Šia nuotrauka ir istorija buvo pasidalyta feisbuke.

Užsukęs į „Iki“ parduotuvę Kaune, Taikos pr., vyras nusprendė pasinaudoti savitarnos kasa. Viskas sekėsi sklandžiai. Iki tol, kol reikėjo atsiskaityti.

Savitarnos kasos ekranas rodė, kad už prekes reikia mokėti 20,15 eurų, o atsiskaitymo kortele terminalas informavo, kad laukia mokėjimo ir bus nuskaičiuota visai kita – daug didesnė  – suma (34,59 euro).

Pirkėjas nurodė, kad pastebėjęs skirtumą nusprendė atsiskaityti grynaisiais. Parduotuvės atstovai, kauniečio teigimu, negalėjo jam atsakyti, kodėl buvo toks skirtumas. Vyras ragino atidžiau žiūrėti, už ką ir kiek reikia iš tiesų mokėti.

Portalas kauno.diena.lt susisiekė su prekybos centro atstovais. Patvirtino, kad taip būta.

„Visų pirma, labai atsiprašome kliento už nesklandumus. Trečiadienį, gegužės 24 d., kada Jūsų minimas klientas lankėsi parduotuvėje nuo 17 val. iki 18.40 val. buvo sutrikusi kortelių skaitytuvo sistema. Visiems klientams skaitytuvas rodė 34,59 eur, tačiau pats aparatas neveikė, t.y. klientai, kaip ir Jūsų minimas klientas, negalėjo atsiskaityti iš viso bankinėmis kortelėmis skaitytuve. Pirkėjai galėjo už prekes atsiskaityti tik grynaisiais pinigais. Kai atsiskaitai grynaisiais pinigais, sumą rodo savitarnos kasų ekranas. Apie 18.40 val. sutrikimas buvo pašalintas ir skaitytuvai vėl pradėjo veikti. Atsiprašome dar kartą kliento, kad teko jam už pirkinius atsiskaityti grynaisiais pinigais”, – komentavo „IKI Lietuva“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.

Tuomet kyla klausimų, kam daromos įvairios reformos, skatinama naudoti elektroninius atsiskaitymo būdus, jei toli gražu ne visur galima jais atsiskaityti. Kai kurios gyvenimiškos situacijos parodo, kad grynųjų pinigų kišenėje visada verta turėti.

„Jums grynų pinigų nereikia, laikykite tik banke... Valstybinėje įstaigoje atsiskaitymai – tik grynais“, – taip savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašė Darius Jonušis.

Vyras pasidalijo nuotrauka iš Registrų centro, kur norėjo savitarnos kasoje atsiskaityti už jam suteiktas paslaugas.

J. Kalinsko/BNS nuotr.

„Kauno diena“ pasiteiravo, kodėl Registrų centre negalima atsiskaityti banko kortele. Šios įstaigos atstovai patikslino, kad padaliniuose už Registrų centro teikiamas paslaugas galima atsiskaityti įvairiais būdais, o klientas buvo suklaidintas.

Sutinkame, kad nuotraukoje matoma informacija galimai klaidina klientus.

„Visuose Registrų centro klientų aptarnavimo padaliniuose galima atsiskaityti tiek bankine kortele, tiek grynaisiais pinigais. Socialiniame tinkle paskelbtame įraše ir nuotraukoje matomas savarankiško atsiskaitymo terminalas ir tik šiame terminale klientai gali atsiskaityti grynaisiais pinigais. Tačiau padalinyje taip pat veikia ir įprasta kasa, kurioje klientai už paslaugas gali atsiskaityti ir grynaisiais pinigais, ir banko kortele“, – komentavo Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus.

„Sutinkame, kad nuotraukoje matoma informacija galimai klaidina klientus dėl atsiskaitymo galimybių, todėl šią informaciją nedelsiant patikslinsime. Be to, už visas Registrų centro paslaugas klientai gali atsiskaityti bankiniu pavedimu, „Perlo“ terminaluose ar Registrų centro savitarnoje, jei paslaugos užsakomos savitarnos sistemoje“, – pridūrė pašnekovas.

