Prasidėjęs prieš pusę amžiaus, 1974-aisiais, jis nė karto nebuvo nutrūkęs net sunkiausiais krizės metais. Tai iš tiesų unikalus atvejis šalies automobilių sporto istorijoje.

1981 m. „Kauno rudeniui“, pirmajam iš visų Lietuvoje rengiamų automobilių ralių, buvo suteiktas tarptautinio ralio statusas.

Rekordas dar neprasidėjus lenktynėms

Prieš tarptautinio ralio „Kauno ruduo 2023“ startą Rotušės aikštėje išsirikiavo net 167 automobiliai, kurių lenktynininkai buvo pasiryžę išbandyti jubiliejinio ralio trasas.

Taip pagerintas, regis, nepajudinamu buvęs ne tik „Kauno rudens“, bet ir visų Lietuvoje surengtų ralių masiškumo rekordas, kai prieš dešimtmetį, 2013 m., vykusiame 40-ajame „Kauno rudens“ ralyje varžėsi 147 ekipažai.

Tai buvo ne tik Lietuvos ralio čempionato VI-tojo, bet ir Lenkijos LOTOS automobilių ralio čempionato (RSMP) V-tojo etapų lenktynės bei Lietuvos automobilininkų sąjungos (LAS) taurės varžybos, kuriose dalyvavo ir Lenkijos analogiškos organizacijos sportininkai bei veteranai.

Nuo pat ankstyvo šeštadienio ryto stipraus vėjo ir lietaus nepabūgę kauniečiai ir miesto svečiai įdėmiai tyrinėjo ralio dalyvių parką.

Įdomu, kad prieš varžybas, o ir po jų bene didžiausio dėmesio susilaukė du „zapukais“ meiliai vadinami 1965 m. gamybos „ZAZ 965“, kurį vairavo vilniečiai Tadas Vitkevičius ir Feliksas Krivickis bei kauniečių Vytauto Ožiūno ir Igno Baltrušaičio kiek jaunesnis „ZAZ 968“.

Regis, kurgi tokiems senoliams besivaržyti su gerokai jaunesnėmis „Honda“, „Toyota“, „Audi“, „Mitsubishi Lancer Evo IX“ ir net „Porsche“?

Tačiau, užbėgdami įvykiams prieš akis, išduosime, jog abu ZAZ ne tik sėkmingai įveikė vieną ir tą pačią trasą, kaip ir visi ralio dalyviai, bet ir pirmavo savo klasėse – vilniečiai iškovojo pirmąją vietą, o kauniečiai – antrąją.

T. Vitkevičius su F. Krivickis tvirtino, jog jubiliejinis „Kauno rudens“ ralis jiems buvo puiki repeticija prieš Monte Karle vyksiantį istorinių automobilių ralį, kuriame jie ne kartą jau dalyvavo su tuo pačiu „ZAZ 965“, gerokai stebindami vietinę publiką ir istorinio miesto svečius.

Ne menkesnio palaikymo susilaukė ir „Pašėlusių močiučių“ ekipažas, vienintelis, kurį sudarė net keturios dailiosios lyties atstovės – Rita Kybartienė, Diana Jaugelienė, Aušra Skėberė ir Džineta Šablauskienė, vairavusios „Lexus RX400“.

Žiūrovai nelieka abejingi ir retro klasikai, kurios rikiuotėje Rotušės aikštėje stovėjo net dvi dešimtys gražuolių, pagamintų įvairiais metais.

Jubiliejinio ralio atminimo taures išsivežė Gitautas ir Vida Žičkai, vairavę 1937 m. gamybos „Mercedes-Benz 320“, metais senesniu „Mercedes-Benz 200“ žiūrovus stebinę Šarūnas ir Aušra Žitkevičiai, seniausią retro automobilių rikiuotėje, 1925 m. pagamintą „Packard“, demonstravę Gintautas Miškinis su Nele Kavaliauskiene, 1929 m. laidos REO vairavę Gintautas ir Donatas Pauliukai, gerokai jaunesniu, 1976 m. gamybos, „Buick Le Sabre“ kvietę pasigrožėti Artūras Dunaitis su Lana Edori ir visi kiti retro klasikos puoselėtojai.

Lėmė patirtis ir meistriškumas

„Kauno rudens“ ralis buvo skirtas šalies automobilių sporto legendų Kastyčio ir Arvydo Girdauskų atminimui. Dėl pagrindinio lenktynių trofėjaus – pereinamosios K. ir A. Girdauskų taurės – kovojo visi tarptautinio ralio dalyviai, o sėkmė šįsyk lydėjo kauniečių Ričardo Matijošaičio ir Šarūno Liesio ekipažą, važiavusį su „Moskvich 2140“.

Nugalėtojus pasveikino ir įteikė taurę LASF prezidentas Egidijus Janavičius, ralį organizuojančios Tarptautinės automobilių sporto veteranų asociacijos vadovas Romualdas Mažuolis, komandų draugai ir varžovai.

„Šaltas protas, patirtis ir meistriškumas – trys pagrindiniai faktoriai, lėmę, kad šįsyk mums su Šarūnu nusišypsojo sėkmė“, – laikydamas rankose ką tik gautą trofėjų ralio spaudos centrui, viešųjų ryšių agentūrai „Visus Bonus“ sakė R. Matijošaitis.

Iš tiesų, ko jau ne ko, o patirties ir meistriškumo iš šio dueto neatimsi. R. Matijošaitis yra ne tik tris kartus laimėjęs ralio „Aplink Lietuvą“ motociklininkų įskaitą, o Š. Liesis skaitė ralio stenogramas bemaž visiems garsiausiems automobilių ralio meistrams, tarp jų ir K. Girdauskui.

Pernai buvę antri šiemetiniai absoliučios įskaitos nugalėtojai džiaugėsi pergale ir savojoje SIA-2.1 klasėje, kurioje jie pranoko antrosios vietos laimėtojus Arūną Petrovą su Vilma Burneikiene ir trečioje vietoje likusius Egidijų Paulauską, į ralį atvykusį iš Ispanijos, kur dabar gyvena, su šturmanu Adomu Kačerausku.

2021 ir 2022 m. „Kauno rudens“ ralių, o kartu ir pagrindinio prizo laimėtojai Eugenijus Tumalevičius su specialiai į šias lenktynes iš JAV atvykstančiu Aleksandru Chaimskiu, kuris Kaune atšventė ir savo 75-etį, ir kurie vairavo „Porsche 911“, šįsyk buvo priversti tenkintis tik antrąja vieta SIA2.2 klasėje.

Čia pergalę šventė Ignas Taletavičius su Ruslanu Malinovskiu („Mitsubishi Lancer Evo VI“), o trečioji vieta atiteko Arūnui Beniušiui su bendravardžiu Šufinsku („Citroen C3“).

Keliose klasėse pergales šventė svečiai. SIA3.4 klasėje triumfavo iš Gruzijos atvykęs George'as Akhalkatsis, kuriam navigavo Vitalijus Voiniušas, SIA3.3 – latviai Italo'as ir Raivo'as Alsinšiai, GAZ 24-10 klasėje antrąja vieta džiaugėsi svečiai iš Estijos Joelis Tammeka su Juhanu Anupoldu, o pirmąją iškovojo Kėdainių atstovai Rimantas Kairys su Sauliumi Dargiu.

