Amžiaus laidotuvės

Kai metų pradžioje minėtas Klaipėdos krašto sujungimo su Lietuva šimtmetis, vis garsiau buvo kalbama, kad būtų prasminga į Klaipėdą iš JAV sugrąžinti šių įvykių svarbiausio asmens J. Budrio palaikus ir juos perlaidoti mieste, prie kurio sugrąžinimo Lietuvai jis svariai prisidėjo.

Kitais metais bus lygiai 60 metų po J. Budrio mirties. Per jo laidotuves Amerikoje buvo nedviprasmiškai pasakyta, jog jis norėjo atgulti Klaipėdoje, tačiau tuomet ir dar ilgokai po to tai buvo neįmanoma dėl geopolitinių priežasčių.

Vis dėlto mažai kas tikėjo, kad ši idėja bus įgyvendinta.

Tačiau tai įvyko. Urnos su J. Budrio ir jo žmonos Reginos palaikais iš Jungtinių Valstijų (per Vokietiją) į Tarptautinį Vilniaus oro uostą atgabentos ketvirtadienį.

Palaikus pasitiko Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, kurie urnas lydėjo iki pat kapo duobės.

Į perlaidojimo ceremoniją specialiai tam iš JAV atskrido ir velionių artimieji – J. ir R. Budrių anūkai bei proanūkiai, taip pat R. Budrienės dukterėčios.

Po iškilmingų kalbų iš Vilniaus urnos įkeltos į katafalką ir su policijos palyda gabentos į Kauną, kur sodelyje prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus surengta pagarbos ir atminimo ceremonija, po kurios urnos atvežtos į Klaipėdą.

Ketvirtadienio vakarą jos atgabentos į Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčią, kur palaikus pasitiko Klaipėdos vadovai, visuomenės atstovai, kunigai. Ta proga buvo aukotos mišios.

Šiandien nuo 9 iki 13 val. klaipėdiečiai bažnyčioje galėjo pareikšti pagarbą šiems iškiliems velioniams.

Nuo 13 val. gedulingas mišias aukojo vyskupas Algirdas Jurevičius.

Po mišių laidotuvių procesija pajudėjo į Senąsias kapines Skulptūrų parke, kur urnos palaidotos šalia savanorių, žuvusių per Klaipėdos krašto prijungimo operaciją.

Į Lietuvą buvo atgabenta tik pusė pelenų. Nusprendus J. ir R. Budrius perlaidoti Klaipėdoje, Amerikoje palaikai buvo iškasti ir kremuoti.

Dalis jų atgabenta į Lietuvą, likusieji rytoj, rugsėjo 23 d., bus palaidoti ankstesnėje kapavietėje Čikagoje, Tautinėse lietuvių kapinėse. Tokia buvo J. ir R. Budrių artimųjų valia.

Rūpėjo ir saugumas

Derinant palaikų perlaidojimo reikalus, Amerikoje su velionių artimaisiais bendravo ir visus pargabenimo reikalus derino Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje atstovas Ernestas Lukoševičius.

„Viską suderinome, jie, be abejonės, sutiko, tik vis klausinėdavo, ar saugu jų senelių palaikus sugrąžinti į Lietuvą, jei šiuo metu vyksta karas Ukrainoje? Tai man labai įstrigo, bet suprantu, kad jie užaugę kitoje kultūroje ir jau mato viską kitaip. Nuraminau juos, kad Lietuva yra laisva šalis ir jokio karo ten nebus. O padalyti pelenus, manyčiau, buvo saliamoniškas sprendimas“, – kalbėjo E. Lukoševičius.

E. Lukoševičius teigė, kad išeivijoje apie J. ir R. Budrių perlaidojimą kalbėti imta dar 2014 m., kai buvo minimos J. Budrio mirties 50-osios metinės.

„Kiek mes žinome, 1936 metais J. Budrys su šeima sėdo į garlaivį Klaipėdoje ir išvyko į JAV, kur buvo paskirtas į naujas diplomatines pareigas. Ir štai sugrįžo tik dabar“, – džiaugėsi E. Lukoševičius.

