„Tikrai buvo pats šilčiausias birželis, vidutinė mėnesio temperatūra buvo 20,1 laipsnio – apie 4,7 laipsnio viršijo vidutinę daugiametę normą, ji yra 15,4 laipsnio“, – BNS teigė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus patarėjas dr. Donatas Valiukas.

Visi trys birželio dešimtadieniai buvo labai šilti, antrasis buvo šilčiausias per visą stebėjimų laikotarpį. Vidutinė temperatūra siekė 21,5 laipsnio – 6,5 laipsnio daugiau nei vidutinė antrojo birželio dešimtadienio temperatūra. Trečiasis dešimtadienis taip pat buvo šiltesnis nei įprasta. Tuomet vidutinė temperatūra siekė 19,2 laipsnio.

Pats šilčiausias birželis iki tol buvo 1999 metais, kai fiksuota 18,4 laipsnio vidutinė temperatūra.

„Palyginti su eile praeitų metų, šis birželis nėra normalus, tiek tomis buvusiomis karščio bangomis, tiek tomis aukštomis temperatūromis“, – pasakojo D. Valiukas.

Palyginti su eile praeitų metų, šis birželis nėra normalus, tiek tomis buvusiomis karščio bangomis, tiek tomis aukštomis temperatūromis.

Šiomis dienomis buvęs lietus turėtų padėti miškams, bet dalyje pietryčių Lietuvos – Trakų, Šalčininkų, Prienų, Varėnos rajonuose – išlieka penktos klasės gaisringumo pavojus. Taip pat didelėje Lietuvos dalyje tebėra vidutinis, trečios ir ketvirtos klasės, gaisringumo pavojus.

Tačiau D. Valiukas pažymėjo, kad meteorologiniai duomenys gali neatspindėti realybės, nes meteorologijos stotys ne visuomet užfiksuoja nedideles, virš tam tikros miško dalies praslinkusias liūtis.

„Vis dėlto meteorologinė sausra pas mus yra jau nuo balandžio vidurio, prasitęsė ir gegužę, birželį, tai nėra labai normalu, labiau tokios anomalios sąlygos“, – sakė jis.

Kitoms keturioms savaitėms meteorologai taip pat prognozuoja šiltesnius nei įprasta orus. Liepos mėnesį vidutinė temperatūra turėtų būti vienu laipsniu šiltesnė nei įprasta (liepos mėnesio vidutinė temperatūra siekia 17,9 laipsnio). Kritulių kiekis jau turėtų būti artimesnis vidutinėms daugiametėms normoms (78 milimetrai per mėnesį), todėl ir miškų gaisringumo pavojus turėtų mažėti.

Sekmadienį visoje šalyje temperatūra laikosi apie 27-32 laipsnių karščio, tik pajūryje temperatūra nepakils aukščiau 24-26 laipsnių šilumos.

Po ypač karšto šio sekmadienio, pasak sinoptiko, karštesnio oro banga šalyje išsilaikys dar ir pirmadienį, daug kur bus 25-30 laipsnių šiluma.

Vis dėlto karštis iš Lietuvos pradės po truputį trauktis ir kitomis dienomis bus 18-23 laipsnių šiluma. Galimas lietus.

Perspėjimai dėl kaitros panaikinti Prancūzijos šiaurėje ir vakaruose. Vos prieš kelias dienas Prancūzijoje buvo užfiksuotas visų laikų karščio rekordas. Itin aukšta temperatūra taip pat laikėsi Italijoje, Ispanijoje ir kai kuriose Vidurio Europos šalyse.

Šešias dienas trukusi didžiulė kaitra sudarė sąlygas įsiplieksti gaisrams ir padidino oro taršo lygį. Oficialiai skelbiama, kad nuo kaitros Prancūzijoje mirė keturi žmonės, po du mirė Italijoje ir Ispanijoje.

Prognozuojama, kad nuo sekmadienio temperatūra kris Prancūzijoje ir Ispanijoje. Tačiau Vokietijoje ji ir toliau kils: sekmadienį kai kuriuose šalies rajonuose numatoma 39 laipsniai Celsijaus. Vis dėlto pirmadienį jau turėtų būti gaiviau.

