Antanas prisimena, jog pirmiausiai jam buvo skirtas gydymas nuo hepatito C vaistais, vėliau prasidėjo COVID-19 pandemija, buvo išvykęs į užsienį, tad sveikatos kurį laiką nesitikrino.

„Grįžęs į Lietuvą apsilankiau pas gydytojus. Vizito metu buvo pastebėti piktybiniai židiniai kepenyse“, – prisiminė vyras.

Lėtinės kepenų ligos labai dažnai nesukelia jokių skundų pacientams, dažnai nustatomos, kai liga jau toli pažengusi, tenka kovoti su komplikacijomis. 

„Pirminis kepenų ląstelių vėžys klastingas tuo, kad gali išsivystyti jau sergant įvairios kilmės kepenų ciroze, tačiau gali išsivystyti ir be jos, – sakė docentė. – Iš kitų onkologinių ligų pirminis kepenų ląstelių vėžys išsiskiria tuo, kad galimas paciento pilnas pasveikimas atlikus kepenų transplantaciją.“

Paciento būklė buvo gera, jis neturėjo žymaus kepenų funkcijos nepakankamumo, tačiau pagrindinė gydytojų užduotis buvo suvaldyti onkologinės ligos progresavimą tam, kad pacientas sulauktų kepenų transplantacijos – tai yra vienintelis efektyvus gydymo metodas pacientams, sergantiems pirminiu kepenų ląstelių vėžiu, kai jau išsivysčiusi kepenų cirozė. Kepenų transplantacijos Antanas laukė beveik vienerius metus.

„Tinkamo donorinio organo laukimo periodu Kauno klinikų Radiologijos klinikos gydytojas radiologas dr. Andrius Pranciulis piktybinius židinius embolizavo chemoterapiniais preparatais, t. y., buvo užkimštos piktybinį židinį maitinančios kraujagyslės, ir taip sustabdytas ligos progresavimas“, – pasakojo doc. I. Valantienė.

Doc. Irena Valantienė. Kauno klinikų nuotr.

Neatsiradus naujiems židiniams ir pavykus sumažinti jau esamus, Antanui, sulaukusiam tinkamo donorinio organo, buvo sėkmingai atlikta kepenų transplantacija, kuriai vadovavo Kauno klinikų Chirurgijos klinikos Kasos, kepenų ir tulžies latakų chirurgijos skyriaus vadovas doc. Tomas Vanagas ir abdominalinės chirurgijos gydytojas prof. Albertas Daukša.

Pacientas šiuo metu jaučiasi gerai ir nedrąsiai džiaugiasi nauja pradžia bei grįžimu į aktyvų socialinį gyvenimą.

„Pradžioje mūsų susitikimai su pacientu bus dažnesni, aktyviai stebėsime jo kepenų būklę. Laikui bėgant tiek vizitai, tiek imunosupresininių vaistų kiekiai mažės, tačiau mūsų draugystė tęsis visą gyvenimą“, – sakė doc. I. Valantienė.

„Antanas – pavyzdys, kad taikant visapusišką gydymą galimas pilnas pasveikimas. Tokių sėkmės istorijų mūsų pacientų tarpe ne viena ir visos jos – paskata kitiems sergantiesiems nenuleisti rankų ir nedvejoti kepenų transplantacija, išgirdus pirminio kepenų ląstelių vėžio diagnozę“, – drąsino docentė.

Kiekvienais metais antrąjį spalio šeštadienį minima Pasaulinė organų donorystės ir transplantacijos diena. Jos metu siekiama priminti visuomenei organų donorystės svarbą donorinio organo laukiantiems asmenims.  Šiuo metu Lietuvoje organų transplantacijos laukia apie 300 žmonių.

Aukštadvaryje gyvenanti Liusia Samuilienė – moteris, visą gyvenimą paskyrusi medicinai ir pacientams. Tačiau ir ją pačią užklupo klastinga liga. Sveikata pradėjo blogėti maždaug prieš penkerius metus.

„Rado metastazes, išplitusį vėžį į visą kairę kepenų pusę“, – pasakojo moteris.

Negana diagnozės, teko atsimušti ir į neįtikėtiną biurokratijos sieną. Skirtas vaistas netiko, o gydytojai moteriai jau nebeteikė daug vilties išgyventi. Gydymo būdų, kurie galėtų padėti, ėmėsi ieškoti visa šeima, tarp jų ir dukra Aistė, dirbanti advokate.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Liko tokie variantai: paliatyvus gydymas, kas reiškia, kad išgyvenamumas – apie keturis mėnesius, arba ieškoti kito gydymo. Buvo surastas inovatyvus vaistas, kuris Lietuvoje nekompensuojamas“, – istorijos eigą pasakojo dukra.

„Medikai pakonsultavo ir nusprendė, kad procesas labai greitai plinta, ir jeigu aš negausiu tų vaistų, tai neaišku, kaip čia viskas pasibaigs, gal ir greitas tas finišas bus. Vaistus mes patys pirkome“, – prisiminė Liusia.

