Kaip pranešė Policijos departamentas, incidentas įvyko sekmadienį, apie 16.15 val., Kiečių gatvėje.

Nenustatytas vyras spyrė į važiuojantį motorolerį, kurį vairavo 14-metis.

Jaunuoliui nukritus, minėtas vyras jam dar sudavė į veido sritį. Nukentėjusysis paguldytas į ligoninę.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Kaip paaiškėjo, medikus į įvykio vietą Studentų gatvėje rugsėjo 30-ąją, prieš vidurdienį, iškvietė pats įtariamasis, gimęs 1980 metais.

Susisiekęs skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu, sugyventinis tikino dar nežinantis, ar moteris mirė ir sakė, kad jai reikia teikti pagalbą.

Atvykusiems medikams jis aiškino, kad savo dešimčia metų vyresnę sugyventinę namuose buvo palikęs vieną. Tvirtino, kad dar penktadienį ją matė gyvą, o šeštadienį rado be gyvybės ženklų.

Medikai konstatavo moters mirtį. BNS duomenimis, moters kūnas buvo sumuštu veidu. Tačiau budinti greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotoja portalo kauno.diena.lt žurnalistams teigė, kad nors kūnas – pamėlęs, jokių akivaizdžių smurto žymių nematyti. Mirties priežastį aiškinsis teismo medicinos ekspertai.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl artimo giminaičio ar šeimos nario nužudymo. Įtariamas sugyventinis sulaikytas dviem paroms, vėliau bus sprendžiama dėl jo suėmimo.

Per 100 teniso ir padelio mėgėjų – moterų ir vyrų dalyvavo antrą kartą rengiamame turnyre „Play Pink“. Kauno moterų mėgėjų teniso klubo vadovė ir turnyro organizatorė Eglė Sajūtė-Lukševičienė tiki, kad toks turnyras taps kasmetiniu ir kasmet bus vis gausesnis dalyviu skaičiumi, mat, pirmajame turnyre dalyvavo tik apie 30 sportininkų mėgėjų.

Turnyras „Play Pink“ skirtas skleisti žinią apie krūties vėžio prevenciją, o jo metu surinkta parama bus skirta šios ligos gydymui.

„Kiekvienas gautas euras teks Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikai, tiksliau, už surinktas lėšas bus perkamos tam tikros priemonės, todėl mes stengiamės labai neišlaidauti ir taupiai viską organizuoti“, – turnyro prasmingumą išskyrė E. Sajūtė-Lukševičienė.

Už surinktas lėšas bus perkamos tam tikros priemonės, todėl mes stengiamės labai neišlaidauti ir taupiai viską organizuoti.

Pernai rengto turnyro lėšomis buvo nupirktos difuzinės pompos ir specialios adatos prie šio prietaiso. Toks pat ir šiemetiniame turnyre surinktų lėšų tikslas. Lėšoms surinkti rengiamas aukcionas.

„Šiemet Tadas Babelis iš Buenos Airėse vykusio čempionato parvežė rinktinės marškinėlius su visų komandos narių parašais. Ričardas Berankis, kaip ir pernai, aukcionui skyrė savo marškinėlius su autografu. Edas Butvilas  padovanojo raketę. Padelio gerbėjams pasiūlyta nusipirkti mačą su padelio čempionu Skirmantu Mačinsku. Beje, S. Mačinskas dar padovanojo visiškai naują padelio raketę. Prancūzijoje dabar gyvenanti rašytoja Erika Umbrasaitė padovanojo savo knygą „Vienos krūties istorija“ su autografu“, – aukcionui skirtus dalykus minėjo E. Sajūtė-Lukševičienė.

Simono Baltušio nuotr.

Teniso ir padelio mėgėjų bendruomenę prasmingo turnyro proga sveikino ir Lietuvos krūties vėžio asociacijos pirmininkė Agnė Čižauskaitė, gydytoja onkologė Dainora Mačiulienė.

