Bendrai visi trys šalies oro vartai rugsėjo mėnesį aptarnavo kiek daugiau nei 100 tūkst. keleivių. Daugiausia žmonių keliavo per Vilniaus oro uostą – čia aptarnauta 66 tūkst. keleivių. Per Kauno oro uostą keliavo 23 tūkst., o Palangos – 11 tūkst. žmonių. Šie skaičiai yra beveik perpus mažesni nei rugpjūčio mėnesį – tuo laikotarpiu Lietuvos oro uostai fiksavo 212 tūkst. keliavusiųjų.

Anot Lietuvos oro uostų, skaičiuojama, kad rugsėjį šalies oro uostai aptarnavo ir 13,3 proc. mažiau skrydžių nei rugpjūčio mėnesį. Be to, bendrai pasiūlyta ir mažiau vietų lėktuvuose – rugsėjį skaičius siekia 304 tūkst., kai prieš mėnesį fiksuota 364 tūkst. vietų.

Rugsėjį šalies oro uostuose vyko daugiau kaip 68 krypčių skrydžiai, kai, lyginant su rugpjūčio mėnesiu, jų vyko 72.

Vertindamas praėjusio mėnesio rezultatus, Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas sako įžvelgęs, kad pildosi dar vasaros viduryje teiktos prognozės, kad dėl griežtėjančių ir labai nevienodų keliavimo sąlygų keleivių srautas rudens ir žiemos laikotarpiu turėtų vėl sustoti augti ir galimai pradės mažėti.

„Tenka konstatuoti, kad liūdnasis aviacijos scenarijus dėl mažėjančių keleivių srautų šaltajam sezonui pildosi. Daugelis nuolatinių keliautojų vengia tai daryti dabar ne dėl pandemijos baimės, o dėl nenuoseklių ribojimų šalyse, kurie įvedami nederinant su kitomis valstybėmis. Tai kol kas yra pagrindinis trukdis daugeliui keliaujančių žmonių“, – pranešime cituojamas A. Stikliūnas.

Pasak vadovo, būtina veikti vieningai ir ieškoti sprendimų situacijai keisti tariantis tarpvalstybiniu, Europos Sąjungos lygiu. Kitu atveju turizmo ir aviacijos sektoriai, kuriuose dirba tūkstančiai žmonių, patirs dar didesnių iššūkių jau artimiausiu metu.

Kelionė į oro uostą – greita ir paprasta

„Lietuvos oro uostų siekis – tapti patogia kelionių vieta visiems keliautojams. Todėl nuolatos siekiame teikti tokias paslaugas, kurios nesukeltų jokių sunkumų ir keleiviams su specialiaisiais poreikiais, šiuo atveju – ribotos judėsenos asmenims. Stengiamės užtikrinti, kad jie patirtų kuo mažiau iššūkių, gerai jaustųsi ir keliautų sklandžiai“, – teigia Lietuvos oro uostų Keleivių patirties valdymo skyriaus vadovė Rasa Petraitienė.

Vienas iš aktualiausių klausimų, kylančių ribotos judėsenos žmonėms, kuriems kelionėje reikalingas neįgaliojo vežimėlis, elektrinė neįgaliojo kėdė arba elektrinė kėdė: kaip patogiai pasiekti Lietuvoje esančius oro uostus?

Į Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus nesudėtinga atvykti automobiliu, viešuoju transportu arba taksi. Tačiau dažnai judėjimo negalią turintiems keleiviams reikia specialaus, jų poreikiams pritaikyto transporto. „Lietuvos oro uostai bendradarbiauja su Nacionaliniu socialinės integracijos institutu, teikiančiu paslaugą „Socialinis taksi“, bei „Maltos ordino“ pagalbos tarnyba, specialiųjų poreikių turintiems keleiviams teikiančia paslaugą „Važiuojam“, – primena R. Petraitienė. Apie jas visa informacija nurodoma ir oro uostų interneto svetainėje.

