„Jeigu šiomis pavasariškomis dienomis vaikštinėjote Mažajame ąžuolyne, tikriausiai pastebėjote ir besikeičiantį bibliotekos eksterjero vaizdą? Anksčiau virš pagrindinio įėjimo buvusi atvirų balkonų dalis dabar jau įstiklinta ir modernizuotoje bibliotekoje praplės bei atvers naujas erdves kūnui ir sielai“, – apie naujas detales pažymėjo Kauno viešosios bibliotekos atstovai.

Bibliotekos darbuotojai nurodė, kad šiuo metu taip pat atnaujinami ir pagrindiniai laiptai, tad patekimas į biblioteką kauniečiams taps dar patogesnis.

Anksčiau skelbta, kad po rekonstrukcijos bibliotekos pastatas bus pritaikytas bendruomenės poreikiams, asmenims su negalia, atsivers naujos erdvės ir bus pasiūlytos naujos paslaugos.

Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr.

Planuojant, kokia turėtų būti biblioteka po rekonstrukcijos, buvo įtraukta Kauno miesto bendruomenė – idėjas siūlė gyventojai ir bibliotekos lankytojai, partneriai bei darbuotojai. Rengiant rekonstrukcijos projektą buvo organizuojamos įvairios apklausos apie svajonių bibliotekos erdves ir paslaugas, organizuojami fokus grupių susitikimai, diskusijos ir kt. Atsižvelgta į bendruomenės, darbuotojų, specialistų bei pastatą projektavusio architekto siūlymus, projektas aptartas su visuomene.

Įgyvendinus bibliotekos pastato rekonstrukciją bus pasiekti 44,45 proc. sutaupymai dėl mažesnio šilumos energijos suvartojimo bei pagerės pastato energetinio efektyvumo charakteristikos.

Rekonstruotame bibliotekos pastate bus sumontuotos modernios gaisro gesinimo ir aptikimo sistemos, įrengtos šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos, kurios leis palaikyti bibliotekoje tinkamą skaitytojams ir darbuotojams mikroklimatą, o dokumentų saugyklose bus užtikrinta tinkama temperatūra ir oro drėgnumas, reikalingi leidiniams saugoti. Taip pat bus atliekami inžinerinių tinklų pakeitimai: sumontuoti nauji elektros ir vandentiekio tinklai, pakeistos nuotekų ir lietaus nuvedimo sistemos, įdiegta pastato valdymo sistema. Bibliotekos erdvės bus atnaujinamos atliekant vidaus apdailos darbus, siekiant išlaikyti dalį autentikos ir įgyvendinant modernius sprendimus pagal vientisą dizaino liniją.

Po rekonstrukcijos lankytojų lauks moderni erdvė, kurioje įsikurs laisvalaikio centras, vyks knygų pristatymai ir kiti visuomeniniai renginiai. Bendra projektų finansavimo vertė – 11,3 mln. eurų.

Darbų darbų metu pastatas, esantis Radastų g. 2, neveikia, lankytojai aptarnaujami ‒ K. Donelaičio g. 8.

Senoji technologija

Šelako plokštelių aukso amžiumi vadinamas laikotarpis nuo XX a. pradžios iki 6-ojo dešimtmečio pabaigos. Anksčiau už šiandien renesansą išgyvenančias vinilines plokšteles atsiradusios šelakinės buvo gaminamos iš specialios dervos.

Jų pavadinimas kildinamas iš Tolimuosiuose Rytuose paplitusio vabalo, kurio išskyros buvo naudojamos gaminant plokšteles.

„Šelakas – natūrali medžiaga, plokštelės yra labai trapios, oms reikia išskirtinės priežiūros ir laikymo sąlygų“, – sako Kauno apskrities viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skyriaus vadovė Julija Genienė.

„Šelako plokštelės buvo gaminamos karšto presavimo būdu atspaudžiant plokštelę nuo originalios įrašo matricos, pagamintos muzikos įrašymo metu“, – gamybos procesą trumpai nupasakojo kolekcininkas Linas Turauskas.

JAV, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse gamintos plokštelės tarpukario Lietuvoje gaminamos nebuvo, tačiau įrašų studijų būta ir Kaune. 1924 m. vieną tokių įrengė Vokietijos įrašų kompanija „Odeon“, 1931 m. – britų „Columbia“.

Turėti gramofoną ir mėgautis įrašais, anot L. Turausko, buvo toli gražu ne kiekvienam prieinamas malonumas. „Muzikos įrašai niekada nebuvo pigūs. 10 colių (25 cm) skermens šelako plokštelė, kurios vienoje pusėje buvo įrašytas vienas trijų minučių kūrinys, o kitoje pusėje – kitas, kainavo 8,5 lito. Išskirtiniais atvejais buvo gaminamos „didelės“, 12 colių (30 cm) skersmens plokštelės, kurios talpino iki 4,5 minutės garso įrašo. Šios plokštelės buvo kur kas brangesnės – kainavo 12 litų“, – apie muzikos įrašų rinką pasakojo kolekcininkas.

