Kelių tipų medicininės kaukės

„Renkantis patikimą medicininę kaukę pirmiausia ant pakuotės reikia ieškoti Europinio sertifikavimo atitikties ženklo CE, o kaukę įsigijus ją būtina teisingai dėvėti“, – primena Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai. Jie taip pat atkreipia dėmesį, jog medicininės kaukės būna kelių tipų: pirmojo ir antrojo. „Informacija apie kaukių tipus būna užrašyta ant kaukių dėžutės ir tokios kaukės žymimos CE ženklu, kuris nurodo, kad jos yra sertifikuotos. CE ženklu pažymėta prekė atitinka visus Europos Sąjungos saugos, sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimus, kuriuos užtikrina pats gamintojas. Jeigu ši informacija ant pakuotės nėra pateikiama, tokios kaukės daugiausiai skirtos dirbti dulkėtoje, užterštoje aplinkoje, tačiau saugantis virusų negali užtikrinti efektyvumo“, – aiškina ULAC specialistas Jonas Antanavičius.

Kasdieniame gyvenime, siekiant sumažinti infekcijų plitimo riziką, pakanka apsisaugoti pirmojo tipo medicinines kauke. Tačiau jos neskirtos naudoti operacinėse, kur keliami didesni saugos reikalavimai. Čia reikėtų II ar IIR tipo medicininių kaukių. IIR tipo veido kaukės (EN 14683) yra sudarytos iš keturių sluoksnių, neleidžiančios dalelėms pasiekti kitų asmenų ar darbo paviršių. Šio tipo kaukes sertifikavo Pasaulio sveikatos organizacija. Jos turi labai aukštą iškvėpimo filtravimo efektyvumą, todėl laikomos geru būdu seilių lašelių, kurie išsiskiria kalbant, kosint ir čiaudint, plitimui apriboti. I tipo kaukių dalelių filtravimo efektyvumas mažiausiai 95 proc., II tipo – mažiausiai 98 proc., IIR tipo – mažiausiai 98 proc.

Būtina dėvėti teisingai

Plačiausiai žinomos, kasdien dvejus metus matytos mėlynos spalvos medicininės kaukės, kurias dažniausiai dėvi medicinos darbuotojai, o pandemijos metu ir visi kiti gyventojai. „Svarbu įsidėmėti, kad medicininės kaukės yra vienkartinės, – primygtinai atkreipia dėmesį ULAC skleidžiama informacinė medžiaga, – t. y. negali būti pernaudotos, nešiojamos daugiau nei vieną kartą ar daugiau nei vieno žmogaus (ta pati kaukė), skalbiamos ir pan.“

Taip yra dėl to, kad mažyčiai filtruojantys tarpeliai kaukės audinyje greit užsiteršia, o esant aplinkoje, kurioje yra užkrato dalelių, jos ilgainiui nusėda ant kaukės paviršiaus, paversdami ją ne išsigelbėjimu, o nauju užkrato židiniu. Kaip tik todėl nerekomenduojama net sausoje aplinkoje nešioti kaukę ilgiau nei 4 valandas, o jai sudrėkus – pakeisti nauja kuo skubiau. Dėvėtą kaukę rekomenduojama sunaikinti: šitaip sumažinama rizika nuo kažkieno dėvėtos užsikrėsti kitam žmogui.

Didžiausiai apsaugai – respiratoriai

Visų šių tipų medicininių kaukų filtravimo efektyvumas, pasak specialistų, yra apie 95 proc. Dar geresnei apsaugai naudojami respiratoriai – jie sulaiko iki 99 proc. ore esančių dalelių.

Respiratorius rekomenduojama dėvėti medicinos darbuotojams, dirbantiems aukštos užsikrėtimo rizikos aplinkoje arba aplinkoje, kurioje gausu aerozolių. Dažniausiai tokiu atveju respiratorius dėvimas su specialiu oro vožtuvu.

Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad apsaugine verte respiratoriai prilygsta medicininėms kaukėms, tačiau jie turi vieną išskirtinumą – galimybę prisitvirtinti prie veido itin tvirtai, kad beveik neliktų nė vieno oro tarpo.