Šeštadienio vakarą ugniagesiams Ispanijoje pavyko suvaldyti beveik 72 valandas siautusį gaisrą, kurį skatino karštis ir stiprus vėjas. Gaisras šalia šalies viduryje esančio Almorokso miesto kilo penktadienį; išdegė mažiausiai 1600 hektarų. Gaisras buvo įsimetęs ir į Madrido regioną, todėl teko evakuoti vieną kaimą.

Prancūzijoje gaisrai nuniokojo apie 600 hektarų žemės ir supleškino dešimtis namų Garo departamente šalies pietuose.

Tarsi sudeginti „litavimo lempa“

Tame pačiame regione penktadienį buvo užfiksuotas naujas karščio rekordas Prancūzijoje – 45,9 laipsnio Celsijaus. Tai paskatino šalies meteorologijos tarnybą „Meteo France“ pirmą kartą paskelbti aukščiausio lygio – raudonąjį – pavojaus perspėjimą.

Nuo kaitros bangos itin nukentėjo Pietų Prancūzijos vynuogių augintojai. „Kai kurie vynmedžiai sudegė tarsi nudeginti litavimo lempa, – sakė vynuogių augintojas ir vyndarys Jerome'as Despey (Žeromas Despė). – Vynuoges auginu 30 metų. Niekada nesu matęs, kad vynmedis taip staigiai nusviltų nuo kaitros, kaip tai įvyko vakar.“

„Meteo France“ duomenys rodo, kad Prancūzija tapo septintąja Europos šalimi, kurioje kada nors buvo užfiksuota aukštesnė nei 45 laipsnių temperatūra. Toks karštis taip pat buvo užfiksuotas Bulgarijoje, Portugalijoje, Italijoje, Ispanijoje, Graikijoje ir Šiaurės Makedonijoje.

Išvengiamos mirtys

Prancūziją vis dar persekioja prisiminimai apie siaubingą 2003 metų rugpjūčio karščio bangą, kuomet, kaip skaičiuojama, mirė beveik 15 tūkst. žmonių.

„Noriu sužadinti piliečių atsakomybės jausmą. Per kiekvieną karščio bangą būna išvengiamų mirčių“, – pareiškė Prancūzijos ministras pirmininkas Edouard'as Philippe'as (Eduaras Filipas).

Meteorologai sako, kad šią kaitros bangą į Europą vasaros pradžioje atginė oro masės iš Šiaurės Afrikos, kur buvo užfiksuotas staigus temperatūros augimas. Mokslininkai perspėja, kad dėl pasaulinio atšilimo tokių karščio bangų gali kilti vis dažniau.

Vokietijos nacionalinė orų tarnyba pažymi, kad birželį šalyje vidutinė temperatūra buvo daugiau nei keturiais laipsniais aukštesnė už tarptautinį atskaitos laikotarpį nuo 1981 iki 2010 metų.

Karštis kai kuriuose Europos miestuose taip pat padidino oro taršos lygį – tai paskatino vietos valdžia imtis priemonių. Pavyzdžiui, Paryžiuje, Lione ir Marselyje pastarąsias kelias dienas buvo uždrausta eksploatuoti taršiausius automobilius.

Vyriausybinės tarnybos perspėjo gyventojus imtis papildomų atsargumo priemonių, dėl šoktelėjusios oro temperatūros gerokai padidėjus oro taršai ir padaugėjus skubios pagalbos prašančių pacientų ligoninėse.

Meteorologai sako, kad ši itin anksti vasaros sezonu atkeliavusi karščio banga ketvirtadienį ir penktadienį termometrų stulpelius Prancūzijoje, Ispanijoje ir Graikijoje tikriausiai privers pakilti virš 40 laipsnių Celsijaus.

Ispanijos šiaurės rytiniame Katalonijos regione įsiplieskęs didelis miškų gaisras ketvirtadienį tapo nebekontroliuojamas ir apėmė didžiulius plotus, nepaisant per naktį dirbusių šimtų ugniagesių pastangų.

