Eduardas Basurinas, aukšto rango pareigūnas apsišaukėliškoje separatistinėje Donecko tvirtovėje, primetė, kad kovose dalyvauja iki 3500 Ukrainos karių, jo teigimu, susitelkusių aplink miesto „Azovstal“ geležies ir plieno gamyklas bei uostą.

„Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad kai kurie Mariupolio gyventojai taip pat kovoja su ginklu rankose. Todėl šis skaičius gali būti didesnis“, – sakė jis per Rusijos televiziją.

Mariupolyje, esančiame strategiškai svarbioje vietoje pietryčiuose tarp Rusijos okupuoto Krymo ir prorusiškų separatistinių regionų Ukrainos rytuose, vyko vieni aršiausių Maskvos pajėgų puolimų. Gyventojai pasakoja apie visiškus sugriovimus ir sunkias sąlygas. Miesto gyventojų skaičius sumažėjo nuo 400 tūkst. prieš karą iki maždaug 120 tūkst. šiandien.

Kai kuriuos ta politinė šlapynė (lietuviškai būtų pelkė) taip įtraukia, kad visam gyvenimui, iki mirties, nors jiems patiems atrodo, kad, pakliuvę į valdžią, tapo nemirtingi. Tačiau nemirtingumo šiandien niekas negarantuoja – anei aukščiausias postas, anei vakcina nuo koronaviruso.

Kai kuriuos ta politinė šlapynė (lietuviškai būtų pelkė) taip įtraukia, kad visam gyvenimui, iki mirties, nors jiems patiems atrodo, kad, pakliuvę į valdžią, tapo nemirtingi.

Nebent – laikiną šlovę, kad ir ne kokios reputacijos. Štai, pavyzdžiui, ir mums pasaulyje pagaliau atsirado proga išgarsėti ir atsistoti šalia Brazilijos bei Ugandos (dar viena Centrinės Afrikos valstybė) su savo dar niekur neregėta ir neatpažinta COVID-19 mutacija iš Anykščių. Tikėtina, kad nei Afrikoje, nei kur kitur niekas nesugebės ištarti Anykščių pavadinimo, todėl veikiausiai ši mutacija bus pakrikštyta tiesiog Virus Lituania. Tokiu būdu pagaliau ir mes turėsime savo autentišką koronos atmainą.

Vis šiokia tokia paguoda po „Reporteriai be sienų“ tyrimo ataskaitos – ten esame tik 28-oje vietoje pasaulio valstybių sąraše pagal spaudos laisvės indeksą, nors per pastaruosius dešimt metų ir pakilome per dvi pozicijas.

Tiesa, galime džiūgauti, kad esame kur kas aukščiau nei Eritrėja, Šiaurės Korėja, Turkmėnistanas, Kinija ir Džibutis. Vis dėlto gerokai žemiau nei Norvegija, Suomija, Švedija, Danija ir Kosta Rika.

Taigi Kosta Rika ne tik fiziškai yra labai labai toli nuo Lietuvos, o dabar dar – ir pagal spaudos laisvės indeksą.

Bet mes užtat nuo šiol turėsime savo Virus Lituania. Tik ar yra kuo čia didžiuotis?

Jie įtariami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Anot sostinės policijos pranešimo, prieš mėnesį viešoje vietoje dienos metu dvi Vilniaus grupuotės aiškinosi santykius dėl skolos už narkotines ir psichotropines medžiagas.

Susikirtus jų interesams, konfliktas peraugo į smurtą, panaudojant žmonių žalojimui skirtus įrankius ‒ vienos grupuotės narys buvo sunkiai sužeistas.

Netrukus po to teisėsauga gavo duomenų, kad po kelių dienų galimas šio konflikto tęsinys ‒ tam grupuotės nariai aktyviai ginkluojasi.

Kad užkirstų kelią šiam susitikimui, trečiadienį pareigūnai Vilniaus apskrityje sulaikė 13 organizuotos grupės narių ir atliko kratas jų namuose, automobiliuose.

Anot pranešimo, rasta ir paimta apie 1 kg narkotinės medžiagos – kanapių bei jų dalių, teleskopinė lazda, mobiliojo ryšio priemonės, tarnybinis policijos pažymėjimas, radijo stotis, antrankiai, krivulė, dujų balionėliai ir kiti ikiteisminiam tyrimui reikšmingi daiktai.

