Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, daugiau nei 40 proc. prieš devynis mėnesius tarnybą pradėjusių jaunuolių šį kelią pasirinko savanoriškai, o 45 proc. karo prievolininkų atlikti tarnybą pasirinko pirmumo tvarka.

Dalis tarnybą baigiančių šauktinių planuoja tapti profesinės karo tarnybos kariais.

Tarnybą kariai baigė pėstininkų brigadoje „Žemaitija“, Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalione, Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų batalione, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalione, Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalione ir Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos batalione.

Pirmuosius tris mėnesius jie dalyvavo baziniame kario kurse, kurio metu įgijo taktikos, inžinerijos, topografijos, rikiuotės, pirmosios medicinos pagalbos žinių, išmoko naudotis ginklais bei lavino kitus kariui reikalingus įgūdžius.

Vėliau šauktiniai skirstomi pagal specialybes ir treniruojasi veikti padalinio sudėtyje.

Po tarnybos kariai gali pretenduoti į profesinę karo tarnybą arba yra įtraukiami į Lietuvos kariuomenės rezervą ir periodiškai kviečiami į 20–30 dienų trukmės kartotinius mokymus atnaujinti karinius įgūdžius.

Kaip penktadienį informavo kariuomenė, dezinformacija pradėta platinti gegužės 22 dieną, kai tinklalapyje „The Duran“ buvo publikuotas straipsnis anglų kalba „Kas vyksta prisidengus karinėmis pratybomis Lietuvoje“. Straipsnyje svarstyta, kad Lietuva, prisidengdama pratybomis, ruošia savo karius ir gydytojus dalyvavimui karinėse operacijose užsienyje.

„Jis (straipsnio autorius – BNS) darė prielaidą, kad Lietuvos kontingentas ruošiasi dalyvauti operacijoje Ukrainos teritorijoje ir rašė, kad Lietuvos piliečiams siunčiami kvietimai elektroniniu paštu tarnauti medikais, bei būti pasiruošus tarnybai užsienyje. Taip pat straipsnyje nurodoma, kad lenkų, rusų ar ukrainiečių kalbų mokėjimas medikams būtų privalumas“, – rašoma pranešime.

Dezinformaciją apie tai platino ir puslapis anglų kalba „Daily Kos“ bei rusų kalbos svetainė „Karinė-politinė apžvalga“.

„Jame jau teigiama, kad Lietuva prisidengdama šiais mokymais ruošia savo karius tiesioginiams kariniams veiksmams Ukrainoje, o Lietuvos medikus – priimti daug sužeistų lietuvių iš mūšio lauko“, – nurodoma pranešime.

Jame jau teigiama, kad Lietuva prisidengdama šiais mokymais ruošia savo karius tiesioginiams kariniams veiksmams Ukrainoje, o Lietuvos medikus – priimti daug sužeistų lietuvių iš mūšio lauko.

Ta pati informacija vėliau buvo publikuota ir lietuviškuose tinklalapiuose „Ldiena“ bei „20min“.

Anot pranešimo, dezinformacinės žinutės yra papildytos suklastotu Sveikatos apsaugos ministerijos raštu, kuriame patalpintas mėgėjiškai redaguotas skelbimas, kviečiantis tarnybai karo medikų gretose Lenkijoje ir Liubline. Suklastoto rašto kokybė buvo prasta, jis vos įskaitomas, taip pat ant rašto gavėjų nėra adresatų.

„Tokį neegzistuojantį raštą „Dėl darbo pasiūlymų sveikatos priežiūros specialistams“, neva, pasirašiusi Sveikatos apsaugos viceministrė šių metų gegužės 15 dieną“, – rašo kariuomenė.

Anot kariuomenės karo medicinos atstovų, panašūs darbo skelbimų tekstai, bet be kai kurių dabar suklastotų detalių, iš tiesų buvo skelbiami 2022 metais Lietuvos Vyriausybės svetainėje,

„Jais siekėme pritraukti karo medikų į Lietuvos kariuomenę. Galimai iš šios svetainės piktavaliai nukopijavo tekstus ir juos modifikavę sukūrė dezinformacines žinutes“, – teigiama kariuomenės atstovai.

