Šeštadienį Karklėje Mobilios kuopos pareigūnai patruliavo kartu su policijos kinologu ir tarnybiniu šunimi Naruto. Apie 10.30 val. festivalio teritorijoje, palapinių miestelyje, šuo savo elgesiu parodė, jog vienoje iš palapinių gali būti draudžiamų medžiagų.

Apžiūrėję palapinę po jos dugnu pareigūnai rado dėžutę su keturiais folijos suktinukais, taip pat lagaminą, kuriame tarp rūbų aptiktos į maistinę plėvelę susuktos 88 tabletės. Dėl šio įvykio sulaikytas palapinėje buvęs 1998 m gimęs vaikinas, nurodęs, jog radiniai priklauso jam.

Tą patį šeštadienį tarnybiniam šuniui aikštelėje užkliuvo automobilis „Toyota Avensis“. Netrukus už mašinos variklio gaubto rastas juodas plastikinis paketas su baltos spalvos milteliais bei aštuoni folijos lankstinukai su kanapėmis. 1998 m. gimęs automobilio vairuotojas su savimi taip pat turėjo maišelį su baltos spalvos milteliais, įtariama, narkotikais.

Pareigūnams įkliuvo ir dar vienas narkotikų mėgėjas – 1994 m. gimęs vaikinas. Jis pastebėtas iš rankų išmetantis folijos lankstinuką. Jame pareigūnai aptiko tris žalias tabletes, veikiausiai narkotikus. Asmeniui nustatytas 1,77 promilės girtumas, jis sulaikytas ir uždarytas į areštinę.

Be minėtųjų, naktį iš šeštadienio į sekmadienį policijos patruliai nustatė dar keturis, kaip įtariama, narkotikų laikymo atvejus. Jaunuoliai sulaikyti ir uždaryti į areštinę.

Sekmadienį vyksta paskutinė Karklės festivalio diena.

Renginio organizatorių teigimu, šiais metais didelis dėmesys skiriamas festivalio lankytojų saugumui. Juo rūpinosi net 120 asmenų, tarp kurių – Klaipėdos apskrities policijos pareigūnai ir Viešosios tvarkos tarnybos darbuotojai.

Esą rimtų incidentų festivalio metu buvo išvengta. Per visas festivalio dienas užregistruotas vienas pareiškimas policijai dėl lengvo kūno sužalojimo – nuskelto danties.

Policijos pareigūnai su kinologais nuolat tikrino automobilių stovėjimo aikšteles ir aktyvią festivalio zoną. Patikrinimų metu buvo sulaikyta 15 asmenų, kuriems pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl narkotinių medžiagų disponavimo.

„Mes norime, kad festivalio dalyviai namo grįžtų laimingi ir sveiki, todėl dedame visas pastangas šiam tikslui pasiekti. Didelės policijos pajėgos kartu su kinologais atlieka patikrinimus automobilių aikštelėje, palapinių miesteliuose ir bendrose festivalio erdvėse. Taip pat stebi informaciją socialiniuose tinkluose ir pagal tai planuoja patikrinimo veiksmus. Siekiame, kad narkotinės medžiagos nepatektų į festivalio teritoriją. Absoliuti dauguma sulaikytųjų buvo pagauti ne aktyviojoje festivalio zonoje“, – teigiama organizatorių pranešime.

Organizatoriai taip pat pažymi, kad netoli Karklės įvykusi automobilio vagystė niekaip nesusijusi su muzikos festivaliu. Automobilis buvo pavogtas Zeigių kaime.

Kaip praneša Lietuvos policija, sekmadienio rytą kelyje Klaipėda–Liepoja, ties nusukimu į Karklę, per 1,5 val. sustabdyta net dešimt neblaivių vairuotojų. Ir šis skaičius nuolat didėja.

Nuo ankstaus ryto Kelių policijos tarnybos ekipažai patikrinimą vykdė Jakų žiedinėje sankryžoje. Čia pareigūnams įkliuvo ne tik girti automobilių vairuotojai, bet ir vienas dviratininkas. Taip pat sučiuptas ir neblaivus taksistas bei „City Bee“ vairavęs vyras.

