„Prasideda neeilinis savaitgalis, kuomet mūsų miestas drauge su visa Lietuva švęs Valstybės dieną. Liepos 6-ąją pratęsime gražią tradiciją apdovanodami nusipelniusius kauniečius Santakos garbės ženklais, o vienam jų bus suteiktas Kauno garbės piliečio vardas. Neatsiejama šių iškilmių dalis – drauge giedama „Tautiška giesmė“. Esame savo miesto ir šalies patriotai, todėl neabejoju, kad kauniečių giedamas himnas bus girdimas visoje Lietuvoje“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Pagerbs nusipelniusius miestui

Valstybės dienai skirtų renginių ir veiklų programa startuos jau sekmadienį ir tęsis iki pat Liepos 6-osios vakaro. Šventinės dienos išvakarėse pakilią nuotaiką pakilią nuotaiką kurs tarptautinis festivalis „Operetė Kauno pilyje“, skirtas profesionalios lietuvių operos 100-mečiui. Kauno valstybinio muzikinio teatro artistai žiūrovams dovanos Džiuzepės Verdžio operą „Traviata“.

Liepos 6-osios vidurdienį Vytauto Didžiojo Karo muziejaus sodelyje kauniečių lauks Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija. Čia pat, grojant Karinių oro pajėgų orkestrui, bus dedamos gėlės prie Nežinomo kareivio kapo ir Laisvės paminklo. Iškart po to miesto erdves užpildys atlikėjo Juliaus Vilnonio kariliono varpų muzikos koncertas.

Esame savo miesto ir šalies patriotai, todėl neabejoju, kad kauniečių giedamas himnas bus girdimas visoje Lietuvoje.

Kino teatras „Romuva“ filmų mėgėjus kviečia į laikinąją salę, kur laukia ypatingas seansas – naujasis Karolio Kaupinio filmas „Nova Lituania“, vos prieš savaitę pristatytas išankstinėje premjeroje.

Pirmadienio vakarą nuo 20 val. kauniečiai kviečiami į koncertą „Operos fejerija“ Kauno pilies prieigose. Valstybės dienos renginius vainikuos iškilminga apdovanojimų ceremonija, kurioje Santakos garbės ženklais bus įvertinti pasižymėję miesto herojai, taip pat suteiktos Garbės piliečio regalijos legendiniam krepšininkui Modestui Paulauskui. Šventinį renginį vainikuos fejerverkai.

„Tautiškos giesmės“ diena

„Šventę Kaunas pasitinka pasiruošęs – miesto erdvėse plevėsuoja trispalvės, o kauniečių laukia gausi renginių ir turiningų veiklų programa. Liepos 6-ąją švęsime ne tik Valstybės, bet ir „Tautiškos giesmės“ dieną. Tradicija tapęs Lietuvos himno giedojimas bendruomenėse, šeimose, drauge su kaimynais ar draugais nuties simbolinį vienybės tiltą per Kauną, Lietuvą ir pasaulį“, – kalbėjo Kauno savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Nomeda Prevelienė. 

Drauge su viso pasaulio Lietuviais kauniečiai „Tautišką giesmę“ giedos 21 val. Ši graži iniciatyva tęsiasi jau vienuoliktus metus iš eilės. Kauno bendruomenės kviečia žmones burtis įvairiose miesto erdvėse – Jiesios piliakalnio (Napoleono kalno) papėdėje, prie Kauno pilies.

„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ idėjos autoriai, atsižvelgdami į šių dienų situaciją, ragina patirti bendrystės jausmą giedant gryname ore, saugiais atstumais tarp žmonių, o tam rinktis siūloma simbolines erdves – prie miesto upių ar ant skirtingus jų krantus jungiančių tiltų.