Pradėjus vartoti naujus vaistus, moters kepenis naikinęs vėžys beveik atsitraukė.

„Gavosi tas efektas, kad stabilizavosi, daugiau neplito metastazės. Na, aišku, mes begaliniame džiaugsme buvome, kad taip yra ir kad yra šansas dar kažkiek išgyventi, – džiugiais gydymo rezultatais dalijosi moteris. Tačiau tikę vaistai buvo labai brangūs. – Viena injekcija – maždaug 1 200 eurų“, – sumą įvardijo Liusia.

Valstybė vaistus kompensuoti atsisakė, sprendimus priėmė Labai retų ligų komisija.

„Tris kartus atsisakė, tris kartus teismai nurodė, kad turi būti priimtas motyvuotas sprendimas“, – pasakojo A. Samuilytė.

Situaciją pakomentavo ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) strateginio planavimo skyriaus vyr. specialistė Jolanta Sinkevič. „Komisija susideda iš penkių žmonių ir ten yra nagrinėjami prašymai. Visi prašymai yra labai unikalūs. Apie 70–80 proc. yra tenkinama“, – sakė ji.

Tačiau į laimingųjų gretas Liusios atvejis nepapuolė. Ji vaistus pirko už savo, artimųjų ir buvusių pacientų paaukotus pinigus.

„Čia yra specifiška situacija dėl to, kad tai yra labai reta būklė. Liūdesys yra tame, kad turėjome praeiti tokius sunkius teisinius kelius. Mama kovojo su onkologine liga, aš, kaip teisininkė, prisiėmiau misiją ieškoti, ką gi galima būtų padaryti, kad sustabdyti tą visą biurokratiją“, – apie dvigubą kovą pasakojo dukra.

Retomis ligomis sergantiems pacientams paprastai svarbi kiekviena diena, o užburtame rate šeima sukosi kelerius metus. Galiausiai tik dabar pavyko pasiekti teisinę pergalę.

„Iš komisijos į apeliacinę, vėl atgal, tada pirma instancija, tada vėl apsiskundžiam. Kad gautume žalos atlyginimą – būtent tokį procesą, – dabar jau su ironiška šypsena praeitą kelią prisiminė dukra Aistė. – Yra labai didelis liūdesys, nes, įsivaizduokim, tai yra ketveri metai kovos. Dažnas pacientas apskritai neišgyvena tokio laikotarpio“, – apie kitų atvejus svarstė ji.

„Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) praeitą savaitę priėmė galutinį sprendimą, kuriuo buvo paliktas galioti pirmos instancijos teismo galutinis sprendimas, juo pareiškėjai buvo priteista beveik 30 tūkst. eurų turtinės žalos atlyginimui ir 5 tūkst. eurų ne turtinės žalos atlyginimui“, – pagaliau galutinį sprendimą pakomentavo teisėjas Ramūnas Galiauskas.

Tai yra tiesiog stebuklas, kad viskas taip pavyko. Tačiau ne visi šiai kovai ryžtasi.

„Tai yra tiesiog stebuklas, kad viskas taip pavyko, – šypsojosi Aistė. Tačiau ne visi šiai kovai ryžtasi. – Žmonės nekovoja, ta kova yra brangi. Žmonės nuleidžia rankas.“

Procesas užsitęsė dar ir dėl to, nes valstybė ilgiau nei metus negalėjo apsispręsti, kas pinigus turi išmokėti.

„Vis dėlto Valstybinė ligonių kasos (VLK) apsiskundė, vadinasi, procesas metus įsišaldo“, – teisines vingrybes paaiškino Aistė.

„Čia iš dalies galima atsiprašyti ir pareiškėjos, tačiau administracinių teismų darbo krūvis yra toks, kad LVAT savo eilės laukia tūkstančiai nagrinėtinų bylų, kadangi retų būklių nustatymo komisija nėra juridinis asmuo, tai ją turėtų atstovauti tiek SAM, tiek VLK. Iš šių abiejų institucijų buvo priteistas žalos atlyginimas, nors formaliai nurodoma, kad atlyginimas priteisiamas iš Lietuvos valstybės“, – paaiškino šios bylos trukmės motyvus teisėjas R. Galiauskas.

Šeima viliasi, kad jų istorija taps įkvėpimu ir kitiems pacientams, kurie išgirdę neigiamą institucijų atsakymą su juo susitaiko ir nebemato prasmės kovoti.

„Buvo žaizdoti delnai, padai, tų vaistų netoleravau. Tada galvojom, ką daryti“, – anuomet kalbėjo Liusė Samuilienė.

Anot Liusės dukters, ligonei buvo likęs tik paliatyvus gydymas ir morfinas, tačiau gydytojai pradėjo taikyti imunoterapiją – gydymą, kuris veikia ne vėžį, o skatina patį organizmą su juo kovoti.

„Tokio pobūdžio paciento vidutinis išgyvenamumas nutraukus gydymą yra trys su puse mėnesio. Tai reiškia, kad 2019 metų birželį jau pacientė būtų mirusi. O ji vis dar yra gyva dėl šio vaisto, tad taip ciniškai sakyti, kad nėra įrodymų, jog vaistas yra veiksmingas, nereikėtų“, – kalbėjo pacientės dukra, advokatė Aistė Samuilytė.

