Klaipėdos policija informavo, kad pranešimo sulaukė rugpjūčio 6-ąją apie 13.11 val.

Pranešėjas teigė, jog Klaipėdoje, Minijos g., kelte, rastas gulintis vyras.

Į nelaimės vietą atvykę medikai 41-erių vyrui, užsienio šalies piliečiui, konstatavo mirtį.

Aplinkybės tiriamos.

Muzikų sąjunga savo puslapyje teigia, kad maestro mokėsi M.K.Čiurlionio menų mokykloje, 1974 m. baigė klasikinio fortepijono studijas Lietuvos muzikos akademijoje (prof. M.Azizbekovos klasėje), o baigęs studijas grįžo į gimtąją Klaipėdą ir įsitraukė į jos muzikinį gyvenimą.

Pažymima, kad nuo 1970 m. S.Šiaučiulis aktyviai reiškiasi kaip džiazo pianistas. Taigi jau daugiau nei 50 metų!

Iki 1985-ųjų jis vadovavo Klaipėdos džiazo kvartetui, vėliau savo vardo ansambliui, nuo 1980 m. grojo su Klaipėdos konservatorijos diksilendu ir bigbendu, 1985–1994 m. – duetu su taip pat gerai žinomu klaipėdiečiu klarnetininku Pranu Narušiu.

Profesorius yra muzikavęs su garsenybėmis V.Čekasinu, V.Pilibavičiumi, V.Labučiu, J.Maksimovičiumi, T.Botyriumi, A.Jofe, A.Šilkloperiu, J.Whighamu.

S.Šiaučiulis muzikavo ir su Kauno bigbendu, su garsiu saksofonininku P.Vyšniausku, dainininku S.Januška.

Tačiau su kuo profesorius bekoncertuotų, kur bemuzikuotų, jis jau daugybę metų vis tiek yra autentiškas Klaipėdos veidas. Be jo būtų sunku įsivaizduoti ir Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų laikotarpį, kai fakultetai garsėjo tiek jo, tiek ir P.Narušio dėka.

O ir vėlesnis Klaipėdos muzikinio gyvenimo laikmetis yra neatsiejamas nuo maestro.

Galima konstatuoti, kad pernai rudenį, kai profesorius minėjo savo jubiliejų, jis nebuvo adekvačiai įvertintas ir pagerbtas. Todėl labai puiku, kad šiemet maestro paskelbtas kultūros magistru sykiu su aktore Virginija Kochanskyte ir menininku Benu Šarka.

Manykime, kad tai tik pradžia ir S.Šiaučiulis sulauks dar iškilesnių nominacijų. Reikėtų pagalvoti apie šio žmogaus paskelbimą Klaipėdos miesto garbės piliečiu. Šio įvertinimo jis tikrai vertas.

Primins ąžuolas

Miesto jubiliejiniai renginiai prasidėjo simboliškai – atnaujintame Danės skvere ta proga pasodintas pelkinis ąžuolas.

"Sveikinu jus visus su didingo miesto didžia švente, kuri taip pat ir kiekvieno mūsų šventė. Ir tas simbolinis ąžuolas tegul liudija tikėjimą miesto galybe, miesto energija, stiprybe. Būkime stiprūs kaip ąžuolas, bet ąžuolą reikia laistyti, prižiūrėti, mylėti, taip pat kaip ir miestą, kurį irgi reikia mylėti, kurti, puoselėti", – kalbėjo meras Vytautas Grubliauskas.

Sodinant ąžuolą dalyvavo ir Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, kuris palaimino miestą ir miestiečius 770 metų sukakties proga.

"Miestas, kuris sodina medžius, tiki savo ateitimi. Biblijoje irgi rašoma apie medį, kuris pasodintas prie upelio, kur jo lapai niekada nevysta, jis visada duoda vaisių. Tai yra palyginimas apie teisų žmogų, kuris savo šaknis yra giliai įleidęs į tikėjimą, viltį ir meilę", – sveikinimo kalbą sakė vyskupas A.Jurevičius.

Vėliau nuo miesto rotušės Dangės upe, palydint folkloro ansambliui "Kuršių ainiai", link Mėmelio – Klaipėdos ištakų – piliavietės – teatralizuotai išplukdyta, o paskui pakelta miesto vėliava.

Algirdas Jurevičius. A. Dykovienės nuotr.

Neįteikta dovana karalienei

Tuo pat metu Pilies muziejaus šiaurinėje kurtinoje buvo atidaryta paroda "Neįteikta dovana karalienei Luizei".

Istoriniai šaltiniai liudija, kad per Napoleono karus Prūsijos karalienė Luizė su šeima vienerius metus, nuo 1807 m. sausio iki 1808 m. sausio, gyveno Klaipėdoje.

Karalienė čia buvo mylima ir garbinama, o ištikimi Klaipėdos pirkliai nutarė padovanoti jai išskirtinę puošmeną – ispanų meistrų Berlyne pagamintą aukso siūlais siuvinėtą suknelę.

Miestas, kuris sodina medžius, tiki savo ateitimi.

Dėl ankstyvos karalienės mirties jos nespėta įteikti, tačiau žymios Ankerių giminės namuose Rusnėje ilgus metus buvo saugomas suknelės fragmentas.

Giminės palikuonis Tilmanas Kroekeris 2021 m. rugpjūtį šią unikalią relikviją padovanojo Mažosios Lietuvos istorijos muziejui.

Prabangus XIX a. pr. audinys buvo restauruotas ir dabar pirmą kartą eksponuojamas lankytojams.

Regalijos iškiliems miestiečiams

Tradiciškai per miesto gimtadienį piliavietėje vyko iškilminga kultūros magistro žiedų įteikimo ceremonija, kurią galėjo stebėti visi norintys klaipėdiečiai ar miesto svečiai.

Istorinėje erdvėje išskirtinis Klaipėdos savivaldybės apdovanojimas, kultūros magistro žiedas, šiais metais buvo įteiktas režisierei, kultūros ir lietuvybės puoselėtojai, aktorei, docentei Virginijai Kochanskytei, garsiam džiazo pianistui, kompozitoriui, profesoriui Sauliui Šiaučiuliui ir aktoriui, režisieriui, tarpdisciplininio meno atstovui, fotografui, performansų kūrėjui, aranžuotojui bei aktyviam kultūrininkui Benui Šarkai.

Dar dviem Klaipėdai nusipelniusiems asmenims – žymiam krepšininkui Modestui Paulauskui ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno vadovui pranciškonui Benediktui Sigitui Jurčiui įteiktos Klaipėdos garbės piliečio vardo regalijos.

A. Dykovienės nuotr.

"Sakmė apie Mėmelburgą"

Vakar pavakare visi buvo kviečiami ir į Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro edukaciją "Mano palinkėjimas Klaipėdai".

