Įspūdingi pokyčiai sąraše

Kasmet gyventojų skaičiumi sumažėjanti Garliava vis dar tebėra didžiausia Kauno rajono seniūnija. 2021-ųjų pradžioje čia buvo deklaruoti 10 952 gyventojai, o šiemet – 10 795. Garliavos seniūnijoje fiksuotas didžiausias – 157 – gyventojų sumažėjimas pakaunėje. Greičiausiai taip yra dėl to, kad Garliava – stipriai urbanizuota, čia jau išsemtos gyvenamųjų namų plėtros galimybės, todėl šeimos kuriasi kaimyninėse Garliavos apylinkių ir Alšėnų seniūnijose.

Kaip ir pernai, antroje vietoje pagal gyventojų skaičių šiemet tebėra Domeikavos seniūnija. Palyginti su praėjusių metų pradžia, registruotų gyventojų skaičius padidėjo 577. Šių metų pradžioje čia jau gyveno 10 648 žmonės. Jei tendencijos išliks, netrukus Domeikava iš Garliavos atims didžiausios Kauno rajono seniūnijos titulą.

Vis dėlto didžiausias teigiamas demografinis šuolis – 601 registruotu gyventoju – įvyko Ringaudų seniūnijoje. 2021-ųjų pradžioje čia gyveno 8 316 žmonių, o šių pradžioje – jau 8 917. Sparčiausiai augusi seniūnija pagal šį rodiklį jau yra trečia Kauno rajone, į ketvirtą poziciją nustūmusi 426 gyventojais paaugusią Garliavos apylinkių seniūniją. Palyginimui: ankstesniais metais Garliavos apylinkių seniūnijoje gyventojų skaičius padidėjo 195, o Ringaudų – 383.

Originalumas: šis netradicinis statinys kyla Ringaudų seniūnijoje. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Sparčiai (585 gyventojais) augo ir Užliedžių seniūnija. Ji, turinti 7 677 gyventojus, yra penktoji Kauno rajone, tačiau gali atsitikti taip, kad demografinėje lentelėje po kelerių metų Užliedžiai aplenks lėčiau augančią Garliavos apylinkių seniūniją.

Augo keturiolikoje seniūnijų

Džiugina, kad patraukli yra ir Alšėnų seniūnija, kurioje gyventojų skaičius padidėjo 209, Karmėlavos seniūnija (176) bei nedidelė ir nutolusi Batniavos seniūnija, per metus išaugusi 174 registruotais gyventojais.

Gyventojų skaičius didėjo ir kurortinės teritorijos statusą turinčiose vietovėse. Zapyškio seniūnija, kurios tik dalis turi šį statusą, paaugo 20, Kačerginės seniūnija – 24, o Kulautuvos seniūnija – 33 gyventojais.

Statistiniai duomenys liudija, kad gyventojų skaičiaus augimas fiksuotas keturiolikoje iš 25 Kauno rajono seniūnijų.,

Norai: naujakuriai nori ir privatumo, ir patogumo. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Mažėjo mažiau

Gaila, bet nykštukinė, pernai sausį 683 gyventojus turėjusi, Linksmakalnio seniūnija šiemet jų turi 25 mažiau. 58 gyventojų sumažėjimą fiksuoja Čekiškės seniūnija, 45 – Vilkijos apylinkių seniūnija, tiesa, šie skaičiai kiek mažesni nei ankstesniu laikotarpiu, 38 – Ežerėlio seniūnija.

Labiausiai demografinį nuosmukį pavyko suvaldyti Neveronių seniūnijoje. Palyginti su 2021 m., gyventojų skaičius čia sumažėjo tik 17, kai ankstesniu laikotarpiu – 88.

Komentaras

Rūta Slivinskienė

Ringaudų seniūnė

Rūta Slivinskienė. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Seniūnijoje sparčiai statomi individualūs gyvenamieji namai, daugėja gyventojų. Kuriame kaime šiuo metu vyksta didžiausia plėtra, sunku net išskirti, nuolat statoma Bajorų, Poderiškių, Noreikiškių, Ringaudų, Miriniškių, Mitkūnų, Virbališkių, Pyplių, Gaižėnų, Karkiškių ir Kazliškių kaimuose.

Ringaudus jau kartais sunku vadinti kaimu. Keičiasi bendras vaizdas, tampame šiuolaikiškesni, daugėja prekybos centrų, kuriasi naujų verslo įmonių. Džiaugiamės, kad esame patrauklūs ir stengiamės su visais palaikyti draugiškus ryšius.

Pernai Noreikiškėse atidarytas naujas lopšelis-darželis panaikino vietų trūkumą. Už tai esame dėkingi Kauno rajono savivaldybei ir „NOA namai“ kvartalo vystytojams.

Daugėja gyventojų – kyla vis daugiau iššūkių, seniūnijos darbuotojams tenka vis didesni krūviai.

Svarbiausias mūsų uždavinys – siekti organizuoti ir užtikrinti viešųjų paslaugų tiekimą, įgyvendinti valstybės ir savivaldybės priimtus teisės aktus, skatinti dalyvauti savivaldos procese.

Sprendimas: pernai Noreikiškėse atidarytas naujas lopšelis-darželis panaikino vietų trūkumą vaikams. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Seniūnaičių sueigose daugėja svarstomų klausimų skaičius. Tai rodo įvairius gyventojų poreikius. Ringaudų seniūnijos seniūnaičiai yra labai pilietiški, rūpestingi, aktyviai dalyvauja susirinkimuose, jei būna sprendžiamas ne jų gyvenamos vietovės klausimas, net nuvyksta į tą kaimą, susipažįsta su problema iš arti.

Vertina be emocijų

Tirti gyventojų nuomonę, jų pasitenkinimą / nepasitenkinimą viešosiomis paslaugomis numato Lietuvos teisės aktai. Tokia bendravimo su gyventojais praktika atliepia Europos vietos savivaldos chartijos nuostatas, todėl Kauno rajono savivaldybė sociologines apklausas nuo 2006 m. atlieka periodiškai.

Sausio 6 d. beveik 150 puslapių mokslinė studija buvo pristatyta savivaldybės darbuotojams, seniūnams. Tyrimas apėmė visas 25 seniūnijas, duomenų bazėje – per 1 800 atsakymų.

G.Merkio teigimu, tyrimas atsispindi realią gyventojų įvairovę pagal pagrindines sociodemografines charakteristikas: amžių, lytį, išsimokslinimą, užimtumą, socialinį statusą, gyvenamosios vietovės tipą.

Viešųjų paslaugų sąvoka apima komunalinį ūkį, viešąjį transportą, kultūrą, švietimą, viešosiomis lėšomis įrengtą infrastruktūrą, sveikatos ir socialinę apsaugą, viešąjį saugumą. Tai paslaugos, nuo kurių priklauso gyvenimo kokybė. „Vertinant tokias paslaugas rizikinga kliautis tik biurokratinėmis ataskaitomis, kuriose savo veiklą vertina patys paslaugų teikėjai. Žiniasklaidoje eskaluojami gyventojų skundai dažnai būna emocionalūs ir ne visada objektyvūs. Europoje plačiai naudojamos anoniminės apklausos padeda geriau pamatyti realų gyvenimo pjūvį. Tai darome ir mes“, – pasakojo G.Merkys.

Gediminas Merkys: gyventojų poreikiai nuolat auga, todėl vietos valdžia privalo neužmigti ant laurų. / Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Norėtų veiklesnių seniūnų

Respondentai turėjo galimybę laisva forma pareikšti savo samprotavimus apie vietos valdžios ir savivaldos funkcionalumą. Pavyzdžiui, raginimą, kad būtų stiprinamas seniūno institutas, be tyrėjų paskatos, išsakė 5 proc. apklaustųjų. Tyrimo vadovas pastebėjo, kad atskirose seniūnijose šis dydis svyruoja nuo 0 iki 17 proc., ir daro išvadą, kad kai kuriose seniūnijose susikaupę daugiau spręstinų problemų arba jose dirba nepakankamai sumanūs seniūnai, jiems stinga komunikacijos įgūdžių, savo misijos šiuolaikiško suvokimo.

„Visgi dauguma seniūnų dirba neprastai, tad atsakymuose liejosi žmonių padėkos savo seniūnui/-ei, seniūnijos darbuotojams. Didoki rodiklio reikšmės svyravimai kelia nerimą. Dalis gyventojų, neturėdami veržlaus, bendruomeniško, šiuolaikiško seniūno, savotiškai yra diskriminuojami, nusivilia savivalda“, – pastebėjo sociologas.

Viešųjų paslaugų kokybė dažniausiai būna susieta su konkrečia vietove: vienur problemos ir nusiskundimai kyla dėl viešojo transporto, kitur – dėl ikimokyklinio ugdymo prieinamumo, dar kitur – dėl geriamo vandens kokybės, kelių būklės.

„Kiekviena seniūnija turi savitą pasiekimų ir problemų topografiją“, – tvirtino G.Merkys.

Gyventojų poreikiai nuolat auga, todėl vietos valdžia privalo neužmigti ant laurų.