Veiksmingas, bet brangus. Valstybei atsisakius vaistus kompensuoti, Liusė juos pirko už savo santaupas, artimųjų ir buvusių pacientų paaukotus pinigus. Kas dvi savaites teko pakloti po pustrečio tūkstančio eurų. Dėl gydymo kompensacijos Liusė kreipėsi į teismą.

„Pati pacientė, kuri 40 metų atidavė pacientų gydymui su šeimos pagalba nusprendė, kad jeigu bus gyva, kovos iki galo, jog suformuotų teismų praktiką“, – tęsė A. Samuilytė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Stengiamasi todėl, kad kiti ligoniai lengviau gautų gyvybei reikalingą gydymą. Per 30 mėnesių net trys teismo sprendimai buvo palankūs pacientei, tačiau komisija vis tiek atsisakė vaistus kompensuoti. Galiausiai pavyko išsireikalauti ne tik, kad vaistai būtų kompensuojami, prisiteisti apie 30 tūkst. eurų už patirtas išlaidas, bet ir penkis tūkstančius eurų moralinės kompensacijos.

„Šis procesas vyko gana ciniškai, kadangi neatžvelgta apskritai į jokius medicininius įrodymus, kuriuos teikia tiek chemoterapeutų draugija, tiek gastroenterologų draugija, kurie teigia, kad tas vaistas yra veiksmingas. Jos būklė yra labai reta, tad kol teismas nenurodė, vaistų veiksmingumo komisija iš viso nevertino“,  – pasakojo A. Samuilytė.

Šis procesas vyko gana ciniškai, kadangi neatžvelgta apskritai į jokius medicininius įrodymus, kuriuos teikia tiek chemoterapeutų draugija, tiek gastroenterologų draugija, kurie teigia, kad tas vaistas yra veiksmingas.

Kodėl ilgai nesutiko kompensuoti gydymo net teismui nurodžius, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paaiškinti galinčio pašnekovo nerado, tik atsakė raštu, kad priimdama sprendimą kompensuoti gydymo išlaidas komisija remiasi tik vaistų nauda, naujoviškumu ir kaina.

Pacientų organizacijos atstovai sako, kad tai ne pirmas atvejis, kai ligoniai negauna kompensacijų gyvybiškai būtiniems vaistams.

„Visa sistema sukurta taip, kad orientuojamasi, ką daryti, jog nekompensuotų, o ne ką daryti, jog būtų galima padėti pacientui. Taip yra ir su Retų ligų ir būklių komisija. Ta pati situacija yra ir su kitais vaistais, kurie yra įrašomi į kompensuojamų vaistų sąrašą“, – kalbėjo asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė.

Sveikatos apsaugos ministras aiškina, kad vaistai kompensuojami pagal tam tikrus kriterijus.

„Bus atliktas vidinis įsivertinimas. Galbūt reikia peržiūrėti kokias nors tvarkas, kriterijus, nes žmonės juk dirba ne šiaip. Yra kažkokia praktika, bet tai yra subtilu – ar teismas, ar medicininį išsilavinimą turintys žmonės geriau žino, kaip reikia gydyti“, – kalbėjo Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Pacientų organizacijos sako, kad valdininkai turi keisti požiūrį, kad inovatyvus gydymas – tai ne išlaidos, o investicija į žmogų.

Iškentė ne vieną operaciją

"Gyvenau įprastą gyvenimą ir nesiskundžiau sveikata, nejaučiau jokio skausmo, – apie gyvenimą iki diagnozės pasakoja vyras. Profilaktinio patikrinimo metu gydytojai pastebėjus pakitimų, netrukus vyrui atlikti detalesni tyrimai ir diagnozuotas kepenų vėžys. Dėl šios klastingos ligos Augustinui per šešerius metus teko ištverti ne vieną operaciją. "Pirmosios kepenų operacijos metu kartu su tulžies pūsle pašalintas net 8 cm auglys", – procedūrą prisimena pacientas.

Po šios operacijos Augustinas nuolat lankydavosi ligoninėje, bet jo sveikatos būklė buvo gera. Prabėgus trejiems metams, nustatyta, kad dariniai vėl atsinaujino, tik šį kartą kitoje kepenų vietoje, todėl atlikta dar viena operacija. "Su šiuo pacientu bendraujame jau kelerius metus ir padedame jam kovoti su klastinga liga – kepenų vėžiu, – sako Kauno klinikų Chirurgijos klinikos Kasos, kepenų ir tulžies latakų chirurgijos skyriaus vadovas docentas Tomas Vanagas. – Prieš penkerius metus pacientui teko pašalinti dalį kepenų su naviku. Deja, po trejų metų liga atsinaujino. Kadangi Augustinas serga kepenų ciroze, daugiau kepenų šalinti nebuvo įmanoma, o ultragarsu navikų negalima pamatyti neatlikus operacinio pjūvio, todėl per atvirą operaciją jam atlikta radiodažnio abliacija (RDA), kai, kontroliuojant ultragarsu, į kepenų naviką buvo įdurta speciali adata ir navikas kepenyse sudegintas."

