Seimo nariai su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms per pirmus tris šių metų mėnesius panaudojo 872.781 litą.

Didžioji dalis Seimo narių per ketvirtį išleido didžiausią galimą arba jai artimą sumą, o daugelio jų išlaidų didesnioji dalis skirta automobilių nuomai, priežiūrai, draudimui, degalams, rodo Etikos ir procedūrų komisijos paskelbtos ataskaitos.

Visą sumą vien tik transporto išlaidoms panaudojo Seimo narių mišrios grupės atstovas Remigijus Ačas, „darbietis“ Valentinas Bukauskas, „tvarkiečiai“ Petras Gražulis, Andrius Mazuronis, Ona Valiukevičiūtė, Vytautas Kamblevičius, Lietuvos lenkų rikimų akcijos frakcijos atstovai Vanda Kravčionok, Michalas Mackevičius, socialdemokratai Darius Petrošius, Algimantas Salamakinas, liberalas Gintaras Steponavičius.

Kai kurie Seimo nariai nemažą dalį lėšų skyrė reklamai - viešosios informacijos rengėjų paslaugoms. Didžiausią sumą tam išleido socialdemokratas Edvardas Žakaris - 6 tūkst. litų, Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas - 3,6 tūkst. litų, socialdemokratas Valerijus Simulikas - 3,3 tūkst. litų.

Socialdemokratas Aleksandras Zetinis viešosios informacijos rengėjams išleido 2,9 tūkst. litų, „darbietis“ Kęstutis Daukšys - 2,8  tūkst. litų, „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis - 2,6 tūkst. litų, Seimo narių mišrios grupės atstovas Povilas Urbšys ir socialdemokratas Albinas Mitrulevičius - po 2 tūkst. litų.

Kai kurie Seimo nariai didelę dalį skyrė kitoms reikmėms - konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė 1,5 tūkst. litų panaudojo prenumeratai, valstiečių atstovė Rima Baškienė 1,2 tūkst. litų panaudojo gėlėms ir suvenyrams, tokią pat sumą tam skyrė ir socialdemokratams Kazys Grybauskas.

Visiškai parlamentinei veiklai numatytų išlaidų nepanaudojo Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė, nulis įrašytas ir ties užsienyje esančios „Drąsos kelio“ frakcijos oficialios seniūnės Neringos Vencienės, metus nebesirodančios parlamente, išlaidų grafa.

Tarp taupiausiųjų - konservatorė Irena Degutienė, išleidusi 500 litų, Seimo nario vizitinių kortelių ar kitokios informacijos pagaminimui.

Parlamentarai per tris mėnesius parlamentinei veiklai daugiausiai galėjo išleisti 6 tūkst. 950 litus. Seimo nariui su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms per mėnesį atsiskaitytinai skiriama vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio suma, minimu laikotarpiu ji siekė 2 tūkst. 305 litus.

Valdančiosios koalicijos Politinė taryba penktadienį diskutuos apie inicijuojamą referendumą, kuriuo siūloma uždrausti žemės pardavimą užsieniečiams. Valdantieji tarsis, kokius sprendimus priimti Seime.

Iki šiol koalicijos partnerių nuomonės skyrėsi - socialdemokratų lyderis premjeras Algirdas Butkevičius siūlo kreiptis į Konstitucinį Teismą, o Darbo partijos vadovė Loreta Graužinienė mano, kad parlamentas turi tik nustatyti referendumo datą.

Seimo Kaimo reikalų komiteto sudaryta darbo grupė, kuri nagrinėjo žemės pardavimo saugiklius, šią savaitę baigė darbą ir siūlo ateityje žemę parduoti ir fiziniams, ir juridiniams asmenims, nemažinant maksimalaus leistino kiekio - 500 hektarų.

Žemę siūloma leisti įsigyti Europos Sąjungos (ES) bei keturių Europos ekonominės erdvės valstybių - Šveicarijos, Islandijos, Norvegijos ir Lichtenšteino piliečiams. NATO aljanso, kuriam priklauso Lietuva, ir trečiųjų šalių, kurios nepriklauso ES bendrijai, piliečiai Lietuvoje žemės įsigyti negalėtų.

Norintys įsigyti dirbamos žemės taip pat turėtų atitikti ir papildomus reikalavimus - Lietuvos bendrovėms ir ūkininkams jie būtų beveik vienodi, o užsienio piliečiai papildomai turėtų įrodyti savo lojalumą Lietuvai.