Išeivijos lietuvis pripažino nujautęs, jog perlaidojimo procedūros bus nelengvos, tačiau esą nesitikėjo, kad bus taip sunku.

„Manau, kad J. Budrio sugrįžimas, kaip ir Klaipėdos sukilimas, yra didelis stebuklas. Čia buvo tiek povandeninių srovių, tiek netikėtų dalykų, tiek netikėtų žaidėjų iš įvairių pusių, kad jo sugrįžimas, kaip ir jo gyvenimas, vertas istorinio detektyvo“, – akcentavo E. Lukoševičius, kuriam, beje, pavyko atrasti, kur Čikagoje palaidotas buvęs pirmasis ir paskutinis generalinis konsulas nacių užimtoje Klaipėdoje – Antanas Kalvaitis.

J. Budrio sugrįžimas, kaip ir Klaipėdos sukilimas, yra didelis stebuklas.

Bet tai jau kita istorija.

Į Klaipėdą atvykę šauliai išeiviai atgabeno tris Šaulių žvaigždės medalius, kuriuos už indėlį, prisidedant prie J. Ir R. Budrių palaikų perlaidojimo Klaipėdoje, įteikė miesto merui Arvydui Vaitkui bei klaipėdiečiams visuomenininkams – istorikui Dainiui Elertui ir dizaineriui Kęstučiui Mickevičiui, kuris padėjo išsiaiškinti R. Budrienės, kuri tuo metu dirbo Lietuvos žvalgybos skyriuje, vaidmenį šiuose istoriniuose įvykiuose.

Susigriebta per vėlai?

J. ir R. Budrių palaikų perlaidojimo istoriją sekęs žurnalistas ir kolekcininkas, ne vienos solidžios monografijos apie Lietuvos valstybei pasiaukojusius karžygius autorius Vilius Kavaliauskas mano, kad tai padaryti reikėjo anksčiau.

„Tai yra pavėluota. Kaip galima buvo to nepadaryti, minint Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos šimtmetį? Kas kaltas? Valstybės biurokratai, kurie stumdė tą klausimą vienas nuo kito, galiausiai perdavė organizuoti žmonėms, kurie ne itin žino apie ką ten kalba. O juk reikalas labai subtilus. Ir labai daug kas priklauso nuo žmonių išsilavinimo, jų žinių. Sukako 100 metų lietuviškai Klaipėdai, tai ar būtinai reikėjo dar kažko laukti? Juk Klaipėdos prijungimo 100-metis žymiai svarbesnis nei kažkokio Vilniaus 700 metų“ – pabrėžė V. Kavaliauskas.

Jo teigimu, tai labai svarbus visai Lietuvai įvykis, liudijantis tautos pastangas, kad valstybė turėtų jūrų uostą.

„Tai buvo ypač svarbus istorinis įvykis valstybei, nes mes visi už ją atsakingi. Tai parodė ir anų laikų istorija, kalbant apie Klaipėdos prijungimą, kai valdžia nieko nenorėjo daryti ar bijojo, tada šauliai, savanoriai privertė juos susiimti. Tuos liudijimus skaičiau Karo žvalgybos fonde, ten aiškiai parašyta, kas ką darė. Paradoksalu, kad ir dabar tas pats atsispindi, kai valstybines pareigas einantys žmones į svarbius dalykus žvelgia abejingai“, – negailėjo kritikos V. Kavaliauskas.

