-
Kauno kultūros mugė: sezonus pristatys kultūros bei meno organizacijos 2
Lankytojai vienoje vietoje galės ne tik susipažinti su itin įvairiu, mieste kuriamu kultūriniu turiniu, susiplanuoti veiklų bei renginių maršrutus, bet ir išgirsti interviu su kultūros lauko dalyviais: Kauno šokio teatro „Aura“ ir ULNA trupės šokėjais, „Kaunas Piano Fest“ muzikantais, Kauno kultūros centro mėgėjų meno kolektyvais, slemeriais ir kitais besiruošiančiais lipti ant scenos atlikėjais. Tie, kurie negalės tuo metu būti mugėje, turės galimybę tiesiogiai jų klausytis per naująjį Kauno menininkų namų internetinį radiją.
„Šiais metais Kultūros mugėje – apstu pokyčių: keičiasi renginio vieta, o dvi dienas truksiančią mugę vainikuos grupės „Kedrostubùras“ koncertas. Stebime, kaip mugė po truputį įgyja vis didesnį žinomumą tiek organizacijų, tiek miestiečių tarpe. Smagu, jog kiekvienais metais prie jos prisijungia naujos kultūros organizacijos ir dalyviai, kurie praturtina mugę pasiūlydami įvairių ir intriguojančių kultūros bei meno formų“, – augimo tendencijas fiksuoja renginio organizatorė Gabrielė Krapikaitė.
Šiais metais Kultūros mugėje – apstu pokyčių: keičiasi renginio vieta, o dvi dienas truksiančią mugę vainikuos grupės „Kedrostubùras“ koncertas.
Vos nurimus pirmųjų rugsėjo dienų šurmuliui, daugelis pradeda pildyti savo kultūros kalendorius. Būtent tai ir paskatino Kauno menininkų namus pasiūlyti atvirą kasmetinės mugės formatą visuomenei, kuri nori iš arčiau bei giliau pažinti ir kiekvieną sezoną pasitempusius, ir naujai į kultūros erdvę žengiančius kultūros lauko dalyvius. Mugė, po vienu stogu suburianti kelias dešimtis kultūros organizacijų ir iniciatyvų, skirta visiems, norintiems sužinoti naujo sezono naujienas ir geriau pažinti miestą bei jo įvairų ir turtingą kultūrinį gyvenimą. Kaip yra sakęs menininkas Michaelas Craigas-Martinas, menas yra aplinkinio pasaulio atspindys. Neatsitiktinai ir Kauno kultūros mugės programa buvo sudaryta taip, kad joje kažką būtinai sau ras įvairi publika: ir entuziastai, ir abejingieji, ir vaikai, ir suaugusieji. Atvykusieji taip pat turės galimybę įsigyti bilietų į spektaklius, parodas, festivalius ir kitus kultūros bei meno renginius.
Tuo tarpu grakščiai kultūrą serviruojantiems operatoriams ši mugė yra proga priartėti prie gyventojų, išgirsti jų nuomonę ir lūkesčius. Miesto centre iškilusiuose paviljonuose Kauno kultūros atstovai lauks smalsių akių ir atvirų pokalbių.
Mugės metu bus galima stebėti ir teatrų, šokio, cirko bei kitus pasirodymus. „Šių metų Kultūros mugės scenos programa vėl atneš naujovių tiek mugės dalyviams, tiek lankytojams. Per dvi dienas scenoje bus galima ne tik išvysti iniciatyvas ar organizacijas, prie kurių veiklų galima jungtis ar nuspręsti apsilankyti jų renginiuose, bet ir išgirsti juos organizuojančių žmonių patirtis – tai, kas lieka už scenos prieš pakeliant uždangą. Todėl prie scenos atsidarys interviu erdvė, kurioje tiek gyvai, tiek per Kauno menininkų namų naująjį internetinį radiją bus galima išgirsti intriguojančius interviu su scenos dalyviais prieš pat jiems lipant į sceną“, – šių metų naujienas pristato scenos programos kuratorė Austėja Jociūtė.
Jau tradiciškai Kultūros mugės metu vyks ir kultūros profesionalams skirta vizitų programa. Jos metu organizuojami tiksliniai 20 minučių trukmės susitikimai su iš Lietuvos miestų ir regionų atvykstančiais kultūros operatoriais. Šiais metais dalyvaus Alytaus, Rokiškio, Biržų, Kėdainių, Šakių, Pakruojo, Trakų Vokės atstovai. Pokalbių tikslas – skatinti skirtingų šalies miestų ir miestelių bendradarbiavimą.