Himnas skambės ir iš atgimusios Vienybės aikštės, kur SBA grupė kauniečiams dovanos išskirtinį renginį – ant 13 aukštų BLC verslo centro bus išskleista 3 krepšinio aikštelių – 1306 kv. metrų – dydžio vėliava. Rekordinės trispalvės plotis siekia 27 metrus, o ilgis – daugiau kaip 48 metrai. Vėliava sveria per 100 kilogramų.

Į renginius kauniečiai raginami atsinešti trispalves bei primygtinai laikytis saugių atstumų.

Nemokamas muziejų lankymas

Kauno miesto muziejus atvers duris ir skatins turiningai praleisti dieną nemokamai aplankant ekspozicijas bei parodas. Kauno V. Kudirkos viešoji biblioteka skirtinguose filialuose visą liepos mėnesį demonstruos progines knygų, leidinių, taip pat menininkės Eglės Jesulaitytės tekstilės darbų parodas.

Prieš beveik dešimtmetį keturių draugų Kaune įkurta "Data Dog" savo veiklą pradėjo kaip internetinių puslapių ir e.prekybos sistemų kūrėja, o 2019 m. šią kauniečių įmonę po ilgametės partnerystės įsigijo "Satalia".

– Kas paskatino "Satalia" investuoti Kaune?

– Nuo pat pažinties pradžios kauniečiai mus sužavėjo savo kūrybiškumu, darbštumu, nuoseklumu, atsakomybe ir pareigingumu. Įsitikinome, kad kauniečiai yra ir bus kertiniai mūsų esamų ir būsimų produktų smegenys ir inovatoriai.

Ne mažiau svarbu ir tai, kad Kaunas – universitetinis miestas: čia sutikome talentų, kurių žinios ir pasiekimai yra išties įspūdingi, o motyvacija – pavydėtina. Siekiame įtraukti juos į inovatyvių produktų kūrimą ir plėtrą. Džiaugiamės gyvybinga ir sėkminga miesto startuolių, IT kompanijų ir akademine ekosistema. Sudėjus visa tai ir begalę kitų faktorių, neabejojame, kad Kaune yra kertinė mūsų dabartinės ir būsimos sėkmės dalis. Ir kalbu ne apie darbo atlikimą, bet apie maksimalų strateginį ir idėjinį kauniečių indėlį į mūsų sprendimus, produktus, procesus ir verslą.

Įsitikinome, kad kauniečiai yra ir bus kertiniai mūsų esamų ir būsimų produktų smegenys ir inovatoriai.

– Kokius pagrindinius pranašumus įžvelgiate Kaune ir regione?

– Lietuviai Vakarų pasaulyje išsiskiria tuo, kad gerąja prasme yra alkani – žinių, patirties, iššūkių. Jūs vis dar norite įrodyti Vakarų pasauliui savo stiprybes, tad dvigubai labiau stengiatės aktyviau domėtis, geriau pasiruošti, giliau analizuoti. Investuotojui tai reiškia stiprius talentus ir neįtikėtiną motyvaciją, virstančią puikiais rezultatais.

Negaliu nepagirti sklandžių ir paprastų sąlygų Lietuvoje kurti bei auginti verslą. Manau, bent mūsų srityje Lietuva yra viena mažiausiai biurokratiškų valstybių pasaulyje, nemaža dalis viešųjų procesų yra skaitmenizuoti – tad linkiu jums nesustoti. Didžiulis postūmis IT ir dirbtinio intelekto raidai bei inovacijoms galėtų būti viešojo sektoriaus valdomų duomenų atvėrimo, sisteminimo ir naudojimo politika.

Kalbant konkrečiai apie kauniečius – maloniai stebina čia sutinkamas žmonių smalsumas, kūrybingumas ir verslumas. Motyvuoti kauniečiai yra nesustabdomi!

– Kaip vertinate ryšį tarp verslo ir akademinės bendruomenės Kaune?

