Per karščius Vilniuje net lydosi asfaltas, tam Vilniaus savivaldybė ėmėsi priemonių – didelių gabaritų transporto priemonėms uždrausta važiuoti ir gadinti asfaltą, kad nebūtų provėžų. Nutarta, kad tokioms mašinoms negalima važiuoti Vilniaus gatvėmis, jei temperatūra pakils daugiau nei 25 °C. Tokia praktika taikoma ne tik Lietuvoje. Kituose miestuose savivaldybės nusprendė miesto gatves lieti šaltu vandeniu.

Vežėjai sako, kad neaišku, kokios transporto priemonės negalės važiuoti Vilniaus gatvėmis, kai temperatūra aukštesnė nei 25 °C. Vilniaus savivaldybė teigia, kad važiuoti miesto gatvėmis negalės tos transporto priemonės, kurios didelio gabarito, gabena betoną į statybvietę, metalų konstrukcijas. Vežėjų atstovai sako, kad, jeigu jos negali važiuoti, kodėl miesto gatvėmis gali riedėti viešasis transportas, kurio svoris labai panašus. Apie tai pokalbis su „Linavos“ generaliniu sekretoriumi Zenonu Buivydu.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ar teko girdėti apie naujoves?

– Teko girdėti ir, greičiausiai, jūsų dėka. Mūsų verslas užsiima tarptautiniais pervežimais. Kitose šalyse, kai yra tokie nutarimai, prie miestų yra aikštelės, kur galima sustoti ir laukti.

– Ar pasigendate iš savivaldybės pusės aiškesnio situacijos išdėstymo?

– Tikrai taip.

– Minėjote, kad yra ir kitų transporto priemonių, kurių svoris gali visiškai nesiskirti nuo betoną gabenančių mašinų.

– Net maršrutiniai autobusai ir kai kurios kitos viešojo transporto priemonės išlaiko labai panašų svorį, kuris gadina asfaltą. Mano klausimas, ar viešasis transportas važiuos, kai bus 25 °C šilumos?

– Ar priemonės, kurioms bus draudžiama važiuoti Vilniaus gatvėmis karštesnėmis dienomis, daro realios žalos asfaltui?

– Manau, pagrįsta, todėl ir priimami sprendimai.

– Jūsų asociacija bendrauja su užsienio partneriais, kokia situacija ten? Ar yra analogiškų sprendimų?

– Praktiškai visose šalyse yra.

– Ką tokie sprendimai reiškia – galbūt maistas nepasieks prekybos centrų, sustos statybos?

– Manau, yra palikta galimybių įmonėms kreiptis ir prašyti papildomų leidimų ir turbūt juos gaus. O betonas ir sunkios konstrukcijos bus pristatomos anksti ryte arba kai nukris temperatūra.

– Turbūt tos transporto priemonės be reikalo po miestą nevažiuoja?

– Kiekvienas kilometras kainuoja.

– Su kokiomis dar problemomis susiduria jūsų asociacijos nariai kalbant apie keliones per Vilnių?

– Dabar yra aplinkkelis ir daug patogiau. Didelių problemų nejaučiame. Yra normalūs darbiniai reikalavimai.

– Ar nebijote, kad bus nepasitenkinimo iš narių po tokio savivaldybės sprendimo?

– Būtų gerai, kad paaiškintų, kokie keliai leidžiami arba ne, ir apibrėžtų plačiau, kokioms transporto priemonėms negalima.

Lėtėja mąstymas

Jau daugiau nei savaitę iš Lietuvos nesitraukiantis svilinantis karštis tampa tikru iššūkiu vairuotojams ir keleiviams. Tokiu oru nukentėti gali ne tik žmonės, bet ir jų augintiniai arba pati transporto priemonė. Statistika rodo, kad karštomis dienomis fiksuojama kur kas daugiau smulkių eismo įvykių.

Specialistų teigimu, avaringumas auga dėl to, kad, vairuojant karštu oru, mažėja dėmesingumas ir koncentracija. Tam yra medicininis paaiškinimas: įkaitusioje aplinkoje tirštėja kraujas, sutrinka kraujotaka, o visa tai yra glaudžiai susiję su smegenų veikla. Būtent todėl, svilinant karščiui, vairuotojams reikėtų pakoreguoti savo įpročius. Pirmiausia rekomenduojama pravėdinti transporto priemonę, užuot iškart į ją sėdus. Pravėrus dureles, langus ir palaukus keletą minučių, temperatūra salone sumažės.