Atliko inovatyvią procedūrą

Prieš penkerius metus auglį pašalino pro didelį atvirą pjūvį, kuriam sugyti reikėjo laiko, o dabar – tik pro kelias skylutes, todėl greitai iškeliavau namo.

Visos procedūros pavyko sėkmingai, tačiau liga vėl atsinaujino. Todėl šiais metais Kauno klinikose Augustinui atlikta inovatyvi procedūra – minimaliai invazinė radiodažnio abliacija dviem augliams kepenyse gydyti. Kaip teigia Kauno klinikų Radiologijos klinikos Minimaliai invazinių radiologinių procedūrų sektoriaus vadovas Aurimas Mačionis, ši procedūra atlikta be atviro pjūvio operacijos. "Pacientui pro 2 mm skylutę buvo įvestas specialus elektrodas į židinius kepenyse ir jie sunaikinti karščiu, – pasakoja A. Mačionis. – Ši procedūra buvo sudėtinga, nes Augustinas jau anksčiau buvo operuotas, todėl ultragarsinio tyrimo metu nesimatė navikinių darinių. Auglius pamatyti galėjome tik atlikę kepenų magnetinį rezonanso tyrimą (MRT)."

Radiodažnio abliacija atliekama dviem etapais. Pirmasis etapas –  intervencinės procedūros metu pacientui greta navikų implantuojami titano žymekliai, kontroliuojami kompiuteriniu tomografu. Šie žymekliai antrojo operacijos etapo metu leidžia pamatyti kepenyse esančius darinius ir tiksliai bei efektyviai juos sunaikinti. "Kartu dirbant gydytojų anesteziologų, intervencinių radiologų, chirurgų komandai, galėjome tiksliai ir kokybiškai sunaikinti vėžio židinius ir išvengti komplikacijų, atsirandančių atvirų operacijų metu", – pasak A.Mačionio, tik turint inovatyvią įrangą ir su profesionalia medikų komanda galima atlikti tokias sudėtingas, meistriškumo reikalaujančias procedūras.

Minimaliai invazinės destrukcinės terapijos radiodažnio abliacija ir mikrobangų abliacija yra šiuolaikiniai kepenų vėžio gydymo būdai. Dažniausiai šios procedūros atliekamos be atviro pjūvio, o abliacijos metodas parenkamas, atsižvelgus į naviko dydį, jo išplitimą, šalia jo esančius organus. "Minimaliai invazinės destrukcinės terapijos gali būti taikomos gydant ir plaučių, inkstų, minkštųjų audinių, kaulų ir prostatos navikus, o procedūrų metu galima sunaikinti ne vieną, o kelis navikinius židinius, – tikina sektoriaus vadovas. – Šios terapijos gali būti taikomos tiek pirminiam, tiek metastazavusiam, tiek atsinaujinusiam vėžiui gydyti."

Galima sėkmingai išgydyti

T.Vanagas pažymi, kad šio paciento istorija – puikus pavyzdys, jog klastingą onkologinę ligą galima sėkmingai išgydyti. "Kiekvienais metais kepenų vėžiu pasaulyje suserga apie milijoną žmonių, tačiau, sparčiai tobulėjant medicinai, mirštamumas nuo šios ligos mažėja", – aiškina docentas.

Anot jo, tik bendradarbiaujant įvairių specialybių gydytojams, aptariant pacientų klinikinius atvejus daugiadalykiuose susirinkimuose, galima parinkti efektyviausią gydymo būdą ir pasiekti geriausių rezultatų bei nugalėti šią klastingą ligą.

Šiandien Augustinas jaučiasi puikiai. "Prieš penkerius metus auglį pašalino pro didelį atvirą pjūvį, kuriam sugyti reikėjo laiko, o dabar – tik pro kelias skylutes, todėl greitai iškeliavau namo", – šypsosi vyras.

Apsilankius Kauno klinikose, vyrui diagnozuotas kepenų vėžys. Dėl šios klastingos ligos Augustinui per šešerius metus teko išgyventi ne vieną operaciją. „2016 metais sausį man atlikta pirmoji kepenų operacija, kurios metu kartu su tulžies pūsle pašalintas net 8 centimetrų auglys“, – procedūrą prisimena pacientas.

