„Gal prieš savaitę prie buvusio prekybos centro M. Riomerio gatvėje pastebėjau darbininkus. Jie tvarkė parduotuvės pastatą. Neabejoju, kad  šioje vietoje bus atidaryta kito prekybos tinklo parduotuvė. Tik keista, kad jos teko laukti vos ne pusmetį.

Parduotuvė turėtų pradėti dirbti nuo balandžio pradžios.

Aš apsipirkti galiu ir toliau nuo namų esančiuose prekybos centruose, tačiau pažįstu senyvo amžiaus šios gatvės gyventojų, kurie guodėsi, kad jiems sunku tai padaryti. Garbaus amžiaus žmonės turėjo vilčių, kad netoli jų namų buvusi parduotuvė vėl atgis ir jie galės įsigyti būtiniausių maisto produktų“, – portalui kauno.diena.lt pasakojo M.Riomerio gatvėje gyvenanti moteris.

Antradienį su fotografu apsilankėme prie minimo pastato. Tuo metu prie jo triūsė šeši darbininkai. Jie atlikinėjo įvairius parduotuvės apdailos darbus.

Vienas pakalbintas darbininkas patvirtino, kad netrukus buvusio prekybos centro vietoje įsikurs kitas prekybos tinklas (pavadinimas redakcijai žinomas. – Aut. past.).

„Darbuojamės jau ketvirtą savaitę. Šiame pastate tikrai bus prekybos centras. Parduotuvė turėtų pradėti dirbti nuo balandžio pradžios“, –  pasakojo vyras.

Nemažai vaikštinėtojų buvo be kaukių. Pagal galiojančius reikalavimus, kaukę lauke reikia užsidėti priartėjus prie kito asmens 2 m ir mažiau.

Tačiau buvo matyti ir nemažai šio reikalavimo nesilaikančiųjų. Prie kavinių, kuriose galima nusipirkti kavos, arbatos ir maisto išsinešti, nusidriekė ilgos eilės. Jos vingiavo ir prie rūbų bei avalynės, taip pat dėvėtų rūbų parduotuvių.

Šioms parduotuvėms, kurių prekybos plotas neviršija 300 kv. m, leista atsidaryti prieš dvi savaites. „Pagaliau ir vėl prieš pirkdama drabužį galėsiu jį pasimatuoti“, – eilėje prie vienos rūbų parduotuvės kalbėjosi dvi merginos.

Eilėje prie vienos kavinių rikiavosi nemažai šeimų su vaikais. „Mama, nupirk man dvi bandeles, dvi spurgas ir kakavos“, – mamą už rankovės timpčiojo mergaitė.

Jaunimas gerti kavos įsitaisė ant suoliukų po Laisvės alėjos liepomis, „į trasą“ sugrįžo ir balkonuose bei rūsiuose žiemoję riedlentės, dviračiai ir paspirtukai.

Įvertinimas po mirties

Vasario 16-osios proga prezidentas G. Nausėda apdovanos 73 valstybei nusipelniusius asmenis, 28 jų – po mirties. Pastarieji – medikai, mirę gelbėdami COVID-19 sergančius ligonius.

Apdovanotųjų artimiesiems bus įteikti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiai.

Kaune jais įvertinti du nuo koronaviruso mirę medikai. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius bus įteiktas Birutės Pučkovos artimiesiems. Moteris dirbo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Marių sektoriaus VII mišrios patologijos skyriaus pagalbine darbuotoja. Taip pat šis apdovanojimas bus įteiktas Marytės Vitauskienės artimiesiems. Ji buvo LSMU Kauno ligoninės Ortopedijos ir traumatologijos I skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja. Šios dvi medicinos srities darbuotojos pralaimėjo kovą su koronavirusu ir joms apdovanojimai įteikiami po mirties.

Pagerbti už drąsą

Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais Vasario 16-ąją bus apdovanoti dar du kauniečiai, prisidėję gelbėdami kitų žmonių gyvybes ir lemiamomis akimirkomis parodę drąsą bei organizacinius sugebėjimus.