Sulaikytiems asmenims pateikti įtarimai dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, o vienam asmeniui – dar ir dėl disponavimo dideliu narkotikų kiekiu.

Šiuo metu sprendžiama dėl kardomųjų priemonių skyrimo.

Kai kurie iš sulaikytųjų žinomi teisėsaugos institucijoms, praeityje teisti už įvairių nusikaltimų padarymą. 

Pareigūnai tęsia ikiteisminio tyrimo veiksmus, siekdami nustatyti daugiau asmenų, prisidėjusių prie šios nusikalstamos veikos padarymo, nes, turimais duomenimis, konflikte galėjo dalyvauti iki 20 organizuotos grupės narių.

Šį ikiteisminį tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

Atgijusi istorija

Ocracokės sala anglų kolonistams buvo žinoma nuo 16 a., tačiau ilgai neturėjo nuolatinių gyventojų. Dėl to ji tapo garsaus Karibų jūros pirato Edwardo Thatcho, praminto Juodabarzdžiu, mėgstamiausia prieglobsčio vieta. Pamėgęs atokią, smėlio kopų apsuptą salą, jis net nenujautė, kad čia sulauks ir pirato karjeros pabaigos.

Prieš keletą metų „Ocracokės išsaugojimo draugijos“ valdybos narė Ruta Toth atkreipė dėmesį, kad salą pamėgusiems turistams daug pasakojama apie salos piratinį paveldą, tačiau mažiau dėmesio skiriama Robertui Maynardui ir jo vyrams, kurie išvadavo salą nuo piratų. 11 mūšyje žuvusių Karališkojo laivyno jūreivių palaikai iki šiol guli Ocracokės saloje.

Salos bendruomenė nutarė atkurti istorinius įvykius patrauklia forma. Draugijos iniciatyva kasmet saloje imta rengti trijų dienų „Blackbeard’s Pirate Jamboree“ festivalį. Jame atgyja piratai ir britų Karališkojo laivyno jūreiviai, aidi patrankų šūviai, švytruoja kardai laivų deniuose. Daugiau kaip prieš 300 m. čia vykęs mūšis tarp piratų ir britų jūreivių baigė piratų aukso amžių.

Pasak R.Toth, Ocracokės sala yra viena iš nedaugelio vietų pasaulyje, kuri gali pretenduoti į tikrą Juodabarzdžio žūties istoriją.

Pirkliams trūko kantrybė

Kas bent kiek domisi jūreivystės istorija, tikriausiai žino, kad E.Thatchas buvo vienas garsiausių piratų, pasižymėjęs žiaurumu ir įžūlumu. Jis kėlė tokią baimę jūroje, kad prekybiniai laivai, vos pamatę juodą vėliavą „Queen Anne Revenge“ („Karalienės Anos kerštas“) stiebe, prarasdavo norą priešintis ir be kovos pasiduodavo piratų malonei.

Amerikos pirkliams, terorizuojamiems Juodabarzdžio piratų, pagaliau trūko kantrybė ir jie kreipėsi į Šiaurės Karolinos provincijos gubernatorių Charlesą Edeną, prašydami apginti juos nuo suįžūlėjusio plėšiko. Gubernatorius, palaikęs draugiškus ryšius su vietiniais piratais, nerodė didelio entuziazmo prarasti pajamų šaltinį, todėl nieko nedarė.

Renginys: „Blackbeard’s Pirate Jamboree“ festivalio kvietimas, kuris šiemet atšauktas dėl COVID–19.

Beviltiškoje padėtyje atsidūrę prekybininkai kreipėsi pagalbos į kaimyninės Virdžinijos provincijos gubernatorių Alexanderį Spotswoodą. Nors jis ir neturėjo įgaliojimų spręsti kitos kolonijos problemų, vis dėlto nutarė reaguoti. Sužinojęs, kad Juodabarzdis, tariamai išėjęs į pensiją, bando susukti piratų lizdą kaimynystėje, Šiaurės Karolinos provincijai priklausančioje Ocracokės saloje, A. Spotswoodas išleido įsakymą sugauti Juodabarzdį gyvą ar mirusį.

