Šeštadienį ir sekmadienį kelionės nuo „Žalgirio“ arenos prieplaukos prasideda dviem laikais – 10.15 ir 15.30 val. Iš Zapyškio sustojimo vietos išplaukiama 13 ir 18 val.

Kaip įprastai tarp pradinio ir galutinio kelionės taškų laivas sustoja keliose vietose – greta Vytauto bažnyčios ir Kačerginėje. Plaukimas į priekį trunka apie pusantros, o atgal – apie dvi valandas.

Iš viso laivas „Žalgiris“ talpina kiek daugiau nei 70 žmonių. Poilsiautojai su savimi galimi turėti ir dviračius – jiems skirta 20 vietų.

Prekyba bilietais jau prasidėjo. Keleiviai už kelionę laivu gali atsiskaityti bilietų automate, portale kakava.lt, prie komposterio priglaudę viešojo transporto „Žiogas“ kortelę arba telefono programėlėje nuskenavę QR kodą. Apmokėti už dviračio gabenimą galima bilietų automate ir portale kakava.lt.

Laive bilietas į vieną pusę suaugusiam kainuoja 8 eurus. Senjorams, neįgaliesiems, moksleiviams ir studentams taikoma 50 proc. lengvata. Vaikai iki 7 metų, neužimant papildomos vietos, plukdomi nemokamai. Kaina dviračiui – 1 euras.

Įkainiai be laivo

Kauno miesto taryba balandžio 26-ąją svarstė tarifus, kurie bus taikomi plaukiant laivu. Iš pradžių žadama patvirtinti bilietų kainą, o tik vėliau bus ieškoma ir laivo, kuri plukdys turistus.

Sprendimo „Dėl biudžetinės įstaigos „Parkavimas Kaune“ teikiamų paslaugų įkainių nustatymo“ projekte nurodoma, kad plaukimas laivu kainuos nuo 2,5 euro iki 5 eurų. Dokumente dėstoma, kad visa kaina bus taikoma suaugusiesiems. 50 proc. pigiau už plaukimą laivu mokės pensininkai, neįgalieji, moksleiviai ir studentai. Vaikai iki 7 metų būtų plukdomi nemokamai. Dar papildomas euras kainuos norint kartu plukdytis ir dviratį.

„Kauno diena“ pasidomėjo, kokiam laivui bus taikomi tokie tarifai, kokiu maršrutu jis plaukios, kur galės paimti ir išleisti keleivius, nes Kaune yra vos kelios prieplaukos.

Paslauga: kol kas nėra aišku, koks laivas plukdys keleivius. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

„Kaunas yra upių miestas ir norima, kad būtų teikiama laivų plaukimo paslauga tiek mieste, tiek aplinkinėse teritorijose. Koks laivas plukdys kauniečius, paaiškės po viešojo konkurso“, – teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

Dėliojamas maršrutas

Savivaldybės atstovas teigė, kad papildomų pontonų ir prieplaukų kol kas įrengti neplanuojama. Kelionėms laivu bus naudojama jau esama infrastruktūra. Tikimasi, kad kauniečiai laivu galės pasiekti ir rajoną, tačiau konkrečių stotelių nenurodoma.

„Planuojama, kad laivo maršrutas apims ne tik miesto, bet ir aplinkines teritorijas. Jei vandens lygis bus žemas – laivas plauks nuo Vytauto bažnyčios, o jei pakankamas, kelionė prasidės nuo „Žalgirio“ arenos. Sustojimai planuojami prie Vytauto bažnyčios ir Zapyškyje, netoli  programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ ekspozicijos.

Plaukimas laivu kainuos nuo 2,5 euro iki 5 eurų.

Tikimės, kad šiais metais mieste ir jo apylinkėse kuriamus traukos objektus lankytojai galės pasiekti ne tik automobiliais, bet ir kuo įvairesnėmis darnaus judumo priemonėmis. Tikslus laivo plaukimo maršrutas bus žinomas po viešojo konkurso“, – teigė M.Matusevičius.

Keli kartai per dieną

Nors dar nežinoma, kas už patvirtintus įkainius plukdys keleivius, viliamasi, kad laivas plauks kelis kartus per dieną.

„Laivas turėtų plaukti kelis kartus per dieną ir juo bus galima pasiekti aplinkines teritorijas. Galbūt kol kas jis visiškai neatliks viešojo transporto vaidmens, tačiau tikimės, kad kuo toliau, tuo labiau laivyba Kaune bus patogesnė ir sulauks daugiau dėmesio“, – vylėsi Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas.