Pakraščiai ir „lašinių diržas“

Tyrimas atskleidė, kad pakaunėje formuojasi vidurinė klasė, galimai šis procesas vyksta sparčiau nei vidutiniškai šalyje. Palyginimas rodo, kad Kauno rajono gyventojai savo šeimos / namų ūkio materialinę-finansinę padėtį yra linkę vertinti palankiau nei visoje Lietuvoje.

Daugiau gerovės stygiaus, socialinės atskirties rizikos sociologai aptinka atitolusiose nuo miesto Vandžiogalos, Ežerėlio, Vilkijos apylinkių, Rokų seniūnijose. „Gerovės juosta, arba lašinių diržu, pasak G.Merkio, galima vadinti priemiesčių seniūnijas ir kurortinės teritorijos miestelius: Kačerginę, Kulautuvą, Zapyškį.

„Kauno rajonas yra vieta, kur noriai kuriasi jaunos šeimos. Tai reikšmingas faktas šalyje, kurioje gyventojų skaičius katastrofiškai mažėja“, – pastebėjo G.Merkys.

Džiugina ir tai, kad Kauno rajono gyventojų ketinimai emigruoti į užsienio šalį per artimiausius dvejus metus nėra stipriai išreikšti. Antai, net 96,1 proc. rajono gyventojų iki 50 metų amžiaus nurodė, kad emigruoti neketina.

„Palyginti su kitomis savivaldybėmis, kuriose teko atlikti panašius tyrimus, tai geriausias rodiklis, kuris kartu yra ir vietos savivaldos pastangų įvertinimas. Deja, Lietuvoje esama savivaldybių, iš kurių norėtų migruoti kas trečias–penktas apklaustasis, – teigė sociologas. – Kauno rajonas palaipsniui tampa geidžiama vieta gyventi. Rajono vietos valdžios gebėjimą neprastai tvarkytis, siekti gerovės liudija ir Lietuvos savivaldybių indeksas, kiti vertinimai.“

Naujakuriai – reikliausi

Kaip ir daugelyje kitų savivaldybių, Kauno rajone aktuali kelių ir gatvių būklė, viešųjų erdvių sutvarkymas. Kai kurių nutolusių seniūnijų gyventojai norėtų geresnės vandens kokybės, daugiau socialinių paslaugų, kad arčiau jų namų būtų vaistinių, odontologijos kabinetų, parduotuvių.

Įdomi tendencija: reikliausių valdžios kritikų stovykloje atsidūrė iš kitų Lietuvos vietovių atsikėlę naujakuriai. G.Merkiui susidarė įspūdis, kad jie dažnai nežino savivaldos specifikos, Kauno rajono tradicijų ir pasiekimų.

„Tie žmonės savo būstą įsigijo didmiesčio prieigose ir savęs su Kauno rajono bendruomene tikriausiai emociškai nesieja, nesupranta savivaldybės, kurioje gausu menkai urbanizuotų vietovių, specifikos“, – samprotavo profesorius.

Domeikavos seniūnė Lina Mišeikienė pastebėjo, kad rajono valdžiai ir seniūnams dažnai tenka sugerti gyventojų priekaištus dėl statybų, kelių būklės, eismo saugumo. „Turime daug valstybinės reikšmės kelių, už kurių būklę atsako Lietuvos automobilių kelių direkcija. Tenka gyventojams aiškinti: vieni supranta, kiti ir toliau pyksta“, – guodėsi seniūnė.

Atsakymuose į atviro tipo klausimus gyventojai dėkojo Kauno rajono vadovams už tai, kad savivaldybė buvo išsaugota kaip administracinis vienetas ir rajono pakraščiai nebuvo palikti likimo valiai, galimai prijungiant juos prie kaimyninių savivaldybių.

Į metus veikiantį LR Savivaldybių infrastruktūros įstatymą ir su juo susijusius mokesčius gyventojai reagavo palyginti santūriai, todėl tyrėjai daro išvadą, kad šis teisės aktas aktualus verslui ir NT vystytojams.

Karmėlavos seniūnijos bendruomenė dėl intensyvios verslo plėtros patiria įvairių nepatogumų, todėl pageidauja didesnio dėmesio aplinkai, ekologijai ir gyvenimo kokybei.

Gyventojai palankiai vertina savivaldybės pastangas kuriant sporto infrastruktūrą, tiesiant dviračių takus, saugant paveldą, puoselėjant kultūrą. Gerai vertinami ir kurortinėje teritorijoje vykstantys darbai, kuriama turizmo infrastruktūra. Pagyrimo žodžių taip pat susilaukė savivaldybės pastangos valdyti COVID-19 pandemiją, dėmesys bendruomenėms.

Linki neužmigti ant laurų

Apibendrinus tyrimą, paaiškėjo, kad du trečdaliai gyventojų vietos savivalda yra patenkinti. Vienas penktadalis rodiklį vertina vidutiniškai, o maždaug dešimtadalis yra nusivylę ir nepatenkinti. Gyventojų pasitenkinimo indeksas, kurį rekomenduoja skaičiuoti LR Vidaus reikalų ministerijos patvirtinta metodika, rajone yra gana aukštas. Rodiklio reikšmė siekia 0,71 punkto, o maksimali teoriškai įmanoma reikšmė yra lygi vienetui (PI = 1,00).

„Faktas, kai vietos valdžia gyventojų anoniminės apklausos sąlygomis vertinama palankiai, yra pozityvus reiškinys. Egzistuoja realūs pasiekimai, laiduojantys viešųjų paslaugų kokybę. Saugokite, ką turite ir kryptingu darbu kūrėte daug metų“, – kalbėjo G. Merkys.

Sociologo nuomone, Kauno rajonas griauna kai kuriuos mitus. Vienas jų – kad gyvenimo kokybės požiūriu mieste yra geresnės sąlygos nei kaimiškosiose vietovėse. Pagal išduodamų statybų leidimų skaičių Kauno rajonas jau keletą metų yra tarp pirmaujančių savivaldybių. Ypač plečiasi individualių gyvenamųjų namų kvartalai. „Ar jaunos šeimos rizikuotų kurtis ten, kur blogos sąlygos?“ – retoriškai klausė G.Merkys.

Kartu jis pabrėžė, kad viešųjų paslaugų kokybę reikia tobulinti nuolat. „Žmonės, ypač jauni, yra reiklūs ir išlepinti vartotojai, išmano paslaugų standartus. Gyventojų poreikiai nuolat auga, todėl vietos valdžia privalo neužmigti ant laurų“, – kalbėjo profesorius.

Komentaras

Valerijus Makūnas

Kauno rajono meras

Valerijus Makūnas. / Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Dirbant savivaldoje neužtenka reaguoti tik į rašytinius skundus. Gyventojų nuomones sekame spaudoje, socialiniuose tinkluose, kur telkiasi didelės bendruomenės, verda diskusijos.

Gyventojų lūkesčius pirmiausiai turėtų išgirsti seniūnai, nes jie yra arčiausiai žmonių. Vieniems jų tai sekasi daryti gerai, kitur, deja, dar matome aplaidumo, kurį lydi žmonių nusivylimas.

Iš gyventojų pusės pasitaiko ir piktų, nemotyvuotų reikalavimų, net įžeidžiančių replikų, bet mūsų pareiga visus išklausyti, tinkamai paaiškinti ir ieškoti sprendimų.

Kauno rajone yra gyventojų, kurie garsiai reiškia savo nuomonę įvairiais klausimais, moka ją išsakyti, ir tai demokratijos požiūriu yra gerai. Kita vertus, yra tylių, kantrių bendruomenių, tad jų poreikius ir problemas taip pat privalome matyti.

Sociologinės apklausos yra moksliškai pagrįstos, todėl esu dėkingas profesoriui G.Merkiui už jo atliktą darbą. Žmonės vertina ne abstrakčius pažadus, o konkrečius darbus, todėl šis tyrimas pasitarnaus rengiant priemonių planą visose seniūnijose.

Daug naudingos informacijos ir patarimų gauname ir iš nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių lyderių, ekspertų. Praėjusių metų gruodį kartu su žurnalu „IQ“ surengėme forumą apie demokratinės savivaldos tobulinimą, išgirdome daug įdomių įžvalgų, pasidalijome patirtimi.

Reaguodami į gyventojų lūkesčius skiriame daug išteklių darželių plėtrai, tiesiame dviračių takus, atnaujiname stadionus, mokyklas. Šiandienos opiausios aktualijos: geresnės pavėžėjimo paslaugos, daugiau dėmesio gatvėms, parkams, vandentvarkai.

Sociologinės apklausos padeda mums būti arčiau žmonių: įsiklausyti į kritiką, taisyti klaidas. Gyventojų lūkesčiai visada būna gerokai didesni nei realios galimybės. Tai normalu. Žmonės nori gerovės čia ir dabar, todėl stengiamės atsakingai dėlioti prioritetus ir ieškome lanksčių sprendimų.

Daugiausia jų telkiasi Garliavos (11 tūkst.), Domeikavos (10 620), Ringaudų (8 844), Garliavos apylinkių (8 739), Užliedžių (7 615) seniūnijose. Iš viso nuo 2015 m. Kauno rajono gyventojų skaičius padidėjo maždaug 10 tūkst.

