Uostamiesčio klinikoje dirbanti šeimų ir porų psichoterapeutė Jelena Bachlina pasakojo, kad pagrindinė problema, kurią ji pastebi, – porų nemokėjimas pyktis.

„Kai poros tarpusavyje konfliktuoja, nėra blogai, reikia diskutuoti, ir jeigu vyksta pagarbus konfliktas – tai visai ne problema. Tačiau jeigu prasideda įžeidžiantis konfliktas, tada santykiai griaunami, o kiekvienas sutuoktinių ar esantieji poroje turi lygiavertę atsakomybę“, – aiškino psichoterapeutė.

Specialistė pasakojo, jog pasitaiko ir tokių atvejų, kai tėvai ateina kartu su savo vaikais, manydami, kad konfliktai kyla būtent dėl jų, tačiau vėliau paaiškėja, kad tarpusavyje nesutaria tik tėvai.

Pastebiu, kad kreipiasi ne tik moterys, bet taip pat santykių ateitimi vis dažniau pasirūpinti nori ir vyrai.

„Tėvai ateina kartu su vaiku ir pasakoja savo problemas, tačiau vėliau į seansus ateina tik abu tėvai, kadangi pradedama suprasti, kad konfliktų tikrąją problemą bandoma užgožti visai kitais dalykais“, – pasakojo psichoterapeutė.

Pastaruoju metu J. Bachlina pastebi tendenciją, kad santykių problemas išspręsti ir konsultuotis nori ne tik moterys, bet ir vyrai, kadangi keičiasi visuomenės požiūris.

„Dabar ypač propaguojami sveiki santykiai, ir žmonės nebebijo kreiptis pagalbos, kai to tikrai reikia. Pastebiu, kad kreipiasi ne tik moterys, bet taip pat santykių ateitimi vis dažniau pasirūpinti nori ir vyrai“, – kalbėjo specialistė.

Jelena Bachlina. Asmeninio archyvo nuotr.

Nors poros vis dažniau kreipiasi pagalbos, specialistė teigė, kad kartais būna per vėlu, tad pora atsiduria santykių krizėje.

„Kartais poros kreipiasi į mane tada, kai jų santykiuose būna krizė, tada jie būna labai įskaudinti vienas kito, atitolę. Mes, specialistai, nenurodome, reikia skirtis ar ne, atskleidžiame jiems realybę, padedame pamatyti problemos gilumą, tada jie patys nusprendžia. Aišku, būna atvejų, kai padedame gražiai išsiskirti, kad vienas kito neįskaudintų dar labiau“, – aiškino J. Bachlina.

Psichoterapeutė taip pat pastebėjo, kad ir sezoniškumas turi įtakos santykiams.

Šaltuoju metų sezonu poros pykstasi dažniau, kadangi daugiau laiko namuose praleidžia kartu. Dėl įsivyravusios įtampos daugiau konfliktuojama ir dėl buitinių dalykų. Atšilus orams ir pradėjus keliauti ir užsiimti įdomesne veikla, pykčiai atslūgsta.

Vaizdo ryšiu turėjęs dalyvauti ukrainiečių prezidentas netikėtai atšaukė dalyvavimą. V. Zelenskis turėjo informuoti senatorius apie naujausius įvykius konflikte su Rusija ir paraginti juos paremti trečiadienį numatomą procedūrinį balsavimą dėl skubios pagalbos paketo, į kurį įtraukta daugiau kaip 60 mlrd. dolerių (55,5 mlrd. eurų) Kyjivui.

Pinigų skyrimą jau kelias savaites stabdo nesutarimai Kongrese, o Baltieji rūmai yra įspėję, kad esamos lėšos baigsis iki metų pabaigos ir kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali laimėti karą, jei JAV įstatymų leidėjai nesiims veiksmų.

Senato daugumos lyderis Chuckas Schumeris (Čakas Šumeris) pranešė, kad V. Zelenskis negalėjo dalyvauti dėl nesklandumų, anot jo, ištikusių paskutinę minutę. Tačiau Ch. Schumeris vis tiek pradėjo pasitarimą, netrukus virtusį žodžių karu.

Nesugebėjimas paremti Ukrainos yra visiškai beprotiškas. Tai prieštarauja JAV interesams.

Jutos valstijai atstovaujantis senatorius Mittas Romney (Mitas Romnis) paliko susitikimą anksčiau, patvirtindamas, kad nemažai jo kolegų respublikonų pasekė jo pavyzdžiu, supykę, kad nieko neišgirdo dėl savo reikalavimo pagalbą Ukrainai susieti su veiksmais dėl migrantų krizės JAV ir Meksikos pasienyje.

