NTB, siekdamas, kuo greitesnio ir kokybiškesnio organų ir audinių donorystės procesų organizavimo, inicijavo platesnę bendradarbiavimo formą, pasirašydamas  naują sutartį. Nuo šiol KOP padės atsiskraidinti donorinius organus ir iš toliau esančių Europos valstybių, tarp jų Lenkijos, Vokietijos ar Čekijos.

„Kai NTB ir Karinės oro pajėgos susijungia dėl gyvybių gelbėjimo misijos, jaučiu didžiulį dėkingumą ir pagarbą. Šis bendradarbiavimas ne tik liudija mūsų institucijų profesionalumą, bet ir žmogiškumą, įpareigojantį gelbėti žmonių gyvybes. KOP sraigtasparniai tampa mūsų vilties sparnais, o mūsų komanda – tų, kuriems reikia šios vilties, balsu“, – sutarties pasirašymo metu kalbėjo Audronė Būziuvienė, Nacionalinio transplantacijos biuro direktorė.

Nacionalinio transplantacijos biuro nuotr.

Pirmąją ir daugiau nei 20 metų trukusią bendradarbiavimo sutartį NTB su LR Krašto apsaugos ministerija pasirašė dar 2001 metais. Daugiau kaip du dešimtmečius KOP operatyviai ir geranoriškai padėjo gabenti transplantacijai reikalingus audinius ir organus.

Jei organas atitinka keliamus kriterijus ir tinka laukiančiam recipientui Lietuvoje, tuomet vienintelė reali galimybė jį pargabenti į Lietuvą yra oro transportas.

 

Sraigtasparnių pagalbos reikia, nes labai svarbus yra donorinio organo kuo greitesnis atskraidinimas iš vieno taško į kitą. Vertinama, kad donorinė širdis nuo išėmimo iš mirusio donoro krūtinės iki pradėjimo plakti naujoje krūtinėje teturi 4 valandas. Plaučiai turi būti transplantuoti per 4-6, kepenys – per 12, o inkstai – per 24 valandas.

Skaičiuojama, kad praėjusiais metais KOP sraigtasparniai iš viso kilo ir leidosi 6 kartus. O vien šiais metais orlaiviai skubėjo į pagalbą recipientams taip pat 6 kartus.

Donorinių organų ir audinių šiuo metu Lietuvoje laukia daugiau kaip 300 žmonių. Recipientų gyvybei išgelbėti donorinių organų NTB ieško ir užsienyje tarptautinėje donorinių organų mainų platformoje, kurioje talpinami pasiūlymai arba prašymai apie donorinius organus. Jei organas atitinka keliamus kriterijus ir tinka laukiančiam recipientui Lietuvoje, tuomet vienintelė reali galimybė jį pargabenti į Lietuvą yra oro transportas.

Donorinių organų ir audinių gabenimas yra viena iš Lietuvos kariuomenės taikos meto užduočių, kurias vykdo Taikos meto užduočių operacinėms pajėgoms priskirti nuolatinėje parengtyje budintys kariuomenės vienetai.

Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, pratybas vienu metu Lietuvoje ir Latvijoje vykdo NATO Jungtinių operacijų centras Uedeme, Vokietijoje.

Skelbiama, kad pagrindinis pratybų tikslas – treniruoti Karinių oro pajėgų struktūrinius vienetus efektyviai veikti priešiškoje elektroninės kovos aplinkoje.

Apžvalgos radarų baterijos vadas Aleksas Vaikutis sako, kad apžvalgos radarų operatoriai realiu laiku treniruojasi veikti elektroninės kovos aplinkoje, taip pat treniruojama būrių sąveika su taktiniais operacijų centrais.

„Vos pasibaigus NATO viršūnių susitikimui vykstame į pratybas „Ramšteino sargyba 2023“, tad didžiuojuosi savo kariais, kurie intensyviai ruošėsi ir kuriems nestinga motyvacijos vykdyti pavestas užduotis ir tikiu, kad tai yra puiki galimybė treniruotis su sąjungininkais“, – pranešime cituojamas A. Vaikutis.