Savo klasėse nugalėjo svečiai iš Bulgarijos Stoyanas Apostolovas ir Danco'as Stanevas, mišrus duetas iš Vokietijos ir Latvijos Michailas Titovas su Andriu Zvingevicu, Gruzijos atstovai Davidas Chachanidze'as su Otaru Arjevanidze'u, Linas Brazauskas su Arūnu Šalkausku, Modestas Jakas su Tomu Liutkumi, Viktoras Momkus su Paula Venckute.

Lygūs su lygiais

Ypatingos varžovų ir žiūrovų pagarbos susilaukė žmonės su negalia. Jų „Kauno rudens“ ralyje varžėsi penki ekipažai, o sėkmė šįsyk lydėjo Darių Kliaudaitį su Tomu Stanevičiumi, vairavusius „Audi RS4“.

Jie pranoko daugkartinius tokių lenktynių nugalėtojus Algimantą Kojį su Vytautu Barecku („VW Golf“) ir Haroldą Tukaną su Renaldu Zieniumi („Toyota Prius Plus“).

Atminimo taurės ir tarptautinė įskaita

Ralio „Kauno ruduo“ bendrosios įskaitos dalyviams teko įveikti 87,04 km ilgio trasą su aštuoniais greičio ruožais ir specialiomis sportinėmis rungtimis, iš kurių keturios buvo važiuojamos po du kartus.

Kaip visada, aršiausia kova virė tuose greičio ruožuose ir specialiose rungtyse, kuriose buvo kovojama dėl buvusių kolegų ir varžovų atminimo taurių.

Vieno iš „Kauno rudens“ ralio iniciatorių ir organizatorių – Vidmanto Čiutelės atminimo taurę iškovojo M. Titovas su A. Zvingevicu, ilgamečių LASF vadovų Sigito Alesiaus ir Anatolijaus Jankūno atminimo taurėmis džiaugėsi Algirdas Augustas Pluškys su Arniu Danilevičiumi ir J. Tammeka su J. Anupoldu.

Buvusio Lietuvos žemės ūkio akademijos dėstytojo, docento, LASF garbės teisėjo Evaldo Čerškaus taurė liko Lietuvoje, Gintaro Sadausko ir Donato Ožiūno laimėjimų kolekcijoje, o vieno iš automobilių kroso puoselėtojų Lietuvoje Romualdo Barkausko taurė atiteko šeimyniniam Vytauto ir Andriaus Utyrų duetui.

Vieno žymiausių šalies ralio meistrų Leontijaus Potapčiko atminimo taurė iškeliavo į Gruziją. Ją iškovojo G. Akhalkatsis su V. Voiniušu, o Ilja Ostrovskio taurė papildė Andrejaus Sidorenkos ir Inguso Dimdi sportinių laimėjimų kolekciją.

Rotušės aikštėje plaikstėsi devynių valstybių – Lietuvos, Latvijos, Estijos, JAV, Gruzijos, Bulgarijos, Vokietijos, Armėnijos ir Uzbekijos – vėliavos, kurių sportininkai dalyvavo ralyje. Todėl tarptautinė varžybų įskaita kėlė nemenką susidomėjimą.

Jokios sensacijos nesulaukta – ją laimėjo lenktynių šeimininkė Lietuva, kuriai atstovavo daugiausia ekipažų, pelniusių įskaitinius taškus.

Lietuva pranoko antroje vietoje likusią kaimyninę Latviją ir trečiąją prizininkę Gruziją.

Ketvirta liko Estija, penkta – Bulgarija, šešta – Vokietija, o septinta – JAV.

Miniralio sezono pabaigtuvės

Jubiliejinis, 50-asis „Kauno rudens“ ralis kartu buvo ir Lietuvos miniralio čempionato paskutiniojo, šeštojo etapo varžybos. 75 dalyvių laukė kiek ilgesnė 130,92 km distancija, iš kurios 29,24 km sudarė devyni greičio ruožai. Septyni iš jų driekiasi žvyro danga ir tik du – asfalto.

Pergalę šventė bendrosios įskaitos laimėtojais tapę „Samsonas Motorsport“ atstovai Vidmantas Padegimas su Edvardu Gurevičiumi, lenktyniavę svečių įskaitoje su „Toyota Celica“ automobiliu ir visus greičio ruožus įveikę per 24 min. 13,3 sek.

Antrąją vietą užėmė „Nordis Racing team“ komandos nariai, OC 4WD klasės nugalėtojai Tomas Žekonis ir Evaldas Kvederis („Mitsubishi Lancer Evo“, 24 min. 24 sek.), kurie pranoko dar vieną svečių, Trakų ASK atstovų Daniaus Zamaros ir Ernesto Kozlovskio ekipažą („Mitsubishi Lancer Evo“, 24 min. 32,8 sek.)

Ketvirtąją vietą prizininkų šešetuke iškovojo Jaako Tammekos ir Jaanuso Viro ekipažas iš Estijos, važiavęs irgi svečių įskaitoje ir su „Mitsubishi Lancer Evo“ sugaišęs trasoje 24 min. 58,1 sek.

Penktoje vietoje liko „Strumskis Racing Team“ sportininkai Benas Strumskis su Arnoldu Bujoku („Subaru Impreza“, 25 min. 05,9 sek.), o šešetuką užbaigė „Saulės radijas by Rally 4 Fun“ atstovai Liudas Šimkus ir Giedrius Kinderis („Subaru Impreza“, 25 min.14,1 sek.).

Eliminavus į pirmojo šešetuko prizininkus patekusius svečių įskaitos dalyvius vienu, dviem ar trimis laipteliais aukštyn atitinkamai pakilo du Šakių ASK komandos Šarūno Gliko ir Tado Bakio („BMW 316TI“) bei Tomo Kažemėkaičio su Sauliumi Šuopiu („BMW 325“) ekipažai ir „Pilėnų“ komandos atstovai Vladas Karašauskas su Inga Surdokiene, vairavę „BMW 325 TI“.

Komandinę mini ralio čempionato VI etapo įskaitą, surinkusi 75 taškus, laimėjo „Saulės radijas by Rally 4 Fun“ ekipa.

Ji pranoko antrąją vietą su 70 taškų užėmusią „Pilėnų“ komandą ir trečiąją prizininkę – Alytaus autoklubo ekipą, kurios sportininkai pelnė 69 taškus.

Veteranų parakas dar nesudrėkęs

Kaip ir prieš metus, pagrindinį ralio trofėjų – brolių K. ir A. Girdauskų atminimo taurę, skirtą veteranų įskaitos nugalėtojams, laimėjo vienas garsiausių šalies lenktynininkų, devynis kartus buvusios Sovietų Sąjungos ralio čempionas Eugenijus Tumalevičius su nepamainomu savo šturmanu, iš JAV atvykusiu, galima sakyti, nuolatiniu „Kauno rudens“ ralių dalyviu Aleksandru Chaimskiu.

Pagrindinio prizo laimėtojai vairavo mažytį „Toyota IQ“ automobilį.

Tokie atvejai, kai nugalėtojai apgina prieš metus iškovotą pagrindinę taurę, turtingoje „Kauno rudens“ ralių istorijoje gana reti. Tuo malonesnė išimtis Eugenijui ir Aleksandrui, įrodžiusiems, jog jų parakinėse sprogstamoji medžiaga anaiptol dar nesudrėkusi.