Edukacinis susitikimas "Ką pasakoja senoji Klaipėda?" prasidėjo Karlskronos aikštėje.

Kiek vėliau iš čia teatralizuota eisena pajudėjo į piliavietę, kur ypatingą dovaną miestui ir miestiečiams įteikė Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras su Alvido Remesos oratorijos "Sakmė apie Mėmelburgą" premjera, kurią Klaipėdos piliavietėje nemokamai galėjo stebėti visi norintieji.

Klaipėdos miesto įkūrimo data laikoma 1252 m. rugpjūčio 1-oji, kai buvo patvirtintas Kuršo vyskupo, pranciškonų vienuolio Heinricho iš Liucelburgo ir Vokiečių ordino didžiojo magistro vietininko Livonijoje Eberhardo iš Zaino susitarimas statyti gynybinę pilį ir steigti miestą toje vietoje, kur Dangė įteka į Kuršių marias.

Anuomet manyta, kad marios – tai Mėmeliu vokiškai vadinto Nemuno žiotys, tad pilis ir šalia jo besikuriantis miestas buvo pavadinti Mėmelburgu.

Šiam istoriniam įvykiui paminėti ir parengta teatralizuota programa, kurios metu pakartota vyskupo Heinricho ir brolių pranciškonų kelionė senosios Klaipėdos piliavietės link.

Neatsitiktinai oratoriją, skirtą Klaipėdos miesto įkūrimui, sukūrė broliai pranciškonai – kompozitorius, brolis pasaulietis A.Remesa ir libreto autorius, Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno gvardijonas brolis S.B.Jurčys, prieš tai tyrinėjęs išlikusius istorinius dokumentus.

Pilis ir jos papėdė

Jei kas nors paklaustų, kur yra Klaipėdoje išlikusi seniausia vieta, greičiausiai daugelis atsakytų, jog tai piliavietė. Logiška, nes jei mieste yra išlikusi piliavietė, aišku, kad ji turi gilių sąsajų su praeitimi. Pilis žmonės statė saugodamiesi ne nuo šautuvų ar patrankų, o nuo kardais ar durklais ginkluotų raitelių, pėstininkų.

Kalbant apie pilis, iš karto padvelkia ankstyvaisiais viduramžiais. Žemėse, kurios priklausė kuršiams (o pajūrio lietuviai laiko save jų palikuonimis), pilį, vadinamą Mėmelburgu, dabartinėse Dangės upės žiotyse 1250 m. pastatė Livonijos ordinas.

Tos autentiškos pilies, kuri tuomet buvo pastatyta, savaime aišku, nebeturime, nes ji ne kartą buvo užpulta ir deginta. Turime vietą, įlanką, Dangės upę, kur stovėjo laiveliai. Turime bendrą sąsają su šia diena – pilis, jos sienos, apsaugos grioviai, laivai, savotiškas priešpilio uostas. Turime piliavietę, kuri būtų viena unikaliausių Lietuvoje, jei tik pavyktų atstatyti daugmaž tokią, kokia ji buvo.

Nedaug senųjų miestų prie Baltijos jūros yra išsaugoję ar naujai atkūrę senąsias pilis, kurios saugojo miestus ir yra savotiški jūriniai objektai prie vandens, ir tuomet, ir dabar traukę laivus.

Ypatingi iš senovės atkeliavę objektai prie piliavietės yra senasis pilies uostas ir Pauliaus Vilio Lindenau laivų statykla. Šios vietos gali džiuginti akį, kelti pasididžiavimą Klaipėda kaip istoriniu jūriniu miestu, tik dar reikia įdėti darbo ir suteikti jiems pirminį vaizdą. Puikiai žinome, kad ką nors autentiškai rekonstruoti yra daug sunkiau, nei pastatyti naujai.

Vieta: piliavietės uostas ir išskirtinė Klaipėdos architektūra. Redakcijos archyvo nuotr.

Senojo uosto liudininkai

Ką dar tokio jūrinio turime Klaipėdoje? Atsakymas – ištisą senovinį uostą. Ne dabartinį, kuris tęsiasi nuo uosto vartų prie Melnragės iki Kiaulės Nugaros ir Malkų įlankos.

Turime išlikusį senąjį Dangės uostą su krantinėmis, su autentiškais arba beveik autentiškais prie jų buvusiais pastatais.

Na ir kas, kad šiandien vargu ar įplukdytume ir kažin ar prišvartuotume tokį krovininį laivą, kokius Dangėje švartuodavo XIX ar XX a. Dangėje yra palyginti daug jūrinio senojo Klaipėdos miesto dvelksmo tiek jos žemupyje, tiek tolėliau, ties buvusia pramonine zona.

Čia verta prisiminti, kad XIX ir XX a. pradžioje į Dangės upę įplaukdavo ir būdavo švartuojami laivai iki 3 km.

Istorija: laivai Žiemos uoste, įkurtame XIX a. Redakcijos archyvo nuotr.

Iš senojo Dangės uosto prie jo krantinių yra išlikę nemažai namų, kurie anuomet buvo ir uosto sandėliai, ir jo administravimo statiniai. Ypač vertinga, valstybės saugoma kultūros vertybė yra istoriniam Klaipėdos senamiesčiui būdingi fachverkiniai sandėliai. Išskirtinis yra ir senamiestis, kuris tokiu tapo ir išliko ne dėl to, kad memelenderiai turėjo ypatingą skonį. Tai buvo uostamiestis, jame gyveno turtingesni žmonės, užsieniečiai – vokiečiai, olandai, anglai, škotai, žydai, atnešę ir kiek kitokią architektūrinę kultūrą.

Vertėtų prisiminti, kad Dangės uostas tarsi buvo Mėmelburgo pilies bendraamžis. Pilis ir uostas augo ir vystėsi kartu nuo XIII a. Uostas gal netgi atsirado anksčiau, nes vietiniams žvejams čia buvo geras užutėkis laikyti laivus.

Klaipėdoje turime ir beveik autentišką Žiemos uostą. 250 m ilgio, 180 m pločio ir 5,5 m gylio Žiemos uostas iškastas 1855 m., visiškai užbaigtas 1872 m. Iki tol toje vietoje buvo natūrali įlanka, kur pakrantėje į Klaipėdą žiemoti atplaukę burlaiviai glausdavosi jau nuo XVI a.

Realybė: plukdoma mediena buvo vienas iš senojo Klaipėdos Dangės uosto veiklos variklių. Redakcijos archyvo nuotr.

Senasis jūrinis peizažas

Senoji jūrinė Klaipėda buvo ne vien Dangės ar Žiemos uostas, senamiestis ar Piliavietės kompleksas.

