„Praėjusius trejus metus dirbo „Autokausta“, „Kauno keliai“ ir „Kauno tiltai“ ir šį konkursą taip pat laimėjo šios didžiosios įmonės. Aišku, konkurse dalyvavo daugiau įmonių“, – BNS teigė savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Inga Bendokienė.

„Miestas yra suskirstytas į dvi dalis: viena pusė yra Šilainiai, Vilijampolė, Panemunė ir Aleksotas, tai toje dalyje su trim rangovais yra sudaryta sutartis, kita – šešios ar septynios kitos seniūnijos, tose seniūnijose taip pat trys rangovai“, – sakė ji.

Su kiekviena bendrove pasirašyta beveik 75 mln. eurų vertės preliminari sutartis, pagal kurią prireikus tvarkyti kelius jos pateiks pasiūlymus ir varžysis dėl konkretaus užsakymo.

„Trejų metų sutarties vertė – 75,4 mln. eurų, bet tai nereiškia, kad mes įsipareigojam nupirkti visus kiekius ir išnaudoti visus pinigus iš tos sutarties. Tai reiškia, kad mes per metus visame mieste padarome darbų iki 15 mln. eurų iš šitos sutarties. Tik dabar šiek tiek, apie 20 proc. tie įkainiai pakilo“, – aiškino I. Bendokienė.

Trejų metų sutarties vertė – 75,4 mln. eurų.

Anot jos, 2022 metais įmonės suremontavo apie 30 kilometrų gatvių, 16 km šaligatvių ir įrengė apie 8 km dviračių takų. Šiemet numatoma remontuoti dar 22 km gatvių, 16 km šaligatvių ir įrengti apie 7 km dviračių takų, o dėl 2024 metų darbų bendrovės varžysis rudenį – dar nenuspręsta, kurie ruožai bus tvarkomi.

„Dar nėra patvirtintas sąrašas gatvių, kurių remonto reikės kitais metais, tai mes kol kas to varžymosi neplanuojam daryti, bet turbūt jau rudenį prasidės. (...) Mes kadangi dar praeitais metais turėjom tą sutartį, tai visus darbus šiais metais jau esame susipirkę“, – sakė I. Bendokienė.

Pasak jos, iš anksto pasirinkusi rangovus savivaldybė sutaupo daug lėšų, resursų ir laiko.

„Tai palengvina visas viešųjų pirkimų procedūras, nes atnaujintas varžymasis daug greičiau įvyksta, nes tam reikia paraiškoms pateikti tik šešių dienų – pateikia pasiūlymą, pasivaržo tarpusavy, mes turim garantuotai rangovą, nes jie pasiūlymą turi būtinai pateikti, jeigu nepateikia, jie moka baudas“, – sakė savivaldybės atstovė.

I. Bendokienė pridūrė, kad rengiant viešuosius pirkimus dažnai nutinka situacijų, kai pasiūlymo nepateikia nė vienas rangovas, arba pateikia, tačiau siūlo atlikti darbus už labai dideles sumas.

2019 metais su šiomis bendrovėmis buvo pasirašytos bendros iki 164 mln. eurų vertės sutartys, o 2016 metais – iki 170 mln. eurų, iš jų per trejus metus atlikta darbų už beveik 60 mln. eurų.

„Statybininkų kultūra arba kaip atsikratyti atliekomis nemokant mokesčių“, – apibendrino Giedrius situaciją, ją aprašydamas feisbuko grupėje „Už švarią Lietuvą“.

Jį nemaloniai nustebino tai, ką pastebėjo Kovo 11-osios g. atkarpoje tarp VI-ojo forto ir Dujotiekio g. „Ne pirmą kartą matau tokius vaizdus, tačiau šį kartą negalėjau pravažiuoti pro šalį, sustojau ir užfiksavau“, – rašė kaunietis. Buvo sekmadienis, darbai nevyko, tuščioje statybvietėje nebuvo, ką užkalbinti, tačiau iš po žemių kyšojusios PET juostos atkarpos kalbėjo pačios už save.

Nesu daręs tyrimo dėl taršos, tačiau bet kokiu atveju, įmonės, atliekančios šiuos darbus, neturi jokios teisės šalinti atliekų tokiu būdu.