„Diagnozė – krūties vėžys apverčia moters gyvenimą. Ši liga tampa ne tik moters, o ir visos šeimos liga. Lietuvoje kasmet suserga apie 1,5 tūkst. moterų“, – sveikindama ir dėkodama už paramą sakė gydytoja onkologė D. Mačiulienė.

ES statistika negailestinga – kas vienuolikta moteris suserga krūties vėžiu, o tai reiškia dvi moterys iš klasės. Viena iš penkių sergančiųjų yra jaunesnė nei 50 metų moteris.

Negailestinga ir išgyvenamumo statistika. Išgyvenamumas su krūties vėžio diagnoze Lietuvoje yra 74 proc., kai ES išgyvenamumo vidurkis siekia 83 proc.

Atrodytų kas tie 9 proc., tačiau procentus pavertus skaičiais tai yra devynios moterys iš šimto. Tokios skaudžios statistikos priežastys – vėlyva diagnostika.

„Veikia krūties vėžio diagnostikos programa. Tačiau šia programa pasinaudoja vos 50 proc. moterų, kurioms pagal amžių jau rekomenduojama tikrintis. Pirmos stadijos vėžys išgydomas 99 proc. Tačiau moterys neranda laiko sau. Be to moksliškai įrodyta, kad užčiuopti ligą ankstyvoje stadijoje neprofesionalams praktiškai neįmanoma. Tada, kai moterys pačios užčiuopia neaiškius darinius krūtyje, geriausiu atveju diagnozuojama antra vėžio stadija, kuriai reikalingas jau sisteminis gydymas“, – teniso ir padelio dalyvius pakvietusi puodeliui kavos aiškino Lietuvos krūties vėžio asociacijos pirmininkė A. Čižauskaitė.

Tada, kai moterys pačios užčiuopia neaiškius darinius krūtyje, geriausiu atveju diagnozuojama antra vėžio stadija.

Asociacijos pirmininkė skatindama moteris nenumoti ranka į save, o mylėti save priminė projekto „Šventosios Magdalenos naktys“, taip pat skirto krūties vėžio prevencijai, šūkį – „Pasitikrinau, nes myliu tave“.

Pirmininkė sklaidė ir mitus apie neva žalingą krūtų vėžio diagnostikos tyrimą – mamogramą. Esą, kai specialiu aparatu suspaudžiama moters krūtis nepakeliamai skauda arba sutraiškomi audiniai ir tada garantuotai išplinta sergančios ląstelės.

Anot A. Čižauskaitės, tokie mitai neturi jokio pagrindo, o medicinos progresas leidžia labai sėkmingai diagnozuoti, gydyti, atkurti pašalintą krūtį ir grąžinti moteriai pilnavertį gyvenimą.

Informacijos stoka, žemas visuomenės medicininis intelektas sąlygoja prastą atrankinės patikros programos lankomumą, užleistų ligos stadijų gausą bei didelį mirtingumą. Krūtų vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga pasaulyje ir Lietuvoje.

Simono Baltušio nuotr.

„Viena iš projekto „Šventosios Magdalenos naktys“ dalių yra mokslinė konferencija, kurios metu suvežama tyrimo aparatūra, atvyksta geriausi specialistai ir sudarome galimybę moterims pasitikrinti. Prieš keletą metų iš 250 pasitikrinusių moterų dviem buvo nustatyta onkologinė liga“, – patikros svarbą nuolat akcentavo Lietuvos krūties vėžio asociacijos pirmininkė A. Čižauskaitė.

Reikėtų atkreipti dėmesį į savavališkai atliekamą krūties vėžio žymens tyrimą, kurio neigiama išvada jokiu būdu nereiškia onkologinės ligos nebuvimo. Anot A. Čižauskaitės, skausmas krūtyje dažniausiai nėra krūties vėžio požymis, jis vargina 45–70 proc. pasikonsultuoti su krūtų ligų specialistu besikreipiančių moterų ir dažniausiai yra hormoninės kilmės. Jei skausmas tęsiasi daugiau nei du menstruacinius ciklus ar išlieka per menopauzę, reikia pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų atmestos kitos galimos skausmo priežastys.