Automobiliams, kuriais atvyksta ribotos judėsenos keleiviai, yra rezervuotos vietos arčiausiai oro uostų keleivių terminalų. Jos pažymėtos specialiais ženklais, nuolat prižiūrima, kad nebūtų užimtos kitų transporto priemonių.

Pasinaudokite pagalbos teikimo paslauga

Periodiškai vykdomos specialiųjų poreikių keleivių apklausos rodo, kad kas antras negalią turintis keleivis jau yra naudojęsis pagalbos teikimo paslauga oro uoste ir apie ją žino, tačiau kai kuriems tai – vis dar naujiena.

Norime, kad kelionė oro uoste būtų sklandi, nekeltų trukdžių, todėl ribotos judėsenos keleiviams suteikiama pirmenybė atlikti aviacijos saugumo patikros bei pasienio kontrolės procedūras, jiems nereikia laukti eilėje.

Judėjimo negalią turintys ir ne pirmą kartą lėktuvu skrendantys keleiviai jau žino, kad perkant bilietus iš oro linijų bendrovės ar kelionių agentūros, iš karto galima užsakyti šią paslaugą. Užtenka pažymėti, kad bus reikalinga pagalba. Tokiu atveju oro linijų bendrovės perduoda informaciją oro uostams, kurie planuoja ir teikia pagalbą tiek išvykstantiems, tiek atvykstantiems keleiviams. Svarbu paminėti, kad atvykę darbuotojai ne tik prižiūri, kad judėjimo negalią turintys asmenys patogiai pasiektų lėktuvą, bet gali, jei tik to pageidaujama, visose oro uosto erdvėse keleiviui padėti judėti, stumti vežimėlį.

R. Petraitienė teigia, kad visgi dažnai sulaukiama klausimo iš prieš pat planuojamą kelionę traumą patyrusių žmonių,  ką daryti, kai judėjimas apribotas ir sukelia nepatogumų, o iš anksto pagalbos teikimo paslauga nebuvo neužsakyta. „Siekiame teikti kokybiškas paslaugas, tinkamai suplanuoti pagalbą teikiančių darbuotojų laiką bei pasiruošti, todėl rekomenduojame apie pagalbos poreikius informuoti likus 48 val. iki skrydžio. Tačiau jei to padaryti nepavyko ir apie pagalbos poreikius pranešite jau būdami oro uoste – paspaudę terminale esančius pagalbos iškvietimo mygtukus ar pranešę darbuotojams prie registracijos stalo – ne bėda. Tik tokiu atveju gali tekti kiek ilgiau palaukti, kol atvyks pagalbą teikiantis personalas“, – teigia specialistė.

Surasti tokį pagalbos iškvietimo mygtuką sostinės oro uoste galima centrinėje automobilių stovėjimo aikštelėje (PC), taip pat prie autobusų stovėjimo aikštelės ir išvykstančiųjų keleivių išlaipinimo vietoje, antrame keleivių terminalo aukšte, šalia įėjimo į išvykimo salę. Kauno oro uoste šie mygtukai įrengti ilgalaikės automobilių stovėjimo aikštelės (P1) mokėjimo kasoje, taip pat trumpalaikių automobilių stovėjimo aikštelių (P2) mokėjimo kasose. Palangos oro uosto keleiviai pagalbos mygtuką ras trumpalaikės automobilių stovėjimo aikštelės (P1) mokėjimo kasoje bei pačiame keleivių terminale. Ribotos judėsenos keleiviams, tiek atvykusiems, tiek išvykstantiems, pagalba oro uoste teikiama nemokamai ir apima pasitikimą bei palydą per visas oro uosto procedūras iki įlaipinimo į lėktuvą arba į pasirinktą transportą, išvykstant iš oro uosto. Daugiau informacijos apie tai galima rasti čia.

„Norime, kad kelionė oro uoste būtų sklandi, nekeltų trukdžių, todėl ribotos judėsenos keleiviams suteikiama pirmenybė atlikti aviacijos saugumo patikros bei pasienio kontrolės procedūras, jiems nereikia laukti eilėje“, – informuoja Lietuvos oro uostų Keleivių patirties valdymo skyriaus vadovė R. Petraitienė.