Skirtingai nei vėliau atsiradusios vinilinės ar kompaktinės plokštelės, šelako plokštelės nyksta kiekvieną kartą, kai atkuria įrašą.

Įvertinti tokios pramogos prieinamumą jis kvietė primindamas, kad XX a. trečiojo ir ketvirtojo dešimtmečių sandūroje Kaune dirbusio valstybės valdininko vidutinis atlyginimas, atskaičiavus mokesčius, siekė 450–600 litų.

Keturi priešai

Skirtingai nei vėliau atsiradusios vinilinės ar kompaktinės, šelako plokštelės nyksta kiekvieną kartą, kai atkuria įrašą. Anot J. Genienės, muzika su būdingu traškėjimu iš plokštelių kokybiškai skamba vos 50–70 grojimo kartų.

Šelako plokštelės groja didesniu greičiu nei vinilinės – 78 apsisukimų per minutę. Senųjų plokštelių įrašui atkurti reikalingos storesnės adatos, nes jų garso takelis 5–7 kartus platesnis. Jei patefone yra atitinkamo greičio funkcija ir adata, plokštelės gali prabilti ir šiandien.

Nors yra storesnės ir sunkesnės už vinilines, šelako plokštelės itin trapios, lengvai dūžta. Dėl šių savybių stiklą primenančios plokštelės, stengiantis nepažeisti įrašų takelių, turi būti laikomos tik vertikaliai. „Didžiausi šelako plokštelių priešai yra keturi: dulkės, purvas, riebalai ir drėgmė“, – sakė L. Turauskas.

Norint šelako plokšteles kuo ilgiau išsaugoti, jos restauruojamos: kruopščiai nuplaunamos po tekančiu vandeniu, grioveliai valomi minkštu šepetėliu. Restauruota plokštelė turi džiūti ne mažiau nei parą.

Vėliau plokštelė įdedama į naują popierinį ir plastikinį voką – originalūs įdėklai per ilgus saugojimo dešimtmečius sudūlėjo. Vėliau vyksta perklausa, įrašas skaitmeninamas – taip norima unikalius įrašus perduoti ateities kartoms.

Trapu: bibliotekos darbuotojai pabrėžia – šelako plokštelės neilgaamžės, todėl išsaugoti jas galima tik atsakingai prižiūrint, o įrašus suskaitmeninus. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Ypatingas turinys

Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje saugomas šelako plokštelių rinkinys – 535 egzemplioriai. Dalį padovanojo žmonės, dalis pirkta Kauno senamiestyje veikusiame knygų antikvariate.

Bibliotekoje saugomų plokštelių įrašuose esama ir liaudies, ir klasikinės muzikos įrašų, instrumentinių ir vokalinių kūrinių.

Ypatingą bibliotekos šelako plokštelių rinkinį, anot J. Genienės, daro tai, kad jame yra ir vienos pirmųjų atkurtos Lietuvos šelako plokštelių – demonstracinė gramofono plokštelė, kurios tik vienoje pusėje esama įrašų. Rinkinio turinys įvairus: esama ir Amerikos lietuvių įrašytų dainų, pvz., garsiojo Pensilvanijos valstijose dirbusių lietuvių kolektyvo – Mahanojaus mainerių lietuviško orkestro atliekamų kompozicijų, populiariosios XX a. trečiojo–ketvirtojo dešimtmečių šokių muzikos.

Siekdama išsaugoti senuosius įrašus, Kauno apskrities viešoji biblioteka inicijavo sutelktinio finansavimo projektą, kurio metu surinktos lėšos bus skiriamos šelako plokštelėms restauruoti. Prioritetas – tarpukariu pagamintos plokštelės, kurių bibliotekos rinkinyje yra apie 200.

„Tokį pasirinkimą turbūt lemia sentimentai tarpukariui, kai Lietuvoje pastatyta pirmoji opera, kai Valstybės teatre dainavo tokie žymūs dainininkai kaip Kipras Petrauskas, Antanas Dvarionas, Antanas Sodeika, Jonas Būtėnas, Vladislava Grigaitienė, Vincė Jonuškaitė-Zaunienė. Jau nekalbant apie populiariuosius Moišos Hofmeklerio ir Josefo Stupelio orkestrų įrašytus šlagerius“, – pasakojo J. Genienė.

Prasminga parama

Galimybė prisidėti prie bibliotekose esančių vertingų artefaktų išsaugojimo dalyvaujant sutelktinio finansavimo projekte – užsienyje įprasta praktika.