Tradiciškai šiame ralyje dalyvauja daug veteranų, buvusių K. ir A. Girdauskų draugų ir varžovų įvairiose pasaulio trasose. Tarp 73 visų ralio dalyvių, išsirikiavusių prieš startą Rotušės aikštėje, veteranų būrys buvo tikrai gausus.

Tačiau ne kiekybė stebino susirinkusius. Beliko tik gėrėtis, kaip, nepaisant garbingo žilagalvių amžiaus, daugelis jų prie vairo jautėsi lyg savo stichijoje, tarsi jaunystės metais. Todėl ir kova visoje jiems tekusioje 81,91 km distancijoje su 8 greičio ir specialiosiomis rungtimis virė atkakli, o sudėti ginklus teko tik nedaugeliui.

Lyderiams pralaimėję 48,5 sek. finišavo antrieji bendrosios įskaitos laimėtojai Vidmantas Petronis su Laimonu Jurgelevičiumi, vairavę „VAZ 2106“, o treti liko Regimantas Bindokas su Šarūnu Mažeika, vairavę „VAZ 2001“ ir nuo antrųjų prizininkų atsilikę tik 15 sek.

„Seniai žinau, jog Lietuvoje laimėti užsieniečiui – labai nelengva užduotis, bet pasistengsime“, – prieš startą juokavo mūsų šalies kelius ir lenktynininkus neblogai pažįstantis svečias iš Estijos Joelis Tammeka, drauge su Juhanu Anupoldu išvairavę „Volga GAZ 2410“ automobilį, su kuriuo jaunystėje yra laimėję daug pergalių.

Estai su prognozėmis neapsiriko, bet taurę, tapę antraisiais prizininkais SIA3/6 klasėje, išsivežė.

SIA3/5 klasėje pergalę iškovojo mišrus Gruzijos ir Armėnijos sportininkų Davido Chachanidzės ir Arseno Sergisovo ekipažas, vairavęs egzotiškąją „Pobeda M20“.

SIA3/1 klasėje antras buvo latvių Andrio Štalso ir Janio Jumičio ekipažas su „Moskvich 412“, o dar vienas latvių Italo ir Raivo Alsinšų tandemas su „Lada 2105“ džiaugėsi pergale SIA3/3 klasėje.

Latviai pranoko antruosius prizininkus iš Bulgarijos – Stojaną Apostolovą ir Stanką Petkovą-Zhishevą, kelio į finišą ieškojusius su „VAZ 2107“. Beje, tai buvo Bulgarijos sportininkų debiutas „Kauno rudens“ ralyje.

Kaip visada, itin daug palaikymo susilaukė legendinė Dovilo Čiutelės ir Tautvydo Kerpausko raudonoji „Lada“, su kuria jie buvo greičiausi šioje grupėje, tačiau rungtyniavo svečių klasėje, ir jau ralio simboliu tapęs vilniečių Tado Vitkevičiaus ir Felikso Krivickio „ZAZ 965“, su kuriuo jie lenktyniavo ir garsiajame Monte Karlo ralyje, o savaitgalį Kaune baigė pergale SIA3/4 klasėje.

Modestas Jakas su Tomu Liutkumi, vairavę lygiai tokią pat „Lada 2101“, su kuria Lietuvą Europoje prieš gerą penkiasdešimtmetį garsino K. Girdauskas, iškovojo pergalę SIA 3/1 klasėje.

Džiaugėsi bendražygių atminimo taurėmis

Veteranai itin brangina savo buvusių bendražygių lenktynių trasose atminimo taures. „Kauno rudens“ ralyje jų buvo net septynios.

Anatolijaus Potapčiko atminimo taure džiaugėsi Bronius Nargėlas su Vitalijumi Voiniušu, Sigito Alesiaus – Tomas Beganskas su Jaroslavu Orbelianu, Evaldo Čerškaus – Gintaras Šadauskas su Donatu Ožiūnu, Romualdo Barkausko – Arvydas Kačiukas su Edgaru Vasilenko, Anatolijaus Pauliaus Jankūno – J. Tammeka su J. Anupoldu, o Ilja Ostrovskio – V. Petronis su L. Jurgelevičiumi.

Kuo žavus „Kauno ruduo“?

Ralį organizavusios Tarptautinės automobilių sporto veteranų asociacijos ir rėmėjų pastangomis „Kauno ruduo“ vėl susilaukė nemenko dėmesio. Kuo gi jau bemaž 50 metų žavi šis renginys?

Bene taikliausiai į šį klausimą atsakė daugkartinis šalies čempionas, automobilių sportą garsinantis ir ralio, ir žiedinėse trasose Ramūnas Čapkauskas.

„Daugelis gali nustebti po įtempto sezono mane vėl išvydę prie „Kauno rudens“ ralio starto linijos, – renginio atidaryme kalbėjo R. Čapkauskas. – Pirmąkart likimas su garsiaisiais broliais Girdauskais mane suvedė, kai buvau vos 7-erių, ir nuo to laiko jo gniaužtai nepaleidžia manęs nuo automobilių sporto. Ačiū broliams Girdauskams, ačiū jums visiems, garbūs veteranai, už pavyzdį ir neapleidžiantį azartą, kuriuo jūs uždegate jaunimą“.

Ramūnas su sūnumi Titu, vairavę „Mitsubishi Lancer Evo IX“, 1 min. 50 sek. persvara laimėjo sportininkų, kuriems Kauno miesto ir rajono bei Šakių savivaldybių teritorijomis teko varžytis 175,8 km bendro ilgio trasoje su 13 greičio rungčių, iš kurių 5 – ant žvyro dangos, ginčą.

Antri šioje grupėje liko Paulius Prasauskas su Aurimu Kučinsku („Mazda MX3“), o trečiąją vietą, antriesiems prizininkams pralaimėję vos 3 sek., užėmė Tomas Kažemėkaitis su Sauliumi Šuopiu, vairavę „BMW 325“.

Tarp dailiosios lyties atstovių greičiausios buvo Rita Sabaitė ir Jurgita Raulušaitienė su „Renault Clio Sport“. Antros liko šeimyninis Agnės Mažeikienės ir Vaidos Mažeikaitės ekipažas su „Honda CRX“.

„Kauno rudens“ ralio žiūrovus traukė ir prieš startą Rotušės aikštėje išrikiuoti istoriniai automobiliai, tarp kurių seniausias buvo 1929 m. gamybos REO ir kurį vairavo Arvydas ir Donatas Pauliukai.

Vairuodami Kauno gatvėmis ir aikštėmis ratus suko Gitautas ir Ineta Žičkai (1935 m. „Mercedes-Benz 320“), Šarūnas ir Aušra Žitkevičiai (1936 m. „Mercedes-Benz 200“), Vytis Indziulas ir Alina Grigonienė (1938 m. „Mercedes-Benz 170“) ir kiti, kurie pirmieji baigė pasirodymą ir išsidalijo apdovanojimus.

Lygūs su lygiais

Tampa gražia tradicija, kai vis daugėja varžybų, kuriose kartu lenktyniauja ir žmonės su negalia. „Kauno rudens“ ralis netapo išimtimi. Čia rungėsi keturi tokie ekipažai.