Ko pasimokome iš istorijos

V. Kavaliausko teigimu, niekas mums netrukdė kai kuriuos dalykus išspręsti dar tada, kai prasidėjo Atgimimas.

„Jau 33-ejus metus gyvename nepriklausomoje valstybėje. Tai kas turi tai padaryti? Mes. Tie mes, kuriems suteikti įgaliojimai, kurie išrinkti, paskirti ir turi rūpintis valstybės reikalais. Labai gerai, kad jie tai galiausiai padarė, kalbu apie Budrių perlaidojimą, bet irgi ne be visokių iniciatyvų iš šalies. O Klaipėda iš viso turi rodyti pavyzdį visai valstybei, kaip Hamburgas Vokietijoje ar Bostonas Amerikoje. Kalbant ir apie istorijos gerbimą. Klaipėda mums visiems turi rodyti kelią“, – tvirtino V. Kavaliauskas.

Jis pridūrė, kad Budrių palaikų sugrąžinimas labai džiugus dalykas, tačiau žinodamas užkulisius, jis dar sykį klausia valdžios: „O kur jūs buvote iki šiol?“.

„Tai reikėjo su šimtmečiu sutapatinti. Ir čia jau kalba ne tik apie Klaipėdos, bet apie visos Lietuvos istoriją, ar ji mums dar reikalinga ir ko iš jos galime pasimokyti“, – pabrėžė V. Kavaliauskas.

„Ačiū už šią operaciją – logistinę, sakralinę, istorinę, kad jo palaikai sugrįžo į Lietuvą, į Klaipėdą“, – ketvirtadienį kalbėjo užsienio reikalų viceministras Jonas Survila.

Pasak viceministro, J. Polovinskas-Budrys buvo žvalgas, karys, diplomatas ir valstybininkas plačiąja prasme. Jis pridūrė, kad jo Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos operacija yra „unikali politinė, diplomatinė, karinė operacija, kuria galime didžiuotis ir iš kurios reikia semtis įkvėpimo šiandien ir rytoj.“

Tuo metu krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus teigė, kad J. Polovinskas-Budrys, atkovodamas uostamiestį Lietuvai, įtvirtino lietuviškumo pagrindus Klaipėdos krašte.

„(...) tai nėra tiktai apie geografinį plotą, tai yra bendrai apie valstybės idėją, jūrinės valstybės idėją“, – tvirtino jis.

Anot Valstybės saugumo departamento vadovo Dariaus Jauniškio, Klaipėdos išvadavimo operacija sunkiai įsivaizduojama be politiko, valdininko, tarnautojo, vizionieriaus J. Polovinsko-Budrio.

Vis tik D. Jauniškis pridūrė manantis, kad jį svarbu prisiminti ir kaip pasižymėjusį žvalgybininką.

„Be kurio profesinių įgūdžių ir ryžto būtų sunku įsivaizduoti efektyvų vaidmenį Klaipėdos išvadavimo istorijoje“, – sakė departamento direktorius.

J. Polovinsko-Budrio anūkas Jeffas Budrys (Džefas Budrys) sakė besididžiuojantis seneliais, esantis dėkingas galėdamas būti su šeima.

Kitas diplomato anūkas Timothy Budrys (Timotis Budrys) kalbėjo, kad pagarba, kuri buvo parodyta seneliui ir močiutei ceremonijoje, yra įspūdinga.

„Tai tik parodo pagarbos jiems gylį ir pagarbą jų pasiekimams“, – teigė jis.

Diplomatas ir kontržvalgybininkas buvo kilęs iš Kauno, tad, BNS žiniomis, čia prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus numatyta jo garbei surengti ceremoniją. Vėliau palaikai bus atvežti į Klaipėdos Marijos Taikos karalienės bažnyčią, o rugsėjo 22-ąją vyks laidotuvių iškilmės.

Įvertinę keletą galimų palaidojimo vietų, istorikai nusprendė, kad tam tinkamiausias dabartinis Klaipėdos Skulptūrų parkas: tam šioje teritorijoje esančių senųjų kapinių statusas pakeistas iš neveikiančių į riboto laidojimo. Po perlaidojimo senosioms kapinėms vėl bus grąžintas neveikiančių kapinių statusas.