Apie tai, kaip sekasi dorotis su plėtros iššūkiais, kalbamės su Kauno rajono meru Valerijumi Makūnu.

Įkurtuvių nemažėja

– Pernai Kauno rajono savivaldybė sukūrė 1 000 vietų darželinukams. Tai įspūdingas skaičius, kurį pastebėjo ir žiniasklaida. O kaip šiemet sekėsi spręsti darželių problemą?

– Kasmet mūsų krašte gimsta daugiau kaip 1 000 vaikų, todėl darželių plėtra yra gyvybiškai svarbi. Šiemet darželinukams sukūrėme 848 vietas. Noreikiškėse iškilo spalvingas 200 vietų darželis „Smalsutis“, Jonučiuose pradėjo veikti „Uosiukas“. Tai erdvios, šiuolaikiškai įrengtos ugdymo įstaigos. Pavyzdžiui, „Uosiuke“ veikia sensorinis kabinetas, skirtas jautriems, pernelyg judriems ir kitų specialiųjų poreikių turintiems vaikams. Čia mažyliai gali atsipalaiduoti, nusiraminti, treniruojama jų rega, klausa, uoslė.

Labai svarbu, ar vaikas darželyje jaučiasi saugus, ar jam čia jauku, ar jis laimingas, todėl sukurti tinkamą aplinką yra ne prabanga, o būtinybė.

Stebime demografines tendencijas, kurios rodo, kad darželių poreikis vis dar išlieka Užliedžių, Domeikavos, Lapių, Samylų seniūnijose.

Labai svarbu, ar vaikas darželyje jaučiasi saugus, ar jam čia jauku, ar jis laimingas, todėl sukurti tinkamą aplinką yra ne prabanga, o būtinybė.

Vaikai greitai auga, todėl jiems reikia ne tik darželių, bet ir pradinių mokyklų. Rekonstruotose patalpose šiemet įsikūrė Užliedžių pradinės ir Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos Ramučių skyriaus mokiniai, žymiai gerėja ugdymosi sąlygos Šlienavos pagrindinėje mokykloje.

– O kitąmet ar planuojate įkurtuvių?

– Žinoma. Kauno rajonas ir toliau auga, todėl mums nuolat tenka optimizuoti ir plėsti ugdymo įstaigų tinklą.

Dėl sparčios plėtros susikaupė problemų Užliedžių seniūnijoje, kurioje gyvena ypač daug jaunų šeimų. Pastatėme modulinių darželių, rekonstruojame daugiafunkcį centrą, bet ir to nepakanka. Kitąmet Pienių gatvėje turėtų iškilti dar vienas darželis.

Tenka apgailestauti, kad kai kurie nekilnojamojo turto vystytojai elgiasi neatsakingai: pasinaudodami įstatymų spragomis, gyvenamuosius kvartalus stato chaotiškai, nepalieka vietos šaligatviams, žaliosioms zonoms. Netrūksta ir nelegalių statybų. Ypač daug žalos buvo padaryta prieš keletą metų, kai įstatymas leido iki 80 kv. m namus statyti be leidimų.

Tikiuosi, kad naujasis Savivaldybių infrastruktūros įstatymas leis pagerinti situaciją. Kauno rajono savivaldybė jau yra pasirašiusi 34 infrastruktūros plėtros sutartis, kurias įgyvendinus būtų galima nutiesti daugiau kaip 10 km vandentiekio, maždaug 6,5 km nuotekų ir beveik 2 km lietaus tinklų. Artimiausiu metu turėtų atsirasti teisės aktai, aiškiau reglamentuojantys surinktų lėšų panaudojimą, todėl vandentvarkai, keliams, parkams ir kitai infrastruktūrai kurti galėsime skirti daugiau lėšų.

Užliedžių seniūnijoje labai trūksta žaliųjų erdvių, todėl kartu su partneriais – Lietuvos sveikatos mokslų universitetu planuojame įrengti parką universiteto panaudos teise valdomame sklype Giraitės gyvenvietėje.

Intensyviai dirbame prie Domeikavos pradinės mokyklos projekto. Akivaizdu, kad ateityje pradinės mokyklos reikės ir Garliavoje.

Permainų sulauks ir kitų seniūnijų gyventojai. Mastaičiuose, savivaldybės užsakymu, bendrovė „Conresta“ stato pradinę mokyklą su darželiu ir rekonstruoja baseiną.

Atnaujinama Kačerginės mokykla, šalia kurios statoma sporto salė su biblioteka ir laisvalaikio erdvėmis. Darbai įsibėgėjo ir Kluoniškių kaime, kur rekonstruojama ir modernizuojama Zapyškio pagrindinė mokykla. Tai pagal viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį įgyvendinami projektai.

– Kodėl pasirinkote tokį modelį? Kuo jis ypatingas?

– Tai greitesnis ir efektyvesnis problemų sprendimo būdas, leidžiantis savivaldybei paskirstyti finansinę naštą ilgesniam laikotarpiui.

2020 m. Kauno rajono savivaldybė konkurso būdu atrinko ir pasirašė VPSP sutartį su UAB „Nullus“ dėl minėtų objektų projektavimo, statybos ir priežiūros. Projektui paskolą suteikė Savivaldybių pastatų fondas, finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo, SEB bankas ir fondas „BaltCap Infrastrukcture Fund“.

Tiekėjas įsipareigojo rekonstruoti pastatus ir pastatyti naujų, o užbaigus darbus, juos eksploatuoti ir prižiūrėti. Savivaldybė įsipareigojo periodiškai mokėti nustatytą mokestį. Visi objektai turėtų būti pastatyti iki 2022 m. pabaigos, o sutartis galios penkiolika metų.

Jei viskas pasiseks, pagal šį modelį ateityje galėtume pastatyti dar keletą mokyklų, darželių. Pirmiausia galvojame apie Raudondvario, VDU Akademijos Ugnės Karvelis, Neveronių gimnazijų modernizavimą.

– Viešojoje erdvėje daug kalbama apie Tūkstantmečio mokyklų programą, kuriai numatyta įspūdinga suma – maždaug 200 mln. eurų. Kokius lūkesčius siejate su šiuo projektu?

– Tūkstantmečio mokyklų programa gali būti geras stimulas visai švietimo sistemai, jei lėšos bus paskirstytos atsižvelgiant į kiekvienos mokyklos specifiką ir poreikius, o ne į savivaldybių merų partinę priklausomybę. Svarbu, kad visi Lietuvos vaikai turėtų lygias galimybes mokytis geroje mokykloje, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena ir kokioje aplinkoje auga. Tai mes stengiamės daryti jau daug metų: investavome ne tik į priemiesčių, bet ir į nutolusias Piliuonos, Čekiškės, Vilkijos gimnazijas, Šlienavos pagrindinę mokyklą.

Tačiau vien tik savivaldybės pastangų nepakanka. Skirtingai nuo daugumos šalies savivaldybių, Kauno rajonas pasižymi įspūdingais gyventojų skaičiaus augimo tempais, todėl mums labai reikia centrinės valdžios paramos. Deja, iki šiol beveik viską darėme savo jėgomis. Todėl ir šiuo atveju nepuoselėju didelių vilčių. Jei atsitiks priešingai ir sulauksime paramos, tai bus maloni staigmena už kurią būsime dėkingi.

Ir sportas, ir poilsis

– Kauno rajonas garsėja ir sporto pasiekimais. Ar augančiam kraštui pakanka sporto salių, stadionų?

– Prieš dešimtmetį Kauno rajono savivaldybė savo lėšomis pastatė Garliavos sporto centrą ir šiandien matome, kad tai pasiteisino. Mūsų arena yra universali, pritaikyta daugeliui sporto šakų. Pagrindinėje salėje vyksta rajono, nacionalinio ir tarptautinio lygio rankinio, krepšinio ir kitų sporto šakų varžybos, jas gali stebėti 1,5 tūkst. žiūrovų. Čia taip pat vyksta daug renginių mokiniams ir visai bendruomenei.

Džiaugiamės ne tik čempioniškai žaidžiančių Garliavos rankininkių pasiekimais, bet ir augančiu susidomėjimu futbolu. Šiemet Lietuvos futbolo A lygoje Kauno rajonui atstovavęs klubas „Hegelmann Litauen“ įsitvirtino penktoje vietoje.

Kauno rajonas pasižymi įspūdingais gyventojų skaičiaus augimo tempais, todėl mums labai reikia centrinės valdžios paramos. Deja, iki šiol beveik viską darėme savo jėgomis.

Garliavoje įrengėme nacionalinius reikalavimus atitinkantį futbolo stadioną, kitąmet ketiname statyti futbolo stadioną Raudondvaryje.

Čekiškės miestelis turi geras sąlygas puoselėti kordinių automobilių modelių lenktynių tradicijas. Naujajame kartodrome jau vyksta tarptautinės varžybos.