Bendrovė už eismo įvykius, kurie susiję su provėžomis asfalte, išmoka keliasdešimt tūkstančių eurų per metus.

„Žmonės vasarą ir šiaip labiau atsipalaidavę, todėl labai svarbu patiems reguliuoti temperatūrą automobilyje, bent taip mažinant tikimybę dėl koncentracijos sumažėjimo patekti į eismo įvykį“, – svarstė AB „Lietuvos draudimas“ Operacijų departamento vadovas Artūras Juodeikis.

Nepalikite gyvūnų

Kitas avaringumą didinantis aspektas – plieskianti saulė.

„Saulė tiesiogiai spigina į akis, todėl būtina naudoti tamsinančius akinius, pasitelkti atlenkiamą skydelį. Šios dvi paprastos priemonės gali padėti išvengti momentinio apakinimo ir kitų bėdų. Vasarą labai svarbus ir geriamasis vanduo – jo visada reikėtų turėti su savimi“, – pažymėjo pašnekovas.

Stichija: po kaitros ateina stiprios liūtys, užtvindančios miestų gatves. / A. Strumylos / BNS nuotr.

Specialistas akcentavo, kad vienas svarbiausių aspektų tokiomis karštomis dienomis – vaikų ir augintinių sveikata ir saugumas.

„Jokiu būdu net ir trumpam laikui nepalikite automobilyje vaikų ir augintinių. Toks karštis yra kritiškai pavojingas sveikatai ir gyvybei. Noriu atkreipti ir aplinkinių žmonių dėmesį: nebūkime abejingi, jei matome gretimame automobilyje vaiką ar augintinį vienus, – nedelsiant reikia skambinti trumpuoju pagalbos telefonu 112“, – ragino bendrovės atstovas.

Anot A.Juodeikio, vasarą patartina nepiktnaudžiauti ir oro kondicionieriais.

„Labai svarbu įvertinti, kokia tinkama temperatūra salone. Pavyzdžiui, jei lauke yra 35 °C karščio, automobilio viduje temperatūra neturėtų nukristi iki 20 °C šilumos. 15 laipsnių skirtumas yra labai didelis, taigi garantuotai peršalsite“, – įsitikinęs draudimo ekspertas.

Išmoka tūkstančius eurų

Pašnekovas ragino atkreipti dėmesį ir į kintančius techninius transporto priemonių parametrus, ir į kelio dangą.

„Tvoskiant ypač didelei kaitrai, tais keliais, kuriais važinėja ar kur yra pakraunamas sunkusis transportas, pasitaiko įspaudžiamų provėžų. Vien mūsų bendrovė už eismo įvykius, kurie susiję su provėžomis asfalte, išmoka keliasdešimt tūkstančių eurų per metus, – skaičiavo A.Juodeikis. – Tokios provėžos yra klastingos, nes, vengdami netikėtų kliūčių, vairuotojai manevruoja, taip sukelia avarinių situacijų ir susiduria su kitais kelių eismo dalyviais.“

A.Juodeikis pažymėjo, kad, saugodami automobilius nuo karščio, vairuotojai dažnai stato juos po dideliais medžiais, tačiau tai negeras pasirinkimas. Anot jo, staiga prasidėjusi vasaros vėtra išlaužo medžių šakas, ypač senų didelių medžių, ir tos šakos gali stipriai apgadinti transporto priemones.

Kaip žinia, po didžiulių karščių visuomet ateina vasaros vėtros ir liūtys.

„Jei kelionės metu pakliuvote į didelę liūtį, būtinai pasirinkite saugų greitį arba visai sustokite šalikelėje, jei yra tokia galimybė, kol liūties banga praeis ir matomumas bus geresnis. Taip pat liūtis greitkeliuose gali sukelti vandens sankaupų ant važiuojamosios dalies – įvažiavus į tokią gilią balą dideliu greičiu, automobilis gali tapti nevaldomas“, – perspėjo jis.