Po „Kauno dienos“ publikacijos Registrų centras pakeitė užrašą ant savitarnos kasos, kad neliktų dviprasmybių.

Registrų centro nuotr.

Sergant cukriniu diabetu

Kasos salelių implantacija vadinama procedūra, kurios metu iš donoro kasos išskirtos salelės sulašinamos per kateterį į kepenų vartų veną. Pasak šią procedūrą koordinavusios Santaros klinikų Organų transplantacijos koordinavimo centro vadovės Aistės Kielaitės-Gullos, ši procedūra buvo daugiadalykės komandos – gydytojų pilvo chirurgų-transplantologų, intervencinių radiologų, nefrologų, endokrinologų bendro pasirengimo darbas.

Pilvo chirurgų komandai vadovavęs akademikas profesorius Kęstutis Strupas sako, kad kasos salelėms išskirti pirmiausia reikia eksplantuoti (paimti) donoro kasą: "Kasos eksplantacija yra analogiška procedūrai, kai eksplantuojama kasa ir inkstas, persodinant šių organų kompleksą. Tokiais atvejais, kai nėra recipiento, kuriam galima būtų transplantuoti kompleksą, iš kasos gali būti išskiriamos salelės ir implantuojamos su persodintu inkstu gyvenančiam pacientui, kuris serga cukriniu diabetu."

Kaip pasakoja Nefrologijos centro vadovas profesorius Marius Miglinas, "kažkada salelių implantacija buvo eksperimentinė procedūra. Dabar tai yra medicinos praktikoje įsitvirtinęs gydymo būdas. Kasos salelėms išskirti reikalinga speciali laboratorija, kurioje vyksta daug sudėtingų etapų ir per maždaug dvylika valandų iš mirusio donoro kasos išskiriamos salelės. Kad jas galima būtų implantuoti pacientui, reikia, kad jų būtų išskirta pakankamas kiekis. Persodintos salelės pailgina transplantuoto inksto funkcijos trukmę, padeda suvaldyti gliukozės kiekio svyravimą kraujyje, ypač staigų gliukozės kiekio sumažėjimą, kuris gali baigtis paciento mirtimi."

Iš mirusio donoro kasos

Kasos salelės yra išskiriamos iš mirusio donoro kasos. Mirusio donoro artimiesiems sutikus organus dovanoti transplantacijai, buvo nutarta atlikti procedūrą, kuri iki šiol Lietuvoje nebuvo taikoma pacientams gydyti. Recipientas buvo atrinktas iš keturių galimų, sutapus jo ir donoro kraujo grupėms.

"Ligonį, sergantį I tipo cukriniu diabetu ir jau šešiolika metų gyvenantį su gerai veikiančiu donoriniu inkstu, vargino gyvybei pavojingi itin dažni hipoglikemijos (itin sumažėjęs gliukozės kiekis kraujyje – red. past.) epizodai, kartais net penkis kartus per dieną, ir dažnos hipoglikeminės komos, todėl šis gydymas jam buvo būtinas gyvybei išsaugoti, – sako Santaros klinikų Endokrinologijos centro vadovė docentė Žydrūnė Visockienė. – Tikimės, kad po šios procedūros pacientui nebeturėtų kartotis gyvybei itin pavojinga hipoglikemijas, sumažės insulino poreikis ir cukrinis diabetas bus geriau kontroliuojamas."

Sumažėja insulino poreikis

Pasak Radiologijos ir branduolinės medicinos centro Intervencinės radiologijos skyriaus gydytojo intervencinio radiologo Donato Jociaus, kasos salelių implantacijos procedūra minėtam pacientui vyko sklandžiai ir be komplikacijų. Teigiama, kad pacientas jaučiasi gerai, jis yra prižiūrimas labai glaudžiai bendradarbiaujant gydytojams nefrologams, endokrinologams, dietologams, pilvo chirurgams ir intervenciniams radiologams.