Kartu su Lietuvos krepšinio federacijos generaliniu sekretoriumi Mindaugu Balčiūnu ir „Tornado“ krepšinio mokyklos direktoriumi Dainiumi Čiuprinsku puoselėjame idėją įkurti Kauno rajono krepšinio akademiją. Tai būtų didelis stimulas pasitinkant Lietuvos krepšinio šimtmetį. Tikimės į šią veiklą įtraukti ir pakaunėje užaugusius Joną Mačiulį, Tadą Klimavičių, kitus žymius krepšininkus.

– Kokie pokyčiai planuojami Kauno rajono kurortinėje teritorijoje – Kulautuvoje, Kačerginėje ir Zapyškyje? Gal populiarumu nurungsite kaimyninį Birštoną?

– Su kurortais ir kitomis kurortinėmis teritorijomis ne lenktyniaujame, o siekiame bendradarbiauti, dalytis patirtimi. Be to, kurortinės teritorijos statusas ir galimybės skiriasi nuo kurortų, kurie jau turi sutvarkytą infrastruktūrą ir gali gauti daugiau lėšų naujiems projektams. Mes daugiausia viską darome savo jėgomis.

Kurortinę teritoriją įsteigėme siekdami apsaugoti vertingą gamtinį karkasą, kuriame nebūtų triukšmo, taršios pramonės, o žmonės galėtų stiprinti sveikatą gamtoje, aktyviai leisti laiką pėsčiųjų, dviračių trasose arba ant vandens, lankyti kultūros paveldo objektus.

Vis daugiau renginių vyksta Zapyškio Šv.Jono Krikštytojo bažnyčioje, Kačerginės Liepų parke. Vasarą atidaryta Kulautuvos mineralinio vandens biuvetė irgi tapo stipriu miestelio traukos objektu.

Dviratininkai per Nemuną gali persikelti keltu „Nevėžis“, poilsiui ir ekskursijoms skirtas naujasis savivaldybės katamaranas „Zapyškis“ taip pat pateisino lūkesčius.

Kitąmet dar labiau pasikeis Nemuno krantinės vaizdas: upėje atsiras plaukiojanti renginių aikštelė, kuriai bus pritaikyta sena žemkasė, ant kranto įsikurs informacinis centras. Rengiamas Vytauto gatvės rekonstrukcijos projektas. Kačerginės J.Janonio gatvė ir Kulautuvos Akacijų alėja po rekonstrukcijos taip pat pasikeis neatpažįstamai. Šių gatvių meninius akcentus suprojektavo talentingas architektas Aidas Kalinauskas.

Kurortinė teritorija tampa draugiškesnė ekologiškam transportui: Zapyškyje įrengta elektromobilių įkrovos stotelė, o Kačerginėje jų net dvi – Liepų parke ir atnaujintoje Šaltinio aikštėje.

Pastebėjome, kad Kauno rajono kurortinė teritorija sulaukia vis daugiau lankytojų, ypač jų daug atvyksta iš Kauno, Šakių, kitų Lietuvos vietų, užsienio. Tai rodo, kad pastangos nenuėjo veltui.

Ne viskas rožėmis klota

– Koks praėjusių metų įvykis jums labiausiai įsiminė?

– Įvykių buvo daug, todėl sunku išskirti kurį nors vieną. Visada jaučiuosi pakylėtas, kai tenka atidaryti naują darželį, mokyklą, stadioną.

Ypač įsiminė Kulautuvos Mergelės Marijos Vardo bažnyčios pašventinimo iškilmės. Sutikite, Lietuvoje naujų bažnyčių per pastarąjį dešimtmetį pastatyta nedaug. O juk bažnyčia – bendruomenės telkimo, dvasinės paramos centras.

Didėja susidomėjimas ir žydų kultūros paveldu. Holokausto aukoms atminti Jaučakiuose pastatėme paminklą, pagal išgales stengiamės prisidėti prie Čekiškės sinagogos atnaujinimo.

Daug užsienio turistų atranda Vandžiogalos holokausto aukų memorialą. O žinia apie Vilkijoje įamžintą Louiso Armstrongo įtėvių, išeivių iš šio krašto Tilės ir Leibos Karnovskių atminimą, pasiekė net džiazo sostinę Naująjį Orleaną.

Dar vienas smagus įvykis nutiko neseniai – Ringaudų seniūnijoje pasaulį išvydo trynukės.

Man svarbiausia, kad Kauno rajonas auga, stiprėja, o savivaldybė gali padėti šiame krašte gyvenantiems žmonėms jaustis gerai. Kiekvienas, nors ir nedidelis, darbas yra žingsnis į priekį.

– Nemalonių įvykių, konfliktinių situacijų tikriausiai irgi neišvengėte?

– Būčiau nenuoširdus, jei sakyčiau, kad viskas tik rožėmis klota. Problemų, įtampų, iššūkių atsiranda nuolat. Susilaukiu ne tik padėkų, bet ir priekaištų. Kartais jie būna piktoki ir ne visai pagrįsti. Žmones veikia pandemija, nežinia dėl ateities. Mano pareiga visus išklausyti, todėl visada esu už dialogą ir bendravimą.

Kauno rajone yra 25 seniūnijos, ir kiekvienai reikia dėmesio. Neretai būna taip: atnaujini vieną mokyklą, pastatai darželį, kyla nepasitenkinimas kitoje bendruomenėje. O juk vienu metu visų darbų neatliksi, nes visiems neužtenka lėšų.

Dėkingumas nėra tai, ko labiausiai tikiuosi, tačiau norėtųsi daugiau supratimo. Jauni žmonės, ypač atsikėlę į Kauno rajoną iš kitų Lietuvos vietų, dažniausiai nori visko: asfalto, šaligatvių, skverų, darželių, mokyklų, stadionų. Čia ir dabar. Valdžia jiems – abstrakti sąvoka, o priekaištus dažniausiai linkę žerti tai grandžiai, kuri yra arčiausiai, – savivaldybei. Pavyzdys: sulaukiame priekaištų dėl netvarkomų valstybinių kelių, kurie kerta Kauno rajoną, nors savivaldybė atsakinga tik už vietinės reikšmės kelius. Dažnai tuos kelius ar gatves gyvybiškai svarbu tvarkyti, todėl sutarėme su Lietuvos automobilių kelių direkcija dalį jų perimti savivaldybės žinion.

Vykstant plėtrai kyla įtampų tarp verslo ir bendruomenių. Iš vienos pusės plėtra džiugina, nes ateina investicijos, kuriamos naujos darbo vietos. Deja, verslininkai kartais pamiršta gyventojus arba, siekdami pelno, kelia grėsmę esančioms vertybėms.

Šiemet Kauno rajono savivaldybės tarybai net du kartus teko atremti verslininkų užmačias kasti žvyrą Batniavos seniūnijoje. Sausio 19 d. nepritarėme UAB „Benefaktor“ planuojamai ūkinei veiklai Virbaliūnuose, o balandžio 20 d. – bendrovės „Rizgonys“ planams Naujienos kaime. Abi teritorijos yra vertingos gamtiniu, kraštovaizdžio, kultūros paveldo ir rekreaciniu požiūriais.

Norėtųsi, kad Kauno rajono plėtra vyktų darniai, atsakingai derinant visų visuomenės grupių interesus.

Didžiuojamės Karmėlavos seniūnijoje įsikūrusia Kauno laisvąja ekonomine zona (LEZ) ir čia veikiančiomis pažangiomis įmonėmis, tačiau plėtra kelia rūpesčių, susijusių su dideliais transporto srautais, oro tarša, triukšmu, blogėjančia bendruomenės gyvenimo kokybe.

Šios seniūnijos gyventojai norėtų, kad Kauno kogeneracinėje jėgainėje (KKJ) nebūtų didinamas deginamų atliekų kiekis, tačiau tam nėra teisinių svertų. Atliekų deginimas yra svarbi nacionalinės politikos sritis – jei to nedarysime, paskęsime šiukšlėse. Savivaldybė gali tik stiprinti jėgainės darbo kontrolę, reikalauti išsamių ataskaitų, atlikti nepriklausomus aplinkos tyrimus. Tai jau darome ir darysime ateityje.

Nemažai rūpesčių kelia ir globalaus pasaulio iššūkiai: pandemija, sudėtinga tarptautinė situacija, klimato kaita, kylančios kainos.

Mane džiugina vis labiau aktyvėjančios bendruomenės: žmonės susiburia ne tik atstovauti viešajam interesui, bet ir padeda vieni kitiems.

Europa iki 2050 m. užsibrėžė tapti pirmuoju neutraliu klimatui žemynu. Tai ne vien ekologija, bet ir supratimas, kad visuomenės gerovė negali būti matuojama tik ekonominiu augimu, kad reikia ir tam tikrų vadinamųjų socialinių pagalvių, sutarimo tarp įvairių visuomenės grupių ir skirtingų kartų.

Svarbu, kad dėl planuojamų taršos ir atliekų surinkimo mokesčių nenukentėtų socialiai pažeidžiamų gyventojų grupės. Bus nelengva, nes Lietuva pagal pajamų nelygybę ir pensijas yra tarp Europos autsaiderių. Yra apie ką pagalvoti mums visiems.

