Ant pelėsio – silikonas

"Tai yra baisu. Čia susirgti, o ne pasveikti galima. Nusikėlėme į 1970-uosius. Kambariuose ne tik inventorius, remonto nematęs, sienos apipelijusios, stalai, kėdės, lovos – aplūžę. Tačiau pikčiausia, kad silpnesnius nervus turintiems tėvams iš karto pasiūlomos geresnės vaikų gyvenimo sąlygos, bet, žinoma, tik už pinigus", – šiurpo į sanatoriją atvykę tėvai.

Labiausiai tėvus papiktino vaikų sanatorijos kambarių tualetai.

"Nė vieno blogo žodžio nepasakytume apie čia dirbančias slauges ar kitą personalą. Ypatingai šilti ir geri žmonės. Puikus maistas. Net ir tie patys baisūs tualetai švariai išvalyti. Tik labai jau baisios gyvenimo sąlygos. Vonioje ant pelėsio radome storokai pateptą silikono sluoksnį, lyg mėginta paslėpti viską. Bet tai juk yra pelėsis, jis pavojingas sveikatai. O čia dar vaikai gydomi. Vonioje veidrodis nuskilęs, į jo kraštus lengva susižeisti, lentynėlių nėra, likę tik aštrūs strypai", – pastabomis dalijosi tėvai.

Sveikatinimas – už pinigus

Vos tik atvykę į sanatoriją, tėvai buvo supažindinti su čia galiojančia paslaugų tvarka. Tie, kurie savo atžalas atgabeno su gydytojo ir ligoninės išrašytu siuntimu, lyg ir turėtų pretenduoti į nemokamą sveikatinimą.

"Tačiau, norėdami gyventi švariau, turime mokėti. Mokamuose numeriuose para kainuoja 4 eurus žmogui, plius dar gali būti pastatoma sulankstoma lova, nes kambariuose yra tik po dvi lovas. Tai kainuoja 6 eurus per parą. Suremontuotą kambarį gausi už 10 eurų", – pasakojo tėvai.

Tačiau jie apskaičiavo, kad, atrodytų, nedidelis 10 eurų mokestis, per 10 dienų sudaro visus 100 eurų.

Koks čia nemokamas gydymas? Kam tas siuntimas, jei vis tiek esi priverstas mokėti?

"Koks čia nemokamas gydymas? Kam tas siuntimas, jei vis tiek esi priverstas mokėti? O jei tėvai augina neįgalų vaiką? O jei kelias atžalas turi? Sanatorija yra būtina gydant. Bet ir čia lupa pinigus", – stebėjosi tėvai.

Žvilgtelėję į mokamą sanatorijos kambarį, jie didelio skirtumo tarp nemokamo ir mokamo nepamatė, pasiliko pigesniajame.

"Nustebino pats mokamų kambarių atsiradimo faktas. Mūsų akimis, jei tai ir yra teisėta, tai tikrai nėra moralu. Suprastume, jei būtų siūlomos mokamos sveikatinimo paslaugos, kažkas papildomo, ko nesuteikia Ligonių kasos. O čia pelnomasi iš kambarių, kurie ir taip turi būti nemokami", – nuomonę reiškė tėvai.

Sovietų žvaigždė netrikdo

Sanatorijos "Palangos gintaras" direktorius Kęstutis Speičys nemato nieko blogo nei dėl sanitarinių sąlygų jo įstaigoje, nei dėl sovietinės atributikos kambariuose.

Aš nieko apie tai nežinau. Ką padarysi. Nubauskite.

"O, fain! Tai labai smagu, kad kažkas pastebi tokius dalykus. Aš nieko apie tai nežinau. Ką padarysi. Nubauskite. Kokius turime, tokius ir naudojame. Tiek ir metų užtiesalams, kiek ir atributikai, bet jie nesusidėvėję, todėl ir neišmesti. Mes ir traktorių turime "Belarus", kuris vis dar važiuoja", – mėgino juokauti direktorius.

Paklaustas, kaip pakomentuotų kitas tėvų pažertas pastabas dėl kambarių kokybės, K.Speičys atšovė, kad remontui pinigų niekas neduoda.