Senoji jūrinė Klaipėda buvo ne vien Dangės ar Žiemos uostas, senamiestis ar Piliavietės kompleksas.

Išskirtinė istorinė Klaipėdos miesto vieta – vadinamasis Vitės uosto ir jūrininkų kvartalas. Išskirtinis jo objektas ir buvę Vitės, Bomelio Vitės žvejų uostai. Dabar didesnė dalis Vitės kvartalo yra Klaipėdos uosto zona už gelžbetoninės tvoros.

Klaipėda yra išsaugojusi ir XIX a. pastatytą unikalų Kopgalio bastiono kompleksą, kur įsikūręs Lietuvos jūrų muziejus. Kopgalio bastionas pradėtas statyti 1865 m., bet iki galo taip ir nebaigtas. Svarbiausia, kad jis, skirtingai nei Miško kvartale buvęs jo brolis, nesunaikintas ir išliko iki mūsų dienų. Tai yra unikalus ir retas gynybinis objektas Baltijos jūros regione.

Galime didžiuotis ir tuo, kad šalia Klaipėdos yra unikalus objektas – Karaliaus Vilhelmo kanalas. Jis buvo iškastas išskirtinai tik dėl to, kad šiuo kanalu į Klaipėdos uostą reikėjo plukdyti medieną. Juo plaukė įvairūs laiveliai, kurie plukdė prekes ir keleivius.

Su mediena susijusi ir dar viena unikali senosios Klaipėdos peizažo dalis – vėjo malūnai. XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pradžioje pagal Kuršių marias arba šiandieninį Klaipėdos uosto laivybos kanalą buvo 24 olandiško tipo vėjo malūnai-lentpjūvės ir 14 kitos paskirties vėjo malūnų. Jų veikla daugiausia buvo susijusi su jūros prekyba. Nė vienas vėjo malūnas neišliko. Apie juos liudija V.Barto 1806 m. uosto graviūra.

Ypatingą vertę turi Klaipėdos objektai, kurie buvo tolėliau nuo Dangės uosto ir piliavietės, ir tie objektai, kurie buvo už Klaipėdos ribų.

Aplink anuometinę Klaipėdą buvo palyginti nemažai dvarų. Kokios nors didesnės sąsajos su Klaipėda, kaip jūriniu miestu, jie mažai turėjo. Dauguma tuomet už Klaipėdos ribų buvusių dvarų ar dvarelių (Paupio (Bachmano), Tauralaukio, Rumpiškės, Sendvario, Gedminų) yra šiandieninio uostamiesčio dalis.

Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2022 m. kultūros ir meno sričių projektą "Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį", skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.

Startavo muge

Oficialiai Jūros šventė startavo penktadienį, pradėjus veikti jūrinei mugei, kurioje pirkėjų netrūko visas tris dienas.

Pasak viešosios įstaigos "Klaipėdos šventės" direktorės Eglės Šulskės, prekyviečių kainos nuo praėjusių metų nesikeitė.

Direktorė džiaugėsi, kad rinkliavos šiemet buvo surinkta daugiau nei pernai, nes ir mugės dalyvių – daugiau.

"Šiais metais buvo prekiaujančių ir latvių bei ukrainiečių. Surinkta 224 tūkst. eurų už prekyviečių nuomos plotus, pernai – 190 tūkst. eurų", – palygino įstaigos "Klaipėdos šventės" vadovė.

Komunikacijos ir rinkodaros vadovės Živilės Putnienės teigimu, apskritai šiųmetinė šventė praėjo sklandžiai.

"Atrodo, kad taip, kaip planavome. Labai džiugino oras, kuris buvo lyg kažkoks Jūros šventės dėsningumas. Manau, kad šiluma, saulė įkvėpė visus optimizmo. Pilnos gatvės žmonių, atrodė, kad Klaipėda prisipildė gyvybės", – sakė Ž.Putnienė.

Susirinko: šventės metu gatvės buvo sausakimšos. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Sukūrė šventinę nuotaiką

Vienas įspūdingiausių šventės akcentų – eisena. Šiemet ji startavo J.Janonio gatvėje. Marga pakiliai nusiteikusių žmonių juosta žingsniavo Herkaus Manto, Naujojo Sodo, Naująja Uosto gatvėmis, per Pilies tiltą ir Pilies gatve iki Kruizinių laivų terminalo.

Eisenoje dalyvavo 14 šalių karinių laivų įgulos, griaudėjo penki kariniai orkestrai: Lietuvos karinių jūrų pajėgų orkestras, Latvijos NAF jūrų pajėgų, Jos Didenybės Karališkojo Škotijos jūrų laivyno orkestras, JAV karinių jūrų pajėgų laivyno Europos ir Afrikos orkestras bei Danijos jūrų pajėgų apsaugos orkestras.

Į Jūros šventės eiseną registravosi pusšimtis organizacijų, kurios varžėsi tarpusavyje muzikiniais akcentais, išskirtinėmis idėjomis ir dalyvių gausa.

Vidutinis kiekvienos eisenoje dalyvaujančios organizacijos dalyvių skaičius turėjo būti apie 100 žmonių, tačiau keturios įmonės save reprezentavo maždaug 250 asmenų rikiuotėmis, o viena nustebino dalyvių gausa – į eitynes rikiavosi net 750 įmonės darbuotojų.

Visi dalyviai žiūrovams prisistatė stulbinamai išradingai. Už Pilies tilto įrengtoje pakyloje juos pasitiko garbingi svečiai, atvykę iš užsienio šalių pasveikinti Lietuvos karinių jūrų pajėgų su jubiliejumi.

Kultūros: šventėje dalyvavo ne vien lietuviai, bet ir pasipuošę svečiai iš kitų šalių. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Bandė sustabdyti eiseną

Tačiau būtent eisenos metu įvyko incidentas. Šventinę koloną mėgino sustabdyti vyras, vilkintis kamufliažinę aprangą su Rusijos ginkluotųjų pajėgų emblemomis.

Šį vyriškį pastebėję policijos pareigūnai paprašė netrukdyti, tačiau jis nepakluso.

"Asmuo padarė pažeidimą, nes trikdė viešąją tvarką ir rimtį, trukdė viešam renginiui ir priešinosi policijos pareigūnams, kurie bandė jį patraukti, kad jis eisenai netrukdytų. Jis buvo atgabentas pas mus į komisariatą, apklaustas ir uždarytas į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo", –  teigė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Andromeda Grauslienė.

Nerimą eisenos dalyviams kėlė tai, kad vyras vilki uniformą būtent su Rusijos emblemomis.