Šiuo apdovanojimu įvertinta LSMU Kauno ligoninės direktoriaus slaugai pavaduotoja Gražvydė Masiliūnienė. Jai apdovanojimas skirtas už svarų indėlį organizuojant ir koordinuojant slaugos darbą ligoninėje nuo pat pirmųjų ekstremaliosios situacijos kovojant su COVID-19 paskelbimo dienų.

Taip pat Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius iš prezidento rankų atiteks Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus III gimnazijos klasės mokiniui Laurynui Subačiui. Jis šių metų sausio 15 dieną Kalniečių parko tvenkinyje išgelbėjo įlūžusią merginą.

Nuopelnai Lietuvai

Vasario 16-osios proga prezidentas G. Nausėda iškiliems kauniečiams įteiks dar du apdovanojimus: Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius bei Ordinus „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiai įteikti šiems Kauno apskrities didvyriams:

Vyteniui Pranui, LSMU Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos Galvos smegenų chirurgijos skyriaus vadovui, gydytojui neurologui, aktyviam retų centrinės nervų sistemos ligų etiopatogenezės mokslinių tyrimų vystytojui, reikšmingai prisidėjusiam prie šių ligų diagnostikos ir gydymo individualizavimo ir optimizavimo.

Ričardui Kubiliui, LSMU Kauno klinikų Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos bei Medicinos akademijos Odontologijos fakulteto Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos vadovui.

Tomui Tamošuičiui, LSMU Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos Neurochirurgijos intensyviosios terapijos skyriaus vadovui, anesteziologui reanimatologui. Jis vienas iš organų donorystės sklaidos lyderių šalyje, reikšmingai prisidėjęs ruošiant pirmąjį Lietuvoje neplakančios širdies donorą.

Pranui Viškeliui, Lietuvos mokslų akademijos tikrajam akademikui. Jis yra Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus Maisto kokybės ir saugos komisijos pirmininkas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjas, vyriausiasis mokslo darbuotojas; Kauno technologijos universiteto profesorius, aktyvus inovatyvių biologiškai vertingų augalinės kilmės maisto perdirbimo technologijų ir produktų kūrėjas, daktaras.

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius įteiktas šiems kauniečiams:

Nomedai Domeikienei. Ji – Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos direktorė; aktyvi kultūrinės veiklos, inovatyvių sprendimų, skatinančių šalies viešųjų bibliotekų pažangą, puoselėtoja.

Nerijui Mikelioniui, VŠI Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriui. Šis kaunietis aktyvus greitosios medicinos pagalbos paslaugų kokybės gerinimo ir sistemos tobulinimo, savanorystės programos puoselėtojas; trumpojo numerio 1808 („Koronos karštoji linija“) iniciatorius ir įkūrėjas.

„Pastarosiomis dienomis stipraus snygio nebuvo, tačiau daugiabučių kiemuose mačiau daugybę apsnigtų automobilių. Jie nevalyti tikrai daugiau nei savaitę, neįmanoma nustatyti net mašinų markės ar modelio. Keista, kad žmonės taip nesirūpina savo turtu. Gal kai kurių automobilių savininkai išvykę į šiltus kraštus ir ten pramogauja“, – susisiekęs su portalu kauno.diena.lt pasakojo Geležinio vilko gatvėje gyvenantis vyras.

Keista, kad žmonės taip nesirūpina savo turtu. Gal kai kurių automobilių savininkai išvykę į šiltus kraštus ir ten pramogauja.

Iš tiesų, nuo to laiko, kai Kaune stipriai snigo, jau praėjo ne viena ir ne dvi dienos. Tačiau ketvirtadienį, bevaikščiodamas po Kalniečių ir Eigulių mikrorajonų gatves bei daugiabučių kiemus, per 40 minučių užfiksavau daugybę sniego pusnyse paskendusių automobilių.

Daugelio mašinų nesimatė nei langų, nei numerių. Akivaizdžiai matyti, kad sniegu padengti automobiliai stovi vienoje vietoje senokai. Žinoma, jų savininkai nepažeidžia Kelių eismo taisyklių, todėl mašinos gali nejudinamos stovėti ilgai.

Tačiau keistoka, kad transporto priemonių savininkai visiškai nekreipia į automobilius dėmesio ir nesiteikia jų nuvalyti. Gal dalis mašinų savininkų serga ar yra saviizoliacijoje.