"Mes nuolat atnaujiname inventorių, bet tai darome tik tiek, kiek turime pinigų. Negaliu atsakyti, kokia tai suma", – mykė direktorius.

Vaikų sanatorijos vadovas aiškino, kad papildomų lėšų gauna tik pastato ir kambarių, sanitarinių mazgų remontui.

Bet jis čia daromas taip lėtai, kad tik dabar pabaigtas vienas iš 2003 m. pradėto remonto etapas.

Tam iš biudžeto viešajai įstaigai buvo skirta apie 5 mln. litų, o tai yra apie pusantro milijono eurų.

"Buvo renovuoti du korpusai. Bet baldams niekas nieko nėra davęs. Turime užsidirbti pinigus, kad naujus nupirktume. Mes negauname finansavimo, kaip kiti galvoja. Mūsų pajamos – Ligonių kasų mokami pinigai už kiekvieną gydytis atvykstantį vaiką", – aiškino K.Speičys.

Uždarbis – 200 tūkst. eurų

Naujai suremontuotuose dviejuose korpusuose jau yra pusantro šimto sutvarkytų kambarių, tačiau atvykstančių tėvų vaikams vis tiek siūlomi apleisti kambariai, o į geresnius įleidžiama tik susimokėjus.

Viešoji įstaiga iš tėvų, norinčių sergantiems vaikams padoresnių sąlygų, per metus uždirba 200 tūkst. eurų.

"Jokių papildomų paslaugų nesiūlome, tik geresnės kokybės apgyvendinimą", – neslėpė K.Speičys.

Jis vis skundėsi, kad įstaigai sunku numatyti metinį biudžetą, nes nėra aišku, kiek vaikų atvyks gydytis.

"Čia kažkas nori skandalą padaryti. Dėl sanitarinių sąlygų niekas niekada mums neturėjo priekaištų. Taip, ten nėra gražu, bet ten yra švaru. Tėvai mus čia šmeižia", – aiškino įstaigos vadovas.

Įvedė paslaugų gradaciją

Sanatorija suskirstyta į savotiškus tris lygius – žemiausios klasės, neremontuotus kambarius gauna gydytojų siuntimu atvykę vaikai su tėvais.

Šiek tiek pinigų turintiems siūlomi geresnės kokybės miegamieji, o turintys iki valiai lėšų gali gauti kambarius su mini virtuvėlėmis. Ir viskas teisėta – vadovaujamasi Sveikatos ministro patvirtintais mokamų paslaugų aprašais.

Geresnės kokybės kambariuose vieno asmens nakvynė vasarą kainuoja tris eurus, žiemą – du.

Pagerintos kokybės kambariuose, kur yra nupirkta mini virtuvėlė, veikia šaldytuvas, vasarą galima nakvoti už 8, o žiemą – už 5 eurus. Bet šios kainos galios tik turintiesiems siuntimus.

"Vaikai iki 8 metų atvyksta su lydinčiu asmeniu. Jei atvažiuoja lydintis asmuo be siuntimo, tai reiškia, kad tėvai kartais atlydi ir vyresnius nei 8 metų vaikus, tada jie jau moka kitą kainą. Prastuose kambariuose, kurių nuotraukas turite, para kainuoja nuo 8 eurų. Pagerintuose kambariuose para asmeniui kainuoja 18 eurų", – kainas vardijo K.Speičys.

Su siuntimu geresnės kokybės kambariuose tėvai gali apsigyventi vasarą už 15 eurų už parą.

Įsijautęs į pasakojimą apie kainų pasiutpolkę, K.Speičys nejučia tarsteli, kad iš 400 šios įstaigos kambarių, visi jie būna užimti tik vasarą.

"Žiemą jie faktiškai visi tušti stovi", – leptelėjo direktorius.

Paklausus, kodėl net rudenį atvykstantieji yra paskiriami į nesuremontuotus kambarius, jei yra laisvų suremontuotų, K.Speičys tik gūžtelėjo pečiais: "Tokia nustatyta tvarka dėl kainų."

Šiuo metu įstaigoje vieši apie 140 vaikų ir apie 100 mamų.

"Sausį tebūna apie 50–60 vaikų", – patvirtino įstaigos vadovas.

