Šiandien šalyje didesnių pasikeitimų nenumatoma: pro debesis žvilgčios saulė, kur ne kur gali truputį palyti. Vyraus nestiprus šiaurės rytų krypties vėjas. Vilniuje ir Kaune dieną bus apie 24 laipsnius šilumos. Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje oras šils iki 23 laipsnių.

Penktadienį termometrų stulpeliai kils aukščiau. Nakties valandomis vietomis suboluos rūkas. Kai kur šiaurės rytinėse šalies vietovėse gali trumpai palyti. Temperatūra svyruos tarp 12–18 laipsnių šilumos, gaiviausia bus šiaurės vakarinėje šalies dalyje. Dienos metu bus šilčiau nei ketvirtadienį, danguje jau daugiau laiko praleis saulė. Vietomis, didesnė tikimybė šalies rytuose, iš praplaukiančių debesų šiek tiek palis. Vyraus silpnas rytų, šiaurės rytų krypties vėjas. Vilniuje, Šiauliuose ir Panevėžyje temperatūra šoktels iki 25, Kaune iki 26 laipsnių. Klaipėdoje oras šils iki 24 laipsnių. Pietinėje šalies dalyje bus apie 27–28 laipsnius karščio.

Šeštadienį bus dar karščiau, vyraus menkas debesuotumas. Pūs kiek juntamesnis pietų krypties vėjas. Naktį kai kur nusidrieks rūkas. Temperatūra svyruos tarp 12–17 laipsnių šilumos. Dienos metu didesnėje šalies dalyje vyraus ramūs ir saulėti orai, tik pajūryje debesų gretos bus didesnės. Po pietų, vakarėjant čia prapliups lietus, numatoma perkūnija. Sustiprės vakarų, pietvakarių krypties vėjas. Vilniuje, Šiauliuose ir Panevėžyje oras sušils iki 26, Kaune iki 27 laipsnių. Klaipėdoje bus apie 25 laipsnius šilumos.

Sekmadienio naktį iš vakarų pajudėjusi kritulių ir perkūnijos juosta palaipsniui slinks rytų link. Temperatūra išsilaikys gan aukšta ir sieks 17–20 laipsnių šilumos. Dienos metu vakariniuose šalies rajonuose vyraus pragiedruliai, o krituliai ir perkūnija numatomi likusioje šalies dalyje. Pūs apysmarkis vakarų, pietvakarių krypties vėjas. Vilniuje ir Panevėžyje oras šils iki 22 laipsnių. Kaune ir Šiauliuose bus apie 23, Klaipėdoje apie 21 laipsnį šilumos.

Remiantis www.gismeteo.lt orų prognozėmis, ateinančios savaitės pradžioje vyraus maloni šiluma, bus daugiau pragiedrulių, protarpiais palis. Apie savaitės vidurį atvės, dažniau palis. 

Alinančių karščių metu žmogaus širdis dirba padidinta apkrova, padažnėja pulsas.  Tokiu laiku  sergantys hipertenzija jaučiasi žymiai blogiau, pacientus, kuriems diagnozuota išeminė širdies liga, dažniau ištinka stenokardijos priepuoliai. Todėl kiekvienos vasaros pradžioje būtina kreiptis į savo gydytoją ir profilaktiškai išsitirti“, – sako  Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos gydytoja kardiologė Milda Kovaitė. 

Pasak jos,  vasarą ženkliai padaugėja žmonių skundų dėl sutrikusios širdies veiklos.  Dažniausiai tai susiję su ženkliu skysčių organizme sumažėjimu, kadangi daug jų netenkame karščių metu per odą. Be to,  tam turi įtakos padažnėjęs kvėpavimas. Todėl ypatingai svarbu vasarą gerti daug vandens. Žmogaus organizmas reaguoja į karštį prakaitavimu. Tai apsauginė reakcija. O prakaitavimui organizmui reikalingas vanduo. Geriausia gerti ne paprastą vandenį, o šviežias spaustas sultis, žalią arbatą, negazuotą mineralinį vandenį. Svarbu neapsunkinti organizmo pernelyg dideliu skysčių kiekiu ir išvengti patinimo, todėl gėrimus reikia gerti dažnai, tačiau nedideliais kiekiais.