„Į statybvietę tiekiamos trinkelės, kurios yra supakuotos PET juosta, PET kitaip dar vadinama polietileno tereftalatas. Juostos nuimamos ir „laidojamos“ tiesiog užkasant jas po žeme, t. y. šalia klojamo šaligatvio žaliojoje juostoje. Vietomis matosi, kad ruošiamasi jas užkasti, tačiau vietomis matosi juostos styrančios iš žemės. PET junginiai yra biologiškai inertiški, nesukelia neigiamo poveikio nei kontaktuojant su oda, nei prarijus. Tačiau. PET gamybos metu bei jam vėliau yrant susidaro kenksmingi junginiai. Būtinos specialios priemonės, kad jų kiekiai neviršytų leistinų normų. PET gamybos procese kaip katalizatoriai naudojami Stibio junginiai. Jie nėra itin nuodingi, tačiau kenksmingi. Stibio kiekiai gali viršyti leistinus ir per ilgai (daugiau nei metus) laikant“, – socialiniame tinkle rašė vyras.

Feisbuko nuotr.

„Taigi, šios juostos palaidotos žemėje, bėgant metams irsta išsiskaidydamos į mikroplastiko daleles ir veikdamos vandens į gruntą išskiria įvairias toksines medžiagas, ko pasekoje yra teršiamas gruntas ir didelė tikimybė, kad teršiami gruntiniai vandenys. Nesu daręs tyrimo dėl taršos, tačiau bet kokiu atveju, įmonės, atliekančios šiuos darbus, neturi jokios teisės šalinti atliekų tokiu būdu. Tai yra visiškas aplaidumas ir kenkimas – tingėjimas susitvarkyti statybines atliekas arba lėšų taupymas jas tvarkant, aplinkos teršimo sąskaita. Kiek ilgai mes dar laidosime įvairias atliekas savo aplinkoje?“ – klausė Giedrius.

Jis kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, išsiųsdamas prašymą ištirti šį atvejį, įvertinti pagal galiojančius įstatymus, bei prašė įpareigoti darbus atliekančią įmonę pašalinti visas „palaidotas“ atliekas ir užtikrinti, kad ateityje nepasikartotų panašaus pobūdžio incidentai.

Rangovą įspėjome, kad atsakingiau žiūrėtų į susidarančių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Giedrius pridūrė, kad šis atvejis yra kenksmingas ne tik tiesiogine prasme. Viešų erdvių tvarkymo eigą ir vykdomus darbus mato daug žmonių, todėl tai kartu ir blogas pavyzdys visuomenei.

Portalo žurnalistai kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą, darbų užsakovą Kauno miesto savivaldybę ir rangovą „Kauno kelius“.

Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis portalą kauno.diena.lt informavo, kad Kovo 11-osios atkarpoje nuo K. Baršausko g. iki Dujotiekio g. vykdomas pėsčiųjų tako remontas, baigiami pirmojo etapo darbai.

„Patikrinę gautą informaciją, atliekų užkasimo statybvietėje fakto nenustatėme. Tarpe tarp važiuojamosios dalies ir remontuojamo pėsčiųjų tako radome keletą juostelių nuo betono gaminių pakuočių. Kai kurios jų dalinai buvo užverstos esamu gruntu, neturint tikslo jas paslėpti. Aplinkos tvarkymo darbai šiame ruože dar nebaigti, gruntas dar bus lyginamas, papildant juodžemiu, surenkant atliekas. Rangovą įspėjome, kad atsakingiau žiūrėtų į susidarančių atliekų surinkimą ir tvarkymą“, – teigė A. Pakalniškis.

Savivaldybės atstovai persiuntė į pastabą sureagavusių rangovų komentarą: „Bendrovė „Kauno keliai“ supranta ir nuolat analizuoja savo veiklomis sukeliamą poveikį aplinkai bei žmogui. Atkreiptinas dėmesys, kad Kovo 11-osios g. remonto darbai dar neužbaigti ir rangovas, vadovaudamasis atliekų tvarkymo taisyklėmis ir įmonės vidaus kokybės, aplinkos apsaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos politika, periodiškai surenka statybines atliekas, jas sandėliuoja ir perduoda atliekų tvarkytojui.“

Šiukšlių niekada neužkasame, nes tokie dalykai vis tiek išlenda. Taip niekas nedaro.

Feisbuko nuotr.

Portalui kauno.diena.lt „Kauno kelių“ projektų direktorius Lorenas Makaravičius situaciją pakomentavo plačiau. „Žmogus pasakė savo nuomonę“, – apie kauniečio išdėstytus nuogąstavimus kalbėjo „Kauno kelių“ atstovas.

L. Makaravičius teigė, kad darbuotojai nuo palečių nuėmę juostas jas deda šalia, o tik po to surenka. „Primeti, o darbo pabaigoje susirenki ir susitvarkai. Viskas užfiksuota proceso metu. Šiukšlių niekada neužkasame, nes tokie dalykai vis tiek išlenda. Taip niekas nedaro“, – aiškino L. Makaravičius.

