Papildomą paramą gavo 11 kino renginių ir 10 festivalių, pranešė Lietuvos kino centras.

Tarp paramos gavėjų – kino forumo „Scanorama“ rengėjai, jiems skirta 26 tūkst. eurų, „Kino pavasario“ organizatoriai – beveik 10 tūkst., festivalis „Nepatogus kinas“ – per 12 tūkst. eurų, Lietuvos kinematografininkų sąjunga – beveik 7 tūkst. eurų, kt.

„Finansavimas skirtas papildomoms projektų administracinėms ir nenumatytosioms išlaidoms, įvertinus konkrečius planus ir priemones, kurių rengėjai ketina imtis (ar ėmėsi) dėl apribojimų renginiams“, – teigiama Kino centro pranešime.

Tai antroji papildoma paskirstyta parama nuo COVID-19 nukentėjusiam kino sektoriui, siekiant sklandesnio grįžimo prie nusistovėjusios industrijos veiklos. Anksčiau Lietuvos kino centras paskirstė paramą šiuo metu kuriamiems filmų projektams.

Siekdama padėti įveikti pandemijos sukeltą krizę, Vyriausybė kino sektoriui papildomai skyrė 3,4 mln. eurų.

Papildomą paramą gavo 5 vaidybiniai ir 4 dokumentiniai ilgametražiai filmai, 5 debiutuojančių režisierių darbai, 5 mažumos bendros gamybos projektai ir 5 animaciniai bei 1 dokumentinis trumpametražis filmas. Taip pat buvo papildomai finansuotas vienas televizinės meninės dokumentikos projektas.

Daugiausiai, 100 tūkst. eurų, papildomos paramos skirta įstaigos „Kino kultas“ filmui „Piktųjų karta“. Mažiausia skirta parama – 2 tūkst. eurų. Iš viso prašyta papildomai skirti per 1,1 mln. eurų.

Tai pirmasis Lietuvos kino centro sprendimas skirstant Vyriausybės skirtus 3,4 mln. eurų kino sričiai, siekiant padėti įveikti pandemijos sukeltą krizę.

Pasak LKC, siekiant sklandesnio sugrįžimo prie nusistovėjusios industrijos veiklos, naujiems projektams bus skirta 1,9 mln. eurų.

Dar 300 tūkst. eurų iki birželio pabaigos bus paskirstyta individualioms stipendijoms, 0,5 mln. eurų – kino teatrų paramai. Į pastarąją paramą galės pretenduoti visi rodymo veiklą jau pradėję kino teatrai. Dar 100 tūkst. eurų ketinama skirti filmų platinimui.

Bendri projektai bus skirti paminėti visų trijų valstybių šimtmečiams, pranešė Lietuvos kino centras.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinės kino institucijų vadovai susitarė dėl bendrų kino sklaidos projektų žinomuose Europos vaidybinių, dokumentinių ir animacinių filmų festivaliuose, tarp jų – Glazgo, Maskvos, Štutgarto, Kopenhagos, Karlovi Varų, San Sebastiano, Reikjaviko, Liubeko, Tbilisio kino festivaliuose. Tai bus bendros filmų programos, retrospektyvos, kino industrijos renginiai, skirti Baltijos šalių kino gamybos potencialui pristatyti.

„Lietuvai, Latvijai ir Estijai prisistatant kartu lengviau atsiveria durys į garsių festivalių ir tarptautinių kino industrijos renginių programas. Šiais metais minimi visų trijų valstybių šimtmečiai suteikė dar vieną impulsą atkreipti dėmesį į mus, o mums – suplanuoti intensyvius Baltijos kino sklaidos metus“, – sakė Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos kino centrai taip pat įsteigė Baltijos šalių prizą, jo vertė – 3000 eurų. Jis 2018–2020 metais bus teikiamas geriausiam Triesto bendros kino gamybos forumo „When East Meets West“ projektui iš Baltijos regiono.

Šiemet pirmasis prizas skirtas lietuvės Virginijos Vareikytės ir italo Maximilieno Dejoie (Maksimiljeno Dežua) dvišaliam sumanymui „Būsiu su tavim“.

Lietuva, Latvija ir Estija trišalę bendradarbiavimo sutartį pasirašė 2015 metų gegužę per Kanų kino festivalį.

Kaip pranešė Kino centras, paramą gavo 18 prodiuserių kompanijų, savo sumanymus įgyvendins 23 režisieriai. Bus finansuojami 11 vaidybinių ilgametražių, devyni dokumentiniai ilgametražiai, du animaciniai trumpametražiai ir vienas interaktyvus kino projektas.