– Faktas, kad Kaunas yra universitetinis miestas, mano nuomone, sugebantis sėkmingiausiai Lietuvoje eksportuoti mokslą. Man dar labiau patinka tai, kad šiame mieste yra bent kelios akademinės specializacijos: čia stiprios ne tik technologijos, bet ir sveikatos mokslai. Manau, kad inovacijos jau seniai nebėra tik vienos srities objektas, daug perspektyvesnės yra sinergijos. Kitaip tariant, ne tiesiog dirbtinis intelektas, bet dirbtinis intelektas sveikatos apsaugos srityje. Nuoširdžiai tikiu, jog Kaunas turi neišsemiamą potencialą ir čia esama daug erdvės bendradarbiavimui stiprinti.

„Satalia“ nuotr.

– Papasakokite, ką šiuo metu kuria "Satalia Lithuania" komanda?

– Mūsų kuriami dirbtiniu intelektu grįsti produktai sprendžia sudėtingas matematines problemas ir padeda mūsų klientams, tarp kurių ir tokios kompanijos kaip "Tesco", PwC, BBC, optimizuoti transporto, prekybos, žmogiškųjų išteklių ir kitų sričių veiklas ir procesus.

Štai JK mažmeninės prekybos gigantė "Tesco" naudoja "Satalia Delivery" kurjerių maršrutų planavimo ir optimizavimo priemonę, kuris padeda padidinti prekių pristatymo mastus ir tikslumą, pagerinti pirkėjų pasitenkinimą, sumažinti degalų sąnaudas, nuvažiuojamų kilometrų kiekį ir gamtos pėdsaką.

Noriu didžiausias padėkas perduoti Kauno komandai, dirbančiai su šiuo produktu. Koronaviruso akivaizdoje, e.prekybos apimtims išaugus dvigubai kone per naktį, mūsiškiai atkakliai dirbo, kad išvengtų bet kokių sistemos sutrikimų ir padėtų ženkliai išplėsti klientų verslo apimtis.

Taip pat, pastebėję, kad prekių pristatymas tą pačią dieną verslams tapo prioritetu, nusprendėme imtis naujo produkto "Satalia Delivery Same Day" kūrimo, atveriančio naujų galimybių planuojant, optimizuojant pristatymus tą pačią dieną, ir sudarant dinaminę kainodarą.

Kitas didysis mūsų produktas, kurį vystome ir Kaune, yra "Satalia Workforce" – darbo pamainų ar komandinio darbo planavimo ir optimizavimo įrankis. Iliustruosiu paprastu pavyzdžiu: profesinių paslaugų kompanijose gali dirbti keli tūkstančiai darbuotojų su unikaliais įgūdžiais bei kompetencijomis, atostogų grafikais ir prioritetais, atstumais iki namų ar klientų ir panašiai. Suformuoti optimalias komandas, pamainas ir grafikus atsižvelgiant į minėtus faktorius yra milžiniška matematinė ir optimizavimo problema, kurią "Workforce" sėkmingai sprendžia.

– Kaip dažnai pats apsilankote Kaune?

– Kaune lankausi bent keletą kartų per metus ir visada atvykstu su didžiausiu malonumu, kaskart laukdamas, ką naujo pavyks atrasti šį kartą. Turiu savo pamėgtas vietas, jau nebeklausinėju kelio (bent jau Senamiestyje), tad čia jaučiuosi it namie. O ir atvykstu ne pas kolegas, bet pas draugus. Ne kartą čia lankėsi ir mano šeima.

Pastebėjau, kaip Kaunas pastaraisiais metais pradėjo aktyviau išnaudoti savo milžinišką kultūrinį, socialinį ir gyvenimo kokybės potencialą. Miestas tapo gražesnis, gyvybingesnis, atviresnis, tiesiog europietiškesnis. Manau, kad Kaunas per pastaruosius penkerius metus parodė pavyzdį kitiems Lietuvos ir pasaulio miestams, kad santykinai nedideli, bet gyventojams svarbūs ir matomi pokyčiai gali sukurti milžinišką poveikį, kuris virsta noru čia būti, kurti.