Tačiau tai nereiškia, kad žiemą ligoniams bus pasiūlytos geresnės gyvenimo sąlygos.

Vadovams – nemaža alga

Aiškinantis toliau šios įstaigos paslaugų kainas ir pajamas, paaiškėjo naujų faktų.

Nors įstaigos vadovybė sielojasi dėl centrinės valdžios abejingumo sanatorijai, atlyginimus sau vis dėlto išsimoka itin solidžius.

Visus metus, net ir tuomet, kai įstaigoje lankosi vos pusšimtis vaikų, algos mokamos beveik 200 žmonių.

Pats įstaigos vadovas K.Speičys gauna per 2 tūkst. eurų atlyginimą į rankas.

Ir tai jis per mažas, palyginti su tuo, ką yra nustačiusi ministerija. Aš galėčiau gauti 2,2 tūkst. eurų.

"Ir tai jis per mažas, palyginti su tuo, ką yra nustačiusi ministerija. Aš galėčiau gauti 2,2 tūkst. eurų. Tiek gaudavau iki birželio 1-osios. Baigėme finansinius metus "su minusu", tad man sumažino 30 proc. priedą", – guodėsi K.Speičys.

Panašias algas gauna ir trys šios įstaigos administracijos darbuotojos – buhalterė, direktoriaus pavaduotoja ir vyriausioji slaugos administratorė.

"Pavaduotoja, neatskaičius mokesčių, gauna 2,3 tūkst. eurų algą. Panašiai ir buhalterė", – tikino K.Speičys.

Šios įstaigos pajamos per metus sudaro apie 3 mln. eurų. Apie 80 proc. ar net daugiau šios sumos išleidžiama darbo užmokesčiui.

"Jei mes neuždirbtume iš papildomų paslaugų, kurias kiti vadina pasipinigavimu, seniai būtume bankrutavę. Pernai metus baigėme su 200 tūkst. eurų neigiamu balansu", – aiškino K.Speičys.

Sanatorijos direktorius dūsavo, kad taip nutiko dėl minimalios algos padidinimo, įstaigos darbo užmokesčio fondas išaugo 260-ia tūkst. eurų.

Stulbina etatų skaičius

K.Speičys vardijo, kad įstaigoje dirba tik 8 gydytojai, o štai slaugytojų čia dirba per 60. Aplinką gražina 6 kiemsargiai.

"Jie tvarko 6 hektarų plotą", – pabrėžė direktorius.

Įstaigos tinklalapyje po grafa "kitas personalas" įamžintas skaičius "139". Tiek įstaigoje yra etatų.

"Mums reikia ir sekretorės, ir personalo vadybininko, ir vaikų užimtumu besirūpinančiųjų, kurių yra 8. Dar reikia registratūros. Yra ir buhalterija su keturiais žmonėmis. Vien valgykloje dirba 17 virėjų ir 13 valgyklos darbuotojų. O kas vaikams paduos maistą?" – vardijo direktorius.

Sanatorijoje dirba keturi ūkio darbininkai, kurie ir tepa silikoną voniose.

"Vien valytojų – 25. O dar slaugytojos, kurių yra 53. O dar fizioterapijos slaugytojos, kurių 15. Nemanau, kad per daug personalo. Nuo šiandien dar vieną etatą įsteigiame – infekcijų kontrolės specialisto. Galėtų būti dar daugiau, pavyzdžiui, viešųjų pirkimų specialistų, kurių tokiose įstaigose būna ne po vieną, o visa tarnyba", – norais dalijosi sanatorijos direktorius.

Jei šios sveikatinimo įstaigos vadovams atseikėjamas solidus atlyginimas, visi kiti darbuotojai gauna lietuviškus.

Slaugytoja gali tikėtis 520 eurų už etatą, o uždirbs daugiau tik dirbdama papildomu etatu. Valytojos, užimtumo organizatorės, virėjos, neatskaičius mokesčių, gauna 400 eurų.

Netikėtas patikrinimas

Pasklidus viešai žiniai apie tėvų nusiskundimus šia sanatorija, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento specialistai nuvyko neplanuoto patikrinimo. Tikinama, kad tėvų nuotraukomis užfiksuoti faktai pasitvirtino.

