– Kodėl panorote tapti kirpėja?

– Tai pomėgis, virtęs papildomu darbu. Kai buvo karantinas, niekas negalėjo eiti į kirpyklą. Turiu sūnų su negalia. Tad sugalvojau idėją eiti į Darbo rinkos centrą ir išmokti amato kirpti žmones. Pirmiausia – šeimos narius bei pažįstamus, o paskui tas ratas didėjo ir jau beveik metai laiko mano pomėgis tampa kaip ir antru darbu. Pastebėjau, kad Lietuvoje yra tokia socialinė problema, kad žmonės su negalia nelabai yra pageidaujami kirpykloje, galbūt dėl emocinių ar tam tikrų elgesio išskirtinumų.

Pastebėjau, kad Lietuvoje yra tokia socialinė problema, kad žmonės su negalia nelabai yra pageidaujami kirpykloje.

– Tad pamatėte problemą ir pabandėte ją išspręsti ne tik savo lygmeniu, bet ir apimant Šiaulių bei gal rajono gyventojus?

– Klientų daugėja ir atvažiuoja net ir iš kitų miestų. Problema yra Lietuvos mastu, kadangi tas klientas ne visada yra patogus. Kai kurie klientai negali sėdėti, jie vaikšto, elgiasi agresyviai savo arba kitų atžvilgiu, juos erzina tam tikri dirgikliai. Tai reikalauja labai didelės kantrybės, ištvermės, tam tikrų įgūdžių, žinių. Tad savo žinias pritaikau kitame darbe.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Šeimai lieka minimaliai laiko, bet džiaugiuosi, kad šeima irgi labai užsiėmusi, dukra, sūnus ir vyras sportuoja. Visi bendromis jėgomis stengiamės tai suderinti. Ateityje galbūt svajoju turėti grožio saloną, skirtą specifinei grupei – žmonėms su negalia. Kai manęs klausia, kodėl tai darau, aš nežinau, negaliu pasakyti. Galbūt noriu padėti kitiems su jų problemomis.

– Ko trūksta iki grožio salono?

– Reikia norinčiųjų tokį darbą daryti. Džiaugiuosi, kad šio salono savininkė priima. Dažnai mano klientai yra įdomūs ir kitiems klientams. Kolektyvas toleruoja, kai kuriais atvejais ir padeda, nes ne visada viena su klientais susitvarkau. Kai kurių kolegių net ir požiūris į šiuos žmones keičiasi į gerąją pusę.

Prasidėjus pandemijai Agnė virto grožio specialiste, plaukų stiliste ir Kaune įkūrė grožio saloną.  O taip pat ėmė siūti veido kaukes, kurios, prasidėjus koronavirusui, išgelbėjo jos grožio verslą.

„Tuo metu, kai veido kaukes visi pardavinėjo po 10 eurų, mes už jas prašėme tik po 3 eurus. Sūnus suorganizavo specialios medžiagos, dukra gamino valgyti, o aš po 14 valandų per parą sėdėdavau prie siuvimo mašinos. Užsakymų buvo tiek, kad sūnaus telefonas išsikraudavo po 10 kartų, bet anšlagas truko tik... penkias dienas. Paskui kaukių bado nebebuvo. Bet tos dienos mums padėjo nebadauti, išmaitinti savo gyvūnus“, – šį vakarą 19.30 val. LNK „KK2 penktadienyje“ atvirai pasakos praeityje garsi cirko artistė.

Agnė atvirai prabils ir apie savo gyvenimą po skyrybų, kurios įvyko tik iš ketvirto karto. Moteris sako likusi plika basa, vyrui atiteko net jos lengvasis automobilis. Nepaisant to, širdyje ji jautė pakilimą. Norėdama stabilesnio gyvenimo, ėmė kirpti ne pudelius, o moteris. Darbas su klientėmis jai labai patinka, be to būti žmonių kirpėja kur kas lengviau nei kirpti šunis. „Nors kirpti šuniukus mokiausi net Maskvoje, vis tiek atsirasdavo klientų, kurie už ne vietoje gulintį šuns plaukutį pakeldavo skandalą“, – pasakoja Agnė.

Praeitą savaitę lankiausi viename uostamiesčio grožio salone. Kadangi kirpėja, pas kurią įprastai lankausi, atostogauja, užsirašiau į vieną senamiestyje įsikūrusį saloną.

Suprantama, visai nesitikėjau, jog už plaukų dažymą sruogomis kirpėja paprašys grašių, tačiau išgirdusi sumą net žagtelėjau.

Poros valandų darbą ji įvertino net 160 eurų!