Laivas turėtų plaukti tris dienas per savaitę – penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį. Bilietus bus galima įsigyti tiek pačiame laive, tiek iš anksto – internetu.

Tikimasi, kad laivas pradės plaukti antroje gegužės pusėje ir kursuos iki rugsėjo vidurio. Žinoma, sezonas priklausys ir nuo oro sąlygų.

Primename, kad pernai vasarą buvo atgaivintas ir visuomenei pristatytas laivas „Žalgiris“, kuris keleivius plukdė nuo „Žalgirio“ arenos iki Raudondvario. Kiek anksčiau Nemunu pradėjo plaukioti ir „Kaunas“. Pramoginius plaukiojimus Nemunu ties Kaunu vykdo ir „Perlas“. Ar savivaldybės planuojamas keliones Nemunu vykdys kuris nors iš šių laivų, ar tai bus naujas dalyvis, paaiškės po viešojo konkurso.

Rusniškio aistra

Išlydintys žygeivius kauniečiai turės galimybę pamatyti irklines valtis, burvaltes, vytinę. Dviejų savaičių trukmės žygis-ekspedicija upe prasidės liepos 11-ąją, sekmadienį, 11 val. senojoje Kauno prieplaukoje prie Vytauto bažnyčios.

Žygio dalyviai plauks senoviniais mediniais laivais "Jūratė", "Rusnietis" ir "Vykintas", taip pat legendinio kruizinio laivo "Titaniko" gelbėjimo valties kopija "Titanikas", trivietėmis kanojomis, portugališka irkline valtimi "Dory", švediška jūrine valtimi.

Dalis ekspedicijoje dalyvaujančių irklinių valčių, burvalčių yra rusniškio Kęstučio Laukevičiaus.

"Pirma valtis, kurią pasigaminau, buvo tradicinė žvejų venterinė burvaltė, – paprašytas pasidalyti, kaip susidomėjo senoviniais laivais, pradeda pasakoti K.Laukevičius. – 2002 m. draugas atkūrė venterinę valtį ir pakvietė drauge plaukti į Juodkrantę. Grįžęs supratau, kad ir man reikia tokios valties. Kitais metais ją pasigaminau. 2004-aisiais ja plaukėme į pirmą ekspediciją "Kurėno sugrįžimas". Ekspedicijos tikslas – etnografiniais laivais kurėnais, venterinėmis valtimis apiplaukti Kuršių marias ir žmonėms parodyti, kokie anksčiau buvo laivai. Vėliau buvo daugiau ekspedicijų, žygių, jungiančių Lietuvą su kaimyninėmis šalimis."

Svajojau kaip įmanoma daugiau žmonių sudominti irklavimu mūsų Nemuno deltos sekliose upėse.

Turtas ir vertybė

Kurį laiką pirmoji Kęstučio burvaltė neturėjo vardo. Pavadinimas atsirado po vienos iš Jūrų švenčių Klaipėdoje. "Žmona šoko liaudies šokių ansamblyje "Rusnietis", pagalvojau, kad geras šokis, geras pavadinimas", – pasakoja Kęstutis.

"Rusnietis" yra pamario krašto tradicinė žvejų venterinė burvaltė, mažesnė už kurėną. Pavadinimus Kuršių marių žvejų burvaltės gaudavo nuo tinklų, kuriais žvejojo, tipo.

Stažas: žygeiviams pasitarnausianti venterinė burvaltė "Rusnietis" – visų Klaipėdoje vykusių Jūros švenčių dalyvė.

"Rusnė yra toliau nuo marių, venterine galima pairkluoti. Dabar ir motoriuką kabiname. Kai nėra vėjo – motoriukas leidžia grįžti laiku", – pasakoja valčių gamintojas.

Kęstučio žmona iš Rusnės kilusi, pats – iš Radviliškio. Šeima įsikūrusi Rusnėje sodyboje, šalia Rusnės uosto. "Prie pat Pakalnės upelio gyvename. Laivai čia yra vertybė – ir pažvejoti, ir paplaukioti", – įvardija pašnekovas.

Šia transporto priemone puikiai tinka plaukioti Nemuno deltos upėmis ir mariomis. Ji yra tvirta, turi mažą grimzlę, tad visos Kuršių marių pakrantės puikiai pasiekiamos.