Patikėkite, investuotojai tiki ne vien matematika. llgalaikiškai žiūrintys ir aukštą pridėtinę vertę kuriantys verslininkai tiki regionais, kurių gyventojams gera būti, lengva augti, tobulėti, ir malonu leisti laiką mieste. Manau, kad Kaunas šiose srityse padarė didelį ir gerai matomą progresą. Dabar labai svarbu nesustoti ir tobulėti toliau, nes kiti miestai ir regionai taip pat nemiega.

„Postūmį naujo darželio statyboms davė tvirtas Vyriausybės palaikymas – skirta pusantro milijono eurų. Tai yra beveik pusė visos projekto vertės. Tokia finansinė injekcija leido pradėti darbus nieko nelaukiant. Norisi, kad mažieji kauniečiai augtų šiuolaikiškoje, patogioje aplinkoje, todėl nuo pat pradžių nesižvalgėme į trumpalaikių konstrukcijų sprendimus, bet projektavome jaukų, šiuolaikišką pastatą“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

12 lopšelio ir darželio grupių

Pagal sutartį 3,4 mln. eurų kainuosianti ugdymo įstaiga bus pastatyta per 19 mėnesių. Šiuo metu rengiamas darbų planas, ruošiamasi aptverti ir įrengti statybvietę. Dar šią vasarą turėtų prasidėti realūs darbai.

Postūmį naujo darželio statyboms davė tvirtas Vyriausybės palaikymas – skirta pusantro milijono eurų.

A+ energetinio naudingumo klasės darželį statys nemažą patirtį turinti bendrovė „Statybų vizija“, Kauno mieste jau įgyvendinusi Veršvų gimnazijos pradinės mokyklos pastato projektą Romainiuose ir šiomis dienomis baigianti statyti naująją irklavimo bazę ant Lampėdžių ežero kranto.

Naujame darželio pastate bus įrengta 12 grupių, taip pat sporto, užsiėmimų salės, valgykla, specialistų kabinetai ir kitos reikiamos patalpos. Įstaigą lankys 200 vaikų, kuriuos ugdys daugiau kaip 50 specialistų.

Projektuojamos dvi lopšelio grupės. Taip pat numatytos keturios grupės vyresniems auklėtiniams nuo 2 iki 3 metų amžiaus, kurias lankys po 15 vaikų ir šešios grupės nuo 3 metų iki priešmokyklinio ugdymo pradžios, talpinančios po 20 vaikų.

Pradžia naujiems projektams

Vaikų darželio projektą parengė bendrovės „Simper“ architektų ir inžinierių komanda. Pasak autorių, projektuojant pastatą didžiausias dėmesys buvo skirtas darželio vidaus ir lauko erdvių funkcionalumui. Darželis išsiskirs jaukia aplinka ir žaidimų erdvėmis, kurios skatins vaikų judrumą bei smalsumą.

„Vidaus erdvių sprendimuose siekta multifunkciškumo, galimybės transformuoti erdves, atsižvelgiant į ugdymo procese iškylančius poreikius. Projekte pasitelkti energetiškai efektyvūs inžineriniai sprendimai, vertinta palankaus patalpų mikroklimato kūrimo būtinybė“ , – kalbėjo bendrovės „Simper“ direktorius Vilmantas Padaiga.

V. Matijošaitis teigia, kad naujasis darželis Kuršių gatvėje tebus įžanga tolesniems darbams: „Akivaizdu, jog augančiam Kaunui reikia daugiau ugdymo įstaigų, todėl naujam gyvenimui rengiamės prikelti ir buvusį darželį Vilijampolėje, Jūratės gatvėje. Nuolat atnaujiname ir remontuojame esamus darželius, nes miesto pareiga yra užtikrinti vaikams pačias geriausias sąlygas augti.“

Daugiau darželių kauniečiams

Pasak mero, dar vieną darželį Šilainių seniūnijoje planuojama statyti Romainiuose, Vijūkų gatvėje. Šiuo metu rengiami priešprojektiniai pasiūlymai, kurių pagrindu bus ruošiamas techninis projektas. Šį darželį turėtų sudaryti 14 grupių.