Hidrosmūgio pavojai

Šią savaitę Vilniuje ir keliuose kituose šalies miestuose plačiai nuskambėjo liūčių išdaigos, atnešusios nemažai nuostolių automobilių savininkams. Prapliupęs stiprus lietus užliejo ištisas gatves ir sostinės vakarinio aplinkkelio ruožus. Dėl susidariusių balų kai kurios atkarpos tapo nepravažiuojamos. Tačiau dalis vairuotojų vis tiek mėgino jas įveikti, taip rizikuodami užlieti automobilio variklį ir patirti vadinamąjį hidrosmūgį.

Dėmesys: vasarinis išsiblaškymas prie vairo sukelia liūdnų padarinių. / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Vidaus degimo varikliai veikia cilindruose suspausdami aplinkos oro ir dujomis paverstų degalų mišinį. Dujas stūmokliai suspaudžia nesunkiai, taip užtikrindami sklandų variklio veikimą. Jei per oro įsiurbimo angas į cilindrą patenka vanduo, stūmokliai jo suspausti nebesugeba. Dėl mechaninės variklio struktūros stūmoklis negali spausti mažiau, todėl, net atsimušęs į vandenį tarsi į sieną, jis ir toliau bando spausti. Vandens ir stūmoklio susidūrimą galima palyginti su automobilio smūgiu į sieną. Tokio susidūrimo atveju lengviausiai pasiduoda metalas. Pavyzdžiui, sulinksta stūmoklio kojelė (švaistiklis) arba įtrūksta variklio blokas. Liūdniausiais atvejais variklis sugadinamas nepataisomai.

Vandens ir stūmoklio susidūrimą galima palyginti su automobilio smūgiu į sieną.

Saugaus vairavimo instruktorių teigimu, patekus į užlietą ruožą, reikėtų stebėti kitus eismo dalyvius. Jeigu matoma, kad bala apsemtų aukščiau negu automobilio slenksčiai, geriausias pasirinkimas būtų apsisukti ir ieškoti kito kelio. Jei tokios galimybės nėra dėl kelio atitvaro, reikėtų atsargiai, įjungus avarinį signalą ir nekeliant grėsmės kitiems eismo dalyviams, grįžti atbuline eiga iki vietos, kuri leidžia rinktis kitą kelią.

„Išimtis šiuo atveju būtų tik situacija, kai akivaizdžiai matote, kad bala jau beveik įveikta ir apsėmimo gylis priekyje mažėja – tuomet reikėtų lėtai judėti į priekį“, – sakė vairavimo instruktorius Rokas Markevičius.

Saugiausia – evakuotis

Ekspertas numatė ir dar vieną situaciją, galinčią nutikti jau įvažiavus į gilią balą.

„Jeigu matote, kad nesaugu važiuoti nei pirmyn, nei atgal, turbūt saugiausia būtų evakuotis. O jei automobilio variklis vis dar veikia – prieš lipdami iš automobilio būtinai jį užgesinkite, antraip brangaus remonto tikriausiai neišvengsite“, – aiškino R.Markevičius.

Automobilių KASKO draudimo taisyklėse numatyta, kad hidrosmūgis yra draudžiamasis įvykis. Per keletą pastarųjų metų BTA draudimas atlygino žalą ne vienam automobilio savininkui, kuris patyrė tokią nesėkmę, o žalos atlyginimo dydis kai kuriais atvejais buvo daugiau nei 6 tūkst. eurų.

„Nors vairuotojams visais atvejais rekomenduojama vengti bandyti įveikti nežinomo gylio balą, su prašymais atlyginti žalą, patirtą dėl hidrosmūgio, susiduriame kasmet“, – sakė Transporto žalų reguliavimo skyriaus vadovas Andrius Gasparavičius.

Jo teigimu, hidrosmūgių grėsmių ateityje tik daugės. Mat, nepaisant to, kad miestai savo vandens nutekėjimo sistemas tobulina, kintantis klimatas meta didelį iššūkį egzistuojančiai kelių infrastruktūrai. Dažnėjančias karščio bangas visuomet lydi ir gausesnis kritulių kiekis, todėl automobiliams grėsmę keliančių balų gali susidaryti ir ganėtinai netikėtose vietose.