46 tūkst. eurų skirta penkiems kino projektų parengiamųjų darbų projektams: Audrius Stonys kurs filmą „Kitoje pasaulio pusėje“, pasakojantį apie Urugvajuje veikiantį folklorinių šokių kolektyvą ir jo bandymus išsaugoti ir auginti lietuviško nacionalinio identiteto likučius, o Romas Zabarauskas filme „Advokatas“ nagrinės kūrėjui artimas homofobijos ir ksenofobijos temas.

Iš paremtų nacionalinių filmų gamybos projektų 14 filmų yra kuriami su kino kompanijomis iš Latvijos, Nyderlandų, Latvijos, Vokietijos, Bulgarijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Ukrainos, Airijos, Šveicarijos, Vengrijos, Slovėnijos, Italijos, Švedijos. Tarp kino projektų – režisierės Linos Lužytės filmas „Pilis“, režisieriaus Marato Sargsyano filmas „Tvano nebus“ bei režisieriaus Audriaus Mickevičiaus filmas „Pavyzdingas elgesys“.

Du dokumentinio ir trys vaidybinio kino projektai, ankstesniais metais gavę finansavimą, gavo finansavimą filmams užbaigti. 2017-2018 metais turėtų būti sukurtas režisieriaus Audriaus Juzėno vaidybinis filmas „Pelėdų kalnas“, režisieriaus Igno Jonyno vaidybinis filmas „Nematoma“, režisierės Ramunės Kudzmanaitės dokumentinis filmas „Seserys Chodakovskos. Lietuvos byla“, režisieriaus Artūro Jevdokimovo dokumentinis filmas „Second Hand“ ir ukrainiečių režisieriaus Sergėjaus Loznicos filmas, kurį prodiusuoja lietuvių prodiuserinė kompanija, „Nuolankioji“.

Lietuvos kino centras prisideda prie užsienio kino projektų gamybos – 145 tūkst. eurų finansavimas skirtas trims vaidybiniams ir vienam dokumentiniam filmui, prie kurių mūsų šalies prodiuseriai dirbs kartu su kino kūrėjais iš Lenkijos, Latvijos, Ukrainos ir Vengrijos. Vienas šių projektų – vieno garsiausių Lenkijos kino kūrėjų Krzysztofo Zanussio (Kšištofo Zanusio) režisuojamas filmas.

Pasak Lietuvos kino centro direktoriaus Rolando Kvietkausko, skirdami paramą mažumos bendros gamybos filmams sudaroma galimybė Lietuvos prodiuseriams dalyvauti reikšminguose tarptautiniuose projektuose, plėtoti ilgalaikius ryšius su užsienio šalių kino kūrėjais ir gamintojais, ir didinti šalies kino žinomumą. Visos centro skirtos valstybės biudžeto lėšos šiems projektams privalo būti išleistos Lietuvoje, taip pat užsienio filmų kūrėjai ne tik privalo turėti bendragamintoją Lietuvoje, bet ir pasitelkti bent vieną  mūsų šalies kino kūrėją ar aktorių.

Suteikus paramą pagal debiutinio filmo ir pirmojo trumpametražio filmo projektų kategorijas savo sumanymus galės įgyvendinti režisierius Tomas Smulkis (vaidybinis ilgametražis filmas „Žmonės, kuriuos pažįstam“), režisierius Tomas Vengris (vaidybinis ilgametražis filmas „Gimtinė“) bei režisierius Robertas Nevecka su pirmuoju trumpametražiu animaciniu filmu „Sniego pastogė“.

Antrasis šių metų kino projektų parengiamųjų ir gamybos darbų finansavimo konkursas bus paskelbtas balandžio 3 dieną.

Paramą gavo 18 prodiuserių kompanijų, savo sumanymus įgyvendins 23 režisieriai.

Bus finansuojami vienuolika vaidybinių ilgametražių, devyni dokumentiniai ilgametražiai, du animaciniai trumpametražiai ir vienas interaktyvus kino projektas.

46 tūkst. eurų skirta penkiems parengiamųjų darbų kino projektams. Režisieriai imasi naujų temų savo filmams: Audrius Stonys kurs filmą „Kitoje pasaulio pusėje“, pasakojantį apie Urugvajuje veikiantį folklorinių šokių kolektyvą ir jo bandymus išsaugoti ir auginti lietuviško nacionalinio identiteto likučius, o Romas Zabarauskas filme „Advokatas“ nagrinės kūrėjui artimas homofobijos ir ksenofobijos temas.

