Ateityje ilgiau truks ir didelės sausros bei smarkaus lietaus periodai vasarą. Tyrimą atliko Vokietijos Humboldto universitetas ir Berlyno Klimato analizės institutas, jo rezultatai skelbiami specializuotame žurnale „Nature Climate Change“.

Temperatūrai pakilus vidutiniškai dviem laipsniais Celsijaus, lyginant su priešindustriniu laikotarpiu, ekstremalios orų sąlygos užsitęstų – „karšti ir sausi periodai bei kelių iš eilės dienų su smarkiomis liūtimis fazės ilgėtų“, sakė tyrimo autorius Peteris Pfleidereris.

Anot tyrimo, ilgiau nei dvi savaites trunkančių karščio bangų tikimybė, lyginant su šiandien, išaugtų 4 proc. Tai ypač pajustų dalis Šiaurės Amerikos, Centrinė Europa ir Šiaurės Azija. Amerikos rytinėje pakrantėje atitinkama tikimybė didėtų net 20 proc. Smarkaus lietaus periodų, lyginant su šiandien, daugėtų 26 proc.

Tokie ekstremalūs orai gali turėti pragaištingų padarinių sveikatai, žemės ūkiui, biodiversiškumui ir net ekonomikos augimui.

2015 metų Paryžiaus klimato kaitos susitarime buvo užsibrėžtas tikslas klimato šilimą apriboti iki daug mažiau nei dviejų laipsnių, lyginant su priešindustriniu laikotarpiu, jei įmanoma – iki 1,5 laipsnio. Vis dėlto daugelio mokslininkų nuomone, 1,5 laipsnio tikslas jau nebepasiekiamas. Per praėjusius dvejus metus CO2 emisijos pasiekė naujus rekordinius rodiklius, kurie 2019-aisiais dar gali būti viršyti.

Finansiniai padariniai

Anglies dvideginio kiekis atmosferoje auga, nepaisant investicijų į atsinaujinančius energetikos išteklius ar mokslinę fantastiką primenančias technologijas, kurios geba iš atmosferos "išfiltruoti" šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Nors klimato kaitos įtaką pripažįsta ne visi, apskaičiuota, kad jos sukelti tokie ekstremalūs gamtos reiškiniai kaip ilgalaikės sausros, smarkios liūtys ar potvyniai kiekvienais metais pasauliui kainuoja daugiau nei 100 mlrd. eurų. Ši suma per pastaruosius 20 metų išaugo daugiau nei dvigubai.

Neįprastos karščio bangos, kurios Lietuvą aplankė dar pačioje birželio pradžioje, dėl klimato kaitos, tikėtina, kartosis vis dažniau. Tik sulaukę tokių šaliai neįprastų orų pastebime, kad didžioji dalis šalies infrastruktūros yra tam nepritaikyta: mokyklose buvo atšaukiamos pamokos, trumpinamas darbo laikas įmonėse, didėjo išlaidos patalpų vėsinimui, fiksuojami besilydantys greitkeliai ar net geriamojo vandens trūkumas. Dėl šių veiksnių mažėja darbuotojų produktyvumas, o gyventojai yra priversti patuštinti pinigines norėdami atsigaivinti.

Klimato kaitos sukeliami nuostoliai dažnai nėra matomi tiesiogiai. Ilgalaikės sausros ar liūtys sumažina grūdų bei daržovių derlių. Pavyzdžiui, 2018 m. trečiąjį ketvirtį dėl neįprastų vasaros sausrų žemės ūkio sektoriaus neigiama įtaka BVP augimui siekė net 1 proc. punktą, arba 100 mln. eurų.

Negana to, retai susimąstome, kad sausros ir karšti orai gali paveikti šalies ekonomiką ir netiesiogiai. Dar vienas pavyzdys − pernai Vokietijoje dėl karštų vasaros orų ir dėl to nusekusios Reino upės kurą gabenantys tanklaiviai negalėjo pristatyti reikiamo kiekio degalų. Ir nors rinkoje kuro kainos krito, Vokietijoje jos išliko aukštos dar kurį laiką. Įvairių prekių gabenimas upe, kuri yra itin svarbi regiono prekybai, taip pat buvo sutrikdytas. Dėl šios priežasties išaugo kainos vartotojams, o metiniam Vokietijos BVP augimui kainavo net 0.7 procentinio punkto. Panašus scenarijus, atrodo, kartojasi ir šiemet.