„Iš esmės kiekvienam iš mūsų tai nėra naujiena – juk dažnai patys aukojame įvairių organizacijų, fondų iniciatyvoms, projektams ar idėjoms. Taigi nuo kovo iki pat rugsėjo organizavome mokymų ciklą su įvairiais lektoriais ir specialistais, o projektą užbaigėme lapkritį, įkėlę idėją apie šelako plokštelių rinkinio atnaujinimą į sutelktinio finansavimo platformą susimetam.lt“, – pasakojo viešųjų ryšių specialistė Edita Majauskaitė.

Paramą galima skirti platformoje susimetam.lt skiltyje „Tarpukario šelako plokštelių atnaujinimas“. „Rėmėjus, prisidėjusius prie sėkmingos unikalių plokštelių išsaugojimo, apdovanosime karmos taškais, atsiųsime padėką e. paštu ir pakviesime į renginį bibliotekoje susipažinti iš arčiau su šelako plokštelėmis ir paklausyti jų skambesio“, – žada bibliotekos melomanai, kviesdami aukoti po 10, 20, 50 ar 100 eurų.

Atnaujinus šelako plokšteles, suskaitmeninus įrašus, jose išsaugota muzika būtų laisvai pasiekiama bibliotekos lankytojams – bibliotekoje ketinama įrengti šelako plokštelių klausymo kampelį. Surinkus pakankamai lėšų, būtų galima įsigyti ne tik naują patefoną, bet ir senovinį patefoną ar gramofoną – Kaune vėl pasklistų autentiška šelako plokštelėse išsaugota muzika.

Taip pat kelis lapkričio ir gruodžio mėnesių antradienius biblioteka kviečia iš arčiau ir išsamiau susipažinti su lietuvių kino režisierės Kristinos Buožytės filmais, kurie, pradedant „Aurora“ (2008), „Vesper“ (2022), priskiriami mokslinės fantastikos žanrui ir skvarbo užmaršties, žmogiškojo ryšio ir artumo, žmogaus (pa)sąmonės temas.

„Vaizduotės praktikos: rašymo terapija“

Lapkričio 16 dieną 18 val. Kauno apskrities viešoji biblioteka tęsia kūrybinių dirbtuvių ciklą „Vaizduotės praktikos“. Šįkart bus kalbama apie jus. Rašymo terapija – tinkamas būdas giliau pažinti save, mažinti emocinę įtampą, ugdyti dėkingumą ir savistabą. Praktiškai bus tyrinėjama rašymo terapijos bei kūrybinio rašymo skirtumai.

Kviečiame į pasimatymą su savim. Priemonėmis bus pasirūpinta.

„Vaizduotės praktikos: aštuoni žaidimai šeimai ir vakarėliams“

Gruodis jau čia pat. Metas pagalvoti ne tik apie šventinį meniu, bet ir veiklas, kurios paįvairins jūsų Naujametinius vakarėlius darbe, giminės ar draugų susitikimus. Niekas taip nepraskaidrina buvimo kartu, kaip juokas ir žaismingi kūrybiniai procesai su šalia esančiais žmonėmis.

Skirkite dvi valandas, ir jūsų šventės įgaus naujų, žaismingų spalvų bei autentiškų prisiminimų.

„Vaizduotės praktikos: Aš, kūrybinis rašymas ir 2023-ieji“

Tarpušvenčiu tradiciškai bus renkamasi praėjusių metų savityrai ir būsimų resursų bei krypties paieškai 2023-aisiais. Gruodžio 28 dieną 18 val. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje jūsų lauks:

• kūrybinio rašymo praktikos;

• transformaciniai klausimai;

• jūsų vidinių resursų bei kūrybinio potencialo analizė.

Su savimi turėkite užrašus ir spalvotų pieštukų.

Vis dar dvejojate, ar „Vaizduotės praktikos“ tikrai Jums? Ateikite, jeigu:

• ieškote būdų, kaip tapti spontaniškesniais, drąsesniais, kūrybiškesniais;

• norite naujo žmonių rato;

• ieškote naujų žaidimų, darbo grupės metodų, nes dirbat su žmonėmis;

• norite gerinti bendravimo, viešojo kalbėjimo įgūdžius;

• domitės savityra ir / ar psichologija;

• norite nemokamų meno terapijos užduočių;

• pasigendate dinamikos ir žaismingumo rutinoje;

• esate intravertas;

• esate ekstravertas;

• nežinote, kas esate.

K. Buožytės filmai bibliotekoje

Lapkričio 22, 29 ir gruodžio 6 dienomis 18 val. antradieniais Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje siūloma iš arčiau ir išsamiau susipažinti su lietuvių kino režisierės K. Buožytės filmais.