Pasak savivaldybės, vyraujant aukštesnei nei 25 laipsniai oro temperatūrai, didelio gabarito sunkiasvorių transporto priemonių judėjimas miesto gatvėmis bus ribojamas tik dienos metu.

„Taip prevenciškai stengiamasi išvengti galimų asfalto dangų pažeidimų, mat esant itin aukštai oro temperatūrai kelio danga įkaista, suminkštėja, o papildomai ją dar veikiant sunkiasvorių transporto priemonių ratams, gali formuotis pažaidos, provėžos“, – teigia savivaldybė.

Pasak jos, sinoptikams neprognozuojant reikšmingesnio atvėsimo, leidimai minėtoms transporto priemonėms judėti miesto gatvėmis bus išduodami tik anksti ryte, vakare ar naktį, priklausomai nuo vežėjo pasirinkto maršruto.

Per mėnesį savivaldybė išduoda iki 100 tokių leidimų, nuo metų pradžios jų jau išduota daugiau nei 500.

Vėsinimo įranga privaloma

"Panašu, kad ir šiemet miesto viešajame transporte įrengti kondicionieriai tik dėl vaizdo", – piktinosi vienas gyventojas.

Viešosios įstaigos "Klaipėdos keleivinis transportas" direktorius Andrius Samuilovas atkreipė dėmesį, kad šią vasarą dar tik vieną savaitę oro temperatūra įkaito, o miestiečiai jau apipylė skundais.

"Trečią vasarą tenka atsakinėti į šį klausimą. Problemą mes žinome, bet reikia pripažinti, kad ji nėra ilgalaikė. Pernai karštis laikėsi keturias savaites, šiemet dar tik vieną savaitę karšta", – paaiškino A.Samuilovas.

Jis patikino, kad pakeisti viso miesto viešojo transporto modernesnėmis mašinomis neįmanoma.

"Tai nerealu. Tačiau viešojo transporto paslaugų kokybei gerinti nuo 2018 metų visose naujai perkamų paslaugų sutartyse kondicionierius yra numatytas, kaip privalomas įrenginys skirtingų maršrutų aptarnavimui", – akcentavo A.Samuilovas.

Vėsa išsisklaido

Šiuo metu mieste važinėja 60 transporto priemonių, kuriose veikia kondicionieriai.

A. Samuilovas: pernai karštis laikėsi keturias savaites, šiemet dar tik vieną savaitę karšta. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

2019 metais 18-oje įsigytų dujomis varomų autobusų bei elektriniuose autobusuose "Dancer" taip pat yra kondicionavimo įranga.

"Pagal galiojančias sutartis kituose Klaipėdoje eksploatuojamuose autobusuose reikalavimas dėl kondicionierių privalomo naudojimo bus numatytas atnaujinus sutartis su paslaugų teikėjais. Jau sudarytų sutarčių galiojimo metu kondicionieriai taip pat buvo keičiami ir šiuo metu yra įrengti keliuose autobusuose, kurie buvo įsigyti ne nauji, su neišardyta kondicionavimo įranga, kuri dažniausiai sumontuota tik vairuotojo darbo zonoje, o ne visame salone", – paaiškino A.Samuilovas.

Tačiau situacija net tuose autobusuose, kuriuose yra kondicionieriai, gali būti ne itin puiki.

"Per tokius karščius lauke net ir veikiantis kondicionavimo įrenginys neužtikrina norimo keleivių komforto. Priežastis labai paprasta – mieste stotelės išdėstytos taip, kad autobusai yra priversti stoti kas 400–500 metrų ir atidaryti visas duris. Tada autobusų salone sukauptas vėsus oras patenka į lauką", – paaiškino A.Samuilovas.

Ardyti negalima

Kita priežastis, kodėl nepavyksta komfortabiliai atvėsinti oro salone – autobusuose įrengtų kondicionierių negalima perkelti į kitą salono vietą.