Tikėtina, kad ir mums Lietuvoje klimato kaita kasmet kainuos vis daugiau. Netolimoje ateityje teks susidurti ne tik su buitinėmis ir lengvai erzinančiomis problemomis, tokiomis kaip tinkamas patalpų vėsinimas ar sutrikęs geriamojo vandens tiekimas. Kylantis jūros lygis koreguos geografinį kraštovaizdį, gyventojai susidurs su ilgalaikiu švaraus vandens trūkumu, o miškai vis dažniau bus niokojami gaisrų.

Ryžtingi kovos su klimato kaita sprendimai dažnai yra politiškai sudėtingi.

Daugėja protesto balsų

Ir nors diskusijų apie klimato kaitą Lietuvoje nėra daug, stiprėjantį spaudimą politikams jau galima matyti kitose Europos šalyse. Londono centrą neseniai paralyžiavo protestuotojai, reikalaudami valdžios skirti didesnį dėmesį kovai su klimato kaita. Šešiolikmetė švedė Greta Thunberg yra atsakinga už nesiliaujančius moksleivių streikus visame pasaulyje, kuriais reikalaujama ryžtingų politinių veiksmų mažinant klimato kaitą. Dėl savo pasiekimų atkreipiant dėmesį į klimato kaitą šiais metais ji pretenduoja ir į Nobelio taikos premiją.

Deja, ryžtingi kovos su klimato kaita sprendimai dažnai yra politiškai sudėtingi. Didesni benzino ir dyzelino mokesčiai, kuriais buvo siekiama vairuotojus pastūmėti rinktis mažiau taršius automobilius, įžiebė geltonųjų liemenių protestus Paryžiuje. Per didelė mokestinė našta vidutiniam mokesčių mokėtojui tapo pagrindiniu argumentu besitęsiantiems "geltonųjų liemenių" streikams. Išaugęs degalų mokestis ypač paveikė regionuose gyvenančius asmenis, kuriems automobilis yra būtina susisiekimo priemonė. Kova su klimato kaita sukėlė neproporcingą finansinę žalą bei tapo nuolatinių protestų Prancūzijoje priežastimi.

Kanados politikai neseniai įvedė kiek kitokią praktiką. Jie pristatė ne tik taršos mokesčius, bet ir taršos dividendus. Taršos mokestį moka ir įmonės, ir gyventojai, kurių mokestis yra apskaičiuojamas nuo jų "sukuriamos" taršos. Surenkami mokesčiai vėliau yra padalijami namų ūkiams lygiomis dalimis ir veikia kaip finansinė parama, leidžianti gyventojams prisitaikyti: įsigyti mažiau taršų automobilį ar investuoti į pastatų energetinį efektyvumą. Ši sistema ne tik formuoja aplinkai palankų gyventojų elgesį, bet ir neužkrauna finansinės naštos.

Žalieji Europos Parlamente

Šį pavasarį vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose, kuriuose rinkėjų skaičius buvo didesnis negu įprastai, Žaliųjų partijos beveik padvigubino savo narių skaičių parlamente. Daugelį metų buvę nuošalyje, jaunųjų rinkėjų dėka žalieji užsitikrino reikiamą vietų skaičių ir, tikėtina, taps vienu iš esminių partnerių valdančioje koalicijoje.

Žalieji, pasisakantys už naujus taršos mokesčius bei skatinantys imtis ryžtingesnių priemonių, ragins ES tapti visuotiniu kovos su klimato kaita standartu. Neatmestina tai, kad žalieji taip pat sieks priimti ambicingą Europos Komisijos pasiūlymą – iki 2050-ųjų pasiekti vadinamąją nulinę emisiją visoje Bendrijoje. Tai reikštų drastiškus pokyčius ne tik verslui, bet ir mums, gyventojams. Neseniai vykusiame Europos vadovų susirinkime šį pasiūlymą palaikė net 24 bloko šalys.

