Indijos oro pajėgos socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė, kad lėktuvai buvo pakilę įprastai mokymo misijai.

Nurodoma, kad vienas iš trijų lėktuvuose buvusių pilotų žuvo. Pradėtas tyrimas dėl incidento priežasčių.

Abu orlaiviai ryte pakilo iš Gvalijaro oro pajėgų bazės; buvo pranešimų, kad lėktuvai galėjo susidurti ore.

Tačiau policijos aukšto rango pareigūnas Adarshas Katiyaras (Adaršas Katijaras) naujienų agentūrai „Press Trust of India“ sakė, jog dar neaišku, ar lėktuvai susidūrė.

Vietos žiniasklaida pranešė, kad minimi naikintuvai yra Su-30 ir „Mirage-2000“. Laikraštis „Hindustan Times“ rašė, kad rusų gamybos Su-30 skrido du pilotai, o prancūzišku „Mirage“ – vienas.

Nuotraukose iš įvykio vietos matyti juodų dūmų stulpas ir degančios nuolaužos.

Dviem pilotams pavyko katapultuotis, jie yra sužeisti.

Netoli sudužimo vietos surasti du pilotai; jie vėliau Indijos oro pajėgų sraigtasparniu evakuoti gydyti.

Apie lėktuvų sudužimą liudininkai policijai pranešė maždaug 10 val. vietos (6 val. 30 min. Lietuvos) laiku. Pirmasis lėktuvas nukrito Pahargarho miškuose Madhja Pradešo valstijoje maždaug 300 km į pietus nuo sostinės Naujojo Delio.

„Netoli sudužimo vietos surasti du pilotai; jie vėliau Indijos oro pajėgų sraigtasparniu evakuoti gydyti“, – sakė Mureinos rajono policijos pareigūnas Ashutoshas Bagri (Ašutošas Bagris). Jis pridūrė, kad pavojus šiems pilotams negresia.

Antras lėktuvas nukrito Radžasthano valstijos teritorijoje.

Tai dar viena iš Indijos oro pajėgas ištikusių nelaimių virtinės. Pernai spalį penki kariai žuvo jų sraigtasparniui sudužus Arunačal Pradešo valstijoje netoli militarizuotos ir ginčijamos sienos su Kinija.

Anksčiau tą patį mėnesį toje pačioje valstijoje sudužus sraigtasparniui „Cheetah“ žuvo jo pilotas.

2021 metų gruodį sudužus rusų gamybos sraigtasparniui Mi-17 žuvo į vieną karinę bazę skridęs Indijos gynybos vadas generolas Bipinas Rawatas (Bipinas Ravatas) ir dar 12 žmonių.

Pareigūnai Vašingtone „neprieštarauja lėktuvų perdavimui. Kiek galime daryti išvadas, dabar kamuolys yra Lenkijos pusėje. Šį klausimą toliau nagrinėsime pokalbiuose su Lenkijos kolegomis“, rašytiniuose komentaruose naujienų agentūrai AFP sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Jo komentarai nuskambėjo netrukus po JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) ir ukrainiečių gynybos ministro Oleksijaus Reznikovo susitikimo, įvykusio Lenkijoje. J. Bidenas viešėjo šioje NATO narėje, siekdamas sustiprinti JAV paramą su Ukraina besiribojančiai šaliai.

Anksčiau šį mėnesį Pentagonas galutinai atmetė planą perkelti naikintuvus iš Lenkijos į Ukrainą kovoti su ją užpuolusios Rusijos pajėgomis, sakydamas, kad šis „labai rizikingas“ žingsnis gali būti suprastas kaip eskalacija.

Lėktuvų perdavimo klausimas, kurį Ukrainos vadovybė labai norėjo išspręsti siekdama pasipriešinti Rusijos agresijai danguje, tapo pastebimu kliuviniu kitais atžvilgiais tvirtame Jungtinių Valstijų ir jų Europos sąjungininkių aljanse dėl Maskvos invazijos.

Lenkija siūlė jos sovietų gamybos naikintuvus MiG-29 nusiųsti Ukrainai per JAV oro pajėgų bazę Ramšteine Vokietijoje, o vietoje šių lėktuvų jos oro pajėgoms parūpinti amerikietiškų F-16.

„Ukrainai labai reikia daugiau kovinių lėktuvų“, – komentaruose sakė D. Kuleba, teigdamas, kad Kyjivui jų reikia, kad „užtikrintų pusiausvyrą danguje“ ir neleistų Rusijai „nužudyti daugiau civilių gyventojų“.

Pasak Gynybos ministerijos Taipėjuje, 22 naikintuvai, du branduolinį ginklą galintys nešti bombonešiai ir vienas priešlaivinis lėktuvas įsiveržė į zoną, kurią kertantys orlaiviai prieš tai turi užsiregistruoti. Šis manevras surengtas Kinijai švenčiant nacionalinę šventę. Tarp Kinijos ir Taivano jau kurį laiką didėja įtampa.