"Emblemos, kurios buvo prisiūtos ant uniformos, pirminiais duomenimis, buvo rusų kalba. Policijos pareigūnai, tirdami įvykio aplinkybes, išsiaiškins, kokio tai pobūdžio emblemos ar ženklai", – nurodė A.Grauslienė.

1988 m. gimusį vyrą uostamiesčio pareigūnai sulaikė ir uždarė į areštinę.

Pasistengė: šventinėje eisenoje dalyvavo daugybė klaipėdiečių, o viena įmonė nustebino dalyvių gausa – ėjo net 750 įmonės darbuotojų. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Atvyko ir šalies Prezidentas

Pagerbiant žuvusiuosius jūroje, į Baltijos jūrą buvo nuleisti vainikai iš karo laivo "Jotvingis". Šioje kasmetėje ceremonijoje dalyvavo šalies Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė.

Tai viena seniausių Jūros šventės tradicijų, kuria ne tik pagerbiami žuvusieji jūroje, bet ir tie, kurie paaukojo savo gyvenimus garsindami Lietuvą, kurdami jūrinės valstybės pamatus, puoselėdami šalies jūreivystės istoriją.

Šį kartą koloną, kuri plaukė į pagerbimo vietą, sudarė 24 laivai – iš jų 11 mažųjų laivų asociacijos "Pajūrio laivai", 13 didžiųjų laivų, plukdžiusių svečius, kapitonus, kadetus.

Koloną vedė Karinių jūrų pajėgų laivas "Jotvingis", už jo rikiavosi pasieniečių laivas "Aleksandras Barauskas", du jūriniai vilkikai, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos laivai – "Lotas", "Naras" ir locmaninis kateris "Smiltė", Klaipėdos universiteto mokomasis burlaivis "Brabander".

Kaip ir įprastai, visus norinčiuosius dalyvauti šioje akcijoje šeštadienio rytą plukdė mažųjų laivų asociacija "Pajūrio laivai".

Šalies vadovas su pirmąja ponia vėliau stebėjo karinių laivų prasilenkimo ir pagarbos atidavimo jūroje ceremoniją, skirtą Karinių jūrų pajėgų 30-mečiui paminėti.

Spalvos: tarp persirengėlių buvo undinėlių ir kitų jūrinių personažų. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Netrūko jūrinių akcentų

Kadangi per Jūros šventę buvo minimas ir Lietuvos karinių jūrų pajėgų 30-metis, prie Kruizinių laivų terminalo atplaukė NATO laivų. Juose apsilankyti buvo galima sekmadienį.

Tie, kurie šventę norėjo praleisti ramiau, rinkosi skverelyje šalia burlaivio "Meridianas", kur skautai mokė mazgų rišimo, apyrankių pynimo, laivelių lankstymo.

Taip pat buvo galimybė tiesiogiai pabendrauti su jūrų kapitonais ir veteranais, pasižiūrėti 3D filmų apie jūrines specialybes.

Daugelis rinkosi ir pramogų atrakcionus. Nors vienus išgąsdino apsilankymas siaubo kambaryje, kitiems norėjosi dar daugiau ekstremalumo, tad jie, nepaisydami ne tik baimės, bet ir gana didelių kainų, išbandė didžiuosius atrakcionus. Jų kainos siekė nuo 8 iki 15 eurų žmogui.

Priešpilio gatvėje, einant link Kruizinių laivų terminalo, Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai ypač sudomino mažuosius smalsuolius. Daugelis ramiai nepraėjo pro šalį neišbandęs dūmų kameros, vandens purškimo iš žarnos ar neįsėdęs į gelbėtojų tarnybinę mašiną.

Kruizinių laivų terminale susirinkusieji galėjo mėgautis tiek trumpu poilsiu, tiek skaniu maistu, nes būtent čia buvo nemažai lauko kavinių ir suoliukų.

Šioje erdvėje taip pat vyko ir Lietuvos muzikos atlikėjų – Monikos Liu, Jessica Shy ir Justino Jaručio pasirodymai, tad ypač penktadienio ir šeštadienio vakarais kelias iki Kruizinių laivų terminalo buvo sausakimšas.

Pirmą kartą šventės istorijoje vyko muzikinės orkestrų dvikovos. Pasižiūrėti šio šou atskubėjo per tūkstantį dalyvių, kurie stebėjosi nepaprastu reginiu ir nuolatos plojo.

Dvikovoje dalyvavo Jos Didenybės Karališkojo Škotijos jūrų laivyno orkestras ir Jungtinių Amerikos Valstijų karinių jūrų pajėgų laivyno Europos ir Afrikos orkestras.

Netrūko ir tradicinių renginių, štai Drakonų rungtynės šiemet vyko jau 12-ąjį kartą.

Popietę piliavietėje šventės dalyviai turėjo galimybę trumpam nusikelti į viduramžius ir dalyvauti riterių turnyre, išbandyti rankų taiklumą šaudant iš lankų į taikinius, įsigyti kalvių gamintų papuošalų, susipažinti su tuomečiais ginklais – kalavijais.

Tris šventės vakarus žmonės plūdo prie Jono kalnelio pasigrožėti didžiausiu Lietuvoje šokančių fontanų šou "Vandens miestas".

Pirmąjį vakarą atvyko per kelis šimtus klaipėdiečių ir miesto svečių. Neradę vietų kur atsisėsti, sėdosi ant žolės, o kai kurie, belaukdami pasirodymo užtraukė lietuvių liaudies dainas.

Fontanų šou truko per 20 min. Susirinkusieji aikčiojo, matydami spalvotus efektus bei vaizdus, kuriuos sukūrė vanduo.

Varžėsi: "Drakonų" lenktynės Dangės upėje šiemet vyko jau 12-ąjį kartą. Nugalėtojai buvo apdovanoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos taure. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Vietoje fejerverkų – daina

Atsižvelgus į karo situaciją Ukrainoje bei į uostamiestį atvykusius pabėgėlius, nutarta atsisakyti šventinio fejerverko. Tačiau efekto buvo siekiama kitu būdu – emocijomis ir dainomis.

Šeštadienį, vidurnaktį, visoje Klaipėdoje suskambėjo neoficialus Klaipėdos himnas – grupės "Studija" daina "Dabartis".

Pasididžiavimas savo miestu širdyje plakė pačiu karščiausiu, banguojančiu ritmu.

Daina skambėjo visose koncertinėse aikštelėse, o Kruizinių laivų terminale J.Jarutis ją atliko gyvai.

Dainą nuoširdžiai traukė tūkstančiai klaipėdiečių, o kai kurie sujaudinti nubraukė ašarą.

