-
Po prastų žinių iš teismo A. Veryga žada iš naujo derinti įsakymą 10
„Kadangi teismas nevertino turinio, vertino tik procedūrą, tai taip ir vertinu. Mes tą patį įsakymą rengsime ir atliksime pagal visas procedūras, derinimą, nes teismas iš esmės pasisakė, kad tai buvo procedūriniai pažeidimai“, – spaudos konferencijoje Seime penktadienį sakė ministras.
Ketvirtadienį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) paskelbė, kad įsakymas parengtas pažeidžiant teisėkūros procedūrų viešumo ir skaidrumo reikalavimus, todėl yra naikinamas.
Įsakymu Sveikatos apsaugos ministerija suvienodino kaulų čiulpų transplantacijos reikalavimus Santaros ir Kauno klinikoms, ir tai leido Kaune atlikti daugiau procedūrų. Įsakymą pasirašė sveikatos apsaugos ministrą A. Verygą pavadavęs tuometinis žemės ūkio reikalų ministras Bronius Markauskas.
Kai kurios pacientų organizacijos pakeitimams prieštaravo nuogąstaudamos, kad Kauno medikams atlikti tokioms procedūroms trūksta patirties. Ministras A. Veryga sako, kad „gal ne visi dėl ruošiamo įsakymo išsakė nuomonę“.
„Aš dar neįsigilinau iki labai detalių, kur ten teismas pamatė tą pažeidimą. Su kažkuo galbūt nebuvo tinkamai laiko skirta derinimui. Gal ne visi galėjo nuomonę išsakyt apie tai. Kaip ir sakiau, tai ne apie turinį, o apie procedūras. O nuomonė mano nesikeičia dėl pačio įsakymo turinio“, – teigė A. Veryga.
Teismas sprendimo paskelbimą iki metų pabaigos, nes panaikinus įsakymą nebus galiojančio kaulų čiulpų transplantacijos tvarkos aprašo, todėl gali būti sutrikdytos procedūros ir žmonės liks be gydymo.
Į teismą su skundu kreipėsi konservatoriai Ingrida Šimonytė ir Vytautas Kernagis.
Teismas pažymi, kad Sveikatos apsaugos ministerija, neatlikdama numatomo teisinio reguliavimo poveikio bei poveikio korupcijos mastui vertinimo, nepaskelbdama minėto įsakymo projekto, nesilaikė teisės aktų leidybos tvarkos.
Kaulų čiulpų tansplantacijos tvarkos aprašas, leidęs procedūras atlikti ne tik Vilniaus Santaros, bet ir Kauno klinikose, buvo patvirtintas 2017 metų pabaigoje, įgyvendinant kitą LVAT sprendimą. Juo konstatuota, kad reikalavimai, susiję su kaulų čiulpų transplantacija, diskriminavo Kauno klinikas.
-
Lietuvoje atlikta 2000-oji kaulų čiulpų transplantacija: kokie artimiausi iššūkiai?
Pasak Santaros klinikų Onkohematologijos centro vadovo prof. Laimono Griškevičiaus, sudėtingas transplantacijos gydymo metodas yra taikomas tada, kai kiti metodai yra neveiksmingi. Nors transplantacijos dažniausiai taikomos kraujo vėžiui gydyti, šiandien jos taikomos ir susidūrus su kitomis sudėtingomis ligomis. Pašnekovo teigimu, bendrai vertinant, pasveiksta daugiau nei pusė pacientų.
„Transplantacijos Lietuvoje per 20 metų (pasaulyje – per beveik 50 metų) labai pasikeitė, taikomi visi naujausi gydymo metodai: taikinių terapija, molekulinės medicinos, diagnostikos ir gydymo metodai. Iš tikrųjų visą tai nulėmė gerėjančius transplantacijų rezultatus“, – apie tobulėjančių technologijų naudą pasakoja L. Griškevičius bei priduria, kad Santaros klinikų Kaulų čiulpų transplantacijos centras patenka tarp 15 didžiausių transplantacijos centrų Europoje.
Kalbėdamas apie artimiausius iššūkius, L. Griškevičius tikisi, kad naujausios technologijos gydant pacientus Santaros klinikose taps rutina.
-
Lietuva sieks kaulų čiulpų donorystės rekordo 1
Net ir būdama nedidelė šalis, Lietuva pasaulį moka stebinti rekordais. Susivienyti ir tapti dar vieno rekordo dalimi šalies gyventojai kviečiami vasario 25 d., kai bus fiksuojama masiškiausia potencialių kaulų čiulpų donorų registracija.
Masiškiausia donorų registracija
„Lietuvoje kaulų čiulpų donorystės rekordo bus siekiama pirmą kartą. Per vieną dieną sieksime užregistruoti tiek potencialių donorų, kiek į registrą įrašoma per dvejus metus. Visus norinčius ir galinčius tapti kaulų čiulpų donorais, kviečiame prisijungti ir įrodyti pasauliui, jog net ir maža šalis gali būti vieninga bei suteikti galimybę pasveikti kuo daugiau sunkiomis onkohematologinėmis ligomis sergančių žmonių“, – sakė kraujo vėžiu sergančių pacientų bendrijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė.
Lapkritį, bendrijos „Kraujas“ įgyvendinama iniciatyva „Būk geras“, skatinanti kaulų čiulpų donorystę, mini 10 metų gimtadienį. Per šį laikotarpį Lietuvos negiminingų kaulų čiulpų donorų registras nuo kelių šimtų potencialių donorų išaugo iki dešimties tūkstančių. Masiškiausios kaulų čiulpų donorų registracijos akcija rengiama ne tik siekiant išplėsti negiminingų kaulų čiulpų donorų registrą šalyje, bet ir atkreipti visuomenės dėmesį į kaulų čiulpų donorystę bei griauti su ja susijusius mitus.