Verta žinoti

Pačioje pandemijos pradžioje, vaistinėms pritrūkus kaukių, kone visi ieškojome, kaip pasidaryti medžiagines. Tačiau jų efektyvumas kur kas mažesnis nei medicininių, kaip tik dėl šios priežasties neilgai trukus jos tapo nerekomenduojamomis.

„Esama ribotų netiesioginių įrodymų, kad dėvint iš įvairių medžiagų pagamintas nemedicinines kaukes gali sumažėti kvėpavimo takų lašelių patekimas į aplinką kosėjant, bet iš turimų įrodymų matyti, kad nemedicininės kaukės yra mažiau veiksmingos nei medicininės kaukės kaip kontrolės rizikos šaltinio vietoje priemonė. Nėra jokių savarankiškai pagamintų nemedicininių kaukių standartų“, – apibrėžia jų abejotiną efektyvumą SAM.

„Sergamumas padidėjo 60–70 proc., kadangi žmonės nusiėmė kaukes“, – teigė „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Zita Janušauskienė.

Vilnietis Vidmantas sako, kad dabar jam peršti gerklę, tačiau atvyko be kaukės. „Atsigėriau šalto gėrimo ir peršalau“, – kalbėjo vyras. Jis mini, kad kaukę dėvi tik ten, kur privaloma – gydymo įstaigose.

Vilnietė Renata dalinasi, jog prieš kelias savaites gripu persirgo visa šeima. Ji teigia, kad vienu metu darželio grupėje kai kurie vaikai sirgo gripu, kiti – COVID-19.

Sloguojančių, kosinčių ir karščiuojančių aplink netrūksta, tad dabar vaistinėje pradarytos durys, oras cirkuliuoja. Bet kai tiek sergančių aplinkui, vaistininkė sako, jog toliau saugosis ir vardina šiuo metu gripu sergančiųjų komplikacijas.

„Visgi dažniausiai į vaistinę ateina sergantis pacientas. Gripas yra virusinė liga, kada ryte – sveikas, o vakare gali būti ir 39 laipsniai temperatūros. Net ir draugų rate yra atvejų, kuomet komplikavosi į plaučių uždegimą arba sinusitą. Sergamumas tikrai labai išaugo“, – tęsė Z. Janušauskienė.

Per visą pandemiją gripas, panašu, kad atostogavo, o žmonės nusprendė taip aktyviai nesiskiepyti, tad pasimatė rezultatas.

Dabar specialistai jau gali pasakyti, kokiu stiprumu liga sugrįžo ir kad šiuo metu ji dar nesibaigia. „Šį sezoną gyventojai skiepijosi vangiai. Tikriausiai žmonės nesitikėjo, kad gripas grįš. Lyginant nuo 40-osios metų savaitės iki 16-osios, beveik pilną gripo sezoną, tai praeitais metais turėjome šešiolika kartų mažiau gripo atvejų, apie 300. Šiemet tuo pačiu laikotarpiu turime apie 5000 atvejų“, – pasakojo NVSC užkrečiamųjų ligų skyriaus patarėja Greta Gargasienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Skiepytis specialistai pataria viso gripo sezono metu, kuris, teoriškai, tęsis iki gegužės vidurio. Reikia tikėtis, kad ir praktiškai ilgiau neužsibus.

„Iš Lietuvos gripas pasitraukti neskuba. Duomenys kalba patys už save, kadangi kiekvieną savaitę yra nustatoma nemažai gripo atvejų“, – kalbėjo Šeškinės poliklinikos infekcijų kontrolės specialistė Jolanta Kuklytė.

Šį sezoną nemažai išguldytų ir į ligos patalus. Labiausiai kentėjo vaikai. „Praeitais metais nuo gripo neturėjome nė vieno hospitalizuoto asmens, o šiemet turime virš 270. Virš 90 proc. tai sudaro vaikai iki 17 m. Iš jų net devyni buvo gydomi intensyvios pagalbos skyriuje“, – tęsė G. Gargasienė.

Viena laimė – mirčių nuo gripo šį sezoną neregistruota. Anot specialistų, sergamumas dabar grįžo į ikipandeminį laikotarpį. Paskutiniųjų savaičių sergamumas gripu per savaitę svyruoja apie 1000 sergančiųjų.

