Kai kurie internautai suskubo įspėti, kad „tuoj bus reikalų už prekinio ženklo panaudojimą“.

Kauno miesto savivaldybės atstovai portalui kauno.diena.lt teigė nieko nežinoję apie tokių marškinėlių kūrimą. Tačiau „Nike“ atstovai patvirtino, kad tai tikrai nėra klastotė, kad tokius marškinėlius užsakė patys „Nike“.

Susižavėjusiems kauniečiams komentatoriams, kad pasaulinė bendrovė skyrė tiek dėmesio Kaunui, ūpą bandė numušti kai kurie kitų miestų internautai. „Sakot, ania“, – įkėlė nuotrauką marškinėliais su „Vilnius. Just do it“ užrašu vilkinti mergina.

Anot jos, tai nėra išskirtinis projektas tik Lietuvai. Vadovė  minėjo,  kad sukurta marškinėlių ir su Talinu, Ryga, o taip pat kitų šalių didmiesčiams.

„Lietuvoje dar prekiaujama marškinėliais su Vilniaus ir Klaipėdos pavadinimais“, – portalui kauno.diena.lt teigė „Nike“ prekės ženklo atstovė Lietuvoje Milda Monstavičiūtė.

Dabar konkurencijos, bent jau krepšinyje, mažiau. „Žalgiris“ 9 metus iš eilės tapo Lietuvos krepšinio lygos čempionu. 

Tačiau kova tarp sostinės ir laikinosios sostinės, gal ir netiesioginė, persikėlė į kitą lygmenį. Prieš savaitę Kauno meras Visvaldas Matijošaitis pranešė apie norą prie miesto prijungti 13 rajono seniūnijų, kurių plotas 2 kartus didesnis už dabartinį miestą. Po tokių jungtuvių Kaunas taptų didesniu miestu už sostinę. 

Nors išskirtinių atvejų yra, tačiau dažniausiai šalių sostinės – ne tik svarbiausi valstybių ekonominiai ir kultūriniai centrai, bet ir didžiausi miestai pagal plotą. Vilnius nesijaudina, kad pastarąjį titulą gali prarasti. 

Dar visai neseniai Kaunas kvietė vilniečius vakarienės, o sostinėje atsirado reklamos, kviečiančios kauniečius sugrįžti gyventi į gimtąjį miestą. Apžvalgininkas Rimvydas Valatka tokiuose ir panašiuose Kauno veiksmuose įžvelgia ne tik norą lygiuotis į sostinę. 

Tiesa, ekonomistai sako, kad Kaunui būtų išties naudinga, jei miesto plotas padidėtų. 

Kuo pasigirti konkurencinėje kovoje Kaunas turi ir dabar. O pasigirti mėgsta. Štai neseniai Kauno savivaldybė pašiepė Vilnių. Kaunas stadioną jau stato ir kitą kartą Cristiano Ronaldo esą galės žaisti ne ant dirbtinės žolės Vilniuje. Prie nacionalinio stadiono griuvėsių Vilniuje žolė gal ir ne dirbtinė, tačiau statybomis dar negresia – sutartis bus pasirašyta tik lapkritį. 

2017 metais Kaunas atnaujino autobusų stotį – pavadino ją moderniausia Rytų Europoje. Vilniaus autobusų stotis tokiais epitetais dar svaidytis negali, nors apie paties stoties rajono atnaujinimą jau kalbama. 

Sostinės Lukiškių aikštėje vis dar nėra jokio memorialo. O Kaunas „Laisvės karį“ pasistatė. Ir dar nusprendė, kad jis turi būti tris kartus aukštesnis nei planuotas sostinėje. 

Tiesa, Vilniaus valdžia gali pasakyti – miestas vis dar moka didžiausias algas šalyje. Čia vis dar glaudžiasi svarbiausios valstybės institucijos, atnaujinamas autobusų parkas, per metus nutiesta apie 20 kilometrų dviračių takų. 