Žinotina, kad oro uostų infrastruktūra yra pritaikyta ribotos judėsenos keleiviams. Įrengti jų poreikiams pritaikyti tualetai, liftai atvykimo ir išvykimo terminaluose, automatiniai varteliai.

Jei reikalingas laikinas neįgaliojo vežimėlis

Anot R. Petraitienės, įprastai ribotos judėsenos keliautojams nekyla jokių problemų dėl naudojimosi asmeniniu neįgaliojo vežimėliu oro uoste. Keleiviai, negalintys eiti ilgų atstumų, turintys traumų, oro uoste taip pat gali laikinai pasinaudoti neįgaliojo vežimėliu. Reikiamą pagalbą suteiks ir vežimėlį paskolins lydintis oro uosto atstovas. Užsakant pagalbą reikia tik informuoti, kokio pobūdžio pagalba ir įranga bus reikalinga. Jei keleivis juda savo asmeniniu neįgaliojo vežimėliu, jis bus naudojamas oro uoste iki įlaipinimo į lėktuvą. Keleivio įlaipinimas arba išlaipinimas iš lėktuvo vykdomas naudojant specialią, tam pritaikytą įrangą – trapą arba automobilį ambuliftą.

„Norėčiau priminti, kad skrydžio metu keleivio mechaninis ar elektrinis vežimėlis gabenamas kaip bagažas ir už jo saugų transportavimą atsako oro linijų bendrovė. Taip pat ribotos judėsenos keleiviai savo poreikiams nemokamai gali gabenti lėktuvu ne daugiau kaip du vienetus judėjimui reikiamos įrangos“, – pastebi R. Petraitienė.

2018 m. per Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus keliavo daugiau kaip 11 tūkst. specialiųjų poreikių turinčių keleivių, dauguma iš jų – judėjimo negalią turintys keleiviai.

Patyrę keliautojai žino, kad užkandžiai oro uoste ar lėktuve dažnai yra žymiai brangesni negu prekybos centre. Į lėktuvą įsinešamiems skysčiams ir tam tikriems maisto produktams gali būti taikomi apribojimai, tačiau vykstant į tolimą kelionę ir ekskursiją autobusu apribojimų gėrimams ir maisto produktams praktiškai nėra, bet netinkamas vieno keleivio pasirinkimas gali sugadinti kelionės įspūdžius ir greta sėdintiems žmonėms.

Didžiausio šalyje prekybos tinklo „Maxima“ maisto gamybos ekspertas Aidas Poleninas į kelionės planą siūlo įtraukti klausimą, kokį maistą valgysite ilgos kelionės metu – lėktuve ar autobuse.

Maisto ekspertas A. Poleninas pateikia 5 patarimus, kurie pravers mėgstantiems keliauti.

Pasirūpinkite vandeniu. Kelionėje, norėdami numalšinti troškulį rinkitės ne saldžiuosius gėrimus, bet vandenį arba arbatą. Prisiminkite, kad į lėktuvo saloną rankiniame bagaže leidžiama įsinešti skysčius, supiltus į 100 ml talpos indus, o visi gėrimai tokiuose mažuose buteliukuose turėtų tilpti atskiriame, ne didesniame kaip 1 litro talpos, skaidriame, uždaromame plastikiniame maišelyje. Tokiuose nedidelio tūrio induose, ko gero, troškuliui numalšinti vandens ir nepakaks, tačiau visad galima su savimi pasiimti gertuvę, kurią pripildysite vandeniu oro uoste, praėjus aviacinio saugumo patikrą.

Autobuse ribojimų skysčiams nebus. Todėl, visų pirma, nepamirškite apsirūpinti vandeniu. Tik vietoj vieno didelio butelio geriau pasiimkite kelis mažesnius. Didelis butelis krepšyje ar kuprinėje bus sunki našta, jeigu per ekskursiją teks nemažai vaikštinėti.

Išlaikykite mitybos balansą. Žvalumo ir gerai savijautai įtakos turi kelionei pasirinkti maisto produktai. Pasistenkite rinktis sau įprastus, lengvai paruošiamus maisto produktus.