Simono Baltušio nuotr.

Krūties vėžio asociacijos pirmininkė, paaiškino teniso ir padelio turnyro dalyvėms apie ligos, kurios pradžia dažniausiai nesukelia jokių skausmų, gydymą – koks buvo, koks yra šiandien ir artimos ateities gydymą, tačiau raginimas rūpintis savimi ir tikrinti išliko viso pokalbio leitmotyvu.

Turnyro dalyvių  dar laukia ir dovana – nuotolinė Endobiogenetikos instituto specialistų paskaita tema „Ką aš galiu padaryti šiandien, kad išvengčiau krūties vėžio rytoj“.

Kaip pranešė Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, per rekonstrukciją buvo apšiltintos muziejaus sienos, pakeisti langai ir stogas, atnaujinta apšvietimo sistema. A. Žmuidzinavičiaus namas perdažytas, buvo restauruoti autentiški pastato langai. Darbų vertė siekia 283 tūkst. eurų, jie finansuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų lėšomis

Anot muziejaus, kol vyko pastato renovacijos darbai pasikeitė ir pati velnių buveinė. Menininkai Saulius Valius ir Rasa Butiškytė kviečia į naujai transformuotas erdves. Visuose muziejaus aukštuose išsidėsčiusioje instaliacijoje žiūrovai pajus požemių chaosą, o kildami pastato aukštais galiausiai „susitiks“ su angelais.

Pranešama, kad muziejus duris lankytojams atveria tik laikinai, nes jau ruošiasi ir ekspozicijos atnaujinimo darbams.

Kauno turizmo interneto svetainėje jau tą pačią dieną atsirado didžiulis užrašas, kad Kaunas – UNESCO sąraše, skelbiamas virtualusis ir popierinis žemėlapis su maršrutais po ryškiausius Kauno modernizmo objektus su jų nuotraukomis ir aprašais. Prie svarbiausių iš jų pastatyti informaciniai stendai, tarp jų zuja Hop-on Hop-off autobusiukai.

Pažindintis su jais daug kas pradeda nuo Centriniame pašte (ačiūdie, kad jo neprichvatizavo) skubiai įrengto Kauno modernizmo centro. Siūlomos ekskursijos po laikinosios sostinės dvasią išsaugojusius butus (kai kuriuose galima ir pernakvoti), tarpukario įstaigų pastatus. Pagaliau tvarkomi beveik dešimtmetį apleisti stovėję garsieji „Pienocentro“ ir „Pažangos“ rūmai pačioje Kauno modernizmo širdyje – Laisvės alėjoje, tuoj nebeliks ir priešais juos vietoj „Merkurijaus“ universalinės nuo 2009-ųjų žiojėjusios duobės (kai kurie turistai spėliojo, gal tai užsitęsę archeologiniai kasinėjimai). Atkuriami „Metropolis“, „Versalis“, Konrado kavinė, juose siūlomi tarpukario virtuvės patiekalai, skamba to laiko melodijos.

Patekti į į UNESCO sąrašą – ne tik garbė, bet ir atsakomybė saugoti paveldą. Tad Kaune nuo šiol – jokių pristatytų „stiklainių“ ar nugriautų vertybių. Saugoti ir propaguoti pasaulinės svarbos unikumus kainuoja, tad, be valstybės ar miesto lėšų, inicijuojamas kauniečių visame pasaulyje fondas. Kilo daug kitų iniciatyvų.

Nors tai tik sapnas, bet iš jo pabudus tikiu, kad mūsų miestas, sugebėjęs ne tik nemažai ką iš išskirtinio laikinosios sostinės tarpsnio išsaugoti, bet ir įrodyti, kad tai pasauliniu mastu unikalu, dabar nepramiegos naujo šanso parodyti sau ir pasauliui, kas yra Kaunas.