J. Polovinskas-Budrys nuo 1921 metų spalio 21 dienos iki 1923 kovo buvo Generalinio štabo Žvalgybos skyriaus kontržvalgų dalies viršininkas. Nuo 1922 rugpjūčio jis buvo pasiųstas į Klaipėdą ir tapo faktišku 1923 metų sausio veiksmų organizatoriumi, Ypatingo paskyrimo rinktinės vadu.

Po sėkmingo Klaipėdos krašto užėmimo J. Budrys uostamiestyje ėjo Aukštojo Lietuvos valstybės įgaliotinio pavaduotojo, vėliau ir įgaliotinio, o nuo 1924 spalio 27 dienos – Klaipėdos krašto gubernatoriaus pareigas.

Tolesnė jo karjera tęsėsi Vidaus reikalų ministerijoje, nuo 1928 metų jis dirbo diplomato darbą – iš pradžių Karaliaučiuje, o nuo 1936 metų iki mirties 1964-aisiais buvo Lietuvos generalinis konsulas Niujorke.

J. Polovinskas-Budrys savo atsiminimuose, pasisakymuose lietuvių išeivijos spaudoje didžiavosi „Klaipėdos atvadavimu“, vadovavimą sukilimui laikė „didžiule garbe“ ir bene svarbiausiu savo gyvenimo darbu.

Jis su sutuoktine Regina Kašubaite-Budriene buvo palaidoti lietuvių kapinėse Čikagoje JAV, tačiau lietuvis buvo išreiškęs valią būti palaidotas gimtinėje.

J. Polovinsko-Budrio ir jo žmonos perlaidojimas rengiamas šiemet minint Klaipėdos krašto metus.

Urnos su J. Budrio ir jo žmonos Reginos palaikais iš JAV (per Vokietiją) į Tarptautinį Vilniaus oro uostą bus atgabentos ketvirtadienį, rugsėjo 21 d., apie 13 val.

Urnas turėtų lydėti Lietuvos generalinė konsulė Čikagoje Sigrida Mulevičienė.

J. ir R. Budrių palaikus pasitiks Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, kurie prie lėktuvo urnas uždengs vėliavos juostomis.

Į oro uostą turėtų atvykti Vyriausybės ir prezidentūros, Lietuvos katalikų bažnyčios, taip pat Klaipėdos miesto atstovai ir velionių artimieji (J. Ir R. Budrių anūkai ir proanūkiai, taip pat R. Budrienės dukterėčios), specialiai šiai ceremonijai atskridę iš JAV.

Po iškilmingų kalbų urnos bus įkeltos į katafalką ir su policijos palyda gabenamos į Kauną, kur sodelyje prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus bus surengta pagarbos ir atminimo ceremonija, po kurios palaikai bus išvežami į Klaipėdą.

Tokių laidotuvių, kokios dabar planuojamos, Klaipėdoje dar nėra buvę.

Apie 20 val. vakaro urnos turi būti atgabentos į Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčią, kur palaikus pasitiks Klaipėdos vadovai, visuomenės atstovai, kunigai.

Penktadienį nuo 9 iki 13 val. klaipėdiečiai bažnyčioje galės pareikšti pagarbą šiems iškiliems velioniams.

Nuo 13 val. vyks gedulingos mišios, kurias aukos vyskupas Algirdas Jurevičius.

Po mišių laidotuvių procesija vyks į senąsias kapines Skulptūrų parke.

Urnas planuojama palaidoti šalia savanorių, žuvusių per Klaipėdos krašto prijungimo operaciją.

Beje, į Lietuvą bus atgabenta tik pusė pelenų. Nusprendus J. ir R. Budrius perlaidoti Klaipėdoje, palaikai buvo iškasti ir kremuoti.

Dalis jų atgabenta į Lietuvą, likusieji šeštadienį, rugsėjo 23 d., bus palaidoti ankstesnėje vietoje Čikagoje.

„Tokių laidotuvių, kokios dabar planuojamos, Klaipėdoje dar nėra buvę. Vien tai, kad vyks laidotuvių ceremonijos tiesioginė transliacija per LRT, tai – didelis įvykis, nes per Krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio renginius tokios transliacijos nebuvo“, – pastebėjo ceremonija besirūpinantis Klaipėdos politikas Arvydas Cesiulis.