Darbo grupės vadovas Kazys Grybauskas BNS yra sakęs, kad siūlymai, jei jiems pritars Seimas, įsigaliotų net tada, jeigu įvykus referendumui būtų nuspręsta neleisti Lietuvoje žemės parduoti užsieniečiams.

Seimo Kaimo reikalų komiteto sudaryta žemės pardavimo saugiklius nagrinėjusi darbo grupė siūlo ateityje žemę Lietuvoje parduoti ir fiziniams, ir juridiniams asmenims, o nustatyto maksimalaus leistino turėti 500 hektarų kiekio nemažinti.

Žemę siūloma leisti įsigyti Europos Sąjungos (ES) bei keturių Europos ekonominės erdvės valstybių - Šveicarijos, Islandijos, Norvegijos ir Lichtenšteino piliečiams. NATO aljanso, kuriam priklauso Lietuva, ir trečiųjų šalių, kurios nepriklauso ES bendrijai, piliečiai Lietuvoje žemės įsigyti negalėtų.

Norintys įsigyti dirbamos žemės taip pat turės atitikti ir papildomus reikalavimus - Lietuvos bendrovėms ir ūkininkams jie būtų beveik vienodi, o užsienio piliečiai turėtų įrodi savo lojalumą Lietuvai.

Tai numatančioms žemės įsigijimo taisyklėms antradienį pritarė Seimo Kaimo reikalų komiteto sudaryta darbo grupė, kuri dabar jas teiks svarstyti Seimui.

Pasak darbo grupės vadovas Kazio Grybausko, teikiami siūlymai, jei jiems pritars Seimas, įsigaliotų net tada, jeigu įvykus referendumui būtų nuspręsta neleisti Lietuvoje žemės parduoti užsieniečiams.

„Nelabai kas keistųsi, kadangi yra kitų Europos Sąjungos šalių patirtis, sakanti, kad apribojimai žemės perleidimui, darbui jos, yra ir dabar dideli. Lietuva neišsiskirtų. Tik tie reikalavimai nevienodi. Daugumoje Europos šalių apribojimai vietinės valdžios žemės dirbimui yra,“ - teigė parlamentaras.

Darbo grupė siūlo leisti įsigyti žemę tik tiems asmenims, kurie įsipareigos ją dirbti ne trumpiau kaip penkerius metus. Ši reikalavimas būtų taikomas visiems žemės pirkėjams.

Be jokių apribojimų Lietuvoje būtų galima įsigyti iki 10 hektarų žemės, o jeigu pirkėjas norėtų jos įsigyti daugiau, turėtų gauti savivaldybės, kurioje būtų žemė, leidimą. 
Norint įsigyti žemės, reikės turėti jos darbo patirties - trejus metus realiai ūkininkauti išsinuomotoje žemėje ir tvarkyti buhalteriją arba ne mažiau kaip trejus metus mokytis žemės ūkio profesijos. Paprasti ūkininkavimo kursai užskaitomi nebūtų.

Jauniems ūkininkams (iki 40 metų) kai kurie reikalavimai nebūtų taikomi - jiems leidimus įsigyti žemę išduotų specialios savivaldybės administracijos sudarytos komisijos.

Ūkininkams ir būsimiems žemdirbiams, skirtingai negu įmonėms, nereikės deklaruoti būsimų derlių ir jų kiekių, taip pat nereikės įrodinėti ekonominio gyvybingumo ir mokėjimo efektyviai ūkininkauti. Tuo tarpu žemės norinčios įsigyti bendrovės privalės iš žemės ūkio veiklos gauti ne mažiau kaip pusę pajamų bei turės įrodyti savo ekonominį gyvybingumą pagal Žemės ūkio ministerijos nustatytą tvarką. 

K.Grybausko teigimu, kai kurie reikalavimai yra „ko gero per griežti“, tačiau dėl jų dar diskutuos Seimas.

„Norime, kad būtų užkirstas kelias spekuliacijai, kad visa žemė Lietuvoje būtų kiek galima daugiau dirbama ir duotų ekonominį efektą“, - tvirtino K.Grybauskas.

Anot jo, reikalauti, kad Lietuvoje norintys ūkininkauti užsieniečiai privalėtų mokėti lietuvių kalbą, nėra tikslinga.