Suprantu, kad darbas nėra lengvas, kainuoja darbo priemonės, užimamų patalpų nuoma, tačiau paslaugų srityje įsivyravusios kainos jau visai nebėra adekvačios.

Kada už plaukų dažymą mokėjome 560 litų? Košmaras.

Ir tai ne vienas toks atvejis. Visai neseniai draugė lankėsi miesto centre esančioje kirpykloje.

Ir ką jūs manote? Už panašias paslaugas iš jos buvo paprašyta sumokėti beveik 100 eurų.

Apie aukštąjį mokslą svajojantiems jaunuoliams vertėtų susimąstyti, ar verta siekti tokių aukštumų, nes, sprendžiant iš kainų, daugiausia Lietuvoje uždirba grožio specialistai.

Olesia

Šunų kirpimas nėra pigi paslauga. Ji kainuoja kur kas brangiau nei padailinti vyro šukuoseną. „Šunų kirpimo kainos įvairios, jos priklauso nuo šunų kailio ir dydžio. Pigiausias kirpimas - 15 eurų. Už didelio niufaundlendo nukirpimą, išprausimą, iššukavimą tenka mokėti ir 50 eurų. Kai kurių šunų padailinimas kainuoja net 70 eurų“, - portalui kauno.diena.lt pasakojo vienos Kaune esančios šunų kirpyklos darbuotoja Giedrė.

Šuniuko padailinimas trunka 1,5 – 2 valandas. Dauguma žmonių, atvedę savo augintinius į kirpyklą, juos palieka ir grįžta tik tada, kai gyvūnams būna atliktos visos procedūros. Kai kurie žmonės, dažniausiai agresyvesnių šunų šeimininkai, lieka šalia.

„Dauguma šunelių būna ramūs, pripratę prie procedūrų. Jiems kerpame ne tik gaurus, bet ir nagus, išvalome ausis. Prieš kirpimą šunis išmaudome. Antsnukių jiems beveik niekada nededame, nebent pasitaiko koks agresyvesnis gyvūnas“, - teigė Giedrė.

Dauguma šunelių būna ramūs, pripratę prie procedūrų. Jiems krepame ne tik gaurus, bet ir nagus, išvalome ausis.

Ar buvo atvejis, kai ji nesugebėjo apkirpti agresyvaus šuns? Kirpėja pripažino, kad taip yra atsitikę. Labiausiai jai įsiminė nepaklusnus baltasis Škotijos terjeras, nesidavė kerpami ir dar keli šunys. Kažkada vieną kerpamą šunį teko laikyti net trims žmonėms: šeimininkui, kirpėjai ir jos draugei.

Tačiau pasitaiko ir priešingų atvejų. Kartą moteriai atvedė jorkšyrą, kurio dėl agresyvaus elgesio nepriėmė net dvi kirpyklos. „Aš su juo kuo puikiausiai sutariau, šuo buvo visai ramus ir leidosi kerpamas. Turbūt kai kuriais atvejais tiesiog nesutampa biolaukai“, - juokėsi Giedrė.

Žmonės dažniausiai atveda kirpti jorkšyro terjerus, Maltos bišonus. Kartais klientais tampa ir mišrūnai.

Šunis reikia kirpti kas 2-3 mėnesius, tai priklauso nuo jų veislės.

Šunų kirpėja turi ir nuolatinių klientų. „Tačiau kai kurie žmonės mėgsta keisti kirpėjas – vieną kartą augintinį veda į vieną kirpyklą, kitą kartą – į kitą. Žmonės yra labai įvairūs“, - pastebi ji.

Moteris, turinti buhalterinį išsilavinimą, šunis kerpa jau trejus metus. „Žmonių nesu kirpusi, niekada nesvajojau būti kirpėja, tačiau gyvenimas pasisuko tokia vaga. Labai myliu šunis, daug bendrauju su veterinarais“, - sakė Giedrė.

Pasak jos, šunis kirpti sudėtingiau nei žmones, nes žmonės sėdi ramiai, nejudina galvų. O su šunimis reikia mokėti sutarti.

Tačiau šuniukus padailinti lengviau nei kates. Moteris kerpa ir jas, nors gerokai rečiau. Katiną reikia nukirpti greičiau nei per valandą, nes jis nėra kantrus. „Kačiukas man yra ir į ranką įkandęs, ji buvo labai ištinusi. Teko gerti antibiotikus“, - prisiminė gyvūnų kirpėja.