Tikriausiai žmonės nesitikėjo, kad gripas grįš.

„Su kaukių nusiėmimu to nesietume, nes lyginant kovą ir balandį, tai didžiulio skirtumo nėra. Labiau siejame su permainingais orais“, – kalbėjo „Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė Rolanda Lipnevičiūtė.

Dabar žmonės daugiau juda, gyvai bendrauja, nebesilaiko atstumų, rečiau naudoja dezinfekciją.

„Lyginant su pernai metų balandžiu, peršalimo vaistų pirkimai yra išaugę dvigubai“, – tęsė R. Lipnevičiūtė.

Sveikuoliai sergantiesiems turi patarimų. „Kažkada gyvenau tokiame bute, kuriame buvo 16–17 laipsnių šilumos, tai užsigrūdinau“, – pasakojo gyventoja. Kitų patarimu yra ypač svarbu pirtis, sportas, vaikščiojimas.

Vaistininkai priduria, jog prie išaugusių pardavimų prisideda ir tai, jog nemažai preparatų nuo skausmo ir karščiavimo siunčiama kaip pagalba į Ukrainą.

Grąžinama bilietų prekyba transporte

Pandemijos situacijai keičiantis ir susirgimų kreivei leidžiantis žemyn, Vyriausybės sprendimu ekstremalioji situacija Lietuvoje atšaukiama. Nuo karantino pradžios galimybė viešajame transporte įsigyti vienkartinių bilietų iš vairuotojo buvo apribota – sprendimas miesto Taryboje priimtas rūpinantis mažinti tiesioginį žmonių kontaktavimą.

„Karantino ir ekstremaliosios situacijos metu keleiviai viešojo transporto bilietų galėjo įsigyti bekontakčiais būdais – pildydami Vilniečio kortelę e.savitarnoje arba naudodamiesi mobiliosiomis programėlėmis. Žinoma, išliko galimybė pildyti kortelę ir fizinėse bilietų platinimo vietose, tačiau itin skatinome keleivius naudotis bekontakčiais bilietų įsigijimo būdais“, – aiškino SĮ „Susisiekimo paslaugos“ viešojo transporto organizavimo skyriaus vadovė Loreta Levulytė-Staškevičienė.

Įmonė „Susisiekimo paslaugos“ atsako už kokybiškų ir patogių viešojo transporto paslaugų organizavimą Vilniuje. Viena pagrindinių įmonės atsakomybių – bilietų platinimas, todėl pandemijos metu buvo stebima, kaip keitėsi žmonių įpročiai. 2021 m. trečdalis bilietų buvo įsigyjama mobiliosiomis programėlėmis, o palyginti su ikipandeminiu laikotarpiu – bilietų pirkimas jose išaugo net 16,5 procentų. Prognozuojama, kad bilietų įsigijimas elektroninėmis priemonėmis ir toliau augs. O iki kol bus įdiegta nauja e.bilieto sistema – specifinėms keleivių grupėms (turistams ar nereguliariai važinėjantiems keleiviams) yra sudaroma galimybė įsigyti kelionės bilietą transporto priemonėje.

Bilietų kainos išlieka tokios pačios: vieno bilieto kaina be lengvatos – 1 Eur,  su 50 proc. lengvata – 0,50 Eur, o su 80 proc. lengvata – 0,20 Eur. Pardavimo taisyklės nepakito – keleivių prašoma atsiskaityti smulkiais grynųjų pinigų nominalais.

Kaukės rekomenduojamos

Dar viena naujiena keleiviams – keičiamos apsauginių kaukių dėvėjimo taisyklės. Iki šiol kaukių arba respiratorių dėvėjimas viešajame transporte  buvo privalomas, o nuo gegužės 1 d., atšaukus ekstremaliąją situaciją, apsauginės kaukės yra rekomenduojamos.

„Pandemijos metu dauguma keleivių noriai dėvėjo apsaugines kaukes ir laikėsi taisyklių. Sulaukėme keleivių komentarų, kad kaukių dėvėjimas viešajame transporte yra tinkama priemonė, tad tikimės, kad keleiviai ir toliau saugos save ir kitus bei laikysis papildomų priemonių. Apsaugines kaukes dėvėti rekomenduojame, tačiau esame lankstūs ir sudarome vienodas pasirinkimo sąlygas visiems keleiviams“, – sako L. Levulytė-Staškevičienė.