Geriausia gerti ne paprastą vandenį, o šviežias spaustas sultis, žalią arbatą, negazuotą mineralinį vandenį.

„Jeigu žmogų kamuoja konkrečios sveikatos problemos, pavyzdžiui, arterinė hipertenzija arba širdies nepakankamumas,  karščių metu jam gali tinti kojos, o tai sukelia papildomą trombų susidarymo riziką. Trombozės simptomai – galūnių skausmai, sunkumas, niežėjimas, tinimas, pamėlynavimas, išsiplėtusios venos. Šiuo atveju taip pat svarbu vartoti pakankamą skysčių kiekį, kad kraujas netaptų tirštas. Taip pat reikia vengti ilgai būti saulėje. Tai ne tik gali sukelti problemų odai, bet ir padidinti kraujospūdį ir padažninti pulsą“, – sako kardiologė. 

Geriau rinktis daržoves, išaugintas po atviru dangumi. Jos turi žymiai daugiau vitaminų ir mikroelementų nei tos, kurios augo šiltnamiuose.

Anot M. Kovaitės, karščių metu ypatingai svarbu teisingai maitintis.  „Aišku, kiekvieno žmogaus atvejis yra individualus, tačiau geriausia dieta širdžiai – Viduržemio jūros. Tai reiškia, kad dienos racione būtinai turi būti daržovės (ne mažiau nei 300-400 gramų), vaisiai, žuvis nors kartą per savaitę, iš mėsos produktų – jautiena arba vištiena, neriebūs pieno produktai, alyvuogių aliejus.  Tačiau, jei pacientui nustatytas inkstų nepakankamumas, reikia reguliuoti mitybą tokiu būdu, kad nebūtų vartojami produktai su dideliu kalio kiekiu (pavyzdžiui, bananai ir džiovinti vaisiai)“, – konstatuoja kardiologė.

Milda Kovaitė. Asmeninio arch. nuotr.

Pagrindinis mitybos vasarą reikalavimas – maistas turi būti lengvas. Virškinimo procesas neturi sukelti organizmui papildomos apkrovos, kadangi šis jau kenčia nuo karščių. Todėl būtina vasarą sumažinti gyvulinių riebalų kiekį, atsisakyti rūkytų  ir konditerijos gaminių, gazuotų gėrimų, alkoholio ir kavos.

• Būtinas širdžiai kalio ir magnio atsargas, kurių organizmas netenka kartu su prakaitu, lengvai galima papildyti vartojant cukinijas, baklažanus, moliūgus, šviežias bulves, brokolius. Geriau rinktis daržoves, išaugintas po atviru dangumi. Jos turi žymiai daugiau vitaminų ir mikroelementų nei tos, kurios augo šiltnamiuose. Beje, daržovės aprūpina organizmą ne tik vertingomis medžiagomis, bet ir papildo skysčių atsargą (ypač agurkai, pomidorai, arbūzai).

• Iš vasarinių vaisių ir uogų ypač naudingos širdžiai yra vyšnios (pasižymi stipriomis antioksidantų savybėmis), abrikosai (aprūpina audinius deguonimi, raminančiai veikia širdį), avietės (skystina kraują ir neleidžia susidaryti trombams). Visos vasarinės uogos yra naudingos organizmui dėl didelio vitaminų bei mikroelementų kiekio bei medžiagų, užtikrinančių normalų širdies darbą.

•  Nereikia pamiršti, kad baltymai ir riebalai yra būtini širdies-kraujagyslių sistemai.   Vasaros meniu – neriebi mėsa (geriausia paukštiena arba triušiena), žuvis, kiaušiniai (1 vienetas per dieną),  neriebūs pieno produktai.  Iš riebalų geriausia vartoti tik augalinės kilmės aliejus.