Matomas ir vertinamas

– Iš tiesų, nerimo dėl ateities daug. O ko pozityvaus tikitės 2022-aisiais? Ko palinkėtumėte Kauno rajono žmonėms?

– Kitąmet Kaunas ir Kauno rajonas taps Europos kultūros sostine. Tai bus didžiulė šventė: numatyta net keli šimtai renginių, festivalių, parodų, spektaklių, susitikimų. Nemažai jų atkeliaus ir į Kauno rajono miestelius. Tikiu, kad tapsime dar atviresni, dvasiškai turtingesni, įsikrausime teigiamų emocijų.

Mane džiugina vis labiau aktyvėjančios bendruomenės: žmonės susiburia ne tik atstovauti viešajam interesui, bet ir padeda vieni kitiems, tvarko aplinką, kartu dalyvauja kūryboje. Daug darbų bendruomenėse vyksta tyliai, bet jie labai prasmingi. Esu sužavėtas Braziūkų bendruomene ir Kuro kaimo seniūnaičio Laimo Šileikos veikla. Šio ūkininko pastangomis sutvarkytos senosios kapinės, pastatytas koplytstulpis.

Daug energijos ir laiko bendruomenei aukoja ir Naugardiškių seniūnaitis Ovidijus Jurkša, kurio pastangomis III fortas tapo populiariu turizmo traukos objektu. Gražūs darbai vyksta Panevėžiuko, Ramučių, Jadagonių, Raudondvario, Kulautuvos, Akademijos, Neveronių ir kitose bendruomenėse. Kiekviename kaime, miestelyje rasime lyderių, kurie suburia žmones bendrai veiklai. Bendruomeniškumas yra mūsų krašto stiprybė ir pasididžiavimas. Linkiu Kauno rajono žmonėms šią savybę puoselėti. Nuoširdus bendravimas, tarpusavio pagalba – didžiulės vertybės, kurios padeda įveikti visus sunkumus.

Mes, politikai, irgi stengiamės rodyti pavyzdį. Šios kadencijos Kauno rajono taryboje socialdemokratai sudaro daugumą, tačiau svarbiausiais klausimais randame sutarimą ir su opozicijoje esančiais politikais. Mūsų tarybos nariai gerbia vienas kitą, nesisvaido epitetais, o diskutuoja pasitelkdami argumentus. Tai rodo, kad esame pasiekę politinę brandą.

Esu dėkingas visai bendruomenei, savo komandai ir tarybos nariams už tai, kad Kauno rajonas keičiasi, gražėja, yra matomas ir vertinamas.

– Ką liudija naujausi demografiniai duomenys?

– Jie džiugina: gyventojų skaičius Kauno rajone per pastaruosius penkerius metus padidėjo 7 326 asmenimis. Šis rodiklis byloja, kad žmonės palankiai vertina mūsų krašto geografinę padėtį, galimybes įsidarbinti, kurti verslus. Teikiamos paslaugos irgi turi didelę įtaką gyvenimo kokybei.

Į Kauno rajoną iš įvairių Lietuvos kampelių dažniausiai atsikelia jauni žmonės, kuriems svarbu, kad po ranka būtų mokykla, vaikų darželis, sporto klubas. Jie nori dviračių takų, aikštynų, parkų, ieško erdvesnių būstų.

Be iniciatyvų neliksime ir šiemet – planuojame įvesti Kauno rajono gyventojo kortelę.

Brandaus amžiaus žmonėms labiau reikia sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų, jie mieliau lanko kultūros renginius, užsuka į bibliotekas.

Atliepiant visus šiuos lūkesčius, labai svarbu tartis su bendruomene ir kartu priimti sprendimus. Tai gyventojai pabrėžia ir sociologinėse apklausose.

Žmonės teigiamai vertina Kauno rajono savivaldybės dėmesį jaunoms šeimoms. Kiekvienam mūsų savivaldybėje deklaruotam naujagimiui jau ketvirtus metus teikiame 300 eurų vertės kūdikio kraitelį. Vėliau šiuo pavyzdžiu pasekė ir kai kurios kitos savivaldybės. Pernai startavome su nauja iniciatyva: visi pirmokai pradžiuginti pirmoko kraiteliu. Mums irgi smagu, kad Kauno rajono savivaldybė pagal gyventojų iki 30 metų dalį yra jauniausia Lietuvoje.

– Galbūt ir šiais metais kuo nors pradžiuginsite savo krašto žmones?

– Ketiname įgyvendinti Kauno rajono gyventojo kortelės projektą. Kortelė tarnaus atliepiant kultūros poreikius, naudojantis sporto įrenginiais, Mastaičių baseinu, suteiks lengvatų sporto centruose. Kauno rajono gyventojo kortelę ketiname susieti ir su transporto lengvatomis. Artimiausiu metu su gyventojais aptarsime, koks tai galėtų būti modelis.

– Kuriose vietovėse gyventojų skaičius augo labiausiai ir kur sumažėjo?

– Gyventojų skaičius labiausiai didėjo Domeikavos, Ringaudų, Garliavos apylinkių ir Užliedžių seniūnijose. Augimas pastebimas ir Akademijos, Zapyškio, Kulautuvos, Kačerginės, Lapių, Samylų bei kitose seniūnijose. Džiugu, kad teigiami demografiniai poslinkiai pastebimi ir palyginti atitolusioje Batniavoje, kur gyventojų skaičius per metus padidėjo 88.

Nedidelis gyventojų sumažėjimas užfiksuotas Babtų, Rokų, Čekiškės, Vandžiogalos, Vilkijos ir Vilkijos apylinkių bei Garliavos miesto seniūnijose. Žinoma, reikia įvertinti tai, kad Garliavoje, kuri stipriai urbanizuota, jau išsemtos gyvenamųjų namų plėtros galimybės, todėl kuriamasi kaimyninėse Garliavos apylinkių ir Alšėnų seniūnijose.

Babtų ir Rokų seniūnijose nedidelis gyventojų tankumas, todėl, kad čia vyrauja stambūs žemdirbių ūkiai.

Dėmesys: Zapyškio seniūnijos Dievogalos kaimo gyventojų Vitalijos ir Andriaus Kuzmenkovų jaunėlė Tėja.

yra gavusi kūdikio kraitelį, o vyriausioji Andrėja pirmoji pakaunėje išbandė pirmoko kraitelį.

Gyventojų skaičius Kauno rajone stabiliai didėja jau daug metų, tik 2019-aisiais jis šiek tiek stabtelėjo. Manau, kad tam įtakos turėjo ir Kauno miesto tarybos priimtas sprendimas dėl apmokėjimo už ikimokyklinių įstaigų lankymą mieste. Dalis Kauno rajono gyventojų dirba Kaune, todėl jiems patogu leisti vaiką į darželį, jei jis yra arti darbo vietos. Padidinus mokestį kitų savivaldybių vaikams, kai kurie tėvai ėmė deklaruoti gyvenamąją vietą mieste.

Na, o mes stengiamės, kad darželių būtų ir arčiau namų. Pernai darželinukams sukūrėme net tūkstantį naujų vietų. Šiemet darželių plėtra vyks Garliavoje, Ringauduose ir Užliedžiuose, tikiu, kad netrukus būsime išsprendę šią opią problemą.

Savivaldybės prioritetu lieka švietimas, kultūra, pirminės sveikatos priežiūros ir socialinės paslaugos, kurias taip pat svarbu priartinti prie žmogaus gyvenamosios vietos.

Saugumui didinti toliau bendradarbiausime su policija. Saugumą mes suprantame platesne prasme. Tai – ir geri keliai, apšvietimas, todėl šioms sritims didinsime investicijas. Daug dėmesio skirsime aplinkosaugai, padedami ES finansinių mechanizmų, įgyvendinime žaliąjį kursą.

Tikimės, kad nuo sausio 1 d. įsigaliojęs naujas Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas padės darniau, atsakingiau spręsti urbanistikos problemas, statybos vyks teritorijose su išvystyta infrastruktūra.

– Kas lemia spartesnį gyvenimo kokybės gerėjimą?

– Švietimo srityje jau galime pasidžiaugti apčiuopiamais rezultatais: tai ne tik nauji darželiai, bet ir atnaujintos mokyklos, stadionai. Skirsime daugiau dėmesio vandentvarkai, keliams.

Savivaldybei nelengva žengti kartu su sparčia plėtra. Sparčiai didėjant gyventojų skaičiui, plečiasi problemų ratas. Siekiame skatinti jaunas šeimas, kuriame palankią mokestinę aplinką, pritraukiame daug investicijų. Plečiantis verslui, reikia naujų kelių, geresnės infrastruktūros. Todėl šiek tiek keista, kad GPM dalis Kauno rajono savivaldybei šiemet sumažinta net 1,8 proc., o tai – 1,3 mln. eurų.

Valerijus Makūnas.