„Šilainiuose gyvena beveik 60 tūkstančių gyventojų, tai didžiausia Kauno ir net visos šalies seniūnija, todėl visiškai natūralu, kad nauji darželiai projektuojami būtent šioje miesto dalyje. Nuolat stebime situaciją ir darbus planuojame kelerius metus į priekį, kad suspėtume su augančiu miestu“, – kalbėjo Kauno mero pavaduotoja Rasa Šnapštienė.

Tuo metu Vilijampolėje, Jūratės gatvėje naujam gyvenimui netolimoje ateityje bus prikeltas buvęs darželis. Jau rengiamas techninis projektas, o iki metų pabaigos konkurso būdu planuojama išrinkti rangovą. Čia įsikurs devynios grupės.

Darbai visame mieste

Iš viso Kaune šiuo metu veikia 93 ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Darželiai nuolat atnaujinami: pastatai apšiltinami, tvarkoma įstaigų aplinka, modernizuojami sanitariniai mazgai, virtuvės ir patalpos.

„Darželių remontas ir atnaujinimas – nuolatinis ir nenutrūkstamas procesas. Darbų spektras varijuoja nuo čiaupo pakeitimo iki fasado ir stogo apšiltinimo, kiemo ir visos aplinkos tvarkymo“, – teigė Kauno savivaldybės Aprūpinimo skyriaus vedėjas Artūras Andriuška.

Pasak jo, esminis lūžis remontuojant darželius buvo pasiektas 2016–2017 metais, kuomet buvo atnaujinta per 200 sanitarinių mazgų, taip pat daug dėmesio skirta įstaigų virtuvėms modernizuoti.

Šiuo metu atnaujinimo darbai vyksta „Ežiuko“ (A. Mapu g. 12), „Boružėlės“ (Bitininkų g. 21), „Šnekučio“ (Kariūnų pl. 7) darželiuose, čia apšiltinami pastatų fasadai bei stogai, renovuojamos vidaus erdvės. Darbai įsibėgėja ir darželyje „Svirnelis“ (S. Lozoraičio g. 24) bei Kauno Žaliakalnio darželyje-lopšelyje.

Nauji namai

Kauno policija pradėjo naujų namų statybas. Radvilėnų plente 2022-aisiais įsikurs apie 450 policijos pareigūnų. Jie šiuo metu dirba senos statybos komisariatuose, išsidėsčiusiuose įvairiose miesto vietose.

Čia įsikurs trijų policijos komisariatų pareigūnai, veiks specializuoti padaliniai, skaičiuojame, kad čia dirbs apie 30 proc. visų Kauno miesto policijos pareigūnų.

„Atvykus į Kauną nusistebėjau, kad kai kurių pastatų būklė yra prasta ir reikia gerinti komforto sąlygas. Prašome pareigūnų dar šiek tiek pakentėti ir po poros metų bus galima oriai tęsti tarnybą, komfortiškai eiti į darbą ir galbūt net nenorėti iš jo išeiti. Čia įsikurs trijų policijos komisariatų pareigūnai, veiks specializuoti padaliniai, skaičiuojame, kad čia dirbs apie 30 proc. visų Kauno miesto policijos pareigūnų“, – komentavo laikinai Kauno apskrities policijos viršininko pareigas einantis Elanas Jablonskas.

Jis tikino, kad naujajame policijos komisariate bus ženkliai pagerintos ne tik pareigūnų darbo sąlygos, bet taip pat bus maloniau lankytis ir interesantams. Centrinis Vyriausiojo policijos komisariato pastatas, įsikūręs Vytauto prospekte, išliks, iš jo pareigūnai į naująjį pastatą perkeliami nebus. Tačiau ir šio pastato laukia atnaujinimo darbai.