„Nuo paauglystės esu fantastikos fanė, atrodo, tik tokias knygas ir skaitydavau... Tai – dėkingas žanras, kuriuo gali perteikti daugybę savo idėjų, minčių ir koncepcijų“, – kalbėjo K. Buožytė.

„Kolekcionierė“

Lapkričio 22 diena 18 val. K. Donelaičio g. 8, III a. Renginių erdvė

„Ekranas ir jo vaizdas sustiprina, sukoncentruoja emocijas, ypač, kai žmonės turi galimybę filmuoti save ir stebėti iš šono… Tai, pasirodo, dar stipriau veikia nei stebint nepažįstamą žmogų, aktorių. Žmogus linkęs tapti personažu“, – sakė K. Buožytė.

„Kolekcionierė“ (2008 m., 82 min., N-16) – debiutinis režisierės filmas apie jauną moterį Gailę, kuri, mirus tėvui, praranda gebėjimą jausti. Atsitiktinai pamačiusi save filmuotame įraše Gailė supranta, kad gali išgyventi įvairias emocijas tik filmuodama save ir vėliau peržiūrėdama įrašus.

2008 metais „Kolekcionierė“ pelnė „Sidabrinės gervės“ apdovanojimą, o Marius Jampolskis – geriausio aktoriaus.

„Aurora“

Lapkričio 29 diena 18 val. K. Donelaičio g. 8, III a. Renginių erdvė

„Iš karto užsikabinau už idėjos perteikti dviejų žmonių santykį minčių plotmėje“, – teigė K. Buožytė.

„Aurora“ (Vanishing waves, 2013 m., 124 min., N-16) – filmas perkelia žiūrovą į nesuvokiamą žmogaus sąmonės, atminties gelmę. Juosta pasakoja apie moksliniame eksperimente dalyvaujantį vaikiną. Šio eksperimento tikslas – neuronais perteikti informaciją iš komos būsenos Auroros smegenų į Luko smegenis ir stebėti, kaip vyksta šis procesas, kaip jis veikia abu žmones. K. Buožytė klausia, kas mus sieja, kaip atsiranda šis ryšys? Ar tai tik mūsų projekcijos į kitą žmogų, mūsų pačių atspindžiai? Chemija ar metafizika?

2013 metais „Sidabrinės gervės“ apdovanojimuose „Aurora“ įvertinta kaip geriausias vaidybinis filmas, K. Buožytė – geriausia režisūra, M. Jampolskis, J. Jutaitė – geriausi aktoriai.

„Vesper“

Gruodžio 6 diena 18 val. K. Donelaičio g. 8, III a. Renginių erdvė

„Visgi lyginti „Vesper“ reikėtų ne su Ridley Scotto, Denis Villeneuve`o ar Steveno Spielbergo kūriniais. Jo lėta, mąsli atmosfera artimesnė ateities pasauliams, kuriuos kažkada įsivaizdavo Andrejus Tarkovskis“, – kalbėjo Dmitrijus Gluševskis.

„Vesper“ (2022 m., 112 min., N-13) – brangiausias kada nors sukurtas lietuviškas filmas, išsiskiriantis techniniais sprendimais, kokybe, kinematografiškumu, lietuviškos gamtos grožiu. Visgi jame vaizduojama ekologinė katastrofa, apokaliptinis žmogaus ir gamtos santykis, jį lydintis nesaugumas, vienatvė, pastangos išgyventi. Bijoti reikia ne virusų, o žmonių, tačiau silpnieji laimi.

Filme pasakojama apie Vesper, trylikos metų mergaitę, trobelėje tarp miškų slaugančią sunkiai sergantį tėvą. Siekdama išgyventi, laisvalaikiu ji imasi biologinių eksperimentų.

Tai galėtų būti šių laikų soteriologinis mitas, kai pasaulio išganymas – paauglės rankose.

Lapkričio 4 dieną, penktadienį, 15 val. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (K. Donelaičio g. 8, III a. Renginių erdvė) svečiuosis džiazo atlikėja, muzikos terapeutė Laura Budreckytė ir pristatys garso terapijos programą „Vokologija – pagalba sau balsu“.

„Vokologija – pagalba sau balsu“ – unikali garso terapijos programa, kurioje balso, muzikos, improvizacijos dermė padeda pažinti savo emocijas, išlaisvina iš streso ir nerimo.

Garso terapijos programa ir kompaktinė plokštelė sukurta bendradarbiaujant su profesionalia kūrėjų komanda: Laura Budreckyte (kompozicija / vokalas), Richardu Baniu (klavišiniai), Vyčiu Nivinsku (kontrabosas), Tuomu J. Rasanenu (mušamieji / perkusija), Viliumi Keru (garso įrašas ir masteringas), Indre Budreckyte (akvarelė), Neringa Žukauskaite (dizainas), Egle Beinoriene (psichoterapija).