Kaip BNS sakė Klaipėdos apskrities policijos atstovė Andromeda Grauslienė, sekmadienį skvere, Taikos prospekte, praeiviai pamatė sėdintį vyrą. Jo būklė sukėlė įtarimų, buvo iškviesti medikai.

Apie 13.44 val. greitosios pagalbos medikai konstatavo 36 metų vyro mirtį.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Kazio Maksvyčio kariauna išvykoje 107:55 (34:16, 21:7, 25:14, 27:18) nepasigailėjo „Gargždų“ (0-1) ekipos, prie kurios vairo pirmąkart oficialiose rungtynėse stojo Laimonas Eglinskas.

Žalgiriečiai į priekį šovė pačioje mačo pradžioje, kuomet po uraganiniu puolimu pažymėto pirmojo ketvirčio pirmavo 34:16. Kauniečių dominavimas tęsėsi antrajame kėlinyje – jį tritaškiu pabaigė Dovydas Butka ir jo komandos pranašumas peržengė 30-ies taškų ribą (55:23). Po pertraukos vaizdas ant parketo nesikeitė – čempionai nenumaldomai tolo, 100-ąjį tašką baudos metimu jiems pelnė Danielius Lavrinovičius ir finalinė sirena galiausiai pabaigė gargždiškių kančias.

Antrą dieną iš eilės „Švyturio“ arenoje tinklelį plėšė debiutantų tritaškiai – vakar 7 iš 9 tolimų metimų pataikė Klaipėdos „Neptūno“ snaiperis Sterlingas Gibbsas, o lygiai tokį patį rezultatą šįkart užfiksavo „Žalgirio“ puolėjas Brady Manekas. Iš viso amerikietis pelnė 23 taškus ir surinko 20 naudingumo balų.

Po aštuonių mėnesių pertraukos pirmąjį oficialų mačą sužaidė po Achilo sausgyslės traumos pasveikęs Keenanas Evansas. Gynėjas prie 10 taškų pridėjo 4 rezultatyvius perdavimus.

K. Maksvytis minučių ant parketo surado visiems žaidėjams, tarp kurių ir iš jaunimo sistemos ekipą papildžiusiems talentams – D. Butkai ir Nedui Montvilai. Pirmasis per beveik 7 minutes pelnė 4 taškus, o antrasis tiek pat pridėjo per 12 minučių.

Gargždiškiams 18 taškų pelnė Jaylonas Scottas.

„Žalgiris“: Brady Manekas 23, Arnas Butkevičius 14, Edgaras Ulanovas 13, Keenanas Evansas ir Lukas Lekavičius po 10, Kevarriusas Hayesas ir Nazas Mitrou-Longas po 7, Danielius Lavrinovičius 6.

„Gargždai“: Jaylonas Scottas 18, Ivanas Gavrilovičius 10, Amandas Urkis 7, Borisas Mbala ir Justas Furmanavičius po 6.

Kaip pranešė policija, šeštadienį, apie 19.11 val., Laukininkų gatvėje, nenustatytas vyriškis per konfliktą peiliu sužalojo 62 metų vyrą.

Jis po medikų apžiūros gydomas ambulatoriškai.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Kaip pranešė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, per penkis mėnesius trukusį sezoną Klaipėdoje apsilankė 41 laineris.

Sekmadienį pirmą kartą Klaipėdoje viešėsiantis kruizinis laineris „Silver Dawn“ uždarys kruizinės laivybos sezoną. Su Maršalo salų vėliava plaukiojančiam laineriui bus įteiktas uostamiesčio herbas. Jis tradiciškai teikiamas pirmą kartą Klaipėdoje besilankančiam kruiziniam laivui.