Sostinės meras sako į Kauną, kaip pavyzdį, nesižvalgantis. Vilniui konkurentai – visai kiti miestai. Vargu, ir ar laikinoji sostinė gali tapti svarbesniu miestu už sostinę. 

O Kaunas sako, kad jie su Vilniumi visai nekonkuruoja. 

Dar prieš 16 metų iškelta dvimiesčio idėja liko neįgyvendinta. Tačiau tam galbūt laikas dar ateis. 

Ar Kaunas iš tiesų taps didesnis nei Vilnius, nuspręs patys gyventojai. Organizuojamas mini referendumas, per kurį savo nuomonę tars Kauno rajono gyventojai. Tiesa, praėjusią savaitę prie miesto savivaldybės susirinkusios rajono bendruomenės prieš jungtuves protestavo.

Kaip skelbia Kauno miesto savivaldybė, šventė organizuojama minint Kauno ir Lipės apskrities bendradarbiavimo 30-metį.

Šia proga miesto restoranai kvies paragauti vokiškų patiekalų, kino centras „Romuva“ rengs vokiškų filmų peržiūras, į Kauno gatves išriedės vokiečių menininkų išpieštas autobusas.

Penktadienį šia proga vyks „Lietuvos – Vokietijos verslo forumas“, istorikų diskusija apie bendrą Kauno ir Vokietijos istoriją.

Savaitgalį mieste taip pat vyks keli vokiškos muzikos koncertai.

Visą savaitę Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis vilkas“ ir NATO priešakinių pajėgų grupė „eFP Battle Group“ prie Kauno pilies esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje kauniečiams pademonstruos karinę techniką.

Nesutiko įsileisti

Skilę langai, apsilaupusios sienos, vonios plytelės su pelėsiu – kai paskutinį kartą, maždaug prieš dešimtį metų, lankiausi keliuose Kauno studentų bendrabučiuose, išvydau būtent tokį vaizdą. Tiesa, ir istorijos, kurios tąkart liejosi iš studentų lūpų buvo kur kas pikantiškesnės. Merginos prisiminė makaronus, paskanintus soda, vaikinai – kaktusus, pražydusius unitazuose. Tada sužinojau ir apie pirties dienas bendrabučiuose.

"Uždarai visus langus, duris, ant kaitlentės uždedi didelius puodus. Vanduo verda, garuoja, o tu sėdi pusplikis", – į delnus sau prunkštė studentai.

Šįsyk nieko panašaus neišgirdau, o ir pačių bendrabučių vaizdas gerokai pasikeitė. Per pastaruosius kelerius metus į gyvenamuosius pastatus, skirtus studentams, investuotas ne vienas milijonas eurų. Už juos įrengtos naujos modernios vietos, nupirkta buitinė technika, baldai, renovuoti dušai ir vamzdynai, bendrosios erdvės, įdiegtas spartusis belaidis internetas, stebėjimo sistema.

Žinau, skaudulių tebelikę. Vienas tokių – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) 3-asis bendrabutis, nuo kurio vaizdų prieš metus kraupo ne tik studentai, bet ir jų tėvai. Bene labiausiai pastaruosius piktino bendrų dušų, prausyklų ir tualetų būklė – sudaužytos plytelės, byrančios sienos, ne pirmą dešimtį metų skaičiuojanti santechnika ir nutrinti suoliukai. Noriu tikėti, kad šiemet būsimuosius medikus bendrabutis pasitiko bent šiek tiek pasikeitęs. Kaip yra iš tiesų, kiek vėliau sužinosime iš pirmakursių, mat LSMU studentų atstovybės nariai, paprašyti trumpos ekskursijos po universitetui priklausančius bendrabučius, bendrauti atsisakė.

Kainą lemia patogumai

Kauno technologijos universitetas (KTU), ko gero, turi daugiausiai bendrabučių – studentams kasmet siūloma rinktis gyvenamąją vietą viename iš dvylikos pastatų. Mes apsilankėme 2-uoju numeriu pažymėtame KTU bendrabutyje, esančiame Studentų gatvėje.