Skaitmeninė programos versija paskelbta Birštono viešosios bibliotekos interneto svetainėje.

Klausytojai improvizuodami balsu kviečiami atlikti užduotis: „Saugi vieta“ (laikas), „Pauzė“, „Mano ritmas“, „Vidinis vaikas“, „Aš pasirenku“, „Drąsa būti“, „Pasitikėjimas“, „Autentiškumas“, „Dėkingumas“, „Sugrįžimas“.

Taip pat kaip ir kiekvieną rudenį, taip ir šiemet lapkričio antradieniais Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje bus rodomi filmai, kurie negali būti nepažiūrėti.

Lapkričio 15 dieną, antradienį, 18 val. (K. Donelaičio g. 8, III a. Renginių erdvėje) bus rodomas Lauryno Bareišos debiutinis filmas „Piligrimai“, Lietuvoje ir užsienyje giriamas ir vertinamas už scenarijų, režisūrinį meistriškumą, formą, vizualinę kalbą ir tematiką.

Paulius ir Indrė atvyksta į Karmėlavą̨, kur lygiai prieš ketverius metus buvo nužudytas Pauliaus brolis, Indrės vaikinas Matas. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad jie neturi jokio konkretaus tikslo. Tačiau netrukus vietos gyventojai supranta, kas šie atvykėliai. Paulius mėgina išsiaiškinti įvykio aplinkybes, Indrė bando jį sulaikyti nuo neapgalvotų veiksmų, tačiau pati pradeda abejoti kelionės prasme. Galiausiai juodu patys sau turės atsakyti, kodėl čia atvažiavo ir ką ši kelionė pakeitė.

„Kai blogis toks vulgariai kasdieniškas, jis vienu metu ir tęstinis, ir apibrėžtas laike, ir visa apimantis, ir tavęs asmeniškai tarsi nebeslegiantis. Todėl kito skausmo demonstracija tokia nepatogi, o kartais gal net iššaukianti vidinį neteisybės jausmą – juk mes tik norime toliau gyventi savo gyvenimus, kodėl jūs mums trukdote?“ – sakė Monika Gimbutaitė.

Programoje – bendra projekte dalyvavusių menininkų darbų paroda; grupės „Keista, bjauri žuvis“ koncertas; „Dada: tarp poezijos ir muzikos“ bei „Knygų įrišimo“ kūrybinės dirbtuvės; piešimas chna dažais; „Sonus Akademijos“ absolventų garsinis fonas. Čia pat vietoje galima bus įsigyti bei paragauti krautuvėlės „Kamara“ produkcijos; jau dvejus metus garso kasečių prekyba užsiimančio „Tapekiosk“ darkart paklausti: „Ar šiais laikais dar kažkas perka kasetes..?“; susipažinti su menininkės Gintarės Anužės darbais.

Renginio dalyviai

Grupė „Keista bjauri žuvis“ – energingi būgnų pasažai, apvilkti sodriais sintezatorių tonais ir atmosferiškais šiugždesiais. Šis muzikinis potyris sklidinas įvairių stilių, srovių ir užuominų. Tarsi upė suteka į gyvo, banguojančio vienio vandenyną. „Keistos bjaurios žuvies“ pasirodymai – tai bendravimu ir momentu paremta muzikinė kelionė. Būgnai + Elektronika.

„Sonus Akademija“ – tai muzikos studija ir bendruomenė, kuri teikia įvairias paslaugas siejamas su muzika: organizuoja renginius ir vakarėlius, rūpinasi jų techniniu aptarnavimu, nuomoja aparatūrą ir studijos patalpas. Viena unikaliausių Sonus Akademijos teikiamų paslaugų – DJ ir Muzikos produkcijos kursai, kurie leidžia atrasti save muzikos industrijoje. Mokiniai skatinami tobulėti, muzikinėje veikloje jiems kuriamos realios perspektyvos. Baigusiesiems kursus įteikiamas baigimo sertifikatas ir suteikiama galimybė pasirodyti gyvai mūsų organizuojamuose renginiuose ar net išleisti savo pirmąjį kūrinį.

„Tapekiosk“ – išskirtinai garso kasečių formatą puoselėjanti parduotuvė, startavusi 2020 metais Kaune. „Tapekiosk“ taip pat užsiima eksperimentinės elektroninės muzikos leidyba; jos kataloge Lietuvos ir užsienio garso menininkų kūryba išleista kasetėse. Renginyje taip pat bus prekiaujama kompaktiniais diskais, vaizdo kamerų kasetėmis, kitomis vintažinėmis smulkmenomis.