Priminus, kad kaunietis nuotraukas darė sekmadienį, kai tuo metu nebuvo dirbama, jis teigė, kad kartais darbuojamasi ir sekmadieniais, bet neatmetė galimybės, kad tądien darbuotojai darbo vietos galėjo ir nesutvarkyti, nors to bendrovė reikalauja.

Tačiau portalo žurnalistai pasidomėjo, kaip atstovas paaiškintų, kad juostos užžertos žemėmis? „Netyčia, kad juostų neišnešiotų vėjas. Bet kokiu atveju, baigus darbus žemė būna grėbliojama, juostos užsikabintų, jas reikėtų atkasti. Dvigubas darbas. Nėra prasmės specialiai jas užkasti“, – kalbėjo atstovas, pateikęs pavyzdį, kad kai namuose vyksta remontas, jam įpusėjus viskas gali atrodyti negražiai, netvarkingai.

Gadina miesto įvaizdį

Kruizinių laivų terminalo ir piliavietės prieigose dar pernai užvirė Priešpilio gatvės rekonstrukcija ir pastatų griovimo darbai.

Juos Klaipėdos savivaldybės užsakymu vykdo bendrovė "Kauno keliai".

Įsibėgėjus kruizinių laivų sezonui, į miestą atvykstantys turistai ėmė reikšti nepasitenkinimą tais vaizdais, kuriuos jiems tenka matyti vos išlipus iš laivo, skundai pasipylė ir dėl autobusais nepravažiuojamų gatvių.

Situacija visiems, liaudiškai tariant, varo vėžį.

Pasak Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadovės Romenos Savickienės, ne vietoje suverstos statybinės atliekos ir sunkiai įveikiamos gatvės poilsiautojams bado akis.

Dėl to ji pati ne kartą kreipėsi į rangovą.

Tačiau, kol viena ranka tvarko, kita – verčia.

"Prieš prasidedant sezonui pamatėme, kad įvaža į Kruizinių laivų terminalą yra kasama, kad gana sudėtinga judėti ne tik pėsčiajam, bet ypatingai – autobusais. Atsiranda vis daugiau šiukšlių, daiktų, medžių ir, be jokios abejonės, teigiamo ir gražaus vaizdo Klaipėdos terminalui tai tikrai nesuteikia. Šiandien (pirmadienį – I.L.) švartuojasi jau vienuoliktas laivas šį sezoną, ir turime atsiliepimų iš turistų, žmonės klausia: čia – amžiaus statybos, ar vis dėlto – laikinos?" – kalbėjo R. Savickienė.

Priekaištai galiausiai pasiekė ir Klaipėdos savivaldybės administraciją.

Pirmadienį nemenkas būrys valdininkų savo akimis įsitikino, kad padėtis darbų vykdymo kultūros prasme – prasta.

"Varo vėžį"

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas bendrovės "Kauno keliai" atstovui ir Kruizinių laivų terminalo vadovui Alvydui Butkui ranka rodė, ką būtina tvarkyti nedelsiant.

Meras priminė, kad vasarą terminale vyks masinės šventės, todėl nei jų lankytojai, nei užsienio turistai negali jaustis it statybvietėje.

"Situacija visiems, liaudiškai tariant, varo vėžį. Teatras prasideda nuo rūbinės, o Klaipėda kruizinių laivų turistams – nuo Kruizinių laivų terminalo", – palygino V. Grubliauskas.

"Todėl sukviečiau visus specialistus į vietą. Kad, duriant pirštu, kiekvienas savo akimis pamatytų, kur ir kas vyksta. Nors turėtų ir be manęs žinoti. Vasara prasideda. Čia ne dėl to, kad kažkoks renginys ant nosies. Juk visas sezonas dar prieš akis", – tęsė meras.

Terminas – kuo greičiau

"Kauno keliai" atstovo paprašyta atsikratyti krūvomis statybinių šiukšlių, aiškiai pažymėti ir aptverti statybvietę, kad ši atrodytų civilizuotai.

Per šią savaitę statybininkai privalo ne tik apsikuopti, bet ir sulyginti kelią.

V. Grubliausko žodžiais, savo reklaminiais tentais pridengti vykstančius darbus kviečiami ir verslininkai.

Čia bus nemokamai leidžiama ir komercinė reklama, tačiau suderinus vizualinius klausimus su atsakingais specialistais.

Ar taikyti rangovui baudas, spręs savivaldybės administracija.

Užbaigti Priešpilio gatvės rekonstrukciją planuojama iki šio gruodžio.