"Esate susitarę?" – bendrabučio budėtojas persisvėrė per langelį ir įtariai dirstelėjo.

Anksčiau visi svečiai vidun patekdavo palikę asmens dokumentą. Pasikeitus asmens duomenų apsaugos įstatymui, kiekvienam užėjusiam vidun išduodami laikini pažymėjimai, suteikiantys teisę svečiuotis nuo 8 val. ryto iki vidurnakčio. Tiek netrukome – pažintis su bendrabučiu tęsėsi gerą pusvalandį. Per jį aplankėme studentų virtuves, poilsio zonas, sporto salę, skalbyklą ir vieną kambarį. Nuo pastarojo ir pradėsiu.

"Pamenu, prieš dvejus metus atvažiavau į Kauną vos su keliais daiktais. Žiūriu į didelę sieninę spintą kambaryje ir galvoju, ką į ją dėsiu. Dabar priešingai – suku galvą, kaip į ją viską sutalpinti", – triviečio kambario, kuriame skaičiuos jau trečius metus, duris atvėrė KTU trečiakursė Viktorija.

Daiktai, anot merginos, kuria jaukumą, todėl ant lovos ji patupdė didelį, geriausios draugės dovanotą pliušinį meškiną, palangę papuošė vazonine gėle, o rašomojo stalo kampe įrėmino kelias nuotraukas. Mielai jas būtų pakabinusi ir virš lovos, tačiau laisvę riboja taisyklės – renovuotuose kambariuose griežtai draudžiama ką nors kabinti ant sienų, galima stumdyti tik baldus. Jų kambariuose nėra daug. Po lovą, rašomąjį stalą ir komodą kiekvienam studentui.

"Nerenovuotuose kambariuose studentai, prieš tai susiderinę su administracija, gali daryti ką nori. Atsikėlę į nerenovuotą bendrabutį ir patekę į tokius sutvarkytus kambarius, naujakuriai labai džiaugiasi", – pasakojimą tęsė studentė.

Už vietą triviečiame kambaryje Viktorija moka 54 eurus. Tiesa, jei ne bendrabučio pirmininkės pareigos, už kurias jas suteikiama 50 proc. lengvata, studentė mokėtų 108 eurus. Prieš metus įkainis esą buvo mažesnis – apie 90 eurų žmogui. Mokesčio dydį, anot jos, diktuoja kambario sąlygos. Tarkime, renovuotas vienvietis studentui gali atsieiti apie 140 eurų, o lova prastesnės būklės triviečiame kambaryje – apie 65 eurus.

Nesisavina svetimo maisto

Kiekviename KTU 2-ojo bendrabučio kambaryje stovi po mažą šaldytuvą. Tokiu pačiu naudojasi ir Viktorija. Į jį deda būtiniausius produktus, kuriuos bet kada galėtų pasiimti. Didieji, bendro naudojimo šaldytuvai stovi atnaujintose virtuvėse. Nors prabanga nedvelkia, tvarka šiose patalpose preciziška.

"Netiesa, kad studentas visada alkanas", – paklausta, ar pasitaiko atvejų, kad ryte į šaldytuvą pasidėjęs mėsos kepsnį vakare jo neberanda, Viktorija papurtė galvą.

Bendrabutyje galioja ir nuobaudų sistema. Surinkęs tris gali skristi lauk.

Bendrabučio gyventojai nesisavina svetimo maisto ir, priešingai nei prieš keliolika metų, nekemša tiek bulvių ar makaronų. Dabar puoduose kur kas dažniau troškinama vištiena, kurią jie valgo su pačiais įvairiausiais garnyrais. Pasikeitė ir studentų artimųjų įpročiai – vietoje lašinių gabalo, kiaušinių ir maišo bulvių savo vaikams tėvai krauna jau paruoštus patiekalus.