Neblaivių vairuotojų kiekis stebina, todėl pareigūnai intensyviai dirbs iki pat vakaro visoje Klaipėdos apskrityje.

„Nevairuokite išgėrę, priešingu atveju – mes tikrai sugadinsime jums nuotaiką“, – socialinėje erdvėje ragina pareigūnai.

Kaip teigė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių patrulių kuopos vadas Artūras Freitikas, patikrinimų rezultatai turėtų paaiškėti apie 16 val.

„Kol kas dar anksti kalbėti apie rezultatus, nes policininkai priemonę vis dar vykdo, dirba nemažai pajėgų. Popiet bus daugiau tikslumo“, – sakė A. Freitikas.

„Reidas TV“ nuotr.

Policijos reidai vyko ir šeštadienį.

Apie 22 val. Jakų kaime sustabdytas automobilis „Opel“, kurio 1979 m. gimusiam vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,45 promilės. Asmuo sulaikytas ir uždarytas į areštinę.

Iš jų du įvykiai buvo Klaipėdos rajone, Karklės kaime. Galimai narkotinių medžiagų ten turėjo 1997 ir 2000 m. gimę vaikinai.

Ketvirtadienis buvo pirmoji festivalio „Karklė 2019“ diena. Šie metai mūsų festivaliui – išskirtiniai, nes jis truks net keturias dienas.

Didžiojo žmonių srauto laukiama penktadienio pavakarę ir šeštadienį.

Trečiadienį gausias gelbėjimo pajėgas ant kojų sukėlė pagalbos šauksmas iš pajūrio.

Pranešta, jog ties Karkle į krantą nebegali grįžti jūroje besimaudęs žmogus.

Skubiai iškviestas sraigtasparnis, ugniagesiai ir medikai. Vyko aktyvi paieška, jūra – banguota, tačiau  gelbėtojai žmogaus nerado.

Erlando Paplauskio nuotr.

„Neatmetama, kad pranešimas galėjo būti ir melagingas. Nes niekas neranda nei to, kuris skęsta, nei to, kuris šaukėsi pagalbos. Jei žmonės tokiais dalykais juokauja, labai apmaudu, juk gaišinamas tarnybų darbas ir laikas, o kažkas tyliai šaiposi iš savo pokšto“, – kalbėjo netoli įvykio vietos buvęs Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis.

Po trijų valandų aktyvios paieškos, tariamo skendusio žmogaus gelbėtojai taip ir neaptiko. Tačiau pareigūnams pavyko surasti asmenį, iš kurio telefono buvo skambinta į Bendrosios pagalbos centrą ir pranešta apie nelaimę.

„Paaiškėjo, kad kažkokia senyva, maždaug 70 metų amžiaus moteris, vaikščiojusi Karklės pajūriu, paprašė kito poilsiautojo, kad šis savo telefonu leistų paskambinti į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešti, jog jūros srovės tolyn neša žmogų. Nors kiti buvę liudininkai šalia jokio žmogaus jūroje nematė. Paskui ir ta moteris, ir telefono savininkas iš paplūdimio išėjo. Po daugiau nei trijų valandų ieškojimo darbus nutraukėme, nes nėra jokio kito patvirtinimo, kad kažkas skendo ties Karkle. Veikiausiai pranešimas buvo melagingas“, – paaiškino "Klaipėdos paplūdimiai" direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki.

Bilietų juodojoje rinkoje dažniausiai veikia perpardavinėtojai, kurie renginių bilietus pardavinėja socialiniuose tinkluose ir skelbimų portaluose. Festivalio „Karklė 2019” organizatorius Darius Kalinauskas pasakoja, kad priežasčių bilietų pardavimui gali būti daug – pasikeičia planai, taip pat dalis žmonių sąmoningai įsigyja daugiau bilietų, kai jie būna pigesni, kad vėliau galėtų parduoti brangiau.