Ryžtinga ES pozicija klimato kaitos akivaizdoje dabar tėra politinės valios klausimas, kuris artimoje ateityje bus išspręstas. Tačiau kol laukiame aktyvių veiksmų iš politikų, galime tik bandyti prisitaikyti prie besikeičiančio klimato padarinių. O svarbiausia − suprasti kovos su klimato kaita svarbą, palaikyti ateities iniciatyvas.

Mokslininkai jau ilgą laiką žinojo, kad dėl visuotinio atšilimo kylanti temperatūra pasaulio vandenynuose gali smarkiai pakenkti rifams. Koralams ypač kenkia taip vadinamas „balinimo“ procesas, kai pakilusi vandens temperatūra sunaikina spalvotus dumblius, kurie dengia koralus ir aprūpina juos maisto medžiagomis.

Anksčiau manyta, kad pasikartojantys „išbalinimai“, kaip tie, kurie smogė Australijos Didžiajam barjeriniam rifui 2016 ir 2017 m., per kelis mėnesius ar metus gali visiškai sunaikinti koralą, o vandens temperatūrai vėl sumažėjus, koralams gali pavykti atsistatyti.

Vis dėlto, naujausias mokslininkų tyrimas parodė, kad smarkios karščio bangos gali suardyti koralo kalcinio skeleto struktūrą. Tokiu atveju organizmas žūva per kelias dienas ar savaitę.

„Šios karščio bangos sukelia ne tik balinimo procesą, iš tikrųjų, dėl jų jau miršta pats gyvūnas – koralas“, – sakė Naujojo Pietų Velso universiteto mokslininkė, viena iš tyrimo autorių Tracy Ainsworth.

Tyrime, kurį atliko mokslininkai iš Jungtinės Karalystės, Australijos ir JAV, kompiuterinės tomografijos būdu buvo skenuojami koraliniai rifai ir vertinamas ekstremalių karščių poveikis jiems.

Australijos Jameso Cooko universiteto mokslininkas Scottas Heronas tikino, kad itin spartus koralų skeleto struktūros nykimas karštyje jį labai nustebino.

„Klimatologai kalba apie nežinomas nežinomybes – dalykus, kurių mes negalėjome numatyti, remdamiesi dabartinėmis žiniomis ir patirtimi. Šis atradimas yra būtent toks. Dabar, jau suprasdami šį poveikį koralams, turime klausti savęs, kiek dar yra tokių nežinomų klimato kaitos nežinomybių, kurios gali dar greičiau ir dar labiau pakenkti koraliniams rifams“, – kalbėjo S. Heronas.

Milžiniški 2016-2017 m. koralų „išbalinimai“ paveikė maždaug pusę Didžiojo barjerinio rifo, besitęsiančio 2 300 km į rytus nuo Australijos.

Finansiniai klimato kaitos padariniai

Anglies dvideginio kiekis atmosferoje auga, nepaisant investicijų į atsinaujinančius energetikos išteklius ar mokslinę fantastiką primenančias technologijas, kurios geba iš atmosferos „išfiltruoti“ šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Nors klimato kaitos įtaką pripažįsta ne visi, skaičiuojama, kad jos sukelti tokie ekstremalūs gamtos reiškiniai, kaip ilgalaikės sausros, smarkios liūtys ar potvyniai kiekvienais metais pasauliui kainuoja daugiau nei 100 milijardų eurų. Ši suma per pastaruosius 20 metų išaugo daugiau nei dvigubai.

Neįprastos karščio bangos, kurios Lietuvą aplankė dar pačioje birželio pradžioje, dėl klimato kaitos, tikėtina, kartosis vis dažniau. Tik sulaukę tokių šaliai neįprastų orų pastebime, kad didžioji dalis šalies infrastruktūros yra tam nepritaikyta: mokyklose buvo atšaukiamos pamokos, trumpinamas darbo laikas įmonėse, didėjo išlaidos patalpų šaldymui, fiksuojami besilydantys greitkeliai ar net geriamo vandens trūkumas. Dėl šių veiksnių mažėja darbuotojų produktyvumas, o gyventojai yra priversti patuštinti pinigines norėdami atsigaivinti.