Tokias pažymas galima gauti „Registrų centre“, bet tai gali užtrukti bei reikia sumokėti kelis eurus. Taip pat gyvenamosios vietos deklaravimo pažymą galima nemokamai išsiimti seniūnijose. Tačiau čia jau darosi nemažos eilės, mat kiekvienam norinčiam pažymos reikia uždėti parašus, sutikti dėl asmens duomenų tvarkymo ir tik tada seniūnijos gali tokią informaciją pateikti gyventojams.

„Kauno mieste šiandien pastebimas netikėtas rūpestis. Po savaitgalio seniūnijos sulaukė šimtų prašymų išduoti pažymas apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Paprastai šių dokumentų bumas jaučiamas prieš mokslo metų pradžią, kai tėveliai turi pristatyti dokumentus apie šeimos sudėtį ir deklaruotą gyvenamąją vietą į darželius, mokyklas bei neformaliojo švietimo įstaigas“, – apie tai, kad miestiečiai suskubo pasirūpinti dokumentais ir taip užvertė seniūnijas, kalbėjo Kauno mero patarėjas Tomas Jarusevičius.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Po savaitgalio seniūnijos sulaukė šimtų prašymų išduoti pažymas apie deklaruotą gyvenamąją vietą.

Tačiau specialistai primena, kad prie mobilių patikros punktų pareigūnams nebūtina pateikti gyvenamosios vietos deklaravimo pažymos. Policijai tinka ir kiti dokumentai, įrodantys teisę atvykti į Kauno savivaldybės teritoriją.

„Norime gyventojams priminti, kad policijos kontrolės postuose nebūtina išskirtinai seniūnijos išduota pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Pakanka turėti fotografiją ar tiesiog kopiją nekilnojamojo turto dokumentų iš „Registrų centro“, taip pat daugeliui pravartu atsiminti, kad gyvenamosios vietos adresą dažnas gyventojas gali rasti ant savo transporto priemonės registracijos liudijimo ar draudimo poliso“, – pažymėjo T. Jarusevičius.

Taip pat tinka ir darbo sutartis, kurioje nurodytas Kaune įsikūrusios darbovietės adresas. Tad net ir Kauno rajono gyventojai, kurie mieste neturi nekilnojamojo turto, tačiau čia dirba, gali laisvai patekti į miesto teritoriją.

Šildymas Kaune šį gruodį kainuoja vos 3,65 cento už kilovatvalandę su PVM. Anot V. Kisieliaus, „Kauno energija“ pagamina apie trečdalį, o nepriklausomi šilumos gamintojai – du trečdalius miestui reikalingos šilumos energijos.

„Šiemet dėl atpigusio biokuro ir aktyvios šilumos gamintojų konkurencijos vartotojai Kaune pigiau mokėjo už šilumą ir sutaupė daugiau nei 10 mln. eurų. Vienam namų ūkiui tai vidutiniškai sudaro apie 90 eurų mažesnes sąskaitas per metus“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas V. Kisielius.

Pasak jo, šildymas Kaune šiemet būtų daugiau nei 10 mln. eurų brangesnis, jei rinkoje nebūtų konkurencijos ir visą šilumą ruoštų vienas gamintojas, pagal nustatytas palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas.

Šiluma Kaune jau ne vieną mėnesį yra pigiausia visoje Lietuvoje.

„Šiluma Kaune jau ne vieną mėnesį yra pigiausia visoje Lietuvoje. Tai – visų miesto rinkoje veikiančių šilumos gamintojų nuopelnas. Tačiau svarbu ir tai, kad šildymas mieste galėtų būti dar pigesnis“, – pažymi V. Kisielius.

Jo teigimu, kainos Kaune būtų dar mažesnės, jeigu „Kauno energija“ lėšas iš vartotojų už šilumos gamybą surinktų pagal faktinę visų aukcione dalyvaujančių gamintojų pasiūlytą kainą, o ne pagal projekcinę formulę, nustatytą metodikoje dar 2018 metais.

„Tai lemia, kad iš gyventojų „Kauno energija“ už šilumos gamybą surenka daugiau lėšų, nei ši iš tiesų kainuoja. Bendrovė vartotojams dar nėra grąžinusi visų lėšų iš anksčiau susikaupusios 15 mln. eurų permokos, o toks ydingas kainų skaičiavimas lemia, kad permokos ir toliau kaupiasi“, – aiškina V. Kisielius.