Krautuvėlė „Kamara“ – gomurio oazė ir naujų skonių atradimų šventė svečiuosis mūsų bibliotekoje. Krautuvėlės „Kamara“ įkūrėja sako, jog „pasakojant gamintojų istorijas galima sukurti kitokią vartojimo kultūrą. Mažieji gamintojai į savo produkciją įdeda bent dalelę savo širdies. Mažiau yra daugiau, todėl vertiname kokybę, ne kiekybę. Didžiausia dovana artimiesiems – dėmesys, o jį galima parodyti ir sveikais, skaniais rinkiniais.“

Rune Witch – Gintarė Anužė. Kūrėja, kurios rankose naują formą įgauna stiklas, oda, antrinės žaliavos, gamtos elementai. Gintarė prekiaus savo rankomis kurtomis apyrankėmis, talismaniniais gyviais ir kitais niekučiais.

Kūrybinės dirbtuvės

„Dada: tarp poezijos ir muzikos“. Ar kada nors teko girdėti apie XX amžiaus antrajame dešimtmetyje susikūrusį (anti)meninį judėjimą – dadaizmą? Nors dada dėl nekonvencinės meninės raiškos ir filosofijos plačiajai visuomenei ne visada atrodė patrauklus ir suprantamas, šio judėjimo įtaka skirtingoms meno srovėms, grafiniam dizainui, muzikai, literatūrai ir šiuolaikinei popkultūrai yra nenuginčijama.

Edukacija-kūrybinės dirbtuvės „Dada: tarp poezijos ir muzikos“ supažindins su dadaistų naudotomis kūrybinėmis praktikomis, leis kvestionuoti menininko laikyseną ir taikomas menines praktikas realybės akivaizdoje. Jei tau artima „pasidaryk pats“ filosofija, norėtum išmėginti bendrakūrybos procesą ir pakartotinai panaudojant medžiagas kurti meną – būsi laukiamas bibliotekos Edukacijų erdvėje.

„Slaptas belgiškas rišimas IR … “ Tai kūrybinės knygų įrišimo dirbtuvės, kurių metu bus galima pasirinkti vieną iš trijų rišimo stilių bei susikurti atsiminimų, eskizavimo ar užrašų knygutę. Kurtą knygelę bus galima užbaigti dekoruojant viršelį savo kurta aplikacija ar odos atraižomis. Knygelės dydis – A6 formatas.

Renginio vieta – K. Donelaičio g. 8, vidinis bibliotekos kiemelis.

Projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Rekomenduojame būti pasiruošusiems rudeninėms orų išdaigoms, nes rugpjūčio pabaigoje turėjusi vykti knygų perkraustymo akcija buvo perkelta dėl stipraus lietaus.

Įkurtuvių akcentai

Nuo rugsėjo 1 d. bibliotekos pastatui Radastų g. 2 užsidarius rekonstrukcijos darbams, dauguma padalinių, išskyrus akcijos metu atsiversiančią Meno leidinių skaityklą, aptarnauja lankytojus bibliotekos pastate K. Donelaičio g. 8.

Biblioteka į perkraustymo akciją rugsėjo 16 d. 13 val. kviečia skaitytojus, kolegas, draugus, miesto gyventojus ir svečius. Sustojus gyva eile, skambant grupės „The Honkin'Dudes Brass Band“ melodijoms, nuo rekonstrukcijai uždaryto pastato Radastų g. 2, Parodos kalno šaligatviu iki senųjų rūmų, K. Donelaičio g. 8, iš rankų į rankas bus perduoti paskutiniai leidiniai.

Simboliškai perkraustymo akcija bus užbaigta šalia granitinio rutulio K. Donelaičio g. 8, kurį šio pastato architektas V. Landsbergis-Žemkalnis kadaise pavadino statybų užbaigtuvių tašku. Po akcijos laukia triukšmingas grupės „The Honkin'Dudes Brass Band“ koncertas. Tapkite istorinio įvykio dalimi!

Bibliotekos nuotr.

Bibliotekos rekonstrukcija

Šiuo metu bibliotekos pastate Radastų g. 2 kompleksiškai įgyvendinami du bibliotekos modernizavimo investiciniai projektai, finansuojami iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų: „Bibliotekos pastato, esančio Radastų g. 2, atnaujinimas, didinant energijos vartojimo efektyvumą“, ir „Kauno apskrities viešosios bibliotekos modernizavimas“. 2020 m. lapkričio mėnesį parengus ir ekspertavus techninį projektą paaiškėjo, kad skirtų lėšų įgyvendinamiems investicijų projektams nepakanka, todėl nuspręsta projektą skaidyti į II etapus. Pirmojo etapo metu iš turimų lėšų bus sutvarkytos pusės pastato (rytinės dalies) vidaus erdvės, apstatyta baldais ir įranga, pilnai sutvarkytas pastato fasadas, pakeisti langai, durys, apšiltintos sienos, cokolis, pakeista stogo danga. Pirmojo etapo darbus planuojama baigti iki 2023 m. rugpjūčio m. pabaigos. II bibliotekos modernizavimo projekto etapui bus reikalingas papildomas finansavimas, kuris šiuo metu nenumatytas. II-uoju etapu būtų sutvarkyta vakarinė pastato dalis, ant stogo įrengta terasa, pilnai įrengtos modernios vartotojų poreikius tenkinančios erdvės.