Vilniuje viešojo transporto priemonės ir toliau dezinfekuojamos. Dezinfekcija vykdoma du kartus per dieną, vieną kartą po rytinio piko – dezinfekuojami turėklai ir kiti keleivių dažniausiai liečiami salono paviršiai, o vakare, grįžus į parkus, atliekama viso transporto priemonės salono valymo ir dezinfekcijos procedūra.

„Lankytojams kaukių dėvėjimas bus privalomas“, – žurnalistams penktadienį spaudos konferencijoje sakė sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė.

Vis dėlto ji pabrėžė, kad pats pacientų lankymas taps laisvesnis, bet „pačią tvarką nustatys įstaigos vadovas“.

„Įstaiga įstaigai nelygi. Vienos įstaigos dar turės covidinių, jautrių imunosupresinių skyrių, kitos įstaigos daugiau teiks planinių paslaugų“, – kalbėjo ministerijos atstovė.

Gydymo įstaigos vadovas taip pat nuspręs ir dėl prievolės kaukę dėvėti darbuotojams.

Vyriausybė kiek anksčiau atšaukė daugiau nei dvejus metus galiojusią ekstremaliąją situaciją dėl COVID-19 – šis teisinis režimas nustos galioti nuo gegužės 1-osios.

Nebelieka mobiliųjų punktų

A. Bilotienė Motiejūnienė pabrėžė, kad poliklinikose kaukių dėvėjimo tvarką nustatys jų vadovai, o visur kitur šalyje jos taps rekomenduojamos.

Tuo metu lėktuvu keliaujant į kitą šalį kaukes taip pat gali tekti užsidėti, nors oro uostuose jos nebus būtinos.

„Tvarką dėl kaukių gali nustatyti vežėjai“, – sakė ji.

Baigus galioti ekstremaliajai situacijai, taip pat neliks mobiliųjų punktų, koronavirusinės infekcijos diagnostika bus atliekama poliklinikose, naudojant profesionalius greituosius antigeno testus.

„Mobiliųjų punktų nebelieka, turime kreiptis į pirminės sveikatos priežiūros centrą. Ten, kur esame prisirašę prie šeimos gydytojo“, – nurodė viceministrė.

Pasak jos, šiuo metu tyrimus kol kas atlieka tik pavienės poliklinikos.

„Kiekvienas pirminis sveikatos priežiūros centras, poliklinika turės galimybę turėti greituosius antigeno testus, juos išduos Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, jų turime pakankamai, tai neturėtų būti problema“,– sakė A. Bilotienė Motiejūnienė.

„Jei įstaiga neturi galimybių (...), ta įstaiga, kaip ir kitoms paslaugoms, susidarys sutartį su šalia esančiomis įstaigomis“, – pridūrė ji.

Nuo gegužės pradžios prievolės izoliuotis neliks net sergantiems COVID-19, tai bus rekomenduojama, kaip ir kitų peršalimo ligų atvejais.

Be to, karštoji koronaviruso linija 1808 taip pat sumažins savo paslaugų spektrą – neberegistruos koronaviruso tyrimui, skiepui.

„(1808 linijoje – BNS) vis dar turime klausimus susijusius su ukrainiečiais, (...) suteikiama toliau informacija, kur galėtų kreiptis skubios konsultacijos, viskas, kas susiję su covidu kažkuriam laikotarpiui išlieka“, – teigė viceministrė.

Atsisakoma periodinio testavimo mokyklose

A. Bilotienės Motiejūnienės teigimu, pandemijos valdymo tvarka keičiasi ir mokyklose.

„Atsisakoma periodinio testavimo savikontrolės testais. Jei vaikas blogai pasijunta, visos mokyklos turi galimybę testuoti vaiką, klasę“, – sakė ji.

Viceministrė pabrėžė, kad tam taip pat būtina turėti ir tėvų sutikimą.