Italijoje, Milano pagrindinėje traukinių stotyje buvo rasta negyva pirmoji karščių auka – negyvas 72 metų benamis, nurodė vietos pareigūnai.

Atvėsintos vaišės gyvūnams

Karščio bangos užkluptuose Europos miestuose žmonės vėsinosi braidžiodami po fontanus, o zoologijos sodų prižiūrėtojai gyvūnams dalino žuvį, mangus ir vyšnias su trupintu ledu, kad jiems nebūtų taip karšta.

Pasak Prancūzijos sveikatos apsaugos ministrės Agnes Buzyn (Anjes Buzin), gyventojai pasiruošė karščio bangos pikui, tačiau kai kurie nepaiso duotų patarimų.

„Matome miestiečius, kurie elgiasi gana neatsakingai ir toliau eina pabėgioti nuo vidurdienio iki 14 valandos“, – sakė ji interviu televizijai „France 2 TV“

Ji taip pat skundėsi „tėvais, paliekančiais savo vaikus automobilyje, kad galėtų greitai apsipirkti, arba išleidžiančius juos į lauką be galvos apdangalo“.

Po keturių neįprastų karščių dienų A. Buzin sakė, kad Prancūzijos pagalbos tarnybos sulaukia daugiau gyventojų iškvietimų ir išreiškė nerimą, kad ligonines gali užplūsti pacientų banga.

Visų laikų rekordas?

Trečiadienį Prancūzijoje užregistruota vidutinė maksimali temperatūra – 34,9 laipsnio Celsijaus – yra birželio mėnesio rekordas, nurodė valstybinė meteorologijos tarnyba „Meteo France“.

Dar aukštesnės temperatūros laukiama penktadienį – kai kuriuose pietiniuose rajonuose termometro stulpelis gali kilstelėti iki 42 arba 44 laipsnių Celsijaus.

Agentūra „Meteo France“ sako, kad gali būti viršytas visų laikų Prancūzijos karščių rekordas, užregistruotas 2003 metų rugpjūčio 13 dieną Sen Kristolyje prie Alė ir Konkerake, pietiniame Garo departamente.

Vokietijoje trečiadienį buvo viršytas birželio mėnesio temperatūros rekordas, išsilaikęs nuo 1947 metų. Netoli Lenkijos sienos esančiame Košene temperatūra pakilo iki 38,6 laipsnio Celsijaus.

Vokiečiams bandant atsivėsinti per svilinančius karščius trečiadienį maudydamiesi šalyje nuskendo mažiausiai keturi žmonės.

Kai kuriuose Vokietijos rajonuose jaučiamas vandens trūkumas. Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje esančių Lėnės ir Bad Enhauzeno gyventojų prašoma naudoti geriamą vandenį tik būtiniausioms reikmėms. Už netinkamą vandens naudojimą numatyta 1 tūkst. eurų siekianti bauda.

Prancūzijos viešbučių grupė „Accor“ pranešė, kad iki šeštadienio atvers kondicionieriais vėsinamus savo viešbučių vestibiulius pagyvenusiems žmonėms, norėdama jais pasirūpinti.

Nors bendrai koordinuoto įsakymo nebuvo, tačiau kai kuriose Prancūzijos dalyse mokyklos buvo uždarytos, o kitos rekomendavo tėvams palikti vaikus namuose.

Tačiau Paryžiaus mokyklos dirbs iki savaitės pabaigos, kai prasidės vasaros atostogos, pranešė miesto valdžia.

Kai kurių kitų regionų pareigūnai nusprendė uždaryti pradinės mokyklas. Pavyzdžiui, Esone dėl karščių buvo uždarytos 59 švietimo įstaigos.

Nepaisant rekordinių karščių, Grenoblio gyventojai negalėjo naudotis dviem savivaldybės baseinais po incidento, susijusio su visą kūną dengiančių maudymosi kostiumėlių – vadinamųjų burkinių – dėvėjimu.

Uždaryti baseinus paprašė gelbėtojai, nes burkiniais pasirengusios musulmonės ėjo į juos maudytis, ignoruodamos savivaldybės draudimą.