Papildoma informacija apie perkraustymo akciją

Knygų perdavimo grandinė bus formuojama nuo bibliotekos pastato Radastų g. 2. Į akciją būtina registracija el. paštu renginiai@kvb.lt arba tel. (8 37) 32 44 17.

Parodos kalnu plūstelės gyva grandine perduodamos knygos

Netrukus laikinaisiais bibliotekos namais vėl taps architekto V. Landsbergio-Žemkalnio projektuoti Prekybos pramonės ir amatų rūmai. Juose iki šiol veikė tik keletas bibliotekos padalinių, tačiau netrukus persikels beveik visos Kauno apskrities viešosios bibliotekos paslaugos. Todėl prieš naujų mokslo metų pradžią, paskutinę vasaros dieną, rugpjūčio 31 d. 15 val., bibliotekos skaitytojai, kolegos, draugai, miesto gyventojai ir svečiai, skambant smagioms grupės „Rakija Klezmer Orkestar“ improvizacijoms kviečiami į persikraustymo akciją. Gyva eile nuo rekonstrukcijai uždaromo pastato, Parodos kalno šaligatviu iki senųjų rūmų, K. Donelaičio g. 8, iš rankų į rankas bus perduodami ir taip pernešami paskutinieji senųjų rūmų lentynas užpildyti turintys leidiniai, o po akcijos kviečiama dalyvauti įkurtuvių (sugrįžtuvių) šventėje laikinuosiuose bibliotekos namuose.

„Persikraustome, kad atsinaujintume ir ateityje pakviestume į patogesnę, modernesnę, šiuolaikinės visuomenės poreikius atitinkančią biblioteką, kurioje lauks ne tik modernizuotos erdvės, bet ir naujos paslaugos. Simboliška, kad laikinaisiais namais vėl tampa senieji bibliotekos rūmai, iš kurių prieš 34 metus dalinai išsikraustėme, 1987 m. Mažajame Ąžuolyne atidarius specialiai bibliotekai pastatytą, o dabar rekonstrukcijai uždaromą pastatą. Bibliotekos persikraustymo akcijoje gyva žmonių grandine pernešime knygas nuo Parodos kalno į senuosius bibliotekos rūmus, kuriuose įsikursime artimiausiems porai metų. Juk nesvarbu, kuriame pastate bus saugoma knyga, svarbu, kad ją atrastume, kad ji keliautų iš rankų į rankas ir būtų skaitoma“ – kalbėjo bibliotekos direktorė Edita Urbonavičienė.

Juk nesvarbu, kuriame pastate bus saugoma knyga, svarbu, kad ją atrastume, kad ji keliautų iš rankų į rankas ir būtų skaitoma

Šventinėje programoje – daug veiklų

Po akcijos K. Donelaičio g. 8 bibliotekos pastate laukia šventinė įkurtuvių (sugrįžtuvių) programa. Atėjusieji turės galimybę dalyvauti ekskursijoje viename gražiausių Kauno tarpukario pastatų. Kiekvieną išlikusią rūmų detalę galima laikyti kultūros paveldo objektu. Ekskursijos metu bus pristatyta šio pastato istorija, architektūra, interjeras bei persikrausčiusios bibliotekos paslaugos. Ekskursijos vyks 16 ir 17 valandomis.

Bibliotekos nuotr.

Taip pat tyrinėjantys bibliotekos erdves, galės apžiūrėti dviejų jaunų menininkių – Deimantės Zaicevaitės ir Rasos Vaitkevičiūtės eskizų ir fotografijos darbų parodas.

Neseniai įkurtame bibliotekos kiemelyje nuo 16 val. į susitikimą pakvies hiphopo grupės „G&G sindikatas“ narys – Kastytis Sarnickas-Kastetas. Susitikimo metu jis pristatys savo detektyvinį repo romaną ,,Žėručio gatvės byla“. Taip pat bus kalbamasi apie rašymą, naratyvinių tekstų kūrimo paieškas ir priežastis, skaitymo ritualus šeimoje, subkultūrų įtaką amžių sandūroje ir muziką. Kaip gi be jos.