Planuojame, kad mūsų pajamos 2021 m. su paskola, rinkliavomis ir laisvu likučiu sudarys 69 mln. eurų. GPM sudaro mokesčių liūto dalį, todėl labai svarbu, kad žmonės deklaruotų gyvenamąją vietą Kauno rajone. Tuomet didžioji dalis šio mokesčio sugrįžta į savivaldybės biudžetą ir lėšos panaudojamos krašto reikmėms: keliams, darželiams, parkams, dviračių takams ir panašiai.

Norėčiau, kad žmonės suprastų: mūsų krašto gerovė priklauso nuo kiekvieno iš mūsų, o gyvenamosios vietos deklaravimas atveria daugiau galimybių gyventi geriau.

Ką kalba skaičiai?

– Daugiausia gyventojų Kauno rajone turi Garliavos miestas – 10 952. Tačiau, palyginti su 2020 m. sausio 3 d., gyventojų skaičius čia sumažėjo 204.

– Garliavai ant kulnų lipa Domeikavos seniūnija, šiuo metu turinti 10 071 gyventoją, jų skaičius per metus padidėjo 255.

– Trečioje vietoje įsitvirtinusi Garliavos apylinkių seniūnija su 8 356 gyventojais, čia demografinis pliusas – 195 gyventojai.

– Nedaug nuo Garliavos apylinkių seniūnijos atsilieka Ringaudų seniūnija (8 316), palyginti su pernai, išaugusi 383 gyventojais.

– Antroje vietoje pagal demografinį augimą (+268) išlieka Užliedžių seniūnija, kurioje šių metų sausio 3 d. gyvenamąją vietą buvo deklaravę 7 092 asmenys.

– Demografinis nuosmukis (–88) užfiksuotas Neveronių seniūnijoje. Jei 2020 m. sausio 3 d. čia gyvenamąją vietą buvo deklaravę 3 424, tai šiuo metu – 3 336. Per metus 61 gyventoju sumažėjo Čekiškės seniūnijoje, Vilkijos apylinkių seniūnijoje – 49, o Vilkijoje – 47.

– Nuo 2015-ųjų mažėjo ir asmenų, gyvenamąją vietą deklaravusių Kauno rajono savivaldybėje. 2015 m. tokių buvo 1 200, o 2020 m. sausio 3 d. – 197. Tačiau šiemet šis skaičius ūgtelėjo ir siekia 210.

„Jau kuris laikas girdime rajono vadovus dėl savo problemų kaltinant Kauno miestą. Matyt, kolegos pamiršo, kad realūs darbai įvyksta ne apie juos tuščiai kalbant ir pilant pamazgas į kaimyno daržą, o tiesiog darant. Tą puikiai parodo ir dabartinis sujudimas, kai miestas nutarė keisti pasenusią kompensavimo už vaikų darželius tvarką, didžiausias lengvatas užtikrindamas Kauno gyventojams. Logiškas sprendimas. Miesto biudžetas – tai visų kauniečių pinigai, kurie ir turi būti skiriami būtent miesto gyventojų poreikiams“, – pabrėžė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Pernykštės derybos – bevaisės

Dar pernai rugpjūtį Kaunas atsiliepė į rajono savivaldybės kreipimąsi, siūlydamas susitarti dėl sąlygų ir galimybių Kauno rajone gyvenantiems vaikams lankyti miesto darželius.

Didžiąją dalį išlaidų už vaikų ugdymą kompensuoja miesto savivaldybė, o tėveliams vaiko diena darželyje kainuoja vos 0,58 centus. Tokia kompensacija yra galima, nes darželinuko tėvai, gyvendami mieste, čia moka mokesčius ir taip prisideda prie bendro miesto biudžeto.

Tam, kad kauniečiai nebūtų apgaudinėjami ir iš savo kišenės nemokėtų už kitų savivaldybių gyventojus, miestas pasiūlė išeitį: leisti Kauno priemiesčiuose gyvenantiems vaikams lankyti Kauno darželius su sąlyga, kad Kauno rajono savivaldybė skirtų 180 eurų per mėnesį vieno vaiko ugdymui. Būtent tokia yra vidutinė vieno vaiko ugdymo savikaina Kauno savivaldybei.

Deja, rajono vadovams nepasirodė pakankamai svarbu ir reikalinga užtikrinti kokybišką savo mažųjų gyventojų ugdymą. Šį miesto siūlymą, kaip ir daugelį kitų, rajono vadovai tiesiog ignoravo ir toliau vertė žmones elgtis nesąžiningai bei ieškoti „sistemos apėjimo“ būdų.

Kauniečiams mokestis nesikeis

Šiemet spalį Kauno miesto taryba patvirtino nuo kitų metų įsigaliosiančią tvarką, kuria nustatytas atlygis už ikimokyklinio ugdymo paslaugas siekia 9,20 Eur už vieną vaiko lankytą ar praleistą, bet nepateisintą dieną darželyje. Jei abudu darželinuko tėvai yra kauniečiai, jiems taikoma 8,62 Eur lengvata. Taigi mokėtina suma išlieka nepakitusi – 0,58 Eur. Jei vienas iš tėvų deklaravęs gyvenamąją vietą ne Kaune, lengvata bus perpus mažesnė – mokestis sieks 4,89 Eur, o gyvenamąją vietą ne Kauno mieste deklaravus abiem tėvams, kompensacija išvis netaikoma.

Rajono vadovai žeria kaltinimus dėl neva neteisingo ir žmones kiršinančio sprendimo. Tačiau faktai kalba patys už save: ne kas kitas, o pati Kauno rajono vadovybė savo neveiksnumu įstūmė jaunas šeimas į aklavietę, paversdami gyventojus situacijos įkaitais.

Akivaizdu, kad tankiau apgyvendintose pakaunės vietovėse vis dar jaučiamas didžiulis vietų trūkumas vaikų darželiuose, o Kauno miestas šią problemą išsprendė prieš kelerius metus ir toliau kryptingai tęsia ikimokyklinio ugdymo įstaigų plėtrą. Todėl jos tampa vis patrauklesnės ne tik kauniečiams, bet ir rajono gyventojams.

Tėvai priversti sukčiauti

Registruojant vaiką į darželį Kaune, privalu, kad bent vienas iš tėvų būtų deklaravęs gyvenamąją vietą mieste, tačiau ir šiandien yra nemaža dalis auklėtinių, kurių abudu tėvai yra ne Kauno miesto gyventojai. Ne vienerius metus rajono žmonėms tekdavo dirbtinai deklaruotis Kaune pas gimines ar draugus, kad jų atžalos apgaule patektų į miesto darželius. Vos tik pasisekdavo, jie iškart vėl keisdavo gyvenamąją vietą „grįždami“ į rajoną.

Miesto biudžetas – tai visų kauniečių pinigai, kurie ir turi būti skiriami būtent miesto gyventojų poreikiams.

Iš visų 14,5 tūkst. Kauno darželius lankančių vaikų šiuo metu yra apie penki tūkstančiai, kurių vienas arba abu tėvai deklaravę gyvenamąją vietą ne Kauno mieste. Ir nors tokie piktnaudžiavimo atvejai, nulemti netinkamų sąlygų savo gyvenamojoje teritorijoje, gali būti iš dalies suprantami, rajono valdžiai iki šiol tai nebuvo svariu argumentu imtis konkrečių veiksmų problemoms spręsti.

„Siekis rūpintis savo gyventojais mums yra akivaizdus ir savaime suprantamas, nes esame atsakingi prieš žmones. Apmaudu, kad kažkas dedasi to nesuprantantys ir spekuliuoja šia situacija, siekdami siaurų politinių interesų. Neleisime, kad kauniečiai būtų išnaudojami, jų sąskaita tenkinant kitų savivaldybių poreikius, o dar blogiau – kraunant pavienių asmenų politinius dividendus. Literatūroje tai vadinama „zuikio problema“. Kita vertus, galime pasidžiaugti, kad toks Kauno miesto sprendimas išjudino Kauno rajono valdžią ir paskatino pagaliau imtis veiksmų, nors ir pernelyg pavėluotai“, – teigė Kauno mero pavaduotoja Rasa Šnapštienė.

Chaotiška rajono plėtra

Ne paslaptis, kad didelė dalis rajono gyventojų dirba ir laiką leidžia Kaune, todėl ir savo atžalas jiems palankiau vesti į darželius būtent mieste. Tiesa, net ir tie, kurie vaikus norėtų leisti į rajono darželius, tai padaryti gali ne visada, nes juose tiesiog neužtenka vietų.

Kadangi rajone teritorijų plėtra, naujų gyvenamųjų kvartalų kūrimasis planuojamas chaotiškai, naujakuriai lieka ne tik be švietimo įstaigų, bet ir be elementarių infrastruktūros sprendimų.

Tendenciją, kad rajono gyventojai linkę rinktis Kauno miesto darželius, atspindi ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengta ataskaita „Švietimas šalyje ir regionuose 2019“. Joje nurodoma, kad pernai Kaune 4–6 metų vaikų, ugdomų švietimo įstaigose, procentinė dalis siekė 105 proc., tuo metu rajone – tik 76,6. Šie skaičiai aiškiai patvirtina, kad beveik ketvirtadalis tokio amžiaus Kauno rajono gyventojų vaikų nelankė vietinių pakaunės ugdymo įstaigų, o Kauno darželiai talpina ne tik miesto, bet ir kitų savivaldybių mažuosius gyventojus.