„Pats bilietų perpardavimas nėra pagrindinė problema. Svarbiausia, iš ko žmogus tą bilietą įsigijo. Jei tai jo pažįstamas ar patikimas draugų draugas, problemų tikrai nekils. Bet jei bilietas perkamas iš nepažįstamojo, kurio anketa socialiniuose tinkluose tuščia arba yra ką tik sukurta, tikėtina, kad būsite apgauti“, – pasakoja D. Kalinauskas.

Sukčiavimo schema dažniausiai paprasta – iš oficialių bilietų platintojų įsigijimas vienas bilietas, kuris parduodamas kelis ar daugiau kartų. Retai pasitaiko atveju, kai apgavikai nusprendžia padirbti bilietą, nes tai reikalauja daugiau laiko ir įgūdžių.

„Nusipirkę tokį bilietą, žmonės dalyvauja loterijoje, nes į festivalį pateks tik pirmas juo pasinaudojęs. Mūsų apsaugos darbuotojai pastebi, kad tas pats bilietas būna parduotas tris, keturis kartus, kartais net dešimt kartų. Dar vienas signalas, kad parduodamas bilietas gali būti apgaulė – itin žema jo kaina. Pasitikėti bilietų pardavėju galima tik tada, kai jį pažįstate asmeniškai arba perkate bilietą iš oficialių bilietų platintojų“, – teigia festivalio organizatorius.

Organizatorių nuotr.

Festivalio „Karklė 2019” organizatoriai pamatę, kad lankytojas turi negaliojantį bilietą, stengiasi jam suteikti informaciją apie galimus tolimesnius veiksmus bei sudaro galimybę festivalio bilietą įsigyti su nuolaida. Kitiems festivalio dalyviams taip pat sudaromos galimybės įsigyti bilietus palankiomis kainomis. Šiai metais nuolaidas dovanojo partneriai „Caif Cafe“, „MoQ“ ir portalas „Miesto žirafos“.  Tačiau bilietų perpardavinėjimas nėra vienintelis sukčiavimo būdas.

„Praėjusiais metais susidūrėme su dar įžūlesniu sukčiavimo atveju – buvo padirbinėjamos festivalio apyrankės. Panašu, kad šią veiklą organizavęs asmuo ar asmenys gavo tikrąją renginio apyrankę ir per kelias dienas pagamino labai panašias kopijas. Skirtumas buvo matomas tik labai gerai įsižiūrėjus – šiek tiek skyrėsi spalva ir užsegimas. Padirbtos apyrankės buvo pardavinėjamos internete, vėliau šalia festivalio. Skelbime buvo nurodyta, kad tai tikros „Karklės“ apyrankės, bet jų pardavimo kaina buvo neįprastai žema.“ – pasakoja vyras.

Reido metu iš festivalio buvo išprašyta apie 50 asmenų, kurie buvo įsigiję padirbtas apyrankes. Organizatoriai apklausę dalyvius suprato, kad apyrankės buvo parduotos vieno ir to paties asmens. Jis kartu su policijos pagalba buvo sulaikytas, o nukentėjusieji jam pateikė kolektyvinį ieškinį dėl žalos atlyginimo.

Festivalis „Karklė 2019” vyks rugpjūčio 15–18 dienomis, Klaipėdos raj., Karklės km. Net keturias dienas vykstančiame festivalyje pasirodys: Jess Glynne, Filatov & Karas, Marijonas Mikutavičius, G&G Sindikatas, Radistai, Lilas ir Innomine, Moniqué, Vidas Bareikis, Golden Parazyth, 8 Kambarys, Flying Saucer Gang, Royce, Niko Barisas ir kiti.

Žmones erzina jūrinių srovių į krantą išmesti dumbliai.

Šis Baltijos jūrai būdingas reiškinys priklauso nuo meteorologinių sąlygų ir vandens temperatūros.

Nemalonų kvapą pastarąsias kelias dienas skleidė ir Dangės upė.

Dažniausiai dumblių pagausėja vasaros antroje pusėje ir vandeniui įšilus iki 20 laipsnių.

Įtakos turi ir jūros audringumas – vėjas sumaišo vandenį ir paviršiuje plaukiojantys dumbliai žūsta.

Mėgautis maudynėmis tose vietose, kur dumblių yra ypač daug, specialistai nerekomenduoja.