"Iš tiesų, dalis kambarių suremontuoti, dalis – ne. Tikrinta, kaip laikomasi sveikatos priežiūros įstaigoms nustatytų higienos normų. Paprastai tariant, sienos turi būti lygios, o santechnikos įrenginiai turi veikti. Kai bus užbaigtas rašyti patikrinimo aktas, bus duotas nurodymas pašalinti trūkumus. Jei bus atsakingas asmuo, jis gali būti traukiamas atsakomybėn pagal Administracinių nusižengimų kodeksą", – tvarką aiškino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos Saugos kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Karalienė.

Tos šalys, kurios panaikino savo reabilitacines įstaigas, dabar vargsta, o jų piliečiai ieško, kur nuvykti, pastebi LRT.lt pašnekovai. Lietuvoje 1995-aisiais buvo 38 sanatorijos ir reabilitacijos įstaigos, šiandien jų – 18. Kas nutiko Lietuvos sanatorijoms, kurias iki šiol vertina užsienio piliečiai, ir kokius laikus jos išgyvena šiandien?

Lietuvos kurortus, apaugusius sausais pušynais ir turinčius puikius paplūdimius, tautiečiai ir užsieniečiai vertina nuo seno. Tarpukariu labiausiai lankoma buvo Palanga. Teigiama, kad prie jūros kopų esantys kurortai jau tuomet turėjo visus Europos kurortų patogumus.

1928-aisiais veikiančių kurortų su mineraliniais šaltiniais mūsų šalyje buvo du, iš jų geriausias – Birštono kurortas. Statistikos departamento duomenimis, tarpukariu Lietuvos kurortuose kasmet apsilankydavo kiek daugiau nei 20 tūkst. lietuvių ir svetimšalių. Tuo metu 2014-aisiais vien Druskininkuose apsilankė beveik 240 tūkst. poilsiautojų.

Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, 1995-aisiais sanatorijų ir reabilitacijos centrų Lietuvoje buvo 38, 2000-aisiais  – 31, 2005-aisiais – 26, 2010-aisiais – 22, o praėjusiais metais – 18. Daugiausia jų yra Alytaus, Kauno, Klaipėdos apskrityse ir Palangos bei Druskininkų savivaldybėse.

Palangoje esančios vaikų reabilitacijos sanatorijos „Palangos gintaras“ direktorius Kęstutis Speičys aiškina, kad sanatorijų sumažėjo ne dėl to, jog daugelis jų buvo uždarytos.

„Paprasčiausiai dalis sanatorijų buvo įtrauktos į kitų gydymo įstaigų sudėtį. Pavyzdžiui, Kaune vaikų sanatorija „Žibutė“ tapo Respublikinės Kauno ligoninės padaliniu. Druskininkų „Saulutė“ buvo integruota į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas. Utenoje buvo vaikų reabilitacijos centras,  dabar jis integruotas į Utenos apskrities ligoninę“, – dėsto K. Speičys.

Finansavimą mažino, bet sugebėjo išlaikyti

Birštono sanatorijos „Versmė“, gyvuojančios jau 40 metų, direktorius Antanas Danys pasakoja, kad Latvijoje buvo sunaikinta sanatorijų sistema, jos nebuvo globojamos ir prižiūrimos, o apleistos nunyko.

„Kaimynėje šalyje sanatorijos nebuvo reanimuojamos ir paprasčiausiai numirė. Dabar latviai atvažiuoja į Druskininkus, Birštoną. Lietuvoje sanatorijos buvo gaivinamos, susirado savo šeimininkus“, – portalui LRT.lt komentavo A. Danys.

„Palangos gintaro“ direktorius K. Speičys pastebi, kad tos šalys, kurios panaikino savo reabilitacines įstaigas, dabar vargsta, o jų piliečiai ieško, į kurias sanatorijas būtų galima nuvykti. „Latviai iš tiesų anksčiau važiavo į Krymą, o dabar keliauja pas mus“, – pastebi K. Speičys.

Kokiu keliu nuėjo Lietuva? Anot Druskininkų mero Ričardo Malinausko, labai svarbu, kad Lietuva net sunkiais laikais nenutraukė finansavimo sanatorijoms.