Didėjanti tikimybė

Pakilusi oro temperatūra taip pat padidino oro užterštumą ir šiaip didele tarša pasižyminčiuose miestuose.

Paryžiaus, Liono, Marselio ir Strasbūro miestų valdžia uždraudė naudotis labiausiai orą teršiančiais automobiliais.

Mokslininkai perspėja, kad dėl iškastinio kuro naudojimo ir su juo siejamo klimato atšilimo tokios karščio bangos gali pasitaikyti ir dažniau.

„Pasaulyje oro temperatūra kyla dėl klimato kaitos“, – sakė Britanijos Redingo universiteto klimatologijos profesorius Lenas Shafflrey (Lenas Šafris). 

„Pasaulinis temperatūros kilimas reiškia, kad ekstremalių karščio bangų tikimybė taip pat didėja“, – sakė jis.

Tuo tarpu Miunchene įsiplieskė konfliktas tarp saulės vonių mėgėjų, kurios deginosi be viršutinės bikinio dalies, ir būrio apsaugininkų.  

Brandenburgo policija socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė dvi nuotraukas, kuriose matyti mopedo vairuotojas tik su šalmu ir vasariniais batais. Policija paragino tviterio vartotojus siūlyti galimus prierašus prie šių nuotraukų.   

„Nes mes netekę amo“, – parašė policija ir savo žinutę užbaigė grotažymėmis #karštis, #svarbiausiasaugumas, #tiesriba.

Socialinio tinklo vartotojams ėmus uoliai svarstyti, ar mopedo vairuotojas nusižengė kokioms nors taisyklėms, policija paaiškino, kad nedraudžiama pasirodyti viešoje vietoje nuogam, tačiau tik tuo atveju, jei dėl to negaunama skundų. 

Pietiniame Miuncheno mieste įsiplieskė konfliktas tarp penkių Izaro upės pakrantėje be viršutinės maudymosi kostiumėlių dalies besideginusių moterų ir penkių apsaugininkų, priėjusių prie jų ir paraginusių užsisegti bikinių liemenėles, pranešė laikraštis „Sueddeutsche“.       

Kelios netoliese besideginusios moterys pasipiktino tokiu apsaugininkų elgesiu.   

„Dėl solidarumo taip pat nusisegėme savo bikinių liemenėles“, – sakė viena jų dienraščiui.

Po savaitgalį įvykusio incidento ši tema buvo iškelta ir Miuncheno miesto taryboje.

„Mano požiūriu, nesuprantama, kodėl vyrai gali degintis nuogomis krūtinėmis, o moterys – ne“, – sakė vienas debatų taryboje iniciatorių, žaliųjų atstovas Dominikas Krause (Dominikas Krauzė).   

Kanclerės Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) seserinė partija – Krikščionių socialinė sąjunga (CSU) – laikosi kitokio požiūrio. Trečiadienį ji skubos tvarka pateikė iniciatyvą, numatančią reikalavimą besideginant ar besimaudant vilkėti „pagrindinius lyties organus pridengiančius maudymosi kostiumėlius“. Šis reikalavimas nebūtų taikomas nudistams skirtose vietose.

Meteo.lt rašo, kad oras kais iki 28–33 laipsnių karščio, stiprės vėjas. Vakare vietomis prapliups trumpi lietūs, griaudės perkūnija, per kurią gūsiai sieks 15–20 m/s. 

Ketvirtadienį dieną daug kur trumpai palis, vietomis su perkūnija. Šiaurės vakarų vėjo gūsiai daug kur sieks 15–20 m/s. Temperatūra 20–25 laipsniai. Naktį trumpi lietūs, vietomis smarkūs. Perkūnija, škvalas 15–20 m/s. Kai kur galima kruša. Temperatūra 15–20 laipsnių šilumos. 

Receptai nuotoliniu būdu

Jau žinome, kad nesveika ilgai būti saulėkaitoje, vengiame perkaisti, nudegti odą, stengiamės vartoti daug skysčių. Tačiau tai – ne vieninteliai akcentai, aktualūs gražią vasarą, kuriai būdingas karštis, sausas oras, gamtą puošia nuostabiai žydintys augalai, taip pat labai aktyvūs tampa geliantys bei ligas platinantys vabzdžiai bei susidaro palankios sąlygos sparčiai plisti infekcijoms.