Nugalėjo, kaip ir tikėtasi, daugelio ralių „Aplink Lietuvą“ ir kitų varžybų dalyviai Rolandas ir Raminta Šukiai, pranokę brolius Raimondą ir Mindaugą Dabužinskus.

Treti liko Tadas Makūnas su Sauliumi Butrimavičiumi.

Tai vienos seniausių automobilių sporto varžybų, prasidėjusios 1974 m ir nuo to laiko organizuojamos kasmet, be pertraukų. Jų istorija nenutrūko ir sunkiausiais šaliai blokados metais, kai katastrofiškai stigo ne tik degalų.

„Nors nuo pirmojo ralio, kuriame varžėsi 43 ekipažai, prabėgo beveik pusė amžiaus, tačiau, regis, kaip šiandien menu tą pirmųjų jo laimėtojų, su VAZ 2103 automobiliu važiavusių Romo ir Antaninos Jakučionių džiaugsmą ir linkėjimus šioms lenktynėms gyvuoti dar šimtą metų”, – sakė automobilių sporto meistras, veteranas ir šio ralio dalyvis Sigitas Januška.

„Kauno rudens“ raliui pirmajam iš šalyje rengiamų automobilių sporto varžybų 1981 m. suteiktas tarptautinio ralio statusas.

Jo greičio ruožuose su geriausiais įvairių laikų Lietuvos sportininkais varžėsi daug garsių Estijos, Latvijos, Lenkijos, Vengrijos, Vokietijos, Čekijos, Rumunijos, Rusijos ir kitų šalių ralistų.

„Kauno rudens“ ralius garsina ir jau daug metų puoselėjama graži tradicija, kai jų dalyviai kartu su varžybų organizatoriais pagerbia vienų žymiausių šalies automobilių sporto meistrų, kauniečių brolių Kastyčio ir Arvydo Girdauskų atminimą.

Prisimins ir pagerbs legendas

„Dalyvių aktyvumas leidžia tikėtis, jog šiemetinis „Kauno ruduo“ pasižymės ne tik atkaklia kova, bet ir tenkins šios sporto šakos gerbėjų skonį, – sakė renginio organizatorės, tarptautinės automobilių sporto veteranų asociacijos direktorius Romualdas Mažuolis. – Jau esame sulaukę per 70 dalyvių paraiškų ir džiaugiamės, kad lenktynėse dalyvaus vienas greičiausių kauniečių, Ramūno Čapkausko ir Žilvino Juršio ekipažas, startuosiantis su „Mitsubishi Lancer Evo IX“.

Kauniečių K. ir A. Girdauskų meistriškumą ir jų ryžtą siekiant pergalės gerai mena ir titulą ginsiantys pernai vykusio ralio nugalėtojai, laimėję pagrindinį trofėjų – Girdauskų atminimo taurę – vienas tituluočiausių šalies ralio meistrų Eugenijus Tumalevičius ir jo šturmanas Aleksandras Chaimskis, bemaž nuolatinis „Kauno rudens“ ralių dalyvis, atvykstantis iš JAV.

Pernykščiai ralio laimėtojai šįsyk startuos su „Opel Manta“.

Beje, A. Chaimskis, nors ir iš toliausiai atvyksiantis į Kauną, tačiau anaiptol ne vienintelis užsienietis, ralio „Kauno ruduo“ dalyvis, lenktyniavęs kartu su broliais Girdauskais.

Rotušės aikštėje, kur spalio 8 d. 10 val. startuos, o pavakary ir finišuos 49-asis „Kauno rudens“ ralis, be varžybų šeimininkės Lietuvos plaikstysis Latvijos, Estijos, JAV, Graikijos, Bulgarijos, Izraelio, Sakartvelo, Armėnijos, Uzbekijos ir kitų šalių vėliavos.

Tarptautinės automobilių sporto veteranų asociacijos kvietimu į ralį iš Latvijos atvyksta daugeliui Lietuvos ralio gerbėjų neblogai pažįstami Andris Šttals su Janiu Jumičiu, iš Estijos – Joel Tammeka su Juhanu Anupoldu, iš Tbilisio - Otaras Arjevanidze su Aleksanderiu Jemelidze, vieną ekipažą sudarys iš Uzbekistano atvykstantis Arsenas Sargisovas ir armenas Ara Aghababyanas, iš Graikijos – Edvardas ir Anastasija Singurindi, bulgarai Stojanas Apostolovas ir Stanka Petkova-Zhisheva bei kiti.

Jiems pirštinę mes tikru slalomo meistru tituluojamas kaunietis Alfredas Štaras su Viliumi Sutkaičiu, į trasas išvairuosiantys „Mazda MX5“, vilniečiai Almantas Jacevičius su Gintaru Dovydėnu, pasirinkę „Nissan Almera“, kauniečiai Modestas Jakas su Tomu Liutkumi, kaip ir pernai, likę ištikimi VAZ 2101, o pernykščiai antrieji „Kauno rudens“ ralio prizininkai, laikinosios sostinės atstovai Ričardas Matijošaitis su Šarūnu Liesiu irgi nekeičia savo kovinio ginklo. Jie startuos su tuo pačiu „Moskvich 2140“ automobiliu.

Varžysis dėl bendražygių atminimo taurių

Ralio trasose kartu su sportininkais varžysis ir veteranai, kurių gretose gerai pažįstami, dar neseniai automobilių sportą įvairiose šalyse garsinę, Prezidento taurės laimėtojai Algirdas Rymonis su Sauliumi Praninsku, Šakių automobilių sporto klubo atstovai Algimantas Glikas su Mariumi Petkūnu, vilniečiai Juzef Malevski su Erazmu Michnevič, kauniečiai Zenius Balčiūnas su Rimantu Domininkaičiu ir kiti.

Veteranai itin vertina ir atkakliai varžosi dėl jų buvusių bendražygių automobilių sporto arenose atminimo taurių, kurių steigimą ir populiarinimą itin skatina vienas iš šio ralio entuziastų, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Šiemet veteranai varžysis dėl Leontijaus Potapčiko, Vidmanto Čiutelės, Evaldo Čerškaus, Sigito Alesiaus, Vytauto Fedaravičiaus, Romualdo Barkausko ir kitų atminimo taurių.

Atskiroje grupėje lenktyniaus žmonės su negalia, kurių paraiškas jau pateikė šeši ekipažai, bei itin didelio susidomėjimo susilaukiantys istorinių automobilių vairuotojai

Lietuvos automobilių klubo valdybos narys Šarūnas Žitkevičius, koordinuojantis simpatijas nesenstančiai klasikai jaučiančių judėjimą, ralio organizatoriams pažadėjo, jog klasikinių automobilių kolonoje riedės per 20 jaunyste dar žvilgančių, tarsi vakar nuo konvejerio nuriedėjusių senolių.

Lenktyniaus atskirose trasose

„Kauno rudens“ ralio dalyvių automobilių parkas labai margas. Todėl renginio dalyviai jėgas išbandys atskirose, ne vienodo ilgio ir sudėtingumo trasose.

Trumpiausia, žinoma, laukia istorinių automobilių vairuotojų, kuriems neteks nusukti nuo asfalto dangos ir kurie greičiausiai išsidalys apdovanojimus.