Jie prašo Vyriausybė stabdyti Kauno miesto iniciatyvą prisijungti 13 šiuo metu rajonui priklausančių seniūnijų.

„Toks žmogiškas, kaimiškas prašymas – stabdykit jūs tą procesą, nemėtykit mokesčių mokėtojų pinigų, nes šitas klausimas nėra paruoštas, neišdiskutuotas, nepristatytas mūsų bendruomenei“, – į ministrę pikete kreipėsi Kauno rajono bendruomeninių organizacijų sąjungos pirmininkė Eglė Juozapavičienė.

Nenorim, kad draskytų, kad miestas rajoną sudalintų. Manau, kad gyvenimas tada stipriai pablogėtų.

„Perduodam ministrei tuos 25858 parašus ir nuo Kauno rajono bendruomenių sąjungos Vyriausybei į posėdį – spurgų, kad nereiktų važiuoti ir daryti visokių susitarimų, viešai, atvirai ir su skania arbata“, – pridūrė ji.

Vidaus reikalų ministrė R. Tamašunienė teigė besidžiaugianti matydama tokį Kauno rajono bendruomenės aktyvumą.

„Mes tikimės, kad Kauno meras pasielgs išmintingai ir priims kitokį sprendimą, atsižvelgs į jūsų pilietinę poziciją. Net mažiausio kaimo ribos perkėlimas sukelia problemų“, – susirinkusiesiems sakė R. Tamašunienė.

Ji taip pat pridūrė, kad kol kas jokio sprendimo projekto iš Kauno miesto savivaldybės Vyriausybė nėra gavusi, tačiau ji asmeniškai mano, kad tokiems sprendimams reikia atlikti reikiamus vertinimus.

„Aš neslepiu ir iš pat pradžių sakiau, kad reikia atlikti ekonominį socialinį vertinimą. Aš su jūsų parašais kreipsiuosi į Vyriausybę, kad ji atliktų atsakingo valdymo analizę (...) Tikiuosi, kad dėl tos diskusijos, kurią jūs, gerbiami Kauno rajono žmonės, pakėlėte, manau, kad Vyriausybė priims atitinkamus sprendimus“, – teigė vidaus reikalų ministrė.

„Aš pati esu iš kaimiškosios, žiedinės savivaldybės ir man labai rūpi jūsų keliamos problemos“, – pridūrė R. Tamašunienė.

Atvykome, nes norime gyventi kaime, o ne mieste.

Pikete prie vidaus reikalų ministerijos dalyvavo pora šimtų Kauno rajono gyventojų, atvykusių su dešimtimis seniūnijų vėliavų.

Karmėlavos vėliavą su draugėmis laikiusi 78-erių pensininkė Danutė Pašvenskienė mano, kad prijungus rajono teritorijas prie miesto, gyvenimas kardinaliai pasikeis.

„Atvykome, nes norime gyventi kaime, o ne mieste. Rajone gyvenu 78-is metus ir neįsivaizduoju, kaip galėčiau gyventi mieste, nes čia visai kitas gyvenimas: ir daržai, šiltnamiai, tu sau viską augini, gal ir gyvuliuką kokį laikai, kur mieste, pavyzdžiui, gaidys negali giedoti“, – BNS sakė D. Pašvenskienė.

„Gyvenimas tikrai nepakeičiamas“, – pridūrė garbaus amžiaus moteris.

Iš Alšėnų seniūnijos atvykusi Aurelija Sederevičienė rajone gyvena kiek trumpiau – beveik septynerius metus. Pasak moters, rajone – kur kas mažesni mokesčiai.

„Kauno rajono mokesčiai yra daug mažesni negu Kauno mieste. Rajonas labai gerai plečiasi, savo gatves tvarko, infrastruktūrą. Mes nesiskundžiame Kauno rajono darbais“, – BNS sakė 44-erių buhaltere dirbanti moteris.

Piketuotojai į sostinę atvyko keliomis dešimtimis automobilių, papuoštų Kauno rajono vėliavėlėmis, taip pat keliais autobusais. Transporto priemonių koloną iki vidaus reikalų ministerijos lydėjo policijos pareigūnai.

Iš Babtų į piketą atvykęs prekybininkas Jonas, nenorėjęs pasakyti savo pavardės, teigė, kad dalies rajono prijungimas prie miesto sukeltų problemų rajono gyventojams.

„Nenorim, kad draskytų, kad miestas rajoną sudalintų. Manau, kad gyvenimas tada stipriai pablogėtų“, – sakė 40-metis vyras.

Kauno rajono gyventojai į sostinę atvyko po to, kai Kauno rajono savivaldybės taryba neeiliniame posėdyje vienbalsiai nusprendė nepritarti miesto iniciatyvai prijungti dalį rajono teritorijų prie Kauno.

Pora šimtų piketuotojų buvo ir prie Kauno rajono savivaldybės pastato bei posėdį tiesiogiai stebėjo ant jo įrengtame ekrane.

Kauno miesto savivaldybė rugsėjo pradžioje inicijavo 13 Kauno rajono seniūnijų prijungimą prie miesto savivaldybės.

Kauno miestas siūlė prijungti teritorijas, kurios užima 297,8 kvadratinio kilometro – beveik du kartus daugiau nei dabartinis miesto plotas.

Galutinį sprendimą dėl savivaldybių teritorijų keitimo priimtų Vyriausybė ir Seimas.

Įtraukė visai netikėtai

Hanso Christiano Anderseno pasaką "Piemenaitė ir kaminkrėtys", veikiausiai, žino kiekvienas mūsų. Tiesa, šįsyk ne apie ją. Pasaka, kurią seksime, reikėtų pavadinti "Kaminkrėtė ir kaminkrėtys", o pagrindiniai jos herojai būtų ne dvi krištolinės statulėlės, planavusios pabėgimą per kaminą, o Jurgita ir Marius Šimkai iš Kauno rajono.

Ten su jais ir susitikome. Išjungę savo automobilio variklį, sutuoktiniai pakvietė vidun.

"Atleiskite, bet esame išsimurzinę, todėl kavinėje jaustumės ne itin smagiai", – atlaisvinęs galinę sėdynę M.Šimkus atsiprašė ir už suodžių kvapą automobilyje. Jo žmona Jurgita juokavo – jei nežinotume, kuo jiedu užsiima, pagalvotume, kad pora rūko mėsą arba žuvį.

"Mes – kaminkrėčiai", – paprašytas papasakoti, kaip ėmėsi šio amato, M.Šimkus atsirėmė į vairą ir prisiminė dešimties metų senumo istoriją.

Į namus išsikvietę kaminkrėtį, pastarojo darbu šeimininkai neliko patenkinti – po dviejų dienų teko kviesti darsyk. Kai nepasiteisino ir antras kartas, Marius nusprendė pats vaduoti užsikišusį kaminą. Nuvykęs į artimiausią statybinių, apdailos medžiagų ir namų apyvokos prekių parduotuvę jis įsigijo šepetį, metalinį svarelį ir dar kelias būtiniausias priemones.

"Padariau tai, ko nepadarė ankstesnis kaminkrėtys", – sutvarkęs savų namų kaminą, M.Šimkus pagalvojo galįs padėti ir kitiems.

Peržiūrėjęs daugybę vaizdo įrašų internete, perskaitęs ne vieną puslapį teorijos ir pasitelkęs turimas mūrininko žinias, tuomet dar 27-erių vyras papildomai ėmėsi kaminkrėčio darbo. Dabar, kaip spėjama, Vokietijoje atsiradusios profesijos atstovas kaminų nebeskaičiuoja. Per dešimtį metų jų išvalė galybę, o žinių bagažą papildė neįkainojama patirtimi. Tiesa, bent kol kas ja dalytis su kitais neketina – trūksta pedagoginės iškalbos ir įtaigumo.

Kaminus valo su žmona

Paskleidęs žinią apie savo veiklą, pradžioje Marius važinėjo po Kauną, Kauno rajoną ir Vilnių. Galiausiai sostinę iš savo žemėlapio išbraukė.

"Darbo ir čia sočiai pakanka, o žmonėms, gyvenantiems Vilniuje, labiau apsimoka kviesti vietinį kaminkrėtį", – į savo mylimąją, sėdinčią dešinėje dirstelėjo 38-erių vyras.

Neatsitiktinai. Jau penkerius metus Jurgita ištikima Mariaus pagalbininkė.

"Turėjo vyras kelis padėjėjus. Ne paslaptis, visko su jais buvo – apvylė ne kartą. Stovi vyras ir skėsčioja rankomis: kas man dabar kopėčias laikys? Sakau jam: aš!" – pradžioje žiūrėjęs skeptiškai į tokią žmonos mintį, dabar Marius neatsidžiaugia kompanione. Žmona, anot Mariaus, stropi pagalbininkė, todėl darbas su ja einasi kaip sviestu pateptas.

"Taisyklė, kad vyrui su žmona negerai suktis viename darbe, mums negalioja. Neatsibostame vienas kitam", – juodo kostiumo rankovę aukštyn kilstelėjo J.Šimkienė.