KMP Šeimos sveikatos priežiūros skyriaus vedėja, šeimos gydytoja Iveta Dubrova pirmiausia akcentuoja perkaitimo pavojų. Ji aiškina, kad vaikų termoreguliacija dar nesusiformavusi, senjorų – nusilpusi, todėl jie gali greičiau perkaisti ir gauti šilumos smūgį, kuris yra pavojingas gyvybei. Siekiant to išvengti, karštomis dienomis 11–16 val. reikia vengti būti saulėkaitoje, keliauti prikaitusiu viešuoju transportu. Visus lauko darbus rekomenduojama atlikti ryte arba nukelti į pavakarę.

Rūpindamasi savo pacientais KMP sudaro galimybę su gydytojais pasikonsultuoti telefonu, šiuo būdu aptarti tyrimų rezultatus arba kreiptis dėl pakartotinio vaistų išrašymo.

"Užsiregistravus tokiai nuotolinei konsultacijai į polikliniką ateiti nereikia", – pabrėžė I.Dubrova.

O ką daryti, jeigu namuose – nepakeliamas karštis? Skersvėjis – nerekomenduojamas, tačiau ventiliatorius, gydytojos nuomone, būtų labai naudingas. Patartina kelis kartus per dieną palįsti po vėsiu dušu arba pamerkti kojas į vėsų vandenį. Neblogai vėsina ir drėgnas audinys – reikia jį užsidėti ant sprando ar ant pečių.

"Labai svarbu gerti pakankamai skysčių, kad būtų išlaikytas reikiamas jų kiekis organizme, tačiau nepatarčiau žavėtis lediniais gėrimais. Jie organizmui – ne į naudą", – perspėjo I.Dubrova.

Pykinimas, šaltas prakaitas – vieni iš simptomų, kad kūnas pavojingai perkaitęs. Tokiu atveju, būtina kreiptis pagalbos į medikus.

Saulė ir kvepalai

KMP gydytoja dermatologė Audronė Majerienė perspėja: saulės spinduliuotė – labai stipri, todėl be apsauginio kremo ar losjono į paplūdimį – nė žingsnio. Šiltuoju metų laiku gydytoja pataria atsisakyti kvepalų, makiažo. Dėl saulės spindulių jie, taip pat ir kai kurie vartojami vaistai gali sukelti nepageidaujamų alerginių reakcijų.

Odos jautrumą saulės spinduliams didina kontraceptikai, kai kurie antibiotikai bei kraujo spaudimą mažinantys vaistai. Dėl to vasarą, jeigu planuojama mėgautis saule, patartina pasikonsultuoti su gydytoju. Priklausomai nuo odos jautrumo, ją nudegti galima ir per pusvalandį. Saulė odą veikia net ir tada, kai apsiniaukę ir atrodo, kad nekaršta. Persistengus dėl įdegio pakenčiamą odos perštėjimą, raudonį padės numalšinti specialios priemonės po saulės. Tačiau pradėjus krėsti šalčiui, pakilus kūno temperatūrai reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, jau nekalbant apie tuos atvejus, jeigu atsirado didelės pūslės.

"Nieko baisaus, jei oda paraudo tik šiek tiek. Tačiau būna daug blogiau. Neseniai į mane kreipėsi mama, kurios sūnus, saulėje žaidęs futbolą, taip smarkiai nudegė odą, kad atsirado maždaug penkių centimetrų skersmens pūslių", – pasakojo A.Majerienė.

Tokie atvejai – itin pavojingi, pacientai nukreipiami į ligoninę.

Savijautą gali apkartinti ir vabzdžiai. Linkusiems į alergijas žmonėms gydytoja pataria iš anksto pasirūpinti repelentais nuo vabzdžių įkandimo ar vaistais, priklausomai nuo paciento jautrumo.

Alergija ar peršalimas?

Vasarą ore gausu žiedadulkių, be to, sausringu laikotarpiu padidėja bendroji oro tarša, tad paūmėja ir kitokios alergijos bei alerginės reakcijos.