„Šiandien Kauno modernizmo architektūra buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą! Tai ne tik išskirtinio optimizmo architektūros fenomeno pripažinimas, bet ir dar vienas įrodymas, kad kultūra gali būti (ir yra!) esminių socialinių pokyčių priešakyje“, – savo „Facebook“ paskyroje rašo valstybės vadovas.

Pirmadienį patvirtintoje paraiškoje pristatomas Kauno, 1919–1939 metų laikinosios Lietuvos sostinės, kūrimo fenomenas. Joje pažymima, tai yra išskirtinis moderniojo miesto, kuriam būdinga greita urbanizacija ir modernizacija, pavyzdys, pasižymintis įvairiomis vertybių ir siekių išraiškomis, susijusiomis su optimistišku tikėjimu nepriklausoma ateitimi.

Teigiama, kad Kauno architektūra reprezentuoja daugialypę modernizmo prigimtį ir atskleidžia naujai kylančios modernios valstybės optimistinį mentalitetą ir ambicingus naujos sostinės statybos lūkesčius, persipynusius su miesto bei krašto tradicijomis.

G. Nausėda teigė neabejojantis, kad tęsiant Kauno – 2022-ųjų metų Europos kultūros sostinės – perspektyvą ir sėkmę, šis tarptautinis patvirtinimas padės dar geriau pasauliui pristatyti laikinosios sostinės ir šalies istoriją.

Pirmadienį per Saudo Arabijoje, Rijade, vykstančią UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesiją Kauno modernizmo architektūra įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Tuo pačiu nurodyta iki 2025 metų gruodžio įvykdyti tam tikras ekspertų rekomendacijas.

Kultūros ministras Simonas Kairys šį sprendimą pavadino istoriniu.

Kauno miesto savivaldybė 2015 metais parengė paraišką dėl Kauno tarpukario modernizmo architektūros įtraukimo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Vėliau ji tobulinta, truputį pakeistas pavadinimas.

„Modernusis Kaunas: optimizmo architektūra, 1919–1939“ tapo penktuoju Lietuvos objektu, įrašytu į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Kauno modernizmas susiformavo ketvirtajame XX amžiaus dešimtmetyje, kai miestas buvo Lietuvos laikinoji sostinė, Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą.

Kaune yra kelios dešimtys išskirtinės modernistinės architektūros pavyzdžių.

Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašomi išskirtinę visuotinęs vertę turintys kultūros ir gamtos paveldo objektai ir vietovės.

Anot VDU, ji tapo antrąja visus Europos standartus atitinkančia beisbolo aikšte Lietuvoje, o VDU – pirmuoju universitetu Baltijos šalyse, turinčiu beisbolo aikštyną.

Beisbolo aikštė papildys esamą VDU sporto centro krepšinio, salės futbolo, tinklinio ir kitoms sporto šakoms pritaikytą sporto salę. Čia taip pat yra įrengta futbolo stadiono aikštė su bėgimo takais ir šuolio į tolį sektoriais, lauko krepšinio, grunto ir dirbtinės žolės dangos teniso bei smėlio tinklinio aikštės.

„Dirbdami kartu su Lietuvos beisbolo asociacija džiaugiamės galėdami išplėsti sporto šakų pasirinkimą universitete, kuriame sportas ir sporto studijos atradę deramą vietą. Visapusiška ir geriausia sporto infrastruktūra suteikia sąlygas studentams siekti aukščiausių rezultatų ir užimti lyderiaujančiųjų pozicijas Lietuvos ir Europos universitetų sporto šeimoje“, – sakė VDU administracijos direktorius Jonas Okunis.

Šalies beisbolo bendruomenė aikštės atidarymo renginyje stebėjo antrąsias Lietuvos beisbolo čempionato finalinės serijos (iki 3 pergalių) rungtynes tarp „Lituanica“ ir praėjusių metų čempionų – BK „Vilniaus“ beisbolininkų.

Modernizacijos projektas

Nemuno gyvavimo istorijoje atverstas naujas puslapis. Užbaigtas modernizacijos projektas, tad dabar žemupyje bus galima laisvai plaukioti. Žymint šią progą, simboliškai perkirpta ir juostelė. Tik šį kartą tai padaryta vandenyje.