Asociacijos skaičiavimais, kauniečių permokėtos lėšos „Kauno energijai“ už 2019–2020 m. siekia apie 3 mln. eurų.

„Į situaciją dėmesį turėtų atkreipti Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba, Konkurencijos taryba, Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija. Juk svarbu, kad iš vartotojų perrinktos lėšos netaptų neskaidrios konkurencinės kovos įrankiu. O tokių ženklų – jau yra“, – teigia V. Kisielius.

Pasak jo, paskutinį šių metų ketvirtį vidutinė šilumos gamybos kaina, kurią aukcionuose siūlė „Kauno energija“, siekė 0,79 cento už kilovatvalandę ir buvo net tris kartus mažesnė nei tą patį laikotarpį pernai.

„Per metus trigubai atpiginti savo šilumos gamybos kainas iki tokio lygio, kai jos net nepadengia įmonės kuro įsigijimo sąnaudų, galima tik keliais būdais. Arba įspėjant akcininkus, kad generuosi jiems didžiulius nuostolius, arba pasitelkiant iš vartotojų perrinktas lėšas dirbtiniam kainų dempingui ir konkurentų smukdymui“, – sako V. Kisielius.

Pasak asociacijos prezidento, tokie galimai nesąžiningi „Kauno energijos“, kaip didelę įtaką turinčio ūkio subjekto, veiksmai gali pakenkti šilumos gamintojų konkurencijai mieste ir ateityje nulemtų šilumos kainų augimą.

„Manome, kad Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba galėtų imtis iniciatyvos ir peržiūrėti esamą šilumos kainų metodiką bei joje esančias formules, kad ši būtų naudingesnė vartotojams, o ne atskiroms įmonėms. Tai leistų už šilumą mokėti dar pigiau“, – teigia V. Kisielius.

Remiantis Kauno policijos išplatinta šios operacijos vaizdo medžiaga, į prabangius 35-erių metų A.S. namus Palemone pareigūnai apie 9 val. ryto lipo per tvorą. Ir sprendžiant iš to, kad jis guli ant grindų surakintas antrankiais vienomis kelnaitėmis, greičiausiai A.S. buvo netikėtai užkluptas dar miegantis.

Stop kadras

Šio įtariamojo vadovavus nusikalstamam susivienijimui, kuris specializavosi automobilių vagystėmis, gyvenamoje vietoje buvo rasti du, pirminiais duomenimis, neteisėtai laikomi pistoletai, apie 10 tūkst. eurų grynaisiais bei kiti daiktai, galimai naudoti jam inkriminuojamoms nusikalstamoms veikoms vykdyti: savadarbis spynų laužimo mechanizmas, įrankis stiklui daužti, elektroninis bekontakčių raktų nuskaitymo ir jo signalų perdavimo įrenginys bei GPS slopintuvas.

Kauno policijos nuotr.

Antrajam įtariamajam susijus su minėta Estijos pareigūnų tiriama byla – A.Š., gimusiam 1981 m., antrankiai po pusvalandžio buvo uždėti Petrašiūnų autoservise, kuriame veikia ir automobilių dalių laužynas. Šis autoservisas priklauso vienai įmonei. Tačiau sulaikytasis oficialiai joje nedirba.

Stop kadras

Šiandien po pietų abu sulaikytieji stojo prieš Kauno apylinkės teismą, į kurį buvo kreiptasi dėl jų suėmimo pagal Estijoje išduotus Europos arešto orderius. Juos prašyta suimti maksimaliam trijų mėnesių terminui.

Dėl situacijos šalyje sulaikytieji į teismą nebuvo atvežti. Jų suėmimo klausimas spręstas, surengus vaizdo konferenciją tarp  Kauno policijos areštinės, kurioje jie atsidūrė po sulaikymo, ir Kauno apylinkės teismo. Šiam leidus juos suimti, tolesnį jų perdavimo Estijai klausimą jau spręstų Vilniaus teismas, dalyvaujant Generalinei prokuratūrai.