„Paimkime paprastą situaciją, kai  lietuvaitė išteka už užsieniečio, jis atvažiuoja pas mus ir tos kalbos dar nemoka, bet dirba žemę, kodėl jam privaloma ją mokėti?“ - svarstė parlamentaras.

Darbo grupė nutarė, kad visi reikalavimai įsigyjant žemę nebūtų taikomi perkant sodų sklypus sodininkų bendrijose ir tais atvejais, kai žemė įgyjama ją paveldint arba atstatant nuosavybę. 

Siekiant apriboti galimas spekuliacijas dirbama žeme siūloma sugriežtinti reikalavimą dėl žemės kiekio valdymo susijusiems fiziniams asmenims ir bendrovėms - siūloma asmenis susijusiais laikyti tuomet, kai ta pati įmonė ar tas pats asmuo turės daugiau kaip ketvirtadalį (dabar - 50 proc.) akcijų arba pajų, jei tai būtų žemės ūkio bendrovė, arba tas pats asmuo būtų įsteigęs kelias įmones, kuriose valdo daugiau kaip 25 proc. (dabar 50 proc.) akcijų. Susijusių asmenų įsigyjamas žemės ūkio paskirties žemės plotas būtų skaičiuojamas kaip bendras.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, valstybinės žemės, kurią galima būtų privatizuoti, dabar Lietuvoje yra apie100 tūkst. hektarų, o nuosavybė dar neatstatyta į maždaug 30 tūkst. hektarų. Iš viso Lietuvoje dirbamos žemės yra apie 3,3 mln. hektarų, iš kurių 2,8 mln. hektarų deklaruojami kaip pasėlių augimvietės. Virš 200 tūkst. hektarų yra apleista žemė - dalis jos yra privati, dalis priklauso valstybei.

Stodama į ES, Lietuva įsipareigojo nedrausti žemės pardavimo užsieniečiams - po pereinamojo laikotarpio nuo šių metų gegužės draudimas turėtų nustos galioti, jei referendume žmonės nenutars kitaip.

Kada ir ar apskritai vyks referendumas, spręs kovą į pavasario sesiją susirinkęs Seimas. Vyriausioji rinkimų komisija konstatavo, kad referendumo iniciatorių pateiktų rinkėjų parašų užtenka, kad referendumas būtų surengtas - tam reikia ne mažiau kaip 300 tūkst. rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių.

Žemės pardavimo saugiklius nagrinėjanti darbo grupė linkusi sušvelninti reikalavimus žemės pirkėjams ir pardavėjams - siūloma be savivaldos sutikimo leisti pirkti žemę tik turintiems ne daugiau kaip 10 hektarų žemės.

Tam Seimo Kaimo reikalų komiteto sudaryta grupė pritarė antradienį - šis sprendimas dar negalutinis, paskutinis balsavimas dėl visų būsimų reikalavimų žemės pirkėjams ir pardavėjams numatytas vėliau.

„Jeigu tą momentą žmogus turės 8 ha žemės, o norės įsigyti dar 1,5 ha, jis tą žemę galės įsigyti be trukdžių, bet jeigu jau norės pirkti virš 2 ar 3 ha, turės leidimo kreiptis į savivaldybėje sudarytą specialią komisiją ir gauti sutikimą“, - parlamentarams aiškino Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento direktorius Audrius Petkevičius. 

„Tai yra labai daug“, - tikino darbo grupės vadovas Kazys Grybauskas.

Tuo tarpu buvęs žemės ūkio ministras konservatorius Kazys Starkevičius teigė, kad ir šia lengvata bus spekuliuojama: „Man padovanos tą žemę ir apeisiu visus draudimus“. 

Žemės ūkio ministerijai pasiūlius be jokių apribojimų ateityje leisti įsigyti iki 1 ha sklypus, Aplinkos apsaugos komiteto narė Aurelija Skancikienė pareiškė, kad tokiu sprendimu būtų atvertos landos spekuliantams. 

Dirbamą žemę Lietuvoje ateityje siūloma leisti įsigyti tik tiems, kas įsipareigos ją dirbti bei neperleisdami kitiems asmenims ne trumpiau kaip 5 metus, o ne 10 metų, kaip buvo siūloma anksčiau. Tokiu būdu siekiama išvengti žemės perpardavinėjimo pasipelnyti.