•  Vasarą būtina mitybą papildyti natūraliomis medžiagomis, kurios padeda kovoti su padidinta trombozės rizika, stiprina kraujagysles bei kontroliuoja cholesterolio lygį kraujyje. Klinikiniai tyrimai Europoje, Azijoje bei JAV  parodė, kad  natokinazės fermentas (iš fermentuotų sojų) natūraliu būdu gerina kraujo cirkuliaciją visame kūne. Mokslininkų išvadose skelbiama, kad natokinazė mažina arterinį spaudimą sergantiems hipertenzija, ardo senus trombus ir neleidžia susidaryti naujiems ir venose, ir arterijose, ir kapiliaruose.  Komplekse su monokolinu K ir augaliniais ekstraktais šis fermentas kompleksiškai kontroliuoja cholesterolio lygį, padeda išvengti kraujotakos sutrikimų, trombozės, uždegiminių procesų kraujagyslėse, lėtina aterosklerozės procesą.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos gydytoja kardiologė rekomenduoja vengti fizinės veiklos karščių metu, ypač saulėje. Tai leis sumažinti apkrovą širdžiai. Dirbti sode, sportuoti, eiti apsipirkti geriausia ryte ar vakare, kai oro temperatūra būna mažesnė.  Jei vis dėlto reikia išeiti iš namų karščių metu, nepamirškite kepurės nuo saulės, rinkitės lengvus drabužius iš natūralių audinių bei stengkitės daugiau būti pavėsyje.

Norint išvengti kraujagyslių spazmų, būtina kontroliuoti temperatūros režimą – negalima staigiai keisti šilumą į šaltį ir atvirkščiai. Temperatūrų skirtumas patalpose, kur veikia kondicionierius, ir lauke neturi būti didesnis nei 7-10 laipsnių Celsijaus.  Besimaudant jūroje ar kituose vandens telkiniuose  negalima staigiai nerti į vandenį, o reikia įeiti palaipsniui.  Rekomenduojama maudytis tik tuo atveju, jei vandens temperatūra ne mažesnė nei 20 laipsnių Celsijaus. Vyresnio amžiaus žmonėms ir turintiems širdies-kraujagyslių sutrikimų mėgautis vandens procedūromis galima tik su palydovu, ypač jei ketinama plaukti didesnį atstumą.

„Svarbiausia nepamirškite vartototi gydytojo skirtų vaistų. Dauguma mano, kad poilsio metu vasarą savijauta bus geresnė, todėl apie tabletes galima laikinai pamiršti. Tokia nuomonė klaidinga ir gali sukelti pavojų Jūsų sveikatai. Fizinė apkrova – maudymąsis ar darbas sode aukštose temperatūrose ir saulėje gali sukelti rimtų pasekmių – hipertenzinę krizę , stenokardijos priepuolį, miokardo infarktą, todėl vasarą būtina ypatingai saugotis“, – įspėja M. Kovaitė.

Verchojanskas yra už Šiaurės poliarinio rato, apie 4 660 km. į šiaurės rytus nuo Maskvos.

Apie 1 300 gyventojų turintis miestas yra įrašytas į Guinnesso (Gineso) pasaulio rekordų knygą dėl didžiausio metinio temperatūrų svyravimo. Žemiausia temperatūra jame siekė 68 laipsnius šalčio, o ankstesnis karščio rekordas buvo 37,2 laipsnio.

Didelėje dalyje Sibiro šiemet fiksuojama neįprastai aukšta temperatūra, dėl to kyla didelių miškų gaisrų. 

Tarnybos „Avialesochrana“ duomenimis, Jakutijoje, kuriai priklauso ir Verchojanskas, dega daugiau nei 275 tūkst. hektarų miško.

"Didelių nelaimių nėra, tačiau darbo brigadoms netrūksta: važiuoja ir važiuoja", - pasakojo Kauno miesto greitosios pagalbos stoties pamainos vyresnioji gydytoja.

Pavyzdžiui, vienas gyventojas apsinuodijo maistu, kitam nežinia nuo ko pasireiškė stipri alerginė reakcija,  

Medikai skubėjo padėti ir šešiolikmetei, nukritusiai nuo žirgo. 32 metų vyras ar jo artimiesji sunerimo dėl drebulio po alkoholio vartojimo. Kitas vyras skundėsi susižalojęs čiurną.

Kiti iškvietimai skambėjo taip: skausmas po traumos, skauda nugarą, reikia pervežti ligonį, grasina nusižudyti.

Žmogus su negalia į stotį skambino prašydamas įkelti atgal į lovą, iš kurios iškrito, tačiau į pagalbą jam galų gale atėjo kaimynė. Į kitą butą padėjo patekti gelbėtojai. Čia dar laiku rastas žmogus, kuriam buvo sutrikusi sveikata. Jis pasakojo ilgai pragulėjęs ant grindų ir nesugebėjęs pats išsikviesti pagalbos. 

