Anot profesoriaus, medvilninių kaukių dėvėjimas nėra blogis savaime ir jokiu būdu nereikia jų drausti. Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad jeigu nėra galimybės dėvėti medicininę kaukę, tai geriau medvilninė, negu jokios.

„Kalbant apie kaukes, svarbu jų filtracinės savybės. Yra mokslinių publikacijų, kuriose teigiama, kad kai kurių medvilninių kaukių filtracinės savybės siekia iki 60 proc. Todėl jų drausti tikrai nereikia, o toks siūlymas yra labai neatsakingas. Jau dabar pasigirsta komentarų, kad „pirmos ir antros pandemijos bangos metu buvo gerai, o dabar jau nebegerai ir draudžiama“. Visą tai vertinu, kaip neatsakingai paskleistą netinkamą žinią visuomenei. Visgi, kalbant apie intensyvesnį pandemijos valdymą, ypač uždarose prastai vėdinamose patalpose, kur būriuojasi žmonės, siūlyčiau naudotis aukštesnėmis filtracinėmis savybėmis pasižyminčiomis medicininėmis kaukėmis ar respiratoriais. Tiek medicininių kaukių, tiek ir respiratorių filtracinės savybės siekia 90 – 95 proc. Tai reiškia, kad tokiu efektyvumu yra filtruojamas žmogaus įkvepiamas ir iškvepiamas oras ir tai sumažina tikimybę įkvėpti virusų, jeigu jų yra aplinkoje. Kadangi medicininės kaukės ne visada gerai priglunda prie veido, ant jos dėvima medvilninė kaukė padeda geriau priglusti medicininei kaukei ir taip užtikrina jos apsauginį efektą. Šia prasme siūlymas drausti dėvėti medvilnines kaukes yra ne tik klaidinanti žinia visuomenei, bet ir grubi komunikacinė klaida“, – rašo profesorius.

Anot jo, dėvint dvi kaukes – medicininę ir medvilninę – jų filtracinės savybės nesisumuoja. „Dėvint dvi medicinines kaukes jų filtracinės savybės taip pat nesisumuoja, o tik tampa sunkiau kvėpuoti. 2 + 2 ne visuomet bus keturi, – pastebėjo S. Čaplinskas. – Privalomas kaukių dėvėjimas atvirose viešose erdvėse (lauke) yra perteklinis. Medicininės kaukės lauke rekomenduojamos tais atvejais, kai nėra galimybės užtikrinti atstumo ten, kur būriuojasi žmonės. Viešajame transporte, uždarų erdvių renginiuose ir grožio paslaugų teikėjams pirmenybė tenka respiratoriams.“

Ekstremalioji padėtis, apimanti COVID-19 plitimo stabdymo priemones, buvo paskelbta lapkričio 9 dieną.

Pasak premjero, vyriausybė antradienį iš principo sutarė keisti saugumo priemones, kad jos būtų efektyvesnės ir suprantamesnės. Buvo aptarinėjami suvaržymai trijose sferose: prekybos, kelionių ir švietimo.

K. Karinis pažymėjo, kad planuojama pereiti prie saugios prekybos modelio, griežčiau kontroliuojant pirkėjų parduotuvėse skaičių. Jei bus išaiškinta pažeidimų, policija galės priimti sprendimus dėl parduotuvių uždarymo. Be to, planuojama palaipsniui atsisakyti specialių prekių sąrašų.

Kaip pranešta, nuo kitos savaitės kai kuriose parduotuvėse bus galima pardavinėti visas prekes, darbą atnaujins knygynai.

Ekonomikos ministerija nurodė, kad vyriausybė iš principo pritarė jos pasiūlymui dėl saugios prekybos modelio ir kad vasario 8-ąją bus pradėta pereiti prie šio modelio, išplečiant prekių, kuriomis galima prekiauti parduotuvėse, sąrašą. Parduotuvės privalės efektyviau valdyti pirkėjų srautus, užtikrinti socialinio atstumo laikymąsi, taip pat ir įėjimų bei išėjimų zonose. Bus draudžiama rinkodaros veikla, skatinanti žmones lankytis parduotuvėse.

Premjero teigimu, vėliau vyriausybė spręs, ar galima daryti tolesnius žingsnius.

Suvaržymai gali būti peržiūrėti po maždaug trijų savaičių, sakė K. Karinis. Pasak jo, Sveikatos apsaugos ministerija siūlo epidemiologinę padėtį vertinti kas tris savaites.

Taip pat nuspręsta apriboti atvykimą į Latviją iš Didžiosios Britanijos, Portugalijos ir Airijos, kur plinta daug labiau užkrečiamos atmainos koronavirusas.

Švietimo srityje planuojama grįžti prie saugaus kontaktinio mokymo. Iš pradžių jis bus atnaujintas 1 ir 2 klasių mokiniams, laikantis kompleksinių epidemiologinio saugumo priemonių.