Tvarkant Nemuno vagą iš viso pastatytos 553 bunos. Jų pagalba Nemuno vanduo pats valo ir tiesina vagą, taip sukurdamas didesnį gylį laivakelyje. Šis projektas išskirtinis savo apimtimi – bunų statybai panaudota statybinių medžiagų, kurių svoris – apie 765 tūkst. tonų. Palyginimui, panašiai sveria 11 tūkst. geležinkelio vagonų. Viso projekto metu pastatytų bunų ilgis siekia beveik 30 km.

2021 metais buvo pradėtas ES finansuojamas Nemuno vandens kelio sutvarkymo strateginis projektas, kurio tikslas – esmingai pagerinti laivybos sąlygas Nemuno upėje. Tad dabar nuo Kauno iki Kuršių marių laivai galės plaukioti kone ištisus metus ir visame kelyje bus laivybai tinkamas upės gylis.

„Prieš kelis metus buvo užbrėžtas tikslas sutvarkyti Nemuno kelią ir šiai dienai galima drąsiai pasakyti, kad žemupys sutvarkytas. Bunos valo vagoje esančias sąnašas, tad laivybos sezono metu užtikrinamas tinkamas kelias. Keičiantis klimatui laivybos sezonas gali būti ištisus metus“, – kalbėjo susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Marius Skuodis/Regimanto Zakšensko nuotr.

Skaičiuojama, kad bunos tarnaus mažiausiai 100 metų, tad tikrai atsipirks su kaupu, nes įgyvendinus projektą, galima tikėtis ne tik ekonominių rodiklių taupant lėšas krovinių gabenimui, bet ir sprendžiant ekologijos ar socialinius aspektus.

„Padarėme tai, kuo ne visi tikėjo. Anksčiau buvo labai nesėkminga privatizacija. Deja, bet dalis laivų tapo metalo laužu, tad vis sulaukdavome klausimų, kam tvarkyti Nemuną, jei nėra laivų. Maždaug 20 metų ši upė nebuvo prižiūrima, kad joje galėtų normaliai vykti laivyba, todėl šis projektas labai svarbus, nes leidžia pagaliau normaliai paleisti laivybą Nemuno žemupyje. Bunos ištiesina vagą, mažina krantų eroziją ir tada galima išlaikyti tinkamą vandens kelią. Kol bunų nebuvo, dėl sąnašų vietomis net nebuvo galima plaukti. Dabar yra tiesus kelias ir galima mėgautis vandens keliu“, – teigė Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.

Padarėme tai, kuo ne visi tikėjo.

„Bunų įrengimo sąlygos iš tiesų buvo sudėtingos, vandens lygio upėje svyravimas darbų metu siekė net iki 5 metrų, upės gylis bunų įrengimo vietose – iki 7 metrų. Reikėjo prisitaikyti ir prie didelio upės vandens tėkmės greičio. Nepaisant visų iššūkių, darbus pavyko atlikti kokybiškai ir laiku“, – teigė projektą įgyvendinusios bendrovės „Tilsta“ vadovas Eduardas Grinaveckas.

Nemuno laivybos kelio modernizavimas didžiąja dalimi finansuotas 2014–2020 m. laikotarpio ES fondų lėšomis. Bendra šio projekto vertė – beveik 25 mln. eurų, iš jų 23,2 mln. eurų sudaro Europos regioninės plėtros fondo investicija.

Vladimiras Vinokurovas/Regimanto Zakšensko nuotr.

Krovinių gabenimo startas

Sutvarkytas Nemuno kelias atveria galimybes laisvai gabenti krovinius. Laivais plukdomi konteineriai prisideda prie aplinkosaugos, mat sumažina oro taršą, kurią sukuria sausumos keliais važiuojantys vilkikai. Be to, upe gabenti prekes yra gerokai pigiau.