Klimato kaitos sukeliami nuostoliai dažnai nėra matomi tiesiogiai. Ilgalaikės sausros ar liūtys sumažina grūdų bei daržovių derlių. Pavyzdžiui, 2018 metų trečiąjį ketvirtį dėl neįprastų vasaros sausrų žemės ūkio sektoriaus neigiama įtaka BVP augimui siekė net 1 procentinį punktą, arba 100 mln. eurų.

Negana to, retai susimąstome, kad sausros ir karšti orai gali paveikti šalies ekonomiką ir netiesiogiai. Dar vienas pavyzdys − pernai Vokietijoje dėl karštų vasaros orų ir dėl to nusekusios Reino upės kurą gabenantys tanklaiviai negalėjo pristatyti reikiamo kiekio degalų. Ir nors rinkoje kuro kainos krito, Vokietijoje jos išliko aukštos dar kurį laiką. Įvairių prekių gabenimas upe, kuri yra itin svarbi regiono prekybai, taip pat buvo sutrikdytas. Dėl šios priežasties išaugo kainos vartotojams, o metiniam Vokietijos BVP augimui kainavo net 0.7 procentinio punkto. Panašus scenarijus, panašu, kartojasi ir šiemet.

Tikėtina, kad ir mums Lietuvoje klimato kaita kasmet kainuos vis daugiau. Netolimoje ateityje teks susidurti ne tik su buitinėmis ir lengvai erzinančiomis problemomis, tokiomis, kaip tinkamas patalpų vėsinimas ar sutrikęs geriamo vandens tiekimas. Kylantis jūros lygis koreguos geografinį kraštovaizdį, gyventojai susidurs su ilgalaikiu švaraus vandens trūkumu, o miškai vis dažniau bus niokojami gaisrų.

Vis daugiau protesto balsų

Ir nors diskusijų apie klimato kaitą Lietuvoje nėra daug, stiprėjantį spaudimą politikams jau galima matyti kitose Europos šalyse. Londono centrą neseniai paralyžiavo protestuotojai, reikalaudami valdžios skirti didesnį dėmesį kovai su klimato kaita. Tuo tarpu šešiolikmetė švedė Greta Thunberg yra atsakinga už nesiliaujančius moksleivių streikus visame pasaulyje, kuriais reikalaujama ryžtingų politinių veiksmų mažinant klimato kaitą. Dėl savo pasiekimų atkreipiant dėmesį į klimato kaitą šiais metais ji pretenduoja ir į Nobelio taikos premiją.

Deja, ryžtingi kovos su klimato kaita sprendimai dažnai yra politiškai sudėtingi. Didesni benzino ir dyzelino mokesčiai, kuriais buvo siekiama vairuotojus pastūmėti rinktis mažiau taršius automobilius, įžiebė geltonųjų liemenių protestus Paryžiuje. Per didelė mokestinė našta vidutiniam mokesčių mokėtojui tapo pagrindiniu argumentu besitęsiantiems „geltonųjų liemenių“ streikams. Išaugęs degalų mokestis ypatingai paveikė regionuose gyvenančius asmenis, kuriems automobilis yra būtina susisiekimo priemonė. Kova su klimato kaita sukėlė neproporcingą finansinę žalą bei tapo nuolatinių protestų Prancūzijoje priežastimi.

Kanados politikai neseniai įvedė kiek kitokią praktiką. Jie pristatė ne tik taršos mokesčius, bet ir taršos dividendus. Taršos mokestį moka ir įmonės, ir gyventojai, kurių mokestis yra skaičiuojamas nuo jų „sukuriamos“ taršos. Surenkami mokesčiai vėliau yra padalinami namų ūkiams lygiomis dalimis ir veikia kaip finansinė parama, leidžianti gyventojams prisitaikyti: įsigyti mažiau taršų automobilį ar investuoti į pastatų energetinį efektyvumą. Ši sistema ne tik formuoja aplinkai palankų gyventojų elgesį, bet ir neužkrauna finansinės naštos.