Po šios operacijos Augustinas nuolat lankydavosi Kauno klinikose, bet jo sveikatos būklė buvo gera. Prabėgus trejiems metams, apsilankymo gydymo įstaigoje metu, nustatyta, kad dariniai vėl atsinaujino, tik šį kartą kitoje kepenų vietoje, todėl jam atlikta dar viena operacija. „Su šiuo pacientu bendraujame jau kelis metus ir padedame jam kovoti su klastinga liga – kepenų vėžiu, – sako Kauno klinikų Chirurgijos klinikos Kasos, kepenų ir tulžies latakų chirurgijos skyriaus vadovas doc. Tomas Vanagas. – Prieš penkerius metus pacientui teko pašalinti dalį kepenų su naviku. Deja, po trejų metų  paciento liga atsinaujino. Kadangi Augustinas serga kepenų ciroze, daugiau kepenų jam šalinti nebuvo įmanoma, o ultragarsu navikų nebuvo galima pamatyti neatlikus operacinio pjūvio, todėl atviros operacijos metu jam atlikta radiodažnio abliacija (RDA), kai kontroliuojant ultragarsu į kepenų naviką buvo įdurta speciali adata ir navikas kepenyse sudegintas.“

2016 metais sausį man atlikta pirmoji kepenų operacija, kurios metu kartu su tulžies pūsle pašalintas net 8 centimetrų auglys.

Nors visos procedūros pavyko sėkmingai, tačiau liga vėl atsinaujino. Todėl šiais metais Kauno klinikose Augustinui atlikta inovatyvi procedūra – minimaliai invazinė radiodažnio abliacija dviejų auglių kepenyse gydymui. Kaip teigia Kauno klinikų Radiologijos klinikos Minimaliai invazinių radiologinių procedūrų sektoriaus vadovas Aurimas Mačionis, ši procedūra pacientui atlikta be atviro pjūvio operacijos. „Pacientui per 2 milimetrų skylutę buvo įvestas specialus elektrodas į židinius kepenyse ir atliktas jų sunaikinimas karščiu, – pasakoja A. Mačionis. – Šią procedūrą apsunkino tai, kad Augustinas jau anksčiau buvo operuotas, todėl ultragarsinio tyrimo metu nesimatė navikinių darinių. Auglius pamatyti galėjome tik atlikus kepenų magnetinį rezonanso tyrimą (MRT).“

Radiodažnio abliacija atliekama dviem etapais. Pirmojo etapo atliekamos intervencinės procedūros metu pacientui greta navikų implantuoti titano žymekliai, kontroliuojami kompiuterinio tomografo pagalba. Šie žymekliai antrojo operacijos etapo metu leidžia pamatyti kepenyse esančius darinius ir tiksliai bei efektyviai juos sunaikinti. „Kartu dirbant gydytojų anesteziologų, intervencinių radiologų, chirurgų komandai, galėjome tiksliai ir kokybiškai sunaikinti vėžio židinius ir išvengti komplikacijų, atsirandančių atvirų operacijų metu, – teigia A. Mačionis. – Tik turėdami inovatyvią įrangą ir profesionalią medikų komandą galime atlikti tokias sudėtingas, meistriškumo reikalaujančias procedūras.“

Jis priduria, kad Kauno klinikose, gydant kepenų vėžį, taikomos minimaliai invazinės destrukcinės terapijos – radiodažnio abliacija ir mikrobangų abliacija. Dažniausiai šios procedūros atliekamos be atviro pjūvio, o abliacijos metodas parenkamas, atsižvelgus į naviko dydį, jo išplitimą, šalia jo esančius organus. „Minimaliai invazinės destrukcinės terapijos gali būti taikomos gydant ir plaučių, inkstų, minkštųjų audinių, kaulų ir prostatos navikus, o procedūrų metu galima sunaikinti ne vieną, o kelis navikinius židinius, – tikina sektoriaus vadovas. – Minimaliai invazinės destrukcinės terapijos gali būti taikomos tiek pirminio, tiek metastazavusio, tiek atsinaujinusio vėžio gydymui“.

Doc. T. Vanagas pažymi, kad šio paciento istorija – puikus pavyzdys, kad klastingą onkologinę ligą galima sėkmingai išgydyti. „Kiekvienais metais kepenų vėžiu pasaulyje suserga apie milijoną žmonių, tačiau sparčiai tobulėjant medicinai, mirtingumas nuo šios ligos mažėja, – aiškina docentas. – Džiaugiamės, kad Kauno klinikose galime pritaikyti visus kepenų vėžiui gydyti pasaulyje naudojamus metodus. Tik bendradarbiaujant įvairių specialybių gydytojams, aptariant pacientų klinikinius atvejus daugiadalykiuose susirinkimuose, galime parinkti efektyviausią gydymo būdą ir pasiekti geriausius rezultatus bei nugalėti šią klastingą ligą.“

Šiandien Augustinas jaučiasi puikiai. „Prieš penkerius metus auglį pašalino per didelį atvirą pjūvį, kuriam reikėjo laiko sugyti, o dabar tik per kelias skylutes, todėl greitai iškeliavau namo, – šypsosi vyras. – Esu dėkingas visiems gydytojams, slaugytojams ir visai komandai, nes visi kartu jie daro stebuklus.“

Sėkmingą onkologinių ligų gydymą užtikrina profesionali daugiadalykė komanda, galinti atlikti  pačias sudėtingiausias procedūras. Kiekviena paciento ligos istorija – individuali ir reikalauja išskirtinai atidaus medikų darbo, todėl daugiadalykė gydytojų komanda aptaria visus paciento gydymo etapus ir parenka tinkamiausią tyrimų ir gydymo planą.