Elanas Jablonskas

Išskirtinis projektas

Kauno policijos komisariato statybų projektas įgyvendinamas viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdu. Partnerystės sutarties laikotarpis truks penkiolika metų, per kuriuos bendrovei bus sumokėta 23,5 mln. eurų.

Tai gera žinia ne tik Kauno policijai, bet ir Kauno miesto bendruomenei, o kartu ir visai Lietuvai.

„Tai gera žinia ne tik Kauno policijai, bet ir Kauno miesto bendruomenei, o kartu ir visai Lietuvai. Tikimės, kad labai greitu metu, visos šio pastato vizualizacijos taps kūnu ir turėsime modernias patalpas. Šis projektas išskirtinis, nes tai yra valstybės ir privataus verslo bendradarbiavimo pavyzdys“, – kapsulės įkasimo ceremonijoje kalbėjo Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.

„Tokia partnerystės sutartis nurodo, kad per tris metus turėjome suprojektuoti pastatą, pastatyti ir dvylika metų jį prižiūrėti, tad Kauno policijos komisariatui beliks tik visą dėmesį skirti savo tiesioginei veiklai. Džiugu, kad Lietuvos policija yra viena pirmųjų institucijų, kurios labai aktyviai įgyvendina tokius partnerystės projektus“, – pridūrė projektą įgyvendinančios bendrovės „Merko“ generalinis direktorius Saulius Putrimas.

Renatas Požėla

Draugiškas aplinkai

Naujasis Kauno policijos komisariatas bus draugiškas aplinkai ir atitiks A++ energetikos klasę. Tikimasi, kad įgyvendinus projektą, nereikės išleisti nė euro elektros ir šilumos gamybai, mat ant pastato bus sudėtos žaliosios technologijos, leidžiančios energiją imti iš gamtos resursų.

Statybų metu bus panaudotos moderniausios technologijos. Pastato šildymui, vėdinimui ir vėsinimui bus naudojamas geoterminis šildymas bei saulės baterijos.

Visa statybų teritorija apima apie 2 ha ploto. Bus įrengta apie 400 automobilių statymo vietų. Pats komisariatas užims 6,3 tūkst. kv. m plotą.

Visvaldas Matijošaitis

Jos metu Lietuvos šaulių sąjungos vadą pulkininką leitenantą Gintarą Koryzną pakeis pulkininkas Albertas Dapkus, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Renginys prasidės iškilminga Vyčio kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija. Šaulius ir renginio svečius pasveikins krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, dalyvaus kariuomenės atstovai, Seimo nariai, buvę Lietuvos šaulių sąjungos vadai, rinktinių vadai, Lietuvos šaulių sąjungos štabo darbuotojai ir kiti svečiai.

Apie 20 šaulių iškilmingai prisieks būti ištikimi Lietuvos Respublikai, ginti ir saugoti jos nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką, laikytis Lietuvos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai vykdyti šaulio pareigas.

Lietuvos šaulių sąjungos vadas G. Koryzna nusipelniusiems šauliams įteiks apdovanojimus už pavyzdingą šaulišką veiklą bei tarnystę Lietuvai.

Lietuvos šaulių sąjunga yra valstybės remiama savanoriška sukarinta pilietinės savigynos asociacija, padedanti užtikrinti nacionalinį saugumą. Ji vienija įvairių sričių profesionalus, įvairaus amžiaus žmones, kurie neabejingi valstybės gyvenimui ir gynybai.

Organizacija šio metu turi apie 12 tūkst. narių.

Portalo skaitytojas pasidalijo naktį užfiksuotomis juodų dūmų nuotraukomis ir vaizdo medžiaga.

Kaunietis pasakojo dūmus pastebėjęs apie 1.30 val. nakties. Per porą minučių dūmai išplito ir virto dideliu juodu dūmų kamuoliu.

Pasak vaikino, buvo iškviesti ugniagesiai ir po maždaug pusvalandžio dūmai dingo ir liepsnų pro medžius jau nebesimatė.

