukščiau savo pareigos Konstitucijai ir mūsų demokratiniam procesui“, – sakė S. Plaskett.     

„Prezidentas D. Trumpas ant jų nugarų nupiešė taikinį, ir jo minia įsiveržė į Kapitolijų jų sumedžioti“, – kalbėjo ji. 

Pagrindinis apkaltos vadovas Jamie Raskinas (Džeimis Raskinas) savo ruožtu sakė, kad D. Trumpas „visiškai atsižadėjo“ savo pareigos.

„Donaldas Trumpas atsisakė savo, kaip vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado, pareigų ir tapo pavojingo maišto vyriausiuoju kurstytoju“, – sakė jis.

Respublikonai kol kas išlieka lojalūs

Prieš tris savaites prezidento postą palikęs D. Trumpas leidžia laiką užsidaręs namuose savo privačiame kurorte „Mar-a-Lago“ Floridoje.

Tačiau apkaltos teismas grąžino respublikoną, kurio ketverius vadovavimo metus temdė nepaliaujamas visuomenės skaldymas, į visuomenės dėmesio centrą ir parodė, kad jis tebeturi turi didžiulę įtaką respublikonų elektoratui.   

Kai kurie respublikonų senatoriai per trečiadienio posėdį reiškė pasipiktinimą D. Trumpo šalininkų riaušėmis, atvirai smerkė jo atsisakymą pripažinti J. Bideno pergalę ir sutiko, kad demokratai, pasitelkę minėtą filmuotą medžiagą, pateikė įtikinimų argumentų apkaltos bylai pagrįsti.  

„Iki šiol pristatyti įrodymai yra gana inkriminuojantys“, – sakė respublikonų senatorė Lisa Murkowski (Laiza Murkovski).  

„Žinoma, tai paveiku, – sakė respublikonų senatorius Billas Cassidy (Bilas Kesidis) apie šokiruojančią filmuotą medžiagą. – Visgi dar neaišku,  kaip tai paveiks galutinius sprendimus.“

B. Cassidy ir L. Murkowski buvo tarp šešių respublikonų senatorių, per balsavimą palaikiusių demokratų poziciją, kad D. Trumpo apkaltos teismas neprieštarauja Konstitucijai. 

Beveik neabejojama, kad demokratams nepavyks užsitikrinti pakankamai respublikonų balsų apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

D. Trumpui nuteisti reikia dviejų trečdalių daugumos. Tai reiškia, kad mažiausiai 17 respublikonų senatorių per balsavimą turėtų palaikyti demokratus.

„Twitter“ ir kitoms socialinės žiniasklaidos platformoms blokavus D. Trumpo paskyras už jo beprecedentes pastangas skleisti sąmokslo teoriją apie iš jo tariamai pavogtą rinkimų pergalę, buvusiam prezidentui liko mažiau galimybių viešai pasisakyti.  

Tačiau taip pat manoma, kad jo patarėjai spaudžia D. Trumpą laikytis nuošalyje, būgštaudami, kad jam vėl pradėjus reikštis, respublikonų senatoriai gali nusigręžti nuo eksprezidento. 

Remiantis JAV žiniasklaidos pranešimais, antradienį, pirmąją apkaltos proceso dieną, D. Trumpas privačioje aplinkoje neslėpė įtūžio dėl esą blankaus jo gynybos komandos pasirodymo.

Ketvirtadienį eksprezidento advokatai turės dar vieną progą. 

Kitaip nei pirmasis D. Trumpo apkaltos teismas prieš metus, trukęs tris savaites, dabartinis procesas turėtų pasibaigti po kelių dienų.