Šių metų Kauno kultūros mugė provokuoja ir klausia: „Kur kultūra?“ Pasiilgusieji Europos kultūros sostinės metais buvusio šurmulio turės puikią progą įsitikinti, kad bent jau rudenį nuobodžiauti neteks. Priešingai, programa tiršta kaip reta.
Kauno kultūros mugė vyks rugsėjo 8–9 d., Nepriklausomybės aikštėje. Renginio programa ir dalyvių sąrašas čia.
Kauno kultūros mugę organizuoja Kauno menininkų namai, finansuoja – Kauno miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba.
-
Festivalis „Pojūčių šilas“: miškas mieste ar miestas miške? 1
Tvarumą ir bendruomeniškumą puoselėjančio festivalio programoje – mankštos, ekskursijos, edukacijos, dirbtuvės ir muzika. Festivalio „Pojūčių šilas“ link vedė 2019 metais prasidėjusios įvairios nedidelio formato veiklos, kuriomis buvo siekiama geriau pažinti mikrorajoną, jo gyventojus, erdves, skatinti laiką leisti bendruomeniškai ir kūrybiškai. Šiais metais organizatoriai kartu su festivalio dalyviais mėgins surasti atsakymą, ar įmanoma miško ir miesto draugystė, ir koks yra žmogaus vaidmuo šių dviejų aplinkų dermėje.
Visos festivalio veiklos bus išdėstytos įvairiose Panemunės paplūdimio ir Šilo erdvėse, o dalyviai bus skatinami pasinerti į nuotykį bei netikėtumą, ir atrasti šiuos taškus individualiai „klaidžiojant“ miško takeliais.
J. Balašaičio nuotr.
9 val. dalyviai pradės budinti kūną ir sielą pojūčiams Justinos Sutkutės ryto jogoje Panemunės paplūdimyje ir šv. Mišiose, kurios vyks gamtos apsuptyje prie J. Basanavičiaus paminklo. Vėliau bus galima pasinerti į gidės Evos Guobės miško maudynes bei sudalyvauti žygyje J. Miškinio taku su Evaldu Makricku.
Nuo 11 val. iki 15 val. Panemunės šilą užlies pagrindinės festivalio veiklos, skirtos atrasti gamtą bei save per 5 pagrindinius pojūčius. Užsukusius dalyvius pasitiks Panemunės tapytojų peizažų ir Kauno Antano Martinaičio dailės mokyklos parodos. Išvargę nuo miesto šurmulio, pailsėti galės miško SPA, pasinerti į Danieliaus Narausko būgnų grojimo sesiją ar sudalyvauti Daivos Štarevičiūtės edukacijoje-dirbtuvėse „Grokime širdies ritmu“. Be Šilo pušynų, festivalio dalyvių uoslę kutens kvapų edukatorės Rasos Staskonytės instaliacija „Užkonservuoti kvapai“ ir kūrybinės dirbtuvės „Medis“, Rūtos Baranauskaitės instaliacija „Miestas vs gamta: įkvėpk!“, o edukatorė Birutė Krencienė ir Kauno zoologijos sodas kvies į kvapų edukacijas. Nepamiršti ir skonio receptoriai – smalsuoliai galės paskanauti kankorėžių užtepėlę, paragauti gilių kavos ar pasigaminti kanapių pieno.
Taip pat dalyviai bus kviečiami dalyvauti mainytuvėse, kūrybinėse dirbtuvėse „Molis ir medis“, monochromo fotostudijoje. Norintieji taip pat galės apsilankyti „Lietuvos kariuomenės uniformų muziejuje“, o festivalį 18 val. vainikuos filmo „Niekas nenorėjo mirti“ peržiūra K.I.N.A.S „Panemunė“ erdvėje.
J. Balašaičio nuotr.
Viso festivalio metu vyks visas pojūčių stoteles apjungiantis orientacinis žaidimas „Gyvūnų pėdsakai Šile“, kurio pradžia asfaltuota aikštelė Panemunės šile.
Šventinę nuotaiką dalyviai yra kviečiami kurti bendravimu, šypsenomis ir juoku, todėl organizatoriai nenaudoja balionų, dangaus žibintų, konfeti, petardų, fejerverkų ir kitų aplinkai, gyvūnams ir žmogaus sveikatai kenksmingų atributų. Dalyviai skatinami būti darnūs su aplinka ir rinktis tvaresnius keliavimo į festivalį būdus, taip pat užkandžius atsivežti daugkartinėse talpose.