Oro gynybos kariai šiose pratybose naudoja apžvalgos radarus, teikia savalaikius pranešimus bei raportus. Pratybose taip pat naudojama antžeminė trikdžių stotis ir elektroninių trukdžių skleidimui pritaikytas orlaivis.

Pratybos „Ramšteino sargyba 2023“ yra NATO elektroninės kovos pajėgumų integravimo programos dalis.

Tai yra Sąjungininkų sisteminis mokymas, skirtas teikti NATO pajėgoms integruotus ir koordinuotus mokymus veikti nepalankioje elektromagnetinėje aplinkoje. Kasmetines pratybas „Ramšteino sargyba“ organizuoja NATO vyriausioji sąjungininkų pajėgų Europoje vadavietė ir Sąjungininkų oro pajėgų vadavietė Ramšteine, Vokietijoje.

Kaip pranešė Policijos departamentas, trečiadienio vakarą, 20.50 val., Pakruojo rajone, Dargužių kaime, buvo sustabdytas automobilis „Mercedes-Benz“.

Jį ne tarnyboje ir neuniformuotas vairavo neblaivus (1,54 prom.) Karinių oro pajėgų 26 metų eilinis-vairuotojas.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vairavimo išgėrus.

Kaune, antrajame paieškos ir gelbėjimo poste Aleksote, vykusioje ceremonijoje A. Matutis pareigose pakeitė pulkininką Dainių Guzą, Karinėms oro pajėgoms vadovavusį paskutinius penkerius metus.

A. Matutis tarnybą pradėjo 1999 metais. Per savo tarnybos laiką vykdė įvairaus lygmens pareigas Karinėse oro pajėgose. Nuo 2017 metų vadovavo Aviacijos bazei.

Karininkas apdovanotas įvairaus lygmens krašto apsaugos sistemos apdovanojimais.

„Vadų pasikeitimas – iššūkis ir savotiškas jaudulys visiems. Išeinantis vadas atveria duris naujiems išbandymams ir naujoms patirtims, ateinantis vadas perima vadovavimą su tikslu tęsti pradėtus darbus ir įnešti kažką naujo. Galiausiai tai naujos viltys ir tam tikri pasikeitimai kariams“, – pranešime cituojamas kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

Vyr. srž. sp. Ievos Budzeikaitės nuotr.

Ceremonijoje taip pat dalyvavo krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, Lietuvos kariuomenės pajėgų ir valdybų vadai, Kauno įgulos ir karinių oro pajėgų struktūrinių vienetų vadai.

Pagrindinis oro pajėgų tikslas yra Lietuvos oro erdvės saugojimas. Stiprinant pajėgumus iš Norvegijos įsigytos vidutinio nuotolio oro gynybos „Nasams“ sistemos, iš JAV bus įsigyjami nauji oro erdvės stebėjimo radarai, dronų „Switchblade“ sistemos ir tęsiamas sraigtasparnių UH-60M įsigijimas.

Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, pratybų „Ramšteino palikimas 2022“ (angl. „Ramstein Legacy 2022“) metu Šiaulių regione yra tikimybė pamatyti ir išgirsti sąjungininkų naikintuvus.

Pratybose taip pat dalyvaus Karinių oro pajėgų transporto lėktuvas C27J „Spartan“, sraigtasparniai „Dauphin“ ir Mi-8T, bepiločiai orlaiviai „Scan-Eagle“, vidutinio ir trumpo nuotolio oro gynybos sistemos NASAMS, RBS70 ir amerikiečių trumpo nuotolio mobili oro gynybos sistema „Avenger“.

Pratybos gegužės 31 – birželio 9 dienomis vienu metu vyks Baltijos šalių ir Lenkijos teritorijose bei oro erdvėje. Jos sujungtos su kitomis NATO pratybomis „Ramšteino lydinys“ ir „Ramšteino sargyba“.