Merete Hodne (Meretei Hodnei), kuri savo kirpykloje Brinės miestelyje Norvegijos pietvakariuose pernai spalį nepriėmė Malikos Bayan (Malikos Bajan), gresia laisvės atėmimas iki šešių mėnesių už diskriminaciją religiniu pagrindu.

Kaip rašoma kaltinamajame akte, M. Hodne pasakė M.Bayan, „kad ji turės susirasti kitą vietą, nes ji nepriima tokių (klienčių) kaip ši“.

„Čia sprendžiu aš, ir aš nenoriu čia šio blogio. Šis blogis yra islamo ideologija, islamizmas ir hidžabas yra šios ideologijos simbolis – lygiai kaip svastika yra nacizmo simbolis“, – televizijai TV2 sakė M. Hodne.

Šią 47 metų kirpėją Norvegijos žiniasklaida įvardija kaip buvusią islamofobiškų judėjimų, tokių kaip „Pegida“, aktyvistę. Ji sakė, kad sutikusi priimti hidžabą dėvinčią moterį savo salone būtų turėjusi nebepriimti klientų vyrų.

M. Hodne tvirtino, kad ta moteris nebūtų galėjusi rodyti savo plaukų matant vyrams.

24 metų M. Bayan žiniasklaidai sakė, kad jautėsi labai pažeminta, kai su ja buvo taip elgiamasi „viešoje vietoje jos pačios šalyje“. „Atidaryti kirpyklos duris paklausti, kiek kainuoja sruogelių dažymas, negali būti laikoma blogiu“, – pernai sakė ji.

Kirpėja atsisakė sumokėti 8 tūkst. kronų (870 eurų) baudą už diskriminaciją religiniu pagrindu, todėl bylą ketvirtadienį pradeda nagrinėti Jereno apygardos teismas.

Policijos pareigūnai sakė, kad prašys baudą padidinti iki 9,6 tūkst. kronų, o jei ji atsisakys ją sumokėti, sieks 19 dienų įkalinimo bausmės.

Kas gali moteriai sugadinti nuotaiką? Nepagarba atliktam darbui ar pernelyg didelė kaina už jį? Panašu, kad dėl ambicijų kartais galima ne tik susigadinti nuotaiką, bet ir nukentėti. Tuo įsitikino vos be šukuosenos savo jubiliejaus dieną nelikusi klaipėdietė.

Vietoj 16 – 22 litai

Rasa Kučinskienė savo 50-ajam gimtadieniui ruošėsi iš anksto. Viską iki smulkmenų suplanavusi moteris ne tik pasikvietė daugybę artimųjų, bet ir pasirūpino, kad pati tą dieną puikiai atrodytų. Kirpykloje, kurios klientė yra jau ne vienerius metus, moteris dar rugpjūčio pradžioje užsisakė plaukų dažymą, šukuoseną bei makiažą.

Kai po poros savaičių išaušo pokylio šeštadienis, D.Kučinskienė iš ryto drauge su sūnumi išskubėjo į turgavietę. Moteris dar turėjo šį bei tą nusipirkti.

Taip pat užsuko į kirpyklą. Kadangi nebuvo daug žmonių, nusprendė, kad apsikirpti reikia ir sūnui. Kol lūkuriavo, moteris apžiūrėjo kainoraštį ir įsitikino, kad vaikui kirpimas kainuos 16 litų. Palikusi sūnui 50 litų kupiūrą, moteris nuėjo apsipirkti.

Susitikęs su mama turguje berniukas pasakė, kad kirpėja iš jo paėmė 22 litus. Moteris nustebo ir nusprendė nueiti pasiklausti, kodėl taip staiga pakilo paslaugos kaina.

Pernelyg stori plaukai

"Nuo septynerių kirpdavau vaiką toje kirpykloje. Žinau, kad kainoraštyje parašyta, jog vaikų iki 14 metų amžiaus kirpimas kainuoja 16 litų. Kalbėjau labai ramiai. Dėl tų penkių litų nei nuskursiu, nei pralobsiu, bet įvyko nesusipratimas, todėl norėjau išsiaiškinti. Juk jokių papildomų priemonių nebuvo naudota, o ir kirpimas buvo paprastas, toks, kaip visada", – pasakojo klaipėdietė.

R.Kučinskienė išgirdo paaiškinimą, jog didesnė kaina paskaičiuota todėl, kad berniuko labai stori plaukai. Moterį toks paaiškinimas nustebino, nes toje pačioje kirpykloje vaikas būdavo kerpamas ne vienerius metus, tačiau nė viena kirpėja nėra pasakiusi, kad vaiko plaukai yra kitokie nei visų kitų.