„Iniciatyva gyvuoja jau dešimtmetį, bet iki šiol susiduriame su iššūkiais, kalbėdami apie kaulų čiulpų donorystę. Žmones gąsdina vien frazė „kaulų čiulpai“, o juk iš tiesų, tai – tiesiog ląstelės, iš kurių gaminasi kraujas ir kurios nuolat atsinaujina mūsų organizme. Kaulų čiulpai gali būti imami iš veninio kraujo, tai yra, lygiai taip pat, kaip donuojant kraują“, – aiškino I. Drėgvienė.
Anot bendrijos „Kraujas“, jau dabar visi norintys tapti kaulų čiulpų donorais, gali užpildyti registracijos formą atnaujintame internetiniame puslapyje, o vasario 25 d. užsiregistravusieji internetu galės atvykti į jų pačių pasirinktą vietą bei bus įtraukti į nacionalinį registrą.
Registruotis jau galima ir regionuose
Kaip pasakoja bendrijos „Kraujas“ vadovė, šiais metais ženkliai išsiplėtė galimų registracijos į kaulų čiulpų donorų registrą vietų sąrašas: „Ilgą laiką norėdami tapti potencialiais kaulų čiulpų donorais, žmonės registruotis galėjo tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose arba renginių metu. Šį rudenį pradėjome reikšmingą bendradarbiavimą su regioninėmis gydymo įstaigomis, kurios noriai sutiko prisidėti prie visai šaliai svarbios iniciatyvos skatinimo bei plėtros. Lietuvos gyventojai registruotis į kaulų čiulpų donorų registrą gali jau daugiau nei 20 šalies miestų.“
Pasak Lietuvos negiminingų kaulų čiulpų donorų registro vyr. ordinatorės, VUL Santariškių klinikų gydytojos hematologės Ritos Čekauskienės, šiuo metu registre yra 10 380 potencialių donorų.
„Stebime ne vieną pavyzdį, kai net ir mažos šalys turi didelius registrus, pavyzdžiui, apie 10 mln. gyventojų turinčios Portugalijos registre yra 372 tūkst. donorų, beveik 800 tūkst. donorų yra Izraelio (8 mln. gyventojų) registre. Didžiausi pasaulio negiminingų donorų registrai yra Vokietijoje (6,2 mln. donorų) ir JAV (beveik 8 mln. donorų). Vokietijos donorai donuodami savo ląsteles išgelbsti daugiausiai pacientų visame pasaulyje – apie 6,5 tūkst. kasmet“, – statistiką pateikė R. Čekauskienė.
Nauji registracijos metodai
Ji sako, jog iniciatyva „Būk geras“ per dešimtmetį užaugo ne tik donorų skaičiumi, bet ir patobulėjo. Siekiant užregistruoti didelį potencialių kaulų čiulpų donorų kiekį per vieną dieną, įdiegtos tam tikros registracijos procesą pagreitinančios naujovės, taikomos daugelyje užsienio šalių.
„Anksčiau registruodami donorą, prašydavome asmenį užpildyti anketą ir paimdavome kelis mėginius, apie 10 ml, kraujo, iš kurio atliekami žmogaus leukocitinių antigenų (ŽLA) tyrimai. Tai pagrindinis parametras, kuriuo remiantis pacientams parenkami donorai. Šiuo atveju, reikia medicininio personalo, nemažai specialių priemonių, patogios vietos ir laiko, o tai riboja donorų skaičių. Yra kita metodika – specialiu nedideliu pagaliuku, kurio gale yra švelnus šepetėlis, paimti asmens vidinės žando gleivinės ląsteliu. Jis priglaudžiamas prie žando iš vidaus ir keletą kartų pasukamas. Ant šepetėlio lieka žando gleivinės ląstelių, iš kurių padaromas tas pats ŽLA tyrimas. Siekdami palengvinti ir pagreitinti donoro registracijos procesą, šį metodą naudosime rekordo siekime, išvykose, akcijose, renginiuose. Donorams toks registracijos būdas turėtų būti žymiai patrauklesnis – tai neinvazinis būdas, nereikia durti į veną, imti kraujo“, – komentavo R. Čekauskienė.
Gydytoja hematologė atkreipė dėmėsį, jog nepaisant taikomos naujos metodikos, tuo atveju, kai donoras tinka pacientui, kamienines ląstelės bus surenkamos įprastiniu būdu – donuojant kaulų čiulpus arba ląsteles iš kraujo.
Iš visų užsiregistravusių į negiminingų donorų registrą, prireikia tik 1 iš 500. Kasmet pasaulyje ieškoma donoro apie 30 000 pacientų, Lietuvoje – apie šimtui. Net ir tarp 25 milijonų savanorių, įtrauktų į pasaulinį negiminingų kaulų čiulpų donorų registrą, ne visuomet randamas tapatus kaulų čiulpų donoras, kadangi žmogaus leukocitiniai antigenai, pagal kuriuos ir nustatomas donoro ir paciento tapatumas, labai individualūs. Pasitaiko tik tam tikrose etninėse grupėse vyraujančių žmogaus leukocitinių antigenų, todėl svarbu didinti nacionalinį šalies registrą.
Negiminingais kaulų čiulpų donorais gali būti visi sveiki, geranoriški ir atsakingi asmenys. Kadangi užsiregistravusio donoro gali prireikti tik po kelių ar keliolikos metų, į registrą įtraukiami asmenys nuo 18 iki 35 metų. Kaulų čiulpų donorais negali būti žmonės, sergantys lėtinėmis arba užkrečiamomis ligomis.
Daugiau informacijos apie projektą „Lietuvą vienijantis rekordas“ ir registracijos formą rasite www.bukgeras.lt.