Subalansuotos mitybos pagrindą sudaro duonos gaminiai. „Mūsų konditerių kasdien kepamos duonelės ir bandelės puikiai tinka sumuštiniams, kuriuos galite iš anksto susiruošti kelionei. Jeigu sumuštinį tepsite ant prancūziškos bandelės, kuri kainuoja vos 0,16 euro, pavyks nemažai sutaupyti, nes panašus sumuštinis oro uosto kavinėje ar lėktuve kainuos kur kas brangiau. Taip pat galite rinktis ir paruoštus trikampius sumuštinius su kumpiu, vištiena, lašiša ar vegetarišku įdaru. Toks sumuštinis vidutiniškai kainuoja nuo 1 iki 2 eurų. Tai bus žymiai pigiau nei, tarkim, pirkti pietus lėktuve“, – sako maisto gamybos ekspertas.

Užkandžiams – ir daržovių įvairovė. Šviežių daržovių pasirinkimas prekybos tinkle šiuo metu yra itin gausus ir vasariškas. Todėl keliautojai turėtų pasinaudoti proga pasimėgauti sveikais užkandžiais. 

Vyšniniai pomidorai, paprikų šiaudeliai ir morkytės yra kelionei itin tinkamas maistas, mat nuplautos ir supjaustytos daržovės kambario temperatūroje nesuges net keletą valandų. Mažuosius pomidorus tiesiog nuplaukite, papriką nuplaukite, nusausinkite ir supjaustykite riekelėmis, morkas geriausia rinktis mažytes, kurias užteks gerai nuplauti ir nereikės smulkinti.

Taupykite vietą. Daržoves ir sumuštinius geriausia laikyti sandariame hermetiškame indelyje arba sudėti į popierinį ar vienkartinį plastikinį maišelį. Toks sprendimas pasiteisins tiek rankiniame bagaže per skrydį lėktuvu, tiek ir keliaujant autobusu.

Jeigu kelionės metu norite mėgautis vaisiais, obuolį ar bananą į lagaminą įsidėkite taip, kad kiti daiktai jų neužspaustų ir neapgadintų, antraip vaisiai neteks geros išvaizdos ir ims greičiau gesti.

Gerbkite kitus keleivius. Švelnus banano kvapas neturėtų dirginti greta sėdinčių keleivių, tačiau aitraus aromato sūris, žuvies konservai ar net lupamas apelsinas iškart atkreips aplinkinių dėmesį. Dalis žmonių kvapams yra labai jautrūs. O, pavyzdžiui, riešutams alergiški keleiviai gali išsigąsti, jeigu greta jų išsitrauksite pakuotę žemės riešutų ar „Studentų maisto“ riešutų rinkinį. Mat netyčia į alergiško žmogaus organizmą patekęs net ir labai mažas riešuto trupinys gali sukelti didelių sveikatos problemų.

Todėl prieš traukiant savo maisto produktus iš lagamino geriausia mandagiai pasiteirauti greta sėdinčių keleivių, ar jie neprieštarauja. Galbūt jie taip pat atsidarys lagaminus ir pasiūlys surengti bendras vaišes, o kelionė taps dar šaunesnė.

Per pastaruosius 6 mėnesius Lietuvos oro uostuose skrido 3,09 mln. keleivių, įvyko 29,9 tūkst. skrydžių, pervežta 7,95 tūkst. t krovinių, praneša bendrovė. Pasak Lietuvos oro uostų vadovo Mariaus Gelžinio, visi šie skaičiai lenkia praėjusių metų aviacinius rodiklius.

„Pirmąjį šių metų pusmetį ne tik išlaikėme augimą, bet ir pagerinome sėkmingiausių 2018 m. pusmečio rekordus: keleivių skaičius jau padidėjo 5 proc., skrydžių skaičius – 1 proc., pervežta 6 proc. daugiau krovinių. Gerėjo ne tik bendra Lietuvos oro uostų statistika, bet ir paskiri Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų rodikliai“, – pranešime cituojamas Lietuvos oro uostų vadovas M. Gelžinis.