Piratų medžiotojai

Ši atsakinga misija buvo pavesta britų Karališkojo laivyno leitenantui R. Maynardui. Jis tarnavo 35 m ilgio laive „Pearl“, kurio deniuose rikiavosi 42 patrankos.

Didelės grimzlės laivas netiko garsaus pirato medžioklei, nes šis slėpėsi sekliuose Ocracokės įlankos vandenyse. Planuojamai operacijai atlikti buvo išnuomoti du maži prekybiniai šliupai „Ranger“ ir „Jane“.

Jiems laikinai buvo suteikta priesaga HMS (Jo Didenybės laivas), reiškianti, kad jie veikia pagal Karališkojo laivyno nuostatas ­greitai ir ryžtingai.

R. Maynardas turėjo pasikliauti tais dviem jam patikėtais šliupais. Jie galėjo lengvai plaukioti sekliomis salos pakrantėmis ir siaurais farvateriais, vedančiais į natūralias prieplaukas. Vienintelis trūkumas, kad maži laivai neturėjo patrankų, todėl reikėjo pasikliauti asmeniniais ginklais.

Buvusias prekybinių laivų įgulas pakeitė karinių laivų jūreiviai. „Ranger“ komandą sudarė 25 vyrai, kiek didesniame šliupe „Jane“ jų buvo buvo 35.

Klasta ir dvikova

Ankstyvą 1718 m. lapkričio 22 d. rytą abu laivai pasiekė Ocracokės įlankos žiotis. Audringą naktį su sėbrais ir vietiniu prekybininku praleidęs Juodabarzdis buvo užkluptas netikėtai.

Piratai bandė laivu „Adventure“ ištrūkti iš įlankos, kurios žiotis buvo užblokavę britų šliupai. Paleidę ugnį iš patrankų, piratai gerokai apgadino „Ranger“ ir „Jane“. Supratęs, kad britų laivai neturi artilerijos ir stovi įstrigę seklumose, Juodabarzdis nutarė juos užgrobti abordažu.

Priartėję prie seklumoje įstrigusių ir gerokai apdaužytų britų laivų, piratai pamatė, kad jų deniuose guli vos keli, matyt, sužeisti ar užmušti jūreiviai. R. Maynardas, laukdamas piratų, įsakė vyrams pasislėpti po deniu. Vėtyti ir mėtyti piratai tokios klastos nesitikėjo.

Vos tik Juodabarzdis su vyrais sušoko į britų laivus, staiga į juos pasipylė šūviai. Po deniu pasislėpę britai jau pirmomis mūšio minutėmis išguldė nemažai piratų. Paskutiniu mūšio akordu tapo Juodabarzdžio ir R. Maynardo dvikova. Ji prasidėjo pasikeičiant pistoletų šūviais.

Nesunkiai sužeistas piratas puolė leitenantą ir išmušė iš jo rankų kardą. Nuginkluotas R. Maynardas galėjo žūti nuo Juodabarzdžio kardo, jei ne vienas britų jūreivis, suvaręs peilį į nuožmaus pirato kaklą.

Pergalė ir nusivylimas

Žuvus Juodabarzdžiui, didžioji jo įgulos dalis pasidavė. Apžiūrėjęs E. Thatcho kūną, R. Maynardas vėliau pateiktoje ataskaitoje pažymėjo, jog jis buvo suvarpytas mažiausiai penkių kulkų ir turėjo daugybę durtinių žaizdų.

R. Maynardo misija baigėsi sėk-mingai, tačiau ji kainavo brangiai: žuvo 11 jūreivių, daugiau kaip 20 patyrė sužalojimų. Britai paėmė į nelaisvę 9 mūšį išgyvenusius piratus. Prieš plaukiant namo į Hamptono uostą Virdžinijos provincijoje, nupjauta Juodabarzdžio galva buvo pakabinta ant laivo bušprito galo.

Kūrinys: Juodabarzdžio ir R. Maynardo dvikova pagal dailininko Jean’o Ferriso paveikslą.

Apžiūrėję Juodabarzdžio grobį, britai patyrė nusivylimą. Vietoj auksinių monetų ir kitokių brangenybių, jie pamatė tik kasdieniškus daiktus. Tai buvo kavos pupelės, indigo augalai, medvilnė ir kitokios prekės, atimtos iš laivų, plaukiančių iš Britanijos Šiaurės Amerikos kolonijų. Vėliau jos buvo parduotos aukcione. Už Juodabarzdžio sunaikinimą operacijos dalyviams buvo pažadėtas 400 svarų prizas, tačiau R. Maynardo vyrai jo negavo. Ir jis pats, nepaisant parodytos drąsos, nesulaukė greito paaukštinimo.