Šį sezoną pirmą kartą į Klaipėdą atvyko keturi kruiziniai laineriai, iki šiol nebuvę Lietuvos uostamiestyje. Klaipėdą į savo maršrutą įtraukė ir viena nauja kruizinės laivybos kompanija.

„Dėl geopolitinių aplinkybių pasikeitus situacijai regione, kruiziniuose maršrutuose sumažėjus lankomų uostų, laivybos linijos ieško alternatyvų. Tikimės, kad ateinantį sezoną Klaipėdą atras tiek nauji laivai, tiek naujos laivybos kompanijos“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Anot jo, dar nepasibaigus šiam sezonui, kitiems metams fiksuojama jau bemaž 60-ties laivų registracija.

„Daugelis pasaulio uostamiesčių konkuruoja tarpusavyje dėl šių laivų. Klaipėda turi didžiuotis, kad kruiziniai laineriai atplaukia ir tai yra uosto, miesto ir mūsų šalies pasiekimas“, – sakė jis.

Šį sezoną didžiausias Klaipėdoje svečiavęsis laineris buvo „Mein Schiff 6“, kurio ilgis 296 metrai. Pirmą kartą Klaipėdą aplankė ir vienas įspūdingiausių – burinis kruizinis laivas „Sea Cloud Spirit“. Vos prieš porą metų pastatytas tristiebis laivas šiuo metu yra vienas didžiausių burlaivių pasaulyje.

Šiemet aplankyti Lietuvą panoro apie 42 tūkst. kruizinių keleivių.

„Jei pernai kruizinių laivų užpildymas siekė apie 40 proc., šiemet išaugo iki 90 proc. Be to, vykusiųjų į ekskursijas skaičius ūgtelėjo iki maždaug 50 proc. Tai rodo didesnes su kruizais dirbančio verslo pajamas bei didesnį pajūrio smulkiųjų verslininkų uždarbį“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos tarptautinių ryšių vadovė Kristina Gontier.

Pernai kruizinio sezono metu Klaipėdoje iš viso apsilankė 61 kruizinis laivas, kuriais atvyko beveik 50 tūkst. turistų.

Pernai Klaipėdoje apsilankė 61 laivas, atvyko beveik 50 tūkst. turistų.

„Dėl geopolitinių aplinkybių pasikeitus situacijai regione, kruiziniuose maršrutuose sumažėjus lankomų uostų, laivybos linijos ieško alternatyvų. Tikimės, kad ateinantį sezoną Klaipėdą atras tiek nauji laivai, tiek naujos laivybos kompanijos“, – pranešime sako uosto vadovas Algis Latakas.

Anot jo, kitiems metams jau užsiregistravo beveik 60 laivų.

„Daugelis pasaulio uostamiesčių konkuruoja tarpusavyje dėl šių laivų. Klaipėda turi didžiuotis, kad kruiziniai laineriai atplaukia ir tai yra uosto, miesto ir mūsų šalies pasiekimas“, – sakė jis.

„Jei pernai kruizinių laivų užpildymas siekė apie 40 proc., šiemet išaugo iki 90 proc. Be to, vykusiųjų į ekskursijas skaičius ūgtelėjo iki maždaug 50 proc. Tai rodo didesnes su kruizais dirbančio verslo pajamas bei didesnį pajūrio smulkiųjų verslininkų uždarbį“, – pranešime sakė direkcijos tarptautinių ryšių vadovė Kristina Gontier.

Klaipėdos uoste sekmadienį švartuosis paskutinis šiais metais laineris – „Silver Dawn“. Su Maršalo salų vėliava plaukiojančiam laivui bus įteiktas uostamiesčio herbas. Jis tradiciškai teikiamas pirmą kartą Klaipėdoje besilankančiam laivui.

Šį sezoną pirmą kartą į Klaipėdą atvyko keturi kruizų laineriai, Klaipėdą į savo maršrutą įtraukė ir viena nauja laivybos kompanija.