Užsienio klinikų patirtis rodo, kad, po kasos salelių implantacijos praėjus keturioms savaitėms, insulino poreikis gerokai sumažėja ir siekia nuo 30 iki 50 proc. buvusios dozės, o praėjus vieniems–penkeriems metams, nepriklausomybė nuo insulino atitinkamai siekia 70 ir 50 proc. Kartais kasos salelių transplantacijas tenka pakartoti du tris kartus, kol pasiekiamas reikalingas rezultatas – pacientui nebereikia taikyti insulino terapijos.

Šiemet lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ į savitarnos kasas, kurias renkasi vis daugiau pirkėjų, visoje Lietuvoje planuoja investuoti daugiau nei 3,5 mln. eurų.

„Savitarnos kasų populiarumas nuolat auga. Pradėję jas įrengti 2009 metais, šiuo metu jau turime 550 tokių kasų visoje Lietuvoje. Pernai įrengėme daugiau nei 120 vienetų ir investavome apie 1,5 mln. eurų, o per šiuos metus įrengsime 300 papildomų savitarnos kasų“, – sako Irtautė Ščerbavičienė, prekybos tinklo „Maxima“ operacijų vadovė

2017 metų pabaigoje atlikta lojalių klientų apklausa parodė, kad beveik kas antras pirkėjas savitarnos kasoms teikia prioritetą ir jose atsiskaito už pirkinius bent 3 kartus iš 4-ių. Dar 29 proc. pirkėjų jomis taip pat naudojasi, tik rečiau.

Savitarnos kasas žmonės mielai renkasi ne dėl skubėjimo, o dėl mažesnio streso.

„Viena vertus, žmonės pastebi, kad prie savitarnos kasų eilės iš tiesų trumpėja greičiau, nes laukiantieji pretenduoja ne į vieną, o į, pavyzdžiui, 6-8 savitarnos kasas. Savitarnos kasoje joks kitas žmogus negaišina mūsų laiko, maža to, kiekvienas gali pasirinkti jam priimtiną apsipirkinėjimo tempą – čia nebus taip, kad nespėsite susikrauti nuskenuotų prekių, o kiti laukiantieji nešnairuos dėl jūsų ilgoko naršymo piniginėje. Tad galbūt teisingiau būtų sakyti, kad savitarnos kasas žmonės mielai renkasi ne dėl skubėjimo, o dėl mažesnio streso – juk jos leidžia mums apsitarnauti tokiu greičiu, kokiu mums tinka, patinka ir tądien yra reikalinga“, – sako psichologė L. T. Raškevičienė.

Jos teigimu, paskata rinktis savitarnos kasą arba ne gali tapti ir mūsų įsitikinimai, nuostatos.

„Jų būna kur kas įvairesnių, nei tik „Aš nesugebėsiu“ ar „Man neįmanoma to išmokti“. Pavyzdžiui, žmogus, pats skenuodamas prekių brūkšninius kodus, įvedinėdamas jų kiekius, sverdamas produktus, stebėdamas kainas ir pritaikomas nuolaidas jaučiasi galįs labiau kontroliuoti apsipirkimo procesą“, – pastebi psichologė.

Savarankiškumas prieš technologinius iššūkius

Tikėtina, pasak psichologės, kad savitarnos kasomis labiau naudojasi ir nepriklausomybę, savarankiškumą dievinantys žmonės ir galbūt tie, kurie šiek tiek labiau pasitiki savimi bei savo gebėjimu naudotis technologijų naujovėmis.

„Kartais girdžiu pirkėjus sakant, kad šįkart savitarnos kasa nesinaudojo, nes manė, kad nemokės paieškos sistemoje surasti sveriamų produktų. Todėl šiandieniniams vaikams, technologijų čiabuviams, augantiems ne tik su čiulptukais burnose, bet ir planšetiniais kompiuteriais rankose, savitarnos kasos nebėra ir nebebus joks iššūkis“ – sako Liepa T. Raškevičienė.