„Susitikimo dalyviai sakė dalykus, kuriuos visi žinome, apie kuriuos galime perskaityti bet kuriame laikraštyje, kurie buvo pasakyti viešai, – žurnalistams kalbėjo M. Romney. – Jie nesako nieko nauja, o respublikonai teigia, kad remia Ukrainą, tačiau turi būti užtikrintas mūsų sienos saugumas.“

Kongreso narių nuomonės dėl paramos Ukrainai skiriasi labiau nei bet kada per beveik dvejus metus trunkantį konfliktą, Kyjivui sparčiai eikvojant JAV iki šiol suteiktą karinę pagalbą.

Senato respublikonai savo paramą papildomam Ukrainos finansavimui sieja su sąlyga, kad prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) demokratai pritars prieglobsčio sistemos reformoms ir sugriežtintai pasienio apsaugai – priemonėms, kurias demokratai jau yra atmetę.

„Respublikonai tiesiog išeina iš susitikimo, nes ten esantys žmonės nenori diskutuoti apie tai, ko reikia susitarimui pasiekti“, – sakė M. Romney.

Priartėjus vakarui, J. Bidenas išreiškė nusivylimą.

„Nesugebėjimas paremti Ukrainos yra visiškai beprotiškas. Tai prieštarauja JAV interesams, – sakė J. Bidenas. – Tai tiesiog neteisinga.“

Nors pretendentai atrodė vieningai palaikantys Izraelį ir jo karą su islamistų grupuote „Hamas“, per debatus, surengtus likus vos dviem mėnesiams iki svarbių pirmųjų balsavimų kovoje dėl respublikonų kandidato prezidento rinkimuose statuso, kilo įtampa, neapsieita be aršių asmeninių išpuolių.

Treti televiziniai debatai vyko praėjus vos dienai po to, kai demokratai keliose konservatyviose ir svyruojančiose valstijose iškovojo svarbias pergales, ypač dėl teisės į abortus, tačiau šis amžinai opus klausimas debatuose buvo aptartas tik praėjus daugiau nei pusantros valandos nuo bendrai dvi valandas trukusio renginio pradžios.

Floridos gubernatorius Ronas DeSantisas ir verslininkas Vivekas Ramaswamy (Vivekas Ramasvamis) išreiškė pasipiktinimą dėl pastarųjų savo partijos politinių pralaimėjimų, o D. Trumpo buvusi pasiuntinė Jungtinėms Tautoms Nikki Haley (Niki Heili), kuri respublikonų lenktynėse įgauna vis didesnį pagreitį, paragino amerikiečius rasti konsensusą dėl reprodukcinių teisių.

Tuo tarpu buvęs prezidentas, pirmaujantis visose pagrindinėse apklausose dėl respublikonų nominacijos, neatvyko į renginį Majamyje ir surengė mitingą vos už keliolikos kilometrų, laikydamasis savo strategijos nediskutuoti su varžovais.

Išretėjus pretendentų gretoms, likusieji kandidatai turi mažai galimybių pasiekti reikšmingą proveržį prieš populistinį griežtosios dešinės judėjimo „Padarykime Ameriką vėl didžią“ (angl. Make America Great Again, MAGA) lyderį, nors D. Trumpui pareikšti keli kaltinimai baudžiamosiose bylose ir iki 2024 metų rinkimų jis daug laiko praleis teismų salėse.

Tačiau R. DeSantisas, šiuo metu pagal populiarumą užimantis antrą vietą, greitai atkreipė dėmesį į D. Trumpo nedalyvavimą ir sudavė smūgį, pareikšdamas žiūrovams: „Jis sakė, kad respublikonai pavargs laimėti. Na, tai pamatėme praėjusią naktį. Man nusibodo, kad respublikonai pralaimi.“

D. Trumpas „skolingas jums buvimą šioje scenoje ir paaiškinimą, kodėl jis turėtų gauti dar vieną šansą“, pridūrė R. DeSantisas.

„Pralaimėtojų partija“

Buvęs Naujojo Džersio gubernatorius Chrisas Christie (Krisas Kristis), vienintelis pretendentas į respublikonų kandidatus, pasiryžęs griežtai kritikuoti D. Trumpą, pažėrė naujos kritikos.

„Šiai partijai negali vadovauti niekas, kas ateinančius pusantrų savo gyvenimo metų ketina skirti tam, kad išvengtų kalėjimo ir teismo salių“, – sakė Ch. Christie.

V. Ramaswamy pateikė itin griežtą Respublikonų partijos pastarųjų metų veiklos įvertinimą, taip pat ir dėl antradienio, kai įprastai konservatyviai nusiteikusi Ohajo valstija nubalsavo už abortų teisės įtvirtinimą savo konstitucijoje.