Vidaus vandens kelių direkcija jau pradėjo reguliariai gabenti krovinius Nemunu. Pirminiame etape planuojama per metus upe pergabenti apie 100 tūkst. tonų krovinių.

„Į Klaipėdos uostą atplaukę kroviniai toliau gali būti gabenami iki Kauno, o nuo čia jau paskirstomi toliau. Krovinių gabenimas sausumos keliais tik brangs, ypač jei vežama taršiomis transporto priemonėmis, tad plukdyti laivais bus dar pigiau. VVKD tikrai pralauš ledus krovinių gabenimo srityje, nes iki šiol Nemunu plukdyti pavieniai kroviniai, dažnai nestandartinių gabaritų, o dabar prasideda reguliarūs baržų reisai“, – nurodė M. Skuodis, pridūręs, kad nors laivais ir taip yra ekologiškiau gabenti krovinius, tačiau dar vienas lūžis įvyks, kai bus įgyvendintas elektrinio baržų stūmikai.

„Viena barža mes turime galimybe pergabenti 40 konteinerių, direkcijoje statoma ar viena barža, tad galėsime ja plukdyti iki 80 konteinerių. Per mėnesį mes planuojame padaryti 20 reisų, tad tai būtų apie 800 konteinerių. Tokį srautą vienu kartu nuimame nuo sausumos kelių ir taip mažiname oro taršą. Jau dabar skaičiuojama, kad laivais krovinius gabenti yra iki 15 proc. pigiau, kai bus padidinti taršos mokesčiai, kurie palies vilkikus, kainos skirtumas bus dar ženklensnis“, – kalbėjo V. Vinokurovas.

VVKD jau yra sudariusi susitarimus su krovinių vežėjais Nemunu, nes vandens keliais galima plukdyti bet kokios rūšies krovinius. Didžiausia ekonominė nauda yra transportuojant nestandartinių gabaritų, labai sunkius ir birius krovinius. Vandens kelių naudojimas yra ženkliai pigesnė, efektyvesnė ir poveikį aplinkai mažinanti krovinių gabenimo alternatyva krovininiam kelių transportui.

„Didžioji dalis krovinių sudaro konteineriais gabenamos įvairios prekės, statybinės medžiagos, žaliavos, metalo laužas, maisto produktai ir pan. Dabar Nemuno vandens kelias yra apšviestas ir dieną, ir naktį. Taip pat yra aplikacijos, nurodančios vandens kelius. Kelionė iš Kauno į Klaipėdą trunka 24 val. Kai kam gal gali atrodyti daug, tačiau kai žmogus laukia konteinerio 3 mėn., tai kelios papildomos valandos esmės nesudaro. Prieš srovę kelionė trunka šiek tiek ilgiau“, – pridūrė VVKD vadovas.

Pasak jo, vidaus laivybos proveržis jau įvyko, tad vis daugiau verslų ir asmenų sužino apie naujas galimybes, imasi dalyvauti laivyboje, „o tai skatina kitus ekonominius procesus.

Galimybės pramoginei laivybai

Nemuno vagos sutvarkymas labai svarbus ir pramoginei laivybai, tad neabejojama, kad verslas pradės daugiau investuoti į tokios paslaugos tiekimą. Žinoma, vien laivų ir vandens kelio neužtenka, reikės investuoti ir į krantinių sutvarkymą, naujų laivų laikymo vietų įrengimą. Tai paskatins verslą ieškoti sprendimų, ką keleiviams pasiūlyti išlipus į krantą.

„Kauno rajonas yra geras pavyzdys, kuomet savivaldybė įsigijo laivą ir dabar juo plaukioja moksleiviai, jame vyksta pamokos. Tai dedu daug vilčių savivaldybėms, kad jos taip pat kurs infrastruktūrą, kur bus patogi žmonėms. Tai įspūdingas maršrutas Nemunu, kuris atveria daug galimybių“, – teigė M. Skuodis.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Kaune įlipusį laivelį, galima išlipti Nidoje, Svencelėje, plukti Minijos upe, Vilhekmo kanalu. Galima įplaukti ir į Nevėžį. Kur plaukti, tikrai yra. Žinoma, mums dar trukdo, kad Nemunas ties Kaunu perkirstas hidroelektrinės. Kai turėsime šliuzą, tuomet bus galima išlipti visoje Europoje“, – pridūrė V. Vinokurovas.