Berniuko mama teigė, kad kirpėja atidavė jai penkis litus net neprašyta, bet liko labai nepatenkinta ir daugiau su R.Kučinskiene nebendravo.

Priimti klientės nebenorėjo

Po kelių valandų atėjo laikas, kai pagal išankstinį užsirašymą R.Kučinskienė turėjo gražintis toje pačioje kirpykloje ir net pas tą pačią kirpėją, kuri ryte kirpo plaukus jos sūnui.

Moteris atėjo pasiruošusi puotai, jau pasidabinusi aukštakulniais ir išeigine suknele. Ji planavo, kad iškart po vizito pas kirpėją apsilankys pas tame pačiame pastate dirbančią vizažistę, kuri turėjo jai padaryti makiažą.

Atėjusi į kirpyklą moteris suprato, kad yra užrašyta pas tą pačią kirpėją, su kuria ryte turėjo nemalonų incidentą. Klientės kėdėje sėdėjo kita moteris, o kirpėja dažė jai plaukus.

"Pamaniau, kad netrukus ji baigs, nes minutės tikslumu numatyti tokių darbų neįmanoma. Paprastai tokiais atvejais meistrė paprašo luktelėti. Tačiau man kirpėja nieko nesakė. Praėjo dešimt, penkiolika minučių, bet į mane niekas nekreipė dėmesio, – prisiminė R.Kučinskienė. – Priminiau, kad iš anksto buvau užrašyta pirmai valandai. Kirpėja trumpai ir aiškiai pareiškė, jog manęs nepriims."

Moteris prisimena, kad vieną akimirką pagalvojo: gal meistrė neturi dažų ar ko kito. Paklausė, kodėl kirpėja taip nusprendė, ir išgirdo ją nustebinusį atsakymą: "Nenorime".

Kalbėjo pati su savimi

R.Kučinskienė bandė aiškinti, kad buvo iš anksto užsirašiusi, bet tai nepakeitė meistrės sprendimo, ji neatsisukdama triūsė prie kitos klientės.

Pabandžiusi aiškintis, ar taip kategoriškai jos atžvilgiu kirpėja nusiteikusi vien dėl penkių litų, moteris nesulaukė jokio atsakymo.

"Priminiau, kad tądien buvo mano šventė, paprašiau bent sušukuoti plaukus, jei jau dažyti atsisakė. Bet kirpėja pareiškė, jog ne tik nedažys, bet ir nešukuos. Supratau, kad man keršijama dėl ryte pareikštos pretenzijos. Bandžiau dar kažką kalbėti, bet buvo panašu, jog kalbu pati su savimi, niekas man nepratarė nė žodelio. Išeidama pasakiau, kad taip besielgdamos jos išbaidys visus klientus."

Iki pobūvio buvo likusios vos kelios valandos. Laimė, jog kitoje kirpykloje nebuvo klientų ir R.Kučinskienė neliko be šukuosenos. Tiesa, tądien plaukų jai jau nebenudažė, o ir makiažo daryti tame pačiame grožio salone moteris nebenorėjo, tad be uždarbio liko ir vizažistė.

Nuotaika buvo sugadinta. Apie savo nutikimą draugėms papasakojusi moteris išgirdo ne tik užuojautos žodžius dėl patirto streso, bet ir bičiulių patikinimą, jog jos taip pat daugiau nesinaudos šios kirpyklos paslaugomis.

Užgavo nepagarba darbui

Grožio salono kirpėja Diana, vos pakalbinta, prisiminė apie prieš porą savaičių įvykusį incidentą. Moteris nenorėjo komentuoti įvykio, bet buvo akivaizdu, kad labai jaudinosi jį prisiminusi.

Kirpėja pasakojo, kad tądien moteris, kuri daug metų lankydavosi šioje kirpykloje, buvo labai sudirgusi. Ji ne tik pareiškė pretenzijas dėl neva pernelyg didelio užmokesčio už sūnaus kirpimą, bet pasakojo ir apie konfliktą su šakočio pardavėja. Esą buvo panašu, kad jai tą dieną niekas neįtiko.

Labiausiai kirpėją Dianą užgavo nepagarba jos darbui.