Sulaikytasis autoservise – lig šiol neteistas. O Palemone – jau ne kartą teistas už vagystes ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, minimą jam paskelbtuose nuosprendžiuose, – galimai už automobilių vagystes.

Minėti kauniečiai yra ne vieninteliai lietuviai šioje nusikalstamo susivienijimo byloje. Pranešime žiniasklaidai, kurį pasirašė Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir Estijos policija, teigiama, kad jau nustatyta bei sulaikyta 18 įtariamųjų, kurių nusikalstama veika apėmė visą Europą – Latviją, Lenkiją, Vokietiją, Austriją, Čekiją ir Slovakiją. Kadangi tai estų byla, Kauno teisėsaugininkai sukonkretinti, kaip minėtos šalys susijusios su automobilių vagystėmis Estijoje negalėjo.

Bylos duomenimis, per pastaruosius trejus metus įvairiuose Estijos miestuose – Tartu, Taline bei kituose buvo pavogti mažiausiai 32 automobiliai, pagaminti 2013-2020-ais metais. Daugiausiai – BMW. Tačiau buvo ir „Land Rover“. Ilgapirščių, priklausiusių šiuos automobilius vogusiam nusikalstama susivienijimui, grobio vertė – beveik 270 tūkst. eurų. Jiems gresia laisvės atėmimas iki penkiolikos metų.

Antradienio sulaikymuose specialiai dėl jų Kaunan atvykusiems Estijos pareigūnams talkino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdyba, besispecializuojant automobilių vagystėmis, bei Kauno policijos patruliai. O jų veiksmus koordinavo Eurojust.

Šiandien po pietų prokurorės prašymas suimti trims mėnesiams niekur nedirbantį ir oficialaus pragyvenimo šaltinio neturintį – esą uždarbiauja užsienyje A.S. patenkintas. 

Sprendimas, ar tenkinti prašymą suimti maksimaliam terminui ir A.Š., bus skelbiamas rytoj.

Aktyviausi – senjorai

Jei ne kaukės ant žmonių veidų, nė neįtartume, kad įprastą gyvenimo ritmą ir vėl koreguoja koronavirusas – būriai žmonių, lygiai taip pat, kaip prieš metus ar dvejus, ilgąjį savaitgalį plūdo į miesto kapines.

Jau nuo šeštadienio ryto ekipažus šalia kapinių išrikiavo ir eismą čia reguliavo policijos pareigūnai. Automobilių kapotus gėlėmis nuklojo ir prekeiviai. Tiesa, šiemet apie kainas nekalbėsime. Didiesiems prekybos centrams pažėrus nuolaidas kapų žvakėms ir dirbtinėms gėlėms, prekeivių kompozicijomis už 5, 7 ar 10 eurų gundėsi tik užuomaršos.

Kaip bebūtų, kaukių kapinių lankytojai nepamiršo, nors raginimo susilaikyti nuo kelionių, regis, neišgirdo – šeštadienio popietę šalia pagrindinio įėjimo į Seniavos kapines įrengta stovėjimo aikštelė buvo sausakimša, nors įprastai ten automobilių vos vienas kitas. Mašinų eilė nusidriekė ir gatvėje šalia antrojo įėjimo. Panašus vaizdas buvo Romainių, Eigulių ir kitose miesto kapinėse. Bene aktyviausiai į amžinojo poilsio vietas plūdo garbaus amžiaus miestiečiai. Tie, kuriems yra didžiausia rizika užsikrėsti koronavirusu. Apsiginklavę puokštėmis, grėbliukais, kastuvėliais ir plastikiniais maišais senoliai košėsi pro minią žmonių, primindami bėgikus, artėjančius link finišo tiesiosios, o paklausti, kodėl nepaiso raginimų likti namuose, tikino neturintys kito pasirinkimo.

Kada, jei ne šiandien? Tuoj vėl uždarys visus namuose ir liks kapai netvarkyti.

„Kada, jei ne šiandien? Tuoj vėl uždarys visus namuose ir liks kapai netvarkyti“, – kaunietė Agota prisiminė pavasario karantiną. Po ilgesnės pertraukos atėjusi į kapines, kur palaidoti jos tėvai ir sesuo, moteris nustėro – ant kapavietės mėtėsi tušti vazonai, varnų atneštas ir prakirstas maistui išsinešti skirtas indelis, o antkapis buvo apdergtas paukščių. Antrą kartą tokio vaizdo jos širdis esą neatlaikytų.