Tarsi upių autobusas

Paskui gimė antra valtis – upių autobusas, kaip ją vadina K.Laukevičius. "Antroji mano pasigaminta burvaltė "Vykintas" suprojektuota taip, kad būtų patogi plaukioti ne tik su burėmis, bet ir su irklais. Svajojau kaip įmanoma daugiau žmonių sudominti irklavimu mūsų Nemuno deltos sekliose upėse. Na, bet daugiausia 4 km pairkluoja", – juokiasi.

Trečią valtį jau įsigijo, ji taip pat dalyvaus ekspedicijoje – tai legendinio kruizinio laivo "Titaniko" gelbėjimo valties kopija "Titanikas".

Kopija: tarp žygio laivų – ir pagal legendinio kruizinio laivo "Titanikas" gelbėjimo valties pavyzdį pagamintas "Titanikas".

"Radau ją Kaune pagal skelbimą, – prisimena K.Laukevičius. – Vienas lietuvis pagamino anglams dokumentiniam filmui, o po filmavimo jos jau nereikėjo ir norėjo parduoti. Dvi dienas paremontavau Lapėse ir grįžau Nemunu į Rusnę."

Ekspedicijoje tikriausiai bus irkluojama ir Kęstučio portugališka irkline valtimi "Dory". Tai tipinė jūrinė žvejų valtis, naudota apie 1960 m. menkių žvejybai, ja portugalai žvejojo menkes Šiaurės Atlante. "Ne tokia stabili, yra ką veikti su ja", – šypsosi.

Siekdami atgaivinti senąsias krašto tradicijas ir populiarinti laisvalaikio ir gyvenimo būdą, plaukioti ir buriuoti šiais laivais, K.Laukevičius kartu su bendraminčiais dalyvauja įvairiose ekspedicijose ir renginiuose.

Tokių laivelių, perdarytų iš žvejų laivų žmonėms plukdyti dėl pramogos, pradėjo daugėti, norėjosi kažką kitą pasiūlyti.

Populiarina krašto paveldą

Senieji laivai pavergė ir šilutiškį Roką Radzvilavičių. Jo laivas "Jūratė" atsirado, nes žvejojo versliniu būdu su bučiais – prireikė valties. Kadangi tokia valtis ganėtinai brangiai kainuoja, sugalvojau pasistatyti pats. "Pasikonsultavau su laivų statybą gerai išmanančiu rusniškiu Viktoru Belokopytovu. Jis pasakė: kai pats statysi, ir išmoksi. Kai ėmiausi pats, supratau tuomet jo žodžius", – pasakoja R.Radzvilavičius.

Bendravo jis ir su žinomu istorinių laivų meistru, senosios laivadirbystės tradicijų puoselėtoju Simu Knapkiu, kuris pirmasis pasigamino vytinės tipo medinį laivą, suteikė jai vardą "Vytautas Didysis".

R.Radzvilavičius turėjo ir barkasą, juo plukdydavo žmones. "Tokių laivelių, perdarytų iš žvejų laivų žmonėms plukdyti dėl pramogos, pradėjo daugėti, norėjosi kažką kitą pasiūlyti, taip pat – išsaugoti ir populiarinti kultūrinį krašto paveldą", – pasakoja šilutiškis.

Svarstė statyti ir didesnį senovinį laivą – reizinę, tačiau jai gaminti reikėjo ir didelių patalpų, venterinės atrodė per mažos jo sumanymams įgyvendinti.

"Esu kilęs iš Sausgalvių kaimo netoli Šilutės, čia vytinę ir pasigaminau. Su laivyba esu nuo mažų dienų, pats augau prie Nemuno, laivą valdau jau seniai, – tikina R.Radzvilavičius. – Vytinės buvo naudojamos kaip prekybos, krovininiai laivai, kur dvaras – ten ir vytinės buvo. Mano vytinė pagal dydį antra, yra stabili, nebijo bangų."

Lietuvoje mediniai vytinės tipo laivai yra trys: "Vytautas Didysis", "Jūratė" ir Kėdainių "Vėtra". Išvaizda ir dydžiu nežymiai skiriasi. Savo vytinę statyti R.Radzvilavičius pradėjo 2019 m. gegužės 20 d., o jau liepos 18 d. nuleido į vandenį ir ja plaukė į Jūros šventę. Savo reikmėms šiuo metu vytinės užtenka, planuose yra mažasis kurėnas, skirtas buriuoti.

Karūnos perlas

Maršrutą Nemunu "100 vandens žygis" K.Laukevičius vadina vienu iš Lietuvos karūnos perlų. "Kuo jis ypatingas? Peizažais, krantais, piliakalniais, muziejais, dvarais, parkais. Pakrantės stebuklingos, smėlėtos, kur stoji – gražu. Ir vanduo upėje jau švaresnis", – vardija pranašumus.