Iš paremtų nacionalinių filmų gamybos projektų, 14 filmų yra kuriami su kino kompanijomis iš Latvijos, Nyderlandų, Latvijos, Vokietijos, Bulgarijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Ukrainos, Airijos, Šveicarijos, Vengrijos, Slovėnijos, Italijos, Švedijos. Tarp kino projektų – režisierės Linos Lužytės filmas „Pilis“, režisieriaus Marat Sargsyan filmas „Tvano nebus“ bei režisieriaus Audriaus Mickevičiaus filmas „Pavyzdingas elgesys“.

Remia ir užsienio kūrėjus

Du dokumentinio ir trys vaidybinio ankstesniais metais finansavimą gavę kino projektai, kurie buvo įgyvendinami pagal numatytus planus ir tinkamai atsiskaitė už anksčiau gautą paramą, gavo finansavimą filmų užbaigimui. 2017-2018 metais turėtų būti sukurti šie filmai: režisieriaus Audriaus Juzėno vaidybinis filmas „Pelėdų kalnas“, režisieriaus Igno Jonyno vaidybinis filmas „Nematoma“, režisierės Ramunės Kudzmanaitės dokumentinis filmas „Seserys Chodakovskos. Lietuvos byla“, režisieriaus Artūro Jevdokimovo dokumentinis filmas „Second Hand“ ir ukrainiečių režisieriaus Sergėjaus Loznitsos filmas, kurį prodiusuoja lietuvių prodiuserinė kompanija, „Nuolankioji“.

LKC prisideda prie užsienio kino kūrėjų statomų filmų. 145 tūkst. eurų finansavimas skirtas trims vaidybiniams ir vienam dokumentiniam filmui, prie kurių mūsų šalies prodiuseriai dirbs kartu su kino kūrėjais iš Lenkijos, Latvijos, Ukrainos ir Vengrijos.

Atskleisti talentus

Vienas tokių projektų – vieno garsiausių Lenkijos kino kūrėjų Krzysztof Zanussi režisuojamas filmas. Taip pat kitų filmų režisieriai – Inara Kolmane, Eva Neiman ir Laila Pakalnina. Pasak Lietuvos kino centro direktoriaus Rolando Kvietkausko, skirdami paramą mažumos bendros gamybos filmams sudaroma galimybė Lietuvos prodiuseriams dalyvauti reikšminguose tarptautiniuose projektuose, plėtoti ilgalaikius ryšius su užsienio šalių kino kūrėjais ir gamintojais, didinti šalies kino žinomumą. Visos LKC skirtos valstybės biudžeto lėšos šiems projektams privalo būti išleistos Lietuvoje, užsienio filmų kūrėjai ne tik privalo turėti bendragamintoją Lietuvoje, bet ir pasitelkti bent vieną mūsų šalies kino kūrėją ar aktorių.

LKC taip pat siekia sudaryti palankias sąlygas atsiskleisti naujiems talentams. Suteikus paramą pagal debiutinio filmo ir pirmojo trumpametražio filmo projektų kategorijas savo sumanymus galės įgyvendinti režisierius Tomas Smulkis (vaidybinis ilgametražis filmas „Žmonės, kuriuos pažįstam“), režisierius Tomas Vengris (vaidybinis ilgametražis filmas „Gimtinė“) bei režisierius Robertas Nevecka su pirmuoju trumpametražiu animaciniu filmu „Sniego pastogė“.

Antrasis šių metų kino projektų parengiamųjų ir gamybos darbų finansavimo konkursas bus paskelbtas balandžio 3 dieną.

Lietuvos kino centras (LKC) parėmė 18 nacionalinių filmų gamybos projektų, jiems paskirstė 1,84 mln. eurų.

Bus finansuojami aštuoni vaidybiniai ilgametražiai, vienas vaidybinis trumpametražis, septyni dokumentiniai ilgametražiai, vienas animacinis trumpametražis ir vienas interaktyvus kino projektas.

Didžiausia suma – daugiau kaip 405 tūkst. eurų – teko Mariaus Markevičiaus režisuojamam filmui „Tarp pilkų debesų“. Eglės Vertelytės juostai „Stebuklas“ skirta 150 tūkst. eurų, Giedrės Beinoriūtės filmui „Kvėpavimui į marmurą“ – 112 tūkst. eurų.

Anot LKC pranešimo, šiemet ketinama užbaigti nemažai filmų, kurių gamyba ne tik dėl projektų sudėtingumo, bet ir dėl nepakankamų valstybės išteklių, finansuojama dvejus metus.

Naujus vaidybinius filmus kurs režisieriai Audrius Juzėnas, Ignas Jonynas. Pirmasis planuoja kurti filmą „Kelionė į naktį“, pasakojantį Lietuvos pokario istoriją, jam LKC skyrė 345 tūkst. eurų. Antrasis modernaus pasaulio žmogaus moralinius iššūkius nagrinės filme „Nematoma“. Jis gaus 100 tūkst. eurų.