Didžiausias laineris šiemet buvo „Mein Schiff 6“, kurio ilgis 296 metrai. Pirmą kartą Klaipėdą aplankė ir vienas įspūdingiausių – burinis laivas „Sea Cloud Spirit“. Vos prieš porą metų pastatytas tristiebis laivas šiuo metu yra vienas didžiausių burlaivių pasaulyje.

Užpildo rinkos nišą

„Klaipėdoje labai trūko modernių, pirkėjų lūkesčius atitinkančių naujos statybos gyvenamųjų kvartalų, todėl ne vienus metus klaipėdiečiai kėlėsi gyventi už miesto“, – pastebėjimais dalijosi „Liepų terasų“ pardavimų vadovas Donatas Bulvydas.

Tad priemiesčių gyventojams tenka susidurti su nemažais iššūkiais – aukoti daugiau laiko, norint pasiekti darbovietes, vaikų ugdymo įstaigas, atitinkamai mažiau laiko lieka asmeniniam gyvenimui. Be to, dėl lėtų infrastruktūros pokyčių, skurdžios paslaugų pasiūlos žmonės stokoja turiningų laisvalaikio veiklų bei pramogų.

„Tačiau šiandien tikrai nebereikia keltis už miesto, kad būtų galima džiaugtis naujos statybos teikiamais privalumais“, – sako pašnekovas.

Bemaž prieš dvejus metus gimusi daugiabučių namų kvartalo idėja jau darniai plėtojamoje miesto teritorijoje, akivaizdu, atliepia nūdienos rinkos poreikius – pirmuoju etapu iškilusiuose dviejuose „Liepų terasų“ namuose Pilkalnio gatvėje jau parduoti visi 54 butai, o pastate esančiose biuro patalpose įsikūrė ir pati projektą įgyvendinanti komanda.

Į gamtą – pėsčiomis

Vienu didžiausių „Liepų terasų“ kvartalo privalumų naujakuriai įvardija strategiškai išskirtinę vietą – čia ranka pasiekiamas ne tik Klaipėdos senamiestis su visomis jam būdingomis pramogomis, bet ir gamta: už poros šimtų metrų driekiasi Dangės upės juosta, o numinti dviračiu iki jūros prireiks vos 15 min.

Projekto plėtotojai taip pat pastebi, jog daugeliui pirkėjų itin svarbus kriterijus – darni aplinka, todėl didesniu patrauklumu pasižymi ne pavieniai pastatai, įsiterpę tarp kitų daugiabučių, o vienos statybos ir koncepcijos gyvenamieji kvartalai su kokybiška, įvairius gyventojų poreikius atliepiančia infrastruktūra.

Pavyzdžiui, „Liepų terasų“ teritorijoje suprojektuotos ne tik jaukios bendrosios erdvės: vaikų žaidimų aikštelės, žaliosios zonos, pasivaikščiojimo takai, bet ir pasirūpinta dviračių saugyklomis, automobilių parkavimo stoginėmis su sandėliavimo patalpomis bei galimybe įkrauti elektromobilį.

Be to, viso kvartalo teritorija sieks daugiau nei 4 ha – tai reiškia, kad naujakuriai galės džiaugtis netankia kaimynyste, o sykiu didesniu privatumu.

Erdvu ne tik už lango

Galiausiai ir patys pastatai bei butai suprojektuoti taip, kad būtų galima įrengti erdves, kurios daugumoje nekilnojamojo turto projektų įvardijamos kaip išskirtinė privilegija – visi „Liepų terasų“ gyventojai turės savo terasą ar verandą, balkoną ar lodžiją.

Kaip pripažino „Liepų terasų“ projekto vadovas Evaldas Aukštuolis, projektuojant kvartalą pasirinktas nestandartinis kelias.