Pasak pranešimo, Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnyba niekada neieškojo paramediko tarnybai Liubline, Lenkijoje ar kitose užsienio šalyse, tai pat skelbimuose nebuvo nurodoma reikalavimų mokėti užsienio kalbas.

Anot kariuomenės, abejonių turėtų sukelti ir tai, kad dalyvauti tarptautinėje misijoje kaip karo medicinos tarnybos specialistai kviečiami Lietuvos ir kitų valstybių piliečiai, kurie gyvena Lietuvoje, nors Lietuvos kariuomenėje gali tarnauti tik šios šalies piliečiai.

Lietuvos kariuomenė priminė, kad klaidinanti informacija dažnai platinama tikslingai, siekiant sukelti Lietuvos piliečių nepasitikėjimą šalies politinės ir karinės vadovybės sprendimais, menkinti Lietuvos narystės NATO ir ES reikšmę, skatinti nepasitenkinimą savo valstybe, manipuliuoti istoriniais faktais, plėtoti tikrovės neatitinkančią, vienašališką faktų interpretaciją.

Tarptautinėse karinėse pratybose „Geležinis vilkas 2023-1“ dalyvavo apie 3500 karių ir 600 karinės technikos vienetų iš Lietuvos bei vienuolikos kitų NATO valstybių – Belgijos, Čekijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Kroatijos, Lenkijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Norvegijos, Portugalijos ir Vokietijos.

Pratybų metų Lietuvoje buvo dislokuota NATO priešakinių pajėgų kovinė grupė ir Lietuvos kariuomenės Vaidoto pėstininkų batalionas „pajėgos prieš pajėgas“ metodu treniravosi tinkamai atlikti puolimo ir gynybos operacijas.

Per pratybas kariai vykdys tokias taktines užduotis, kaip gynybiniai veiksmai apgyvendintoje vietovėje, siekiant apginti ir išlaikyti nurodytą vietovę, pranešė kariuomenė.

Keliuose bus įrengiami kontrolės ir patikros postai, taip pat vykdomas patruliavimas gyvenvietėse, apsaugant ir kontroliuojant nustatytą teritoriją.

Kariai treniruosis bendradarbiaudami su Karo policijos patruliais, žvalgybos padaliniais bei Viešojo saugumo tarnybos kinologais.

„Bus vykdomas įvairios užduotys nuo patruliavimo, maršruto ir objektų žvalgybos, kontrolės postų įrengimo iki pasalos rengimo ir taktinės medicinos veiksmų mūšio lauke“, – teigiama pranešime.

Pratybos skirtos įvertinti kuopos skyrių gebėjimą veikti apgyvendintoje vietovėje, taip pat treniruojami karių įgūdžiai bendradarbiauti su civiline aplinka.

Per mokymus bus naudojami imitaciniai šaudmenys, dūminiai paketai, rajonuose ginkluoti kariai judės tiek pėsčiomis, tiek su pėstininkų kovos mašinomis „Vilkas“, taip pat bus vykdomos operacijos pasitelkiant Karinių oro pajėgų sraigtasparnį.

Pratybos iki birželio 2-osios rajonuose vyks ir dienos, ir nakties metu.

Kaip pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija, perdavus šiuos visureigius Lietuvos kariuomenei, bendras jų skaičius sieks 150.

Pagal 2019 metais pasirašytą 145 mln. eurų sutartį, Lietuvą iki šių metų pabaigos turi pasiekti iš viso 200 JLTV.

Kitais metais prasidės JAV kompanijos „Oshkosh Defense“ gaminamų visureigių tiekimas pagal 2022 metais pasirašytą sutartį dėl papildomų 300 vienetų įsigijimo.

Pristačius ir šiuos papildomus JLTV visureigius, Lietuvos kariuomenė jų iš viso turės 500.

Galutinė sandorio vertė siekia apie 334 mln. eurų, iš jų apie 5 proc. lėšų bus skirta iš JAV paramos fondų.

Į šią sumą įskaičiuoti visureigiai, ginkluotė, ryšio, stebėjimo įranga, personalo rengimas, įrankiai, dvejų metų atsarginių dalių paketas. Įsigyjami visureigiai yra su bokšteliais, apginkluoti 12,7 mm kulkosvaidžiais M2 QCB.