"Vežėjai tuos autobusus yra įsigiję, o savavališkai ardyti ir perkelti įrenginių negalima. Pastebėjome, kad geriausiai vėsinama tada, kai kondicionierius yra įrengtas priešais duris, arčiau lango. Kitu atveju virš durų esantis įrenginys dirba neefektyviai. Pasitaiko taip, kad po kondicionieriumi stovėti neįmanoma, per šalta, o oras salone nėra pakankamai vėsus", – įrenginių subtilybes paaiškino A.Samuilovas.

Remiantis preliminariais 15–16 val. duomenimis, meteorologijos stotyje oras įkaito iki 33,6 laipsnių karščio. Prieš 82 metus užfiksuotas 32,1 laipsnių rekordas pagerintas daugiau nei laipsniu.

Dienos karščio rekordas buvo pagerintas ir pirmadienį: birželio 27 diena buvo karščiausia nuo 1947 metų.

„Buvo pagerintas 75-erių metų rekordas, nes Kretingoj sušilo iki 32,6 laipsnių“, – BNS sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyrius vyriausiasis specialistas Gytis Valaika.

Hidrometeorologijos tarnybos „Facebook“ puslapyje skelbiama, jog pirmadienį pagerinti vietiniai meteorologijos stočių rekordai Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Telšiuose ir kituose Lietuvos miestuose.

Tarnybos duomenimis, karščiai turėtų laikytis iki savaitės galo. Per kitas dvi paras kaitros pavojaus lygis išliks stichinis, trečiadienį galimos smarkios liūtys, vėjas, perkūnija.

Nepaisant paskutiniu metu besilaikančių karščių, birželis Lietuvoje buvo drėgnesnis už normą, tačiau lietus iškrito ypač netolygiai ir šalyje susiformavo nemaži skirtumai.

Didžiulis kiekis kritulių iškrito Šeduvoje, Dotnuvoje, Elektrėnuose.

„Yra vietų kur iškrito pustrečio mėnesio norma“, – sakė G. Valaika.

Tuo tarpu Vakarų Lietuvoje kritulių buvo mažai, ten mėnesio norma dar nepasiekta.

Birželio 26 d. trijuose šalies miestuose Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikai fiksavo dienos karščio rekordą.

"Palangoje, Klaipėdoje ir Nidoje fiksuoti tos dienos karščio rekordai. Tai trys stotys Lietuvoje, kur buvo pasiekti nauji rekordai. Klaipėdoje fiksuotas 30,5 laipsnio karštis, o pastarąjį kartą rekordas uostamiestyje buvo gerintas 2020 metais", – su situacija supažindino sinoptikė Margarita Kirkliauskaitė.

Nidoje taip pat fiksuotas 30,5 laipsnio karštis, pastarąjį kartą ši padala buvo pagerinta 2019 metais.

"Palangoje oras įkaito iki 30,3 laipsnio, čia rekordo nebuvo nuo 2006 metų", – teigė M.Kirkliauskaitė.

Socialiniame tinkle kretingiškiai dalijosi termometro nuotrauka, kur fiksuotas 40 laipsnių karštis.

"Jei termometras yra įsaulėje, visko dali būti. Jutiminė temperatūra galėjo būti kitokia. Galėjo būti net 40 ar 42 laipsnių karštis. Tačiau jutiminė temperatūra oficialiai nefiksuojama", – paaiškino specialistė.

Jutiminė temperatūra galėjo būti kitokia. Galėjo būti net 40 ar 42 laipsnių karštis.

Oro temperatūros duomenys gali priklausyti nuo to, kaip yra įrengtas temperatūros matuoklis.

"Jei tai vėjo neprapučiama vieta, žyma gali būti aukštesnė. Nidoje matuoklis yra marių pusėje. Palangoje termometras yra netoli miesto, o Klaipėdoje – netoli pakrantės. Visos trys stotys turi skirtingas sąlygas", – pažymėjo M.Kirkliauskaitė.

Tačiau sinoptikai yra pastebėję, kad vėjui vasarą pasisukus iš pietryčių, pajūryje esantys matuokliai rodo aukščiausias žymas.

"Karščiausia būna net lyginant su visa Lietuva. Tai lemia sausesnis oras, nešamas nuo žemyno", – patikino moteris.

M.Kirkliauskaitė atkreipė dėmesį, kad vieniems nepakeliamas karštis gali būti 25 laipsniai, o kiti puikiai jaučiasi net orui įkaitus per 30 laipsnių.