"Manau, kad tas akcentas buvo neeilinis, netradicinis. Tai buvo daina, kuri suvienijo ne tik klaipėdiečius, bet ir visą Lietuvą Klaipėdoje. Jausmas buvo išskirtinai mielas, šiltas, galingas. Pasididžiavimas savo miestu širdyje plakė pačiu karščiausiu, banguojančiu ritmu. Ta daina suvienijo visą Lietuvą, tuo pat metu atiduodama pagarbą Klaipėdai kaip seniausiam Lietuvos miestui", – kalbėjo miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Vytautas Grubliauskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Meras džiaugėsi, kad Jūros šventė praėjo sklandžiai, o minia buvo išties pakilios nuotaikos.

"Labai džiaugiuosi, kad Jūros šventė buvo labai ryški, banguojanti, spalvinga. Tai buvo uvertiūra į tikrąjį miesto gimtadienį, kurį švęsime rugpjūčio 1-ąją. Nudžiugino neįtikėtina gausa žmonių. Žmonės pasiilgę švenčių. Šūkis "Banguok laisvai" labai gerai atspindėjo tą dvasią. Nudžiugino ir tai, kad šventę papuošė karinių orkestrų spalvingumas, jų marširavimas per miestą. Šiųmetinė šventinė eisena buvo kaip niekada banguojanti ir muzikali. Reikėtų pasidžiaugti, kad minia Klaipėdoje buvo geranoriška, optimistiška, nekelianti nejaukumo, agresijos ar kitų neigiamų emocijų. Neeilinis, geras, šiltas savaitgalis", – pridūrė meras.

Staigmenos: prie Biržos tilto viduryje gatvės pasirodymus praeiviams rengė auksinis žmogus. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Linkėjo saulėtų dienų

Šiemet Lietuva ir Jungtinės Amerikos Valstijos švenčia diplomatinių santykių šimtmetį. Ta proga uostamiesčio Jūros šventėje dalyvavo iš Amerikos atvykusi muzikinė vaikinų grupė "Freedom’s Boombox".

Ją atlydėjo JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas S.Gilchristas, kuriam Klaipėda – ne svetima.

Robertas S.Gilchristas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Klaipėdoje lankiausi jau daugybę kartų, o Jūros šventėje buvau ir praėjusiais metais. Tąkart ji buvo kitokia dėl pandemijos. Gerai, kad jos nebėra. Nuostabu, kokia šiemet yra gausybė žmonių ir kiek daug visko vyksta. Be to, pernai neturėjome jokių muzikinių grupių, o šiemet turime karinių jūrų pajėgų orkestrus iš Europos ir Afrikos. Taigi praėję metai buvo geri, bet šie – puikūs", – teigė R.S.Gilchristas.

Ambasadorius pasakojo, jog panašūs festivaliai bei šventės kai kuriuose Amerikos miestuose, pavyzdžiui, Naujajame Orleane vyksta beveik kiekvieną savaitgalį.

Smagumas: susirinkusiuosius pakerėjo pirmą kartą šventėje vykusios muzikinės orkestrų dvikovos, pasirodymų metu nuolat aidėjo plojimai. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Paklaustas, ar atvykęs į Lietuvą nejaučia įtampos, ar neapėmė slogi nuotaika dėl netoli mūsų vykstančio karo Ukrainoje ir grėsmių mūsų šaliai, R.S.Gilchristas atsakė, kad yra visiškai ramus dėl Lietuvos, o Ukrainai stengiamasi padėti kaip tik įmanoma.

"Nejaučiu įtampos, nes žinau, kad Lietuva yra NATO. Kaip Amerikos ambasadorius žinau, ką reiškia NATO. Tai reiškia, kad JAV ir NATO sąjungininkai gins kiekvieną NATO valstybę narę, kiekvieną jos colį. Mes visi stengiamės paremti Ukrainą. Taip pat ieškome būdų, kaip galėtume toliau didinti savo buvimą Lietuvoje, didinti pajėgumus. Klaipėdoje jau lankėsi kai kurie amerikiečių kariniai laivai, jų atplauks ir daugiau. Jų labai daug ir Baltijos jūroje", – pabrėžė ambasadorius.

Gimtadienio linkėjimai Klaipėdai – kad būtų daugiau saulėtų gražių dienų ir dar gražesnės muzikos.

R.S.Gilchristas teigė, kad Amerika niekada nepamiršo Lietuvos ir to, kas jai nutiko dar būnant Sovietų Sąjungoje.

"Mūsų santykiai labai artimi, pagrįsti įsipareigojimu demokratijai, žmogaus teisėms ir nepriklausomybės suverenumui Rytų Europoje", – nurodė ambasadorius.

Jis taip pat pasveikino Klaipėdą su 770-uoju gimtadieniu.

"Gimtadienio linkėjimai Klaipėdai – kad būtų daugiau saulėtų gražių dienų ir dar gražesnės muzikos. Galbūt Klaipėda yra Lietuvos muzikos sostinė. Manau, kad tai – nuostabus miestas. Taip pat linkiu, kad nebūtų pandemijos, būtų taika Ukrainoje, į uostamiestį sugrįžtų daugiau turistų. Bet, iš esmės, manau, kad Klaipėda yra tikrai puiki vieta tokia, kokia yra", – džiaugėsi R.S.Gilchristas.

Svarbiausi: tradicinės šventės metu didžiausios pagarbos sulaukia mūsų jūrininkai. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Gavo vieną pranešimą

Šiemet didžiausia metų fiesta mieste praėjo palyginti ramiai. Didelių incidentų ar nelaimingų atsitikimų nepasitaikė.

"Šventės metu buvo gautas vienas pranešimas apie pasimetusį vaiką, bet jis rastas ir perduotas artimiesiems. Alkoholiu apsinuodijusių nepilnamečių asmenų neužfiksuota. Kišenvagysčių atvejų taip pat neužfiksuota, bet tokio pobūdžio pranešimų paprastai sulaukiama pasibaigus renginiams – žmonės grįžta namo ir po kurio laiko pastebi, jog dingo piniginė, telefonas, asmens dokumentas ar kiti daiktai, ir kreipiasi į policiją", – nurodė Klaipėdos apskrities policijos atstovė A.Grauslienė.

Vis dėlto, sprendžiant iš savaitgalio įvykių suvestinių, neapsieita be konfliktų, kuriuos neblaivūs asmenys sprendė kumščiais.

Paryčiais, apie 04.15 val., Tiltų g., ant Biržos tilto, nepažįstamas vyras, konflikto metu spyrė į galvos sritį 25 m. vyrui, kuris dėl sužalojimų buvo perduotas medikams. Pradėtas nesunkaus sveikatos sutrikdymo tyrimas.

Apie 6 val. Žvejų g., bare, žodinio konflikto metu, nepažįstama mergina vieną kartą delnu sudavė per veidą 40 m. pareiškėjai. Pradėtas fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo tyrimas.