"Lietuviai šios tradicijos neturi, o štai užsieniečiai labai dažnai vakarieniauja kartu prie bendro stalo bendrabučio virtuvėje. Būna, eini pro kurį nors aukštą ir jauti malonų kvapą", – Viktorija tikino geriausiai atskirianti indiškus prieskonius.

Virtuvėje taip pat galioja bendrosios naudojimosi taisyklės, studentus įpareigojančios po savęs sutvarkyti stalviršius ir stalus, nepalikti šiukšlių ir neatnešti jų iš kambarių. Žalą už sugadintą turtą privalo atlyginti kaltininkas, jei jis nerandamas, atsakomybė krenta ant viso aukšto gyventojų pečių.

"Bendrabutyje galioja ir nuobaudų sistema. Surinkęs tris gali skristi lauk", – atvejų, kad taip būtų nutikę V.Varnaitė neprisiminė, tačiau prasitarė pažinojusi kelis studentus, kuriems iki lemtingojo skrydžio tetrūko vienos nuobaudos.

Mokama skalbimo paslauga

KTU studentai rūsyje turi poilsio zoną su sėdmaišiais ir televizoriumi. Šalia – nedidelė sporto salė su senutėle įranga. Čia pat kambarys studentų dviračiams ir nemokama skalbykla, priešingai nei Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) bendrabutyje, Taikos prospekte, kuriame apsilankėme netrukus. Tikslios sumos mus sutikusi viešojo administravimo trečiakursė Lina Bernotaitė negalėjo pasakyti, bet spėjo, kad skalbimo ir džiovinimo paslauga VDU studentams atsieina apie 5 eurus. Neturėdami pasirinkimo vieni šiuos pinigus krapšto iš savo kišenės, kiti kaupia nešvarius drabužius visą savaitę, o tada veža namo. Pastarąjį variantą renkasi ir Lina.

"Niekada nesinaudojau bendrabučio skalbyklėmis ir džiovyklėmis. Kaina per didelė", – plungiškė skaičiavo su maišu drabužių namo važiuojanti du kartus per mėnesį.

Jei savaitgaliais būna studentų atstovybės renginių, tada tik vieną kartą. Trečius metus bendrabutyje gyvenanti Lina neslėpė, šiek tiek pavargusi nuo keturių sienų, kurios atstoja ir miegamąjį, ir valgomąjį, ir darbo kambarį. Vonios kambarį esą taip pat norėtųsi dalytis ne su penkiomis studentėmis kaip dabar. Todėl plungiškė svarsto galimybę keltis į butą.

"Šiaip čia viskas gerai. Turime dvi dideles fojė su staliukais, pufais, televizoriumi ir stalo futbolu, sporto kambarį su treniruokliais. Kambariai tvarkingi, dėl studentų irgi nėra problemų. Feisbuke yra mūsų grupė, ten parašome, jei kas negerai. Gal kas mašiną ne taip pastatė, gal per garsiai klauso muzikos ir t.t.", – apie bendrabučio gyventojų komunikaciją kalbėjo 21-ų mergina.

Bendro naudojimo tualetai

Bene labiausiai barakus priminė Kauno kolegijos bendrabučiai. Lydima studentės Tomos Petrylaitės, tądien aplankiau du iš esamų keturių. Pirmajame kambarių pamatyti nepavyko. Sutikti studentai tik skėsčiojo rankomis, esą svečių jie nepasiruošę priimti – viduje netvarka.

Stabtelėjusi prie virtuvės, akimirkai sutrikau. Kur lentynos, kur šaldytuvai, kur kėdės ir bent minimalus jaukumas, kurį pajutau VDU ir KTU bendrabučiuose?

"Visus indus, įrankius ir maistą studentai laiko savo kambariuose", – Toma tikino, kad stalų funkcija virtuvėse taip pat labai ribota.

Akademinis jaunimas prie jų nesėdi ir nevalgo, tik pjausto produktus arba ką nors pasideda prieš nešdamiesi į savo kambarius. Virtuvę studentai prižiūri pagal slankųjį grafiką – vieno kambario gyventojai visą savaitę valo grindis, dujines virykles, kriaukles ir neša šiukšles. Neatlikus pareigų, budėjimas kartojamas.