Naujakurių gatvės gyventojas Jonas pasakojo, kad šią Vilijampolės gatvę valdininkai žadėjo tvarkyti dar prieš kelerius metus. Visos problemos prasidėjo, kai čia atsikrausčiusiems naujakuriams buvo vedamos įvairios požeminės komunikacijos. Kasinėjimai pažeidė ir gatvės būklę. Dabar tenka ne tik stebėti byrantį istorinį akmeninį grindinį, bet ir laužyti savo automobilius.

Dar prieš dvejus metus apie gatvės būklę po kasinėjimų gatvėje buvo informuotas Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis ir savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas V.Šiliauskas. Tačiau padėtis iki šiol negerėja.

Kaunietis guodėsi, kad tvarkydami šilumos trasas darbininkai pažeidė ir gatvės dangą. Atlikę savo darbus jie nesutvarkė Naujakurių gatvėje atsivėrusių duobių, kurios nuolat didėja.

Savaitgalį duobę kliudė ir čia atvykęs policijos automobilis. O ką kalbėti apie gyventojus, kurie nuolat važinėja šia gatve.

"Gatvė yra apie 300 m ilgio, tačiau važiuoti ja yra labai sudėtinga, viskas nuolat smenga. Gal kas galite pagelbėti, nes jau sunkiai pravažiuoja ir specialiųjų tarnybų automobiliai. Savaitgalį duobę kliudė ir čia atvykęs policijos automobilis. O ką kalbėti apie gyventojus, kurie nuolat važinėja šia gatve, nors tiksliau būtų galima sakyti, jog keliaujame tiesiog duobėmis", – dėstė Naujakurių gatvės gyventojas.

Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas A. Pakalniškis "Kauno dienai" patikino, kad avaringiausios duobės Naujakurių gatvėje bus sutvarkytos dar šiemet, kitąmet planuojama gatvės rekonstrukcija, tačiau dar nėra iki galo nutarta, ar čia bus paliktas istorinis akmenų grindinys, ar tiesiamas asfaltas.

Specialistas pažymėjo, jog po įvairių komunikacijų tiesimo darbų, privaloma atkurti pradinę gatvės būklę. Jei gyventojai mano, kad kažkur darbus atlikusi bendrovė sugadino grindinį ir jo nesutvarkė, apie tai turėtų informuoti Miesto tvarkymo skyrių.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos sudaryta Statybos užbaigimo komisija įvertino Panemunės miesto aplinkkelio, esančio pasienyje su Kaliningrado sritimi, statybos darbus Lietuvos pusėje ir, neradusi jokių pažeidimų ar nukrypimų nuo projekto, išdavė statybos užbaigimo aktą.

Statinį vertino architektūros, aplinkosaugos, priešgaisrinės apsaugos, visuomenės sveikatos centro, žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijos, sienos apsaugos tarnybos, elektros tinklų bei komunikacijų bendrovių  specialistai.

„Panemunės aplinkkelis – tarptautinio bendradarbiavimo projektas, todėl jis reikšmingas ne tik ekonomine, bet ir valstybine prasme. Be to, jis unikalus, nes buvo projektuojama ir dirbama labai sunkiomis geologinėmis sąlygomis“, – sako Petras Tekorius, Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas.

Statybos Nemuno pievose

Panemunės aplinkkelis, estakada ir tiltas per Nemuno senvagę suprojektuoti ir pastatyti plyname lauke, kur iki šiol driekėsi užliejamos Nemuno deltos slėnio pievos.

„Pavasarį ar net ir žiemą Nemunas čia išsilieja plačiai po pievas, potvyniui slūgstant susidaro stiprios srovės, ledonešiai. Pasitaiko, kad vanduo neatslūgsta net keletą mėnesių. Slėnis išvagotas senvagių, gruntinis vanduo pačiame žemės paviršiuje, o po žeme slypi durpės, sapropelis ir kiti kelininkams nemalonūs siurprizai“, – pasakoja Ramūnas Šilinis, darbus vykdžiusios bendrovės „Kauno keliai“ generalinis direktorius.

Pradėjus statybas vos per keletą rudens mėnesių, iki galimų potvynių, kelininkams teko žemės sankasą pakelti iki 9,25 m aukščiau jūros lygio. Kitaip grėsė, kad Nemunas visą darbą nuneš į Kuršių marias. Kad taip neatsitiktų, į kelio sankasą reikėjo supilti apie 300 tūkst. kubinių metrų grunto. Ne tik suvežti, sutankinti, bet visą sankasą sluoksniais armuoti tinklais ir geotekstile, o šlaitus apsaugoti nuo galimo ledonešio betonu. Pirmą kartą Lietuvos kelių statyboje panaudotas toks didelis kiekis įvairių geotekstilinių medžiagų.