Bloga naujiena

Neseniai pasirodė pranešimas, kad dėl COVID–19 pandemijos Ocracokės saloje atšaukiamas „Blackbeard’s Pirate Jamboree“ festivalis. Jo organizatoriai pripažino, kad šis daugiadienis festivalis, vykstantis paskutinį spalio savaitgalį, atneša nemažai įplaukų salai, tačiau iššūkiai, susiję su kokybišku renginio organizavimu, prie kurio yra įpratusi visuomenė, nesuderinami su COVID–19 saugos laikymosi problemomis.

Beje, praėjusių metų renginys buvo atšauktas dėl uragano Doriano padarytos žalos salai. Paskutinis „Jamboree“ buvo surengtas 2018 m., minint mūšio su piratais 300-ąsias metines.

Tarp tų aukų buvo 82 vyriausybės pajėgų kariai ir režimą palaikančių grupių kovotojai.

Be to, su tarptautiniu teroristų tinklu „al Qaeda“ susijusi grupuotė „al Nusra Front“ ir ją palaikančios sukilėlių grupės neteko 94 kovotojų; taip pat žuvo 34 džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ kovotojai, nurodė nevyriausybinė organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“.

Kalnų Karabache praėjusią naktį palei fronto liniją tarp Armėnijos ir Azerbaidžano pajėgų užvirė įnirtingas mūšis.

Abiejų šalių pareigūnai šeštadienį kaltina kitą pusę naktį pradėjus šaudymą. Apie aukas pranešimų kol kas nėra.

Kalnų Karabachą, iš visų pusių apsuptą Azerbaidžano teritorijos, nuo 1994 metų, kai baigėsi karas, kontroliuoja vietinių armėnų pajėgos ir Armėnijos kariuomenė. Daugel metų vykstančiose derybose, tarpininkaujant Europos saugumo ir bebendradarbiavimo organizacijai, pažangos beveik nėra.

Armėnijos pajėgos yra užėmusius ir kelias vietoves už Kalnų Karabacho ribų. Priešininkus skiria demilitarizuota buferinė zona, bet iš abiejų pusių vis pranešama apie dažnus pažeidimus.

Armėnijos gynybos ministerija tvirtina, kad Azerbaidžanas karo lėktuvais, tankais ir artilerija atakuoja Kalnų Karabachą ir kad „Azerbaidžano valdžiai tenka visa atsakomybė už nepaprastai įkaitusią padėtį“.

Savo ruožtu, Azerbaidžano gynybos ministerija teigia, kad Armėnijos pajėgos iš minosvaidžių ir stambaus kalibro artilerijos šaudo per fronto liniją. Ministerijos atstovas Vagifas Dargyakhly (Vagifas Dargjachly) sakė naujienų agentūrai „The Associated Press“, kad buvo paleista daugiau negu 120 šūvių, daugiausia į civilių gyvenamus rajonus.

V.Dargyakhly taip pat paneigė Armėnijos gynybos ministerijos atstovo Artsruno Ovanesiano žodžius, kad per mūšį buvo numuštas Azerbaidžano sraigtasparnis.

V. Putino reikalavimas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį paragino nedelsiant nutraukti ugnį palei fronto liniją Kalnų Karabache, Armėnijos ir Azerbaidžano pajėgoms praėjusią naktį pradėjusioms įnirtingus susirėmimus.

„Prezidentas Putinas ragina konflikto šalis nedelsiant nutraukti ugnį ir laikytis rimties, kad nebūtų naujų žmonių aukų“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Pasak jo, Rusijos lyderis „apgailestauja, kad situacija vėl nusirito prie ginkluoto susipriešinimo“.

„Pastaruoju metu tiek trišalėmis (Rusijos, Armėnijos, Azerbaidžano) pastangomis, tiek tarptautinėmis (ESBO Minsko Kalnų Karabacho reikalų grupės. atstovaujamos Rusiją, Prancūziją ir JAV) pastangomis imtasi įvairiausių aktyvių veiksmų, kurie ilgainiui leistų sureguliuoti konfliktą“, – sakė D.Peskovas.

