Kaip teigia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, reorganizacija vykdoma „siekiant sudaryti palankesnes sąlygas koleginių studijų ir mokslo taikomosios veiklos kokybei ir jų atitikčiai Alytaus miesto ir regiono visuomenės ir darbo rinkos poreikiams gerinti“.

Pati Alytaus kolegija anksčiau yra pareiškusi apie siekį prisijungti prie Klaipėdos universiteto. Rugsėjį skelbta, jog sprendimas jungti ją prie Kauno kolegijos buvo apskųstas teismui.

Derinant Vyriausybės nutarimo projektą, Alytaus kolegija pateikė raštą, jog sprendimas priimtas „ignoruojant pačios kolegijos pateiktą reorganizavimo planą“ ir pakartojo jam nepritarianti. Įstaiga teigė, kad aplinkybės, kai ignoruojami pačios reorganizuojamos įstaigos pasiūlymai „verčia abejoti pertvarkos proceso skaidrumu, objektyvumu, numatomų priemonių tikslais ir galimomis pasekmėmis“.

Alytaus kolegijos ir Klaipėdos universiteto sinergijoje sudėtinga bus pasiekti Valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo plane nustatytus ilgalaikius tikslus dėl akademinio personalo, mokslinės veiklos bei absolventų įsidarbinimo.

Alytaus kolegija yra skelbusi, jog tiek joje, tiek Klaipėdos universitete rengiami tų pačių sričių – sveikatos, informatikos, inžinerijos, technologijų bei socialinių mokslų – specialistai. Jos direktorius Sigitas Naruševičius piktinosi, kad sprendimai dėl jungimo prie Kauno kolegijos priimti be diskusijų su bendruomene, neišklausius argumentų, kodėl siūlomas kitoks variantas.

Pasak nutarimo rengėjų, kolegijos siūlymas buvo apsvarstytas kolegijų tinklo stiprinimui sudarytos komisijos posėdžiuose ir, įvertinusi visus argumentus, atsižvelgė ne į įstaigos, bet į ekspertų rekomendaciją dėl jungimo prie Kauno kolegijos.

„Komisija, įvertinusi pateiktą siūlymą, konstatavo, kad Alytaus kolegijos ir Klaipėdos universiteto sinergija yra nedidelė dėl atstumo tarp institucijų bei vykdomų studijų krypčių, Alytaus kolegijos ir Klaipėdos universiteto sinergijoje sudėtinga bus pasiekti Valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo plane nustatytus ilgalaikius tikslus dėl akademinio personalo, mokslinės veiklos bei absolventų įsidarbinimo“, – teigia ministerija.

Ji pastebi, kad Alytaus kolegija neargumentavo, kodėl negalėtų pasiekti nustatytų ilgalaikių tikslų susijungimo su kita valstybine kolegija atveju ir kaip vienintelę alternatyvą nagrinėjo susijungimą su Klaipėdos universitetu.

„Komisijos nuomone, Alytaus kolegijos potencialo stiprinimas prisijungiant prie Kauno kolegijos leistų stiprinti visas šiuo metu Alytaus kolegijoje vykdomas sveikatos mokslų, inžinerijos, verslo ir viešosios vadybos profesinio bakalauro studijas, kartu užtikrinant koleginių studijų išsaugojimą Alytaus regione“, – nurodoma teikime.

Taip pat jame pažymima, kad Alytaus kolegijoje 46 proc. studentų nuo bendro studijuojančiųjų skaičiaus studijuoja slaugos ir akušerijos programoje, šiai programai vykdyti yra puikiai išvystyta studijų infrastruktūra, todėl būtina užtikrinti šių koleginių studijų vykdymą ir stiprinimą.

Alytaus kolegijos susijungimo su Klaipėdos universitetu atveju šios studijos kolegijoje nebūtų vykdomos, nes universitetas kolegines studijas vykdyti gali tik išimtinais atvejais, todėl tai žymiai mažintų aukštojo mokslo studijų prieinamumą, o regiono mokiniai, ketinantys rinktis kolegines studijas, turėtų išvykti studijuoti į Vilniaus, Kauno ar kitas kolegijas ir tai galimai turėtų įtakos Alytaus regiono plėtrai.

Vyriausybė liepą numatė atnaujinti ir stiprinti kolegijų tinklą, kai kurias iš jų reorganizuojant ir sujungiant.

2023–2024 metų valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo plane siekiama, kad 2029 metais bet kurioje valstybinėje kolegijoje studijuotų ne mažiau kaip 1,2 tūkst. studentų. Taip pat sutarta, kad ne mažiau kaip 76 proc. valstybinių kolegijų absolventų per 12 mėnesių po studijų baigimo įsidarbintų pagal įgytą kvalifikaciją.

Tikimasi, kad 2029 metais valstybinėse kolegijose bus ne mažiau kaip 50 proc. visu etatu dirbančių dėstytojų ir ne mažiau kaip 10 proc. mokslo ar meno laipsnį turinčių dėstytojų, dirbančių bent 0,5 etato dalimi.

Kaip keičiasi šis sektorius, su kokiais dažniausiai pasitaikančiais mitais susiduria darbdaviai, ar automatizacija ir skaitmenizacija iš tiesų pasiglemžia darbo vietas, dalinasi Kėdainių konservų fabriko, vienos didžiausių baldų gamybos įmonių Lietuvoje „Freda“ ir Kauno kolegijos atstovai.

Automatizacija ne atima, o sukuria naujas darbo vietas

Kėdainių konservų fabriko gamybos vadovas Gytis Zakarauskas pastebi, kad žmonės neretai yra įsitikinę, jog darbas pramonės įmonėse yra neįdomus ir rutininis. Vis dėlto, pasak pašnekovo, viskas priklauso nuo darbuotojo įsitraukimo.

„Šį mitą tikrai galiu drąsiai paneigti, nes mano paties karjera prasidėjo nuo darbo prie gamybinės linijos. Viskas priklauso nuo to, kiek pats darbuotojas įsitraukia į gamybinį procesą“, – sakė G. Zakarauskas.

Gytis Zakarauskas. Kauno kolegijos nuotr.

Kėdainių konservų fabriko atstovas dalinasi, kad kitas mitas, su kuriuo tenka dažnai susidurti – manymas, esą žmonių darbą gamyboje pilnai gali pakeisti robotai. Šį įsitikinimą G. Zakarauskas taip pat paneigia – nors pastaruoju metu automatizacija pramonės įmonėse yra stipriai pažengusi, tačiau robotai negali pilnai pakeisti žmonių atliekamo darbo, jų turimų žinių ir patirties.

Nors pastaruoju metu automatizacija pramonės įmonėse yra stipriai pažengusi, tačiau robotai negali pilnai pakeisti žmonių atliekamo darbo, jų turimų žinių ir patirties.

 

„Automatizacija, sakyčiau, yra labiau fizinė pagalba darbuotojams. Robotams taip pat reikia dėmesio – juos prižiūri ir valdo operatoriai bei inžinieriai. Gamybinių įmonių procesų automatizacija taip pat sukuria ir naujas darbo vietas“, – atskleidė gamybos vadovas.

Trečiasis, dažnai pasitaikantis mitas, pasak G. Zakarausko, susijęs su atlyginimais – vis dar manoma, kad pramonės įmonėse atlyginimai yra maži ir nekonkurencingi. Tačiau pašnekovas akcentuoja, kad pirmiausia viskas priklauso nuo darbuotojo motyvacijos.

„Dažniausiai pramonės įmonėse yra suteikiamos visos karjeros galimybės. Nuo atliekamų užduočių sudėtingumo, deleguotų atsakomybių bei įgytos kvalifikacijos priklauso ir atlygis. Paprastai sakant, kuo daugiau stengsiesi – tuo daugiau su kaupu sugrįš atgal“, – sakė Kėdainių konservų fabriko gamybos vadovas.

Darbas pramonės sektoriuje – tik vyrams?

„Freda“ personalo direktorė Renata Liumparienė sako pastebinti, kad vis dar tenka susidurti su mitu, kad pramonės įmonėse – daug nekvalifikuoto darbo. Iš tiesų, pramonės įmonės kasmet vis labiau automatizuojamos, todėl beveik nelieka, o netolimoje ateityje gali visai nelikti nekvalifikuoto darbo vietų.

Renata Liumparienė. Kauno kolegijos nuotr.

„Vis daugiau įmonių investuoja į savo darbuotojų mokymus, kad juos perkvalifikuotų. Galiu pasidalinti mūsų įmonės patirtimi: tam, kad operatorius galėtų savarankiškai valdyti baldų detalių apdirbimo liniją, jis turi 6 mėnesių trukmės mokymus“, – dalinosi R. Liumparienė.

Robotams taip pat reikia dėmesio – juos prižiūri ir valdo operatoriai bei inžinieriai.

 

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad vis dar paplitusi nuomonė, jog darbas pramonės sektoriuje – tik vyrams. Tačiau profesijų skirstymas į vyriškas ir moteriškas, pasak R. Liumparienės – tik giliai įsišaknijęs stereotipas.

„Mūsų baldų gamybos įmonėje dirba apie 40 proc. moterų ir 60 proc. vyrų ir šis atotrūkis kasmet vis mažėja. Savo įmonėje turime puikių specialisčių: inžinierių konstruktorių, inžinierių automatikių, technologių, gamybos koordinatorių ir kt., kurios savo kompetencija ir žiniomis neatsilieka nuo vyrų, o kartais juos lenkia“, – mitus griovė įmonės personalo direktorė.

Neretai manoma, kad darbas pramonės sektoriuje apriboja karjeros galimybes. Tačiau ir šį įsitikinimą R. Liumparienė paneigia. Ji akcentuoja, kad sklandžiam darbui reikalingi ne tik gamyboje dirbantys darbuotojai.

Dr. Tomas Makaveckas. Kauno kolegijos nuotr.

„Tam, kad gamyba vyktų sklandžiai ir efektyviai turi dirbti daug kitų skyrių: gamybos planavimo, pirkimų, logistikos, technikos, mokymų, finansų, personalo ir kt., kuriuose darbuojasi daug kvalifikuoto personalo. Jaunam specialistui pramonės sektoriuje kilti karjeros laiptais ypač palanku – jis gali daryti tiek vertikalią karjerą skyriuje, kuriame dirba, tiek horizontalią – atrasti save kitose veiklose“, – atsiveriančiomis karjeros galimybėmis dalinosi baldų gamybos įmonės „Freda“ atstovė.

Skaitmenizacijos, automatizacijos procesai verčia darbuotojus būgštauti, kad jų darbą perims robotai ir ateityje pramonės sektoriuje neliks darbo vietų žmonės.

„Nemanau, kad robotai pakeis žmones. Sakyčiau, robotai sumažins nekvalifikuoto darbo vietų, todėl vis labiau reikės aukštos kvalifikacijos specialistų, kurie valdys ir prižiūrės naujų technologijų įrenginius“, – apie laukiančius pokyčius kalbėjo R. Liumparienė.

Vertingiausi – besimokantys darbuotojai

Kauno kolegijos Technologijų fakulteto dekanas dr. Tomas Makaveckas sako, kad kvalifikuotų darbuotojų poreikis pramonės įmonėse didėja – Kauno LEZ šiuo metu dirba virš 6 tūkst. žmonių, per artimiausius metus planuojama sukurti dar bent 5 tūkst. naujų darbo vietų.

Vis daugiau įmonių investuoja į savo darbuotojų mokymus, kad juos perkvalifikuotų.

 

„Labiausiai pramonės įmonėms reikės automatikos inžinierių, automatikos įrangos elektrotechnikų, robotikos inžinierių“, – sakė dr. T. Makaveckas ir priduria, kad fakultete pastaruoju metu taip pat juntamas didėjantis baldų gamybos įmonių susidomėjimas kolegijoje rengiamais baldų gamybos technologijų specialistais. 

Kauno kolegijos Technologijų fakulteto vadovas, kalbėdamas apie savybes, kurios tampa vis svarbesnės ir reikalingesnės šiame sektoriuje dirbantiems darbuotojams, išskiria žingeidumą ir norą mokytis visą gyvenimą – pramonės sektorius gali keistis itin greitai, todėl čia dirbantiems žmonėms reikia gebėti prisitaikyti prie pokyčių.

„Manau, kad visose inžinerijos šakose dirbantys darbuotojai privalo turėti bent minimalius programavimo įgūdžius, automatizavimo žinias ir pan. Pramonės sektorius gali greitai keistis dėl rinkos pokyčių, naujų technologijų ar kitų veiksnių, todėl darbuotojai, galintys greitai prisitaikyti ir mokytis naujų dalykų, verslui yra vertingiausi“, – dalinosi dr. T. Makaveckas.

Dr. Tomas Makaveckas. Kauno kolegijos nuotr.

Fakulteto dekanas, kalbėdamas apie stiprybes, kuriomis pasižymi Kauno kolegija, rengdama specialistus, galinčius dirbti pramonės sektoriuje, akcentuoja, kad aukštoji mokykla glaudžiai bendradarbiauja su pramonės įmonėmis, įsiklauso į jų nuomonę studijų programų tobulinimo klausimais, nuolat atnaujina studijų programas, kad šios atitiktų naujausias tendencijas.

„Studentai nuolat praktikuojasi pramonės įmonėse, įmonių atstovus kviečiame studentams skaityti paskaitas. Studentams yra sudarytos sąlygos įmonėse atlikti praktikas, po kurių didžioji dalis pasilieka dirbti. Taip pat jie noriai naudojasi galimybėmis pagal mainų programas vykti į užsienį pasisemti žinių ir patirties“, – privalumus vardijo Technologijų fakulteto dekanas.

Dr. T. Makaveckas priduria, kad Kauno kolegijos dėstytojai nuolat tobulina savo kompetencijas stažuotėse įmonėse ir kitose aukštojo mokslo institucijose užsienyje, kad studentams galėtų pateikti aktualiausias žinias. Taip pat kolegija nuolat sulaukia ir užsienio dėstytojų vizitų.

Lietuvos inovacijų centras, remdamasis Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) atliktu tyrimu skelbė, jog populiariausia mokslo ir verslo bendradarbiavimo forma yra bendri mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) projektai. Tuo tarpu Inovacijų agentūra akcentuoja, kad vertinant inovacijų sistemą Lietuvoje dažniausiai stebimi būtent MTEP veiklos rodikliai, o šiai veiklai skiriamos išlaidos šalyje sparčiai auga.

Kaip sėkmingai įgyvendinti MTEP projektus, pasiekti reikšmingų rezultatų ir gauti abipusės naudos dalinasi Kauno kolegijos ir Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos atstovai.

Padeda spręsti verslui kylančius iššūkius

Kauno kolegijos Mokslo taikomosios veiklos ir komercializavimo skyriaus vadovas dr. Giedrius Gecevičius akcentuoja, kad glaudus bendradarbiavimas tarp verslo ir aukštųjų mokyklų pirmiausiai susijęs mokslu grįstų inovacijų ir sprendimų kūrimu. Tipiškas to pavyzdys galėtų būti Lietuvos biotechnologijų sektorius, kuriantis visame pasaulyje garsius farmacijos produktus.

Dr. Giedrius Gecevičius. Kauno kolegijos nuotr.

„Ypač didelis potencialas matomas sumanios specializacijos sektoriuose – informacinių ir ryšių technologijų, biotechnologijų bei gamybos procesų srityse. Apjungiant mokslo įstaigų ir verslo, pramonės potencialą, infrastruktūrą bei remiantis žiniomis grįstais sprendimais sudaromos galimybės kurti aukštos pridėtinės vertės produktus ir paslaugas, spręsti nacionaliniu, tarptautiniu ir globaliu lygmeniu kylančius kompleksinius iššūkius“, – kalbėjo dr. G. Gecevičius. Kauno kolegijos atstovas pabrėžia, kad bendradarbiavimas tarp verslo ir mokslo institucijų svarbus keletu aspektų.

Visų pirma, sėkmingas inovatyvių produktų ir paslaugų kūrimas bei vystymas neatsiejamas nuo žiniomis grįstų sprendimų.

 

„Visų pirma, sėkmingas inovatyvių produktų ir paslaugų kūrimas bei vystymas neatsiejamas nuo žiniomis grįstų sprendimų. Tipiški to pavyzdžiai galėtų būti didžiųjų duomenų (angl. big data), duomenų inžinerijos ar dirbtinio intelekto taikymas ne tik verslo ar pramonės procesuose, bet ir kasdieniame mūsų gyvenime, pvz., apsiperkant parduotuvėje ar besinaudojant internetu“, – sakė Mokslo taikomosios veiklos ir komercializavimo skyriaus vadovas.

Pasak pašnekovo, aukštųjų mokyklų vaidmuo labai svarbus sprendžiant iššūkius, susijusius su įmonės procesais – nuo produkto gamybos iki pridavimo. Tyrėjų sukauptos žinios padeda spręsti verslui aktualius iššūkius, pvz., kibernetinės saugos užtikrinimo ar procesų automatizavimo.

„Visų antra, vienas iš pagrindinių skaitmeninio dešimtmečio programos tikslų – įmonių skaitmeninė transformacija. Numatoma, kad įgyvendinant šį tikslą didžioji dalis mažų ir vidutinių įmonių turėtų pasiektų bazinį skaitmeninio intensyvumo lygį, naudoti debesijos paslaugas, didžiuosius duomenis ar dirbtinį intelektą. Esu įsitikinęs, kad ši transformacija neįmanoma be aukštųjų mokyklų tyrėjų kuriamų žinių, sprendimų bei kompetencijų“, – dalijosi dr. G. Gecevičius.

Verslas ir mokslas prasmę ir vertę įgauna tik veikdami kartu

Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos (KKPDA) vykdančioji direktorė Reda Stankevičienė sako, kad šiandien verslo ir mokslo bendradarbiavimas tapo būtinu ir savaime suprantamu – abi pusės supranta, kad vieni kitiems yra gyvybiškai svarbūs.

Reda Stankevičienė. Kauno kolegijos nuotr.

„Aukštosios mokyklos buria jaunus žmones, vykdo mokymų programas, kurios lemia jų žinias ir kompetencijas. Tuo tarpu verslas dirba su tuo, ką paruošia aukštosios mokyklos. Ne be reikalo šiuolaikiniame „pramonės“ apibrėžime akcentuojama, kad pramonė suprantama ne tik kaip gamintojai, bet ir transporto, logistikos, paslaugų, statybos sektorius apimančios sritys, bei – mokslas ir inovacijos“, – sakė R. Stankevičienė.

KKPDA vadovė pastebi, kad mokslas yra būtina besivystančio verslo dalis – kuo glaudžiau bus bendradarbiaujama dėl mokslinių tyrimų rezultatų, inovacijų sprendimų, tuo lengviau verslui pavyks įgyvendinti greitesnius pokyčius didinant progresą savo veikloje.

„Verslas ir mokslas kaip dvi to pačio medalio pusės – prasmę ir vertę įgauna tik veikdamos kartu bei papildydamos viena kitą“, – akcentavo R. Stankevičienė.

KKPDA vykdančioji direktorė atkreipia dėmesį, kad jau šiandien verslo ir aukštųjų mokyklų bendradarbiavimas ir jo svarba yra aukščiausiame taške. Pasak jos, didžiausia nauda jaučiama nuolat ir glaudžiai bendradarbiaujant – tai leidžia pasiekti geriausių rezultatų.

„Didelė prasmė ir nauda jaučiama esant tampriame, nuolatiniame bendradarbiavime įvairiomis formomis – pradedant derinimu dėl reikiamų profesijų ir studijų programų rengimo studentams, organizuojant kokybiškas praktikas studentai susipažįsta su rinka ir gali tikslingiau rinktis savo studijų kryptis, įvertinti tuos aspektus, kur jie yra stipriausi ir baigiant mokslo tyrimais, inovacinių sprendimų paieškomis dirbant drauge“, – sakė R. Stankevičienė.

Gyvename ant dirbtinio intelekto įgalinimo amžiaus slenksčio, bendradarbiavimas tik didės ir jau šiandien auga sulig kiekviena diena vis labiau.

 

Asociacijos vykdančioji direktorė pastebi, kad verslas negali vystytis ir progresuoti be mokslo, kaip ir mokslas be paklausos neturėtų prasmės: „Gyvename ant dirbtinio intelekto įgalinimo amžiaus slenksčio, bendradarbiavimas tik didės ir jau šiandien auga sulig kiekviena diena vis labiau.“

Bendradarbiavimas – darnaus vystymosi dalis

Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja organizacijos vystymui dr. Inga Stravinskienė taip pat akcentuoja mokslo ir verslo bendradarbiavimo reikšmingumą. Pasak jos, mokslinių taikomųjų tyrimų ir meno sričių įveiklinimui reikalinga atitinkama ekosistema, partnerystės ryšiai, siekiant sklandaus mokslo ir verslo bendradarbiavimo kuriant, plėtojant ir perduodant kolegijoje sukurtus rezultatus.

Dr. Inga Stravinskienė. Kauno kolegijos nuotr.

„Tyrėjų kuriamos inovacijos gali tapti įrankiais, kurie daro poveikį visuomenei, tačiau tam reikalingas jų komercializavimas, dalinimasis žiniomis ir technologijomis“, – pabrėžė už organizacijos vystymą atsakinga vadovė.

Dr. I. Stravinskienė taip pat atkreipia dėmesį, kad aukštosios mokyklos moksliniai pasiekimai atveria galimybes kurti aukštą pridėtinę vertę generuojančias studijų programas, įdarbinant atitinkamos srities tyrėjus.

„Juk pats savaime tikslas nėra atlikti mokslinį taikomąjį tyrimą, parašyti mokslinį straipsnį. Labai svarbu konkretūs šių rezultatų pritaikymo, įgyvendinimo sprendimai, galintys kurti realią naudą, būti pritaikyti visuomenės poreikiams. Bendradarbiavimas su verslu atveria galimybes tai pasiekti“, – sakė ji.

Kauno kolegijos nuotr.

Šią savaitę Kauno kolegijoje vykusių „Praktikos ir karjeros dienų“ metu, siekiant stiprinti Kauno kolegijos ir verslo bendradarbiavimą, buvo organizuojama rytinė sesija. Joje dalyvavusios organizacijos, kartu su Kauno kolegijos atstovais, diskutavo apie mokslo, verslo, pramonės ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimo galimybes, dalinosi gerąja patirtimi ir sėkmės istorijomi

Kauno kolegija – Lietuvos aukštųjų mokyklų trejetuke pagal priimtųjų studijuoti skaičių

Remiantis Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, šiemet naujus mokslo metus pradės 20 587 pirmakursiai. Tai 1 425 pirmakursiais daugiau nei pernai. Universitetuose stojantieji sudarė 11 185 studijų sutartis, o kolegijose – 9 402.

Kauno kolegijoje šiemet studijas pradės 1 540 pirmakursių. Tai – didžiausias būsimų studentų skaičius Kaune tarp visų aukštųjų mokyklų. Pastebima ir tai, kad Kauno kolegija pagal pirmakursių skaičių ir toliau lyderiauja ne tik Kaune, bet ir Lietuvoje. Šiemet ši aukštoji mokykla, kaip ir pernai, yra trečia pagal priimtųjų studijuoti skaičių – ją lenkia tik Vilniaus universitetas ir Vilniaus kolegija.

Taip pat šiemet studijas valstybės finansuojamose vietose Kauno kolegijoje pradės 9 proc. daugiau pirmakursių nei pernai.

Naujovė: atliepiant darbdavių išreikštą poreikį, stojantiesiems buvo siūlomos Grafinių vartotojų sąsajų kūrimo ir Sistemų administravimo trumpojo ciklo studijų programos, kurias rinkosi daugiausia stojančiųjų. Kauno kolegijos nuotr.

Šiemet net trys Kauno kolegijos studijų programos pateko į populiariausių kolegijose 10-tuką pagal pirmąjį pageidavimą. Populiariausia studijų programa pagal stojančiųjų skaičių šiemet buvo Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas, antra – Kosmetologija, trečia – Burnos higiena.

„Pastebime, kad šiemet gerokai padidėjo ne tik Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo, bet ir inžinerijos bei technologijų mokslų studentų skaičius. Tikiu, kad šis pokytis padės spręsti mokytojų trūkumo problematiką Lietuvoje, o tarptautinėms ir nacionalinėms inžinerijos įmonėms – rasti taip trūkstamų specialistų“, – sakė Kauno kolegijos direktorius dr. Andrius Brusokas.

Dr. Andrius Brusokas. Kauno kolegijos nuotr.

„Šie pasiekimai rodo, jog Kauno kolegijoje užtikrinama aukšta studijų kokybė, sėkmingai įgyvendinama strategijoje įtvirtinta misija – vykdyti praktiškas ir inovacijomis grįstas studijas, plėtoti mokslo ir meno taikomąją veiklą. Taip pat džiaugiamės, kad didelė studijų programų įvairovė bei praktinių užsiėmimų gausa leidžia studentams „pasimatuoti“ pasirinktą specialybę. Esame sudarę visas galimybes ieškoti savęs, esant poreikiui – keisti sritį ir ta įvairovė suteikia galimybes augti kaip pasirinktos srities profesionalui, tobulėti kaip asmenybei didelėje mūsų bendruomenėje“, – dalijosi direktoriaus pavaduotoja organizacijos vystymui dr. Inga Stravinskienė.

Dr. Inga Stravinskienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Auga susidomėjimas trumposios pakopos studijų programomis

Šiemet Kauno kolegija stojantiesiems siūlė dvi trumpojo ciklo studijų programas – Grafinių vartotojų sąsajų kūrimo ir Sistemų administravimo studijų programas, kurias rinkosi daugiausia stojančiųjų.

Kauno kolegija glaudžiai bendradarbiauja su darbdaviais, todėl šios trumposios pakopos studijų programos pradėtos vykdyti atliepiant jų išreikštą poreikį. Toks bendradarbiavimas leidžia užtikrinti, kad Kauno kolegijoje studijas baigę absolventai įgytų paklausias ir perspektyvias specialybes, leidžiančias jiems greitai integruotis į darbo rinką.

Jolanta Bareikienė. Kauno kolegijos nuotr.

„Šias studijas pradėjome vykdyti, nes reaguojame į darbdavių poreikius, o taip pat atsižvelgiame į tam tikros asmenų grupės poreikį studijuoti, nes šios studijos gali būti patrauklios ir tiems, kuriems bendrojo lavinimo dalykai mokykloje sekėsi sunkiau (valstybė šiais metais trumposios pakopos studijoms skyrė 100 valstybės finansuojamų vietų). Jie gali greičiau įgyti profesiją ir įsilieti į darbo rinką. Be to, tai gali būti lengvesnis kelias po šių studijų įgyti aukštąjį išsilavinimą – tęsti studijas profesinio bakalauro pakopoje“, – apie trumpojo ciklo studijų programų poreikį kalbėjo Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja studijoms Jolanta Bareikienė.

Kokybė: Kauno kolegija buvo viena iš šešių kolegijų, nenuleidusių kartelės ir paisiusių ŠMSM patvirtinto minimalaus konkursinio pereinamojo balo tiek į valstybės finansuojamas, tiek į mokamas studijų vietas. Kauno kolegijos nuotr.

Trumpojo ciklo studijos – kelias į aukštąjį mokslą, kuris leidžia rinktis trumpesnes studijas ir per 1,5–2 metus įgyti darbo rinkoje paklausią specialybę.

– Kokiomis nuotaikomis pasitinkate artėjantį rugsėjį? Vadovo pareigų ėmėtės gegužės pabaigoje, atrodo, vasara atnešė ne poilsio, bet darbų – pasirengimo naujiesiems mokslo metams. Kokių iššūkių jie pateikė?

– Kauno kolegijos direktoriumi tapau vykstant pokyčių kolegijų sektoriuje. Per šį trijų mėnesių vadovavimo laikotarpį vykstanti kolegijų reforma pareikalavo didelį dėmesį sutelkti ne tik į naujos komandos formavimą, organizacinės struktūros atnaujinimą, o tai įprasta išrinkus naująjį vadovą, bet ir į aktyvų dalyvavimą diskutuojant su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), Alytaus kolegijos vadovybe, formuojant regioninio padalinio, vykdančio kolegines studijas, viziją. Mūsų vadovų komandai buvo labai svarbu užmegzti atvirą, nuoširdų ir argumentais pagrįstą dialogą su visomis suinteresuotomis šalimis, dalyvaujančiomis šiame procese. Vadovavimas Kauno kolegijai yra labai didelis asmeninis įvertinimas, tačiau sykiu – ir milžiniška atsakomybė. Ypač glaudus darbas su kolegijos taryba, formuojant organizacinę struktūrą, padeda sutelktai siekti bendrų strateginių tikslų. Taigi nuotaikos pradėti naujus mokslo metus yra tikrai geros.

Dr. Andrius Brusokas/Kauno kolegijos nuotr.

– Jau ne vienus metus Kauno kolegija užima lyderiaujančią poziciją bendrame valstybinių kolegijų reitinge. Ir šiemet esate pirmoji tarp valstybinių kolegijų, ją pirmu pageidavimu rinkosi daugiausia stojančiųjų. Kaip manote, iš kur sėkmė?

– Šiais metais Kauno kolegija bendrame valstybinių kolegijų reitinge užėmė pirmą vietą. Noriu atkreipti dėmesį į, kad Kauno kolegija – viena iš nedaugelio kolegijų, kuri laikėsi 4,3 balo kartelės priimdama stojančiuosius tiek į valstybės finansuojamas, tiek į valstybės nefinansuojamas vietas. Mums ypač svarbi studijų kokybė. Suvokiame, kad garbingą organizacijos reputaciją sukuria kokybiškai parengti specialistai. Džiugu tai, kad esame populiarūs tarp stojančiųjų, kad tokia didelė potencialių studentų dalis nori tapti mūsų bendruomenės dalimi. Manau, viena iš sėkmės paslapčių – kad galime stojantiesiems padėti atrasti save, nes esame daugiaprofilė aukštoji mokykla, siūlanti įvairių studijų krypčių studijas, t. y. sveikatos priežiūros, verslo, technologijų, menų ir ugdymo srityse. Taip pat turime padalinį ir Tauragės skyriuje. Kaip ir minėjau, kokybė yra mūsų veiklos prioritetas.

Kitas svarbus dalykas yra organizacijos vidinė kultūra, kurią labai svarbu ir toliau puoselėti, kad studentai, dėstytojai, neakademinis personalas jaustųsi gerai įgyvendindami keliamus tikslus. Vienas iš administracijos veiklos prioritetų ir yra sudaryti puikias sąlygas atskleisti savo gebėjimus, talentą studentams ir kolegoms. Esame tarptautinių ekspertų labai gerai įvertinta aukštoji mokykla. Kas visa tai sukūrė? Be abejo, kompetentingi ir motyvuoti mūsų darbuotojai – tiek akademinis, tiek neakademinis personalas. Tai ir augina pasitikėjimą visuomenėje Kauno kolegija. Greičiausiai čia ir yra sėkmė.

Esame tarptautinių ekspertų labai gerai įvertinta aukštoji mokykla.

– Kaip pasipildė Kauno kolegijos studentų gretos? Kurios studijų programos šiemet buvo paklausiausios? Galbūt studijų programoje esama naujovių?

– Šiuo metu dar neturime galutinių stojimo rezultatų, tačiau, remiantis turimais duomenimis, stojimas dabartiniame kontekste nenuvylė, žinant tai, kad nemaža dalis kolegijų 4,3 balo kartelės nesilaikė. Populiariausios lieka sveikatos mokslų, verslo ir viešosios vadybos krypčių grupės. Pirmojo papildomo priėmimo metu pagal pirmąjį prioritetą dvi Kauno kolegijoje vykdomos studijų programos – ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas ir kineziterapija – tarp dešimties populiariausių studijų programų kolegijų sektoriuje. Pagal bet kurį prioritetą net keturios Kauno kolegijoje vykdomos studijų programos – ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas, kineziterapija, socialinis darbas ir kosmetologija – atsidūrė tarp dešimties populiariausių studijų programų kolegijų sektoriuje. Džiugu tai, kad trumpojo ciklo grafinių vartotojų sąsajų kūrimo ir sistemų administravimo studijų programose šiemet pasitiksime daugiausia pirmakursių Lietuvoje. Šiais metais taip pat sėkmingai surinkome norinčius studijuoti ir pagal naująją skubiosios medicinos pagalbos studijų programą.

– Ar mokymo bazė atitinka lūkesčius? Ar šiais mokslo metais esama modernių naujovių?

– Kauno kolegijos studijų ir taikomųjų tyrimų bazė tikrai tinkama ir pritaikyta rengti praktiškas, inovacijomis grįstas studijas, plėtoti visuomenei aktualius mokslinius taikomuosius tyrimus, vykdyti meno veiklą. Bazėje esančioms laboratorijoms, kitai infrastruktūrai atnaujinti pasitelkiami tiek išoriniai finansiniai šaltiniai, vykdant projektus, tiek pačios kolegijos sukauptos lėšos. Šiuo metu siekiame labiau stiprinti bendradarbiavimą su verslu, savivaldos institucijomis, kitomis suinteresuotomis šalimis, kad pritrauktume ir jų didesnę paramą. Norisi, kad šis bendradarbiavimas taptų kuo labiau abipusiškai prasmingas: tiek mūsų indėliu rengiant verslui reikalingus specialistus, vykdant mokslo taikomąją veiklą, tiek jų pačių aktyviu įsitraukimu ir parama kolegijai. Žvelgdamas į lyderiaujančiose užsienio aukštosiose mokyklose sukauptą bendradarbiavimo patirtį su verslu, vietos savivalda, supranti, kad tai ta sritis, kurią išties Kauno kolegijai reikia dar labiau stiprinti. Ypač svarbi ši sinergija kuriant bendrą, į vertės kūrimą orientuotą aukštojo mokslo ekosistemą.

– Didelį dėmesį skiriate tarptautiškumo plėtrai. Kokius pasiekimus vadinate didžiausiais ir kokius ateities tikslus keliate šioje srityje? Jūsų ambicinguose planuose – siekis tapti Europos taikomųjų mokslų universitetu. Ką tai reikštų kolegijos bendruomenei?

– Puiki mūsų kolegijos bendruomenė jau ne kartą įrodė, kad susitelkus tikrai galima daug pasiekti. Neabejoju, kad tapsime Europos taikomųjų mokslų universitetu. Tai neatsiejama nuo aukštos kokybės, rezultatyvių mokslinių taikomųjų tyrimų. Didelį dėmesį skirsime šiai sričiai stiprinti Kauno kolegijoje. Jau dabar organizacinę struktūrą sudėliojome taip, kad būtų sudarytos kiek įmanoma palankesnės sąlygos kokybiškiems taikomiesiems tyrimams vykdyti. Tikimės, šie sprendimai pasiteisins. Šiuo metu planuojame peržiūrėti ir atnaujinti Kauno kolegijos strategiją, patikslinti priemones ir rodiklius, kad būtų įgyvendinta mūsų vizija – tapti Europos taikomųjų mokslų universitetu. Nacionaliniu lygmeniu kolegijoms, siekiančioms tapti šio tipo universitetu, keliami reikalavimai taikomųjų tyrimų lygiui, kurį turėsime pasiekti, kad galėtume vykdyti profesinio magistro studijas. Tad iššūkiai šioje srityje kolegijoms yra labai dideli. Galime pasidžiaugti tikrai aktyvia, rezultatyvia tarptautine projektine veikla, ją ir toliau aktyviai vystysime. Sieksime glaudesnio bendradarbiavimo su Azijos ir Afrikos regionų universitetais. Taip pat siekiame įsilieti ir į Europos universitetų aljansą. Šiais metais planuojame su tarptautiniais partneriais teikti paraišką.

Kauno kolegijos nuotr.

– Jau netrukus, rugsėjo 4-ąją, kolegijoje šurmuliuos mokslo metų pradžios šventė. Studentų liudijimu, visos kolegijos šventės – itin išradingos ir smagios.

– Reikia mokėti ne tik dirbti, mokytis, bet ir švęsti. Mūsų mokslo metų pradžios šventė šiemet vyks rugsėjo 4-ąją, pirmadienį, 14 val. Įvertinome, kad rugsėjo 1-oji yra penktadienis, galbūt ne visi studentai bus atvykę, dalis darbuotojų šią dieną ves savo atžalas į mokyklas. Tad tikimės, kad pirmadienį į mokslo metų pradžios šventę įsilies gausus bendruomenės būrys. Susirinkusiųjų lauks muzikos grupės „Sisters On Wire“ koncertas, lauko žaidimai ir kitos pramogos. Pasinaudodamas proga noriu pasveikinti visus Kauno kolegijos bendruomenės narius, ypač pirmakursius ir jų artimuosius, su artėjančia naujų mokslo metų pradžia ir palinkėti sėkmingų studijų ir darbų. 

„Kauno kolegijoje Verslo studijų kryptyje vykdomos 2 studijų programos: Tarptautinis verslas ir Logistika. Tarptautinio verslo studijų programa yra vykdoma lietuvių ir anglų kalbomis. Šios dvi studijų programos ir buvo vertinamos tarptautinės ekspertų grupės bei surinko didžiausią balą – 31 iš 35 galimų. Remiantis priėmimo į pirmą kursą rezultatais, populiarios abi vykdomos studijų programos, tačiau vertinant pagal stojančiųjų pasirinkimo prioritetus – Logistikos studijų programa nuo pirmųjų jos vykdymo metų yra tarp populiariausių“, – pabrėžė Verslo katedros vedėja dr. Raminta Andrėja Ligeikienė.

„Šiam įvertinimui daugiausiai įtaką darė tai, kad yra tinkamai subalansuotos studijų programos turinys, išlaikyta proporcija tarp teorinių žinių ir seminarų, kuomet analizuojami įvairūs verslo atvejai. Taip pat, kad dirbantys dėstytojai sistemingai vienas kitą papildo, kad sudaromos sąlygos dalyvauti įvairiuose nacionalinio ir tarptautinio lygmens renginiuose ar projektuose. Tai papildo studijų paketą vertingomis patirtimis ir formuoja išskirtinę vertę“, – akcentavo pavaduotojas mokslui ir partnerystei dr. Mantas Dilys.