Žygio metu jaunimas irkluos po 20 km per dieną. "Valtys nemažos, žiūrėsime, kaip seksis pasroviui. Po tokių kelionių paaiškėja, kad vieni gali būti kolektyve, kiti – ne, o gal draugai liks ilgai", – svarsto K.Laukevičius.

R.Radzvilavičius pamini, kad vytinė istoriškai neturėjo irklų. "Laive yra varikliukas, ganėtinai galingas, įleistas į patį korpusą, kad jo nesimatytų. Ekspedicijos metu, jei bus entuziazmo, galbūt ir bures kelsime, kad vaikai pamatytų kitokios patirties", – žada.

"Šimtmečio žygis suteiks galimybę pažinti Lietuvą iš kitos pusės. Plaukiant ilgiausia ir vandeningiausia Lietuvos upe Nemunu bus galima grožėtis nuo jo atsiveriančiais įspūdingais kraštovaizdžiais, susipažįstant su pakeliui esančiomis istorinėmis ir gamtos vertybėmis, aplankant įžymias lankytinas vietas ir objektus. Taip pat tai galimybė išbandyti ir pajusti skautiško gyvenimo skonį. Nakvoti sustosime prie Nemuno, natūralioje gamtoje, palapinėse. Vakarosime prie skautiško laužo, bendrausime su vietinių regionų meninių kolektyvų ir kitais žymiais žmonėmis, šoksime, dainuosime skautiškas dainas ir dalysimės dienos įspūdžiais", – sako žygio iniciatorė VšĮ "Baltijos jūrų skautai" vadovė Jurgita Paškevičienė.

Rusnę planuojama pasiekti liepos 21 d., o liepos 24–25 d. – dalyvauti Klaipėdoje vyksiančioje Jūros šventėje, kurioje ypatingas dėmesys skiriamas tradiciniams ir istoriniams mediniams laivams.

Stulbinantys saulėlydžiai ir pelkės

Ši darbų serija – fotografo trejų metų darbo rezultatas – į Kauno rajono muziejų atkeliavo kaip festivalio "Kaunas Photo" dalis. Sekdamas Nemuno vingiais, Vokietijoje gyvenantis ir kuriantis V. Saloshanka Baltarusijoje, Lietuvoje ir Rusijoje fotografavo besikeičiantį kraštovaizdį minėtų šalių istorinės bei politinės realybės kontekste. Trys fotografijos serijos dalys kartu atskleidžia politinės santvarkos įtaką gamtos ir miesto pokyčiams. Kai stulbinantys saulėlydžiai apšviečia kraštovaizdį rožinėmis spalvomis, pasirodo nedirbamų Baltarusijos pelkių plotai ir kontrastuojančios Kaliningrado betono džiunglės.

Nemuno ištakų apylinkės Baltarusijoje – retai apgyvendinta, žmonių pamiršta teritorija, kur žemės ūkio veikla ir padargai primena praėjusį šimtmetį. Kai čia pat laukuose auginamos grūdų kultūros, duoną vietos gyventojai perka iš sunkvežimio-parduotuvės, vos kartkartėmis pravažiuojančios pro gyvenvietes. Vis dėlto gamtinė Baltarusijos dalis, o ypač Nemuno ištakos, pelkės, miškai kaip teritorijos forma šiandienėje Europoje – retenybė.

Kaliningrado jaunoji karta

Kaliningrado portretuose – jaunoji karta. Kol didžioji jų dalis tvarkingai apsirengusi karinėmis uniformomis, kiti jaunuoliai stebi saulėlydį virš aptrupėjusių betono blokų ar žaidžia nublukusių betoninių džiunglių kiemuose. Militaristinės nuotaikos dominuoja ne vien peizaže, bet taip pat jaučiamos ir gyvenimo ritme. Kaliningradas kaip šalis atribota nuo žemyninės Rusijos, atrodo, kad nuo Europos taip pat atsiriboja betoninėmis sienomis.

V. Saloshankos užfiksuota fotografinė kelionė Lietuvoje įtraukia humoro prieskonį. Fotografas pareigingai dokumentuoja, antrąją Lietuvos religija laikomo krepšinio lankus, įrengtus pačiose netikėčiausiose vietose: pritvirtintus prie pašiūrės ar garažo kaime, kitur – tiesiog tuščiame lauke. Fotoaparato objektyvas neaplenkė ir sunkvežimio, pilno uniformuotų kareivių, stovinčio tykioje kaimo aikštėje netoli bažnyčios ir senos dekoratyvinės patrankos prie įvažos į nedidelį miestelį.