„Jei nėra tėvų sutikimo, simptominį vaiką mes išleidžiame namo ir tuomet priima sprendimus tėvai“, – kalbėjo SAM atstovė.

Pasak jos, mokykla taip pat galės nuspręsti testuoti ir sąlytį turėjusius vaikus, tačiau tam taip pat reikės tėvų sutikimo.

NVSC nebetirs pavienių atvejų

SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė spaudos konferencijoje teigė, kad kiekvienu koronaviruso atveju „epidemiologinis tyrimas nebus atliekamas“.

„Nebebus apklausiamas kiekvienas atvejis, nebereikės pildyti atvejo anketos“, – sakė ji.

G. Megelinskienės teigimu, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) toliau tirs socialinės globos įstaigose kilusius ligos protrūkius, pagal poreikį – ir ligoninėse.

Viceministrė teigimu, šiuos pokyčius leidžia priimti gerėjanti epidemiologinė situacija, aukštas imunizacijos lygis.

„Mes nesakome kad jos (koronaviruso infekcijos – BNS) nebelieka, mes sakome, kad ji yra valdoma“, – teigė A. Bilotienė Motiejūnienė.

KT pranešime pažymi, kad ši prievolė atšaukta, o pareiškėjas „nepateikė aiškių teisinių argumentų savo abejonėms dėl ginčyto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai ir įstatymui pagrįsti“.

Teismas pažymėjo, kad „pareiškėjo nagrinėjamoje administracinėje byloje Seimo narių grupės ginčijamas teisinis reguliavimas šiuo metu yra pasikeitęs iš esmės“.

„Sprendime nebėra nustatyta to teisinio reguliavimo, kuris ginčijamas pareiškėjo nagrinėjamoje administracinėje byloje, t. y. tas teisinis reguliavimas nebegalioja“, - sakoma KT pranešime.

LVAT nagrinėjo bylą pagal opozicijos Seimo narių grupės skundą. Parlamentarai kėlė klausimą, ar įpareigojimas mokiniams dėvėti kaukes atitinka Konstitucijos nuostatą, jog žmogaus orumas yra neliečiamas, bei geriausius vaiko interesus.

Sveikatos apsaugos ministerija laikosi pozicijos, kad sprendimas pradinukams dėvėti kaukes buvo priimtas atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją, nes kaukė padeda sumažinti viruso sklaidą, ji nepažeidžia žmogaus privataus gyvenimo, pareiškėjų skundas turi būti atmestas.

Į teismą dėl minėto sveikatos apsaugos ministro sprendimo kreipėsi opozicinių partijų ir frakcijų atstovai, tarp jų – „darbiečiai“ Aidas Gedvilas, Mindaugas Puidokas, „valstiečiai“ Ligita Girskienė, Valius Ąžuolas ir Dainius Kepenis, demokratai Linas Kukuraitis, Zenonas Streikus ir kiti.

Privalomos kaukės mokyklose uždarose patalpose vyresniems mokiniams buvo įvestos lapkritį, o gruodį toks reikalavimas nustatytas ir pradinukams. Kovą prievolė dėvėti kaukes pradinukams buvo atšaukta, o balandį atšauktas bendras reikalavimas dėl kaukių dėvėjimo uždarose patalpose, išskyrus viešąjį transportą, medicinos įstaigas.

Atitinkamam dekretui antradienį pritarė šalies ministrų kabinetas. Po beveik dvejų metų žmonės nebeprivalės dėvėti burną ir nosį dengiančių priemonių kone visose uždarose erdvėse, išskyrus ligonines, viešąjį transportą, sveikatos centrus ir globos namus.

Koronaviruso keliamas pavojus yra „akivaizdžiai sumažėjęs“, po ministrų kabineto posėdžio pareiškė sveikatos apsaugos ministrė Carolina Darias.

Ispanijos septynių dienų sergamumo rodiklis antradienį nesiekė 257 koronaviruso atvejų 100 tūkst. gyventojų. Tuo pat metu vyrauja aukštas vakcinacijos lygis – mažiausiai dviem vakcinos dozėmis paskiepyta apie 85 proc. šalies gyventojų.

Šis atlaisvinimas negalioja būnant gydymo, globos įstaigose ir viešajame transporte. Čia kaukės tebėra privalomos.