Prieš atsisveikindami su pirmuoju pastatu, žingsnį sulėtinome prie bendrų prausyklų ir tualetų. Kriauklės švarios, tačiau plytelės daug kur suskilinėjusios, o unitazai ne visi su dangčiais. Dušo kabinos, jei jas taip galima pavadinti, be užuolaidų ar skiriamųjų sienelių. Renovuotame bendrabutyje vaizdas buvo geresnis – sutvarkyti koridoriai, prausyklos, virtuvės. Čia atvėrėme ir vieno kambario duris.

"Studentės dar negrįžo po vasaros, todėl taip tuščia", – į pagerintą dvivietį kambarį pirmajame aukšte kvietė Toma.

Šalia – virtuvė ir vonios kambarys. Minėtais patogumais iš viso dalijasi trys kambariai. Bendrabutyje įrengta ir skalbykla – visi. Anksčiau ji buvo mokama, dabar nebe. Ribojamas tik naudojimosi laikas.

Kai tolome nuo Kauno kolegijos bendrabučių, iš jų pasigirdo garsios dainos. Vakarais to esą neišgirsite. Pirmajame aukšte sukabintos vidaus taisyklės primena, kur studentams galima rūkyti, kur to nevalia daryti, kokios yra svečių apgyvendinimo sąlygos ir nuo kada bendrabutyje turi įsivyrauti tyla.

"Žinoma, kartais galvoju, kad tuos lapus iškabinu pati sau. Mažai kas juos skaito", – nusijuokė bendrabučio administratorė.

Nesijaudinti nepavyksta

"Truputį jaudinuosi", – rankose spausdamas kardelio kotą prisipažino pirmokas Kostukas. Tačiau ilgai laukti tos svarbios akimirkos neteko. "Na, eime", – už rankos mažylį čiupo Senamiesčio progimnazijos aštuntokė. "Linkiu būti drąsiems", – šūktelėjo mokinukė ir įsiliejo į iškilmingą koloną, kurią mokyklos kieme plojimais pasitiko kiti progimnazijos mokiniai.

Pirmokų Kaune šiemet – 3 321. "Pamačiau vyresniosios dukros pirmąją mokytoją ir apsiverkiau", – prisipažino jaunesnę dukrą Miglę į pirmą klasę palydėjusi mama Vaida. Sujaudino mintis apie bėgantį laiką, apie nepastebimai užaugusius vaikus. Vyresnėlės į 8-ą klasę lydėti jau nereikėjo.

"Jai – šventė ir man taip pat. Labai laukė mokyklos. Iš karto po iškilmių ėmė čiauškėti apie tai, kaip nori jau kitą dieną į mokyklą", – šypsojosi pirmokės mama.

Jai – šventė ir man taip pat. Labai laukė mokyklos. Iš karto po iškilmių ėmė čiauškėti apie tai, kaip nori jau kitą dieną į mokyklą.

Gerokai ramiau šių metų Rugsėjo 1-osios laukė Jogailės mama Šarūnė. "Viskas aiškiau ir paprasčiau, nors man vis tiek pirmoji mokslo metų diena yra jautri ir graži šventė", – dukrą apkabino Šarūnė. "Pasiilgau mokytojos", – mokslo metų pradžios nuotaikomis pasidalijo antros klasės duris verianti Jogailė.

"Klasėje bus trynukai, įsivaizduoji?" – įspūdžiais dalijosi vieno pradinuko tėvai su kitais. Vaikų taip pat dažnas klausimas mokytojams, ar bus naujokų. Kalbinti tėvai sutiko, kad daugiausiai įspūdžių – pirmokams ir jų šeimos nariams. Juk pirma Rugsėjo 1-oji itin įsimintina.