Ministerijos teigimu, JLTV yra moderniausi pasaulyje taktiniai šarvuoti visureigiai, kurie suteikia aukštą įgulos apsaugos lygį. Šie techniškai pažangūs visureigiai užtikrina didesnį efektyvumą žvalgybos, artilerijos ir oro paramos atakų operacijų metu.

„Iki 2025 metų norėtume, kad kariai būtų aprūpinti visomis pagrindinėmis priemonėm, kurių gali prireikti mūšio lauke – nuo optikos iki asmeninių apsaugos priemonių“, – penktadienį Vilniuje surengtame pristatyme, kaip keitėsi karių ekipuotė per dešimtmetį, sakė A. Anušauskas.

„Vykstant karui Ukrainoje, pamatėme, ko reikia kario aprūpinimui, kokių priemonių. Viskas prasidėjo nuo šarvinių liemenių, šalmų, baigėsi optika, geresniais ginklais, priemonėm, kurios reikalingos padidinti kario galimybes mūšio lauke. Mes savo planuose įnešėm pokyčius“, – kalbėjo ministras.

Pasak kariuomenės vado Valdemaro Rupšio, atskirų elementų karių aprūpinimas siekia apie 80 proc., tačiau naktinio matymo prietaisų, optikų šiuo metu yra dar mažiau.

„Labiausiai trūksta to, ko rinka tokiais kiekiais negali pasiūlyti dėl paprasčiausios priežasties, nes labai daug gaminių skiriama karui Ukrainoje – termovizoriai, naktinio matymo prietaisai ir taip toliau“, – kalbėjo generolas leitenantas.

„Bet yra planai, numatyti pinigai, numatytas pirkimas, kurį vykdo ministerijos institucijos. Aiški siekiamybė spartinti procesą ir kuo greičiau aprūpinti reguliarias pajėgas, karius savanorius ir aktyvųjį rezervą“, – sakė V. Rupšys.

Pasak A. Anušausko, siekiama, kad iki 2028 metų standartinės ekipuotės pakaktų aprūpinti ir aktyviojo rezervo karius, jeigu jie būtų pašaukti.

Jo teigimu, ekipuotės atsargos Lietuvoje buvo sumenkusios teikiant paramą Ukrainai. Sandėliai vėl papildomi, tačiau siekiama tai padaryti didesniais kiekiais, nes, pasak ministro, Ukrainos patirtis rodo, jog atsargų turėjimas išvengiant ilgos logistinės grandinės suteikia didelį privalumą.

Anot V. Rupšio, pagrindinis reikalavimas aprūpinant karį – užtikrinti kuo didesnį išgyvenamumą mūšio lauke, efektyvumą ir pranašumą prieš potencialų priešininką.

Šiemet Lietuva kariuomenei numatyta skirti beveik 2 mlrd. eurų, tai – 2,5 proc. BVP ir vienas didžiausių rodiklių NATO. Anot prezidentūros, reikės dar didinti.

„Taip, yra visų sutariama, kad gynybos išlaidas reikės didinti. Kokia konkrečiai apimtimi dar bus nuspręsta“, – patvirtino prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys.

Lietuva stato naujus karinius miestelius, amunicijos sandėlius, valstybės gynybos taryba nutarė, kad Lietuvoje bus kuriama divizija. Tai – pagrindinis karinis vienetas. NATO planuose – apie 18 tūkst. karių. Divizija bus kuriama iš trijų dabartinių Lietuvos brigadų, jas reikės smarkiai apginkluoti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Tai yra tankai, tankų bataliono įsigijimas. Tiek, kiek bus numatyta tokių įsigijimų kitais metais, tiek tas biudžetas ir turės augti“, – teigė K. Budrys.

Tankų batalionas, tai – nuo 30-ies iki pusšimčio tankų. Viskas divizijai – už papildomus pinigus.

„Ir infrastruktūros dalykai dėl brigados priėmimo, ir divizijos kūrimas, tai yra papildomai, virš to, bus planuojama. Tai reikia suvokti ir taip reiks skaičiuoti“, – sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Divizijos kūrimas truks mažiausiai septynerius metus.