Per posėdį buvo išklausytas Sveikatos apsaugos ministerijos pranešimas apie sergamumą COVID-19 Latvijoje ir būtinas saugumo priemones. Ministerija pasiūlė taikyti naują rizikos valdymo strategiją, pagrįstą „šviesoforo“ principu ir keturiomis epidemiologinių rodiklių grupėmis, pagal kurias būtų nustatomi ribojimai.

Šiuo metu Latvija priskiriama pirmai, „tamsiai raudonai“ kategorijai, kurią apibūdina 561,26 atvejo 100 tūkst. gyventojų sergamumas per 14 pastarųjų dienų.

Ekstremalioji padėtis Latvijoje gali galioti tol, kol galios ši kategorija, tačiau gali būti atšaukta, kai šalį bus galima priskirti antrai, „raudonai“ kategorijai. Taip nutiktų dviejų savaičių sergamumui sumažėjus iki 100–200 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Tuomet būtų galima švelninti suvaržymus susibūrimams, prekybai, individualioms sporto treniruotėms patalpose, kontaktiniam mokymui, viešojo maitinimo įstaigoms.

Trečia, „oranžinė“ kategorija skelbiama, kai dviejų savaičių sergamumas yra 20–100 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Šiuo etapu suvaržymai galėtų būti dar labiau švelninami: būtų leidžiami susibūrimai, prekyba, kultūros įstaigų lankymas, sporto treniruotės patalpose.

Ketvirtoji, „žalia“ kategorija siejama su 20 atvejų 100 tūkst. gyventojų dviejų savaičių sergamumu. Tuomet būtų galima grįžti prie įprasto gyvenimo su nedideliais suvaržymais.

Sveikatos apsaugos ministerija nurodė, kad ateityje būtina stiprinti priemones prieš COVID-19 įvežimą iš užsienio ir viruso plitimą šalyje, uždraudžiant nesvarbias keliones ir reikalaujant deklaruoti kelionės tikslą. Taip pat siūloma mažinti žmonių grupių, kurioms taikomos išimtys dėl COVID-19 testo ir saviizoliacijos atvykus į Latviją, skaičių ir stiprinti priežiūrą dėl to, kaip laikomasi epidemiologinio saugumo priemonių.

Reikalavimas veido skydelius dėvėti tik kartu su kauke

Latvijoje antradienį įsigaliojo reikalavimas apsauginius veido skydelius dėvėti tik kartu su kaukėmis, šalies medicinos ekspertams pasigedus įrodymų, kad jie veiksmingai apsaugoja nuo užsikrėtimo koronavirusu.

Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui nebepriskirti šių skydelių asmeninėms nosį ir burną dengiančioms apsaugos priemonėms.

Sveikatos apsaugos ministerija paaiškino, kad daugkartinių medicininių ir nemedicininių kaukių veiksmingumas jau įrodytas, o skydelių efektyvumas –  ne.

Anot ministerijos, prie burnos ir nosies glaudžiai priglundanti kaukė užkerta kelią plisti koronavirusui viešose erdvėse, o skydelis tegali apsaugo veidą nuo sąlyčio su nešvariomis rankomis.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai naujienų agentūrai BNS sakė, kad naujas reikalavimas galioja ir prekybos vietų darbuotojams. Valdžia žada tikrinti, kaip laikomasi šio reikalavimo, o pardavėjams paliekama teisė neaptarnauti tik veido skydelius dėvinčių pirkėjų.

Latvijoje – 1 231 naujas COVID-19 atvejis, mirė 31 pacientas

Latvijoje per praėjusią parą atlikus 12 317 testų nustatyta 1 231 naujas koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejis, taip pat mirė 31 anksčiau užsikrėtęs žmogus, trečiadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras.

Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 775 naujus COVID-19 atvejus ir 17 pacientų mirtį.

Naujausiomis koronaviruso pandemijos aukomis tapo 50–95 metų amžiaus asmenys.

Nuo pandemijos pradžios Latvijoje patvirtinti iš viso 68 658 COVID-19 atvejai, mirė 1 250 koronavirusu užsikrėtusių žmonių.