Jūroje gali atsirasti toksines medžiagas išskiriančių dumblių rūšių. Prisilietus prie tokių dumblių gali kilti alergija.

Pajūrio regioninio parko direkcijos ekologas Erlandas Paplauskis į problemą pažvelgė atidžiau.

Jis priminė, kad Baltijos jūra yra nuolat "tręšiama".

"Kiekvienas tualeto "nuleidimas" ilgainiui atsiduria Baltijos jūroje. Nesvarbu, kad išvaloma įrenginiais. Į jūrą patenkančios medžiagos, nors tiesiogiai nekenksmingos, yra tinkamos augalams. Be to, aplink Baltijos jūrą yra dešimt valstybių, įtakos turi intensyvus žemės ūkis su trąšomis, šalys, kuriose tebestovi lauko tualetai. Faktorių yra daug", – vardijo E.Paplauskis.

Baltijos jūra – gana maža, apsupta dešimties valstybių, į ją įteka daug upių. Todėl dumbliai ir veisiasi.

"Baltijos jūros taršos nesustabdysi. Bus trąšos, bus ir dumblių", – pažymėjo E.Paplauskis.

Vyraujant karštiems orams dumbliai greičiau pūva ir skleidžia dvoką.

Kiek vėliau, liepą–rugsėjį, prasidės ir jūros vandens žydėjimas.

Surinkti išskydusio miesto gyventojus

Kaip žinome, ilgus dešimtmečius Klaipėdos viešojo transporto sistema aprėpė tik miesto teritoriją. Tai buvo logiška, kol miestas užėmė kompaktišką plotą ir už daugiabučių iškart prasidėdavo ariami laukai. Šiame amžiuje užstatyta teritorija išskydo dėl ne visada planingos ir protingos priemiesčių plėtros. Tokiomis aplinkybėmis atsirado poreikis tiesti maršrutus ir į priemiesčius. Dėl kuklios priemiesčiuose esančios  viešojo transporto infrastruktūros ir nedidelių keleivių srautų efektyviausiai jais buvo važiuoti mažos talpos autobusais.

Pirmieji tokie maršrutai, startavę 2011 09 01, ir buvo 23-iasis ir 24-asis.

Pradžioje – kad tik veža

Tuo metu džiaugėmės vien tuo, kad maršrutus pavyko nutiesti. Kelionės komfortas, pačių autobusų kokybė dar nebuvo prioritetas. Ir keleiviai tada dar nebuvo tokie reiklūs kokybei, žmonės džiaugėsi apskritai gavę bent kokią viešojo susisiekimo paslaugą. Dabar atėjo laikas teikiant paslaugą susitelkti į komfortą ir ekologiją.

Geresnio standarto nėra niekur

Kai kuriose, ne visose, senosios Europos šalyse jau yra tokio pat kokybės standarto paslauga. Tačiau geresnės nėra niekur.

Naujieji autobusai – didesnės talpos, kad pajėgtų komfortiškai net ir piko metu išvežti iš priemiesčių keleivius. Varikliai atitinka Euro 6 standartą. Per maršutų finkcionavimo metus metus  tiek Klaipėdos miesto, tiek rajono savivaldybės ne tik finansavo maršrutus, bet ir investavo į viešąją infrastruktūrą, – įrengtos įvažos, stotelės, pagerėjo kelio danga. Todėl per praėjusius septynerius metus trasų kokybė pastebimai pakilo ir jau galime šiais maršrutais leisti žemagrindes transporto priemones.

Konkursą maršrutams aptarnauti laimėjo mažiausią kainą pasiūliusi UAB „Klaipėdos autobusų parkas“. Tai solidus vežėjas, todėl esame tikri, jog paslaugos kokybė gerės.

Palaipsniui, baigiantis sutartims kituose maršrutų paketuose, aukštesni komforto ir ekologijos standartai pasieks ir kitus VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ organizuojamus maršrutus.

Važiuoti – lengva, sunkiau sutarti

Šalies įstatymų bazė nustato, jog viešąjį transportą kiekvienos savivaldybės teritorijoje ir organizuoja ta savivalda. Aptariamų maršrutų, nutiestų per dvi savivaldybes, atveju turėjo susitarti Klaipėdos miesto ir rajono valdžios.

