Draudimo bendrovė BTA per keturis šių metų mėnesius KASKO apsidraudusiems lengvųjų ir krovininių automobilių savininkams atlygino 3,9 mln. eurų nuostolių – 45 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Vidutinė vienos išmokos suma per metus išaugo daugiau nei penktadaliu iki 1231 euro.

„Ženkliai padidėjusią vidutinę išmokos sumą lemia dvi pagrindinės priežastys – atsinaujinantis automobilių parkas bei pastebimai pabrangęs automobilių remontas.

Bendram išmokų padidėjimui įtakos turėjo ir augantis draudimo populiarumas – galiojančių KASKO sutarčių skaičius per metus mūsų bendrovėje išaugo šeštadaliu“, – sakė BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Naujų automobilių, VĮ „Regitra“ duomenimis, pernai Lietuvos keliuose padaugėjo 19 proc., apie pusę jų įsigijo fiziniai asmenys.

„Gatvėse atsirado daugiau apynaujų bei naujų automobilių, kurių remontas brangesnis už senų. Iš kitos pusės, pastaraisiais metais šoktelėjo autoservisų paslaugų įkainiai – vien pernai, mūsų duomenimis, jie paaugo kone ketvirtadaliu.

Brango ne tik pačios remonto paslaugos – naudotų detalių kainos per kelerius metus pašoko kelis kartus, kiek mažiau brango naujos detalės, taip pat automobilių dažai“, – sakė A.Žiukelis.

Pasak A.Žiukelio, brangstantis automobilių remontas prisideda ir prie draudimo rinkos augimo – vis daugiau žmonių įvykus nelaimei pasiskaičiuoja, kad KASKO draudimas būtų kainavęs daug mažiau nei remonto išlaidos.

Kita dalis gyventojų linkę mokytis iš svetimų klaidų ir įvertina, kad avarijos ar vagystės atveju brangiam automobiliui ilgai taupytos lėšos nueitų perniek, todėl draudimu siekia apsisaugoti nuo galimo finansinio šoko. 

KASKO draudimo sutarčių skaičius BTA bendrovėje per metus išaugo 16 proc. – nuo 12,9 tūkst. 2017-ųjų balandžio pabaigoje iki 15 tūkst. šių metų balandį.

BTA duomenys rodo, kad daugiausia žalų KASKO draudimo atvejais patiriama dėl avarijų. Antroje vietoje pagal administruojamų įvykių dažnį – trečiųjų asmenų tyčinės veikos, t.y. vagystės, transporto priemonės apgadinimai ar panašiai. Tiesa, tokių atvejų fiksuojama net 20 kartų mažiau nei avarijų.

Už avarijų metu neremontuotinai sugadintas transporto priemones per pirmąjį metų ketvirtį BTA išmokėjo 373 tūkst. eurų išmokų.

„Tačiau tragiškų pasekmių kai kurių eismo įvykių atvejais negalima įvertinti jokia finansine išraiška. Turėtume atsiminti, kad nuo avarijų neapsaugo jokia draudimo rūšis.

Draudikai tik atlygina finansinius nuostolius, tačiau gyvybę ir sveikatą gali išsaugoti tik vairuotojų atidumas kelyje ir kelių eismo taisyklių laikymasis“, - pabrėžia specialistas.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, per penkis šių metų mėnesius keliuose įvyko 1204 įskaitiniai eismo įvykiai – 15 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai.

Eismo įvykiuose žuvo 70 gyventojų – 4 daugiau nei prieš metus, o sužeistųjų skaičius išaugo 15 proc. – iki 1232 asmenų.

Vis tik ne visi įvykiai yra laikomi draudžiamaisiais, todėl norėdami išvengti nesusipratimų automobilių savininkai turėtų atkreipti dėmesį į draudimo taisykles ir konkrečios sutarties sąlygas, kur nurodomos išimtys ir specifinės situacijos, kuomet žala nėra atlyginama. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius išskiria dažniausiai pasitaikančius atvejus, kai draudimo išmoka apsidraudusiajam vis tik nepriklauso.