"Aš nenoriu prisiminti ir pasakoti. Tai buvo labai negražu. Ji kalbėjo ir kalbėjo, nors nevartojo necenzūrinių žodžių, bet visa ta kalba buvo pikta ir liejosi nepabaigiamu srautu. Nemažai metų dirbu, mano praktikoje tokio įvykio dar nėra buvę. Nesu konfliktuojanti, bet tai, kas atsitiko tądien, mane visiškai išmušė iš vėžių. Rankos drebėjo. Buvau taip susijaudinusi, kad moteris, kuri sėdėjo kėdėje, turėjo mane guosti. Ji net ramino tą moterį. Beje, mano klientė užrašė man savo mobiliojo telefono numerį ir sakė, kad, jei reikės, paliudys, jog aš buvau teisi, – prisiminė kirpėja. – Tvardžiausi, kaip galėjau, nesakiau nė žodžio, bet po visko, ką ji prikalbėjo, imtis jos plaukų negalėjau. Supraskite, aš irgi esu žmogus, nors ir sakoma, kad klientas visada teisus."

Kirpėja tikino, kad R.Kučinskienės sūnaus plaukai buvo nekirpti keturis su puse mėnesio.

"Viena yra mažas vaikelis su švelniais plaukučiais. Jos sūnaus plaukai buvo kaip liūto. Darbo buvo tikrai daug. Juo labiau kad nuo pastarojo šios moters apsilankymo kirpykloje kainos buvo pakilusios. Ir dėl tokios menkos sumos pakelti tokį triukšmą. Man nesuprantama, juo labiau kai žmogus ruošiasi savo šventei. Nesuprantu, kaip ji pati nebijojo sėsti į mano kėdę", – stebėjosi kirpėja.

Kirpėja teigė nustebusi, kai pamatė po pietų atėjusią R.Kučinskienę. Ji manė, kad po tokio incidento klientė nebepatikės jai savo plaukų.

Dianos bendradarbė prisiminė, kad klientė nesikeikė, bet kalbėjo pakeltu tonu ir labai piktai. Moteris prisiminė, jog incidento metu ši pareiškė esanti kovotoja ir žinanti, kur kreipsis.

Bausti nėra už ką

R.Kučinskienė nesirengė apskųsti kirpėjos jokioms oficialioms vartotojų teises ginančioms institucijoms. Ji tikino sugebėjusi tą patį vakarą įveikti nuoskaudą, tačiau kartėlis širdyje liko.

"Jaučiausi atstumta, išvaryta. Toks niekas tie keli litai. Manau, galima išsiaiškinti, jei kyla kokie nors klausimai", – dėstė moteris.

Prieš 23 metus ėmęsis ginti vartotojų teises Lietuvoje ir įsteigęs Lietuvos vartotojų asociaciją vilnietis Stanislovas Juodvalkis tikino, kad mūsų šalyje kur kas dažniau nukenčia pirkėjai bei paslaugų gavėjai, nei jas teikiantys asmenys bei įmonės.

"Panašu, kad šiuo atveju galima tik paviešinti paslaugą suteikti pažadėjusią, bet to nepadariusią kirpėją. Reikalauti skirti baudą čia nėra už ką, nes paslauga nebuvo atlikta nekokybiškai, jos tiesiog nebuvo. Mes kur kas dažniau susiduriame su pretenzijomis dėl netinkamai atliktų paslaugų. Dėl kirpyklų darbo skundžiamasi nedažnai. Pastarąjį kartą prieš kelerius metus kreipėsi moteris, kuriai kirpėja taip susuko plaukus, kad jie atrodė lyg juodaodės – smulkiai garbanoti ir styrantys į visas puses", – prisiminė S.Juodvalkis.

Komentaras

Neringa Baronienė

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Maisto produktų ir rekreacinių paslaugų skyriaus vedėja

Kirpykla privalo teikti paslaugas visiems besikreipiantiems klientams, nebent būtų pasitvirtinusi tam tikras vidaus taisykles, kurios nustatytų, jog kirpėjos turi teisę neaptarnauti tam tikrų asmenų grupių, pavyzdžiui, neblaivių, agresyviai besielgiančių ir panašiai.

Tarnyba yra gavusi keleto vartotojų skundus, kuriuose minėta, kad jų neaptarnavo kavinėje arba neįleido į naktinį klubą. Tačiau, kad kirpėja būtų atsisakiusi aptarnauti klientą, skundų negauta. Kadangi Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nagrinėja tik vartotojų skundus, paslaugų teikėjai dėl savo pažeistų teisių gynimo į šią įstaigą nesikreipia.

Nors teisės aktuose nėra įtvirtinta gyvenimiška nuostata "Klientas – visada teisus", tačiau Civiliniame kodekse įtvirtintas kliento interesų prioriteto principas.

Pagal jį kliento, kaip paslaugų gavėjo, padėtis teisiniuose santykiuose yra išskirtinė, o paslaugų teikėjas, teikdamas paslaugas, privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus.