Kvietimą pasirašyti dėl interpeliacijos teikimo TS-LKD siuntė visiems savivaldybės tarybos politikams, taip pat „Vieningo Kauno“ valdančiosios daugumos nariams. Parašų konservatoriai laukė iki balandžio 12 dienos.

Kaip BNS penktadienį nurodė TS-LKD Kauno skyrių sueigos pirmininkas, tarybos narys Paulius Lukševičius, kiti kolegos nepasirašė nepaisant praėjusią savaitę paskelbtos informacijos, kad mero iš dalies valdomai „Vičiūnų grupei“ priklausanti „Plungės kooperatinė prekyba“ galėjo gabenti sankcionuotą produkciją į Rusijos Kaliningrado sritį. Dėl to teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Čia veikia grupės valdoma krabų lazdelių gamybos įmonė „Viciunai-Rus“, kurios gamyklą, kaip pranešta praėjusią savaitę, „Vičiūnų grupė“ parduoda pirkėjui, susijusiam su dideliu Rusijos žuvies ir jūros gėrybių importuotoju „Unifrost“. Pati grupė kol kas sandorio nekomentuoja.

„Parašų kitų kolegų neturime, reikia manyti, kad interpeliacija yra nepavykusi“, – sakė P. Lukševičius.

Interpeliaciją pasirašė tik TS-LKD frakcijos nariai, bet pašnekovas kaip ir anksčiau pabrėžė, kad konservatoriai nesivaiko „politinių taškų“.

„Vyksta karas, ant dviejų kėdžių nepasėdėsi, turi rinktis, ar tu esi su okupantu agresoriumi, ar tu esi už laisvę kovojančioje pusėje“, – kalbėjo P. Lukševičius.

Paklaustas, ar frakcija bandys keisti interpeliacijos tekstą ir teikti ją iš naujo, atsižvelgiant į Kauno socialdemokratų kritiką, kad nebuvo įtraukti kiti su „Vičiūnų grupe“ susiję tarybos nariai, jis nurodė, kad konservatoriai tikrai palaikytų tokią iniciatyvą, jeigu ją teiktų Lietuvos socialdemokratų (LSDP) partijos frakcija.

„Mūsų atsakymas labai paprastas – kadangi kolegos socialdemokratai tą pasakė, tegul kolegos socialdemokratai inicijuoja apkaltos procedūrą visiems tarybos nariams, kurie susieti su „Vičiūnų grupe“, mes tikrai juos palaikysime“, – teigė P. Lukševičius.

Parašų kitų kolegų neturime, reikia manyti, kad interpeliacija yra nepavykusi.

Socialdemokratai: ikiteisminio tyrimo rezultatai gali keisti situaciją

LSDP dar praėjusią savaitę skelbė, kad interpeliacijos merui nepalaikys, kadangi neturint pakankamo palaikymo ši iniciatyva pasmerkta žlugti.

LSDP frakcijos Kauno taryboje narys Robertas Kaunas BNS sakė, kad dabar svarbu sulaukti ikiteisminio tyrimo išvadų dėl galimo „Vičiūnų grupės“ valdomos įmonės sankcionuotų prekių gabenimo į Rusiją, tolesnių teisėsaugos veiksmų.

„Be abejo, tai yra svarbu, tai yra nauja aplinkybė. Ir jeigu atsiras realus teisinis pagrindas, manau, tikrai diskutuosime ir bus turbūt nauji sprendimai iš mūsų pusės. (...) Jeigu naujas faktas išvirs į realų teisinį pagrindą, tikėtina, tai yra viską keičianti aplinkybė“, – kalbėjo R. Kaunas.

Jo teigimu, paaiškėjus naujai informacijai apie galimus pažeidimus, LSDP iš naujo svarstytų interpeliacijos klausimą, galbūt patys ją teiktų arba palaikytų.

„Iš moralinės pusės nepalaikome nė vieno verslo, kuris plėtoja ryšius teroristinėje valstybėje Rusijoje, tačiau tai yra moralinė pozicija, o norint sėkmingos interpeliacijos, reikia tam teisinių pagrindų“, – pridūrė R. Kaunas.

„Valstiečiai“: V. Matijošaitis bus meru, kol jį rinks kauniečiai

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Kauno taryboje seniūnė Audronė Jankuvienė BNS patvirtino frakciją nutarus, kad kiekvienas dėl interpeliacijos pasirašymo sprendžia individualiai, politikė iniciatyvos nepasirašė.

„Mano argumentas vienas pagrindinių yra teisinis, (...) kad jeigu interpeliacija sėkmingai praeitų visus teismo etapus, išvadas, galutinę išvadą turėtų patvirtinti trys penktadaliai tarybos narių, tai yra 25, arba tam reiktų dešimties „Vieningo Kauno“ narių pritarimo. Ko tikėtis, turbūt, yra nerealu“, – anksčiau išsakytą argumentą pakartojo A. Jankuvienė.

„V. Matijošaitis bus Kauno meru tol, kol jį rinks kauniečiai ir kol „Vieningas Kaunas“ turės tokią tvirtą daugumą taryboje, jo atstatydinti interpeliacijos būdu nepavyks“, – pridūrė LVŽS frakcijos seniūnė.

„Vieningas Kaunas“ apie interpeliaciją nekalbėjo

Kauno tarybos ir „Vieningo Kauno“ valdybos narys Jonas Audėjaitis BNS tvirtino nespėjęs įvertinti TS-LKD interpeliacijos iniciatyvos.

„Aš tam laiko neturėjau, buvau atostogose, neturėjome net galimybės su kažkuo bandyti apšnekėti“, – sakė J. Audėjaitis, pažymėjęs, kad konservatorių kvietimą matė, tačiau už interpeliaciją nepasirašė.

„Nesirašiau, žinoma, ne. (...) Net ir prezidentas pasakė, kad neskubėkite kaltinti, oficialiai šnekant. Nepasirašiau todėl, kad klausimai nemanau, kad yra tiesiogiai susiję, kol neišaiškinta iki galo. Skubotai daryti, kiekvieną parkritusį galime greitai suspardyti, bet nemanau, kad tai produktyvu ir dėl to tiesiog ignoravau šitą kreipimąsi“, – kalbėjo J. Audėjaitis.

Jis nelinkęs daryti išvadų, kol nebaigtas minėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo sankcionuotų prekių eksporto.

„Kai padarys (ikiteisminį tyrimą – BNS), tada žiūrėsime, kas įvyko, o gal jie pasakys priešingai. Dabar ant karštųjų būti teisėjais, kurie neturi pakankamai informacijos, nemanau, kad yra teisinga ir protinga“, – sakė vienas „Vieningo Kauno“ lyderių.

Opoziciniai Kauno savivaldybės tarybos konservatoriai rinkti parašus V. Matijošaičio interpeliacijai pradėjo kovo pabaigoje. Jie teigė mero atstatydinimo siekiantys dėl grėsmės nacionaliniam saugumui.

Pagal Vietos savivaldos įstatymą, inicijuoti merui įgaliojimų netekimo procedūrą gali ne mažiau kaip trečdalis tarybos narių. Kauno taryboje tai būtų ne mažiau 14 narių, iš viso ją sudaro 41 politikas.

Po šio teikimo tarybai sudarius komisiją ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) nustačius, kad meras sulaužė priesaiką arba nevykdė įgaliojimų, taryba jį gali atstatydinti mažiausiai trijų penktadalių balsų dauguma.

TS-LKD frakciją Kauno savivaldybės taryboje sudaro aštuoni nariai, LVŽS – keturi, LSDP – trys. Likę 26 tarybos nariai yra išrinkti pagal „Vieningo Kauno“ sąrašą.

Svarstant tarybos sudėtį, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų nariai pasiūlė į ją deleguoti savo frakcijos kolegę, šiuo metu 34-erių Andrijaną Filinaitę.

„Mes siūlome įtraukti mūsų frakcijos narę, vis dar jauną. (...) Jūsų tvarkos apraše yra numatyta, kad jaunimas yra iki 29-erių metų, Lietuvoje numatoma, kad jaunimas yra iki 35-erių, tai atsižvelgdami į amžių be jokių blogų minčių siūlome išbraukti (tarybos narį Tomą) Žebuolį, nes jam jau nebe 35-eri“, – posėdžio metu sakė konservatorė Jurgita Kupčinskienė.

Šiuo metu jaunu žmogumi laikomas asmuo nuo 14 iki 29 metų, tačiau Seime svarstoma įstatymo pataisa, kad viršutinė amžiaus riba būtų pakelta iki 35-erių metų.

Tiek J. Kupčinskienė, tiek Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnė Edita Gudišauskienė posėdyje klausė, kodėl sudarant tarybą į ją nebuvo įtrauktas nė vienas opozicijos atstovas.

Jūsų tvarkos apraše yra numatyta, kad jaunimas yra iki 29-erių metų, Lietuvoje numatoma, kad jaunimas yra iki 35-erių.

Iš 12 Jaunimo tarybos narių pusę sudaro politikai, visi jie – valdančiųjų „Vieningo Kauno“ atstovai. Likusieji šeši nariai atstovauja įvairioms miesto nevyriausybinėms organizacijoms.

„Vieningo Kauno“ frakcijos seniūno pavaduotojas Simas Sirtautas stebėjosi, kad opozicijos atstovai neteikė savo siūlymų klausimą svarstant komitetuose, o tarybos posėdyje ne tik pasiūlė naują kandidatę, bet ir išbraukti ilgametį narį.

Konservatorių pasiūlymui tarybos posėdyje pritarta nebuvo.

Kauno savivaldybės Jaunimo taryba nagrinėja su jaunimo politika susijusius klausimus, teikia dėl jos pasiūlymus, stiprina bendradarbiavimą tarp savivaldybės institucijų ir su jaunimu dirbančių institucijų.

„Tai čia buvo tik toks pasitikrinimas. Ar apskritai koks nors proveržis gali būti „Vieningo Kauno“ frakcijoj?“, – BNS sakė J. Kupčinskienė.

„Sakau proveržis, nes žmonės visiškai nereagavo. Gavom vienintelį atsakymą vieno žmogaus iš „Vieningo Kauno“ frakcijos, kuris parašė, kad išanalizavo teisės aktus ir nusprendė nepasirašyti“, – nurodė ji.

Pirmasis apie tai pranešė naujienų portalas LRT.

Teikimą dėl mero atleidimo gali siūlyti ne mažiau kaip trečdalis savivaldybės tarybos narių.

Konservatoriai Kauno miesto savivaldybės taryboje turi šešis atstovus, opoziciniai demokratai – tris iš 41 tarybos nario. Mero V. Matijošaičio vadovaujamam „Vieningam Kaunui“ taryboje atstovauja 32 politikai.

LRT J. Kupčinskienė sakė, jog „demokratų“ partijos politikai po atstatydinimu taip pat nepasirašė.

Ar apskritai koks nors proveržis gali būti „Vieningo Kauno“ frakcijoj?

Konservatoriai pradėtą parašų rinkimą grindė tuo, jog V. Matijošaičio šeimai tęsiant verslą Rusijoje ir sudarinėjant naujus sandorius su sankcionuojamais Rusijos bankais yra sulaužyta mero priesaika, veiksmai nėra suderinami su miesto gyventojų interesu, priešiški valstybei.

Jei surinkti parašus surinkti būtų pavykę, dar reikėtų gauti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvadą, ar tikrai meras sulaužė priesaiką, nevykdė įgaliojimų.

Teismui pateikus teigiamą išvadą, už mero atleidimą iš pareigų dar turėtų balsuoti ne mažiau kaip trys penktadaliai tarybos narių.

Kaip antradienį tarybos posėdyje paskelbė šios frakcijos seniūnė Edita Gudišauskienė, tarybai teikiamas siūlymas keisti tarybos reglamento nuostatas, kuriomis klausimų uždavimui numatyta 30 sekundžių, o pasisakymams – minutė.

Pasak konservatorių, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra priėmęs neskundžiamą sprendimą dėl analogiškos situacijos Druskininkų savivaldybėje ir pripažinęs tokius laiko apribojimus prieštaraujančiais savivaldos įstatymui.

„Lygiai tokios pat nuostatos ir punktų numeracija sutampa ir mūsų reglamente ir nuostatos yra analogiškos. Todėl kreipiuosi į gerbiamą merą ir siūlau inicijuoti Kauno savivaldybės tarybos reglamento (...) nuostatų keitimą, kuris neprieštarautų įstatymui“, – posėdyje kalbėjo E. Gudišauskienė.

Ji siūlo, kad dėl laiko, kuris galėtų būti skirtas pasisakymams, komisijoje sutartų visi tarybos nariai.

Dėl esamos tvarkos nepasitenkinimą konservatoriai yra reiškę ir anksčiau, o esamų valdančiųjų įvestus ribojimus ironiškai pakrikštijo „trisdešimčia sekundžių demokratijos“.

Klausimų ir pasisakymų trukmė Kauno taryboje sutrumpinta 2015 metais, po to, kai rinkimus laimėjo esami valdantieji „Vieningas Kaunas“. Iki tol pasisakymams buvo skiriamos dvi minutės, o klausimams – minutė.

„Kauno diena“ yra skelbusi, kad Kauno taryba iš visų didmiesčių sprendimui priimti sugaišta mažiausiai – 2018 metais vienam sprendimui skirta vidutiniškai mažiau nei 1,5 minutės, kai Vilniuje – 11 minučių, o Klaipėdoje – beveik 10 minučių.

Bylos duomenimis, 30-metis P.Radzevičius, nepaisant pareikšto kaltinimo, tebedirbantis Kauno miesto savivaldybės Būsto valdymo skyriaus Nuomos administravimo poskyryje vyriausiuoju specialistu, susipažino su nepilnamete socialiniame tinkle „Facebook“.

Po pirmųjų pasimatymų dvigubai vyresnio viengungio P.Radzevičiaus automobilyje, kuriuo jis atvykdavo pasiimti 14-metės į šios namus, galiausiai nepilnametė buvo nusivežta į jo butą Aleksote. Pernai birželį ten praleistos kelios valandos ir tapo Kauno apylinkės teismą pasiekusios bylos pagrindu.

Lytiniu nusikaltimu prieš nepilnametę kaltinamą savivaldybės darbuotoją demaskavo 14-metės tėvai, radę šios telefone įtarimą sukėlusį poros susirašinėjimą.

P.Radzevičius visiškai pripažįsta savo kaltę – ir tai, kad žinojo, kiek jo draugei metų, ir tai, kad Lietuvoje draudžiami lytiniai santykiai su jaunesniu nei 16-kos metų asmeniu, netgi šiam sutikus. Teisiamasis tikino, kad labai dėl to gailisi.

Už lytinės aistros tenkinimą su jaunesniu nei 16 metų asmeniu gresia laisvės atėmimas iki penkerių metų. Tačiau prokuroras pasiūlė P.Radzevičiui tik 1883 eurų baudą. Atsižvelgta ne tik į jo prisipažinimą bei gailėjimąsi, bet ir į tai, kad jis dar neteistas ir darbovietės charakterizuojamas labai teigiamai.

Jokio ieškinio teisiamajam 14-metės tėvai nepateikė. Tačiau, oficialiai nepatvirtintais duomenimis, P.Radzevičius jiems sumokėjo prašomą moralinį atlygį.

Nuosprendis bus skelbiamas po poros savaičių.

Kultūrai – per mažai dėmesio?

Spaudos konferenciją surengę Kauno konservatoriai pripažįsta, kad per dvejus „Vieningo Kauno“ vadovaujamos koalicijos darbo metus miesto biudžetas išaugo, įgyvendinami planai atnaujinti miesto parkus, stadionus, o pats Kaunas tapo pastebimesnis – tai įrodo ir gautas 2022-ųjų Europos kultūros sostinės titulas.

Tačiau Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai valdantiesiems negaili pastabų dėl to, jog šie esą neturi vizijos, kaip pritaikyti tvarkomus kultūros objektus, kaip panaudoti savivaldybei kariuomenės perduodamą 30 hektarų Aukštosios Fredos teritoriją. Valdantieji kritikuojami ir dėl nemažėjančių komunalinių mokesčių, abejojama dalies viešųjų pirkimų, nepriklausomų įmonių valdybų veiklos skaidrumu, apribota laisve politikams pasisakyti per tarybos posėdžius.

Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas dalį priekaištų vadina nepagrįstais bei pažymi, kad kai kurios konservatorių nurodomos problemos yra sprendžiamos.

TS-LKD frakcijos seniūnas Remigijus Skilandis sako, kad būtina peržiūrėti šildymo, atliekų išvežimo įkainius, nes jie, nepaisant prieš rinkimus duotų pažadų, esą nesumažėjo. Politikas pasigenda ir investicijų į viešąjį transportą.

„Kitas akcentas – pasirengimas Europos kultūros sostinei 2022-aisiais ne tik popieriuje, bet ir konkrečiais darbais: Kongreso rūmai, kuriems biudžete lėšos nenumatytos, stadionas ir visi kiti darbai“, – žurnalistams sakė R.Skilandis.

Jis kelia klausimą, ar vien šiemet skyrus kai kuriems paveldo objektams tvarkyti daugiau kaip 1 mln. eurų, pastatai bus pritaikyti visuomenės poreikiams. Pavyzdžiui, Kauno centrino pašto pastatą esą siūlyta tarybai perimti ir pritaikyti bibliotekai, įkurti architektūros ar turizmo informacijos centrą, bet taryba tai atmetė ir paliko ieškoti privačių investuotojų. Taip pat, anot jo, vėluoja procedūros dėl kino teatro „Romuva“ tvarkymo.

„Kelia nerimą ir bibliotekų uždarymas, šiuo metu uždaryta apie dešimt bibliotekų. Taip, reikia tą sistemą tvarkyti, bet reikia atsižvelgti ir į poreikį“, – aiškino R.Skilandis.

Kelia nerimą ir bibliotekų uždarymas, šiuo metu uždaryta apie dešimt bibliotekų.

Tarybos narė konservatorė Edita Gudišauskienė pasigedo sprendimų, ką daryti su perduodama Aukštosios Fredos teritorija. Anot jos, dalį teritorijos būtų galima numatyti gyventojų nuosavybei į žemę atkurti, dalį galima skirti verslo investicijoms, galbūt net parduoti, o gautas lėšas investuoti į viešos paskirties statinius, pavyzdžiui, baseiną. Tačiau tai, jos nuomone, reikėtų spręsti neatidėliojant.

„Reikia dabar to sprendimo, ką mes su ja darome. Kai žinosime, galėsime aiškiai verslui siūlyti (...). Tai užtrunka pakankamai ilgai, nes verslui ateiti reikia ne vienos dienos. Jei sprendimai priimami šiandien, rezultatai gali būti po metų, po dviejų“, – aiškino ji.

Buvęs Kauno meras konservatorius Andrius Kupčinskas pabrėžė, kad biudžeto pajamos išaugo, bet, nepaisant to, nenumatytos lėšos Mokslo salos projektui, Dariaus ir Girėno stadionui, kitiems didiesiems projektams. Anot jo, net ir išrinkus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardą būsimąjam koncertų centrui, iki šiol neparengtas techninis projektas.

Pasigenda demokratijos ir skaidrumo

Be kita ko, jis piktinosi tarybos posėdžiuose per pusę sutrumpintu laiku diskusijoms, klausimams. A.Kupčinkas teigė, kad per dvejus metus konservatoriai pateikė daugiau nei 120 įvairių pasiūlymų, tačiau jų valdantieji nesvarsto.

„Matyt, galioja tas principas, kad jeigu teikia Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija bet kokį pasiūlymą, visi turi būti atmetami“, – aiškino jis.

Anot A.Kupčinsko, valdantieji sumažino savivaldybės subsidijas viešajam transportui, o labiausiai nerimą keliantis faktas – įmonių valdybų situacija, kai esą nesilaikoma principų, kad mažiausiai trečdalis įmonių valdybų narių būtų nepriklausomi.

Konservatoriaus teigimu, dalies įmonių valdybų narių nepriklausomumas kelia abejonių. Jis nurodė įmones „Kauno švara“, „Kauno energija“, „Kauno vandenys“, „Kauno autobusai“.

„Kalbama burtažodžiais, kaip „profesonalai“, bet dažnai jie būna susiję su tam tikra verslo grupe ar koncernu (...), jiems parinkti nebuvo skelbiami konkursai, vyrauja situacija, kai savivaldybė per įmones bando realizuoti daug vidaus sandorių“, – dėsto A.Kupčinskas.

Anot jo, pagal vidaus sandorius, kurie leidžia kai kuriuos darbus vykdyti be konkursų, tarp visų savivaldybių pirmauja Kauno miestas, jam tenka 51 proc. tokių operacijų.

„Tai rodo, kad iš dalies taikomi verslo metodai, bet jie pritaikomi ne pačiu skaidriausiu būdu, vis daugiau viešųjų pirkimų permeta vykdyti ne savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriui, bet pačioms įmonėms, įstaigoms – tas pats Dariaus ir Girėno stadionas, apie kurį daug kalbama (...), jiems pavesta patiems organizuoti rekonstrukcijos konkursą“, – kritikavo A.Kupčinskas.

Administracijos vadovas: darbai vyksta

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius G.Petrauskas teigė, kad „Romuvos“ rekonstrukcijos projektavimo darbai baigiami, rengiamasi skelbti konkursą, „Lietuvos paštui“ priklausančio centrinio pašto patalpos esą jau rado pirkėją.

Pasak administracijos vadovo, kai kurie projektai nejuda taip greitai, kaip norėtųsi, kadangi rekonstruojant pastatus reikia numatyti ir vietą automobiliams stovėti. Jis tikisi, kad Dariaus ir Girėno stadiono darbams laimėtojas bus atrinktas iki rudens.

Kalbėdamas apie Fredos teritoriją, administracijos direktorius sakė, kad šiuo metu rengiami techniniai projektai keliams, kanalizacijai ir kitai infrastruktūrai įrengti – teritorija bus suskirstyta 5-8 hektarų kvartalais, tuomet rengiami planavimo dokumentai.

„Taip, mes turime viziją: švari gamyba, visuomeninės paskirties objektai, galbūt kažkuris galas ir visuomeninės žemės grąžinimui, tikrai neatsisakome to, nes vienaip ar kitaip turime užbaigti procesą, bet mes turime ir kitų planų, kaip Kaune užbaigti žemės reformą“, – teigė G.Petrauskas.

Diskutuoti vien tam, kad kažkas per „Pūko“ televiziją pamatytų, gal nėra reikalo.

Tai, jog savivaldybės įmonių valdybose daugumą sudaro ne politikai, kaip iki šiol, o verslo atstovai, jis nurodė kaip teigiamą praktiką – esą būtent dėl verslo žmonių dalyvavimo įmonės pasiekia geresnių rezultatų. Jis stebėjosi, kad buvęs meras A.Kupčinskas priekaištauja dėl daugybės vidaus sandorių,

„Kažkaip keista tą girdėti, nes tu pats tą patį ir darei. Visų pirma, nėra nieko naujo, antra, yra normalu, jei miesto savivaldybė turi kompetenciją ir gali kažką patys daryti“, – aiškino administracijos direktorius.

Anot jo, kai kurie vidaus sandoriai leidžia įsigyti, pavyzdžiui, atliekų išvežimo paslaugas kelis kartus pigiau, nei Vilniuje, kur skelbiami konkursai.

Atmesdamas kritiką dėl sutrumpinto laiko diskusijomis, G.Petrauskas sakė, kad tarybos nariai turi pakankamai laiko diskutuoti savivaldybės tarybos komitetuose.

„O taryboje diskutuoti vien tam, kad kažkas per „Pūko“ televiziją pamatytų, gal nėra reikalo. Čia mano asmeninė nuomonė“, – pabrėžė G.Petrauskas.

Trečiadienio vakare paaiškės, kas pakeis dešimt metų Kauno konservatoriams vadovavusį Andrių Kupčinską. Atrodo, kad daugiausiai šansų perimti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Kauno sueigos vairą turi moteris.

„22 metus esu viename kelyje su partija. Iš jų 10 metų atidaviau vadovavimui Kauno sueigai. Laukia nauji iššūkiai“, – sueigos pirmininko rinkimų išvakarėse tvirtino dabartinis Kauno konservatorių lyderis A.Kupčinskas. Jo kandidatūrą į sueigos pirmininkus bendrapartiečiai buvo iškėlę ir šįkart, tačiau A.Kupčinskas el. laišku kolegas jau informavo šių pareigų daugiau nesieksiantis.

„Artėjančioje sueigos konferencijoje balsą atiduosiu už kolegę Editą Gudišauskienę, kviečiu ir Jus“, – partijos kolegas paragino kadenciją baigiantis sueigos pirmininkas.

Tokio savo pasirinkimo motyvus A.Kupčinskas žadėjo išdėstyti trečiadienio vakare vyksiančioje konferencijoje. „Edita buvo mano patarėja, savivaldybės administracijos direktorė. Tiesa, ir Martynas Ubartas buvo mano patarėjas, bet su Edita politinės druskos daugiau suvalgyta“, – pajuokavo A.Kupčinskas.

Jo teigimu, šiuo metu į sueigos pirmininkus kandidatuoja E.Gudišauskienė, Gediminas Žukauskas, Jonas Koryzna ir M.Ubartas. Partijos kolegos į pirmininkus kėlė ir Kazio Starkevičiaus, Marijaus Pancerio bei Remigijaus Skilandžio kandidatūras, tačiau jie jau pareiškė nesieksiantys sueigos lyderio pozicijos. Neoficialiomis žiniomis, E.Gudišauskienę šiuose rinkimuose palaiko ir partijos vadovybė.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Kauno sueiga naują lyderį turėjo išsirinkti netrukus po savivaldos ir mero rinkimų, tačiau ši data gerokai pasistūmėjo į rudenį. Sklandė gandai, kad tai susiję su tolesne A.Kupčinsko politine karjera po nesėkmės mero rinkimuose. Nors pats A.Kupčinskas tikino dar vasarą apsisprendęs nebesiekti sueigos pirmininko pareigų, neoficialiai kalbėta, kad kadenciją baigiantis lyderis dar nėra tvirtai nusprendęs užleisti savo kėdę kam nors kitam iš kolegų. Apie savo paramą E.Gudišauskienei jis pranešė spalio 30-ąją.

A.Kupčinskas taip pat vadovauja Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai miesto taryboje, taip pat turėtų būtų keliamas kandidatu į Seimą Kalniečių vienmandatėje apygardoje.

„Džiaugiuosi vykusiomis diskusijomis, pokalbiais su kolegomis. Visi rašėme programą. Aš pasisakiau už krikščioniškąsias ir konservatoriškąsias vertybes, jaunimo pritraukimą, istorinės atminties išsaugojimą. Džiugu, kad esame bendraminčių bendruomenė“, – taip apie partijos kolegų palaikymą kalbėjo E.Gudišauskienė, tačiau ragino sulaukti trečiadienio vakaro, kai ir paaiškės galutiniai rezultatai.

E.Gudišauskienė taip pat bus keliama kandidate į Seimą Alekosto-Vilijampolės vienmandatėje apygardoje, tačiau pati politikė nemano, kad pasiruošimas rinkimams galėtų trukdyti vadovauti sueigai.

„Visos partijos darbas bus orientuotas į Seimo rinkimus, bet tu nesi vienas, yra komanda. Jei žmonės dega noru dirbti, su komanda galima viską padaryti“, – tikino E.Gudišauskienė. Ar kas nors keisis, jeigu ji taps Seimo nare, konservatorė nenorėjo prognozuoti, sakydama, kad pirmiausia reikia pelnyti rinkėjų pasitikėjimą.

„Kol kas nieko naujo, ir ryškaus atsinaujinimo Kauno sueigoje artimiausiu metu nebus“, – įsitikinęs vienas šios sueigos narys, prašęs neskelbti pavardės. Jo manymu, E.Gudišauskienė naujovių tikrai neatneš, o artimiausiu metu visas jėgas skirs tik pasiruošimui Seimo rinkimams. „Sueigos pirmininko pareigos jai pačiai priduos populiarumo, bet pačiai sueigai vargiai iš to bus naudos“, – pastebėjo partijos narys.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Kauno sueiga vienija 1820 narių.

Nors ne vienus metus Kauno konservatoriams dirigavęs Andrius Kupčinskas po nesėkmės mero rinkimuose kalbėjo nebesieksiąs Kauno sueigos pirmininko posto, dabar vėl nebesipurto šio vaidmens ir neneigia ketinantis varžytis su partijos kolegomis dėl lyderio pozicijos.

Laukia spalio pabaigos

"Esu iškeltas kandidatu, bet debatai dar neįvyko. Palaukime debatų", – išsisuko A.Kupčinskas, paklaustas, ar ir toliau ketina vadovauti Kauno sueigai.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Kauno sueiga naują lyderį turėjo išsirinkti netrukus po savivaldos ir mero rinkimų, tačiau ši data gerokai pasistūmėjo į rudenį. Dabar konservatoriai ruošiasi rinkti naują Kauno sueigos pirmininką spalio pabaigoje, kai jau bus aiškūs visi jų kandidatai į Seimą Kauno vienmandatėse apygardose.

Kandidatų netrūksta

Šiuo metu jau minimi septyni į pirmininko postą pasiūlyti kandidatai. Tai A.Kupčinskas, Kazys Starkevičius, Edita Gudišauskienė, Jonas Koryzna, Marijus Panceris, Martynas Ubartas ir Remigijus Skilandis.

M.Panceris ne kartą sakė nesieksiantis vadovauti skyriui ir prašęs kolegų nesiūlyti jo į pirmininkus. Dabar jis taip pat tikina atsiimsiantis savo kandidatūrą ir kovoje dėl skyriaus valdžios nedalyvaus. Kas dar ketina pasitraukti iš šios kovos, kol kas nežinia.

Mato intrigą

Kokią įtaką konservatorių sėkmei Seimo rinkimuose gali turėti naujas arba senas Kauno lyderis? Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politikos ekspertas Bernaras Ivanovas sako, kad šis klausimas gana jautrus.

"A.Kupčinskas, kaip ir konservatoriai, turi stiprų palaikymą Kaune, nes daug metų dirbo meru. Kita vertus, partijos lyderis Gabrielius Landsbergis supranta, kad Kaune konservatoriams mero posto praradimas buvo labai skausmingas. Matant, kad partijos lyderis G.Landsbergis iš esmės ėmėsi pertvarkų, tai gali būti spaudimas, kad ir Kaune turi ateiti kažkas naujas, galintis įpūsti naujos energijos, naujų idėjų", – svarstė politikos ekspertas.

Jo manymu, konservatoriai turėtų galvoti ne vien apie artėjančius Seimo rinkimus, bet ir ką nors priešpriešinti ir V.Matijošaičiui mąstant apie ateitį Kaune ir galbūt kitus mero rinkimus.

"Čia yra intriga. A.Kupčinskui reikės labai pasistengti, kad įtikintų G.Landsbergį, jog gali vadovauti Kaunui. Partijos turi ryškią vidinės valdžios vertikalę, kai partijos lyderis ir elitas išties turi svarbų vaidmenį. Vietos padaliniai paprastai į tai reaguoja", – pastebėjo B.Ivanovas.

Anot jo, permainos vis dėlto turėtų būti gerokai apgalvotos. "Jeigu ateitų kas nors naujas, jam iš tiesų reikėtų atlaikyti nemenką vidinės opozicijos spaudimą. Tai nemažas iššūkis, ir bet kokio žmogaus čia nepastatysi. Nuo to priklausys antro pagal dydį Lietuvos miesto ir konservatorių likimas jame", – prognozavo politologas.

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Kauno skyrių sueigos taryba patvirtino sureitinguotą kandidatų sąrašą 2015 metų savivaldos rinkimuose. Dvi dienas trukusiame balsavime visi Kauno TS-LKD nariai turėjo galimybę reitinguoti kandidatų abėcėlinį sąrašą. Į dešimtuką pateko ir miesto mero sutuoktinė Jurgita Kupčinskienė.

„Nelaužome tradicijų ir nesislapstydami visuotinai suburiame sąrašą, kuris reprezentuos TS-LKD būsimuose Kauno savivaldos rinkimuose. Šaunu, jog visi TS-LKD nariai turėjo galimybę išreikšti poziciją“, – sakė rinkiminio sąrašo lyderis, miesto meras Andrius Kupčinskas.

Daugiausiai partiečių palaikymo sulaukė dabartiniai miesto tarybos nariai: Marijus Panceris, Gintarė Skaistė, Edita Gudišauskienė, Vygantas Gudėnas. Juos rinkimuose matysime įkandin jau anksčiau Kauno TS-LKD konferencijoje patvirtino rinkiminio sąrašo lyderio A.Kupčinsko. Iš viso vidiniame reitingavime dalyvavo 86 kandidatai.

Galutinis rinkiminis sąrašas dar turi būti patvirtintas rugsėjį vyksiančioje TS-LKD Kauno skyrių sueigos konferencijoje. Kauno skyrių sueiga jungia aštuonis TS-LKD skyrius, kurie vienija 1890 narių.

Reitinguotas sąrašas:

1. Andrius Kupčinskas 
2. Marijus Panceris
3. Gintarė Skaistė
4. Edita Gudišauskienė
5.Vygantas Gudėnas
6. Gediminas Žukauskas
7. Petras Bingelis
8. Loreta Kudarienė
9. Remigijus Skilandis
10. Jurgita Kupčinskienė
11. Vytas Bancevičius
12. Jonas Koryzna
13. Algimantas Kurlavičius
14. Jonas Banys
15. Dainius Ratkelis
16. Vladas Sungaila
17. Kęstutis Derliūnas
18. Audronė Kaminskienė
19. Raminta Baltuškienė
20. Aušra Eidukaitytė