Darbo grupė nepalaikė parlamentaro liberalsąjūdiečio Eugenijaus Gentvilo siūlymo į saugiklių sąrašą įtraukti reikalavimą ateityje Lietuvoje žemę leisti įsigyti tik nuolatiniams šalies gyventojams. Tačiau A.Stakcikienė su tuo nesutiko.

„Nuolatinis gyventojas yra tas, kuris Lietuvoje būna ne trumpiau kaip šešis mėnesius, bet gali būti tik jo šlepetės, o ne jis pats fiziškai, vadinasi, tai lengvai apeinamas apibrėžimas“, - sakė A.Stakcikienė.

Darbo grupė siūlo iš žemės pirkėjų taip pat reikalauti mokėti lietuvių kalbą, be to, siūloma nebereikalauti deklaruoti būsimus derlius ir jų kiekius, kaip siūlė Žemės ūkio ministerija - jos atstovas A.Petkevičius tikino, kad gamybos apimtimis norėta „vengti sofos ūkininkų“. 

Stodama į Europos Sąjungą, Lietuva įsipareigojo nedrausti žemės pardavimo užsieniečiams - po pereinamojo laikotarpio nuo šių metų gegužės draudimas turėtų nustos galioti, jei referendume žmonės nenutars kitaip.

Kada ir ar apskritai vyks referendumas, spręs kovą į pavasario sesiją susirinkęs Seimas. Vyriausioji rinkimų komisija konstatavo, kad referendumo iniciatorių pateiktų rinkėjų parašų užtenka, kad referendumas būtų surengtas - tam reikia ne mažiau kaip 300 tūkst. rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių.

Nuo šių metų pradžios Lietuvoje negalima įsigyti daugiau nei 500 hektarų žemės.

Galimus žemės įsigijimo ribojimus nagrinėjanti darbo grupė yra linkusi švelninti reikalavimus jauniems ir ūkininkavimo patirties neturintiems žmonėms. Seimo Kaimo reikalų komiteto sudaryta grupė ketvirtadienį sprendimų nepriėmė.

Darbo grupė pritaria, kad į trejų metų laikotarpį būtų įskaityti ir žemės ūkio mokslo metai. Dabar siūloma, kad žemę Lietuvoje galėtų įsigyti tik ne mažiau kaip trejus metus ją dirbę asmenys.
„Pataisytame projekte yra numatyta, kad jaunųjų ūkininkų žemės ūkio mokslų mokymosi laikotarpis būtų įskaitomas į tą trejų metų terminą“, - BNS sakė darbo grupės vadovas Kazys Grybauskas.

Darbo grupės, kurioje yra visų Seimo frakcijų narių, aptarė ir savivaldos vaidmenį prekybos žeme procese, tačiau vieningos pozicijos šiuo klausimu taip pat nepriėmė.

„Nuomonės išsiskyrė - vieni už tai, kad savivalda dalyvautų, kiti, kad nedalyvautų“, - teigė K.Grybauskas, remiantis idėją, kad savivalda spręstų, kokius žemės pirkėjus įsileisti į savo teritoriją.

Anot K.Grybausko, savivalda yra geriausias saugiklis, siekiant apsisaugoti nuo „žemės spekuliantų“ ir žemės savininkus priversti ją dirbti, o ne laikyti apleistą ar dirvonuojančią ar uždirbti iš nuomos. Jo teigimu, dabar žemę įsigyti, tik vietos bendruomenei leidus, galima kai kuriose Švedijos regionuose, Prancūzijoje, Austrijoje, Vokietijoje.

„Savivalda gyvena iš savo biudžeto. Savivalda turi žinoti, kas jos teritorijoje vyksta. Todėl ji suinteresuota, kad jos teritorijoje vyktų intensyvi veikla, žemė visa būtų dirbama. Bet kuris spekuliantas žeme turėtų paaiškinti, ką jis įsigijęs žemę su ja veiks. Jis negalės pasakyti, kad įsigys ją ir pernuomos ūkininkui“, - tvirtino K.Grybauskas.

Pasak jo, reikalavimas žemės pirkėjams gauti vietos bendruomenės pritarimą būtų taikomi ir Lietuvos, ir Europos Sąjungos (ES) piliečiams bei juridiniams asmenims. Ar šiuos reikalavimus reikėtų taikyti ne ES šalių piliečiams, būtų apsispręsta po konstitucinio įstatymo priėmimo dėl galimybės žemę Lietuvoje įsigyti trečiųjų šalių asmenims. 