Žalieji Europos Parlamente

Šį pavasarį vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose, kuriuose rinkėjų skaičius buvo didesnis negu įprastai, Žaliųjų partijos beveik padvigubino savo narių skaičių parlamente. Daugelį metų buvę nuošalyje, jaunųjų rinkėjų dėka žalieji užsitikrino reikiamą vietų skaičių ir, tikėtina, taps vienu iš esminių partnerių valdančioje koalicijoje.

Žalieji, pasisakantys už naujus taršos mokesčius bei skatinantys imtis ryžtingesnių priemonių, ragins Europos Sąjungą tapti visuotiniu kovos su klimato kaita standartu. Neatmestina, kad žalieji taip pat sieks priimti ambicingą Europos Komisijos pasiūlymą – iki 2050-ųjų pasiekti vadinamąją nulinę emisiją visoje Bendrijoje. Tai reikštų drastiškus pokyčius ne tik verslui, bet ir mums, gyventojams. Neseniai vykusiame Europos vadovų susirinkime šį pasiūlymą palaikė net 24 bloko šalys.

Ryžtinga Europos Sąjungos pozicija klimato kaitos akivaizdoje dabar tėra politinės valios klausimas, kuris artimoje ateityje bus išspręstas. Tačiau kol laukiame aktyvių veiksmų iš politikų, galime tik bandyti prisitaikyti prie besikeičiančio klimato padarinių. O svarbiausia − suprasdami kovos su klimato kaita svarbą, palaikyti ateities iniciatyvas.

„Liepa paprastai būna šilčiausias metų mėnuo pasaulyje. Mūsų duomenys rodo, kad jis taip pat buvo šilčiausias kada nors pasaulyje užfiksuotas mėnuo – labai nedideliu skirtumu“, – rašoma klimato kaitos tarnybos „Copernicus“ vadovo Jeano-Noelio Thepaut (Žano Noelio Tepo) pranešime.

„Toliau išmetant šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir reiškiantis jų poveikiui pasaulio temperatūrai, ateityje bus fiksuojama naujų rekordų“, – prognozavo jis.

Praeitą mėnesį Europą buvo apėmusios svilinančios kaitros bangos, per kurias buvo užfiksuota virtinė karščio rekordų šalių ir regionų mastu. Neįprastai aukšta temperatūra laikėsi ir už Šiaurės poliaračio.

Temperatūra liepą Aliaskoje, Grenlandijoje, Sibire, Centrinėje Azijoje, Irane ir didelėje dalyje Antarkties buvo pakilusi aukščiausiai, palyginus su 1981-2010 metų atskaitos laikotarpiu, nurodė „Copernicus“.

Afrikoje ir Australijoje orai taip pat buvo įšilę gerokai labiau nei įprastai. Vertinant visos planetos mastu, 2019 metų liepa buvo šiek tiek (0,04 laipsnio) karštesnė negu ankstesnis rekordinis mėnuo – 2016 metų liepa.

Naujas rekordas išsiskiria dar ir tuo, kad kitaip nei 2016-aisiais, šiemet buvo silpnesnis El Ninjo reiškinys, paprastai papildomai pakeliantis vidutinę pasaulio temperatūrą, neskaitant klimato kaitos poveikio.

„Copernicus“ tapo pirmąja pasaulyje didele klimato stebėjimų iš palydovų agentūra, paskelbusia duomenis apie liepos mėnesio temperatūrą. Tarnybos pranešime spaudai pažymima, kad skirtumas nuo anksčiau užfiksuoto rekordo yra gana mažas, todėl tikėtina, kad kiti tinklai, pavyzdžiui, JAV Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija (NOAA) praneš, kad temperatūra buvo tokia pati, kaip 2016 metų liepos rekordas arba netgi mažesnė.

„Paprastai įvairių institucijų pateikiamų duomenų apie pasaulio temperatūrą reikšmės skiriasi, o „Copernicus“ nustatytas skirtumas tarp 2019 ir 2016 metų liepos temperatūrų yra mažesnis negu ši paklaida“, – sakoma agentūros pranešime.