Daugiau informacijos: www.kmn.lt
-
Menininkų namai laukia visų 5
Tai gegužės pabaigoje, pasitinkant Kauno gimtadienį, ilgu vakarienės stalu Laisvės alėją paverčianti Kiemų šventė, per karantiną nuobodulį nuspalvinęs projektas „Kultūra į kiemus“, iš kasdienybės ir rutinos pasprukti kviečiantis „Fluxus“ festivalis.
Juos Simona, kuri buvo ir didžiųjų projekto „Kaunas 2022“ renginių kuratorė, rengė su bendruomenių platformos „Fluxus Labas!“ kolegomis ir Kauno gyventojais. Šiuos renginius, taip pat ir miestiečius prie vandens artinančią iniciatyvą „Švęskime upę“, ji atsinešė kraičio į naująją darbovietę. Taip turtėja daugiau nei pusšimtį metų veikiančių Kauno menininkų namų veiklų panorama, kurioje iki šiol buvo daug dėmesio skiriama menų išraiškoms, žanrų sintezei, tyrimams, edukacijai.
Su Simona kalbamės pirmame Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektuotos vilos aukšte, kur įsikūrusi KMN skaitykla. Joje pakanka ir vietų dirbti, ir knygų, žurnalų, muzikos įrašų įkvėpimui. Kaisdama arbatą naujoji kolektyvo vadovė išduoda, kad anksčiau daugiau dirbo projektiniu principu, taigi žmonės susiburdavo ir išsiskirstydavo, o dabar įdomu mokytis naujų įgūdžių, kaip palaikyti ir įkvėpti įstaigos komandą, kuri jau turi savo tradicijų.
D. Matonio nuotr.
Simona, VDU baigusi Socialinių mokslų magistrantūros studijas, kilusi iš Mažeikių, kurį laiką gyveno Vilniuje, paskui Kaune darbavosi renginių organizavimo įmonėje, kol galiausiai išvyko metams į Aziją. Grįžusi nusprendė, kad savo veikloje nori mažiau komercijos, daugiau indėlio visuomenei. Užpildė tuomet bendruomenių agentus būrusios projekto „Kaunas 2022“ programos „Fluxus Labas!“ anketą ir taip pamažu įsisuko į veiklas.
– Simona, ar pameni savo pirmą įspūdį apie KMN?
– Tai buvo industrinės kultūros platformos MATTERS renginiai. Lankiausi gal trijuose šiuolaikinės muzikos koncertuose ir galvojau: šitoje erdvėj prasiplečia minčių horizontai, čia gali tapti atviresnis, tolerantiškesnis, labiau priimantis. Nieko panašaus nebuvau mačiusi ir girdėjusi. Tad KMN mano galvoje ir tapo erdve, kurioje viskas kiek kitaip nei visuomenėje vyraujantis standartas. Kita vertus, bendraudama su kauniečiais dažnai išgirstu nuogąstavimą, kad tai yra išskirtinai menininkams skirta erdvė, tad šį požiūrį labiausiai norisi pakeisti.
– Atrodo, iš programos „Kaunas 2022“ paveldėti nauji projektai dera su tokiais KMN kuruojamais įvykiais, kaip V. Putvinskio gatvės diena ir Kauno kultūros mugė. Visą šiltąjį sezoną užpildysite veiklomis po atviru dangumi?
– Sezoną įrėmins du labai aktyvūs ir intensyvūs mūsų komandai ir miestui savaitgaliai. Gegužės 26 d. vyks Kiemų šventė, gegužės 27 d. – V. Putvinskio gatvės diena ir „Švęskime upę“. Rugsėjo 9 d. – „Fluxus“ festivalis, tą patį savaitgalį – Kauno kultūros mugė, tikiuosi, kad netrukus prie rudens pradžios programos prijungsime ir jau tradicinį kariliono festivalį.
– O kaip „Kultūra į kiemus“? Karantino metu įdomių, aktualių menininkų pasirodymų pro langus, iš balkonų stebėję Kauno ir Kauno rajono gyventojai netruko susidomėjimą šiuo projektu perduoti ir kitiems, pernai pati atradau ne vieną skambų savo ir kitų miesto mikrorajonų kiemą. Kur reikės eiti šiemet?
– Dar nenusprendėme! Tikriausiai į miesto kiemus grįšime po „Kiemų šventės“, kuri taps muzikos ir kaimynystės mieste sezono startu. Pasiteiravimų, ar gali mano kiemę vykti koncertas, tikrai daug, todėl šį kartą pasirodymo savo kieme reikės nusipelnyti (šypsosi). Vasaros pradžioje planuojame skelbti atvirą kvietimą kiemų bendruomenėms – jos turės sumanyti, kaip privilioti projektą į savo kiemą, įrodyti, kad jų kiemas bendruomeniškiausias, unikaliausias ir nusiteikęs švęsti, o mes pasistengsime, kad kiemo šventės metu gyventojai kartu galėtų pasimėgauti ne tik bendra vakariene, bet ir kultūriniu pasirodymu.