Darbo grupės posėdyje dalyvavęs kelis tūkstančius hektarų turintis ūkininkas Zigmas Aleksandravičius siūlė nebeleisti žemės įsigyti bendrovėms. Jis priekaištavo, kad jos yra labai susijusios su ūkininkais - parduoda jiems trąšas, sėklas, techniką.

„Tos įmonės netrukus suės viena kitą ir imsis ūkininkų“, - prognozavo Z.Aleksandravičius.

Tuo tarpu ūkininkas Džiugas Grigaliūnas abejojo, ar sprendimas uždrausti įmonėms įsigyti žemę yra prasmingas, nes, anot jo, „įmonės jau nustojo supirkinėti žemę“. 

Stodama į Europos Sąjungą,Lietuva įsipareigojo nedrausti žemės pardavimo užsieniečiams - po pereinamojo laikotarpio nuo šių metų gegužės draudimas turėtų nustos galioti, jei referendume žmonės nenutars kitaip.

Kada ir ar apskritai vyks referendumas, spręs kovą į pavasario sesiją susirinkęs Seimas. Vyriausioji rinkimų komisija konstatavo, kad referendumo iniciatorių pateiktų rinkėjų parašų užtenka, kad referendumas būtų surengtas - tam reikia ne mažiau kaip 300 tūkst. rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių.

Nuo šių metų pradžios Lietuvoje negalima įsigyti daugiau nei 500 hektarų žemės.

Šią gegužę Lietuva atveria žemės rinką ir ieškoma būdų, kuriais pavyktų apriboti jos įsigijimą pirkėjams iš užsienio šalių. Tarp būsimų saugiklių siūloma riboti parduodamos žemės kiekį ar jos neleisti įsigyti juridiniams asmenims. Kol kas tai pirminiai siūlymai. Konkretūs draudimai, žadama, bus priimti kovą.

Saugiklius, ribojančius žemės pardavimą, susigriebta priimti iki žemės rinkos atvėrimo užsieniečiams likus kiek daugiau nei dviem mėnesiams. Pasak Konstitucinės teisės ekspertų, absoliutus draudimas parduoti žemę užsieniečiams, ką norima padaryti surengus referendumą, gali būti antikonstitucinis, todėl valdantieji siekia šį klausimą sureguliuoti įstatymais.

Tarp pasiūlymų yra ir reikalavimas pirkėjui nuolat gyventi Lietuvoje, taip pat siūloma įsigijimą susieti su gyvenama vieta – leisti įsigyti tik pirkėjo gyvenamoje arba kaimyninėje savivaldybėje. Siūloma apriboti sklypo dydį arba leisti įsigyti žemę tik ją dirbantiems mažiausiai trejus metus ar priėmusiems įsipareigojimą žemę dirbti mažiausiai dešimtmetį.

„Manau, kad tas 10 metų laikotarpis – mes jau su dalimi grupės narių tarėmės – vargu ar realus. Visų pirma, tai žmogui gali ar vienokios ar kitokios sąlygos susidaryti, kad jis negalės tos žemės dirbti“, – sako Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Kazys Grybauskas.

Kol kas tai tik siūlymai ir konkrečių sprendimų nepriimta. Vienodi reikalavimai būtų taikomi ir fiziniams ir juridiniams asmenims, o pažeidusiems nustatytas taisykles grėstų baudos iki 10 tūkst. litų.

Tačiau Kėdainių rajone žemę dirbantis ūkininkas Zigmas Aleksandravičius sako, kad pardavimą reikia riboti ne užsieniečiams, o juridiniams asmenims. Pasak jo, kaimo žmonės nemato problemos, kai užsienio piliečiai dirba žemę, nes ji ne tik naudojama, bet ir sulaukiama investicijų. Didesnė problema – įmonės, superkančios žemę perparduoti. Jos ir sukelia sklypų kainą tiek, kad jaunam ūkininkui ji pasidaro nebeįkandama.

Įstatymą, numatantį konkrečius žemės pardavimo saugiklius, žadama priimti kovą. Šį sausį jau buvo sugriežtintas žemės įsigijimas. Naujos taisyklės numato, kad asmenys privalės grąžinti valstybei žemę, jeigu nelegaliai jos bus įsigyta daugiau nei 500 hektarų.