Paramos debiutinio filmo ir pirmojo trumpametražio filmo projektų kategorijoje sulauks režisierius Jurgis Matulevičius (vaidybinis ilgametražis filmas „Izaokas“), režisierė Agnė Žegulytė (dokumentinis ilgametražis filmas „Apie žmones, žvėris ir daiktus“) bei pirmojo savo trumpametražio filmo „Motinos diena“ režisierė Kamilė Milašiūtė.

Iš paremtų nacionalinių filmų gamybos projektų – 14 filmų kuriami su Brazilijos, Kroatijos, JAV, Nyderlandų, Latvijos, Estijos, Vokietijos, Bulgarijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Serbijos, Lenkijos, Ukrainos, Airijos, Šveicarijos atstovais.

„Tai sudaro geresnes galimybes filmą pristatyti tarptautiniuose festivaliuose, surasti platintojus, pasitelkti kitų šalių kino kūrėjų ir gamintojų patirtį bei finansinius resursus“, – teigiama LKC pranešime.

Lietuvos kino centras taip pat prisidės prie keturių mažumos bendros gamybos filmų sukūrimo. Kartu su Prancūzijos, Vokietijos, Latvijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos bei Estijos partneriai mūsų šalies prodiuseriai dalyvaus kuriant tris vaidybinius ir vieną dokumentinį filmą.

Paramą gaus 19 prodiuserių kompanijų, jų planuojamos filmų gamybos bendros išlaidos – beveik 15 mln. eurų. Savo sumanymus įgyvendins 21 režisierius.

Pagal valstybės pagalbai keliamus reikalavimus visi filmai remiami sumomis, kurios sudaro nuo 50 iki 75 proc. visos filmo gamybai išleidžiamos sumos.

86 tūkst. eurų paskirstyti aštuonių prodiuserių kompanijų atliekamiems vaidybinių, dokumentinių, animacinio filmų ir vieno interaktyvaus kino projekto parengiamiesiems darbams.

„Tai, kad paremta beveik pusė pateiktų projektų rodo neabejotinai išaugusią jų kokybę. Kita vertus, esame labai ribojami turimų finansinių išteklių, todėl toli gražu ne visi pakankamai kokybiški sumanymai šį kartą sulaukė mūsų paramos. Nepaisant to, norėtųsi sulaukti daugiau televizinės dokumentikos, mikrobiudžeto vaidybinio ilgametražio filmo, vaidybinio trumpametražio filmo projektų – pastarąjį kartą kūrybiškai įdomių sumanymų pasigedome“, – sakė Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas.

Šiuo metu LKC priima paraiškas filmų parengiamųjų darbų projektams, skirtiems įgyvendinti Valstybės atkūrimo 100-mečio programai, o nuo balandžio 4 dieną bus paskelbtas šių metų antrasis kino projektų parengiamųjų ir gamybos darbų finansavimo konkurso etapas.

Lietuvos kino centras (LKC) Kino tarybai svarstyti perdavė 80 paraiškų valstybiniam finansavimui gauti.

Kino projektai bus vertinami pagal atskiras kategorijas, pranešė LKC.

Gamybos darbams paramos siekia 50 projektų. Tarp jų lėšų tęstinei gamybai prašoma šešiems filmams, vaidybinio ilgametražio filmo gamybai - aštuoniems, dokumentinio ilgametražio filmo gamybai - devyniems ir kt.

Parengiamiesiems darbams paramos siekia 30 projektų. Vaidybinių parengiamųjų darbų kategorijai pateikta 13 projektų, dokumentinių filmų parengiamųjų darbų kategorijai – 12, animacinių filmų parengiamųjų darbų kategorijai – 3, interaktyvaus projekto parengiamųjų darbų kategorijai – 2.

Kino taryba yra kolegiali Lietuvos kino centro patariamoji institucija, kuri vertins valstybiniam finansavimui gauti pateiktus kino projektus ir teiks pasiūlymus dėl jų finansavimo.

Kino paraiškas svarstysiančią tarybą sudaro septyni nariai: filmų gamintojas Ramūnas Škikas, kino meno kūrėjas Kornelijus Matuzevičius, kino meno kūrėjas Juozas Širvinskas, kino meno kūrėjas Raimondas Paškevičius, kino meno kūrėjas Aloyzas Jančoras, profesionali kino meno vertintoja Renata Šukaitytė, kino meno kūrėjas Juozas Javaitis.