Apie naujai atidaromą kliniką, „Denticijos“ veiklos kryptis bei kitas šių metų naujienas pasakoja klinikos vyr. gydytoja Ingrida Lapėnaitė-Krasnickė ir „Denticijos“ direktorė Dalia Čižaitė-Gabė.

Ilgametė istorija įpareigoja

Šie metai „Denticijai“ išties išskirtiniai – balandį odontologijos klinika atvėrė duris Klaipėdoje, įsigijusi uostamiestyje gerai žinomą ir vertinamą „Danvitės“ odontologijos kliniką. Vasarą Vilniuje buvo atidarytas naujas padalinys Smėlio gatvėje, į kurį persikėlė Vilniaus ir Grybo gatvėse veikę padaliniai. Smėlio g. „Denticija“, tai – vienas didžiausių ir moderniausių odontologijos centrų šalyje. O nuo rugsėjo 12 dienos nauja klinika duris atvers ir Kaune, kur jaučiamas itin didelis kokybiškų odontologinių paslaugų poreikis.

„Denticijos“ nuotr.

„Denticijos“ direktorė D. Čižaitė-Gabė atkreipia dėmesį į itin solidžią „Denticijos“ istoriją, kuri yra puoselėjama ir šiandien.

Nuo rugsėjo 12 dienos nauja klinika duris atvers ir Kaune, kur jaučiamas itin didelis kokybiškų odontologinių paslaugų poreikis.

 

„Savo įmonių grupėje turime klinikas, kurios tikrąja to žodžio prasme kūrė Lietuvos odontologijos istoriją. Vilniaus gatvėje įsikūrusi klinika šiemet minėtų veiklos 79-metį. Grybo gatvės klinika – buvo pirmoji Lietuvoje įkurta privati odontologijos klinika, kuri šiemet skaičiuoja jau 30-uosius metus. Kaune šiemet taip pat minime gražią sukaktį – Vytauto pr. įsikūrusi klinika jau veikia 70 metų. Tad natūralu, kad ši istorija įpareigoja ir daro mus savo srities ekspertais“, – sakė D. Čižaitė-Gabė.

Nauja klinika, tos pačios vertybės

Didėjant klinikos padalinių skaičiui, vienas svarbiausių uždavinių yra išlaikyti tokią pat aukštą paslaugų kokybę. Ne išimtis ir naujas padalinys Kaune, į kurį galėsite užsukti nuo rugsėjo 12 dienos. Čia rasite platų specialistų spektrą, kurie padės išspręsti įvairias problemas.

„Denticijos“ direktorė D. Čižaitė-Gabė pabrėžia, kad „Denticija“ vienintelė Lietuvoje gali pasigirti tokia specialistų koncentracija.

„Denticijos“ nuotr. 

„Turime net 6 ortodontus, 7 vaikų gydytojus odontologus. Tai leidžia kompleksiškai spręsti pacientams kylančias problemas ir visas paslaugas suteikti po vienos klinikos stogu“, – teigė „Denticijos“ direktorė.

Jai antrina ir klinikos vyr. gydytoja I. Lapėnaitė-Krasnickė, akcentuodama dėmesį darbuotojų tobulėjimui.

„Denticija“ yra orientuota į žmogų, į jo poreikius. Tam, kad darbuotojai augtų intelektualiai ir tobulėtų profesionaliai, įmonė negaili investicijų ir investuoja į profesinius mokymus bei naujausią įrangą“, – sakė I. Lapėnaitė-Krasnickė.

Laukiame ir nuolatinių, ir naujų pacientų!