"Aukščiausia temperatūra Klaipėdoje fiksuota 1917 metų birželį, tuomet vyravo 34 laipsnių karštis", – priminė sinoptikė.

Zarasuose 37,5 laipsnio karštis buvo pasiektas 1994 m. liepą. Rugpjūtį oras buvo įkaitęs iki 37,4 laipsnio 2015 metais.

Jautriausios grupės

„Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki ketverių metų, 65 metų ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų)“, – įspėja Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro (SMLPC) specialistai, parengę elgesio per karščius rekomendacijas.

Karštą dieną rekomenduojama stengtis būti patalpose, kuriose yra įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai. Neturint tokių sąlygų namuose ar darbe, reikėtų rasti kitų būdų praleisti laiko vėsiose patalpose: bibliotekoje, kino teatre, prekybos centre ar pan. Svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18 °C, nes didelis temperatūrų skirtumas tarp lauko ir vidaus patalpų temperatūrų taip pat kenkia sveikatai.

Per karščius reikia dažniau gerti skysčių – visą dieną po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. „Geriausiai tam tinka mineralinis, mineralizuotas, geriamasis arba pasūdytas vanduo. Vengti alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais – jie skatina didesnį skysčių išsiskyrimą“, – rašoma SMLPC pranešime spaudai.

Daug baltymų turintis maistas, pavyzdžiui, mėsa, didina metabolinės šilumos gamybą ir skatina vandens netekimą.

Vengti riebių patiekalų

Vyraujant karštiems orams, reikėtų vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgyti daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių. Sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad daug baltymų turintis maistas, pavyzdžiui, mėsa, didina metabolinės šilumos gamybą ir skatina vandens netekimą.

Taip pat primenama nepalikti uždarytame automobilyje vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių, vaikų, gyvūnų, net ir tuomet, jei visi langai atviri. „Automobiliai labai greitai įkaista, todėl likusiems automobilyje gali grėsti šilumos smūgis. Taip pat reikia patikrinti, ar vaikiškos sėdynės paviršius ir saugos diržai ne per karšti, kad vaikas nenusidegintų“, – teigiama pranešime.

Reikia daryti pertraukas

Per karščius reikia riboti fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį – nuo 11 iki 17 val. Sodo, daržo ir kitus ūkio darbus reikėtų susiplanuoti atlikti anksti ryte arba vakare. Dirbantiems karštyje darbuotojams turi būti numatytos specialios pertraukos vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.

Einant į lauką, reikia užsidėti galvos apdangalą arba naudoti skėtį. Taip pat lauke reikia dėvėti saulės akinius su UVA ir UVB filtru. Dėvėti lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius, orui pralaidžius drabužius, naudoti apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF ir daugiau). Apsauginiais kremais pasitepti reikia 30 minučių prieš išeinant į lauką.

Poilsiui gamtoje svarbu pasirinkti vietą pavėsyje, vengti tiesioginių saulės spindulių, riboti buvimo saulėkaitoje laiką, būti po skėčiais. Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje.

Per karščius rekomenduojama:

• Palaikyti namų aplinką vėsią. Langus uždengti šviesios spalvos užuolaidomis, ritininėmis užuolaidomis ar medžiaga su aliuminio paviršiumi, kuri atspindėtų saulės spindulius. Dienos metu langus namuose uždaryti ir atverti tik vakare, kai oro temperatūra būna nukritusi.

• Dieną naudoti kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomai karščio.

• Dažnai naudotis vėsiu dušu ar vonia.

• Jeigu yra galimybė, miegoti vėsesniame kambaryje.

• Sekti jutiminę temperatūrą ir UV indeksą, kuriuos galima rasti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos interneto svetainės skiltyje „Prognozės– UVI prognozės“.

• Sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, stebėti savo sveikatos būklę. Atminti, kad, esant dideliems karščiams, paskirtų vaistų poveikis gali pakisti, todėl būtina pasitarti su šeimos gydytoju dėl vaistų vartojimo, jų dozės.