„Šiandien kaip niekad aktualu pademonstruoti regiono saugumo užtikrinimą bei mūsų atgrasymo priemonių efektyvumą. Neabejoju, kad šių mokymų metu parodysite geriausią rezultatą“ – atidarymo ceremonijos metu antradienį pratybų dalyvius sveikino Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Dainius Guzas.

Pasak kariuomenės, pagrindinis pratybų tikslas – stiprinti NATO oro gynybos pajėgų bendradarbiavimą, sąveiką ir integraciją į bendrą NATO oro gynybos valdymo struktūrą.

Lietuvoje pratybose dalyvaus apie 330 karių iš Lietuvos, Vengrijos ir JAV.

Jose dalyvaus Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF), Baltijos oro policijos misiją vykdantys Belgijos, Čekijos, Ispanijos, Prancūzijos kariai ir orlaiviai, JAV Jūrų pėstininkų korpuso kariai, Karinių oro pajėgų štabo, Aviacijos bazės, Oro gynybos bataliono, Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos, Ginkluotės ir technikos remonto depo, taip pat Karo policijos, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės kariai, pranešė kariuomenė.

Anot jos, Šiaulių regione yra tikimybė pamatyti ir išgirsti naikintuvus, skrendančius žemame aukštyje, o didesnėje šiaurės Lietuvos dalyje bus oro mūšį imituojančių naikintuvų ir aukščiau.

Per pratybas apie 650 Lietuvos ir sąjungininkų karių planuos, vykdys oro gynybos operacijas, įskaitant kovinį patruliavimą, mūšio valdymą ir kuro papildymą ore, bus imituojamos įvairios antžeminės ir oro grėsmės.

Pratybose dalyvaujantys JAV jūrų pėstininkų korpuso kariai naudos Lietuvoje dislokuotą multifunkcinį oro operacijų valdymo centrą kartu su antžeminiu radaru. JEF priklausantys naikintuvai „EF-2000“ ir kuro papildymo ore orlaivis „Voyager“ skrydžius vykdys iš Jungtinės Karalystės.

Didinant Jungtinės Karalystės vadovaujamų JEF įsitraukimą Baltijos regione bei sąveiką su NATO pajėgomis gegužės 2 dieną pirmą kartą Lietuvoje dislokuotas Nuolatinis jungtinių pajėgų štabas, jo dalis karininkų tai pat dalyvaus pratybose.

JEF yra daugiau kaip 10 tūkst. karių daugiašalis junginys, įkurtas 2015 metais ir sudarytas iš dešimties Europos valstybių partnerių skiriamų jūrų, oro, sausumos pajėgų.

Šios pajėgos skirtos reaguoti į netikėtas krizines situacijas Europoje ir už jos ribų, pradedant humanitarine parama, atgrasymu ir baigiant kovinėmis operacijomis, vykdomomis su Europos Sąjungos, NATO ir Jungtinių Tautų mandatu, jose dalyvauja ir Lietuva.

Tyrėjai peržiūri filmuotą medžiagą, kurioje matyti, kaip mažiausiai du afganai nukrenta nuo jau pakilusio JAV karinio lėktuvo C-17, bei kitus vaizdo įrašus ir socialinių tinklų įrašus, kuriuose kalbama apie daugiau galimų aukų, teigė atstovė Ann Stefanek.

Ji patvirtino, kad tyrėjai taip pat tiria asmens, kurio kūnas buvo rastas prie C-17 lėktuvo rato, šiam jau nusileidus Katare, mirties aplinkybes.

„Tyrimas bus kruopštus, siekiant užtikrinti, kad gautume visus faktus, susijusius su šiuo tragišku incidentu. Mūsų širdys yra su žuvusiųjų šeimomis“, – sakoma A. Stefanek pranešime.

A. Stefanek nepateikė bendro žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičiaus.

Paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti šimtai žmonių, Hamido Karzai oro uoste pakilimo taku bėgančių šalia didžiulio C-17 orlaivio ir mėginančių ant jo užlipti.