Sportininkams, ralio „Kauno ruduo“ dalyviams, teks įveikti Kauno miesto ir rajono bei Šakių rajono savivaldybių teritorijomis besidriekiančią 175,8 km. bendro ilgio trasą su trylika greičio rungčių, iš kurių penkios – ant žvyro dangos.

Veteranai ir kiti ralio dalyviai varžysis daugiau nei perpus trumpesnėje 81,91 km distancijoje su 8 greičio ir specialiosiomis rungtimis. Visos jos – asfalto dangą turinčiose trasose.

Istorinė sėkmė

1971-aisiais tuometės Kauno radijo gamyklos sporto klubo "Banga" atstovas K.Girdauskas su U.Madrevicu, važiavę specialios konstrukcijos 1,2 l darbo tūrio variklį turinčia "Lada VAZ 2101", bendroje ralio "Tour d'Europe" įskaitoje užėmė antrą vietą.

Sėkmingiau pasirodė tik vokiečiai Kurtas Waldneris ir Hansas Vogtas ("Opel Ascona 1.6 SR"), treti buvo taip pat Vokietijos sportininkai Axelis Falkenbergas ir Reinke Maarfeldas (BMW 1600 TI).

48-asis "Kauno rudens" ralis sulaukė dalyvių ne vien iš Lietuvos, bet ir Latvijos, Sakartvelo, Armėnijos, JAV.

15-oje pozicijoje liko Lietuvos ralistas Leontijus Potapčikas ir estas Gunnaras Holmas ("Moskvič 412").

Tarp savo klasės lenktynininkų K.Girdauskas ir U.Madrevicas užėmė pirmą vietą.

Kiti prizininkai – vokiečiai Peteris Ochsas ir Ferdis Boekmannas ("Alfa Romeo Giulia S") bei rusai Jakovas Lukjanovas ir Aleksandras Karamyševas ("Lada VAZ 2101").

Startavo Rotušės aikštėje

Tuometė K.Girdausko ir U.Madrevico sėkmė buvo didžiausia "Tour d'Europe" staigmena, atvėrusi iki tol beveik nežinomiems žiguliams kelią į pasaulio ralio trasas bei sporto automobilių rinkas.

Paradas: istorinėje Kauno vietoje – istoriniai automobiliai. / A. Brazaičio ir M. Tito nuotr.

Pagrindinė "Kauno rudens", kasmet pagerbiančio brolius Kastytį (1943–1996) ir Arvydą (1945–1999) Girdauskus, organizatorė Tarptautinė automobilių sporto veteranų asociacija (TASVA) išleido spalvingą, archyvinėmis nuotraukomis gausiai iliustruotą knygutę "Kastyčio Girdausko triumfo "Tour d'Europe“ penkiasdešimtmečiui", o ralio starto vietoje, Kauno Rotušės aikštėje, stovėjo lygiai tokia pati "Lada VAZ 2101".

Šįkart vairuoti automobilį garbė teko Modestui Jakui ir Tomui Liutkui.

48-ąjį "Kauno rudens" ralį pradėjo 65 ekipažai iš Lietuvos, Latvijos, Sakartvelo, Armėnijos, beveik pusę jų sudarė veteranai, kuriems praeityje teko varžytis su broliais A. ir K.Girdauskais.

Šturmanas – iš JAV

Pagrindiniu lenktynių prizu – brolių A. ir K.Girdauskų atminimo taure – džiaugėsi vienas tituluočiausių šalies lenktynininkų, devynis kartus buvusios SSRS ralio čempionas Eugenijus Tumalevičius drauge su iš JAV atvykusiu, bemaž nuolatiniu "Kauno rudens" dalyviu Aleksandru Chaimskiu.

Trofėjus: pagrindiniu prizu – brolių A. ir K.Girdauskų atminimo taure – džiaugėsi vienas tituluočiausių šalies lenktynininkų E.Tumalevičius su šturmanu A.Chaimskiu. / A. Brazaičio ir M. Tito nuotr.

Simboliška, kad pagrindinį apdovanojimą nugalėtojams įteikė Kastyčio sūnus, daugkartinis šalies ralio čempionas Saulius Girdauskas.

"Šios pergalės Eugenijus ir Aleksandras tikrai nusipelnė, o ji mano vyrui tebus tarsi savotiška kompensacija už ilgą, net penkiolikos valandų kelionę iš San Fransisko į Lietuvą, į visad nekantriai jo laukiamą susitikimą su buvusiais jaunystės draugais, sportinių batalijų bendražygiais", – kalbėjo A.Chaimskį atlydėjusi jo žmona Olga.

Nugalėtojams pergalę padėjo nukalti naujas, mažytis "Toyota IQ" automobilis, su kuriuo absoliutūs veteranų įskaitos laimėtojai tik 8,3 sek. persvara pranoko kauniečius Ričardą Matijošaitį ir Šarūną Liesį, važiavusius "Moskvič 2140".

R.Matijošaitis su Š.Liesiu pelnė docento Evaldo Čerškaus atminimo taurę.

Treti bendroje įskaitoje – Jurijus ir Kirilas Sepovai, vairavę "VAZ 21083" ir nuo nugalėtojų atsilikę 12,3 sek.

Tarp senolių – "Packard"

L.Potapčiko atminimo taurę išsivežė jungtinis Armėnijos ir Sakartvelo sportininkų Arseno Sagisovo ir Davido Chachanidzės ekipažas, vienintelis vairavęs legendinę "Pobedą M 20".

Vieno iš "Kauno rudens" ralių iniciatorių ir organizatorių Vidmanto Čiutelės atminimo taurė įteikta tėvo ir sūnaus – Gintauto ir Aisčio Šlėderių – ekipažui, o Zenius Balčiūnas su Rimantu Domininkaičiu džiaugėsi buvusio Lietuvos automobilių sporto federacijos (LASF) prezidento Pauliaus Jankūno taure.

Tradicija: ralis "Kauno ruduo" buvo surengtas jau 48-ą kartą. / A. Brazaičio ir M. Tito nuotr.

Mažiausiai "Kauno rudens" kilometrų nuriedėjo istoriniai automobiliai. Rotušės aikštėje buvo galima apžiūrėti 1925 m. pagamintą "Packard" (jį vairavo Nelė ir Gintautas Miškiniai), ketveriais metais jaunesnį REO (Arvydas ir Donatas Pauliukai), o Lietuvos automobilių klubo klasikinių automobilių padalinio vadovas Šarūnas Žitkevičius su žmona Aušra siūlė atidžiau pažvelgti 1936 m. laidos "Mercedes Benz 200".

Ralyje dalyvavo ir retoki, praeityje asmenine prabanga spinduliavę "Buick Riviera".

Įveikė 10 greičio ruožų

Ilgiausią – 133,87 km distanciją – su dešimčia skirtingų greičio rungčių sėkmingiausiai įveikė Justinas Kvaraciejus ir Martynas Bingelis ("Subaru Impreza").

Jie 26,7 sek. pranoko antrą vietą užėmusius Aurimą Margevičių ir Eveliną Drilingienę ("Mitsubishi Colt"), o 40,6 sek. – trečioje pozicijoje likusius Andrių Sinkevičių ir Paulių Skarbalių ("BMW 130").

Į bendros įskaitos penketuką taip pat pateko Šarūnas Glikas ir Tadas Bakis ("VAZ 2105") bei Aurimas Kučinskas ir Andrius Tolstychas ("Peugeot 107").