Pirmą kartą mūsų šalyje sudarytas sergančiųjų kepenų ligomis žemėlapis atskleidė, kad daugiausia sergančiųjų 1000 gyventojų yra didžiųjų miestų – Klaipėdos, Panevėžio, Kauno ir Šiaulių savivaldybėse. Mažiausiai sergančiųjų kepenų ligomis nustatyta Kauno rajono, Kalvarijos, Alytaus ir Vilkaviškio rajonų savivaldybėse.

Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojas pilvo chirurgas Rimantas Baušys mano, kad ši statistika tikrovę atskleidžia netiksliai. Esą tuose miestuose ir rajonuose, kuriuose nustatytas didžiausias kepenų ligų paplitimas, greičiausiai gyventojai dažniau tikrinasi sveikatą, o medikai turi techninių galimybių tiksliau diagnozuoti.

R. Baušys įspėja, kad nealkoholinė kepenų suriebėjimo liga yra nebyli, todėl simptomų nebuvimas dar nereiškia, kad ligos nėra, todėl esą tikrintis būtina, ypač jei žmogų kamuoja nutukimas.

„Kalbant apie kepenų ligas, ankstyva diagnostika yra ypač svarbi. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, visame pasaulyje nuo kepenų ligų kasmet miršta apie 2 mln. žmonių, ir šie rodikliai kasmet auga. Lietuvoje nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga (NASKL) kasmet nustatoma 6 tūkst. moterų ir 4,6 tūkst. vyrų. Su NASKL siejami tokie sveikatos sutrikimai, kaip nutukimas, metabolinis sindromas, padidėjęs kraujospūdis“, - sakė R. Baušys.

Pasak jo, nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga, laiku pradėjus gydyti, yra išgydoma, tačiau labiau pažengusios kepenų ligos - cirozė ir vėžys - nebeišgydomos, todėl labai svarbi yra ankstyva diagnostika.

Mediko teigimu, kepenų ligos pradinėse stadijose nepasireiškia stipriais simptomais, o kai jie atsiranda, dažnai jau būna per vėlu.

Specialistų teigimu, NASKL paplitimas Vakarų Europoje, JAV yra apie 25 proc., todėl tikėtina, kad ir Lietuvoje yra labai daug gyventojų, kuriems ši liga yra dar nediagnozuota.

Pasak Lietuvos antsvorio ir nutukimo prevencijos asociacijos prezidentės gydytojos dietologės dr. Rūta Petereit, kepenų skausmo žmonės nejaučia, laiku nesikreipia į gydytojus, todėl kepenų ligos laikomos nebyliomis ir klastingomis ligomis.

Pagrindinės nealkoholinės kepenų suriebėjimo ligos atsiradimo priežastys, pasak jos, tai ne tik nesubalansuota, nevisavertė mityba, bet ir fizinio aktyvumo stoka, stresas, netinkamas gyvenimo būdas, per didelis cukraus ir sočiųjų riebalų vartojimas.

„Tarsi visi žinome, kad turime 30 min. per dieną bent jau 5 kartus per savaitę užsiimti aktyvia fizine veikla, tačiau ar laikomės šios taisyklės? Nors rekomenduojama paros cukrų (esančių ir vaisiuose, ir pieno produktuose) norma yra 6 arbatiniai šaukšteliai, tačiau suvartojame net 4 kartus daugiau - net apie 24 šaukštelius per dieną“, - ne itin pozityvią statistiką atskleidžia dr. R. Petereit.

Kepenų ligų prevencijai, medikės teigimu, būtina subalansuoti savo mitybą ir didinti fizinį aktyvumą, kontroliuoti stresą, atkreipti dėmesį į miego kokybę.

Virusinis hepatitas C (HCV) – tai hepatito C viruso sukeltas kepenų uždegimas, kuris gali progresuoti į kepenų cirozę, pirminį kepenų vėžį. Virusinio hepatito C infekcijos šaltinis – sergantis besimptome ir kliniškai ryškia ūmine bei lėtine HCV liga žmogus. Pagrindinis infekcijos rezervuaras – lėtinės bei besimptomės ūminės infekcijos formos.

Hepatito C virusas perduodamas: vartojant švirkščiamus narkotikus, medicininių procedūrų metu, grožio paslaugų metu, buityje.

Virusinio hepatito C klinika dažniausiai pasireiškia praėjus vidutiniškai 7-8 savaitėms nuo užsikrėtimo, ji gali būti besimptomė arba simptominė: silpnumas, blogas apetitas, pykinimas, vėmimas, dešiniosios pašonės skausmas, sąnarių skausmai, vėliau padidėja kepenys ir blužnis, patamsėja šlapimas, pašviesėja išmatos. Dauguma (60-80 %) žmonių, užsikrėtusių HCV, nejaučia jokių ligos simptomų. Apie 80% užsikrėtusiųjų HCV vystosi lėtinis kepenų uždegimas. Šiuo metu žmogus gali nejausti jokių ligos simptomų, tačiau hepatito C virusas slaptai ardo kepenų ląsteles, sukeldamas jose uždegimą ir randėjimą. Po 10-20 metų nuo užsikrėtimo hepatitu C 20-30 % ligonių susiformuoja kepenų cirozė, 1-4 % ligonių diagnozuojamas pirminis kepenų vėžys.