Paaiškėjo, kad Vilijampolės parke, prie Neries krantinės, naktį kažkas uždegė didelę krūvą padangų.

Kauno priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos budintis pareigūnas informavo, kad ugniagesiai į gaisravietę Neries krantinėje atvyko 2.03 minutės.  Atskubėję rado degančią 8 metrų ilgio, 8 metrų pločio ir 2 metrų aukščio sukrautą degančią padangų krūva. Padangų laužą gesino dvi ugniagesių cisternos, buvo sunaudota 20 kubų vandens. Ugniagesiai liepsnas tramdė apie valandą. 

Pasak pareigūno, tai jau ne pirmi metai, kai kauniečiai taip nevykusiai pramogauja. Anksčiau tuo pasižymėjo Šančiai, dabar veiksmas persikėlė į Vilijampolę. Anot ugniagesio, ir šį kartą ruošdamas tokį „Joninių laužą“ kažkas rimtai paplušėjo, nes anksčiau šioje vietoje padangų tikrai nebuvo.

Portalas neatsakingiems piliečiams primena, kad už netinkamą atsikratymą padangomis, jų išmetimą ar deginimą gresia ir administracinė atsakomybė bei baudos iki 1158 eurų. Taip pat gyventojai tokiu atveju gali būti įpareigoti atlyginti ir gamtai padarytą žalą.

Uždaro pervažą

Pirmieji vairuotojai šią savaitę jau išbandė važiavimą naujuoju tuneliu. Pasak statybos darbus atlikusios bendrovės „Autokausta“ gamybos direktoriaus Justino Jasiulevičiaus, tunelio aukštis siekia apie 7, o plotis 9 metrus.

„Nuo šio ketvirtadienio bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ uždaro pervažą, todėl dieną prieš atidarome tunelį ir visą Marių-Palemono gatvių transporto mazgą, kad vairuotojai galėtų apsiprasti. Nors darbai nėra iki galo užbaigti, tačiau transporto judėjimui tai netrukdys. Stebėsime situaciją ir nedelsiant reaguosime jeigu vairuotojams kils nepatogumų“ – sakė J. Jasiulevičius.

Pernai rudenį kauniečiai atsisveikino su Amalių pervaža. Vietoje jos įrengti keturi tuneliai. Du iš jų skirti automobiliams, kiti – dviratininkams ir pėstiesiems. Dar vieną pėsčiųjų tunelį į Ugniakuro gatvę planuojama užbaigti iki šių metų pabaigos.

„Panaikinta geležinkelio pervaža visų pirma reiškia didesnį saugumą eismo dalyviams. Tuo pačiu tai sklandesnis eismas, mažiau spūsčių ir mažesnė tarša Palemonui“, – pabrėžė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

Artėja į pabaigą

Nauji tuneliai ir požeminės perėjos tik dalis kur kas didesnio paveikslo. Nuo Kauno geležinkelio stoties iki Palemone įrengto intermodalinio terminalo šiuo metu rekonstruojamas esamas plačiojo standarto (1520 mm) geležinkelis, o šalia tiesiama nauja europinio standarto (1435 mm) vėžė ir iešmai, įrengiama „Rail Baltica“ infrastruktūra.

Panaikinta geležinkelio pervaža visų pirma reiškia didesnį saugumą eismo dalyviams. Tuo pačiu tai sklandesnis eismas, mažiau spūsčių ir mažesnė tarša Palemonui.

„Šioje atkarpoje atlikta apie 70 procentų darbų. Ruošiamos sankasos ir gruntas, tvirtinami šlaitai, valoma teritorija. Tai ilgiausiai užtrunkantys darbai. Naujų bėgių klojimas bus kaip vyšnia ant torto, kurią uždėsime paskutiniame etape. Didžiąją dalį suplanuotų darbų tikimės užbaigti iki metų pabaigos, o sutvarkyti aplinką – 2021 metų pradžioje“, – komentavo bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ Komunikacijos departamento atstovas Domas Jurevičius.