„Mes tapome pralaimėtojų partija“, – piktinosi jis.

„Pralaimėjome 2018-aisiais, 2020-aisiais, 2022-aisiais – jokios „raudonos“ bangos, kuri kada nors būtų atėjusi. Mus sutrypė [ir] praėjusį vakarą, 2023-aisiais, – kalbėjo jis. – Ir manau, kad turime būti atsakingi savo partijoje.“

R. DeSantisas stengiasi tapti naujuoju respublikonų veidu – vaizduoja save kaip tokį pat griežtą dešinįjį, bet jaunatviškesnį ir be skandalų D. Trumpo variantą.

Tačiau nuo 77 metų D. Trumpo jis atsilieka beveik 45 procentiniais punktais, rodo įvairias apklausas stebintis tinklapis „RealClearPolitics“.

Prie jų artėja N. Haley, kuri pasinaudojo R. DeSantiso nuosmukiu ir propaguoja labiau centristinį požiūrį į abortus.

Nors N. Haley tvirtino esanti prieš abortus, ji sakė, kad nerealu siekti, jog abortai būtų uždrausti visos šalies mastu.

Ji teigė, kad reiktų surasti bendrą sutarimą dėl vėlyvų abortų uždraudimo ir geresnio kontracepcijos priemonių prieinamumo.

„Užtikrinkime, kad nė vienas iš šių valstijų įstatymų neskirtų moteriai kalėjimo ar mirties bausmės už tai, kad ji pasidarė abortą“, – kalbėjo ji.

„Dickas Cheney su trijų colių kulniukais“

Diskusijose apie užsienio politiką visi penki nariai besąlygiškai palaikė JAV sąjungininką Izraelį.

N. Haley pareiškė, kad ji „pribaigs“ „Hamas“ ir kad „paskutinis dalykas, kurį turime daryti, yra nurodinėti Izraeliui, ką jam daryti“ jo kare.

Žiežirbos pažiro tarp N. Haley ir politikos naujoko V. Ramaswamy, kuris, norėdamas pasmerkti partijos isteblišmentą, pavadino N. Haley „Dicku Cheney (Diku Čeiniu) su trijų colių kulniukais“, palygindamas ją su buvusiu respublikonų viceprezidentu.

Nuo scenos taip pat šnekėjo JAV senatorius Timas Scottas (Timas Skotas), kuris apie „Hamas“ globėją Iraną sakė: „Reikia nupjauti gyvatės galvą.“

Per savo mitingą Hajalijoje D. Trumpas pareiškė, kad debatų žiūrėti neįmanoma, ir stengėsi pavaizduoti save kaip vyriausiąjį vadą, galintį apsaugoti šalį.

„Išlaikiau Ameriką saugią. Išlaikiau Izraelį saugų, išlaikiau Ukrainą saugią ir išlaikiau pasaulį saugų, – teigė jis savo šalininkams. – Įvykiai Izraelyje, Ukrainoje niekada nebūtų įvykę valdant Trumpui.“

V. Ramaswamy peikė Ukrainą kaip nedemokratiškos šalies pavyzdį ir sakė, kad ji prezidento Volodymyro Zelenskio, kuris yra žydas, asmenyje pagerbė nacį. Jo pozicija susilaukė N. Haley ir Ch. Christie priekaištų – šie pretendentai teigė, kad Vašingtonas turėtų palaikyti Kyjivą.

Sausio 15 dieną Ajovoje prasideda Respublikonų partijos pirminiai rinkimai. Išrinktas partijos kandidatas kitų metų lapkritį vyksiančiuose prezidento rinkimuose tikriausiai varžysis su dabartiniu šalies lyderiu Joe Bidenu (Džo Baidenu).

29 sąjungininkių lyderiai į Londoną atvyksta pasirengę suremti ietis dėl išlaidų ir to, kaip elgtis su Rusija. Tai bus rimtas vienybės išbandymas Aljansui siekiant įrodyti savo aktualumą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) į Londoną atvyko norėdamas pamatyti įrodymų, kad Europos šalys didina savo išlaidas gynybai. Anksčiau jis ne kartą barė jas už tai, ką vadina veltėdžiavimu Amerikos sąskaita.

NATO pareigūnai tikisi, kad virtinė generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo praėjusios savaitės pranešimų apie išlaidas nuramino D. Trumpą, kuris 2018 metų viršūnių susitikimą sujaukė tūžmingomis tiradomis partnerių Europoje adresu.

J. Stoltenbergas penktadienį pažymėjo, kad kitais metais JAV sąjungininkės Aljanse savo išlaidas gynybai bus nuo 2016-ųjų padidinusios 130-čia mlrd. dolerių (117,9 mlrd. eurų).