Ilgų, tačiau geranoriškų diskusijų metu, dalyvaujant ir transportininkams, ir gyventojams, pagaliau pavyko rasti priimtiną visoms pusėms modelį, kaip teikti taip reikalingą priemiesčio gyventojams susisiekimo paslaugą. Vėliau tą modelį kartojome ir kitiems priemiesčio maršrutams, tačiau pati pradžia buvo nelengva. Todėl šitie maršrutai įstaigos istorijoje – ypatingi.

Verta pabrėžti, kad tokio vaisingo bendradarbiavimo plėtojant bendrą viešojo transporto tinklą modelio nepavyko pakartoti nė vienai Lietuvos miesto ir rajono savivaldybei, – tai rodo, kad ši  užduotis tikrai nėra paprasta.

Nuo BIGo iki Girulių, arba 5-ios Atgimimo aikštės

Jeigu priemiestelėnas nevažiuos autobusu – jis bus priverstas sėsti į asmeninį automobilį, didinti spūstis gatvėse ir užimti miestiečių parkavimo vietas. Klaipėdos privežamųjų maršrutų sistema kiekvieną darbo dieną iš viso devyniolika savo maršrutų perveža 5–6 tūkstančius keleivių.

Atrodytų – ne tiek ir daug, lyginant su prie šimto tūkstančių artėjančiu miesto keleivių skaičiumi. Tačiau lyginti reikėtų su alternatyva. Vidutiniškai viename lengvajame automobilyje važiuoja 1,5 keleivio. Taigi kiekvieną darbo dieną priemiesčio maršrutų tinklas sumažina apkrovą Klaipėdos gatvėms ir parkavimo vietoms keletu tūkstančiu automobilių.

Mūsų miestui tai yra daug, labai daug. Užpildyti pagrindinę miesto ašį nuo BIGo iki Girulių priparkuotais automobiliais (skaičiuojant pagal parkavimo standartą 6,1 metro vienam automobiliui) užtektų 2 500 automobilių. Ieškant parkavimo aikštelės tokiam automobilių skaičiui mieste (nes juk atvažiavę automobiliai turi kažkur stovėti iki darbo dienos pabaigos), sutalpinti jiems reikėtų penkių Atgimimo aikščių dydžio lauko. Taigi galime sakyti, jog privežamųjų maršrutų sistema jau sutaupė penkių tokių požeminių parkavimo aikštelių statybos išlaidas.

Rezultatus duoda tik nuoseklus tęstinumas

Mūsų regioninė viešojo transporto sistema – unikali Lietuvoje. Ją pavyko sukurti tik todėl, kad ją valdant ir plėtojant ilgus metus, dešimtmetį, buvo išlaikytas nuoseklumas ir tęstinumas. Transporto specialistų siūlymai buvo išgirsti, priimtų sprendimų buvo nesiblaškant laikomasi. Planavimo horizontas mūsų srityje turi būti mažiausiai penkeri metai. Tik toks požiūris, o ne nepamatuotų permainų vajus leis išlaikyti ir gerinti viešojo transporto paslaugos kokybę, didinti jos prieinamumą miesto ir regiono gyventojams. 

Planus atstatyti pokariu sunaikintą šventovę puoselėja pati kaimelio bendruomenė. Tyrimą pradėję Klaipėdos paveldosaugininkai tikina, kad leidimas kasinėti bažnytvietę nebuvo išduotas, ketvirtadienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“.

„Niekas į mus nesikreipė. Tai, kas padaryta, – savivalės viršūnė. Kasinėjimai – ne vadinamųjų lobių ieškotojų, o žmogaus, pamėginusio atlikti profesionalių archeologų veiksmus, kuriais siekiama tiksliai lokalizuoti bažnyčios pamatus, darbas. Tačiau tai padaryta mėgėjiškai, neturint jokių būtinų leidimų šio kultūros paveldo objekto tyrimams atlikti“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas.