Epidemiologinė situacija

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis hepatito C virusu infekuoti apie 170 mln. žmonių pasaulyje. Kasmet nustatoma 3-4 mln. naujų šios ligos atvejų. Manoma, kad lėtiniu hepatitu C serga apie 3 % pasaulio gyventojų. Lietuvoje, užsikrėtusių HCV, gali būti apie 50-70 tūkst. žmonių, kurie sudaro minėtos infekcijos rezervuarą visuomenėje. Lietuvoje ir Kauno apskrityje stebimas sergamumo ūminiu virusiniu hepatitu C mažėjimas. Lietuvoje susirgimo atvejų mažėjo nuo 128 (sergamumo rodiklis 0,38/10000 gyv.) 2002 metais iki 16 atvejų (sergamumo rodiklis 0,06/10000 gyv.) 2016 metais. Kauno apskrityje 2002 - 2016 metais mažiausiai atvejų nustatyta - po 6 (sergamumo rodiklis 0,1/10000 gyv.) 2007 bei 2012 m., daugiausiai - 20 (sergamumo rodiklis 0,3/10000 gyv.) atvejų nustatyta 2013 m. 2016 m Lietuvoje. ūminio HCV nustatyta 16 atvejų, Kauno apskrityje - penki atvejai.

Profilaktika

- nevartoti švirkščiamųjų narkotikų;

- saugus medicininių bei grožio paslaugų atlikimas;

- nesinaudoti galimai infekuoto kito žmogaus krauju ar kitomis organizmo išskyromis užterštomis asmeninės higienos priemonėmis;

- Siekiant išvengti HCV išplitimo per kraują, teisės aktų nustatyta tvarka nemokamai atliekami kraujo bei organų donorų kraujo tyrimai dėl HCV sukėlėjo nustatymo.

Vakcinos prieš hepatito C virusą nėra. Lietuvoje kraujo donorų kraujas bei organai dėl hepatito C tiriami nuo 1993 metų, todėl asmenims, kuriems kraujo perpylimo procedūra ar organų transplantacija buvo atlikta iki 1993 metų bei asmenims, turėjusiems rizikos užsikrėsti, rekomenduojama (nors ir nejaučiant klinikinių simptomų) išsitirti dėl hepatito C viruso nešiojimo. Taip pat nedelsiant būtina kreiptis šeimos gydytoją (gydytoją infektologą ar gastroenterologą) pajutus silpnumą, pykinimą, esant vėmimui bei blogam apetitui, kartumui burnoje, dešiniosios pašonės bei sąnarių skausmui, patamsėjus šlapimui, pašviesėjus išmatoms.

Buvęs JAV prezidentas Jimmy Carteris (Džimis Karteris) trečiadienį pranešė, kad neseniai jam atlikta kepenų operacija parodė, kad jis serga vėžiu ir šis jau išplitęs.

39-ajam Amerikos prezidentui, kuriam 90 metų, anksčiau šį mėnesį buvo atlikta operacija „nedideliam dariniui“ pašalinti.

„Ta procedūra parodė, kad sergu vėžiu, kuris jau išplitęs į kitus mano kūno organus“, - sakoma trumpame rašytiniame J.Carterio pareiškime.

„Peržiūrėsiu savo planus, kad man galėtų būti taikomas gydymas“, - priduriama jame.

„Išsamesnis viešas pareiškimas bus paskelbtas paaiškėjus faktams, galbūt kitą savaitę“, - nurodė Nobelio taikos premijos laureatas, kurio dvi seserys, brolis ir tėvas mirė nuo kasos vėžio.

Džordžijoje gyvenantis J.Carteris bus gydomas Emory (Emorio) universiteto ligoninėje Atlantos mieste.

Prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) išreiškė savo paramą J.Carteriui ir palinkėjo jam „greitai ir visiškai pasveikti“.

„Jimmy, jūs kaip niekas kitas visada atsitiesiate, ir mes kartu su visa Amerika laikome už jus kumščius“, - rašoma B.Obamos pareiškime.

Demokratų partijos kandidatė į prezidentus Hillary Clinton (Hilari Klinton) socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Savo mintimis ir maldomis esu su prezidentu Carteriu ir jo šeima“.

Tuo tarpu viceprezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) kalbėjosi su J.Carteriu telefonu.

„Didis žmogus, visuomet linksmas ir optimistiškas. Meldžiamės už jį“, - sakė J.Bidenas.

Politinio palikimo peržiūra

Gegužę J.Carteriui dėl pašlijusios sveikatos teko nutraukti viešnagę Gajanoje. Jis buvo parskraidintas į Atlantą, kur kitą dieną dalyvavo viešame renginyje.