Projektuojant kelią buvo planuota, kad gruntas pakeltam kelio pagrindui bus imamas iš Nemuno vagos dugno. Bet paaiškėjo, kad Vidaus vandens kelių direkcijos galimybės labai ribotos, o sugedus upeivių kranui teko susitaikyti, kad grunto iš upės vagos dugno apskritai nebus. Kelininkams visą reikalingą kiekį teko vežtis iš gana tolimų karjerų.

„Netrukus prasidėjo lietūs, gruntinio vandens lygis pakilo, pievos tapo ežerais ir vietiniai privažiavimo keliukai, kad ir sustiprinti, atsidūrė po vandeniu. Didesniais sunkvežimiais iš karjerų atvežtą gruntą teko perkrauti į specialius karjerinius sunkvežimius ir per užlietus keliukus „plaukti“ iki tiesiamo kelio. Kasdien taip dirbo 70 sunkvežimių ir keliasdešimties kitų mechanizmų bei didelis būrys žmonių“, – pasakoja R. Šilinis.

Laukia pabaigtuvių Rusijos pusėje 

„Per metus nuo statybos darbų pradžios įrengėme tiltą per Nemuno senvagę, nutiesėme visus kelius, įrengėme atitvarus, apšvietimą, vaizdo stebėjimo kameras bei kitą kontroliuojamam pasienio keliui reikalingą įrangą. Vis dėlto estakados darbų pabaigą teko perkelti į šių metų pavasarį ir vasarą – turėjome sulaukti, kol Rusijos pusė užbaigs jų statomo tilto atramas, ant paskutinės jų turėjo būti uždėtos mūsų statomos estakados sijos“, – sako Genadijus Kamkalovas, estakadą ir tiltą per senvagę stačiusios bendrovės „Latvijas tilti“ valdybos pirmininkas, bendrovė Lietuvoje yra įkūrusi atstovybę.

Kai Rusija pabaigs statybas savo teritorijoje, nutiestas Panemunės aplinkkelis bus svarbi kelio A12 (E77) Ryga - Šiauliai - Tauragė - Kaliningradas ir transeuropinio transporto koridoriaus „Via Hanseatica“ dalis. Šiuo metu aplinkkeliu naudojasi pasienio tarnybos, o eismas pajudės tik Rusijai pabaigus tiltą ir abiejų kaimyninių šalių pasienio pusėse įrengus pasienio kontrolės postus.

„Esu tikras, kad naujojo kelio privalumus netruks pastebėti Lietuvos-Rusijos sieną kertantys bei pasienyje laukiantys vairuotojai ir keleiviai, kai tik naujieji statiniai bus pradėti naudoti“, – sako G. Kamkalovas.

Karalienės Luizos tiltas – pėstiesiems

Planuojama, kad atidarius naująjį tiltą per Nemuną, šiuo metu naudojamas 1907 m. statytas Karalienės Luizos tiltas turėtų tapti pėsčiųjų zona.

Statant aplinkkelį buvo nutiestas beveik 4 kilometrų ilgio rytinis Panemunės miestelio aplinkkelis nuo muitinės terminalo iki Nemuno, 477 m tiltas per Nemuno senvagę ir 90 m ilgio estakada, jungianti kelią su naujuoju tiltu per Nemuną, kurį stato Rusija. Taip pat įrengti kiti vietiniai keliai, apšvietimas, komunikacijos linijos, rekonstruotos melioracijos sistemos.

Darbai įgyvendinti už 26,25 mln. eurų, 10 mln. eurų šiam projektui skyrė Europos Sąjunga. „Latvijas tilti“ ir „Kauno keliai“ darbus atliko laimėjusios Lietuvos automobilių kelių direkcijos skelbtą konkursą, pasiūliusios mažiausią kainą. Sutartis su bendrovėmis pasirašyta 2013 m. birželį.

Panemunės aplinkkelio projektas įgyvendinamas pagal Lietuvos ir Rusijos 2011 m. spalį pasirašytą susitarimą dėl naujo tilto per Nemuną ir jo prieigų statybos. Naujasis tiltas sujungs Panemunę ir Tilžę (Sovetską) bei padidins pasienio kontrolės punktų pralaidumą tarp Lietuvos ir Kaliningrado srities.

Ketvirtadienį baigiasi Lietuvos Automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos paskelbto konkurso rekonstruoti tiltą per Nerį ties Jonava (kelio A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis 34 kilometre) pasiūlymų pateikimo terminas. Darbų vertė siekia vidutiniškai 2 mln. eurų, pasiūlymams parengti ir pateikti direkcija buvo nustačiusi 8 darbo dienų terminą.