„Įgyvendinti tai ir pasiekti tą operacinį pajėgumą – čia turbūt dar po dviejų vyriausybių kadencijų pavyktų“ , – apie divizijos kūrimo trukmė pasisakė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, artimiausią dešimtmetį reikėtų sutarti gynybai skirti bent tris procentus BVP. „Aš manau, kad reikėtų to siekti. Būtų gerai bent jau pagrindinių politinių partijų sutarimas šiuo klausimu, kur link mes einame, kokias ambicijas sau keliame.“

Didžiausios Seimo opozicijos partijos sako pritariančios ir divizijos kūrimui, ir finansavimo gynybai didinimui.

„Jeigu reikia ir yra tam tikros aplinkybės, kurios reikalauja padidinti biudžetą, tai galima didinti netgi iki 3 proc.“, – biudžeto didinimui pritarė Seimo narys Dainius Gaižauskas.

Bet Socialdemokratai sako, kad gynyba negali būti stiprinama skolinantis.

„Ar mes turim daugiau tų pajamų? Pavyzdžiui, banko solidarumo mokestis – tik dvejiems metams. Bet visuomenės poreikiai taip pat yra labai didėjantys“, – teigė Seimo narė Rasa Budbergytė.

Opozicija kaltina Vyriausybę, esą ši tokiu svarbiu klausimu ne tik nesitaria, bet net neinformuoja, kokia divizija planuojama, kokie numatomi finansiniai poreikiai.

„Taip, tikslas aiškus yra. Bendras tikslas yra šalies gynyba, šalies saugumas, bet irgi keistai daroma – pasakoma, kad bus, bet apie tai nediskutuojama“, – piktinosi Seimo narys Saulius Skvernelis.

Lietuva gali turėti papildomų galimybių finansuoti tiek krašto gynybą, tiek kitus būtinus poreikius, kažko iš esmės nepertvarkant.

Už mokesčių mažinimą pasisakantis liberalas Eugenijus Gentvilas pats stebisi savo žodžiais, kad, dėl kariuomenės, mokesčiu gali tekti didinti. „Deja, žiauru, bet ir mokesčių didinimas yra galimas. Man atrodo, kad Lietuvai artėja įtempti finansiniai laikai“, – teigė jis.

Laisvės partijos nariai ateitį mato priešingą. Esą biudžete pajamų yra surenkama daugiau nei planuojama, dar galima mažinti šešėlį.

„Lietuva gali turėti papildomų galimybių finansuoti tiek krašto gynybą, tiek kitus būtinus poreikius, kažko iš esmės nepertvarkant“, – patvirtino Seimo narys Vytautas Mitalas.

O iš NATO dar vienas priminimas – prašant sąjungininkų paramos, pirmiausia reikia pasitempti patiems. Nauji NATO planai numato nebe teritorijų atsikovojimą, bet kovą nuo pirmos minutės. Rusų kariuomenės praradimai nėra tokie dideli, kaip norėtųsi.

„Skirsime daugiau kaip 3 tūkst. karių įvairių užduočių vykdymui NATO viršūnių susitikimo metu, į šį procesą yra įtraukti ir mūsų sąjungininkai“, – sakė kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.

Jis pabrėžė, kad renginio metu gali būti skleidžiama daugiau propagandos, dezinformacijos, pasitaikyti įvairių provokacijų.

„(..) tokiu būdu svarbaus renginio kontekste bus testuojamas mūsų visų budrumas ir atsparumas klaidinimui“, – kalbėjo generolas leitenantas.

Skirsime daugiau kaip 3 tūkst. karių įvairių užduočių vykdymui NATO viršūnių susitikimo metu, į šį procesą yra įtraukti ir mūsų sąjungininkai.

Anot kariuomenės, tikėtinos priešiškos informacinės operacijos, kurių metu gali būti vykdomos kibernetinės atakos ir klaidinančios informacijos sklaida, pabėgėlių srautų iš Baltarusijos intensyvėjimas, karinės technikos bei orlaivių manevravimas šalia Lietuvos Respublikos sienos, pilietinių neramumų kurstymas ir panikos kėlimas skleidžiant gandus socialiniuose tinkluose.

Lietuvos kariuomenė teigia išvien su sąjungininkais ir kitomis renginio saugumą užtikrinančiomis institucijomis atlikusi paruošiamuosius darbus, kurie garantuos pajėgų sąveiką ir integralumą susitikimo metu.