Daugiausiai į stoties medikus kreipėsi lėtinių ligų turintys žmonės, kuriems  dėl karščio ar kitų veiksnių staiga pablogėjo savijauta.

Anot gydytojos, su alkoholiu susijusių problemų spręsti medikai kviečiami ir kai karšta, ir kai šalta. Gėrimas sezoniškumo neturi. Ne išimtis - ir šis šeštadienis.

Nors paplūdimiai buvo apgulti, tačiau, laimei, juose besiilsėjusiems žmonėms medikų pagalbos neprireikė. 

Ugniagesių gelbėtojų ir policijos pareigūnų atstovai teigė, kad jokių rimtesnių įvykių iki 16 val. nebuvo. Gelbėtojai minėjo atvejį, kai padėjo medikams patekti į butą pas sunegalavusį žmogų. Pareigūnai paminėjo kelis techninius eismo įvykius. "Gal visi prie jūros?" - juokavo pareigūnas. 

Prognozuojama, kad karščiai Šiaurės Indiją alins dar kelias dienas, antradienį vakare paskelbė Meteorologijos departamentas. Jis nurodė, kad kai kuriose „atskirose vietose susidarys sunkios karščio bangos sąlygos“.

Kylant pasaulio temperatūrai, karščio bangos tampa nuolatine grėsme Indijoje, ypač gegužės ir birželio mėnesiais. Pernai dėl karščių mirė dešimtys žmonių.

Meteorologai pranešė, kad antradienį Čūru šiaurinėje Radžasthano valstijoje užregistruotas 50 Celsijaus laipsnių rekordas, o kai kur Pandžabe, Harijanoje ir Utar Pradeše termometrų stulpeliai buvo priartėję prie 50 laipsnių ribos.

Šiemet apie žmonės, mirusius dėl karščių, kol kas nepranešta, bet pernai vyriausybė paskelbė, kad nuo 2015-ųjų karščiai pražudė 3,5 tūkst. žmonių.

Kai kuriose sostinės Naujojo Delio dalyse užregistruota karčiausia per 18 metų gegužės diena: oras buvo įkaitęs iki 47,6 Celsijaus laipsnio.

Šiemet apie žmonės, mirusius dėl karščių, kol kas nepranešta, bet pernai vyriausybė paskelbė, kad nuo 2015-ųjų karščiai pražudė 3,5 tūkst. žmonių. Pastaraisiais metais aukų būdavo mažiau.

1,3 mlrd. gyventojų turinčiai šaliai labai trūksta vandens, jau nekalbant apie oro kondicionavimą.

Tekančio vandens neturi dešimtys milijonų Indijos žmonių. Kai kur Delyje ir kitose šalies vietose nuolat kyla muštynės prie vandenį gyventojams atvežusių autocisternų. Pernai tarptautinės žiniasklaidos pranešimuose mirgėjo Čenajaus pavadinimas: šiame pietiniame Indijos mieste buvo visiškai išsibaigęs vanduo.

Dabartinė karščio banga didina šalies, kovojančios su naujojo koronaviruso plitimu, problemas.

Šiuo metu Indija pagal užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičių yra dešimtoje vietoje pasaulyje. Trečiadienį užsikrėtimo atvejų skaičius šalyje viršijo 150 tūkst.; kone 4,5 tūkst. šių atvejų baigėsi mirtimi.

Praėjusią savaitę per cikloną „Amphan“, kuris Rytų Indijoje ir Bangladeše griovė kaimus ir ūkius, žuvo per 100 žmonių, o milijonai gyventojų liko be elektros.

Tuo metu didžiuliai dykuminių skėrių spiečiai sunaikino beveik 50 tūkst. ha pasėlių Indijos vakarinėje ir centrinėje dalyse, o artimiausiomis dienomis gali pasiekti Delį.

Šalies šiaurės rytuose esančios Asamo ir Meghalajos valstijos šiuo metu išgyvena potvynius, o artimiausiomis dienomis prognozuojamos tolesnės liūtys.