Kelių statybos bendrovės „Latvijas tilti“ ir „Kauno keliai“ pateikė pasiūlymą dalyvauti konkurse. Bendrovės taip pat atkreipė konkursą rengiančios Automobilių kelių direkcijos bei ją kuruojančios Susisiekimo ministerijos dėmesį apie konkurenciją ribojančias konkurso sąlygas: itin trumpą terminą pasiūlymams pateikti bei nepagrįstai užaukštintus itin specifinius specialistų kvalifikacijos reikalavimus, kuriuos atitikti gali vos keletas įmonių, teigiama pranešime spaudai.

Konkurse galinčių dalyvauti įmonių skaičių riboja ir tai, kad vienu pirkimu perkami skirtingo pobūdžio darbai – tiek projektavimo, tiek darbų priežiūros, tiek kapitalinio remonto darbai jų neskaidant. Tai reiškia, kad norinčios dalyvauti įmonės turi turėti visų šių skirtingų rūšių veiklos patirtį, nors paprastai šias paslaugas teikia atskiros bendrovės.

„Jei konkurse galėtų dalyvauti daugiau įmonių, jos konkuruotų mažesne kaina, ieškotų efektyvesnių ir naujesnių statybos technologijų. Galutinis rezultatas būtų kokybiškesnis ir pigesnis, o visa rinka sparčiau tobulėtų bei žengtų pirmyn. Deja, šis atvejis kaip ir keletas ankstesnių kelių sektoriaus viešųjų pirkimų kelia rimtų abejonių, ar Lietuvoje, formuojant kelių infrastruktūros plėtros politiką, siekiama konkurencijos ir rinkos vystymosi“, – sako Genadijus Kamkalovas, „Latvijas tilti“ valdybos pirmininkas.

Rugpjūčio 21 dieną Automobilių kelių direkcijai paskelbus tilto per Nerį ties Jonava rekonstrukcijos darbų konkursą, bendrovių „Latvijas tilti“ ir „Kauno keliai“ konsorciumas kreipėsi į konkursą rengiančią Automobilių kelių direkciją su prašymu pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą iki protingo termino – rugsėjo 21 dienos. Likus trims dienoms iki pasiūlymų pateikimo pabaigos – rugsėjo 1 dieną – direkcija prašymą atmetė neįžvelgusi tam priežasčių.

„Pasiūlymą pateikėme net ir tokiomis konkurso dalyviams nepalankiomis sąlygomis. Tikimės, kad ir daugiau įmonių – ne tik tos, kurios paprastai ir laimi Automobilių kelių direkcijos pirkimus, – bus pasiryžusios dalyvauti konkurse ir sąžiningai konkuruoti, o atrankos procesas vyks skaidriai ir, kiek įmanoma, viešai“, – sako „Latvijas tilti“ valdybos pirmininkas.

Ramūno Šilinio, „Kauno kelių“ generalinio direktoriaus, teigimu, situacija viešuosiuose pirkimuose būtų visiškai kitokia, jei būtų pašalintos konkurenciją ribojančios sąlygos, o Susisiekimo ministerija patvirtintų tipines sąlygas, kurios būtų taikomos visiems kelių sektoriaus pirkimams.

Šiuo metu kiekvienam konkursui skelbiami vis kitokie reikalavimai, dalyviams kas kartą tenka ruošti vis naujus dokumentus pagal paskelbtas konkurso sąlygas. Nors Automobilių kelių direkcija apie planuojamus pirkimus skelbia iš anksto, tačiau kvalifikacijos reikalavimus nustato tik paskelbusi oficialius viešojo pirkimo dokumentus. Tilto per Nerį ties Jonava rekonstrukcijos konkurse dalyviams keliama 18 kvalifikacijos reikalavimų, kurie taikomi tiek bendrai įmonės patirčiai, tiek atskiriems specialistams.

Kelių statybos bendrovės „Latvijas tilti“ ir „Kauno keliai“ užbaigė Panemunės aplinkkelio statybos darbus pasienyje su Karaliaučiumi. Kelias aplink Panemunės miestelį ir tiltas bei estakada per Nemuno senvagę jau perduoti projekto užsakovui – Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos. Darbai įgyvendinti už 26,25 mln. eurų, 10 mln. eurų šiam projektui skyrė Europos Sąjunga.

Artimiausiu metu statinius vertins Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kuri išduoda statybos užbaigimo aktą. Pagal projektą, visi formalumai turėtų būti baigti iki šių metų gruodžio, tačiau tikimasi, kad tiek laiko neprireiks.  