Moterų ekipažų įskaitos prizininkės – Agnė Mažeikienė ir Renata Karpavičiūtė ("Honda CRX"), Rita Sabaitė ir Jurgita Raulušaitienė ("Renault Clio Sport"), Augustė Rupšytė ir Rūta Saladžienė ("VW Golf").

Laukia ir žvyro danga

47-ojo "Kauno rudens" startas numatytas rugsėjo 19-ąją miesto Rotušės aikštėje.

Ralio dalyviai, įveikę 103,51 km maršrutą su viena rungtimi ant žvyro dangos ir ant penkių asfaltuotų atkarpų, finišuos tos pačios dienos pavakarę vėlgi Rotušėje aikštėje.

Gerokai ilgesnė – 169,07 km distancija, besidriekianti Kauno miesto ir rajono bei Šakių rajono teritorijomis su trimis rungtimis ant žvyro ir vienuolika rungčių ant asfalto dangų, laukia Lietuvos mini ralio čempionato 4-ojo etapo, praturtinsiančio "Kauno rudens" programą, dalyvių.

"Kauno rudens" ralis – vienos seniausių automobilių sporto varžybų Lietuvoje, nuo 1974-ųjų organizuojamos kasmet, be pertraukų.

"Kauno rudens" ralis – vienos seniausių automobilių sporto varžybų mūsų šalyje, prasidėjusios 1974-aisiais ir nuo to laiko organizuojamos kasmet, be pertraukų. 1981-aisiais šiam renginiui suteiktas tarptautinis statusas.

Jubiliatai vairuos "Volgą"

Pagerbti buvusius varžovus ir draugus lenktynių trasose kasmet į Kauną atvykdavo nemaža grupė buvusių ralio dalyvių, dabar išsibarsčiusių po visą pasaulį.

Deja, šiemet dėl COVID-19 pandemijos ir privalomos saviizoliacijos buvę A. ir K.Girdauskų bičiuliai bei varžovai neatvyks, tačiau jau dabar nepamiršusiems šios tradicijos lenktynių organizatoriams plaukia palaikymo ir sveikinimo telegramos iš Baltijos šalių, Vokietijos, Graikijos, Izraelio, JAV.

Istorija: "Kauno rudens" dalyviams teko pasivaržyti ir prie "Žalgirio" arenos. (Tomo Raginos nuotr.)

Išskirtinės pagarbos nusipelnė ir šio ralio dalyviai – Vytautas Vanagas, švenčiantis savo 90-metį, ir Algirdas Rymonis, neseniai pažymėjęs 85-erių metų jubiliejų.

Garbių veteranų tandemas nė už ką neketina praleisti jų pamėgto "Kauno rudens".

Varžybų organizatoriai, Lietuvos automobilių sporto federacija (LASF), sukaktuvininkų bičiuliai juos sveikins lenktynių starto vietoje, Rotušės aikštėje, kur senjorai atvairuos jų sportinę jaunystę menančią "Volgą GAZ 21". Tą pačią, kuria A.Rymonis su Sauliumi Praninsku 2009 m. laimėjo ralį "Aplink Lietuvą".

Jubiliatų ekipažas pradės "Kauno rudens" ralį, nes organizatoriai jų automobiliui skyrė pirmą starto numerį.

Vyriausiam ekipažui konkurenciją sudarys ir kiti ralio organizatorės – Tarptautinės automobilių sporto veteranų asociacijos – nariai.

Vienas tituluočiausių šalies lenktynininkų Eugenijus Tumalevičius į "Kauno rudens" trasas išvairuos "Subaru Impreza", savo techniką lenktynėms kruopščiai rengia Zenius Balčiūnas, Juzefas Malevskis su Algirdu Griciumi, Rimgaudas Statnickas su Rimantu Pukėnu, Modestas Jakas su Silverijumi Lapėnu, Andrius Čygas su Sigitu Januška.

Retenybė: žiūrovai galės paganyti akis į ne kasdien gatvėse ir keliuose sutinkamus automobilius. (Algimanto Brazaičio nuotr.)

Šiemetinis ralis – ne pirmos varžybos ir jauniausiajai jo dalyvei, dvylikametei Kotrynai Matijošaitytei, kuri į lenktynių navigatorės paslaptis gilinsis iš kartu su ja važiuosiančio patyrusio Roberto Aleksyno.

Išsidalys trofėjus

Dalyvausiantiems Lietuvos mini ralio čempionate tai bus paskutinio etapo varžybos, po kurių paaiškės čempionai ir prizininkai.

Neabejojama, kad kova dėl titulų bus atkakli, nes tik dviejose klasėse – SGC-4 ir IS – jų lyderiai jau gali matuotis nugalėtojo karūną. Tai šiame ralyje dalyvaujančio Zeniaus Balčiūno sūnus Karolis ir Mindaugas Bielikas.

Klasės SGC-1 lyderis Aurimas Margevičius, surinkęs 81 tašką, negali jaustis ramus, nes jį dar gali aplenkti Vilius Lingė.

Tarp SGC-2 klasės dalyvių pirmaujantį Aurimą Kučinską gali pranokti net du varžovai – Redas Alubickis ir Robertas Valkeris, o SGC-3 lyderį Audrių Sinkevičių – net trys konkurentai: Tomas Kažemėkaitis, Vytautas Venclovas ir Paulius Skarbalius.

Panaši padėtis ir OC bei V įskaitose, o jaunimo klasėje ir Irmantas Buivydas, ir Povilas Čaikauskas užkopti ant aukščiausio nugalėtojų pakylos laiptelio turi lygias galimybes.

Ralyje – klasika

"Kauno rudens" žiūrovus nustebins ne vien standartiniai gamykliniai ar specialiai lenktynėms parengti sportiniai, bet ir vis didesnio dėmesio susilaukiantys istoriniai automobiliai.

Ralio trasomis riedės įspūdingas senolis "Aston Martin DB3S", kurį vairuos Lietuvos automobilių klubo (LAK) klasikinių automobilių padalinio vadovas Šarūnas Žitkevičius su žmona Aušra.

Lietuvos klasikinių automobilių klubo vadovas Gitautas Žičkus jaučia išskirtinį prielankumą "Mercedes Benz 320", o Donatas Pauliukas – legendiniam "Studabaker".

Ineta Žičkaitė į "Kauno rudens" trasas išvairuos "Buick Sport Roadster 5.0", Tomas Bilius su Laura Kolesnikova – "Crysler CM", o Artūras Mačiuika su žmona Gintare kviečia atidžiau pažvelgti į jų gražuolį "Plymouth Deluxe".

Kartu su visais

"Kauno rudens" ralio dalyvių kolonoje visateisiai jausis ir žmonės, turintys negalią, vairuosiantys specialios paskirties automobilius.

Prie starto linijos Rotušės aikštėje savąjį "VW Golf" atvairuos ir neseniai įvykusios ralio "Aplink Lietuvą" laimėtojai širvintiškiai Algimantas Kojis ir Vytautas Bareckas.

Su jais konkuruos Rolando Šukio ir Ramintos Šukytės ekipažas, vairuosiantis "Volvo S70", su "Audi 80" startuos Robertas Šimonis ir Rokas Dailydė bei Rūta Kupčinskaitė su Tadu Bartasevičiumi, pasirinkę "Toyota Yaris".