Tikslūs atmosferos temperatūros matavimai buvo pradėti maždaug nuo 1880 metų, tačiau ilgą laiką jie nebuvo vykdomi pasaulio mastu.

Paryžiuje oro temperatūra turėtų įkaisti iki 41-42 laipsnių, todėl turėtų būti viršytas prieš daugiau kaip 70 metų pasiektas rekordas, kai užfiksuota temperatūra siekė 40,4 laipsnio.

Jungtinės Karalystės meteorologijos biuras taip pat prognozuoja, kad ketvirtadienį gali būti pasiektas naujas rekordas. Iki šiol aukščiausia temperatūra šalyje – 38,5 laipsnio – buvo užfiksuota 2004-ųjų rugpjūtį pietrytiniame Faveršame.

Trečiadienį visų laikų karščio rekordai buvo pasiekti Belgijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose.

Temperatūros rekordai

Ketvirtadienį karščio banga turėtų pasiekti savo piką, o nuo penktadienio Europoje prognozuojami vėsesni orai ir lietus.

Šiaurinėje Prancūzijos dalyje, įskaitant Paryžių, buvo paskelbtas didžiausias, raudonasis grėsmės lygis, o likusioje šalies teritorijoje galioja geltonasis pavojaus lygis ir vandens vartojimo apribojimai.

Dviračių lenktynių „Tour de France“ dalyviai pietų Prancūzijoje varžėsi oro temperatūrai pakilus gerokai virš 30 laipsnių.

Scanpix nuotr.

Nyderlandų ūkininkai savo galvijus nakčiai paliko lauke, o vietos žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie šimtus nugaišusių kiaulių dėl viename Midelharniso ūkyje sugedusio ventiliatoriaus.

Olandų Meteorologijos institutas savo ruožtu ketvirtadienį pranešė, kad rekordinė šaliai 41,7 laipsnių kaitra buvo išmatuota Nyderlandų rytiniame Deleno mieste. Ši diena buvo dar karštesnė už trečiadienį, kai buvo užfiksuotas 38,9 laipsnių oro temperatūra ir buvo nustatytas naujas kaitros rekordas, laikęsis nuo 1944 metų, kai termometrai parodė 38,6 laipsnio.

Scanpix nuotr.

Belgijos Karališkojo meteorologijos instituto vyriausiasis sinoptikas Davidas Dehenauwas (Davidas Dehenauvas) ketvirtadienį sakė, kad ankstesnę dieną šalies rytuose esančiame Lježe buvo užregistruotas 40,2 laipsnio Celsijaus karštis.

Tai aukščiausia šalyje užregistruota oro temperatūra nuo meteorologinių stebėjimų pradžios.

Vokietijos vakariniame Geilenkircheno mieste taip pat buvo pasiektas karščio rekordas – termometrų stulpeliai pakilo iki 40,5 laipsnio.

Traukinių gedimai

Dideli karščiai sujaukė traukinių eismą Britanijoje ir Prancūzijoje.

Prancūzijos geležinkelių bendrovė „SNCF“ patarė keleiviams atidėti keliones traukiniais, planuotas ketvirtadienį, karščiausiu metu. Trečiadienį dėl elektros linijos gedimo sutriko tarp Briuselio, Paryžiaus ir Londono kursuojančių traukinių „Thalys“ ir „Eurostar“ paslaugos, tačiau kol kas neaišku, ar tai lėmė karšti orai.

Scanpix nuotr.

Dėl gedimo į Londoną važiavęs „Eurostar“ traukinys sustojo prie Briuselio, o po kelių valandų 600 jo keleivių galiausiai buvo parvežti į Briuselį, pranešė naujienų agentūra „Belga“.

Neįprastai didelio karščio išvarginti žmonės bandė atsivėsinti ežeruose ir upėse. Vis dėlto Londone policija tebeieško trijų žmonių, nusprendusių išsimaudyti Temzėje, o Vokietijoje per pastarąsias dvi dienas nuskendo trys asmenys.