Anot Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojo Petro Tekoriaus, „Panemunės aplinkkelis – tarptautinio bendradarbiavimo projektas, todėl jis reikšmingas ne tik ekonomine, bet ir valstybine prasme. Be to, jis unikalus, nes buvo projektuojama ir dirbama labai sunkiomis geologinėmis sąlygomis. Artimiausius penkerius metus šis objektas dar bus atidžiai stebimas“.

„Statybos vyko sklandžiai, baigėme darbus kiek anksčiau, kad nebūtų skubėjimo tvarkant dokumentus. Esame patenkinti bendradarbiavimu su Automobilių kelių direkcija – visi derinimo klausimai buvo sprendžiami sklandžiai ir profesionaliai“, – sako Genadijus Kamkalovas, „Latvijas tilti“ valdybos pirmininkas.

Pasak Ramūno Šilinio, „Kauno kelių“ generalinio direktoriaus, pagal sutartį, buvo nutiestas 4 kilometrų ilgio rytinis Panemunės miestelio aplinkkelis nuo muitinės terminalo iki Nemuno, 477 m tiltas per Nemuno senvagę ir 90 m ilgio estakada, sujungsianti kelią su naujuoju tiltu per Nemuną, kurį stato Rusija. Taip pat įrengti technologiniai keliai, apšvietimas, komunikacijos linijos, rekonstruotos melioracijos sistemos.

Kai Rusija pabaigs statybas savo teritorijoje, nutiestas Panemunės aplinkkelis bus svarbi kelio A12 (E77) Ryga - Šiauliai - Tauragė - Kaliningradas ir transeuropinio transporto koridoriaus „Via Hanseatica“ dalis.

Projektas įgyvendinamas pagal Lietuvos ir Rusijos 2011 m. spalį pasirašytą susitarimą dėl naujo tilto per Nemuną ir jo prieigų statybos. Naujasis tiltas sujungs Panemunę ir Tilžę (Sovetską) bei padidins pasienio kontrolės punktų pralaidumą tarp Lietuvos ir Kaliningrado srities. Pastačius naująjį tiltą per Nemuną, šiuo metu naudojamas 1907 m. statytas Karalienės Luizos tiltas turėtų tapti pėsčiųjų tiltu.

„Latvijas tilti“ ir „Kauno keliai“ darbus atliko laimėjusios Lietuvos automobilių kelių direkcijos skelbtą konkursą, pasiūliusios mažiausią kainą. Sutartis su bendrovėmis pasirašyta 2013 m. birželį. Darbus sutarta atlikti iki šių metų liepos pabaigos.

Teismas po kelis mėnesius trukusio bylinėjimosi pagaliau leido tęsti 90 mln. eurų vertės Vilniaus vakarinio aplinkkelio tęsinio rangovo konkursą, kurį laikinai buvo sustabdžiusi viena didžiausių Latvijos kelių statybos bendrovių „Latvijas tilti“ kartu su bendrove „Kauno keliai“. Bendrovės pranešė sprendimą jau apskundusios Aukščiausiajam Teismui.

Apeliacinis teismas penktadienį atmetė bendrovių skundą ir leido tęsti konkursą, BNS pranešė teisėjos Rasos Gudžiūnienės padėjėja Ieva Vaišvilienė. Tas pats teismas balandį buvo laikinai sustabdęs miestui itin svarbų konkursą. Naujas teismo sprendimas įsigaliojo iš karto, nepaisant to, kad jis apskųstas.

Teismas nepakeitė bendrovėms nepalankios gegužės 4 dienos Vilniaus apygardos teismo nutarties.

„Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai įvertino įrodymus, (...) visapusiškai ir objektyviai išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė viešuosius pirkimus reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo“, - rašoma nutartyje.

Apeliacinis teismas atsisakė kreiptis ES Teisingumo Teismą, nes teisinės bylos nuostatos nebuvo susijusios su ES teise. Anot teismo, bendras aplinkkelio tiesimo ir elektros linijos iškėlimo darbų konkursas nepažeidė įstatymų, be to, aplinkkelio antrojo etapo statybos metu šiuos pirkus darbus atskirai, buvo patirta 507,1 tūkst. eurų nuostolių.
„Latvijas tilti“ ir „Kauno keliai“ pareiškė, kad teismas nepagrįstai atsisakė kreiptis į ES Teisingumo Teismą ir neįsigilino į bylos esmę.

„Mes prašome Aukščiausiojo Teismo sprendimo, kad būtų pasiektas visiems priimtinas aiškumas ir padėtas taškas, o ne kablelis. Teismo nutartis bus naudinga visiems rinkos dalyviams bei tokius darbus perkančioms savivaldybėms, o galiausiai dėl jo laimės Lietuvos žmonės - jie galės būti tikri, kad jų sumokami mokesčiai panaudojami skaidriai, o už infrastruktūrą nepermokama“, - pranešime spaudai sakė „Latvijas tilti“ valdybos pirmininkas Genadijus Kamkalovas.