Be to, nuo pirmadienio iki penkių dienų trumpinama COVID-19 liga sergančių asmenų izoliacija.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tvirtino tokį sprendimą priėmęs atsižvelgdamas į epidemiologinę situaciją ir mažėjančią sveikatos sektoriaus apkrovą.

„Nors kaukių dėvėjimas nebus privalomas, jis išlieka rekomenduojamas uždarose erdvėse, kur nepavyksta išlaikyti saugaus atstumo, bloga ventiliacija ar didesnis žmonių susibūrimas“, – pabrėžia Sveikatos apsaugos ministerija.

Pasak ministerijos, pakeitimas dėl trumpesnės izoliacijos sergantiems padarytas atsižvelgiant į vyraujančios koronaviruso atmainos savybes, t. y. trumpesnį inkubacinį laikotarpį.

Dėl ilgesnės izoliacijos poreikio spręs gydytojas, įvertinęs paciento sveikatos būklę.

Kaip praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), nors kaukių dėvėjimas nebus privalomas, jis išlieka rekomenduojamas uždarose erdvėse, kur nepavyksta išlaikyti saugaus atstumo, bloga ventiliacija ar didesnis žmonių susibūrimas.  Sveikatos, slaugos ir globos įstaigose bei viešajame transporte kaukių dėvėjimas ir toliau išlieka privalomas.

Kitose šalyse reikalavimai kaukių dėvėjimui taip pat keičiasi. Tokia pati kaukių dėvėjimo tvarka, kai viešose vietose kaukės rekomenduojamos, tačiau tam tikruose sektoriuose jos išlieka privalomos, jau taikoma Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje, Belgijoje, Prancūzijoje, o nuo balandžio 1 d. bus taikoma ir Latvijoje. Privalomas kaukių dėvėjimas išlieka Estijoje, Graikijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje,  Austrijoje, Ispanijoje, Italijoje ir kitose šalyse, o kaukių dėvėjimo reikalavimų nėra arba jis tik rekomenduojamas Danijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Švedijoje, Airijoje, Islandijoje.

Pažymėtina, kad Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) rekomendacijose kaukių dėvėjimas yra minimas kaip viena iš priemonių (kartu su saugaus atstumo išlaikymu, vėdinimu), ribojančių viruso plitimą visuomenėje. Siūlomas kaukių dėvėjimas uždarose viešose vietose (parduotuvėse, stotyse ir pan.) bei naudojantis viešuoju transportu. Papildomai rekomenduojamos kaukės tam tikrose vietose, siekiant apsaugoti pažeidžiamus asmenis (slauga ir globa, sveikatos priežiūros įstaigos).

ECDC pažymi, kad tinkamas kaukių dėvėjimas uždarose erdvėse žymiai sumažina užsikrėtimo koronavirusu riziką, jei kartu taikomos kitos nemedicininės visuomenės sveikatos priemonės – rankų higiena, fizinis atstumas, vengimas liesti veidą, kvėpavimo etiketas, tinkamas vėdinimas patalpose ir kt.

Nuo pirmadienio iki penkių dienų trumpinama COVID-19 liga sergančių asmenų izoliacija – šis pakeitimas daromas atsižvelgiant į vyraujančios koronaviruso atmainos savybes, t. y. trumpesnį inkubacinį laikotarpį. Dėl ilgesnės izoliacijos poreikio spręs gydytojas, įvertinęs paciento sveikatos būklę.

Nors šalis pamažu grįžta į priešpandeminį gyvenimą, SAM atstovai kviečia gyventojus atsakingai vertinti ministerijos teikiamas rekomendacijas, išlaikyti įgytus vertingus įgūdžius, saugant savo ir kitų sveikatą.

„Nuo ateinančios savaitės turėtų pasikeisti kaukių dėvėjimas, nes turime šalių praktikas – jos yra skirtingos, mes tikriausiai pasirinksime tokią vidutinę, dar šiek tiek su saugumu susijusią, kadangi vis tiek yra atmainos, nėra taip ramu ir Europoje, ir pas mus“, – trečiadienį žurnalistams sakė viceministrė.