„Ir tėvukai su sese karste apsiverstų“, – persižegnojo kaunietė.

Važiuos į kelias vietas

Paklausti, ar Lietuvai nereikėjo sekti kaimynų lenkų pavyzdžiu ir kapines uždaryti trims dienoms, kalbinti miestiečiai džiaugėsi, kad toks scenarijus Lietuvoje net nebuvo svarstomas. Kapinių lankymas per Visų Šventųjų dieną ir Vėlines, anot daugumos – šventas reikalas, o tikimybė užsikrėsti čia esą labai maža.

„Su dauguma žmonių tik prasilenkėme. Nesibūriavome kaip kokioje „Maximoje“ ar „Žalgirio“ arenoje. O čia grynas oras“, – garbaus amžiaus miestiečių pora tikino, dėl vis aštrėjančios epidemiologinės situacijos šalyje neketinusi keisti savo planų.

Artimieji išsibarstę po visą Lietuvą. Norisi visus juos aplankyt.

Prekybos centrus, parduotuves sutuoktiniai lanko kur kas rečiau, riboja susitikimus su vaikais ir anūkais, tačiau apleisti artimųjų kapų pora neketino – ne taip juos auklėjo tėvai.

„Nėra nieko baisiau už apleistą, netvarkytą kapą, – pasiteiravus, ar toks elgesys neprilygsta žaidimui su ugnimi, sutuoktiniai tik gūžtelėjo pečiais. – Na, jei jau bus lemta, tai niekur nuo to nepabėgsi.“

Beje, dalis kalbintų miestiečių vienomis kapinėmis žadėjo neapsiriboti ir per ilgąjį savaitgalį aplankyti bent kelias, esančias skirtinguose miestuose. Antai kaunietė Ilona su vyru pirmiausiai stabtelėjo Eiguliuose. Iškart po to planavo važiuoti į Vilnių. Pirmadienį sutuoktiniai buvo pasišovę vykti į Šiaulius ir į Palangą, kur ilsisi vieno iš sutuoktinių seneliai.

„Artimieji išsibarstę po visą Lietuvą. Norisi visus juos aplankyt. Tam ir skirtas ilgasis savaitgalis. Kitais metais, kiek žinau, lapkričio 2-oji jau bus darbo diena, todėl tokio rato sukti negalėsime“, – kalbėjo sutuoktiniai.

Ne visi kaukėti

Lietuvoje kasdien fiksuojant naujus užsikrėtimų koronavirusu rekordus, valdžia, epidemiologai ir net Bažnyčia žmones ne kartą ragino šiemet susilaikyti nuo kapų lankymo ir taip bent šiek tiek pažaboti augančius skaičius.

Tuo metu nežadančius sėdėti namuose ragino laikytis visų saugumo priemonių: dėvėti kaukes, nesibūriuoti, laikytis saugaus atstumo, vengti pasisėdėjimų su artimaisiais ar pažįstamais po kapų lankymo. Pastarojo punkto žadėjo laikytis ne visi, nors kaukes ant veidų dėjo uoliai. Didžioji dauguma kapinių lankytojų kaukes dėvėjo pakankamai uoliai. Vieni, kaip tikino, dėl saugumo, kiti – dėl policijos pareigūnų patruliavimo ir gresiančių nemenkų baudų. Visgi, reaguoti į prašymą nebendrauti su artimaisiais ir nesėsti prie bendro stalo grįžus namo žadėjo ne visi.

„Man tai neaktualu, bet, tarkim, atvažiuoja žmonės iš kito miesto aplankyti kapų. Jei jie gerai jaučiasi, tai kodėl negali susitikti su giminaičiais? – išgirdęs klausimą kaunietis Vytautas net pyktelėjo. – Jūs man pasakykite, prekybos centrai dirba, sporto klubai dirba, kavinės, nors ir trumpiau, bet dirba. Žinoma, ten sukasi pinigai, o kur jų nėra, kur kalbama apie kažkokią tradiciją, apie žmogiškąsias vertybes, tada mūsų valdžia įžvelgia grėsmę.“