Verslo krypties studijų programos studentams suteikia reikalingus šiuolaikinei darbo rinkai įgūdžius. Studijų lankstumą ir tarptautiškumą skatina ir šiuolaikinių technologijų naudojimas studijų procese.

„Svarbiausia, kad būtų suderinta, jog dėstytojai būtų savo srities ekspertai ir bendradarbiaudami realizuotų programos tikslus. Svarbus yra naujausių mokslo žinių integravimas į studijų procesą bei tarptautiškumo galimybės“, – pabrėžė dr. M. Dilys.

M. Dilys/Kauno kolegijos nuotr.

Verslo krypties studijos Kauno kolegijoje vykdomos moduliniu principu, kuris užtikrina studijų tarpdiscipliniškumą, lanksčią mokymosi aplinką, sustiprina studento vaidmenį studijų procese, skatina jo savarankiškumą, aktyvumą, atsakomybę už studijų rezultatus. Studijų programose integruojamos praktinės ir savarankiško darbo užduotys, ugdomas gebėjimas dirbti komandoje.

„Manau, kad modulinis principas, tai yra viena iš pagrindinių stiprybių. Tarptautinio verslo bei Logistikos studijų programose studijos paremtos realių praktinių situacijų / atvejų integravimu į studijų procesą, o tai formuoja gebėjimus ir įgūdžius identifikuoti problemines situacijas, priimti sprendimus, vertinant realią verslo aplinką dirbant komandoje, prisiimant atsakomybę už sprendimų pasekmes. Tiek Tarptautinio verslo, tiek Logistikos studijų programose yra pasirašyti dvigubo diplomo susitarimai su Thomas More taikomųjų mokslų universitetu (Belgija), o tai leidžia studentams praleidus vienerius metus Belgijos aukštojoje mokykloje įgyti Kauno kolegijos ir Thomas More taikomųjų mokslų universiteto diplomus. Stiprybe laikome ir stiprią partnerystę su verslo įmonėmis, užtikrinančią praktinį studijų pritaikomumą, teorinių žinių ir praktinių įgūdžių dermę“, – pabrėžė dr. R. A. Ligeikienė.

Pasirinkusieji studijuoti Kauno kolegijoje ne tik gali atrasti patinkančią studijų programą – dėka glaudaus bendradarbiavimo su socialiniais partneriais, studijų programos atitinka šiandieninės darbo rinkos poreikius, yra sistemingai atnaujinamos. Tai sudaro galimybes studijas baigusiems absolventams sėkmingai įsidarbinti.

„Darbdaviai taip pat dalyvavo verslo studijų krypties išoriniame vertinime ir, manau, ypač teigiami jų atsiliepimai apie šios krypties absolventus taip pat lėmė tokius aukštus įvertinimus. Verslo studijų krypties absolventų poreikį ir paklausą geriausiai atspindi situacija, kai dar studijų metu atlikdami profesines praktikas verslo įmonėse, studentai jau būna priimami nuolatiniam darbui ir užsitikrina darbo vietas dar iki studijų pabaigos“, – teigė dr. R. A. Ligeikienė.

Šiemet Kauno kolegija skatina stojančiuosius drąsiai leistis į atradimus, kurių šioje aukštojoje yra apstu: plačios galimybės realizuoti save, atrasti inovacijomis grįstas, į praktinę veiklą orientuotas studijas, įsitraukti į mokslo ir meno taikomąją veiklą, būti lydimiems kompetentingų ir palaikančių dėstytojų bei daugybė kitų saviraiškos galimybių.

Svarbiausia, kad būtų suderinta, jog dėstytojai būtų savo srities ekspertai ir bendradarbiaudami realizuotų programos tikslus.

„Nauji iššūkiai, realūs atvejai, moderni mokymosi aplinka, patogi infrastruktūra studijavimui, komandiškas darbas ir su progresu tolygiai atnaujinamas ir vis tobulinamas studijavimo turinys“, – tai, kas bus užtikrinta kiekvienam studentui įvardijo dr. M. Dilys.

Kauno kolegijoje įgyvendinama studentų-ambasadorių programa – joje dalyvaujantys kolegijos studentai yra pasiruošę atsakyti į stojantiesiems kylančius klausimus. Jų kontaktus rasite Kauno kolegijos „Instagram“ paskyroje (@kaunokolegija).

Šalies lyderiai

Žurnalo „Reitingai“ 2023 m. kolegijų reitinge Kauno kolegija užėmė lyderiaujančią poziciją ir bendrame reitinge tapo pirmoji tarp valstybinių kolegijų. Šalies kolegijos vertintos pagal keturis kriterijus: studentai ir studijos, alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai, kolegijos akademinis personalas ir studijų bazės gerovė, konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje.

„Šis pasiekimas – visos Kauno kolegijos bendruomenės nuopelnas. Tai mūsų bendruomenės profesionalumo įrodymas – tuo labai džiaugiamės ir didžiuojamės. Be abejonės, šis įvertinimas dar labiau telkia visą mūsų bendruomenę įgyvendinant kolegijos viziją“, – pabrėžė Kauno kolegijos Valdymo ir kokybės departamento vadovė dr. Inga Stravinskienė.

Vertė: I. Stravinskienė pažymėjo, kad kolegijai svarbi būsimų studentų pasirengimo kokybė bei motyvacija toliau studijuoti. Kauno kolegijos nuotr.

Kauno kolegija pirmą vietą užėmė vertinant studentus ir studijas (iš 35 taškų surinkta 30,66). Čia buvo vertinama, kiek gabiausių abiturientų, t. y. tų, kurie valstybinius brandos egzaminus išlaikė balais nuo 86 iki 100, pasirinko konkrečią kolegiją. Kartu pagal Studijų kokybės vertinimo centro duomenis buvo pristatyta, su kokiu žemiausiu balu studentai buvo priimti į kiekvieną kolegiją tiek per LAMA BPO, tiek per vadinamąjį institucinį priėmimą, kuris vyksta jau pačiose kolegijose.

Svarbu, kad nors dauguma šalyje veikiančių kolegijų buvo sutarusios, jog nepriims studentų su žemesniu balu nei 4,3, tačiau per institucinį priėmimą tokią kokybės kartelę išlaikė tik Kauno kolegija. Tai rodo, kad kolegijoje išskirtinis dėmesys skiriamas studijų kokybei.