Anot T. Nenartavičiaus, viena dažniausiai pasitaikančių situacijų, kai vairuotojai nepagrįstai tikisi draudimo išmokos yra, kuomet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu (TPVCAD) savo transporto priemones apdraudę ir nukentėję vairuotojai tikisi nuostolių atlyginimo su eismo įvykiais visiškai nesusijusiose situacijose.

„Pagal privalomąjį draudimą yra atlyginami tik eismo įvykio metu nukentėjusios pusės patirti nuostoliai. Nepaisant to, tokį draudimą turintys vairuotojai į draudikus kreipiasi ir tuomet, kai transporto priemonės yra apgadinamos ne eismo įvykių metu, pavyzdžiui, atidarinėjant dureles automobilių stovėjimo aikštelėse. Tokių žalų TPVCAD neapima, o nuostolių panašiose situacijose norintys išvengti vairuotojai savo transporto priemones turėtų drausti kasko“, – sako draudimo ekspertas.

Pagal privalomąjį draudimą yra atlyginami tik eismo įvykio metu nukentėjusios pusės patirti nuostoliai.

Lygiai taip pat traktuojami įvykiai, kai automobiliai nurieda ir yra apgadinami palikus juos įkalnėje be įjungto rankinio stabdžio ar kuomet transporto priemonės stiklą suskaldo iš po ratų atskrieję akmenukai. Tokios žalos yra susijusios su kasko, o ne privalomuoju draudimu, todėl norintys nuo jų apsisaugoti turėtų pasirūpinti būtent automobilio kasko apsauga.

„Vairuotojai taip pat turėtų žinoti, kad net, jei yra apdraudę transporto priemonę privalomuoju draudimu ar kasko, jiems galioja tam tikros pareigos, pavyzdžiui, užtikrinti, kad į gatves būtų važiuojama tik su techniškai tvarkingu automobiliu ar jo nevairuoti apsvaigus. Tarkime, jei nustatoma, kad konkretus eismo įvykis įvyko dėl to, kad kaltininko padangos neatitiko kelių eismo taisyklėse numatytų reikalavimų, tuomet šis vairuotojas ne tik nepretenduoja į draudimo išmokas, bet ir regreso tvarka iš jo gali būti išieškota nukentėjusiai pusei padaryta žala“, – sako T. Nenartavičius.

Nedraudžiamiesiems įvykiams, pasak draudimo eksperto, priskiriami ir atvejai, kuomet automobilis apgadinamas naudojant jį ne pagal paskirtį ar važiuojant tam nepritaikytose vietose. Tą verta prisiminti ir kasko turėtojams.

„Ne tokie reti atvejai, kai išmokų iš draudimo bendrovės reikalaujama po to, kai automobiliu pasivažinėjama transporto priemonėms nepritaikytose vietose. Valstybiniais keliais eksploatuoti pritaikytos transporto priemonės nėra skirtos jomis keliauti arimais, miškų kirtavietėmis ar atlikti manevrus ant užšalusių vandens telkinių. Tokios situacijos priskiriamos nedraudžiamųjų įvykių kategorijai. Tą patį galima pasakyti ir apie atvejus, kuomet automobilį apgadina jo viduje vežamas krovinys“, – pažymi T. Nenartavičius.

Anot draudimo eksperto, draudimo išmokos nemokamos ir tuomet, kai eismo įvykis sukeliamas ar automobilis apgadinamas jo vairuotojui esant neblaiviam.

„Išimtys ir nedraudžiamieji atvejai sutartyse daugeliu atveju numatomi atsižvelgiant į kelių eismo taisykles ir sveiką protą, todėl vadovaujantis juo ir nepažeidinėjant taisyklių problemų dažniausiai nekyla. Norintiems maksimaliai apsisaugoti savo transporto priemonę visuomet rekomenduojama rinktis ne tik privalomąjį, bet ir kasko“, – sako T. Nenartavičius.

Lietuvoje registruotos draudimo bendrovės pirmąjį šių metų pusmetį kartu patyrė 16,4 mln. eurų nuostolių, tuo tarpu 2014 metų sausio-birželio mėnesiais jos buvo uždirbusios 19,6 mln. eurų pelno.

Pirmojo šių metų pusmečio rezultatui įtakos turėjo vienkartinis veiksnys - 21 mln. eurų nuostolis dėl "PZU Lietuvos" pernai įsigyto "Codan Forsikring" Estijos filialo draudimo portfelio investicijų perleidimo. Eliminavus šio sandorio įtaką, draudimo įmonės būtų uždirbusios 4,6 mln. eurų pelno, pranešė Lietuvos bankas.