Sergamumas COVID-19 per pastarųjų dviejų savaičių laikotarpį Latvijoje siekia 568,76 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Anot jo, įrodyta, kad SARS-CoV-2 virusas daugiausia plinta uždarose, blogai vėdinamose  patalpose, kuriose ilgesnį laiką arti (mažiau nei 1 m atstumu) vienas šalia kito būriuojasi žmonės. „Tikimybė užsikrėsti lauke, kai nesibūriuojama ir bendraujama mažiausiai metro atstumu vienas nuo kito, viruso perdavimo rizika yra praktiškai minimali. Be to, dėvint kaukę lauke ji greitai sudrėksta ir praranda savo filtracines savybes. Vadinasi, iš lauko su sudrėkusia kauke atėjus į uždarą patalpą (pvz. mokyklą, kirpyklą, parduotuvę ir t.t.) jos efektyvumas apsaugoti nuo viruso yra neabejotinai sumažėjęs. Sudrėkusi kaukė, įžengus į uždarą patalpą, ypač, kur yra kitų žmonių, turėtų būti nedelsiant pakeičiama nauja. Taip pat reikalavimas dėvėti kaukes lauke nebuvo ir nėra taikomas daugelyje šalių, kurios suvaldė ar valdo pandemiją geriau negu Lietuva. Nemanau, kad reikalavimas dėvėti kaukes lauke gali reikšmingai prisidėti prie pandemijos suvaldymo ir kyla klausimas, ar toks reikalavimas nėra perteklinis. Todėl kaukių dėvėjimas lauke, kai nėra būriavimosi, turėtų būti ne privalomas, o pačių žmonių pasirinkimas. Jeigu kas nors mano, kad kaukių dėvėjimas vaikščiojant lauke, nesibūriuojant, prasilenkiant gatvėje su kitu žmogumi yra reikšmingas viruso plitimo stabdymui, tai taip nėra“, – dėstė profesorius.

Jeigu kas nors mano, kad kaukių dėvėjimas vaikščiojant lauke, nesibūriuojant, prasilenkiant gatvėje su kitu žmogumi yra reikšmingas viruso plitimo stabdymui, tai taip nėra.

Kitas klausimas – kaukių dėvėjimas viešose uždarose patalpose. Čia jis turi būti ne tik privalomas, bet, pirmiausia, ir sąmoningas. „Lietuvoje fiksuojamas infekcijos plitimas židiniais uždarose patalpose. Vadinasi, kaukių dėvėjimui uždarose patalpose turi būti teikiamas prioritetas. Panašu, kad atėjo laikas keisti pasenusią kaukių dėvėjimo strategiją Lietuvoje, atlaisvinant jų dėvėjimo prievoles lauke, tačiau nustatant reikalavimą viešajame transporte, uždarose patalpose esančiuose objektuose (pvz., prekybos centruose ir pan.) dėvėti didesnio efektyvumo kaukes – respiratorius, bet ne medvilnines, kurių efektyvumas dvigubai žemesnis, – rašė S. Čaplinskas. – Priminsiu, kad N95 kaukės (respiratoriai) turi labai aukštą tiek bakterijų, tiek virusų, tiek kitų dalelių filtravimo efektyvumą, kuris siekia 99,5 – 98,8 proc. Tuo tarpu medvilninių kaukių efektyvumas yra beveik perpus mažesnis (50 proc.). Būtent todėl, didžiausio efektyvumo apsaugos priemonės turėtų būti taikomos ten, kur rizika užsikrėsti yra didžiausia, ir kur, pvz., pats žmogus negali užtikrinti saugaus atstumo laikymosi nuo kitų žmonių (jau minėjau, viešajame transporte, parduotuvėse, renginiuose ir t.t.). Respiratorių dėvėjimas leistų sustiprinti kovą su koronavirusinės infekcijos plitimu bei būtų papildoma prevencinė priemonė visuomenėje laisvinant karantino ribojimus.“

Profesorius pateikė ir pavyzdį – JAV prezidento patarėjas COVID-19 klausimais  dr. Antony Fauci pažymėjo, jog jis nemato problemos, kad vasarį JAV vyksiančios futbolo varžybos vyks su tūkstančiais žiūrovų, kai dėvimos KN-95 standarto kaukės (respiratoriai) ir laikomasi fizinio atstumo tarp žiūrovų. Visiems sirgaliams respiratoriai bus dalijami nemokamai. Anot S. Čaplinsko, būtent respiratorių dėvėjimas viešajame transporte, parduotuvėse, kirpyklose ir pan. įvestas Vokietijoje ir kitose šalyse. Senjorams jie dalijami nemokamai. Be to, kai kuriose šalyse galioja draudimas kalbėti mobiliais telefonais viešajame transporte.

„Priminsiu, kad pandemijos pradžioje buvo rezervuotos rekomendacijos dėl respiratorių dėvėjimo visuomenėje, nes jų trūko medikams. Dabar, kai pasiūla viršija paklausą, ši rekomendacija pasikeitė, o medvilninės kaukės, kurios yra žymiai mažiau efektyvios, šiame pandemijos etape labiau tiktų kaip grožio aksesuaras ant medicininės kaukės ar respiratoriaus. Visgi, „geriausias neturėtų tapti gero priešu“, todėl dėvėti medvilnines kaukes be filtrų yra geriau, negu nedėvėti nieko“, – įrašą baigė profesorius. 

Mokami (2,90 eur) edukaciniai užsiėmimai vyks „Zoom“ platformoje, priemonėmis reikės pasirūpinti patiems. Užsiėmimai skirti visiems, jau mokantiems naudotis adata ir žirklėmis.