I. Ščerbavičienė, taip pat pabrėžia, kad pirkėjai, išbandę savitarnos kasas, prie jų sugrįžta nuolat, o dar neįpratusius jomis naudotis, apmoko prekybos tinklo darbuotojai, kurie dirba prie savitarnos kasų ir yra pasirengę bet kada padėti.

„Visame pasaulyje vyksta įstabus žmogaus ir technologijų sandūros virsmas, daugiau ar mažiau paliesiantis visas sritis, visas kartas ir visas teritorijas. Todėl to, ko vyresniesiems dažnai tenka mokytis, mažesniesiems jau yra savaime suprantama“, – pabrėžia psichologė.

Kaip tokia kasa buvo pinta, kam skirta ir koks išėjo jos ilgis?

Veiksmas netilpo į mokyklos koridorių, nes dalyvių atsirado apie 160. Visi jie sustoję eile vienas kitam pynė plaukus. Pasirodo, ir mokytojams, ir moksleiviams, ir jų tėveliams ši užduotis nebuvo lengva.

Pinti kasas sau šiais laikais – nėra sunku, bet tą daryti kitam – iššūkis, pripažįsta dalyvavusieji.

Daugelis mokytojų akcentuoja, kad net iš trumpų plaukų ėmėsi pinti kasas, nes svarbiausia – bendrystės jausmas.

Progimnazijoje, pasak mokytojų, daug kas augina kasas – kai kas dėl mados, kai kas dėl tradicijos. 

Pinti vieną bendrą mokyklos kasą sugalvojo viena pedagogė, atsitiktinai pamačiusi, kaip trys mokinės viena kitai jas pynė. 

Galiausiai, bendrą kasos ilgį ėmė ir suskaičiavo progimnazijos berniukai. Pasak jų, vidutinis moteriškų kasų ilgis – 25 centimetrai, o bendra mokyklos kasa išėjo 55 metrų. 

Klaipėdos apskrities policija pranešimą gavo 2.24 val. Nuvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad iš uždarosios akcinės bendrovės kasos stalčiaus pagrobti 1800 eurų grynaisiais ir du telefonai, kurių vertė – 100 eurų.

Apžiūrėjus įvykio vietą, įsilaužimo žymių nepastebėta, tik rastas atidarytas langas, saugos žaliuzės ties juo pakeltos.

„Pirmą kartą Kauno klinikose buvo atliktas minimaliai invazinis pūlinio prie kasos drenavimas, kontroliuojant kompiuteriniu tomografu. Tokia operacija mažina komplikacijų tikimybę, pooperacinis laikotarpis būna daug lengvesnis ir pacientas po operacijos gali greičiau grįžti į įprastinį gyvenimo ritmą“, – pasakojo Kauno klinikų Chirurgijos klinikos Kasos, kepenų ir tulžies latakų chirurgijos skyriaus vadovas dr. Tomas Vanagas.

Pacientas Albinas, kuriam buvo atlikta minėta operacija, prisimena, kad nejautė jokių išskirtinių ligos požymių, nors žinojo, jog turi kasos sutrikimų. „Jau anksčiau esu sirgęs ūminiu pankretitu (nekrozinis kasos uždegimas), tačiau nemaniau, jog situacija galėtų pasikartoti. Gražų birželio dienos vakarą netikėtai pasijaučiau lyg susirgęs gripu: pakilo temperatūra, laužė kaulus, skaudėjo galvą. Iš pradžių galvojau, jog perkaitau saulėje – gyvenu kaime, tą dieną dirbau lauke, todėl minties apie tai, jog atsinaujino problemos su kasa, neturėjau,“– pasakoja vyras. 