Apie 9 val. pareigūnai gavo pranešimą dėl konflikto Varpų g. 35 m. vyras smogė į pilvą 36 m. moteriai. Smurtautojas sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Pradėtas tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymus sveikatos sutrikdymo.

Vakare, apie 21 val., Kretingos g., žodinio konflikto metu, nepažįstamas vyras necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo, grasino bei papurškė dujų į veidą 31 m. pranešėjui, kuris dėl to kreipėsi į medikus. Pradėtas tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymus sveikatos sutrikdymo.

Apie 22.15 val., Šilutės pl. esančiame bare, 45 m. vyras konfliktavo su kitais baro lankytojais, paėmęs nuo baro meniu stovą, metė jį į personalo darbuotoją. Vyras sulaikytas. Pradėtas viešosios tvarkos pažeidimo tyrimas.

Šeštadienio vakarą padauginęs alkoholio nukentėjo autobusiuko „Mersedes Benz“ vairuotojas. 54 m,. vyras apie 22.53 val. Reikjaviko g., kieme, atsitrenkė į stulpą. Pareigūnai jam nustatė 2,42 prom. neblaivumą. Vairuotojas sulaikytas ir uždarytas į areštinę.

Kiek anksčiau, 17. 28 val., Taikos pr. ir Sausio 15-osios sankryžoje, patikrinus automobilio „Citroen C5“ vairuotojo blaivumą, 24 m. vyrui nustatytas 2,07 prom. neblaivumas. Vairuotojas taip pat sulaikytas ir uždarytas į areštinę.

Saugumui ir viešosios tvarkos užtikrinimui per Jūros šventę renginių teritorijose patruliuoja sustiprintos pareigūnų pajėgos, pasitelkiama ir policijos rėmėjų, Karo policijos bei Lietuvos šaulių sąjungos narių.

Suabejojusius savo galybėmis vairuoti, pareigūnai ragina pasitikrinti blaivumą alkoholio matuokliu – tai padaryti galima prie Atgimimo aikštėje stovinčio policijos autobusiuko, o Kruizinių laivų terminale stovėsiančiame komisariate ant ratų galima pranešti apie pažeidimus, parašyti pareiškimus, atnešti rastus daiktus.

Vyko orkestrų dvikovos

Priešpilio gatvėje, einant link Kruizinių laivų terminalo, Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai smalsuolius kviečia išbandyti dūmų kameras, susipažinti su naujausia technika, įgyti žinių apie gelbėtojų profesiją bei sužinoti, ką svarbiausia daryti kilus gaisrui.

Popietę Piliavietėje šventės dalyviai turėjo galimybę trumpam nusikelti į viduramžius ir dalyvauti riterių turnyre, išbandyti rankų taiklumą šaudant iš lankų į taikinius, įsigyti kalvių gamintų papuošalų, susipažinti su tuometiniais ginklais – kalavijais.

Ne tik mažuosius, bet ir suaugusiuosius visą dieną ypač vilioja įvairūs atrakcionai. Nors vienus gąsdina apsilankymas siaubo kambaryje, kitiems norisi daugiau ekstremalumo, tad nepaisant gana didelių kainų, išbando didžiuosius atrakcionus. Jų kainos siekia nuo 8 iki 15 eurų žmogui.

Prie Kruizinių laivų terminalo šventės dalyviai mėgaujasi trumpu poilsiu bei skaniu maistu, kadangi būtent čia yra nemažai lauko kavinių ir suoliukų. Vieni perkamiausių patiekalų – šašlykai ir dešrelės bei šaltieji gėrimai. Viena šašlykų porcija siekia nuo 10 iki 12 eurų, šaltųjų gėrimų kainos svyruoja nuo 4 iki 6 eurų ir brangiau.

Teatro aikštėje veikiausiai pirmą kartą Jūros šventėje vyko muzikinės orkestrų dvikovos. Keli šimtai susirinkusiųjų stebėjosi reginiu, nuolatos plojo rankomis. Dvikovoje dalyvavo Jos Didenybės Karališkojo Škotijos jūrų laivyno orkestras ir Jungtinių Amerikos valstijų karinių jūrų pajėgų laivyno Europos ir Afrikos orkestras.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Neskuba pirkti

Dangės upėje, prie „Žvejo“ skulptūros vyko individualios ekskursijos laivuose su kurėno „Kuršis“ šiporiumi Aurelijumi Armonavičiumi ir kurėno „SüD.1“ kapitonu Romualdu Adomavičiumi. Ekskursijos pritraukė per keliasdešimt smalsuolių.

Dangės upėje jau 12-ąjį kartą vyko ir tradicinės „Drakonų“ rungtynės. Jose dalyvavo apie 40 komandų.

Mugėje daugiausia perkami rankų darbo tekstilės, juvelyrikos dirbiniai, šviežio maisto produktai.

Šventės pradžioje daugiausia žmonių būriavosi prie medaus prekystalių.

Dalis pirkėjų pirmąją mugės dieną pirkti neskubėjo, tikino, kad baigiantis šventei kai kuriuos produktus ar norimus daiktus bus galima įsigyti gerokai pigiau.

Vietoje fejerverkų – daina

Prie Kruizinių laivų terminalo jau prasidėjo didysis šeštadienio koncertas. Jame netrukus pasirodys atlikėja Jessica Shy, Justinas Jarutis ir kiti.

Atsižvelgus į karo situaciją Ukrainoje bei į uostamiestį atvykusius karo pabėgėlius, šiemet nutarta atsisakyti šventinio fejerverko. Tačiau efekto bus siekiama kitu būdu.

Šiandien, vidurnaktį, visoje Klaipėdoje suskambės neoficialus Klaipėdos himnas – grupės „Studija“ daina „Dabartis“.

Daina skambės visose koncertinėse aikštelėse, o Kruizinių laivų terminale bus atliekama gyvai.

„Ji kvies dainuoti kartu ir kurti fantastišką dvyliktos valandos stebuklą“, – teigė viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ komunikacijos ir rinkodaros vadovė Živilė Putnienė.

Kaip ir žadėta, per Jūros šventę lankytojams atvertas buvęs karo laivas "Sūduvis". 2019 m. Lietuvos karinės jūrų pajėgos kreipėsi į Jūrų muziejų ir pasiūlė jį perimti bei įrengti ekspoziciją.

Šią idėją pavyko įgyvendinti per trejus metus. Pagaliau laivas stovi Danės krantinėje, jį gali apžiūrėti lankytojai.

"Sūduvis" yra technikos paminklas. Laivas pastatytas Brėmene 1956–1958 m. Jis unikalus tuo, kad yra vienas paskutinių išlikusių medinio korpuso tokio tipo laivų, atsparus sprogimams. Jame panaudotas ir specialus nemagnetinis metalas.