1910 metais dabartinės Karklės šiaurinėse prieigose iškilusi mūrinė bažnyčia, klebonija ir ūkinis pastatas yra sugriuvę, plytos išnešiotos, dabar bažnytvietėje riogso tik pamatų fragmentai.

Neseniai pro šį objektą važiavęs uostamiesčio archeologas Donatas Zubrickas išvydo, kad į Kultūros vertybių registro sąrašą įtraukta bažnytvietė – iškasinėta.

„Kai įsisuka vadinamieji juodieji archeologai, jie kasinėja chaotiškai, palieka daug duobučių, o šiuo atveju kažin kas bandė atlikti archeologinius žvalgomuosius tyrimus. Matyti gal 5 kasiniai palei sunaikintos bažnyčios pamatus, tarsi mėginta juos atidengti ir lokalizuoti. Tačiau tai padaryta mėgėjiškai, nesivadovaujant profesionaliomis metodikomis. Dar blogiau, kad išimtos pamatų plytos, suardyta struktūra ir suniokotas kultūrinis sluoksnis“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino archeologas.

Karklės bendruomenė kartu su Pajūrio regioniniu parku, gaivindami senąsias tradicijas, kiekvieną rugsėjį pakviečia į šią žvejų šventę.

Jos metu dalyviai supažindinami su senovės amatais. Ir šįkart atvykėliai stebėjo kalvių darbą. Kalvystės meistrai demonstravo, kaip nukaldinti kabliukus ir kitus žvejybos reikmenis.

Jauniausieji šventės dalyviai mokėsi pasigaminti žaislų, kai kurie domėjosi keramikos subtilybėmis.

Jas jaunimui rodė Kunkių kaimo gyventojas Romualdas Urbonas. Lankytojų dėmesį traukė išmaniai menininko panaudoti plastiko buteliai, kurie dažniausiai poilsiautojų paliekami pajūryje. Menininkas keramikos dirbiniams skirtoje krosnyje šiuos butelius paverčia padėkliukais.

Sporto aikštyne tuo metu vyko inkaro mėtymo varžybos. Vietos žvejai mokė pinti žvejyboje naudojamas virves, medines žuveles.

Bendruomenės šventėje netrūko ir gardėsių – desertinės duonos, senoviškai plikytų "barankų", ką tik išrūkytų žuvų bei šviežių menkių sriubos, pagamintos pagal senąsias tradicijas.

Visas renginys buvo dedikuotas seniesiems žvejybos amatams, skoniams ir tradicijoms. Svečiams buvo siūloma įsigyti būtent šiam regionui būdingų prieskoninių žolių mišinių.

Šių metų renginyje dalyvavo ir Lenkijos pajūrio regiono bendruomenės atstovai. Grupės iš Stepnicos miesto surengė koncertą, o sutemus pajūryje buvo galima pasigrožėti ugnies pasirodymu. Teatralizuotą šou "Stepnicos pajūrio ugnys" dovanojo Lenkijos jaunimas.

Tiltas būtų statomas prie Cypos upelio žiočių, kur jau dabar yra vadinamasis slipas priekrantės žvejų laiveliams į jūrą nuleisti.

„Žvejai vargsta norėdami iškrauti ir pakrauti laimikį, nes jiems tenka iki juosmens bristi į vandenį. Būtų tikslinga toje vietoje pastatyti maždaug 100 metrų ilgio medinį tiltą, prie kurio galėtų laikinai švartuotis žūklautojai. Kartu toks pirsas galėtų tapti puikia atrakcija poilsiautojams, norintiems pasigrožėti jūra, saulėlydžiu", – sakė Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius.

„Kai žvejai grįžta iš jūros, jiems tenka dėžes su laimikiu iškrauti iš laivelių tiesiog vandenyje. Jei žuvų keli šimtai kilogramų, tai tampa nemenku iššūkiu. Lankėmės Latvijoje, Nicos apylinkėse, ten matėme įrengtus tiltelius. Prie jų švartuojasi valtys, laiveliai, ir žvejams nebereikia bristi į vandenį, nes dėžes žuvų gali iškrauti tiesiai ant tiltelio“, – teigė jis.