J.Carteris Baltųjų rūmų šeimininku buvo 1977-1981 metais. Bene žinomiausias įvykis per jo kadenciją prezidento poste buvo 444 dienas trukusi JAV ambasados Irano sostinėje apsiaustis, per kurią karingi studentai laikė įkaitais 52 amerikiečius.

J.Carterio nesugebėjimas pasiekti, kad įkaitai būtų paleisti, taip pat nesėkminga karinė jų vadavimo operacija, aptemdė jo prezidentavimą ir sužlugdė siekį būti perrinktu antrai kadencijai.

Įkaitai buvo išlaisvinti tik prezidentu tapus Ronaldui Reaganui (Ronaldui Reiganui).

Tačiau dabar J.Carterio reputacija yra kur kas stipresnė nei buvo tuomet, kai jis pasitraukė iš Baltųjų rūmų. Ryškiausiu jo kadencijos pasiekimu ir svarbia diplomatine pergale laikomas taikos susitarimas tarp Izraelio ir Egipto.

Plačiai vertinamas ir J.Carterio darbas palikus Baltuosius rūmus. Jis buvo itin veiklus eksprezidentas, dirbo rinkimų stebėtoju ir per Carterio centrą, kurį įkūrė 1982-aisiais, rūpinosi įvairiomis visuomenės sveikatos kampanijomis.

Jis dalyvavo rinkimų stebėjimo misijose Meksikoje, Peru, Nikaragvoje, Venesueloje, Rytų Timore, o 2003-iaisiais vyko į Kubą dalyvauti istoriniame susitikime su ilgamečiu komunistinės salos lyderiu Fideliu Castro (Fideliu Kastru).

2002-aisiais J.Carteriui buvo įteikta Nobelio taikos premija už nenuilstančias pastangas skatinant socialinį ir ekonominį teisingumą.

Kai buvo pranešta apie J.Carterio ligą, eksprezidentas sulaukė daugybės palinkėjimų greičiau ją įveikti.

„Tikimės, kad jis visiškai pasveiks ir tęs savo įkvepiantį darbą“, - sakė IT milžinės „Apple“ generalinis direktorius Timas Cookas (Timas Kukas).

„Visos šalies demokratai laiko už jus kumščius“, - sakė Demokratų nacionalinio komiteto (Democratic National Committee - DNC) pirmininkė Debbie Wasserman Schultz (Debi Vaserman Šulc).

Tebėra gyvi keturi buvę JAV prezidentai: J.Carteris, George'as H.W.Bushas (Džordžas H.V.Bušas), Billas Clintonas (Bilas Klintonas) ir George'as W.Bushas (Džordžas V.Bušas).

Pasaulyje kas 12 žmogus gali būti infekuotas hepatito B virusu ir, nors, pasak specialistų, Lietuvoje skaičiai mažesni, lietuviai nepakankamai rimtai vertina šios ligos padarinius. Specialistai iš Jungtinių Valstijų atkreipia dėmesį, kad vakcina nuo hepatito – pirminė apsauga nuo kepenų vėžio.

Pastaruosius keletą metų hepatito B infekcija dažniausiai užsikrečiama per lytinus santykius ar vartojant intraveninius narkotikus, tačiau dažnai jau sergančios nėščios moterys hepatito virusą perduoda naujagimiams gimdymo metu, todėl itin svarbi tampa vakcina. Naujagimius reikėtų paskiepyti per pirmas 24 jo gyvenimo valandas.

„Jei vaikas suserga hepatitu B labai mažas – paveldi iš mamos ar dėl nesaugių medicinos procedūrų – tuomet jam kyla didelė rizika susirgti lėtine hepatito forma. Apie 50 procentų vaikų, susirgusiems hepatitu iki penkerių metų, išsivysto lėtinė šios ligos forma, o per ateinančius 10–15 metų ši liga gali progresuoti net iki kepenų cirozės ar kepenų vėžio“, – kalbėjo JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrų vyresnysis mikrobiologas prof. Dr. Janas Drabeniukas.

Lietuvoje nėščios moterys nėra tiriamos dėl hepatito B viruso, todėl būtent vakcina gali iš anksto apsaugoti naujagimį.

„Kai kas pradeda kelti diskusijas, kad gal reiktų švelnesnio režimo, jei mama nėra infekuota ir jei veiktų nėščiųjų priežiūros programa. Mes nieko prieš, bet tai būtų visų bendras nutarimas, kur skirti lėšas“, – sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas.

Specialistai atkreipia dėmesį į sudėtingas hepatito komplikacijas, esą lėtinė šio viruso forma gali išsivystyti į kepenų cirozę, dėl to prireikia kepenų transplantacijos.

„Apie 20–25 procentai žmonių, sergančių lėtine hepatito B forma, vėliau suserga vėžiu. Dėl to vakcina nuo hepatito B kartais vadinama pirmine vakcina nuo vėžio, ypač nuo kepenų vėžio“, – teigė prof. dr. J. Drabeniukas.

Pernai Lietuvoje registruota 35 nauji virusinio hepatito B atvejai, 6 iš jų – lėtinio hepatito.