„Daugelis plėtotojų linkę manyti, kad iki 30 kv. m butai yra paklausiausi kaip investicija nuomai. Tačiau mes sąmoningai atsisakėme labai mažų ir vieno kambario būstų: „Liepų terasų“ kvartale 2–4 kambarių butų plotas svyruoja nuo 45 iki 105 kv. m. Šiam sprendimui turbūt nemažai įtakos turėjo ir pandeminės aplinkybės – tuo metu ankštuose būstuose žmonės jautėsi tarsi įkalinti. Geresnė gyvenimo kokybė žmogui suteikia didesnį pasitenkinimą, o erdvė neabejotinai yra vienas tokių kokybinių rodiklių“, – kalbėjo E. Aukštuolis.

Kad erdvesni butai ne mažiau sėkmingai pataiko į nekilnojamojo turto kaip investicijos segmentą, liudija ir pardavimų statistika – apie penktadalis būstų jau pastatytuose „Liepų terasų“ namuose įsigyti būtent ilgalaikei nuomai.

Kartelė – aukščiau standartų

„Turime investuotojų ir iš kitų miestų. Tokiems pirkėjams patrauklu, kad galime pasiūlyti investicijos be rūpesčių paslaugą – kadangi patys administruojame daugiabutį, galime prižiūrėti ir nuomojamus butus bei pasirūpinti visais nuomotojams aktualiais dalykais“, – pasakojo D. Bulvydas.

E. Aukštuolio pastebėjimu, tai, jog statomo kvartalo administracinėse patalpose iškart įsikūrė pats plėtotojas, bet kuriam pirkėjui turėtų transliuoti iškalbingą žinutę.

„Vadinasi, toks statytojas yra atviras jau esamiems ir būsimiems savininkams. Jei klientui kažkas nepatinka, patiria nepatogumų, jis bet kurią minutę su savo problemomis gali užsukti į biurą“, – sakė pašnekovas.

„Liepų terasų“ projekto vadovo E. Aukštuolio teigimu, aukšta pirkėjų poreikių ir lūkesčių kartelė, galiausiai – išaugęs išprusimas pažangius statytojus taip pat skatina ieškoti tokių sprendimų, kurie leistų rinkai pasiūlyti išskirtines vertes bei kurtų konkurencinį pranašumą.

Tad kvartalo „Liepų terasų“ statytojai neapsiriboja vien privalomais šiuolaikiniais standartais, kaip A++ energinio naudingumo klasė, bet ir propaguoja tvaraus gyvenimo filosofiją – pradedant perdirbtomis statybos medžiagomis ir baigiant ekologišką judumą skatinančia infrastruktūra.

Nepamirštant mažiausių detalių

„Tenka pripažinti, jog visavertės rekuperacijos sistemos klausimą šiandien taip pat sprendžia dar nedidelė dalis plėtotojų. Daugeliu atvejų naudojami mini rekuperatoriai, o vėsinimas, kuris šiltuoju metu jau tampa būtinybe, apskritai vertinamas kaip individualus reikalas. Todėl gana dažnai kondicionierių išoriniai blokai „apsigyvena“ balkonuose, ant sienų, taip kurdami industrinę taršą. Kad to išvengtume, kaip ir rekuperacijos, taip ir visus kondicionavimo klausimus išsprendėme jau projektiniame lygmenyje“, – tęsė E. Aukštuolis.

Kaip pripažino pašnekovas, atsakingi paruošiamieji ir projektavimo darbai – imlus laikui procesas, tačiau tai yra viena svarbiausių sklandaus ir sėkmingo projekto prielaidų.

„Pirmam „Liepų terasų“ statybų etapui prireikė dvejų metų, nors įgyvendinti tokios apimties darbus pakaktų ir vienerių. Reikėjo sukurti ne tik infrastruktūrą, bet ir kvartalo koncepciją, atsakingai projektuojant ir kvartalą, ir kiekvieną butą, nepamirštant mažiausių detalių. Su antruoju etapu planuojame tilpti į metus ir kol kas nuo grafiko neatsiliekame“, – teigė projekto vadovas.

Antrojo etapo statybos turėtų finišuoti jau šių metų gruodį, o visą projektą planuojama užbaigti 2026-aisiais.