Dabartiniai minininkai statomi iš plastiko arba naudojant nemagnetinį metalą.

Tokių minininkų buvo pagaminta apie pora dešimčių, vienas jų Vokietijoje, kitas Latvijoje taip pat paversti muziejais.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Įrengiant ekspoziciją stengtasi išlaikyti laivo autentiškumą. Paliktos senosios detalės, bus galima pamatyti šešių dešimtmečių senumo įrangą ir interjerą. Ekspozicijos pasakos apie karinių jūrininkų dalyvavimą įvairiose misijose.

Laivas-muziejus bus atidarytas visomis savaitės dienomis, išskyrus pirmadienį. Šeštadieniais jis veiks ilgiau – iki 19 val.

Bilietas suaugusiam žmogui kainuos 4 eurus, su nuolaida – 2 eurus.

Atidarymo dieną ir kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį laivą-muziejų bus galima aplankyti nemokamai.

Apžiūrinėti laivo vidų nėra paprasta, takai čia – siauri, laiptukai – statūs. Todėl vienu metu jame galės būti ne daugiau kaip 50 lankytojų.

Jūros šventės ir miesto gimtadienio renginiai truks keturias dienas, šiemet jie be tradicinių erdvių sugrįžta ir į Smiltynę.

Penktadienio vakarą Jūros šventės pradžią paskelbs tradicinė šventinė eisena.

Šiais metais Lietuvos Karinėms jūrų pajėgoms minint atkūrimo 30-ąsias metines eisenoje dalyvaus 14 šalių laivų įgulos, penki Karinių jūrų pajėgų orkestrai – Lietuvos, Latvijos, Škotijos, JAV ir Danijos.

Tarp tris dienas vykstančių Jūros šventės renginių – tradicinis negrįžusių iš jūros pagerbimas, laivų paradas „Dangės flotilė“.

Liepos 30-ąją, šeštadienį, laivų kolona pajudės garbingai ir ilgaamžei jūrinei ceremonijai – negrįžusių iš jūros pagerbimui, kuomet į Baltijos jūros bangas nuleidžiami gėlių žiedai ir vainikai. Tai ceremonija, kurioje kasmet pagerbiami žuvusieji jūroje, visi savo darbais ir žygiais garsinę Lietuvą, kūrę jūrines tradicijas.

Po kelerių metų pertraukos į Jūros šventės renginių programą sugrįžo Jono kalnelyje rengiami šokančių fontanų šou. Jie po kelis kartus per vakarą vyks penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį.

Šiųmetė Jūros šventė rengiama be fejerverkų. Liepos 30-osios vidurnaktį, Jono kalnelyje ir kitose Jūros šventės koncertinėse erdvėse vietoj jų nuskambės dedikacija miestui – grupės „Studija“ daina „Dabartis“.

Kartu su Jūros šventės programa vyks ir Klaipėdos gimtadienio renginiai. Liepos 30-ąją, šeštadienį, organizuojamas tarptautinis forumas „Istoriniai miestai. Praeities siluetų ilgesys – refleksijos ir ateities modeliai“.

Klaipėdos miesto įkūrimo data laikoma 1252 m. rugpjūčio 1-oji, kai buvo patvirtintas Kuršo vyskupo, pranciškonų vienuolio Heinricho iš Liucelburgo ir Vokiečių ordino didžiojo magistro vietininko Livonijoje Eberhardo iš Zaino susitarimas statydinti gynybinę pilį ir steigti miestą toje vietoje, kur Dangė įteka į Kuršių marias.

Srautus valdo algoritmas

Per kiek laiko įmanoma iš miesto centro pasiekti daugiabučių rajonus pietinėje dalyje?

Važiuojantiesiems rytinio piko metu tai gali užtrukti pusvalandį ar net daugiau.

Jei vieną iš trijų magistralinių gatvių paralyžiuoja eismo įvykis, vairuotojai spūstyse gali praleisti dar ilgiau.

"Galime surengti eksperimentą ir nustatyti, per kiek laiko įmanoma pervažiuoti visą miestą. Aš jį pervažiuoju greitai. Vadinamoji žalioji banga reiškia koordinuotą šviesoforų valdymą. Iš tiesų tai yra išmaniųjų eismo valdymo sistemų įdiegimas. Tai reiškia, kad vairuotojas turi laikytis nurodyto greičio. Pavyzdžiui, jei ženklas skelbia, kad tam tikrame ruože galioja 40 km/val. greitis, reikia tokiu greičiu ir važiuoti, ne lėčiau ir ne greičiau", – paaiškino įmonės "Klaipėdos autobusų parkas" Apšvietimo ir eismo valdymo skyriaus vedėjas Mindaugas Vasiliauskas.

Jis aiškino, kad tikslumo vertėtų laikytis ir tuomet, kai greitis leidžiamas didesnis.

"Tai taip pat svarbu – jei leidžiama važiuoti 70 km/val. greičiu, reikia ir važiuoti tokiu greičiu, o ne 55 km/val. Jei greitis yra viršijamas, žaliosios bangos principas taip pat nesuveiks. Teks stoti prie šviesoforo, nes degs raudonos spalvos signalas", – patikino M.Vasiliauskas.

Kodėl reikėtų paisyti šių patarimų?

"Todėl, kad važiuojantysis 40 km/val. greičiu stabdo visas transporto priemones, kurios važiuoja paskui jį. Ir visa ši spūstis turi stoti prie šviesoforų. Jei visi šie automobiliai važiuotų 50 km/val. greičiu, jie kelių šimtų metrų ruožus tarp šviesoforų kirstų nestodami. Todėl, kad taip veikia šviesoforų valdymo algoritmas. Yra paskaičiuota, kiek laiko užtrunkama važiuojant atstumą nuo vieno iki kito šviesoforo. Bet laikas skaičiuojamas pagal leistiną vidutinį greitį tame ruože", – akcentavo M.Vasiliauskas.

Modernizuos 17 sankryžų

Kol kas nuodugni pertvarka vyksta tik Minijos, Pilies, Naujojoje Uosto, S.Dariaus ir S.Girėno gatvėse.

Darbai atliekami sankryžose, iki metų pabaigos žadama modernizuoti net 17 sankryžų.

Čia įrengiamas apšvietimas, sutvarkoma pėsčiųjų ir dviračių takų danga, saugumo salelės, įrengiami įspėjamieji paviršiai regėjimo negalią turintiems žmonėms, keturios šviesoforais reguliuojamos perėjos bus įrengiamos naujai.

Konkursą šiems darbams laimėjo įmonė "YIT Lietuva", darbų vertė – 1,57 mln. eurų.