Tačiau po dviejų dienų vyras iš vienos iš Lietuvos ligoninių buvo pervežtas į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių, kuriame, atlikus pilvo kompiuterinę tomografiją ir kitus reikalingus tyrimus, išgirdo diagnozę – nekrozinis kasos uždegimas su pūliniu šalia kasos ir sepsis. „Supratau, jog vasaros darbus turėsiu kuriam laikui užmiršti“, – kalbėjo pacientas, šiuo metu sėkmingai sveikstantis po operacijos.

Gražų birželio dienos vakarą netikėtai pasijaučiau lyg susirgęs gripu: pakilo temperatūra, laužė kaulus, skaudėjo galvą. Iš pradžių galvojau, jog perkaitau saulėje.

Tokiu sudėtingu atveju kaip Albino pūlinys turėjo būti atvertas arba atviros operacijos metu arba minimaliai invaziniu būdu – į pūlinį, naudojant ultragarsą, įkišus dreną, per jį pūlinys būtų pašalintas, rašoma pranešime spaudai. „Atvira operacija yra ir sudėtinga, ir pavojinga pacientui. Tokios operacijos metu neišvengiamai pažeidžiami organizmo suformuoti apsauginiai barjerai, neleidžiantys infekcijai plisti, todėl laikotarpis po operacijos gali pacientą ilgam paguldyti į lovą. Šiais laikais alternatyva tokiai operacijai yra minimaliai invazinis pūlinio drenavimas ultragarsu. Į pūlinio ertmę yra įkišamas drenas, per kurį pasišalina pūliai ir nėra suardomi apsauginiai organizmo suformuoti barjerai. Tačiau dėl šio paciento atvejo išskirtinumo drenavimas, kontroliuojant ultragarsu, nebuvo techniškai įmanomas. Pūlinio ertmėje buvo dujų intarpai ir ultragarsu negalėjome susiformavusio pūlinio atskirti nuo šalia esančių tuščiavidurių pilvo ertmės organų, todėl tapo itin svarbus daugiadalykės komandos susivienijimas. Pagalbos paprašėme kolegų radiologų“, – operacijos išskirtinumą aiškino dr. T. Vanagas.

Radiologijos klinikos gydytojo radiologo Domo Golubicko vadovaujama radiologų komanda kartu su dr. Tomu Vanagu užpilvaplėvinio tarpo pūlinio šalia kasos drenavimą atliko kompiuteriniu tomografu. Šis dviejų klinikų specialistų bendradarbiavimas suteikė galimybę pacientą išgelbėti nuo sudėtingos operacijos.

D. Golubickas teigia, jog šiuolaikinė radiologija neįsivaizduojama be intervencinių procedūrų – jos atliekamos jų eigą kontroliuojant radiologiniais tyrimo metodais. „Šiuo konkrečiu atveju ne tik diagnozavome pakitimus, bet kartu su chirurgais atlikome ir gydomąją procedūrą. Kompiuterinės tomografijos metodas leido vizualizuoti tam tikras intervencijai reikalingas zonas. Dėl šios priežasties pacientui tekusi apšvitos dozė buvo minimali, o rezultatus – optimalus“.

Ūminis kasos uždegimas, arba pankreatitas, yra liga, kurią gali sukelti tulžies pūslės akmenligė, netinkamas maitinimasis, kai kurių medikamentų vartojimas, infekcijos. Apie 20 proc. kasos uždegimo atvejų priežastis nėra žinoma. Ūminis pankreatitas sukelia staigią kasos ląstelių žūtį, o agresyvūs kasos fermentai pažeidžia pačią kasą ir patenka į kraują, todėl nukenčia ne tik kasa, bet ir visas organizmas, taip pat pažeidžiamos kraujagyslių sienelės, kiti organai. Svarbu laiku ir tinkamai gydyti tulžies pūslės akmenligę, subalansuotai maitintis ir palaikyti sveiką gyvenimo būdą.

Iš viso Kauno klinikose jau atliktos dvi minimaliai invazinės kasos pūlinio drenavimo operacijos, kontroliuojant kompiuteriniu tomografu.