Australijos Antarkties programos mokslininkai 2019–2020 m. vasarą (Šiaurės pusrutulyje – žiemą) užfiksavo pirmąją karščio bangą Casey tyrimų stotyje Rytų Antarktidoje. Tuo tarpu Antarktidos pusiasalyje taip pat buvo fiksuojama rekordiškai aukšta temperatūra.

Sausio 23–26 dienomis Casey tyrimo stotyje buvo užfiksuotos aukščiausios visų laikų maksimalios ir minimalios paros temperatūros. Mokslininkų teigimu, karščio bangą galima skelbti, kuomet tris dienas iš eilės fiksuojamos itin aukštos tiek maksimalios, tiek minimalios paros temperatūros.

Minimalios paros temperatūros tomis dienomis viršijo nulį, o maksimalios – net 7,5 laipsnio Celsijaus.

Sausio 24 Casey tyrimų stotyje užfiksuota aukščiausia visų laikų temperatūra – 9,2 laipsnio Celsijaus. Kitą rytą užfiksuotas rekordinis paros minimumas – 2,5 laipsnio Celsijaus.

Antarktidos pusiasalyje vasarį taip pat buvo rekordiškai karšta, o vidutinė paros temperatūra ilgalaikį vidurkį viršijo daugiau nei 2 laipsniais.

Mokslininkų iš Vulongongo ir Tasmanijos universitetų bei Australijos Antarkties programos išvados skelbiamos straipsnyje „Global Change Biology“ žurnale.

Pasak tyrėjų, remiantis ankstesniais neįprastai karštų vasarų Antarktidoje duomenimis, „galima tikėtis įvairiausio biologinio poveikio ateinančiais metais, rodančio, kaip klimato kaita veikia net ir pačias atokiausias planetos teritorijas“.

„2019-ieji Australijoje buvo šilčiausi metai nuo stebėjimų pradžios. Vidutinė temperatūra buvo 1,52 laipsnio aukštesnė už ilgametį vidurkį“, – sakoma kasmetinėje klimato ataskaitoje. Iki šiol rekordas buvo 1,33 laipsnio aukščiau vidurkio, pasiektas 2013 metais.

Be to, 2019-aisiais buvo „neįprastai mažai kritulių“, rašo tyrėjai. Vidutiniškai kritulių kiekis siekė 277 mm, ir tai yra 40 proc. mažiau už ilgametį vidurkį. Tai yra rekordiškai mažai. Iki šiol mažiausiai kritulių – 314,5 mm – fiksuota 1902-aisiais.

Anot ekspertų, Australijoje 2019 metais būta „šešių karščiausių dienų nuo orų stebėjimų pradžios“. Vidutiniškai temperatūra visame žemyne tomis dienomis kopė iki rekordinės 41,9 laipsnio padalos. 11 kartų pernai temperatūra kopė aukščiau 40 laipsnių. Rekordiniai karščiai registruoti septynis mėnesius iš dvylikos.

Australijos krūmynų gaisrų nuniokota Viktorijos valstija šalies pietryčiuose ketvirtadienį pratęsė „katastrofos padėties“ statusą, specialistams pranešant apie savaitės pabaigoje įsismarkausiančią ugnį.

Pirmą kartą šioje Australijos valstijoje paskelbta padėtis suteikia valstijos valdžiai bei gelbėtojų tarnyboms papildomų galių mobilizuoti išteklius ir evakuoti žmones.  

Valdžia įsakė valstijos šiaurės rytų bei Rytų Gipslando teritorijų gyventojams palikti namus, nes penktadieniui numatoma 40 laipsnių Celsijaus temperatūra ir stiprūs vėjai gali nulemti intensyvų ugnies plitimą. Melburno priemiesčio rajone Hastinge ir kitose vietose buvo paruošti keli evakuacijos centrai.

Baiminamasi, kad didžiulis gaisras Viktorijos valstijos šiaurėje gali susijungti su kitu gaisru Naujojo Pietų Velso valstijos pietuose ir taip suformuoti „megagaisrą“.

Valstijos premjeras Danielis Andrewsas ketvirtadienį teigė, kad per ateinančias 48 val. ugnis gali smarkiai intensyvėti ir plisti.

Ankstesnis kaitros rekordas – 40,3 laipsniai – buvo užfiksuotas 2013 metų sausį, trečiadienį nurodė biuras.