Viršūnių susitikimo metu kariuomenės padaliniai kartu su sąjungininkais papildomai užtikrins oro erdvės gynybą, kritinių objektų, svarbių maršrutų, asmenų apsaugą, apgyvendinimo vietų ir transporto priemonių patikras, sprogmenų paiešką objektuose.

Lietuvos kariuomenės logistiniai pajėgumai leis užtikrinti sklandžius operacinius veiksmus, įvairūs padaliniai bus pasitelkiami vykdant specialiąsias užduotis.

NATO Vilniaus viršūnių susitikimas vyks liepos 11–12 dienomis.

Gynybos resursų agentūra pasirašė sutartį su bendrove „Veho Lietuva“ dėl 230 specialiosios paskirties AROCS sunkvežimių su komplektuojamomis dalimis ir 141 sunkvežimio ZETROS su kranais pirkimo. Sunkvežimiai bus pristatyti nuo 2023 iki 2030 metų.

„Moderni karinė technika leidžia mūsų kariams geriau pasiruošti vykdyti logistines operacijas ir užtikrinti reikiamą mobilumą. Iš karo Ukrainoje pamokų žinome, kaip svarbu turėti kokybišką techniką, galinčią transportuoti reikalingą įrangą ir amuniciją į bet kurį tašką“, – pranešime cituojamas krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Iš karo Ukrainoje pamokų žinome, kaip svarbu turėti kokybišką techniką, galinčią transportuoti reikalingą įrangą ir amuniciją į bet kurį tašką.

Vokietijos įmonės „Daimler AG“ gaminami specialiosios paskirties sunkvežimiai AROCS bus skirti Lietuvos kariuomenės logistinėms operacijoms. Šiuo metu Lietuvos kariuomenė eksploatuoja 25 tokius sunkvežimius, kurie buvo įsigyti 2021 metais.

Pasak KAM, šie sunkvežimiai gali transportuoti iki 17 tonų krovinį. Pavyzdžiui, jie gali gabenti savaeigių haubicų PzH 2000 ar kitų artilerinių sistemų amuniciją, konteinerius, transporto priemones, įrangą ir kitas karines atsargas.

10-ies tonų keliamosios galios sunkvežimiai ZETROS taip pat bus skirti kariuomenės logistinėms operacijoms. Šiuo metu kariai jau eksploatuoja aštuonis šios markės kitos modifikacijos sunkvežimius. Naujai įsigyjami ZETROS sunkvežimiai turės galimybę patys pakrauti ir nuimti bei transportuoti salvinių raketų sistemų amuniciją ir kitą karinę įrangą.

Taip pat, tęsiant Lietuvos kariuomenės aprūpinimą karine įranga, planuojama, kad šių metų liepą bus pristatyti 34 taktinės paskirties penkių tonų keliamosios galios sunkvežimiai UNIMOG U5000, o iki šių metų pabaigos apie 120 vienetų karinės paskirties nešarvuotųjų G-klasės visureigių.

„Jau savo laiku tai buvo išsakyta, ir aš sakiau, aš už visuotinį šaukimą, tačiau mes turime matyti tą realybę, kuri egzistuoja, matyti tuos resursus, kokius turime ir surasti tuos prioritetus, kuriuos dar pirmiausia turime įgyvendinti ir, pavyzdžiui, šaukimo reforma, judant visuotinio šaukimo link, yra vienas iš jų“, – pirmadienį žurnalistams po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio kalbėjo A. Anušauskas.

Jis pridūrė, kad Krašto apsaugos ministerijos pasiūlytas šauktinių reformos planas, kuriuo panaikinama dalis išlygų, didinamas šauktinių skaičius, ir yra „judėjimas link visuotinumo.“

Šaukimo į kariuomenę reforma pristatyta šįmet sausį. Ja siūloma, kad pagrindinė privalomoji tarnyba truktų pusmetį, bet būtų įvesta daugiau jos alternatyvų, o šauktinių skaičius nuo 2027-ųjų per metus siektų 5 tūkst. vietoj dabartinių 3,8 tūkstančio.

Valdančiųjų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis šeštadienį paragino politikus grįžti prie diskusijos apie visuotinį šaukimą į kariuomenę, sakydamas, kad nė viena kita valstybė, esanti tokioje geopolitinėje situacijoje, kaip Lietuva, „neturi prabangos neturėti šauktinių kariuomenės“.