Rusijos specialiųjų pajėgų karininkas žuvo prie Palmyros miesto Sirijoje, rusų naujienų agentūros ketvirtadienį citavo vieną Rusijos karinės bazės Sirijoje atstovą.

„Vienas Rusijos specialiųjų operacijų karininkas žuvo netoli Palmyros, vykdydamas ypatingąją užduotį – nukreipti Rusijos aviacijos smūgius į grupuotės „Islamo valstybė“ (IS) taikinius“, – sakė neįvardytas atstovas, kuris nenurodė, kada įvyko tas incidentas.

„Karininkas savaitę vykdė kovinę užduotį Palmyros apylinkėse, identifikuodamas svarbius IS taikinius ir perduodamas tikslias koordinates Rusijos lėktuvų smūgiams, – pridūrė jis. – Karininkas žuvo kaip didvyris, nukreipęs ugnį į save, kai buvo surastas ir apsuptas teroristų.“

Maskva paprastai neskelbia beveik jokios informacijos apie savo karius, veikiančius Sirijos teritorijoje per karinę operaciją, pradėtą rugsėjo 30 dieną.

Praeitą savaitę su IS susiję žiniasklaidos kanalai pranešė, kad penki Rusijos specialiųjų pajėgų nariai buvo nukauti netoli Palmyros, ir paskelbė nuotraukų kuriose matosi jų mobilieji telefonai, ir vaizdo įrašą, kuriame matomas kruvinas lavonas.

Tačiau Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas tuo metu neigė, kad Rusijos kariai dalyvauja Sirijos režimo pajėgų puolime prieš IS kontroliuojamą Palmyrą, sakydamas, kad „puolimas vykdomas Sirijos armijos kontingento“.

Mažiausia 27 žmonės žuvo Jemeno pietvakariniame Taizo mieste per susirėmimus tarp šalies prezidentui ištikimų pajėgų ir šiitų sukilėlių, taip pat per Saudo Arabijos vadovaujamos koalicijos antskrydžius, šeštadienį pranešė medikai.

Pasak vietos gyventojų, praėjusią naktį Taize griaudėjo sprogimai ir aidėjo šūviai, kai prezidentą Abdrabuh Mansourą Hadi (Abdrabą Mansurą Hadį) palaikančios koalicijos pajėgos kovėsi su proiranietiškais sukilėliais, vadinamais husiais.

Vienas medikų sakė naujienų agentūrai AFP, kad žuvo 19 sukilėlių, keturi kariai iš vieno prezidentui ištikimo mechanizuotojo armijos dalinio ir keturi kiti A.M.Hadi lojalūs kovotojai.

Penktadienį koalicijos karo lėktuvai intensyviai bombardavo prezidento rezidenciją Taize – trečiame didžiausiame Jemeno mieste – taip pat pozicijas, kuriose buvo įsitvirtinę specialiųjų pajėgų daliniai, ištikimi buvusiam prezidentui Ali Abdullah Salehui (Aliui Abdula Salehui), palaikomam husių.

Gyventojai ir saugumo pajėgos pasakojo, kad abiejų stovyklų kovotojai vėlai penktadienį susirėmė Adeno rajonuose, o A.M.Hadi šalininkų pajėgos, palaikomos koalicijos aviacijos, sugebėjo atremti sukilėlius, pastarąją savaitę mėginusius užimti vieną naftos perdirbimo įmonę, esančią už maždaug 15 km į vakarus nuo Adeno uostamiesčio.

Pietų Sudano kariai antradienį kovėsi su sukilėliais, kaip manoma, ištikimais buvusiam viceprezidentui Riekui Macharui (Riekui Mačarui), neramumų židiniu tapusiame Boro mieste, artėjant Rytų Afrikos nustatytam galutiniam terminui, iki kurio turi būti nutrauktos kautynės.

"Dabar kaunamės su sukilėliais", - majoras Nhialas Majakas Nhialas (Nhialas Mažakas Nhialas) sakė telefonu naujienų agentūrai "Reuters" iš Boro priemiesčių, esančių už maždaug 190 kilometrų į šiaurę nuo sostinės Džubos.