Primena dabartinę įtampą

Trys skirtingos šalys, kerinti gamta, upės tėkmė, naujoji karta – visos šios sudedamosios dalys pasakoja apie viltį, ateitį, atgimimą. Tačiau karinės detalės, užfiksuotos V.Saloshankos fotografijose, suteikia aliuziją į sudėtingas problemas, kartu kalba apie šalių praeitį ir apie dabartinę įtampą.

V. Saloshanka gimė 1974 m. Minske, Baltarusijoje, pastaruosius šešiolika metų gyvena ir dirba Vokietijoje. Baigęs teisės studijas jis spontaniškai pasinėrė į fotografiją, vėliau ją studijavo Taikomųjų mokslų universitete Dortmunde, Vokietijoje. V.Saloshankos fotografijos yra plačiai eksponuotos įvairiuose pasaulio kraštuose. 2014 m. jo pirmosios fotografijų knygos projektas "Didelės viltys" nominuotas Autoriaus knygos apdovanojimui Arlyje, Prancūzijoje, o 2012–2014 m. šis projektas eksponuotas įvairiose knygų parodose Europoje ir Japonijoje.

Paroda veikia iki rugsėjo 30 d.

Sekmadienio rytą iš Klaipėdos išplaukė trys jauni bendraminčiai – rusniškis Domantas Laukevičius, kretingiškis Tomas Adomaitis ir klaipėdietis Kęstutis Kvaraciejus. Baidarininkai ryžosi 500 km kelionei Nemunu prieš srovę. Taip norima paraginti onkologinėmis ligomis sergančius žmones nenuleisti rankų ir nepasiduoti sraunią tėkmę primenančiai ligai.

Klaipėdietis K.Kvaraciejus su dviem bendraminčiais pasiryžęs įveikti Nemuną nuo jo vandenis plukdančių Kuršių marių iki Druskininkų.

Papasakoję apie šią idėją Klaipėdos Šv. Pranciškaus onkologijos centro darbuotojams bei broliams pranciškonams jie sulaukė pritarimo.

Kasdien baidarėmis numatoma įveikti apie pusšimtį kilometrų. Trijų bičiulių komanda plaukiančiuosius lydės sausuma. Šie žmonės pasirūpins, kad visą dieną irklavę vaikinai turėtų, kur pailsėti ir ką pavalgyti.

"Minijos baidarių" centras davė baidares, o "Neptūnas" parėmė vandeniu. Visa kita daroma savomis lėšomis.

„Turime vieną tikslą – palaikyti sergančiuosius ir paraginti Lietuvos žmones remti Onkologijos centrą. Mūsų santaupų būtų per mažai, bet plaukdami skleisime žinią, kaip centrą galima paremti", – kalbėjo K.Kvaraciejus.

Vyrai startavo sekmadienį liepos 26-ąją 11 val. Klaipėdoje, prie Jono kalnelio. Jeigu Nemuno srovė ir priešinis vėjas nesugadins jų planų, Druskininkus vaikinai pasiekti žada po dešimties dienų. Pakeliui jie susitiks su Rusnės, Panemunės, Smalininkų, Veliuonos, Raudondvario, Kauno, Birštono, Alytaus, Merkinės bei Druskininkų gyventojais.

Nuo penktadienio Birštone nebeveikia keleivius per Nemuną kėlęs keltas.

Birštono savivaldybė pranešė, kad keltas neveikia dėl techninių gedimų.

Pasak savivaldybės, iki liepos 1 dienos į kitą Nemuno pusę bus galima nuvykti autobusu.

Birštono gyventojus savivaldybės autobusas į kitą Nemuno krantą ir atgal veš nemokamai.

Tvarkaraštis

Autobusas nuo prekybos centro „Iki“ išvyks 7.00 val., 12. 00 val., 17.30 val. (darbo dienomis);

o iš kitos Nemuno pusės, iš prieplaukos aikštelės, Kampiškių gatvėje, išvyks 7.30 val., 12.30 val. ir 18.00 val. (darbo dienomis).

Tikimasi, kad nuo liepos 1 d. į kitą Nemuno pusę bus galima ir vėl nuvykti keltu. 

Birštono savivaldybės administracija labai atsiprašo už nepatogumus.