Mano žvilgsnis užkliuvo už nepriekaištingai sutvarkytų, tamsiai mėlyna spalva lakuotų Jurgitos nagų. Pasiteiravus, ar darbas nekenkia manikiūrui, moteris nusijuokė – apsilupę nagai jai tikrai negresia.

"Tuo metu, kai nevalau kaminų, dirbu manikiūriste, – išvydusi nuostabos kupiną mano veidą, šviesiaplaukė juokavo, kad anksčiau panašiai reaguodavo ir jos klientės.

Keistai ištįsta ir kaminus valyti išsikvietusių nepažįstamųjų veidai, kai šalia Mariaus jie pamato ne suodiną vyruką, o dailią moterį. Dviejų vaikų – Faustės ir Kajaus – mamą.

"Vaikai jau pripratę prie tokio mūsų darbo, todėl nekreipia ypatingo dėmesio", – kaminkrėtė prisiminė atžalų anksčiau pieštus piešinius, kuriuose vaizduojamas juodai apsirengęs tėtis, ir dainas apie kaminus.

Tryliktoji laimės saga

Jei jau prakalbome apie detales, būtina paminėti kaminkrėčių aprangą. Ilgą laiką į iškvietimus važinėję su paprastais drabužiais, prieš metus jiedu įsigijo specialius kostiumus – juodus švarkus ir kelnes, su iš tolo švytinčiomis sagomis, puoštomis kaminkrėčių atvaizdais, cilindrus, baltas pirštines ir tokios pat spalvos skareles kaklui aprišti.

"Kaminkrėčio drabužių, kaip ir kursų, rengiančių tokio amato specialistus, Lietuvoje nėra", – suodinas kelnes ranka perbraukė M.Šimkus.

Saviškius komplektus sutuoktiniai atsisiuntė iš Lenkijos. Už kiekvieną mokėjo apie 100 eurų. Ar dažnai skalbia aprangą? Kasdien. Specialiai jiems skirta net atskira skalbyklė.

"Turime po tris komplektus kostiumų. Vienas skirtas šiltesniems oras, kitas – šaltesniems, trečias – šventinis", – su pastaruoju, anot J.Šimkienės, nei ji, ne vyras į kaminus nesiropščia. Jis skirtas kitai veiklai, kuria bemaž metus užsiima išradingieji sutuoktiniai.

Jau nuo seno yra prietaras, kad susitikimas su kaminkrėčiu neša sėkmę, kaip ir viena iš trylikos sagų ant kostiumo, kurią būtina paliesti. Todėl sutuoktiniai, įšokę į šventinius kostiumus sėkmę neša jaunavedžiams, krikštukams ar kitas progas švenčiantiems žmonėms. Nusifotografavę iš kišenės traukia ypatingąją laimės monetą – kaminkrėčio sagą.

"Veikla gana nauja. Žinios plačiai nesame paskleidę", – prietarais tikinčių jaunavedžių arba tų, kuriems pabodo balti balandžiai delnuose, susidomėjimo vylėsi kaminkrėčiai.

Neskiria dėmesio kaminams

Sutuoktiniai tikino darbo turintys sočiai. Antai, tądien, kai susitikome, jie sulaukė vieno skambučio, o bevažiuodami į iškvietimą – dar trijų. Ir nors įprastai prie kamino sugaišta apie valandą, nenumatytais atvejais kaminkrėčiai stringa kur kas ilgesniam laikui. Viskas esą priklauso nuo kamino būklės ir pečiaus. Jei šis naujas ir modernus – viskas paprasta, jei senas, koklinis – daugiau krapštymosi. Ne visuomet gelbsti ir naujosios technologijos, kurias savo darbe pasitelkia kaminkrėčiai.

Kaminkrėčio drabužių, kaip ir kursų, rengiančių tokio amato specialistus, Lietuvoje nėra.

"Ant stogo jau ne visada mus išvysite. Neretai dirbame iš namo vidaus", – M.Šimkus neslėpė, kad darbo trukmę lemia ir žmogiškasis faktorius.

Norėdami sutaupyti, žmonės savo kaminus vis dar bando gelbėti patys. Taip jie esą padaro meškos paslaugą ir sau, ir kaminkrėčiams.

"Meta sunkius daiktus, virvės nutrūksta, o visa tai ir lieka kamino viduje. Iš anksto apie tai nepasako, todėl būna, kad mūsų šepečiai užstringa. Taip sugaištame daugiau laiko", – svetimkūnių kaminuose temą tęsė Kauno rajono kaminkrėtys.

Mariui yra tekę traukti kūjį, plaktuką, šepetį ir laužtuvą. Ne kartą iš kaminų krapštė ir paukščių lizdus.

"Kažkada aptikau širšių lizdą. Greitai tada nulipau nuo stogo", – laimingai pasibaigusią akistatą su aštriagėluoniais vabzdžiais prisiminė vyras.

Svajoja apie festivalį

Kaminus, anot pašnekovų, rekomenduojama valyti mažiausiai du kartus per metus. Deja, žmonės neretai į rekomendacijas moja ranka, o apie kaminą ima galvoti tik tada, kai iš jo kyla ugnies stulpas, o iš krosnies ar židinio virsta dūmai. Priešingai, nei Italijoje ar Vokietijoje – ten valyti kaminus yra privaloma, todėl kaminkrėčiams darbo daugiau, o gaisrininkams – kur kas mažiau.

"Būna, kad žmonės mus kviečia tik tada, kai ištinka rimta bėda, – apie prastus žmonių įpročius kalbėjo pašnekovai. – Pamenu, einame su vyru pro vieną namą, žiūrime, dega kaminas. Pabaladoję į duris perspėjome apie tai šeimininką. Jis susigriebė už galvos, sako: ar tikrai? Po dviejų metų tas senukas mus išsikvietė ir labai nustebo, kad būtent mes jam pasakėme apie degantį kaminą."

Ne tik nustebo, bet ir neslėpė dėkingumo, kad tąkart numoję ranka nepraėjome pro šalį.

"Kai išvalai kaminą arba dūmtraukius, esi ramus, kad tuose namuose bus tikrai saugiau. Man patinka daryti tai, kas turi prasmę", – santūriai kalbėjo kaminkrėtys.

Pleputė Jurgita papildė mylimąjį – nėra malonesnio vaizdo už tą, kuris atsispindi veidrodėlyje nuo išvalyto kamino ir šypsenų, kurios puošia laimingų klientų veidus baigus darbus. Sulaukia kaminkrėčiai ne tik gerų žodžių ar rekomendacijų, bet ir dovanų. Kas obuolių pintinę neša, kas riešutų maišelį ar vyšnių trauktinės buteliuką bruka.

"Vieni dovanas duoda, kiti tiesiog nori pasikalbėti. Ypač vyresni žmonės", – J.Šimkienė tikino su jais kalbanti apie gyvenimą. Su kaminkrėčiais iš užsienio – apie darbo subtilybes.

"Turime vieną svajonę – apsilankyti Italijoje vykstančiame kasmetinėje tarptautinėje kaminkrėčių šventėje", – puse lūpų prasitarė M.Šimkus. Kaminkrėčių susibūrime esą netrūksta įvairių rungčių ir pramogų svečiams, o stebėtojams – saldėsių, įvairių suvenyrų ir sagų, kurias dalija kaminkrėčiai.

"Praėjusiais metais negalėjo vykti – šventė buvo organizuojama rugsėjo 1-ąją. Šiemet ir vėl neteks", – sutuoktiniai vylėsi, kad 2020-ieji jiems neš sėkmę, kaip ir man saga, kurią gavau atsisveikindama.

„Žinių ir sveikatos niekada nebūna per daug“, - šypsojosi sutartį pasirašęs J. Augutis.

Meras V. Makūnas pastebėjo, kad teisinių paslaugų ypač reikia startuoliams, smulkiesiems verslininkams, ūkininkams.

Teisės klinikos vadovas doc. dr. Albertas Milinis sakė, kad konsultavimo paslaugas Teisės fakulteto studentai ir juos lydintys dėstytojai pagal suderintą tvarką teiks nuo šių metų rugsėjo. „Esame pasiryžę vykti į seniūnijas, įstaigas. Tikimės padėti žmonėms. Kartu tai bus gera praktika mūsų studentams“, - kalbėjo A. Milinis.

Studentai ne tik konsultuos, bet ir padės parengti kai kuriuos dokumentus, išskyrus teisminius. „Tai jau advokatų darbas“, - pabrėžė A. Milinis.

Kauno r. savivaldybės Teisės skyriaus vedėja Rūta Snarskienė taip pat džiaugėsi pasirašyta sutartimi. „Savivaldybė turi teisę teikti nemokamas konsultacijas gyventojams, bet ne verslo subjektams. Tikiuosi, kad universitetas mums padės užpildyti šią spragą“, - kalbėjo vedėja.

Informacija apie Kauno rajono gyventojams teikiamas nemokamas konsultacijas bus skelbiama interneto svetainėse krs.lt ir teisesklinika.vdu.lt