"Kietosios dalelės jungiasi su alergenais, ir šis junginys paveikia nosies epitelį, sukelia akių tinklainės uždegimą. Dėl šių priežasčių akys ašaroja, nosis varva arba ji būna lyg užgulta, čiaudima. Taip negaluojančių pacientų vasarą labai padaugėja. Tėvai neretai galvoja, kad tai – peršalimas, stebisi, kad joks gydymas nepadeda, o simptomai net sunkėja", – kalbėjo KMP vaikų alergologė Valda Darginavičienė.

Jeigu tokia būklė tampa dažna, rekomenduojama kreiptis į gydytoją, kad būtų išsiaiškintos priežastys. Nesigydant ir ilgiau būnant ore, reakcijos gali stiprėti: atsirasti ir kosulys, ir dusulys.

Siekiant išvengti alergijos grįžus iš lauko patartina plauti ne tik rankas, bet ir veidą, galvą, kad į namų aplinką pakliūtų kuo mažiau žiedadulkių. Lauke geriausia leisti laiką po lietaus, ryte arba vakare, bet ne vidurdienį, nes dėl karščio išsausėjęs oras gali labiau provokuoti alergines reakcijas.

Žarnyno infekcijos ir erkės

Dar viena nemaloni vasaros dovana – infekciniai viduriavimai. Jie – tradiciniai šiltųjų mėnesių palydovai.

KMP gydytoja infektologė Estela Tamašauskienė primena, kad būtina atidžiai plauti uogas, vaisius, daržoves, kad ant jų neliktų ligų sukėlėjų. Greitai gendančius pieno produktus, tortus, pyragėlius su kremu ir panašius būtina laikyti šaldytuve. Vasarą mėgstame maistą gaminti gamtoje, tačiau būtina sąlyga – jį tinkamai termiškai apdoroti.

KMP gydytoja infektologė E.Tamašauskienė pasakojo apie galimas nemalonias vasaros dovanas, kurių nesunku išvengti.

"Kreiptis į gydytoją reikėtų, jeigu kelias dienas laikosi aukšta temperatūra (virš 38 laipsnių), gausiai viduriuojama – daugiau dešimties kartų per dieną, išmatose yra patologinių priemaišų, sumažėjęs šlapimo kiekis, skauda pilvą. Pirmas dienas, kol dar bandoma sveikti savo pajėgomis, būtina gerti daug vandens, arbatos, elektrolitų tirpalų bei viduriavimą slopinančią "Smectą", – aiškina E.Tamašauskienė.

Prie infektologų kabinetų netrūksta ir susirūpinusiųjų dėl erkių platinamų ligų.

"Natūralu, kad žmonės, radę įsisiurbusią erkę, supanikuoja. Ir šiandien vienas pacientas norėjo, kad ištirtume jį, ar neužsikrėtė erkių platinamomis ligomis. Deja, kol nepasireiškę jokie simptomai, tyrimai neatliekami", – dėstė E.Tamašauskienė.

Net ir anksti sužinojus, kad žmogus užsikrėtė erkiniu encefalitu, ligos eigos pakeisti neįmanoma. Vaistų nuo šios infekcijos nėra, slopinami tik simptomai.

Laimo liga diagnozuojama, kai įkandimo vietoje pasirodo migruojanti eritema – didėjantis odos paraudimas ryškiu kraštu. Ji yra vienintelis požymis, leidžiantis diagnozuoti Laimo ligą ankstyvojoje stadijoje. Tuomet iš karto skiriamas gydymas antibiotikais. Veiksmingiausias būdas apsisaugoti nuo erkinio encefalito yra skiepai.

Patys voragyviai, ar jie yra užkrato nešiotojai, taip pat netiriami. Net ir patys būdami užsikrėtę ligos gali ir neperduoti.