Įkurtuvių šventę užbaigs akcijos metu gyva grandine siunčiamas knygas lydėjusios grupės „Rakija Klezmer Orkestar“ koncertas, kuris nuaidės nuotaikingais, šokti kviečiančiais balkaniškais ritmais ir supažindins su tradicine žydiška Klezmer muzika. Renginys vyks bibliotekos kiemelyje, K. Donelaičio g. 8, nuo 17 val. Esant nepalankioms oro sąlygoms – renginiai bus perkeliami į patalpų vidų. Į akciją, ekskursijas ir renginius būtina registracija el. paštu renginiai@kvb.lt arba tel. (8 37) 32 44 17

Susitikimas vyks balandžio 16 d. 19 val. – su Kanadoje gyvenančia istorijos mokslų daktare, dokumentinių filmų kūrėja bus bendraujama tiesiogiai per bibliotekos profilį feisbuke. Žinoma žurnalistė, pasukusi į profesionalius istorijos tyrinėjimus, papasakos apie tai, kaip ir kada Kaune įsitvirtino mitas apie Steponą Darių ir Stasį Girėną.

1933 m. liepos 15-ąją savuoju oranžine spalva nudažytu, "Lituanica" pavadintu lėktuvu jie pakilo į istorinį skrydį iš Niujorko į Kauną. Tačiau, tapę vieni pirmųjų Atlantą perskridusių žmonių, kelionės tikslo jiedu nepasiekė. "Lituanica" skrydis nutrūko po 37 val. 11 min. tuometėje Vokietijoje, ties dabartiniu Pščelniku Lenkijos teritorijoje. Katastrofos aplinkybės taip ir liko miglotos.

Susitikime su dr. G.Sviderskyte bus aptartas visas mitokūros laikotarpis po katastrofos, paminėti svarbiausi veikėjai, aplinkybės ir abu svarbiausi mitokūros etapai po katastrofos – iki 1940 ir apie 1963 m.

Naujausia G.Sviderskytės knyga "Lituanica. Nematoma pusė" buvo išleista po septynerių metų kruopštaus, atkaklaus, atsidavimo, paieškų ir lemtingų atradimų kupino darbo. Trys valstybės – JAV, Vokietija, Lietuva, daugiau nei dvidešimt aplankytų archyvų, tūkstančiai perskaitytų dokumentų, galimybė prisiliesti prie dar neskelbtų ir netyrinėtų šaltinių tapo svariu knygos apie "Lituanicos" istoriją pagrindu.

Knygoje "Lituanica. Nematoma pusė" žvelgiama nuo paviršiaus vis gilyn, kol nuskaidrėja istorijos rėžis nuo dabar iki tada ir lyg senvagėje sluoksniais atsiveria laikotarpiai su savita problematika.

Pasakojimas knygoje prasideda akistata su 1933 m. įvykiais ir kone pasiekia mūsų dienas. Jo herojai yra ne tik legendiniai lakūnai, bet ir daugelis kitų garsenybių ar pirmąkart įvardijamų asmenų – politikų, diplomatų, karininkų, kitų elito atstovų, policininkų, funkcionierių, rezistentų.

Knygoje įvykiai pateikti kaip politiniame trileryje: herojai kovojo ir kentė, kirtosi jų svajos ir galios, aukšti idealai ir aktualijos. Atrodė, kad taurus ir beprotiškas S.Dariaus ir S.Girėno polėkis pakeis tautos likimo vagą, bet jų nelemta žūtis galiausiai suformavo mitą, kuriame susipainiota ir užsimiršta.

Rugpjūčio 13-24 d. IV a. fojė vyksianti paroda džiugins ir stebins pačiomis naujausiomis ir „šviežiausiomis“ nuotraukomis, kuriose atsiskleidžia nepakartojamas Lietuvos kraštovaizdis, kultūrinis paveldas, taip pat drąsūs lietuvių mokslininkų, verslininkų, inovatorių žingsniai į ateitį. Autentišką šalies dvasią atveriančios nuotraukos yra vizitinė fotografo, dokumentinių filmų autoriaus, keliautojo Mariaus Jovaišos kortelė, su kuria jis aplankė daugybę tarptautinių parodų. M. Jovaišos nuotraukų parodos buvo surengtos ir pristatytos Australijoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Airijoje, Argentinoje, JAV, Kanadoje ir kitose šalyse.

Kiekvienas randa savo kelią pažinti gimtąjį kraštą. Kad suprasčiau, kokia nuostabi yra Lietuva, aš turėjau apkeliauti pusę pasaulio. Didžiuojuosi, kad gyvenu tokioje gražioje šalyje, ir norėčiau perduoti šį jausmą savo tautiečiams“ – teigia Marius Jovaiša.

Nepraleiskite galimybės pamatyti naujausius fotomenininko M. Jovaišos darbus ir ateikite pažvelgti į tikrąją, neregėtą Lietuvą!