„Studentų skaičius mažėja beveik visose aukštosiose mokyklose, tačiau nors Kauno kolegija principingai taikė praeinamojo balo kartelę, pas mus nebuvo drastiško studentų skaičiaus mažėjimo. Sieksime šią balo kartelę ir toliau išlaikyti, nes mums labai svarbu būsimų studentų pasirengimo kokybė ir tolesnė motyvacija studijuoti. Tai vienas svarbiausių studijų kokybės aspektų“, – apie išlaikomą kokybės kartelę kalbėjo I. Stravinskienė.

Kauno kolegijoje išskirtinis dėmesys skiriamas studijų kokybei.

Tarptautinė veikla

Žurnalo „Reitingai“ paskelbtas kolegijų vertinimas – ne vienintelis Kauno kolegijos pasiekimas. Prieš metus vyko tarptautinis institucinis išorinis vertinimas, kurio metu Kauno kolegijos veikla taip pat buvo įvertinta aukštais balais.

„Per pastaruosius penkerius metus didelį dėmesį skyrėme tarptautiškumo plėtrai, dalyvavome ir laimėjome įvairius tarptautinius, itin svarią vertę kuriančius projektus. Prasminga partnerystė su verslu leidžia mums tobulinti studijų turinį, vykdyti kryptingą, su studijomis susijusią mokslo taikomąją veiklą.

Praktikos metu studentai gauna naujausiomis žiniomis paremtos patirties. Dažnas ir lieka tose įmonėse dirbti. Taigi nuolat tobuliname studijų programų turinį ir jas pritaikome pagal šiuolaikinius rinkos poreikius“, – pažymėjo Valdymo ir kokybės departamento vadovė.

Kolegijos siekiai

Naujai išrinktas Kauno kolegijos direktorius dr. A. Brusokas taip pat džiaugėsi Kauno kolegijos pasiekimais tiek tarptautinio institucinio vertinimo kontekste, tiek įsitvirtinimu valstybinių kolegijų reitingo viršūnėje. Jis akcentavo, kad kolegija turi ir ambicingų tikslų. Jos vizija – tapti Europos taikomųjų mokslų universitetu.

Tikslas: A. Brusokas pažymėjo, kad Kauno kolegija siekia tapti Europos taikomųjų mokslų universitetu. Regimanto Zakšensko nuotr.

„Su kolegijos bendruomene įtvirtinome kolegijos viziją iki 2025 m. tapti pažangia ir tvaria Europos aukštojo mokslo institucija, puoselėjančia Lietuvos tautinę kultūrą ir tradicijas. Žvelgiant dar konkrečiau, matyčiau kolegiją kaip Europos taikomųjų mokslų universitetą, vykdantį kelių pakopų aukštojo mokslo studijas.

Šalies reformos kontekste artimoje perspektyvoje matau kolegiją kaip tvarų, atvirą ir pažangų Kauno regiono taikomųjų mokslų universitetą, kuriame vykdomos koleginės studijos, plėtojamas taikomasis mokslas ir menas. Šios vizijos įgyvendinimas neabejotinai grindžiamas mūsų itin svarbia misija – inovacijomis ir praktika grįstomis studijomis ir visuomenės raidai reikšminga mokslo ir meno taikomosios veiklos plėtra“, – pažymėjo naujai darbus pradedantis direktorius.

Kokybė: Kauno kolegija plečia tarptautinius ryšius, bendradarbiauja su verslu, tad įgytos žinios perkeliamos į studijas. Regimanto Zakšensko nuotr.

„Viena pagrindinių kolegijos nuostatų – įsiklausymas į bendruomenės narių – studentų, dėstytojų ir kitų darbuotojų, alumnų, socialinių partnerių ir kitų suinteresuotųjų šalių – nuomonę, diskusija svarbiausiais klausimais, sprendimų viešinimas – bendradarbiavimo kultūros puoselėjimas. Siekiant pažangos rodiklių įgyvendinimo svarbus bendruomeniškumas, nes tik susitelkusi bendruomenė gali pasiekti išsikeltus tikslus“, – pabrėžė naujasis Kauno kolegijos direktorius.

Naujasis vadovas dr. A. Brusokas darbus Kauno kolegijoje pradėjo gegužės 22 d.

Kauno kolegijos direktoriaus rinkimai įvyko balandžio 18 dieną – uždaro posėdžio metu slaptu balsavimu kolegijos taryba išrinko naująjį vadovą, kuris savo darbus aukštojoje mokykloje pradės gegužės 22 d.

„Kauno kolegiją matau kaip tvarų, atvirą ir pažangų Kauno regiono taikomųjų mokslų universitetą, vykdantį kelių pakopų aukštojo mokslo studijas: trumpojo ciklo, profesinio bakalauro ir profesinio magistro. Taip pat esame pasirengę demonstruoti lyderystę stiprinant kolegijų tinklą Lietuvos regionuose, priimti su tuo susijusius iššūkius“, – sakė naujai išrinktas Kauno kolegijos direktorius dr. A. Brusokas bei priduria, kad ne mažiau dėmesio planuojama skirti ir tarptautinio partnerių tinklo plėtojimui bei stiprinimui.

Kauno kolegijos nuotr.

„Šiandien taikomųjų mokslų universitetas neįmanomas be stipraus tarptautinių partnerių tinklo. Tai ypač svarbu, kadangi norime didinti vykdomų dvigubo diplomo ir jungtinių studijų programų skaičių. Sieksime užmegzti ir stiprinti jau esamus ryšius su lyderiaujančiomis institucijomis, ypatingai Europos lygmenyje“, – sakė dr. A. Brusokas.

Sieksime užmegzti ir stiprinti jau esamus ryšius su lyderiaujančiomis institucijomis, ypatingai Europos lygmenyje.

Esamas Kauno kolegijos direktorius Paulius Baltrušaitis dr. A. Brusokui linki sėkmės darbuose, stiprybės dėl laukiančio sudėtingo kolegijų pertvarkos proceso, patikimos ir kompetentingos komandos bei ryžto.

Kauno kolegija – daugiaprofilinė valstybinė aukštojo mokslo įstaiga, rengianti technologijų, informatikos, inžinerijos, sveikatos, humanitarinių, socialinių, meno, ugdymo, verslo ir viešosios vadybos, teisės, žemės ūkio mokslų specialistus.

Ši neuniversitetinė aukštoji mokykla ne vienus metus yra valstybinių kolegijų reitingo viršūnėje.