"Be abejo, kad tai šventė. Man pačiai labai patiko eiti į mokyklą. Šiemet viena dukra trečiokė, kita – šeštokė. Nei man, nei joms nieko labai naujo. Draugai, klasės, auklėtojos – tos pačios, tad ir jaudulys ne toks didelis, bet nuotaika tikrai pakili", – sakė viena šventėje dalyvavusių mamų Jurgita.

Anot jos, dukros nesidžiaugė, kad baigėsi atostogos, tačiau jau nekantravo, vėl pamatyti klasės, kiemo draugus, vasarą išsivažinėjusius. "Rugsėjui pasiruošėme vasaros viduryje, šventė – ne pernelyg anksti, tad šį rytą beliko tik malonumas pasipuošti ir dalyvauti šventėje", – kalbėjo moteris, dukras leidžianti į mokyklą, kurią baigė pati.

Nuoseklus procesas

Daugelis šalies mokyklų pirmadienį pradėjo ugdymo procesą. Šiais mokslo metais Lietuvoje mokysis daugiau nei 322 tūkst. moksleivių, tarp jų – 29 tūkst. pirmokų. Kauno savivaldybės Švietimo skyriaus duomenimis, iš viso šiemet Kauno mieste yra per 36 tūkst. moksleivių, 5 tūkst. personalo.

"Dar pridėkime šeimas. Išeina visas miestas, kuriam reikėtų kažką keisti savo kasdieniame gyvenime, darbuose, ir požiūryje", – ragina nuosekliai, o ne laukiant kardinalių pokyčių mokslo metus pradėti Švietimo skyriaus vedėjas Virginijus Mažeika.

Ne vienus metus prie švietimo ir ugdymo vairo mieste stovintis valdininkas neskuba kritikuoti nei pasisakančių prieš prailgintus mokslo metus, nei paties prailginimo, nors dar vasarą netrūko aistrų dėl antrus metus priimto sprendimo vykdymo.

"Ministerija mums primena, kad mokslo metų trukmė yra atstatyta. Kažkada mokslo metai tiek truko, kiek trunka dabar. Pranašumai – moksleivių mokymosi laikas turėtų sutapti su tėvų darbo laiku, nes atotrūkis kelia vaiko priežiūros nepatogumų šeimoms. Be to, padidėjus mokslo dienų skaičiui, turėtų sumažėti valandų skaičius per dieną, per savaitę", – sako vedėjas.

Švietimo procesas ilgas, nuoseklus ir ne iš karto matomi rezultatai. V.Mažeika neabejoja, kad keitimai labiau išbalansuoja nei nuoseklus tęstinumas.

"Norėtųsi nuoseklaus, apgalvoto, išdiskutuoto, nekabinetinio sprendimo visais klausimais – mokytojų darbo apmokėjimo, ugdymo turinio, mokslo metų trukmės klausimais. Nesikeičia sistema taip greitai, kaip galėtų atrodyti. Pripažįstu, kad pailgėjusiems mokslo metams reikia ir tam tikros darbo kultūros", – kiekvieną dalyvaujantį ugdymo procese ragina pagalvoti Švietimo skyriaus vedėjas.

Matyti asmenybę

"Mokytojams linkėčiau matyti vaiką ne tik moksliuką, o asmenybę su jo visomis gyvenimo aplinkybėmis", – Mokslo ir žinių dienos proga sveikino V.Mažeika.

Švietimo skyriaus vedėjas išskyrė Kauno mieste vykdomą gabių mokinių programą. "Ji Kaune pradėta prieš ketverius metus ir, drįsčiau sakyti, yra unikali Europos mastu. Malonu, kad šiais metais ši programa įgauna nuoseklią struktūrą. Programa sujungusi visus universitetus bendram darbui. Šioje programoje bus panaudotos aukštųjų mokyklų mokslo bazės, kurių mokyklos neturi", – priminė V.Mažeika.

