Anot Policijos departamento, avių galvos apie septintą valandą ryto rastos Vaidoto gatvėje stovinčio namo kieme.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais.

Pasak Policijos departamento, pranešimas apie įvykį Kaune, Raudondvario plente, buvo gautas balandžio 8 d. apie 19.23 val.

Čia sulaikyti du asmenys, gimę 1998-aisiais ir 2003 metais. Vieno jų krepšyje rasti ir paimti septyni plastikiniai maišeliai, kurių viduje buvo 342 tabletės. Įtariama, kad tai – narkotinė medžiaga „Extazy“, dvylika plastikinių maišelių su baltos spalvos milteliais, įtariama, kad tai – kokainas ir amfetaminas. Taip pat metalinis smulkintuvas bei elektroninės svarstyklės.

Įtariamieji uždaryti į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.

„Savanorių pr. 243 nutrūko laidas nuo namo ir stulpas matosi pasviręs. Kai vėjas papučia, atrodo, jog tuoj tie laidai nukris ant kokio vaiko“, – apie galimą pavojų žmonėms įspėjo kaunietis. 

Vyras pasakojo, kad kai kurie Savanorių prospektu kursuojantys troleibusai po nutrūkusiu laidu pravažiuoja, o kai kurie šioje vietoje stringa.

Vyras tvirtino, kad matydamas pavojingą situaciją nežino, kur kreiptis, bandė skambinti keliais numeriais, tokiais kaip gatvių apšvietimas ir pan., bet pagalbos sako nesulaukęs.

„Pabandžiau paskambint į gatvių apšvietimą, ESO, bet niekam neįdomu“, – skundėsi vyras.

Kaunietis buvo nuoširdžiai susirūpinęs, ar saugu žmonėms vaikščioti po nutrūkusiais elektros laidais.

„Nes labai juda ir barška. Reikėtų, jog specialistai atvažiuotų pažiūrėti, ar tikrai čia saugu žmonėms vaikščioti po tais laidais“, – portalui rašė vyras.

Susisiekus su Kauno gatvių apšvietimo avarine tarnyba paaiškėjo, kad apie nutrūkusius elektros laidus tarnyba informacijos neturėjo.

Budintis darbuotojas užregistravo pranešimą ir žadėjo patikrinti situaciją. „Niekas mums nepaskambino, mes patikrinsime, kokie laidai, kur ten nutrūkę, jei ESO, tai jiems pranešime, jeigu mūsų laidas, mes tvarkysime. Šiandien atkirpsime, kadangi niekas nedirba, pašalinsime pavojų, o sutvarkys darbo metu Eksploatacijos skyrius“, – portalą informavo Kauno gatvių apšvietimo avarinės tarnybos darbuotas.

Gaudynės, pasak incidentą mačiusių kauniečių, vyko Varnių gatvėje, ant Milikonių kalno, Panerių, Linkuvos ir kitose gatvėse.

Apie įvykį pasiteiravus Kauno apskrities pareigūnų, jie sakė, kad į gatves ekipažai išvažiavo sulaukę pranešimo apie persekiojamą žmogų.

Pirminis iškvietimas buvo gautas balandžio 4 d. 18.19 val. Jame informuota apie konfliktą tarp vairuotojų Šilainių plente, Baltų prospekte, prie „Bernelių užeigos“.

„Pranešėjas pranešė, kad jo automobilį persekioja kažkokie asmenys. Nurodė automobilių duomenis, pagal kuriuos ir buvo vykdoma tų automobilių paieška“, – sakė Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) budintis darbuotojas.

Ir pridūrė, kol kas negalįs pakomentuoti plačiau. Tačiau, jo teigimu, pareigūnams minėtus automobilius sustabdyti pavyko. Šiuo metu abi pusės – tiek nukentėjusysis, tiek įtariamieji yra policijos žinioje. Įvykio aplinkybės tikslinamos.

Judėjimas žiedinėse savivaldybėse yra laisvas, tačiau mobiliųjų policijos postų netrūks ir tarp Kauno bei Kauno rajono.

Pernykščiai judėjimo tarp savivaldybių ribojimai buvo išskirtiniai tuo, kad nemažai išvažiavimų iš miesto buvo ištisą parą užtverti fizinėmis kliūtimis. Tam buvo pasitelkti blokai.

Šįkart blokus keičia mobilieji postai ir gausesnės pareigūnų bei policijos socialinių partnerių gretos.

„Numatyta tiek pajėgų, kad vyktų sklandus darbas, sklandi patikra. Pasirinktinai tikrinami ir asmenys, į kitas savivaldybes vykstantys autobusais, traukiniais“, – portalui kauno.diena.lt teigė Kauno policijos atstovė Odeta Vaitkevičienė. 

Generalinio policijos komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas, kalbėdamas apie penktadienį pradedamą intensyvią eismo kontrolę, sakė, kad daugiausiai mobilių postų veiks didžiausio srauto metu, tačiau neatsisakoma planų ir keliausiančiuosius naktį stabdyti, tikrinti, ar jie turi svarbų pagrindą kirsti savivaldybių ribas.