Pakeliui į Didžiąją Britaniją D. Trumpas gyrėsi įtikinęs sąjungininkes Europoje didinti išlaidas gynybai. „Nuo to laiko, kai pradėjau dirbti, NATO sąjungininkių, vykdančių savo įsipareigojimus, skaičius daugiau nei PADVIGUBĖJO“, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.

Taip pat buvo daug fanfarų dėl praėjusią savaitę su JAV lėktuvų gamintoja „Boeing“ pasirašyto milijardo dolerių (0,9 mlrd. eurų) vertės kontrakto senstantiems aviacijos perspėjimo ir valdymo sistemos (AWACS) lėktuvams atnaujinti.

NATO narės taip pat sutarė sumažinti JAV įnašo į palyginti mažą Aljanso 2,5 mlrd. dolerių (2,27 mlrd. eurų) darbinį biudžetą viršutinę ribą. Tai reiškia, kad Vokietija ir kitos Europos šalys, išskyrus Prancūziją, mokės daugiau.

D. Trumpas turės galimybę aptarti šias priemones su J. Stoltenbergu, su kuriuo antradienį susitiks pusryčių. Vėliau D. Trumpas susitiks su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emanueliu Makronu), o vakare dalyvaus priėmime Bakingamo rūmuose.

„Smegenų mirtis“

Be jau žinomos D. Trumpo mantros apie išlaidas, dar kunkuliuoja pastarosiomis savaitėmis įsiplieskęs dramatiškesnis ginčas dėl E. Macrono nusivylimo Aljanso strategine kryptimi ir pareiškimo, kad NATO yra ištikusi „smegenų mirtis“.

Šie Prancūzijos prezidento komentarai supykdė kitus lyderius ir išprovokavo retą viešą Vokietijos kanclerės Angelos Merkel priekaištą.

Penktadienį Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redežpas Tajipas Erdohanas), pykstantis dėl Vakarų kritikos jo karinei operacijai prieš kurdus Sirijos šiaurėje, asmeniškai užsipuolė E. Macroną teigdamas, kad „smegenų mirtis“ ištiko patį Prancūzijos prezidentą.

„Visų pirma pasitikrinkite, ar jūsų pačių neištiko smegenų mirtis. Šie teiginiai tinka tik tokiems žmonėms kaip jūs, kurių smegenys yra mirties būsenos“, – pareiškė R. T. Erdoganas, kuris tvirtino tą patį pasakysiąs ir NATO susitikime.

Tuo metu vienas JAV administracijos pareigūnas prognozavo, kad daug narių kalbės apie Turkijos sprendimą nusipirkti rusiškų oro erdvės gynybos sistemų S-400.

E. Macronas ir R. T. Erdoganas akis į akį susitiks antradienį, per keturšalį susitikimą, kuriame taip pat dalyvaus A. Merkel ir Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas). Pastarojo atstovas sakė, kad jis akcentuos NATO vienybės svarbą.

„Galime matyti tai kaip tikėtiną trijų ego pasakojimą“, – sakė Amanda Sloat (Amanda Slout), buvusi aukšto rango diplomatė, dirbanti Vašingtone įsikūrusiame Brookingso (Brukingso) institute. Pasak jos, stebėti reikia tris figūras: D. Trumpą, E. Macroną ir R. T. Erdoganą.

NATO viršūnių susitikimas taip pat vyksta netikėtai neparankiu metu B. Johnsonui: Britanijoje dabar pats karštligiškos rinkimų kampanijos įkarštis.

Paprastai toks viršūnių susitikimas suteiktų postūmį esamam ministrui pirmininkui, bet daug britų rinkėjų nemėgsta D. Trumpo, tad jo vizitas potencialiai gali pakenkti B. Johnsonui.

Kas toliau?

Klausimų, kuriuos reikia aptarti per viršūnių susitikimą, nėra daug; planuojama tik viena trijų valandų sesija, per kurią lyderiai turi pasirašyti virtinę NATO užsienio reikalų ir gynybos ministrų jau priimtų sprendimų.

Tarp jų yra sprendimas pripažinti kosmosą nauja NATO operacijų erdve greta sausumos, jūrų, oro ir kibernetinės erdvių. Taip pat turi būti patvirtinta, kaip Aljansas reaguos į Kiniją.

Ilgesniuoju laikotarpiu reikšmingesnės gali būti E. Macrono komentarų, kuriuose jis skundėsi, kad per NATO derybas per daug kalbama apie pinigus ir per mažai – apie strateginius prioritetus, pasekmės.

Reaguodama Vokietija pasiūlė įkurti ekspertų komisiją aiškintis, kaip NATO galėtų veiksmingiau spręsti politinius klausimus.