Ir dar. Į mokyklas skubantys moksleiviai vis dar gyvena vasaros prisiminimais. Kartais labiau išsiblaškę, užsisvajoję. Kaip ir kiekvienais metais vairuotojai raginami būti atidesni – pirmasis mokslo metų mėnuo neretai pasižymi didesniu nelaimingų atsitikimų skaičiumi.

Tradicinis koncertas vakar prie Kauno pilies kvietė mokinukus linksmintis. Pramogų ir sporto zona, virtualios realybės pramogos, koncertas ir daug kitų linksmybių kauniečių laukė šventiniame renginyje "Sveikas, rugsėji!"

Šventėje buvo galima atrasti ir smagios popamokinės veiklos – čia vyko ir neformaliojo švietimo įstaigų prisistatymai, ekukacijos ir žaidimai. Sporto aistruoliams buvo pristatytos įvairios sporto šakos, įkurta atskira jaunųjų dviratininkų zona. Pirmadienį vykusią šventę vainikavo triukšmingas grupės "8 kambarys" pasirodymas.

„Instruktaže naujiems Kauno gyventojams (pirmakursiams)“ pateikta 10 taisyklių, kaip elgtis pirmakursiams, ką tik atvykusiems į Kauną. Šiuos patarimus sukūrė „Deals on Wheels LT“.

„Eismas Kaune yra čiut čiut kitoks nei jūsų gimtajame mieste, kur vieninteliai eismo dalyviai būna šuo Sargis ir dėdė Jonas su traktoriumi“, – dėmesį atkreipia pirmoji taisyklė.

Tik atvykus į Kauną pirmakursiai raginami tvarkingai pastatyti automobilį, jį užrakinti, o raktelius išsiųsti šeimai paštu.

Be to, pirmakursiams siūloma tris mėnesius mokytis eismo taisyklių, taip pat važinėti viešuoju transportu, paspirtukais, tačiau nesinaudoti „CityBee“ automobiliais. 

Primenama, kad per Kalėdas pirmakursiai jau gali paprašyti šeimos narių grąžinti automobilio raktelius. Pradėti vairuoti siūloma tik po Naujųjų metų.

Tokie pamokymai internautams sukėlė šypseną. Kai kurie siūlė sugalvoti ir daugiau taisyklių pirmakursiams.

„Deals on Wheels LT“ / „Facebook“ nuotr.

Modernizmo miestų forumas yra tęstinis renginys, skirtas telkti su UNESCO vardu siejamų modernizmo miestų tinklą ir vystyti bendradarbiavimą sprendžiant aktualius modernizmo paveldo vertinimo, finansinių paskatų, miesto plėtros poreikių, bendruomenių įtraukimo klausimus.

Pirmasis toks forumas vyko 2018 m. Tel Avive (Izraelyje). Jame buvo plačiai diskutuojama apie vieną pagrindinių modernizmo paveldo iššūkių, su kuriuo susiduria šiuolaikiniai miestai, – tai nuolat kylanti įtampa tarp miesto paveldo išsaugojimo ir jo vystymosi poreikių, kurie dažnai tampa nekontroliuojami.

Tokie globalūs procesai kaip gyventojų skaičiaus augimas, urbanizacija, postindustrializacija, socialiniai ir ekonominiai neramumai ir klimato pokyčiai, miestų vadovus skatina priimti greitus sprendimus, plėtoti didelės apimties projektus.

Dėl to prarandami kultūriniai ir istoriniai sluoksniai, vietos dvasia. Miestai vystosi netvarkingai, o tai kenkia kultūrinei, socialinei ir istorinei struktūrai, paveldo vertybių vientisumui ir gyventojų gerovei. XX a. palikimas yra ypač jautrus šiems iššūkiams. Siekiant derinti minėtus procesus, pirmojo forumo metu buvo parengtas Tel Avivo modernizmo miestų dokumentas, kurio nuostatose pabrėžiami darnaus vystymosi prioritetai.