Kinija reiškia pretenzijas į Taivaną kaip į savo teritoriją. Taivanas 1949 metais pilietinio karo pabaigoje atsiskyrė nuo Kinijos. Tačiau Pekinas demokratiškai valdomą salą iki šiol laiko separatistine provincija, kuri vėl turi būti suvienyta su žemynine dalimi.

Pastaraisiais metais Kinija smarkiai padidino ekonominį, karinį ir diplomatinį spaudimą Taivanui. Praėjusiais mėnesiais Kinijos kariniai lėktuvai ne kartą įsiveržė į Taivano oro erdvę.

„Trys Oro ir kosmoso pajėgų karinės transporto aviacijos lėktuvai „Il-76“... išpylė 126 t vandens ant gaisro epicentro“, – sakoma pranešime.

Jame nurodoma, kad po to lėktuvai grįžo į aerodromą Riazanėje rengtis kitam tokiam skrydžiui.

Trečiadienį užsidegus sausai žolei liepsnos persimėtė į Skopino rajone esančių šaudmenų sandėlių teritoriją, kur vėliau įvyko sprogimų.

Kariuomenės tyrėjai pradėjo tyrimą dėl elgesio su ginklais ir pavojingais daiktais taisyklių pažeidimo.

Skopino ir Riažsko rajonuose įvestas ekstremaliosios padėties režimas.

Sveikatos apsaugos ministerija ir regiono valdžia savo ruožtu pranešė, kad jau hospitalizuota 16 dėl gaisro nukentėjusių žmonių. Viena moteris gydoma intensyviosios slaugos palatoje.

Iš gyvenviečių, esančių netoli gaisro vietos, evakuota daugiau kaip 2 tūkst. žmonių.

Praėjusį pirmadienį NATO naikintuvai kilo du kartus: ir vieną, ir kitą kartą palydėjo iš Karaliaučiaus srities į Rusijos žemyninę dalį skridusį AN-26. Abu kartus transporto orlaiviai skrido be radiolokacinio atsakiklio, skrydžio planą turėjo, su regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC)  radijo ryšį palaikė.

Antradienį buvo palydėtas dar vienas AN-26, skridęs tokiu pačiu maršrutu. Šis orlaivis skrido be radiolokacinio atsakiklio, skrydžio plano neturėjo, su RSVC radijo ryšį palaikė.

Taip pat antradienį NATO oro policijos naikintuvai­­­­­­­­­­­­­­­­­­­ ­­­­­­­­­­­­­­­­­ atpažino  penkių orlaivių SU-30SM grupę, skridusią iš Rusijos žemyninės dalies į Karaliaučių. Visi orlaiviai skrido be skrydžio plano, iš jų vienas skrido su radiolokaciniu atsakikliu, palaikė ryšį su RSVC.  

Trečiadienį NATO orlaiviai du kartus kilo į Karaliaučių palydėti orlaivių IL-38, ir vieną, ir kitą kartą kovai su povandeniniais laisvais ir žvalgybai virš jūros skirtas IL-38 krido su radiolokaciniu atsakikliu, be skrydžio plano, su RSVC radijo ryšio nepalaikė.    

Dar vieną iš Rusijos žemyninės dalies į Karaliaučiaus sritį skridusį IL-38 NATO oro misijos naikintuvai palydėjo ketvirtadienį. Rusijos orlaivis skrido su radiolokaciniu atsakikliu, be skrydžio plano, su RSVC radijo ryšio nepalaikė.  

Penktadienį NATO oro policijos naikintuvai palydėjo transporto orlaivį IL-76, skridusį iš Rusijos žemyninės dalies į Karaliaučių. Orlaivis skrido su radiolokaciniu atsakikliu, be skrydžio plano, su RSVC radijo ryšį palaikė.

NATO oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma iš Lietuvos ir Estijos.

Praėjusią savaitę Baltijos valstybėse patruliuojantys NATO oro policijos naikintuvai kilo vieną kartą atpažinti ir palydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos karinių orlaivių.

Krašto apsaugos ministerija pirmadienį pranešė, jog praeitą penktadienį NATO naikintuvai atpažino ir palydėjo tris karinius transporto orlaivius „An-26“. Jie skrido pagal iš anksto pateiktą planą, išjungę automatinius atsakiklius, radijo ryšį su skrydžių valdymo centrais palaikė.

NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse iš Lietuvos šiuo metu vykdo Vengrija, iš Estijos - Vokietija.

Karo lėktuvai visą naktį iš penktadienio į šeštadienį atakavo Jemeno sostinę Saną; antskrydžiai liovėsi išaušus, sakė naujienų agentūrai „Reuters“ vietiniai gyventojai šeštadienį.

„Visą naktį (miestą) daužė lėktuvai ir liovėsi tik auštant“, – sakė vienas Sanos gyventojų, dar pridūręs, kad sprogimai aidėjo iš vakarinės miesto dalies, kur yra vyriausybės nacionalinės gvardijos bazė.

Kol kas nenustatyta, ar šie lėktuvai buvo Saudo Arabijos vadovaujamos koalicijos, kuri rengė atakas prieš Jemeno husius šiitus ketvirtadienį.