„Tačiau esant stabiliai situacijai bus keičiama kaukių dėvėjimo tvarka, konkrečiai – privalomas kaukių dėvėjimas liktų asmens sveikatos priežiūros įstaigose, slaugos, globos ir viešajame transporte, visur kitur kaukių dėvėjimas taps rekomenduojamas“, – pridūrė ji.

Tačiau ji pridūrė, kad visuomenė „kviečiama įsivertinti“, kada reikėtų užsidėti veido kaukę, ypač renginiuose.

„Kadangi, saugant save ir aplinkinius galbūt tam tikruose renginiuose, įvertinus situaciją, reikėtų pasirinkti saugesnį rekomenduojamą variantą – dėvėti kaukes“, – kalbėjo A. Bilotienė Motiejūnienė.

Lietuvoje šiuo metu galioja reikalavimas parduotuvėse, paslaugų teikimo vietose dėvėti medicinines kaukes ar respiratorius.

– Ar yra tikimybė, kad nukris kaukės ir kada tai galėtų įvykti?

– Na, jos nukris, bet ne iš karto ir ne visiems. Ekspertų taryboje buvo įvairių minčių, bet daugmaž pripažįstama, kad viešose erdvėse, tarkim, prekybos vietose, mokyklose, tos kaukės tikslingumą galbūt jau praradusios. Tačiau viešajame transporte, ligoninėse, slaugos namuose, na, ten kur yra didžiausia tikimybė užsikrėsti ir kur yra labiausiai pažeidžiami žmonės, ten tos kaukės išliks.

– Ekspertų taryboje nebuvo vieningo sutarimo. Galbūt yra kitų valstybių patirčių, kur neskubama to daryti? Kokie yra tarptautiniai pavyzdžiai?

– Įvairios valstybės renkasi skirtingai. Pas vienus atvejų skaičius ir mirtingumas yra labai panašus kaip pas mus, bet jie kaukių yra atsisakę, pas kitus mirtingumo rodikliai yra mažesni, bet jie vis tiek kaukių reikalavimą įvairiose kryptyse išlaiko. Vieningos nuomonės nėra. 

Mano nuomone, nėra ko skubėti. Tai reikia daryti palaipsniui, stebint, kaip keisis epidemiologinė situacija. Tarkim, reikalavimas darbo vietoje, kur nuolatos kontaktuoja tie patys žmonės, mokyklose, prekybos centruose, jeigu čia atlaisvini ir matai, kad epidemiologinės situacijos tas neigiamai niekaip nepaveikė, tuomet galima svarstyti apie platesnį dalyką. Manau, kad imsimės šios nuosaikios strategijos. 

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Pakalbėkime šiek tiek apie vakcinas. Pasiskiepijusiųjų ir persirgusiųjų yra daug. Imunizacijos lygis yra aukštas. Jeigu kalbėtume apie ketvirtąją, penktąją dozę, tai galbūt jų nereikėtų skaičiuoti, nes tai galbūt jau yra sezoninė kaip gripo vakcina?

– Tai aš tai ir siūlau daryti. Taip, tai bus viena iš sezoninių vakcinų. Kaip neskaičiuojame gripo vakcinų, taip ir analogiška situacija bent jau kurį laiką bus ir su COVID-19 vakcinomis. Ar kasmet reikės ar du kartus per metus reikės vakcinuotis, ar visiems, ar tik didžiausios rizikos žmonėms, tai išaiškės. Ateinantį rudenį, prieš peršalimo, virusinių ligų sezoną, planuojama rugpjūčio pabaigoje rugsėjo pradžioje siūlyti vakcinaciją ketvirtąja doze. Labai krypstama link to, kad gali tekti naudoti ir dabar esamas vakcinas, o ne tą adaptuotą omikron atmainai. O jei naudoti adaptuotą vakciną, tai gal net kartu su esančiomis vakcinomis. Yra tam tikri imuninio atako subtilumai, kad organizmui susiduriant su omikron atmaina, nežiūrint, ar tai yra natūrali infekcija ar tai ko gero tas pats galios ir vakcinoms, imuninis atsakas susidaro tik prieš omikron, kitos viruso atmainos nėra padengiamos imuniniu atsaku.