Tikėtina, kad naujasis rekordas laikysis neilgai, nes šalyje plečiasi karščių banga, dar labiau bloginanti sąlygas rytų pakrantėje, kur siaučia dideli krūmynų gaisrai.

„Ši kaitra šiandien dar sustiprės“, – sakė meteorologė Diana Eadie Said (Diana Idi Said). 

Kaitros banga yra dar vienas pavojaus signalas dėl pasaulinio atšilimo Australijoje, kur šįmet anksčiau ir intensyviau nei įprastai prasidėję krūmynų gaisrai padidino spaudimą šalies vyriausybei imtis veiksmingesnių priemonių kovai su klimato kaita.     

Australijoje jau kelis mėnesius siaučia šimtai krūmynų gaisrų. Nekontroliuojama ugnis yra apėmusi ir didžiulį plotą į šiaurę nuo Sidnėjaus – didžiausio šalies miesto.  

Sidnėjų apgaubus toksiškiems gaisrų dūmams, oro užterštumas padidėjo iki pavojingo lygio, o medikai susidariusią padėtį įvardijo kaip „pavojaus visuomenės sveikatai situaciją“. 

Gaisrai jau nusiaubė mažiausiai 3 mln. hektarų plotą ir pareikalavo šešių gyvybių. Taip pat buvo sunaikinta apie 700 namų.

Mokslininkai sako, kad ankstyvą ir intensyvią šiųmetinio gaisrų sezono pradžią nulėmė pasaulinis atšilimas bei užsitęsusi sausra, dėl kurios didžioji dalis rytinės Australijos yra visiškai išdžiūvusi, o daugeliui miestui pradeda stigti vandens.  

Gaisrai išprovokavo klimato aktyvistų protestus, nukreiptus prieš konservatorių vyriausybę, kuri nepaiso spaudimo imtis veiksmingų priemonių kovai su klimato kaita, nes siekia apsaugoti šalies anglių pramonę.

Nors Australijoje deginamas iškastinis kuras nulemia tik mažą pasaulinės taršos dalį, dėl joje iškasamų ir visame pasaulyje deginamų anglių šalis yra didelė taršos eksportuotoja.

Rekordinė kaitros banga

Rekordinė temperatūra šią savaitę buvo užfiksuota Vakarų Australijoje, kur ugniagesiai taip pat kovoja su tūkstančių hektarų plotą apėmusiais gaisrais. 

Kaitra iš sausringo šalies centro plinta į rytus. 

Prognozuojama, kad ketvirtadienį kai kuriuose Naujojo Pietų Velso rajonuose temperatūra sieks apie 45 laipsnius.

Šeštadienį, pablogėjus sąlygoms, Sidnėjaus vakaruose termometro stulpelis turėtų perkopti 46 laipsnius.  

Rytinėje pakrantėje taip pat prognozuojamas stiprus vėjas, kurio greitis gali siekti iki 100 km per valandą, tad sąlygos gaisrams plisti bus dar palankesnės. 

„Ateinančiomis dienomis matysime ugniagesius, pagalbos tarnybas ir visas tas bendruomenes netoli gaisrų..., susidūrusius su nauja grėsme“, – trečiadienį sakė Naujojo Pietų Velso priešgaisrinės apsaugos komisaras Shane'as Fitzsimmonsas (Šeinas Ficsimonsas).    

Pareigūnai įspėja, kad vėjas gali nunešti žarijas už 30 km nuo gaisro. 

Ministras pirmininkas Scottas Morrisonas (Skotas Morisonas) praėjusią savaitę žengė neįprastą žingsnį ir pripažino, kad klimato kaita yra vienas iš „veiksnių“, paskatinusių šiuos gaisrus. 

Tačiau jis gynė vyriausybės darbą mažinant taršą anglies dvideginiu ir nepaskelbė jokių naujų priemonių kovai su klimato kaita. 

Klimato aktyvistai šią savaitę planuoja protestuoti prie S. Morrisono oficialios rezidencijos Sidnėjuje ir reikalauti pokyčių bei išreikšti pasipiktinimą, kad šalyje siaučiant nekontroliuojamiems gaisrams, premjeras atostogauja.    

S. Morrisonas atostogauja užsienyje, bet kur konkrečiai – neskelbiama.