Judėjimo ribojimai tarp savivaldybių pradėti taikyti nuo šeštadienio, kovo 27 d., ir galios iki balandžio 6-osios, antradienio.

„Nustatyti, kad nuo 2021 m. kovo 27 d. 00:00 val. iki 2021 m. balandžio 6 d. 24 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, išskyrus atvejus, kai asmenys, gyvenantys besiribojančiose Alytaus miesto ir rajono, Kauno miesto ir rajono, Klaipėdos miesto ir rajono, Panevėžio miesto ir rajono, Šiaulių miesto ir rajono, Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse, juda tarp nurodytų besiribojančių savivaldybių“, – rašoma Vyriausybės nutarime.

„Artėja šventinis laikotarpis, kai galimas padidintas asmenų judėjimas tarp savivaldybių ir dėl to kyla didesnė kontakto rizika“, – aiškino sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Šis ribojimas netaikomas asmenims – vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariams, vykstantiems į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje jie turi nekilnojamojo turto, priklausančio vienam iš šeimos ar namų ūkio narių nuosavybės teise.

Iš penkių didmiesčių sėkmingiausiai sekasi Kaunui, pirmajam įsteigusiam didžiausią vakcinavimo centrą pagal paskirtį kol kas negalimoje naudoti naujoje Ledo arenoje. Kaune iki trečiadienio paskiepyta 12,65 proc. gyventojų (iš gautų 72 898 vakcinos dozių panaudota 61 180). Iki trečiadienio nuo infekcijos paskiepyti 37 094 kauniečiai. Sergamumas COVID-19 Kaune per 14 pastarųjų dienų yra 174,2 naujo ligos atvejo, tenkančio 100 tūkst. gyventojų.

Praėjusią parą šiame mieste nustatyta 20 naujų COVID-19 infekcijos atvejų, serga 3913 žmonių, pasveiko – 18 465. Nuo pandemijos pradžios iki šiol čia registruoti 23 146 mirtinai pavojingos ligos atvejai ir 719 užsikrėtusių ja kauniečių, deja, mirė. Iš jų 385-ių mirties priežastimi medikai įvardino COVID-19 infekciją. Per 7 paskutines dienas Kaune atlikus dėl infekcijos nustatymo 5276 tyrimus, COVID-19 diagnozė patvirtinta 4,7 proc. atvejų.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal sergamumo COVID-19 rodiklius sudarytame Lietuvos žemėlapyje jau nebeliko viltinga, pandemijos suvaldymą liudijančia žalia spalva pažymėtų savivaldybių teritorijų. Sumažėjo žemėlapyje ir geltonos spalvos, kurios daugiau buvo prieš savaitę ar dvi. Daugybės savivaldybių teritorijos dabar patekusios į rausvą ar ryškiai raudoną zoną. Tačiau naujausiais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, net 14 teritorijų (kaip skelbiama trečiadienį) – juodoje zonoje.

Tarp pastarųjų yra ir Vilniaus miesto savivaldybė, kurioje santykinis dviejų pastarųjų savaičių sergamumo koronaviruso infekcija rodiklis pasiekė 516 naujų ligos atvejų 100 tūkst. gyventojų. Vilniaus rajono, kur ne toks didelis gyventojų tankumas kaip sostinėje, šis rodiklis didesnis, – 572 atvejai. Pastarojoje savivaldybėje per 7 dienas atlikus 1915 tyrimų, nustatyta per 15 proc. COVID-19 atvejų, Vilniaus mieste – 8,6 proc. (iš per savaitę atliktų 17 887 tyrimų). Iki šiol sostinėje mirė 1141 užsikrėtęs koronavirusu asmuo (iš jų nuo COVID-19 ligos – 515).

Vilniaus mieste iki šiol vakcinuota 9,58 proc. gyventojų (iš gautų 106 287 vakcinos dozių panaudota 94 936). Vilniaus rajone paskiepyta 6,66 proc. tos teritorijos gyventojų, panaudotos 7967 vakcinos dozės iš gautų 10786.

Panevėžyje vakcinavimo nuo COVID-19 tempai siekia 10,68 proc., Šiauliuose – 10,44 proc., o Klaipėdoje – 10 procentų. Visoje Lietuvoje – 10,33 proc., paskiepyta jau netoli 300 tūkst. gyventojų.

M. Morkevičiaus (ELTOS) nuotr.

Tačiau nuo šalies vidurkio labiausiai atsilieka Šalčininkų rajono (4,6 proc.), Visagino (5,4 proc.), taip pat Marijampolės rajono (7,97 proc.) savivaldybės. Jose bei dar keliolikoje kitų savivaldybių skaičių skirtumai tarp gautų ir skiepijimui panaudotų vakcinos dozių siekia nuo tūkstančio iki kelių tūkstančių.