– Kiekvienas KMN komandos narys turi savo sritį, kuri jam rūpi, jaudina ne tik profesine prasme, bet ir asmeniškai. Kas tau svarbiausia?
– Pamenu, viename bendruomenių renginių vieniša senjorė susipažino su kita panašaus amžiaus moterimi. Nuo to laiko jos visada visur eidavo kartu. Toks pokytis, nors ir labai nedidelis, yra tai, dėl ko dirbu su bendruomenėmis. Apskritai gražu, kai žmonės randa prasmę to, ką daro. Pernai rudenį didžiajame „Fluxus“ festivalyje, kai pasirodymus Parodos kalno papėdėje rengė visos bendruomenės, daug žmonių išvis pirmąkart lipo ant scenos: kojos dreba, viskas baisu, bet jie tikrai tą vakarą atsimins kaip vieną iš̌ įsimintiniausių metų̨, o gal ir gyvenimo, įvykių.
– Kas tave motyvavo prisijungti būtent prie šios komandos?
Tad labai kviečiu Kauno kultūros entuziastus, bendruomenes, menininkus jungtis prie KMN šeimos.
– Dar visu tempu vykstant projekto „Kaunas 2022“ programai susipažinau su daug puikių žmonių, atradau nuostabių dalykų, kurie įprasmina gyvenimą – nesinorėjo to paleisti. Pradėjome svarstyti, kad KMN gali būti ta vieta, kurioje tęstume dalį pradėtų iniciatyvų ir taip išlaikytume „Fluxus Labas!“ sukauptą įdirbį, patirtį, kontaktus. Kartu bendruomeninėse veiklose norėjosi didesnės šiuolaikinio meno integracijos, dėl šios priežasties KMN atrodė kaip tinkama vieta šių dviejų krypčių sinergijai. Be to, šiuo metu man KMN yra puiki erdvė mokytis, kasdien sužinau ką nors naujo. Nekalbu tik apie biurokratines subtilybes – pati komanda suteikia daug žinių ir motyvacijos.
– Ką atsinešei pirmąją darbo dieną – ar turėjai konkretų planą?
– Pyragą (juokiasi). Na, žinoma, turėjau šį tą pasirašiusi. Savo aplinkoje atlikau nedidelį tyrimą ir supratau, kad net ir kultūros lauko žmonėms KMN atrodo gana uždara vieta, bet juk yra visai ne taip. Noriu stiprinti atviros organizacijos įvaizdį, sieksiu, kad būtume tikras kultūrinis centras, matomas visų miestiečių ir jiems prieinamas.
– Kaip apibūdintum KMN nieko apie juos nežinantiems? Juk tai ne tik koncertų ar parodų erdvė, ne tik skaitykla…
– Taip, lengviausia apibūdinti minint kryptis, kuriomis judame. Jau kiek papasakojau apie bendruomenių kryptį ir mano iš projekto „Kaunas 2022“ atsineštus renginius. Tuomet – edukacijų programos, darbas su įvairiomis socialinėmis grupėmis. Darbas įvairiomis priemonėmis – tai literatūra, kinas, dirbtuvės. Šiemet kviesime pas mus reziduoti kylančius kuratorius – tai unikali programa Lietuvoje. Žinoma, ir parodos, daugiausia šiuolaikinio meno. Taip pat – platformos kultura.kaunas.lt stiprinimas, kartu ir vietos kultūros lauko būrimas.
– Neatsitiktinai pakviečiau susitikti KMN skaitykloje. Čia, tikiu, gali vykti ne tik darbas (visada esame atviri norintiems tiesiog ramiai pabarškinti klaviatūra ar paskaityti) ir pokalbiai, bet ir kameriniai koncertai. Dar labai reikėtų kavinės, tiesa?
– Visko daug, ir nors mūsų komanda nedidelė, šiuo metu – šešiolika žmonių, kiekvienas dega tuo, ką daro. Manau, taip daug naudingiau visiems nei mechaniškai vykdyti užduotis.
Tad labai kviečiu Kauno kultūros entuziastus, bendruomenes, menininkus jungtis prie KMN šeimos. Kaunas turi nuostabų pastatą V. Putvinskio gatvėje, kuris vertas tapti mūsų visų kultūros, kūrybos ir susitikimų vieta.