Vilniaus savivaldybės Teisės departamento vadovas Edvardas Varoneckas BNS sakė, jog dabar bus laukiama Viešųjų pirkimų tarnybos išvados ir tik po to bus pasirašoma sutartis su konkursą laimėjusiais rangovais.

„Teismas pasakė, kad visos procedūros buvo atliktos teisingai. Kita vertus, ieškovai dar turi vieną mėnesį skundimui Aukščiausiajam Teismui. Nežinau, ar naudosis ta teise. Tačiau bet kokiu atveju šiai dienai sprendimas įsiteisėjo ir niekas netrukdo tęsti procedūrų“, - tvirtino E.Varoneckas.

Konkursą laimėjusios bendrovės „Kauno tiltai“ vadovas Aldas Rusevičius BNS sakė, jog projekto pabaiga tikriausiai nusikėlė į 2017 metus, tačiau tik pasirašiusius sutartį ir turint parengtą projektą, bus matyti, kada tiksliai bus baigtas aplinkkelis.

„Vienas dalykas tai, kad dar praeis šiek tiek laiko, kol pasirašysime sutartį. Mes nežinome tiksliai, kada galėsime ją pasirašyti, bet jau faktas tas, kad mes praradome geriausią laiką startui. Tik praėjus procedūroms galima pradėti darbo projekto rengimą, tai bet kokiu atveju mes praradome vieną sezoną. Aš manau, kad dabar projekto pabaiga nusikėlė į 2017 metus“, - sakė A.Rusevičius.

Didžiausia Baltijos šalyse kelių ir tiltų statybos bendrovė „Kauno tiltai“ su partneriais darbus atliks už 89,692 mln. eurų.

Konkursą skundė ne tik Latvijos ir Kauno bendrovės, bet ir įmonės „Legrana“ ir „Eltel Networks“, kurios ginčijo jo dalį dėl elektros linijos perkėlimo. Šių darbų užsakovė yra elektros perdavimo įmonė „Litgrid“ - statant aplinkkelį, numatyta 19,6 km ilgio 110 kV oro liniją pakeisti kabeline.

Statant aplinkkelį, bus nutiestas 5,4 km ilgio kelias nuo Ozo gatvės Viršuliškėse iki Ukmergės gatvės, kuri pereina į kelią Vilnius-Panevėžys.

Nauja ikiteisiminė ginčų komisija padėtų išvengti strateginių projektų vilkinimo teismuose, sako premjeras. Teisingumo ministerijai pavesta išnagrinėti galimybę įsteigti tokių ginčų komisiją, kuri greitai išnagrinėtų rangovų nesutarimus dėl viešųjų pirkimų.

„Jeigu čia (komisijoje - BNS) nepavyktų pasiekti sutarimo, tuomet pretenzijos, kaip ir numatyta Viešųjų pirkimų įstatyme, būtų pateiktos teismui“, - sakė Algirdas Butkevičius, penktadienį susitikęs su Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadove Diana Vilyte.

Anot jo, dabartinė ginčų sprendimo tvarka vilkina strateginius infrastruktūros, energetikos ir kitus projektus.

VPT vadovė BNS sakė, kad naujoji komisija sumažintų galimybę vilkinti projektus, dėl jų ginčijantis teismuose.

„Tokia mintis cirkuliavo jau ir anksčiau. Tokio tipo sprendimus turi latviai, kalbėjome su verslu, manome, kad tai pagreitintų procesus. Šitas projektas kol kas yra idėjos stadijoje. Reikia pasižiūrėti visas už ir prieš puses, o tik tada daryti sprendimus“, - BNS kalbėjo D.Vilytė.

Anot jos, keisti dabartinę praktiką svarbu ir pradedant skirstyti 2014-2020 metų Europos Sąjungos paramos lėšas.

Šiuo metu teismuose įstrigęs Vilniaus vakarinio aplinkkelio tęsinys - jį skundžia konkurse nedalyvavusios bendrovės „Latvijos tilti“ ir „Kauno keliai“. Apeliacinis teismas penktadienį turėtų nuspręsti, ar atnaujinti anksčiau žemesnio teismo sustabdytą konkursą.

Be šio, teismuose įstrigęs ir dar vienas svarbus projektas - „Via Baltica“ ruožo Kaunas-Marijampolė-Suvalkai plėtra. Jį taip pat apskundė „Latvijos tilti“ ir „Kauno keliai“.