„Kauno ruduo“ - vienos seniausių šalyje ralio lenktynių, be pertraukų rengiamos nuo 1974 metų. „Kauno rudens“ raliui, pirmajam iš visų šalyje rengiamų automobilių lenktynių, 1981 m. suteiktas tarptautinio ralio statusas, o jo trasomis be geriausių įvairių laikų Lietuvos ralio meistrų yra važiavę daugelis garsių Lenkijos, Rusijos, Vengrijos, Vokietijos, Čekijos, Estijos, Latvijos, Rumunijos ir kitų šalių ralistų.

Bene didžiausią įnašą į „Kauno rudens“ ralių istoriją įnešė buvęs ilgametis Kauno automobilininkų klubo vadovas Vidmantas Čiutelė, kurio drauge su bendraminčiais pastangomis surengta per 30 tokių ralių. Šiemet veteranai varžysis būtent dėl Anapilin jau išėjusio V. Čiutelės atminimo taurės.

Nors jau trejetą metų „Kauno rudens“ raliai neberanda vietos šalies čempionato kalendoriuje, tačiau jie yra itin brangūs daugeliui šios sporto šakos gerbėjų, ypač veteranams. Kita vertus, negalima nesidžiaugti besitęsiančia ralio istorija, kuri kasmet vis turtina renginio tradicijas.

Šiemetinį ralį organizuoja Lietuvos automobilininkų sąjunga (LAS), Lietuvos automobilių klubas (LAK), Kauno automobilininkų ir Lietuvos „Porsche“ klubai, tarptautinė automobilių sporto veteranų asociacija, glaudžiai bendradarbiaudami su Kauno miesto ir rajono, Šakių rajono savivaldybėmis bei Griškabūdžio seniūnija.

„Šiandien dar anksti kalbėti apie detalų „Kauno rudens 2016“ ralio dalyvių sąrašą ir jų vairuojamą techniką, - sako vienas lenktynių organizatorių Justinas Sipavičius. – Tačiau neabejoju, kad įvairaus sudėtingumo trasos pavilios daugelį patyrusių lenktynininkų, kuriems šis ralis – savotiškas iššūkis ir garbė jame dalyvauti kartu pagerbiant buvusių bendražygių atminimą“.

Į „Kauno rudens“ ralius prisiminti Kastytį ir Arvydą Girdauskus kasmet atvyksta buvę jų bendražygiai ir varžovai, prieš keletą dešimtmečių kartu kaudavęsi Europos ir pasaulio čempionatuose, raliuose reiduose, tokiuose kaip Londonas – Mechikas ir kt., o dabar gyvenantys Vokietijoje, Graikijoje, Izraelyje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Baltarusijoje ir net Jungtinėse Amerikos Valstijose.  

Ralis „Kauno ruduo 2016“ kartu yra ir LAS rengiamų „LAS taurės 2016“ lenktynių šeštojo  etapo varžybos, kurių dalyviai per vieną dieną privalės įveikti 290 km ilgio trasą, besidriekiančią Kauno miesto ir rajono, Šakių rajono ir Kazlų Rūdos savivaldybių bei Griškabūdžio seniūnijos keliais.

Automobilių sporto meistrų ir teisėjų veteranų, mėgėjų, moterų, jaunimo grupių dalyviams ralio organizatoriai parinko kiek trumpesnę ir lengvesnę trasą, kurios maršrutai vinguriuos Kauno ir jo priemiesčių keliais.

Startas „Kauno rudens 2016“ ralio dalyviams rugsėjo 17-osios ryte bus duotas Kaune prie „Combo“ klubo. Tos pačios dienos vakarą jie čia ir finišuos.

Be specialiųjų taurių ir prizų ralio atskirų bei papildomų rungčių nugalėtojai bus apdovanoti praeityje garsių Lietuvos automobilių sporto meistrų ir lenktynių organizatorių – Leontijaus Potapčiko, Daliaus Juozelskio, Sigito Alesiaus, Romualdo Barkausko, Rimo Baltrušio-Baltrušaičio, Petro Krivoščenkos atminimo taurėmis. 

„Kauno rudens“ ralis buvo kupinas nuotykių. Vos septynių greičio ruožų lenktynės tapo dideliu išbandymu dalyvių technikai. Ypač dviejų varomų ratų 2WD įskaitoje. Net ir jos nugalėtojas – „Flameris Racing Eneos“ komandos lenktynininkas Karolis Raišys – lygiai pusę ralio turėjo įveikti be sankabos.

„Pasirodo, tas sankabos pedalas nelabai reikalingas – puikiai galima verstis ir be jo. Na, gerai, tai tikrai nėra greičiausias būdas lenktyniauti, bet sumaniai suktis iš padėties įmanoma. Kainuoja tai ir laiko, ir pastangų, bet viskas įmanoma“, – pasakojo K. Raišys.

Lenktynininko šturmanas Mindaugas Kašalynas po finišo pasakojo, kad jie turėjo visas sąlygas smagiai palenktyniauti, tik tie techniniai nesklandumai neleido nei sekundei atsikvėpti.

„Pirmame greičio ruože važiavome atsargiai, praleidome kelis konkurentus į priekį. Antrame jau „mynėme“ kaip reikia. Trečiame planavome dar pagreitėti, bet nuvažiavus gal pusę kilometro vairuotojas raportavo netektį. Sunkiai finišavome, bet ralis tikrai buvo geras“, – sakė M.Kašalynas.

BMW M3 sankaba „dingo“ dar trečiame greičio ruože. Tačiau ekipažui ir su techninėmis problemomis pavyko trasoje palaikyti neblogą tempą. To pakako, kad finiše komanda būtų pirma. Tiesa, nuo pirmojo ruožo juos lenkė brolių Nenartavičių ekipažas. Ir jei ne nusuktas pusašis viename paskutinių ruožų, jie galėjo džiaugtis pergale. Bet, kaip sako ralio trasose gimusi patarlė, pirmas tas, kuris pirmas pasiekia finišą.

„Turiu pakelti kepurę prieš „Kauno rudens“ ralio organizatorius. Parinkti greičio ruožai – puikūs. Visa ralio geografija buvo labai patogi, kompaktiška. Tik ta mūsų sankaba neleido pasidžiaugti kaip reikiant“, – sakė K.Raišys.

Šių metų ralio čempionato įskaitoje aršiausias „Flameris Racing Eneos“ komandos ekipažo konkurentas Justas Tamašauskas, deja, bet ralio nebaigė. Pirmuose ruožuose jo „Opel Astra“ kliudė kelis medžius. Per automobilio remontui skirtą pusvalandį mechanikams automobilio suremontuoti nepavyko.

„Nepasisekė jiems, gaila. Norėčiau su visais konkurentais lenktyniauti trasoje. Turiu tokią svajonę – norėčiau, kad vieną dieną visiems užtektų padangų, automobiliai negestų ir galėtumėm dėl sekundžių palenktyniauti trasoje“, – konkurentų nesėkmę komentuoja K. Raišys.

Rugsėjo 19-20 dienomis į Kauną grįžta ralis „Kauno ruduo 2014“. Šiais metais – tai jau 41-asis rudens ralis.