Vilniuje keleivių skaičius per pusmetį išaugo iki 2,4 mln., Kaune – iki 545 tūkst., Palangoje – iki 156 tūkst. Tačiau, nors solidžiausiai aviacijos statistikos apžvalgoje atrodo didžiausi šalyje Vilniaus oro vartai, sparčiausias augimas fiksuotas antrame pagal dydį – Kauno oro uoste.

Anot Lietuvos oro uostų, visų Lietuvos oro uostų krypčių skaičius per pusmetį priartėjo prie 100 – iš šalies oro vartų galima kilti net 91 kryptimi.

Populiariausios šalys oro uostuose išlieka nepakitusios: 20 proc. visų keleivių iš Lietuvos skrenda į Jungtinę Karalystę, 10 proc. – į Vokietiją, 9 proc. – į Norvegiją. Toliau rikiuojasi Italija, Danija, Ukraina.

Daugiausia iš Lietuvos oro uostų skrendama į Londono Lutono oro uostą (10 proc. visų keleivių), Kopenhagos ir Rygos oro uostus (po 5 proc.) keleivių. Taip pat į Varšuvos Šopeno, Londono Stanstedo, Kijevo Boryspilio oro uostus.

Lietuvoje įsitvirtinusios žemų kaštų oro bendrovės: 34 proc. visų keleivių pirmąjį metų pusmetį perskraidino airių „Ryanair“, 22 proc. – vengrų „Wizz Air“ oro linijos, 8 proc. – latvių „Air Baltic“. Toliau populiariausiųjų oro linijų sąraše rikiuojasi „GetJet Airlines“, „LOT Polish Airlines“, „Scandinavian Airlines“.

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2018 m. jie aptarnavo 6,3 mln. keleivių ir 61 tūkst. skrydžių. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc.

Viena Prancūzijos orlaivių kompanija siūlo neįprastą pramogą – galimybę į pilis netoli sostinės Paryžiaus pažvelgti iš dirižablio.

Penkių aukštų namo dydžio dirižablis tykiai sklendžia virš šiaurės Prancūzijos – toks vaizdas tikriausiai nelabai įprastas. Tačiau nuo šiol tokia pramoga prieinama kiekvienam pasiryžusiam už tai sumokėti: valandos trukmės skrydis virš Versalio rūmų ir pilių netoli Prancūzijos sostinės Paryžiaus kainuoja 450 eurų.

Dirižablyje telpa 12 keleivių. Maždaug 60–80-ies kilometrų per valandą greičiu sklendžiantį orlaivį valdo du pilotai.

„Tai visai kitoks jausmas, nei skrydis įprastu lėktuvu: skrendame daug lėčiau ir žemiau. Kylant ir leidžiantis orlaivis panašesnis į sraigtasparnį, o valdyti jį reikia lyg laivą“, – pasakoja pilotė Kate Bord.

Skrydžiai virš paties Paryžiaus griežtai draudžiami, tad dirižablis sklando netoli Paryžiaus – akyli keleiviai gerai įsižiūrėję horizonte gali pastebėti Eifelio bokšto kontūrus.

Daug laiko praėjo nuo tada, kai netoli Niujorko 1937-aisiais dirižablis užsidegė ir žuvo 36 žmonės. Šiuolaikiniai vadinamieji „cepelinai“ gerokai saugesni – jie užpildomi inertinėmis helio dujomis, ne tokiomis pavojingomis kaip anksčiau tam naudotas vandenilis.

Pilotė teigia, kad dirižablis – saugiausia oro transporto priemonė.

„Dujos inertiškos, skrendame lėtai, todėl jeigu ir kristume, viskas vyktų labai sulėtintai“, – tikina K. Bord.

Kompanijos atstovai teigia, kad orlaiviu, talpinančiu 8,5 tūkst. kubinių metrų helio dujų ir sunaudojančiu 50 litrų degalų per valandą, jie siūlo ekologišką ir tylų būdą pasiskraidyti.