„Prisiminkime, koks gyvenimas Lietuvoje buvo prieš 20 metų, kokios buvo žmonių pajamos ir galimybės. Žmonės nelabai galėjo sau leisti skirti lėšų [vykti į sanatorijas]. [Valstybės] finansavimas nuo 1990-ųjų joms vis mažėjo, tačiau Lietuva jo kažkiek skyrė ir tam tikri žmonių srautai sanatorijose buvo. Druskininkai taip pat išgyveno sunkius laikus, atrodė, kad tam tikru laikotarpiu situacija yra beviltiška“, – prisimena R. Malinauskas.

Apie 2000-uosius Druskininkuose sanatoriniu gydymu naudojosi apie 30 tūkst. žmonių per metus. „Kai kurie verslininkai nusprendė vystyti ne sanatorinį gydymą, bet SPA. Tai taip pat naudinga: žmonės pailsi ir atsipalaiduoja, nors su medicina tai neturi nieko bendra“, – pastebi R. Malinauskas.

Valdas Trinkūnas, Druskininkų kurorto sveikatingumo įstaigų asociacijos ir „SPA Vilnius“ generalinis direktorius, pasakoja, kad prieš 2000-uosius Druskininkai išgyveno sunkius laikus – buvo didelė bedarbystė, pradėjo byrėti sanatorijos, ypač valstybinės.

„Vyko privatizavimas, kai kurios sanatorijos galbūt pateko į netinkamas rankas, buvo verslininkų, manančių, kad tai – neblogas verslas, bet į tai reikėjo investuoti. Valstybinės investicijos baigėsi, trūko klientų, sąnaudos brango. Atsirado vizos, todėl buvo ne taip lengva atvažiuoti į mūsų sanatorijas rusakalbiams klientams, o vakariečiai dar nepasitikėjo ir nevažiavo. Kai griuvo senoji kurortų sistema ir mažėjo skirstomų kelialapių į sanatorijas, lietuviai dar neturėjo įpročių važiuoti už savo lėšas“, – mena V. Trinkūnas.

Jo teigimu, griuvo tos sanatorijos, kurios buvo prastose rankose, neturėjo investicijų ar strategijos. „Paslaugų sektorius reikalauja kruopštumo, žmonių ir personalo“, – priduria V. Trinkūnas.

Savo ruožtu „Eglės“ sanatorijos vadovas Romualdas Domarkas portalui LRT.lt pasakoja, kad prieš 13 metų sanatorija turėjo 1000 vietų, dabar jų yra 1400.

„Buvo privatizuota bazė, pertvarkyti kambariai ir gydyklos. Mes esame vieni iš pirmųjų, kurie komerciniams klientams įdiegė švediško stalo maitinimą. Taip pat švediško stalo maitinimas yra ir ligonių kasų klientams – jie gauna maitinimą tris kartus per dieną. Mes išlaikėme ir ištobulinome sanatorinio gydymo modelį, nenuėjome SPA paslaugų teikimo keliu. Mano manymu, žmogus, norintis sustiprinti sveikatą, turi judėti pats, išlieti prakaito lašą, o ne tik gulėti“, – įsitikinęs R. Domarkas.

Pasak V. Trinkūno, sanatorijos pakeitė specializaciją – vienos dirba su klientais, kuriems gydymą apmoka ligonių kasos, o kitos – su privačiais, nors nemažai ir tokių, kurios dirba su abiem grupėmis.

Dažniausi lankytojai – lietuviai, rusai ir vokiečiai

Birštono sanatorijos „Versmė“ direktorius A. Danys skaičiuoja, kad šioje sanatorijoje 50 proc. klientų yra finansuojami ligonių kasų, o likusi dalis – privatūs: „Didžiausią dalį privačių klientų sudaro lietuviai ir vokiečiai. Vasarą nemažai atvyksta poilsiautojų iš Izraelio, kurie čia ilsisi 2,5 mėnesio.“

A. Danys prisimena, kad dar prieš dešimtmetį pagrindiniai „Versmės“ lankytojai buvo lenkai, tačiau dabar jų yra kur kas mažiau. „Lenkija labai šauniai moka prekiauti, turi dar geresnę situaciją, nei mes, nes arti yra Vokietija. Lenkijoje sanatorijų pastatyta išties daug, todėl vietiniai ten ir vyksta. Lenkijos sanatorijose taip pat yra taikomos didelės nuolaidų sistemos. Būna, kad jie dar vyksta į Druskininkus, bet mes jų turime apie 5–7 proc., kai anksčiau atvykdavo 80 proc.“, – lygina verslininkas.