• Skubiai kreiptis medicinos pagalbos:

• esant gausiam prakaitavimui ir raumenų mėšlungiui (traukuliams);

• kūno temperatūrai pakilus iki 40°C ir daugiau, esant karštai ir šlapiai odai;

• radus sumišusį ar be sąmonės žmogų.

Sekmadienį, birželio 26-ąją, sinoptikai lietaus neprognozuoja. Vėjas pūs iš rytų, 5-10 metrų per sekundę. Termometro stulpelis įdienojus rodys 28-33 laipsnius karščio.

Naujoji savaitė vėsos taip pat nežada. Pirmadienį, birželio 27-ąją, lietaus tikimybė nedidelė. Vėjas pietryčių, pietų, naktį silpnas, dieną 4-9 m/s. Temperatūra naktį 16-21, dieną 27-32 laipsniai.

Antradienio, birželio 28-os dieną, vietomis trumpas lietus, kai kur su perkūnija. Vėjas naktį pietryčių, 3-8 m/s, dieną pietinių krypčių, 4-9 m/s. Temperatūra naktį 17-22, dieną 28-33 laipsniai.

Įpusėjant savaitei daug kur numatomi trumpi lietūs su perkūnija.

Trečiadienio, birželio 29-os, naktį vietomis, dieną daug kur trumpas lietus, dieną su perkūnija. Vėjas naktį silpnas, dieną besikeičiančios krypties, 3-8 m/s, per perkūniją kai kur gūsiai 15-18 m/s. Temperatūra naktį 16-21, dieną 27-32 laipsniai.

Paskutinė birželio diena orų permainų neatneš. Ketvirtadienio, birželio 30-os, naktį, vietomis, dieną daug kur trumpas lietus, perkūnija. Vėjas rytinių krypčių, 3-8 m/s, per perkūniją kai kur gūsiai 15-18 m/s. Temperatūra naktį 17-22, dieną 27-32 laipsniai.

Sinoptikė Teresė Kaunienė patikino, kad šio savaitgalio ir artėjančios savaitės orus lems šiltesnioji rytinė anticiklono dalis, dėl to į kraštą plūstelės tropinė šiluma.

„Rytų vėjas į pajūrį atneš ypač šiltą orą“, – sakė sinoptikė.

Šiandien Klaipėdoje pūs nestiprus rytų, pietryčių vėjas, 4–9 m/s. Lietaus nenumatoma, dieną gali būti debesuota. Temperatūra dieną sušils iki 26–28 laipsnių.

Sekmadienį situacija nesikeis. Išliks toks pat nestiprus rytų, pietryčių vėjas, lietaus nebus nei naktį, nei dieną.

„Naktį oro temperatūra išliks 16–19 laipsnių, nes prieš tai bus šilta diena, o sekmadienio dieną įšils iki 27–28 laipsnių. Pirmadienį naktį ir dieną orai bus panašūs. Tačiau pirmadienį virš Klaipėdos atsidurs vakarinė anticiklono dalis, todėl dieną gali įkaisti ir iki 32 laipsnių“, – tvirtino T.Kaunienė.

Antradienį ir trečiadienį irgi bus taip pat karšta, naktimis be lietaus.

Ketvirtadienio naktį, pasak sinoptikės, antklodžių veikiausiai neprireiks, nes oro temperatūra bus dar šiltesnė – iki 22 laipsnių.

„Ketvirtadienio dieną istorija kartosis, tačiau yra tikimybė, kad sulauksime lietaus su perkūnija. Vėjas išliks toks pats – pietryčių. Perkūnijos metu galimi stipresni gūsiai. Oras vėl įšils iki 28–30 laipsnių“, – pažadėjo sinoptikė.

Penktadienį, liepos 1-ąją, naktis prognozuojama be kritulių, lietaus debesys atsitrauks, vėjas nepastovios krypties, silpnas, temperatūra naktį – apie 20 laipsnių, o dieną vėl tikėtinas lietus su perkūnija popietinėmis valandomis. Perkūnijos metu vėjas gali sustiprėti, bet pavojingų gūsių neprognozuojama. Penktadienio dieną vėl įkais iki 29 laipsnių šilumos.

Taigi, anot T.Kaunienės, pajūryje kitą savaitę laukia karštas etapas, pradžioje – sausas, paskui – su lietumis ir griausmais.