Tuo metu prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys po VGT posėdžio tvirtino, kad šiuo metu vertinant galimybes įtvirtinti visuotinį šaukimą „mums trūksta politinės valios“.

Visą laiką reikia turėti didesnę ambiciją. Kai turi valią, politinę kryptį, gali atrasti ir resursą. Čia yra klausimas, kaip dėlioji savo prioritetus.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas konservatorius Laurynas Kasčiūnas taip pat sakė, kad nepaisant prezidento ir jo valdančiosios partijos paramos visuotiniam šaukimui trūksta kitų politinių jėgų pritarimo tiek valdančiųjų, tiek opozicijos gretose.

„Prezidentas remia, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai remia, bet ar remia visi kiti – yra didelis klausimas kalbant ir apie liberaliąsias partijas, ir kairiąsias partijas, yra sudėtingesnis procesas“, – sakė jis.

Paklaustas, ar visuotiniam šaukimui pakanka resursų, L. Kasčiūnas kalbėjo, kad tai yra prioritetų klausimas.

„Visą laiką reikia turėti didesnę ambiciją. Kai turi valią, politinę kryptį, gali atrasti ir resursą. Čia yra klausimas, kaip dėlioji savo prioritetus“, – kalbėjo NSGK vadovas.

„Aš suprantu, kad reikia infrastruktūros, aš suprantu, kad reikia instruktorių, aš suprantu, kad greitas įvedimas visuotinio šaukimo gali netgi koreguoti kariuomenės pajėgumus, nes dalį užduočių turi atimti ir priskirti šaukimų ugdymui. Tai yra sudėtingi procesai, bet jeigu tu turi politinę valią, ambiciją, strategiją (...) aš čia nematau, kad būtų neįveikiama kliūtis“, – pridūrė jis.

Šiuo metu Lietuvoje į kariuomenę kasmet šaukiama apie 3,5 tūkst. jaunuolių, Krašto apsaugos ministerija šiemet žada pasiūlyti didinti šaukiamųjų skaičių, bet trumpinti dalies jų tarnybą.

„Mūsų susitarimas su Vokietija ir buvo, ir yra. Kitų susitarimų mes neturime“, – žurnalistams pirmadienį po Valstybės gynimo tarybos posėdžio sakė jis.

Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis pirmadienį publikuotame portalo „15min“ interviu pažymėjo, jog „neturint atsakymo“ ar Vokietijos brigada Lietuvoje bus dislokuota pilnu pajėgumu, nėra atmestina galimybė papildomų karinių dalinių prašyti iš kitų NATO sąjungininkų.

Mūsų susitarimas su Vokietija ir buvo, ir yra. Kitų susitarimų mes neturime.

„Aš esu teoriškai užsiminęs, kad galbūt, kol mes laukiame Vokietijos, gal mes galime prašytis kitų pagalbos? Dėl to, kad pavojus šiandien Lietuvai, mano vertinimu, nėra sumažėjęs nuo praėjusių metų vasario 24-osios dienos“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras.

„Paralelinių, sakykime, krypčių. Ne pakeičiančių, bet – paraleliai dirbti“, – paklaustas apie galimybę ieškoti alternatyvų vokiečių brigadai kalbėjo G. Landsbergis.

Potencialių partnerių Lietuvoje dislokuojant papildomus dalinius jis tiksliau neįvardino, tačiau patvirtino, kad tarp tokių galėtų būti Jungtinės Amerikos Valstijos ir Lenkija.

Lietuvos ir Vokietijos lyderiai pernai Vilniuje sutarė dėl Vokietijos karių brigados dislokavimo Lietuvoje. Vis dėlto Vilniaus ir Berlyno požiūriai, kokia apimtimi šis karinis vienetas turėtų būti dislokuotas, išsiskiria.

Lietuva siekia nuolatinio pajėgų buvimo, bet kol kas šalyje yra tik vieneto štabas. Berlynas iki šiol sakė, kad dalis brigados bus dislokuota Lietuvoje, o dalis – Vokietijoje.

Balandį prezidentas Gitanas Nausėda teigė, jog su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu) sutarė dėl laipsniško vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje. Vilnius brigados buvimo siekia 2026-aisiais.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas yra teigęs, kad Lietuva 2026 metais bus pasirengusi priimti Vokietijos brigadą.