Jau kuris laikas automobilių sporto užkulisiuose netilo klausimas, ar ralis tikrai įvyks. Tačiau vis gausėjantis dalyvių skaičius ir atliekami paruošiamieji darbai tik patvirtina, kad kauniečiai, miesto svečiai ir visi ralio mėgėjai galės vėl išvysti ne tik Lietuvos ralistus, bet ir svečius iš kaimyninių šalių.

Pernai „Kauno rudens“ ralio metu vyko ir įskaitinis Lenkijos ralio čempionato etapas. Deja, prieš šių metų sezoną Lenkijos federacija atsisakė žvyrinių greičio ruožų, tad tokio gausaus svečių skaičiaus iš Lenkijos organizatoriai nesitiki. Kaip bebūtų, važiavusieji praėjusiais metais ir smagiai praleidę laiką Lenkijos ralistai, kad ir ne miniomis, dalyvauti planuoja ir šių metų ralyje. Tuo labiau, kad paskelbtame draudžiamųjų iki ralio zonų žemėlapyje – teritorijos ir rajonai, pasižymintys gražiais ir įdomiais greičio ruožais.

Tarp jau užsiregistravusių dalyvių į ralį – ir Lietuvos ralio čempionate lyderiaujantis Ramūnas Čapkausko ir Tomo Šipkausko ekipažas bei puikių rezultatų pasiekęs Giedriaus Notkaus ir Daliaus Strižano ekipažas. Abi komandos ralyje dalyvauja toje pačioje įskaitoje, su „Mitsubishi Lancer Evo IX" automobiliais. Taip pat tarp dalyvių – ir kitų įskaitų lyderiai: Justas Tamašauskas, Jonas Pipiras, Gediminas Ramonas, Paulius Nanartavičius, jaunasis dalyvis Karolis Šiugždinis.

Šiais metais ralio organizatoriai dirba kartu su Kauno senamiesčio draugija, tad į smagius greičio ruožus dalyviai bus išlydimi iš Kauno miesto širdies – Rotušės aikštės.

Daugiau apie ralį – www.kaunoruduo.lt.

Greičio ruožų žemėlapis: http://kaunoruduo.lt/tiny_files/2014/Lok_Zona.pdf

Kaune šeštadienį startavo jubiliejinis 40-asis tarptautinis ralis „Kauno ruduo 2013“.

Du čempionatai

Nusipelniusiems sporto meistrams Kastyčiui ir Arvydui Girdauskams atminti skirtos varžybos yra ne tik Lietuvos automobilių ralio čempionato VI-asis, bet ir Lenkijos LOTOS automobilių ralio čempionato (RSMP) V-asis etapai. Tai reiškia, kad „Kauno rudens“ ralyje vyksta Lietuvos ir Lenkijos čempionatai.

„Futbolo aikštėse mūsų santykiai su lenkais yra labai įtempti, tad tikiuosi, kad ši autosporto šventė bus gražus akcentas stiprinant abiejų šalių šiltus santykius. Man, kaip kauniečiui, labai malonu, kad šis renginys vyks gimtajame mieste“, – teigė Lietuvos automobilių sporto prezidentas Gintaras Jonas Furmanavičius.

Daug dalyvių

Kauno „Žalgirio“ arenos prieigose startavusiame ralyje dalyvauja 147 ekipažai iš 10 šalių: Lietuvos, Latvijos, Rusijos, Baltarusijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Graikijos, Izraelio ir Jungtinių Amerikos Valstijų.

Vienas renginio projekto vadovų Justinas Sipavičius teigė, kad ralio rengėjai į Kauną atvyksiantiems svečiams iš Lietuvos ir užsienio žada pateikti dvi dienas nenutrūksiančią įvairiausių pramogų pynę, neabejotinai sudominsiančią net ir tuos, kurie ne itin žavisi automobilių sportu.

„Mūsų tikslas – pasiūlyti ralio fanams ir miestiečiams plačiausią ir įvairiausią renginio programą, kurios Lietuvoje dar nesiūlė nė vienas ralio organizatorius, kad į renginį atvykę žiūrovai ir sportininkai nenuobodžiautų, o išvykdami skųstųsi, jog dėl laiko stokos nespėjo visko apžiūrėti bei išbandyti“, – sakė J.Sipavičius.

Bazė – Nemuno sala

Renginio dienomis pagrindine ralio „Kauno ruduo 2013“ baze tapusi Nemuno sala ir joje esanti „Žalgirio“ arena tapo tikra pramogų ir koncertų sostine.

„Tai savotiškas ekstremalaus sporto ir pramogų festivalis, kurio tikslas ne tik suteikti dar vieną galimybę pasirodyti įvairių sporto šakų atstovams bei artistams, bet ir leisti ralio žiūrovams patiems išbandyti ekstremalius pojūčius keliančias pramogas, – sakė ralio organizacinio komiteto kultūrinių renginių koordinatorė Inga Juškevičiūtė.

Pagrindinės ralio batalijos vyksta Kauno ir Trakų rajonų bei Elektrėnų savivaldybės keliuose. Lietuvos pirmenybių dalyviai per dvi dienas turės įveikti 523,45 kilometro bendrą distanciją su dešimčia greičio ruožų, kurių bendras ilgis – 125,1 kilometro. Lenkijos RSMP dalyvių laukia net 717,9 km bendra distancija su dvylika greičio ruožų, kurių bendras atstumas – 166,55 km. 
Šiek tiek skirsis ir lenktynininkų automobiliai. Lietuvis pirmenybių dalyviai į „Kauno rudens 2013“ trasas išvairuos tarptautinių FIA „N“, „A“, „R“ grupių, WRC, „Super 2000“ bei nacionalinių „L“ ir „SG“ grupių ralio lenktynėms parengtus automobilius, o Lenkijos ralio čempionato įskaitoje leidžiama dalyvauti tarptautinių „N“, „A“, „R“, „Super 2000“ ir „National“, CET, HR WRC, HR bei „Open“ grupių automobiliais, atitinkančiais RSMP čempionate dalyvaujantiems automobiliams keliamus reikalavimus.

„Kauno rudens 2013“ ralyje pasiruošę dalyvauti Lietuvos čempionato, kuriame dominuoja „Mitsubishi“ markės automobiliai, lenktynininkai turės atlaikyti svečių su galingais „Subaru“ bei „Peugeot 207 S2000“ bei „Fort Fiesta S2000“ konkurenciją.

Turtinga istorija

„Kauno rudens“ raliai – vienos seniausių šalyje ralio lenktynių, be pertraukų rengiamos nuo 1974 metų. Šių varžybų prestižą liudija ir tas faktas, kad „Kauno rudens“ raliui, pirmajam iš visų šalyje rengiamų automobilių ralių, 1981 metais buvo suteiktas tarptautinio ralio statusas, o šių lenktynių trasomis be geriausių įvairių laikų Lietuvos meistrų yra važiavę daugelis garsių Lenkijos, Rusijos, Vengrijos, Vokietijos, Čekijos, Estijos, Latvijos, Suomijos, Rumunijos ir kitų šalių sportininkų.  2009 metais neįvykęs dėl pasaulinės krizės, žingsnis po žingsnio besistodamas ant kojų, šiais metais grįžta tvirtai ir sukeldamas visas žvyrkelių dulkes: vietoj paprastai matomų užsiregistravusių 40-50 ekipažų „Kauno Ruduo 2013“ atsiveš apie 100 raliui paruoštų bolidų su profesionalais ne tik iš Lietuvos.