„SPA Vilnius“ generalinis direktorius V. Trinkūnas portalui LRT.lt teigė, kad 40–50 proc. klientų sudaro lietuviai, o 25–35 proc. – rusai. „Pagrindiniai mūsų klientai yra lietuviai, rusai, baltarusiai, norvegai, latviai, lenkai ir vokiečiai“, – sako V. Trinkūnas.

Lietuvoje nemažai diskutuojama, ar vis dar aktyviai mūsų šalyje ilsisi Rusijos piliečiai. „Praėjusią savaitę kalbėjau su Maskvos agentūromis ir klientais, kiek įtakos turi politinės ir ekonominės problemos. Jie teigė, kad 90 proc. yra ekonominė problema, nes buvo nukritęs rublio kursas, kainos jiems padvigubėjo. Matau, kad vasaros periodui užsakymų yra šiek tiek mažiau, nei praėjusiais metais, tačiau, jei rublio kursas atsigaus, rusų atvyks daugiau. Žinoma, kad bendras ekonomikos kritimas negali neatsiliepti – dalis klientų prarado darbus ir pan.“, – LRT.lt pasakoja V. Trinkūnas.

„Eglės“ sanatorijos vadovas R. Domarkas portalui LRT.lt teigė turintis 25 proc. užsakymų iš ligonių kasų ir 75 proc. – privačių. „40–45 proc. lietuvių už savo pinigus atvažiuoja sustiprinti sveikatą, nes supranta, kad vietoj vaistų ar papildų geriau rinktis šias paslaugas. Turime 27 proc. klientų iš Rusijos, apie 25 proc. – iš Vokietijos“, – dėsto R. Domarkas.

Prieš pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą įkurto „Palangos gintaro“ vadovas K. Speičys pasakoja, kad ši vaikų sanatorija šiuo metu yra didžiausia ne tik Lietuvoje, bet visoje Rytų Europoje. „Mes galime priimti iki 400 vaikų. Maždaug pusė – nuo 8 iki 18 metų – gydomi be slaugančiojo asmens, o nuo 1 iki 8 metų vaikai gydomi su slaugančiu asmeniu. Iš užsienio vaikų turime mažai – praėjusiais metais gydytis buvo atvykę 34 vaikai iš kitų šalių“, – LRT.lt kalbėjo K. Speičys.

Vertina kokybę, ramybę ir saugumą

Portalui LRT.lt pasiteiravus, kodėl Lietuvos sanatorijas mėgsta svečiai iš užsienio, jei jų yra gausu Italijoje, Vengrijoje, Čekijoje ar Lenkijoje, Birštono sanatorijos „Versmė“ direktorius A. Danys atsakė: „Mes turime tikrai profesionalius darbuotojus, kurie suteikia kokybiškas paslaugas. Lietuvoje atliekamos procedūros yra gerai vertinamos. Galime paminėti ir pakankamai mažas kainas. Vokietijoje viena procedūra kainuoja tiek, kiek pas mus kainuoja viena diena su maitinimu, 5 procedūromis ir nakvyne.“

Be to, pasak A. Danio, užsieniečiai labai vertina Lietuvos pušynus, sanatorinę gamtą. „Nemuno krantinėje įsikūręs Birštonas – ypatingas kampelis, kur nėra pramonės. Atvažiavusieji iš didelių Rusijos miestų – Sankt Peterburgo ar Maskvos – sako, kad čia labai ramu ir saugu, švarus oras“, – pasakoja A. Danys.

Druskininkų kurorto sveikatingumo įstaigų asociacijos vadovas V. Trinkūnas taip pat teigia, kad Lietuvos sanatorijų paslaugų kokybė ir konkurencingumas auga. „Konkuruoja ne Birštonas su Druskininkais ar Druskininkai su Palanga. Mes konkuruojame su visais Europos kurortais“, – pastebi verslininkas.