ELTA jau skelbė, kad praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 768 nauji COVID-19 ligos atvejai, ir tai palyginti su tuo, kas buvo prieš savaitę, beveik 16 proc. daugiau. Per 14 pastarųjų dienų patvirtinta 272,3 naujo infekcijos atvejo, tenkančio 100 tūkstančių gyventojų. Santykinis sergamumo rodiklis mažiausias tebelieka trijose savivaldybėse, – Pagėgių (28 atv.), Lazdijų r. (45 atv.) ir Birštone (50 atv.) 100 tūkst. gyventojų.

Pirmoje iš šios trijulės (Pagėgių r.) savivaldybėje iš 1098 gautų vakcinos nuo COVID-19 ligos dozių iki šio trečiadienio panaudotos 802 ir čia paskiepyta 8,73 proc. gyventojų. Lazdijų rajone vakcinavimo apimtys – didesnės (10,5 proc.), o Birštonas pagal skiepijimo tempus (19,55 proc.) spėja pasivyti šiandienos rekordininkę Neringą.

Epidemiologų (ir ne tik jų) nerimą kelia situacija Širvintų rajone, kur, nepaisant paspartėjusių vakcinavimo tempų, santykinis sergamumo COVID-19 rodiklis, kaip šiandien skelbia oficialioji statistika, per 14 pastarųjų parų pasiekė 825 naujus ligos atvejus 100 tūkst. gyventojų. Švenčionių rajono savivaldybėje šis rodiklis 538 atvejai., Visagine – 513 ir Marijampolėje – 507 atvejai 100 tūkst. gyventojų.

Beveik prieš vidurnaktį į portalo kauno.diena.lt žurnalistus kreipęsis Raimondas sakė, kad maždaug apie 23 val. Dainavos rajone sutriko elektros energijos tiekimas.

Vyras pasakojo, kad tamsoje priversti tūnoti Kovo 11-osios, Partizanų, Birželio 23-iosios gatvių ir V. Krėvės prospekto gyventojai. 

„Šiame kvartale nėra elektros. O skambinant ESO darbuotojams, jie neatsiliepia. Turbūt miega“, – plūdo Raimondas.

Kito nusiskundimo dėl sutrikusio elektros tiekimo vėlų pirmadienio vakarą portalo žurnalistai sulaukė iš Aleksoto mikrorajone esančios Juodelynės gatvės. Čia gyvenanti Irma pasakojo, kad elektra buvo dingusi du kartus. Nesklandumai esą netruko ilgai, tačiau to užteko, kad moteris savo namų aplinką griebtųsi apšviesti žvakių liepsnomis. 

„Tuo metu dirbau prie kompiuterio. Kai užgeso šviesa, išsijungė visi elektriniai prietaisai – tarp jų ir kompiuteris. Dėl to vėliau pasigedau dalies svarbios informacijos, kurios nebuvau išsaugojusi. Teko viską daryti iš naujo“, – skundėsi ji.

Iškvietimo į šią gatvę kovo 22 d. 21.31 val. sulaukė ir Kauno apskrities ugniagesiai. Jiems pranešta, kad Juodelynės gatvėje esančioje elektros transformatorinėje kibirkščiuoja laidai. Gaisro požymių nebuvo. Tačiau įvykio vietoje ugniagesiai budėjo, kol atvyko ESO avarinės tarnybos darbuotojai.

Pasak ESO atstovo Pauliaus Kalmanto, minėtose gatvėje Dainavos ir Aleksoto mikrorajonuose buvo fiksuoti du skirtingi gedimai.

„Kovo 11-osios, Partizanų, Birželio 23-iosios gatvėse ir V. Krėvės prospekte elektros nebuvo dėl gedimų kabelių tinkle, o Aleksote – dėl gedimo transformatorinėje. Tai – visiškas sutapimas. Elektros tiekimas gyventojams atstatytas maždaug per valandą“, – priežastis įvardijo jis.

P. Kalmanto pateiktais duomenimis, be elektros energijos minėtose Dainavos mikrorajono gatvėse buvo likę apie 7 tūkst. namų ūkių. O Aleksote pirmadienį be elektros liko 800 gyventojų.

Šiuo metu esą ieškoma gedimų vietos, priežastys bus nustatinėjamos ir kabeliai operatyviai remontuojami.

„ESO visada rūpinasi, kad tinklų gedimų šalinimas vyktų kuo greičiau, atsiprašome gyventojų dėl patirtų trumpalaikių nepatogumų“, – apgailestavo P. Kalmantas.

Susidūrus su elektros energijos tiekimo sutrikimais, informacija gyventojams teikiama paskambinus nemokamos klientų aptarnavimo linijos trumpuoju tel. nr. 1852.

„Patariame klientams įvesti savo duomenis į ESO elektroninę sistemą. Tokiu būdu jie operatyviai SMS žinutėmis gauna informaciją apie esamus gedimus ir tikėtiną jų atsakymo laiką“, – patarė ESO atstovas.