Vaikų profilaktiniai tyrimai

Vasara, kai daugiau laisvo laiko turi ir tėvai, ir vaikai, tinkamas laikas profilaktinėms apžiūroms. Sveikatos pažymas į darželius ir mokyklas reikia pristatyti iki rugsėjo 15 d., tačiau mažųjų pacientų profilaktinis sveikatos būklės įvertinimas gali užtrukti. Ypač daug dėmesio skiriama pradėsiantiems lankyti priešmokyklinę grupę vaikams. "Pavyzdžiui, būtina atlikti tam tikrus tyrimus, pasikonsultuoti su specialistais – oftalmologais, ortopedais, o sergant lėtinėmis ligomis – ir kitais. Darbo yra daug, tad svarbu jo nepalikti paskutinei minutei", – vardijo I.Dubrova.

Autobusuose situacija nepavydėtina

Portalą kauno.diena.lt pasiekė skaitytojo skundas dėl nemalonios patirties važiuojant Kauno viešuoju transportu. Vyras šeštadienį popiet važiavo 31A mažos talpos autobusu, kuriame, pasak skaitytojo, karštis buvo nežmoniškas. „Autobuse buvo karšta ir tvanku. Langai neatsidarantys, liukas yra, bet jis buvo uždarytas“, – dėstė vyras.

Pasak kauniečio, paklaustas, kodėl neįjungia kondicionieriaus, vairuotojas atsakė, kad „dirba ne savo autobuse, todėl nežino, kaip įjungti kondicionavimo sistemą“. Atsiųstame laiške skaitytojas paminėjo ir dar vieną vairuotojo repliką, esą autobusų parke yra daug autobusų modelių, todėl neįmanoma išmokti naudotis visomis juose įmontuotomis sistemomis.

„Paskui paklausė, ar mano bute yra kondicionierius, ir ar jis veikia. Prie ko čia tai? Kokį ryšį turi karštis autobuse su tuo, ar yra kondicionierius keleivio bute? Galiausiai pasakė, kad anksčiau nebuvo jokių kondicionierių ir visiems buvo gerai. Į tai labai gerai replikavo vienas keleivis, kad anksčiau ir pravažiavimas kainavo keturias kapeikas“, – kritikos strėles dėl abejingo vairuotojo elgesio leido skaitytojas.

Kondicionieriai – ne visuose autobusuose

Portalui kauno.diena.lt susisiekus su bendrovės „Kauno autobusai“ viešųjų ryšių specialiste Patricija Elžbieta Zarankaite buvo paaiškinta, kad vairuotojai yra įpareigoti įjungti kondicionavimo sistemas visuose autobusuose, kuriuose jos yra įrengtos.

„Jeigu pasitaiko atvejų, kai vairuotojas negali įjungti kondicionieriaus arba jis yra sugedęs, mūsų įmonė stengiasi, kad tokios transporto priemonės į gatves neišvažiuotų, siekiama tuos gedimus iškart šalinti, kad keleiviams netektų keliauti karštyje“, – susiklosčiusią situaciją komentavo specialistė.

P.E.Zarankaitė dėstė, kad ne visuose autobusuose yra įrengtos kondicionavimo sistemos. Šiuo metu iš 256 parke esančių ir eksploatuojamų autobusų su veikiančia kondicionavimo sistema yra apie pusė. Iš visų, ilgąjį savaitgalį patikrintų autobusų, gedimai nustatyti ketvirtadalyje. Ypač didžiųjų karščių metu kondicionieriai autobusuose itin dažnai genda, todėl tai reikalauja nuolatinio autobusų tikrinimo ir taisymo. 

Vieniems per šalta, kitiems per karšta. Vairuotojai pasakoja, kad pasitaiko atvejų, kai yra prašoma išjungti kondicionierius – ypač tai pasitaiko vyresnio amžiaus žmonių tarpe.

„Galima teigti, kad per dieną sugenda maždaug 4-5 autobusai, kuriuose yra kondicionieriai – juose arba pasitaiko kokių nors trukdžių, arba baigiasi freonas. Mūsų darbuotojai stengiasi iškart sutvarkyti ir pripildyti kondicionavimo sistemas – šiam tikslui turime nusipirkę stotelę, kurioje iškart pildomi kondicionieriai“, – aiškino specialistė.

