Likusioje šalies dalyje pagrindiniai keliai daugiausia sausi.

Oro temperatūra ryte siekia nuo 1 laipsnio šalčio iki 3 laipsnių šilumos. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dieną daugelyje rajonų numatomi krituliai, vyraus lietus. Aukščiausia oro temperatūra sieks nuo 5 iki 10 laipsnių šilumos.

Pasak kelininkų, šiaurės rytų Lietuvoje krašto ir didesnio eismo intensyvumo rajoniniuose keliuose vietomis susiformavęs plikledis, kitur šalyje šie keliai šlapi, vietomis su pažliugusio sniego provėžomis, slidūs.

Mažesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai visoje šalyje yra provėžoti, slidūs, vietomis padengti prispausto arba sniego sluoksniu.

Didžiojoje šalies dalyje rytą buvo dulksna arba silpnas lietus, tik pietvakarių ir pietų Lietuvoje – be žymesnių kritulių. Oro temperatūra svyravo nuo 2 iki 6 laipsnių šilumos.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dieną daugelyje rajonų protarpiais krituliai – lietus, pereinantis į šlapdribą ar snygį. Vėjas vakarų, šiaurės vakarų, pereinantis į šiaurės, 7–12 m/s, kai kur gūsiai 15–18 m/s. Oro temperatūra pirmoje dienos pusėje nuo 2 iki 6 laipsnių šilumos. Vėliau oras šals. Vakare temperatūra bus nuo 0 laipsnių iki 5 laipsnių šalčio. Daug kur susiformuos plikledis.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, vakariniuose rajonuose vietomis silpnas lietus, kitur šalyje be kritulių. Oro temperatūra – nuo 8 iki 12 laipsnių šilumos.

Ateinančią naktį daug kur numatomi trumpi lietūs. Oro temperatūra svyruos nuo 0 iki 5 laipsnių šilumos, pajūryje – iki 8 laipsnių šilumos.

Šalyje be kritulių. Oro temperatūra nuo 2 laipsnio šalčio iki 3 laipsnių šilumos, pajūryje nuo 3 iki 5 laipsnių šilumos.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dieną be kritulių, tik vakare kai kuriuose vakariniuose rajonuose palis. Vėjas pietų, vakare pereinantis į pietvakarių, vakarų, 8–13 m/s, pajūryje gūsiai 15–17 m/s. Aukščiausia oro temperatūra nuo 11 iki 16 laipsnių šilumos.

Lietuvoje valstybinės reikšmės kelių dangos daugiausia drėgnos, vietomis yra šlapių kelių ruožų, praneša Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dieną vietomis, daugiausia šalies rytuose, numatomi nedideli krituliai (vyraus lietus, dulksna). Pūs stiprus pietryčių vėjas, vietomis gūsiai sieks 15–18 m/s. Aukščiausia oro temperatūra nuo 3 iki 8 laipsnių šilumos.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, beveik visoje Lietuvoje – lietus arba dulksna. Oro temperatūra – nuo 4 iki 9 laipsnių šilumos.

Dieną daug kur palis, vyraus nedidelis lietus, dulksna. Oro temperatūra svyruos nuo 7 iki 12 laipsnių šilumos.

Oro temperatūra rytą svyravo nuo 0 iki 5 laipsnių šilumos.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dieną protarpiais palis. Vėjas pietvakarių, pereinantis į vakarų, šiaurės vakarų, 8–13 m/s, daug kur gūsiai 15–20 m/s.

Aukščiausia oro temperatūra nuo 6 iki 11 laipsnių šilumos.

Kalcio chloridas reaguoja su dangoje esančiu kalcio hidroksidu ir taip atsiranda kalcio oksichloridas. Jis dar yra žinomas, kaip „CAOXY“. Ši medžiaga plečiasi betone ir todėl jis įtrūksta, tačiau mokslininkai teigia, kad bakterijos gali padėti išspręsti šią problemą.

Dr. Yaghoob’as Farnam’as drauge su kolegomis iš Filadelfijos Drexel’io universiteto pradėjo tyrinėti bakterijas, vadinamas Sporosarcina pasteurii.

Įvaldę procesą, kuris yra žinomas, kaip „mikroorganizmų sukeliamas kalcio karbonato nusodinimas“, mokslininkams pavyko pasiekti, jog šie mikrobai kalcio chloridą (druską) paverstų į kalcio karbonatą – įprastą cemento medžiagą.

Mokslininkai pradėjo maišyti Sporosarcina pasteurii bakterijas su cementu, kuris naudojamas tiesiant kelių dangas. Jie pagamino seriją tokio betono mėginių ir juos 28 dienas veikė kalcio chlorido tirpalu.

Vėliau gautus rezultatus mokslininkai palygino su tradiciniais betono mėginiais, kurie yra įprastai naudojami tiesiant kelius. Ir betone, kuriame buvo šių bakterijų, buvo gerokai mažesnis „CAOXY“ lygis. Tai reiškia, kad bakterijos atliko savo darbą ir kalcio chloridą pavertė kalcio karbonatu bei neleido susidaryti kalcio oksichloridui ir taip didinti betono įtrūkių skaičiaus.

Be to, analizuojant šio betono mikroporas ir tai, kaip jis reagavo į akustines vibracijas, nustatyta, kad naujoji betono medžiaga iš esmės visiškai nenukentėjo. Panašu, jog dėl bakterijų egzistavimo betone ir kalcio karbonato jame susidarymo, betonas laikui bėgant netgi sustiprėjo.

Gera žinia tokio betono yra ir ta, kad Sporosarcina pasteurii yra natūralios bakterijos ir jos nėra patogeniškos, tad toks betonas nekelia jokio pavojaus aplinkai ir žmonių sveikatai.