Remiantis Tel Avivo iniciatyva, Kauno forume bus aptariami praktiniai minėto dokumento įgyvendinimo aspektai, pasiūlytos modernizmo paveldo išsaugojimo priemonės – novatoriškos plėtros strategijos miesto teritorijoms, kuriose svarbus XX a. paveldas. Kauno forumas suteiks galimybę pristatyti pasaulio modernizmo palikimo įvairovę ir susipažinti su skirtingais išsaugojimo būdais bei šio paveldo tvarkymo sprendimais.

Antrą renginio dieną dalyviai bus kviečiami apsilankyti Vilniuje ir susipažinti su sostinės modernizmo pastatais. Vėliau Lietuvos Respublikos Seimo rūmų Konstitucijos salėje vyks diskusija apie modernizmo palikimo vertes, jų interpretavimą šiuolaikinėje visuomenėje bei integravimą į ateities miestų vystymą.

Vilniaus miestas, prieš 25 metus dėl įspūdingo ankstesniųjų amžių architektūros paveldo pelnęs pasaulinį UNESCO pasaulio paveldo statusą, gali atkreipti dėmesį ir artimiausioje Vilniaus senamiesčio kaimynystėje egzistuojančiais netolimos praeities, t. y. sovietinės architektūros, statiniais. Šis istorinis laikotarpis vis dar ieško savo įvertinimo ir pripažinimo šiandieninėje visuomenėje. Būtent XX a. antrosios pusės architektūros palikimo klausimai šiuo metu yra išskirtinai aktyviai sprendžiami daugelyje šalių.

Tikimasi, kad Kauno forumas paskatins plėtoti ilgalaikį UNESCO pasaulio paveldo modernizmo miestų bendradarbiavimo tinklą. Į forumą pakviesti UNESCO Pasaulio paveldo centro atstovai, ICOMOS tarptautiniai ekspertai, akademiniai tyrėjai, srities profesionalai ir specialistai.

Pagrindinės Kauno forumo temos: „Duomenys, planavimo priemonės ir valdymo mechanizmai“, „Visuomenės įtraukumo priemonės“, „Finansiniai įrankiai“.

Kauno – Europos kultūros sostinės renginius organizuojanti įstaiga paskelbė tokio filmo kūrimo konkursą.

Siekiama, kad šis filmas plačią tarptautinę auditoriją supažindintų su Kauno tarpukario architektūros fenomenu ir pristatytų Kauną kaip globalios XX amžiaus kultūros reiškinį.

Priimami pasiūlymai ilgametražiam dokumentiniam filmui, televizinei meninei dokumentikai, taip pat galima kurti animacinį ar eksperimentinį filmą.

Maksimali projekto finansavimo suma siekia 100 tūkst. eurų.

Filmas turi būti sukurtas iki 2022-ųjų metų, kai Kaunas taps Europos kultūros sostine.

Pastatas, kuriame rezidavo visi trys 1919-1940 metų Lietuvos prezidentai, tapo Lietuvos valstybingumo ir politinės galios centro simboliu. Šimtmečio proga, kaip skelbia Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muziejus, šiuose Kauno senamiestyje stovinčiuose rūmuose pirmąją rudens savaitę rengiamas ekskursijų ciklas.

Ciklo ekskursijos nemokamos. Norintys jose dalyvauti mokės tik „studentišką“ muziejaus lankymo bilieto kainą – 2,5 Eur. Ekskursijų metu muziejininkai supažindins lankytojus su 175 metus skaičiuojančio pastato istorija.

Pirmoji ciklo „Nauji Prezidento rūmai“ ekskursija „Gubernatoriaus rezidencija“ vyks rugsėjo 3-iąją. O rugsėjo 4-ąją istorinio muziejaus lankytojai kviečiami į ekskursiją „Rūmuose šeimininkauja vokiečiai“

Rugsėjo 5 dieną - ekskursija „Prezidento rūmai“, o rugsėjo 6 d. ekskursija „Po raudona vėliava“ užbaigs visą Prezidentūros įkurdinimo Lietuvos laikinojoje sostinėje šimtmečiui paminėti organizuotą ekskursijų ciklą.