Pataria langinių nedarinėti

Paklausus, kaip sprendžiama skaitytojos minėta situacija dėl tokio vairuotojo elgesio, bendrovės „Kauno autobusai“ atstovė sakė, kad kiekvienas atvejis – skirtingas.

„Paprastai tokiais atvejais, kai gauname tokį nusiskundimą, stengiamės su vairuotoju kalbėtis individualiai – dar kartą priminti taisykles. Jie turi atsakyti už keleivių saugumą ir mandagiai bendrauti su žmonėmis. Į tokias situacijas nežiūrime pro pirštus. Vairuotojai, vykdydami nurodytą maršrutą yra už jį atsakingi ir privalo žinoti, kaip viskas veikia. Nusiskundimui pasikartojus, vairuotojai įspėjami raštu“, – situaciją komentavo moteris. Atstovė teigė, kad lieka tik atsiprašyti už tokią nemalonią situaciją ir tikėtis, kad tokių atvejų nebepasitaikys.

„Norime atkreipti keleivių dėmesį į kokybiškam kondicionavimui reikalingas sąlygas. Esant didesnei nei 30 laipsnių temperatūrai kondicionavimo sistemos paveikumas yra mažesnis ne tik dėl kas kelias minutes atsidarančių durų, bet ir dėl atidarytų langinių. Rekomenduojame transporte veikiant kondicionavimo sistemai nedarinėti langinių ar stoglangių, o pamačius juos atidarytus – uždaryti“, – patarimus dalijo bendrovės „Kauno autobusai“ viešųjų ryšių specialistė.

P.E.Zarankaitės teigimu, ne visuomet keleivių nuomonės dėl temperatūros viešajame transporte sutampa.

„Vieniems per šalta, kitiems per karšta. Vairuotojai pasakoja, kad pasitaiko atvejų, kai yra prašoma išjungti kondicionierius – ypač tai pasitaiko vyresnio amžiaus žmonių tarpe“, – požiūrių įvairovę apibendrino specialistė.

Šių metų rugsėjo mėnesį į miesto gatves išriedės 30 pilnai kondicionuojamų, naujų, mažos talpos autobusų, o iki metų pabaigos keleivius pradės vežti 85 nauji, aukščiausius kokybės standartus atitinkantys, pilnai kondicionuojami troleibusai. Ateinančiais metais transporto parką papildys ir 100 naujų, hibridinių autobusų.

Meteorologai dėl neįprastai aktyvios karčio bangos vasaros pradžioje apkaltino temperatūros šuolį Sacharoje, kuris galėjo kilstelėti termometrus iki 40 laipsnių Celsijaus (104 laipsnių pagal Farengeitą).

Valdžia paskelbė įspėjimus dėl dehidratacijos ir šilumos smūgio rizikos, kuri itin pavojinga vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms. Gydytojai taip pat išlieka budrūs.

„Esu sunerimęs dėl to, kad dauguma žmonių šią riziką nuvertina ir toliau elgiasi, kaip jiems įprasta, arba ilgai būna saulėje“, – sakė Prancūzijos sveikatos apsaugos ministrė Agnes Buzyn.

„Toks karštis gali paveikti mus visus, nes nesame supermenai, o ketvirtadienį ir penktadienį laukia ekstremalus karštis“, – kalbėjo ji per spaudos konferenciją.

„Ši karščio banga neturi precedento, nes ji smogė taip anksti birželį, o to nebuvo nuo 1947 metų“, – priduria Prancūzijos meteorologai.

Temperatūra smarkiai pakils ketvirtadienį, o didelė drėgmė labai apsunkins situaciją naktį.

Prancūzijos darbo ministrė Murielė Penicaud paragino verslą pritaikyti darbo sąlygas, kad darbuotojams nebūtų pernelyg sudėtinga dirbti per karštį.

Meteorologai teigia, kad tokios karčio bangos bus vis dažnesnės, net jeigu šalys įgyvendins savo įsipareigojimus apriboti pasaulinius temperatūros padidėjimus. Tai yra dalis 2015 metų Paryžiaus klimato kaitos susitarimo.

Europos Sąjunga (ES) pažadėjo nuo 1990 iki 2030 metų sumažinti anglies dvideginio išmetimą 40 proc.