Į „Kauno dienos“ redakciją parašė kaunietis Gytis ir išdėstė savo poziciją dėl Kauno Botanikos sodo darbo. Jis, kaip ir kiti miestiečiai, laisvadienį planavo praleisti besigrožint šiuo metu žydinčiomis tulpėmis. Tačiau laiką, kurį galėjo praleisti uostant gėlių žiedus, lankytojas pralaukė eilėje prie kasos. Užplūdę kauniečiai sudarė nemažą eilę, o kasoje dirbo vos vienas žmogus.

„Jūs pažiūrėkit, kas darėsi prie įėjimo. Kiek daug laimės. Žmonės su vaikais kaitinosi saulėje, eilė judėjo vėžlio greičiu, visi mėgavosi, dirbo viena kasa, visiems po popierėlį išdavė, bobutė prie vartų juokėsi ir nieko neįleido, pinigėlio neima, tik kitos bobutės duotą popierėlį paėmė ir perplėšė, o šiaip krūtine vartus laikė, geros dienos linkėjo“, – taip kaunietis Gytis ironizavo apie saulėtą dieną prie Botanikos sodo įėjimo.

Lankytojai tikino, kad ilgos eilės prie Botanikos sodo kasos jau yra įsisenėjusi problema. Kiekvieną kartą, kai ši vieta organizuoja renginį ir kviečia atvykti lankytojus, jiems reikia stoti į ilgiausią eilę, kuri juda labai lėtai. Kauniečių nuomone, kai maloniai kaitina saulutė ar vyksta didesni renginiai, kasoje turėtų dirbti bent keli žmonės.

„Kauno diena“ susisiekė su Botanikos sodo administracija ir paprašė pakomentuoti, kodėl renginių metu nuolat nusidriekia eilės. Direktorius dr. Nerijus Jurkonis sakė, kad problema yra žinoma, tad jau svarstomi net keli jos sprendimo būdai.

„Kadangi antradienis buvo ne darbo diena, nėra taip lengva prikalbinti darbuotojų dirbti. Problema yra žinoma. Jau dabar didesnių renginių metu bilietus galima nusipirkti internetu. Pavyzdžiui į „Kvapų naktį“ jau nemažai lankytojų perka bilietus internetu. Jie net įeina pro kitą įėjimą. Dabar deramės, kad internetu būtų galima nusipirkti ir įprastą lankytojo bilietą. Taip pat galvojame, kad ateityje galėtų atsirasti koks terminalas, kur žmogus pats nusiperka bilietą ir nereikia laukti eilėje prie kasos“, – sakė N.Jurkonis.

Vis dėlto, kol kas nėra aišku, kada naujovės pasieks Botanikos sodą. Šių metų biudžete tokios išlaidos nėra numatytos, tad galima tikėtis mažesnių eilių prie kasų nebent kitą sezoną.

Gruodžio 22 d. apie 17.18 val. Vilniuje, Savanorių pr. 31, parduotuvėje "Maxima", iš atidarytos kasos, iš nugaros dešinės pusės kasininkei-pardavėjai priėjęs nepažįstamas jaunuolis ištraukė 480 eurų (po 20 eurų kupiūra) ir išbėgo iš parduotuvės, kuria linkme - nenustatyta.

Parduotuvei padaryta žala - 480 eurų.

Įvykis užfiksuotas vaizdo kameromis.

Pirmadienį uostamiesčio policija sulaukė pranešimo, kad apie 7.50 val. Centriniame Klaipėdos terminale per vaizdo kameras apsaugos darbuotojas pastebėjo vyriškį, kuris užėjo už tuo metu nedirbusio baro prekystalio ir, atsirakinęs kasos aparatą, į striukės kišenes dėjosi jame buvusius pinigus. 

Pasak Klaipėdos apskrities policijos pranešimo, apsaugos darbuotojas prie baro sulaikė šį vyrą. Jo striukės kišenėse rasti 26,70 euro.

Įvykį užfiksavo vaizdo kameros.

Nustatyta, kad sulaikytasis – 44 metų Latvijos pilietis.