Šiemet per pirmąjį pusmetį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, draudimo rinka, įskaitant ir šalyje veikiančius užsienio draudimo įmonių filialus, pagal pasirašytas draudimo įmokas padidėjo 6,4 proc. iki 312,281 mln. eurų.

"Gyvybės draudimo plėtra buvo nuosaikesnė nei prieš metus, bet ši šaka tebėra pagrindinis visos draudimo rinkos augimo variklis. Ne gyvybės draudimo rinka taip pat ūgtelėjo, nors gausiausia pagal sutarčių skaičių vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo grupė neišvengė nuosmukio", - pranešime sakė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Riziką ribojančios priežiūros departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Šalčius.

Gyvybės draudimo rinka, pernai augusi 18,3 proc., per šių metų pirmąjį pusmetį padidėjo 11,2 proc. iki 106,571 mln. eurų. Tokį pokytį labiausiai lėmė investicinio gyvybės draudimo, sudarančio 70 proc,. visos gyvybės draudimo rinkos, augimas 13,5 proc. iki 74,558 mln. eurų.

Ne gyvybės draudimo rinka per šešis šių metų mėnesius padidėjo 4 proc. iki 205,71 mln. eurų. Ne gyvybės draudimo rinką labiausiai augino transporto draudimo "kasko", turto ir sveikatos draudimo grupės, kurių plėtra buvo atitinkamai 6 proc., 10,8 proc. ir 15,5 proc., tačiau vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas, kuris sudaro didžiausią ne gyvybės draudimo rinkos dalį, sumenko 2,9 proc. iki 68,3 mln. eurų.

Vairuotojų civilinės atsakomybės draudime gyventojų pasirašytų įmokų suma pirmąjį šių metų pusmetį padidėjo 1,1 proc., tačiau neatsvėrė juridinių asmenų įmokų sumažėjimo 8,9 procento.

Lenkijos draudimo grupė PZU, perkanti ne gyvybės draudimo bendrovę "Lietuvos draudimas", šiuo metu Lietuvoje turimą transporto priemonių "kasko" ir turto draudimo verslą turi parduota per 17 mėnesių.

Toks terminas numatytas Konkurencijos tarybos ketvirtadienį suteiktame leidime įsigyti "Lietuvos draudimą", pranešė PZU.

PZU anksčiau teigė, kad pirkėjo paieškos gali užtrukti iki dvejų metų, tačiau dalis rinkos dalyvių tarybai nurodė, jog draudimo sutartys paprastai galioja vienerius metus, todėl ilgas įsipareigojimų laikotarpis gali neišspręsti konkurencijos problemų.

Patikėtine, kuri turės stebėti ir vertinti, ar PZU tinkamai įgyvendina leidimo sąlygas ir įpareigojimus, paskirta tarptautinė verslo konsultacijų bendrovė "PricewaterhouseCoopers".

Lenkijos PZU "Lietuvos draudimą" ir kitas RSA draudimo įmones Baltijos šalyse ir Lenkijoje perka už 360 mln. eurų (1,24 mlrd. litų). Anot žiniasklaidos, tik už "Lietuvos draudimą" bus sumokėta maždaug 180 mln. eurų (621,5 mln. litų).

"Lietuvos draudimas" pernai uždirbo 40 mln. litų neaudituoto grynojo pelno - 28,6 proc. mažiau nei 2012 metais (56 mln. litų). Bendrovė turi daugiau 0,5 mln. privačių ir verslo klientų, joje dirba daugiau nei 1,1 tūkst. darbuotojų. "Lietuvos draudimas" pagal pasirašytas įmokas pernai valdė 31,1 proc. šalies ne gyvybės draudimo rinkos.

PZU grupė Lietuvoje turi bendroves "PZU Lietuva" ir "PZU Lietuva gyvybės draudimas". Pirmoji pernai buvo trečia pagal dydį bendrovė nekilnojamojo turto draudimo rinkoje (13,6 proc. rinkos), o antroji užėmė 4,2 proc. gyvybės draudimo rinkos.