Pastačius strateginę geležinkelio jungtį, kuria bus atvestas europinės vėžės geležinkelis nuo Lenkijos-Lietuvos valstybių sienos iki Kauno intermodalinio terminalo, Palemone pilnu pajėgumu pradės veikti didžiausias Baltijos šalyse krovinių, vežamų skirtingų standartų geležinkeliais, perkrovimo punktas.

Palemone iš viso bus įrengti trys tuneliai automobiliams ir keturios požeminės perėjos pėstiesiems bei dviratininkams.

Pasitikėjimo renkant būsimų pirmenybių vietas ir vėl sulaukė Lietuva, kuriai patikėtas pasaulio moterų čempionato III diviziono rengimas.

Lietuvos vyrų rinktinė, atšaukus 2020-ųjų metų planetos pirmenybes, į Katovicų (Lenkija) miestą vyks kitąmet. IIHF nusprendė, jog šiemet šiame mieste turėjęs vykti čempionatas bus surengtas po metų. Lietuvių varžovai būsimame pasaulio čempionate nesikeičia: jais lieka Lenkijos, Japonijos, Estijos, Ukrainos ir Serbijos ledo ritulininkai.

Būsimo pasaulio čempionato vieta nesikeičia ir U-18 rinktinei, kuri kitąmet vyks į Taliną, kuriame turėjo varžytis šiemet. Tuo tarpu U-20 rinktinės laukia išvyka į Rumuniją, kur be šeimininkų ir mūsų šalies atstovų taip pat varžysis Italijos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos bei Korėjos rinktinės. Šis turnyras planuojamas surengti kitų metų vasarį.

Išskirtinis sezonas laukia Lietuvos moterų rinktinės. Po debiuto pasaulio čempionato III divizione Bulgarijoje, mūsų šalies atstovių lauks dvigubas iššūkis kitame sezone. Jau gruodį jų laukia išvyka į Reikjaviką, kur pirmą kartą šalies istorijoje Lietuvos moterų rinktinė stos į kovą olimpinių žaidynių atrankoje. Islandijoje mūsų šalies atstovės varžysis keturių komandų pirmo atrankos etapo varžybose, kuriose dėl vienintelio kelialapio tolyn savo jėgas lietuvės išbandys su Islandijos, Bulgarijos ir Honkongo rinktinėmis.

Ne ką mažesnis iššūkis mūsų šalies atstovių laukia kitąmet: Lietuvos moterų rinktinė kovos namuose laukiančiame pasaulio čempionate. IIHF patvirtino lietuvių pateiktą paraišką surengti 2021 metų pasaulio moterų čempionatą, o jis planuojamas surengti 2021 metų kovo 15-21 dienomis Kaune.

Sprendimas surengti čempionatą Kaune priimtas atsižvelgus į IIHF norą nutolinti pasaulio čempionato datą bei padidinti turnyro dalyvių skaičių. Prie seniau šiame lygmenyje žaidusių Ukrainos, Belgijos, Rumunijos, Bulgarijos ir Honkongo rinktinių jungiasi ir Estijos bei Bosnijos ir Hercegovinos moterų rinktinės, tad turnyre dalyvaus aštuonios rinktinės.

Norint surengti aštuonių komandų turnyrą reikalingos dvi aikštelės, o tokį reikalavimą galės įvykdyti šiuo metu vis dar statoma naujoji Kauno ledo arena. Kauniečiai planuoja statybos darbus baigti dar šių metų gruodį, tad spėjus laiku pabaigti arenos statybas, būtent šiame mieste būtų surengtos pasaulio moterų čempionato III diviziono kovos.

2021 metais Lietuvos kaimynystėje bus surengtos ir aukščiausio lygio ledo ritulio kovos: būsimų metų pasaulio vyrų elitinį čempionatą surengs Baltarusija ir Latvija, o komandos varžysis Minsko ir Rygos miestuose.