Anot A. Stefanek, šiuo orlaiviu į Afganistaną buvo atgabenta įranga, skirta padėti evakuoti JAV ir Afganistano civilius žmones.

„Įgulos nariams dar neiškrovus krovinio lėktuvą apsupo šimtai afganų civilių, pažeidusių oro uosto perimetrą“, – teigė ji.

„Susidūrusi su sparčiai blogėjančia saugumo situacija aplink orlaivį, C-17 įgula nusprendė kaip įmanoma greičiau palikti oro uostą“, – pridūrė atstovė.

Kaip pranešė Policijos departamentas, automobilis „Seat Toledo“ sustabdytas apie 17 val., ne tarnybos metu neuniformuotam 1979 metais gimusiam Karinių oro pajėgų specialistui nustatytas 0,81 promilės girtumas.

Pradėta administracinė teisena.

Lydėjo rusų karinį lėktuvą

„Kaip tik tuo metu stovėjau prie lango ir dairiausi į kiemą. Garsas buvo toks stiprus, kad atrodė, jog nugriaudėjo smarkus sprogimas. Lango stiklas net įlinko. O ant žemės nukrito paveikslas, kuris tuo metu stovėjo ant grindų, atremtas į sieną. Tik po to susivokiau, kad tai naikintuvų garsas – jie buvo du ir praskrido tikrai labai dideliu greičiu, veikiausiai viršijo garso greitį“, – pasakojo šalia Būtingės gyvenantis skaitytojas.

Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Šiauliuose vadas Antanas Matutis patvirtino, kad pirmadienį Lietuvos oro erdvę saugantiems Italijos naikintuvams iš tiesų teko viršyti garso greitį.

Antanas Matutis / Redakcijos archyvo nuotr.

Nepateikė duomenų

Pagavome ir palydėjome.

„Tiesioginį oro policijos vaidmenį vykdantys orlaiviai viršijo garso greitį. Dėl triukšmo gyventojų tikrai atsiprašome. Tačiau, pagal įstatymus, jei gaunamas pranešimas apie svetimą orlaivį, lėktuvai privalo vykdyti misiją, jiems tai leidžiama“, – paaiškino Šiaulių aviacijos bazės vadas.

Pranešta, kad virš Baltijos jūros pirmadienį 13.31 val. praskrido Rusijos karinis lėktuvas, kuris nustatyta tvarka nepateikė duomenų, kuriuos kaimyninės šalies oro erdvę saugančioms tarnyboms privalo nurodyti.

„Jei oro policija buvo aktyvuota, vadinasi, karinis orlaivis tam tikrų duomenų nepateikė. Kokių, dar nežinau, reikėtų pasitikslinti. Pagavome ir palydėjome. Teko prisiartinti ir atpažinti. Įvykdžius tai orlaivis buvo palydėtas“, – paaiškino A.Matutis.

Laigo lyg šeimininkai

Vasarį fiksuotas ne vienas toks įvykis. O vieną vasario savaitę italų lakūnams į orą teko kilti net keturis kartus.

Incidentas užfiksuotas vasario 17-ąją, kai NATO oro policijos naikintuvams du kartus teko palydėti rusų lėktuvus – pirmą kartą rusų bombonešį IL-22, skridusį į Karaliaučiaus sritį, lydėjo du naikintuvai Su-35, antrą kartą naikintuvai atpažino ir palydėjo naikintuvą Su-24.

Vasario 18-ąją NATO naikintuvai vėl atpažino tarptautine oro erdve iš Karaliaučiaus srities skrendantį IL-22, šįkart jį lydėjo du viršgarsiniai naikintuvai Su-27.

Vasario 19-ąją NATO orlaiviai atpažino ir palydėjo rusų degalų lėktuvą IL-78 ir keleivinį orlaivį Tu-134.

Vasario 26 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino Rusijos naikintuvą Su-30, skridusį tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros. Orlaivis skrido be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšio su Regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė, skrydžio plano neturėjo.