Į naująją „Denticijos“ kliniką Kaune persikels dirbti dalis ilgamečių specialistų, taip pat prisijungs ir būrys naujų kolegų. Anot įmonės vadovės D. Čižaitės-Gabės, kuriant naujus padalinius svarbu užtikrinti ne tik paciento patirtį, bet ir darbuotojo.

„Tai – vienas esminių „Denticijos“ kaip darbdavio tikslų siekiant, kad įmonė ir toliau galėtų pritraukti geriausius savo srities specialistus“, – kalbėjo D. Čižaitė-Gabė,

„Denticijos“ vyr. gydytoja I. Lapėnaitė-Krasnickė priduria, kad klinikose išties jaučiamas dėmesys tiek darbuotojui, tiek ir kiekvienam pacientui.

„Denticijos“ odontologijos klinikų grupė, išsidėsčiusi per tris didžiausius Lietuvos miestus, priklauso vienai šeimai. Įmonės vadovai bei personalas darbuojasi petis petin tam, kad sukurtų kuo komfortiškesnes sąlygas į mūsų klinikas pagalbos besikreipiantiems pacientams, jog šie reikiamą, profesionalią bei kokybišką pagalbą rastų jiems tinkamu ir patogiu laiku“, – sakė „Denticijos“ vyr. gydytoja.

Laukiame jūsų ilgametėje klinikoje Vytauto pr. ar naujoje klinikoje Dainavoje!

„Litgrid“ teigimu, pirmieji du milžiniško – daugiau nei 460 tonų sveriančio kompensatoriaus komponentai Alytų pasieks ankstų antradienio rytą, o likusios dvi didžiausios ir sunkiausios įrenginio dalys – generatoriaus statorius ir dangtis – naktį iš antradienio į trečiadienį.

Pastarieji kroviniai antradienio rytą sustos ties Kauno rajone esančiu Ilgakiemiu.

Pasak „Litgrid“, kroviniai gabenami naktimis, kad gyventojams sukeltų kuo mažiau nepatogumų. Kompensatoriaus dalys keliaus daugiausia ne pagrindiniais keliais – per Ringaudus, Padainupį, Garliavą, Išlaužą, Klebiškį, Prienus, Vartus, Balbieriškį, Sūkurius, Peršėkę, Butrimiškes.

Nuo pirmadienio 6 val. iki ketvirtadienio 5 val. dėl laikinų tilto sustiprinimo darbų kelyje Alytus–Ūdrija–Krokialaukis bus uždarytas tiltas Peršėkės kaime, o automobilių eismas bus nukreiptas per Sūkurius, Žagarius ir Ūdriją.

Vokietijos „Siemens Energy“ gamykloje pagamintas kompensatorius išardytas į atskiras dalis, iš kurių didžiausia yra 12 metrų ilgio ir sveria 254 tonas. Jis į Klaipėdos uoste esančią jūrų krovinių kompaniją „Bega“ laivu „BBC Destiny“ atplukdytas iš Roterdamo.

Alytaus pastotei skirtas įrenginys barža iš Klaipėdos uosto Kuršių mariomis bei Nemunu į Kauną atplukdytas rugsėjo 1 dieną.

„Litgrid“ duomenimis, ruošiantis pervežti kompensatorių reikėjo įvertinti tiltų, pralaidų būklę, 181 sankirtą su elektros linijomis, pritaikyti penkias žiedines sankryžas, 20 posūkių, sustiprinti tilto per Peršėkės upę prieigas.

Krovinio transportavimu sausuma rūpinasi įmonės „Mammoet“ ir „Deugro“. „Mammoet“ neseniai iš Klaipėdos į Mažeikių rajoną nugabeno ir „Orlen Lietuvai“ skirtą 1,5 tūkst. tonų sveriantį reaktorių. 

Rugpjūčio 27 dieną į Lietuvą atgabenti kompensatoriai yra du iš trijų, kuriuos yra užsakiusi „Litgrid“. Šie įrenginiai yra svarbūs Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimui su Vakarų Europa, jie bus statomi Alytaus, Telšių ir Vilniaus pastotėse.