Liepos 24-os dieną Lietuvoje nepastoviai debesuota. Vietomis trumpas lietus. Vėjas šiaurės vakarų, šiaurės, 5–10 m/s. Aukščiausia temperatūra 23–28 laipsniai.

Liepos 25-os dieną vietomis trumpi lietūs, perkūnija. Temperatūra naktį 12–17, dieną 23–28 laipsniai.

Pasak sinoptikų, savaitgalį temperatūra kils dar aukščiau ir dienomis svyruos apie 30 laipsnių.

Užklupusi karščio banga palies apie 200 mln. gyventojų Niujorke, Vašingtone, Bostone ir kituose didžiuosiuose miestuose.

Prognozuojama, kad kai kuriose vietovėse termometrų stulpeliai pakils iki ar netgi viršys 38 laipsnius Celsijaus. Dalį kaimyninės Kanados taip pat kamuoja dideli karščiai.

Mokslininkai teigia, kad pastaruoju metu dažnėjančios karščio bangos yra susijusios su klimato kaita.

Šių metų birželis buvo pats karčiausias pasaulyje kada nors užfiksuotas šeštasis metų mėnuo: vidutinė birželio temperatūra pasaulyje siekė 16,4 laipsnio Celsijaus.

Liepos pradžioje JAV Aliaskos valstijoje, kurios dalis yra Šiaurės poliaračio teritorijoje, užregistruota rekordiškai aukšta temperatūra.

„Tikrai buvo pats šilčiausias birželis, vidutinė mėnesio temperatūra buvo 20,1 laipsnio – apie 4,7 laipsnio viršijo vidutinę daugiametę normą, ji yra 15,4 laipsnio“, – BNS teigė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus patarėjas dr. Donatas Valiukas.

Visi trys birželio dešimtadieniai buvo labai šilti, antrasis buvo šilčiausias per visą stebėjimų laikotarpį. Vidutinė temperatūra siekė 21,5 laipsnio – 6,5 laipsnio daugiau nei vidutinė antrojo birželio dešimtadienio temperatūra. Trečiasis dešimtadienis taip pat buvo šiltesnis nei įprasta. Tuomet vidutinė temperatūra siekė 19,2 laipsnio.

Pats šilčiausias birželis iki tol buvo 1999 metais, kai fiksuota 18,4 laipsnio vidutinė temperatūra.

„Palyginti su eile praeitų metų, šis birželis nėra normalus, tiek tomis buvusiomis karščio bangomis, tiek tomis aukštomis temperatūromis“, – pasakojo D. Valiukas.

Palyginti su eile praeitų metų, šis birželis nėra normalus, tiek tomis buvusiomis karščio bangomis, tiek tomis aukštomis temperatūromis.

Šiomis dienomis buvęs lietus turėtų padėti miškams, bet dalyje pietryčių Lietuvos – Trakų, Šalčininkų, Prienų, Varėnos rajonuose – išlieka penktos klasės gaisringumo pavojus. Taip pat didelėje Lietuvos dalyje tebėra vidutinis, trečios ir ketvirtos klasės, gaisringumo pavojus.

Tačiau D. Valiukas pažymėjo, kad meteorologiniai duomenys gali neatspindėti realybės, nes meteorologijos stotys ne visuomet užfiksuoja nedideles, virš tam tikros miško dalies praslinkusias liūtis.

„Vis dėlto meteorologinė sausra pas mus yra jau nuo balandžio vidurio, prasitęsė ir gegužę, birželį, tai nėra labai normalu, labiau tokios anomalios sąlygos“, – sakė jis.

Kitoms keturioms savaitėms meteorologai taip pat prognozuoja šiltesnius nei įprasta orus. Liepos mėnesį vidutinė temperatūra turėtų būti vienu laipsniu šiltesnė nei įprasta (liepos mėnesio vidutinė temperatūra siekia 17,9 laipsnio). Kritulių kiekis jau turėtų būti artimesnis vidutinėms daugiametėms normoms (78 milimetrai per mėnesį), todėl ir miškų gaisringumo pavojus turėtų mažėti.