Vykstant šiam projektui, įmonės "Klaipėdos autobusų parkas" Apšvietimo ir eismo valdymo skyrius įrengia šviesoforinio reguliavimo įrangą sankryžose, diegia vaizdo stebėjimo sistemą.

Už šviesoforų įrengimą ir remontą jau sumokėta 322,7 tūkst. eurų.

Už statybos darbus sankryžų prieigose išleista 910 tūkst. eurų.

Akcentuota, kad pirmiausia reikėtų modernizuoti bent vieną eismo koridorių mieste.

Tuomet ir buvo pasirinkta įdiegti žaliąją bangą palei uostą – nuo S.Dariaus ir S.Girėno bei Sportininkų gatvių sankryžos iki pat Jūrininkų prospekto.

"Kol kas darbai vyksta sklandžiai. Po truputį įjungiami modernizuoti šviesoforai. Neseniai įjungėme Minijos ir Varnėnų bei Agluonos gatvių sankryžos šviesoforą. Bet jis kol kas negali dirbti pagal žaliąją bangą, nes greta nėra kitų suderintų šviesoforų. Dar išjungti šviesoforai sankryžoje su Dubysos gatve, juos tuojau įjungsime", – tikino M.Vasiliauskas.

Mindaugas Vasiliauskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Eismą stabdo matuoklis

Vis dėlto pažymima, kad, net ir investavus į eismo reguliavimo modernizavimą sankryžose, automobilių srautai kai kur vis tiek stos.

"Pavyzdžiui, Minijos gatvėje, prie 144 namo, stovi greičio matuoklis, ten yra 40 km/val. greičio ruožas. Vairuotojai šio matuoklio labai bijo ir pristabdo greitį net iki 30–35 km/val. Kai tik kas nors pristabdo visą mašinų srautą, žalioji banga nesuveikia. Gali dar tekti reguliuoti valdiklius, kad srautai vis dėlto spėtų pravažiuoti", – sakė M.Vasiliauskas.

Matuoklio reikalavo vietiniai gyventojai, neva neapsikentė triukšmo.

Miesto transportininkai reagavo į skundus ir pritarė matuoklio atsiradimui šioje vietoje.

Jei nebūtų šviesoforų modernizavimo, eismą stabdytų pėstieji.

Tačiau panašu, kad šis įrenginys tapo tikra šunvote modernioje eismo reguliavimo sistemoje.

Kol kas spėta Minijos gatvėje modernizuoti sankryžą su Smiltelės gatve, sankryžą ties Statybininkų prospektu.

Šviesoforai pakeisti Minijos ir Kalnupės gatvių sankryžoje. Modernizuota ir greta esanti sankryža, ties Naikupės, Sulupės gatvėmis.

"Įrengtas šviesoforas ties Žvejybos uosto rajono turgeliu. Taip pat šviesoforas ties sankryža su Strėvos gatve. Šį šviesoforą ketiname netrukus įjungti. Minijos gatvės ir Baltijos prospekto sankryžos šviesoforo įjungimas žaliąja banga kol kas nukeliamas, kol bus prijungti kiti šviesoforai. Ten bus tik minimalūs pakeitimai, problemų nekils", – paaiškino M.Vasiliauskas.

Be šviesoforų geriau?

Kol vyksta modernizavimas, kai kurie vairuotojai net džiaugiasi, kad šviesoforai laikinai neveikia. Minijos gatve iš tiesų dabar galima važiuoti nesustojus.

"Jei nebūtų šviesoforų modernizavimo, eismą stabdytų pėstieji. Pavyzdžiui, ties Lakštučių gatve esanti perėja iš karto sustabdo visą mašinų srautą. Todėl reikėjo šviesoforo, kad jis įsijungtų tik pasirodžius pėsčiajam. Šviesoforą jau netrukus įjungsime", – paaiškino M.Vasiliauskas.

Darbai vyksta ir ties Minijos ir Rūtų gatvių sankirta, ties Bijūnų gatve.

Iki miesto didžiųjų švenčių skubama sutvarkyti šviesoforus nuo Sausio 15-osios gatvės iki Naujosios Uosto gatvės.

Šiuo metu keičiamas šviesoforas ties Karinių jūrų pajėgų patalpomis.

"Kol kas be elektros yra šviesoforas ties pėsčiųjų perėja per S.Dariaus ir S.Girėno gatvę. Netrukus ten darbus užbaigsime. Keičiami šviesoforai S.Dariaus ir S.Girėno bei Sportininkų gatvės sankryžoje", – sakė M.Vasiliauskas.

Visus darbus ketinama baigti iki metų pabaigos.

"Prasidėjus karui Ukrainoje, ėmė vėluoti medžiagų tiekimas. Ypač metalas. Metalinių atramų tenka laukti ilgai. Bet kol kas viskas pagal planą. Reikia viltis, kad viskas vyks sklandžiai", – kalbėjo M.Vasiliauskas.

Viltys: baigus eismo sistemos modernizavimo darbus Minijos gatvėje, turėtų prasidėti Smiltelės gatvės, Taikos prospekto, Tiltų, Herkaus Manto, Liepojos gatvių eismo valdymo modernizavimo projektavimo darbai. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Paskelbė konkursą

Įveikus žaliosios bangos įrengimo užduotį palei uostą, bus keičiama Taikos prospekto eismo srautų valdymo sistema.

Savivaldybė yra paskelbusi konkursą Smiltelės gatvės, Taikos prospekto, Tiltų, Herkaus Manto, Liepojos gatvių eismo valdymo modernizavimo projektavimo darbams.

Konkursas vyksta, tačiau kada pavyks atsirinkti rangovą, kol kas neaišku.

Tuomet dar teks laukti, kol vyks pats projektavimas, o po jo jau bus galima svajoti apie rangovo atrankos konkursą.

Projektas turėtų ne tik numatyti žaliąją bangą, bet ir išspręsti viešojo transporto eismų srautų klausimus.

Negalima pradėti kito darbo, kol pirmasis nepadarytas.

Šilutės plente – trikdžiai

Šilutės plente taip pat modernizuojama viena kita sankryža. Atsirado papildoma sekcija prie šviesoforo ties Debreceno gatve.

Ateityje šviesoforų valdiklius ketinama keisti, tik kol vyksta estakados statybos darbai Baltijos prospekte, investuoti į šią miesto arteriją neketinama, nes žaliosios bangos principas vis tiek neveiks, eismas stoja dėl statybos darbų.

Nuo Mokyklos gatvės iki Baltijos prospekto jau įmanoma važiuoti be trikdžių.

"Reikėjo pakeisti valdiklį ties pėsčiųjų perėja per Mokyklos gatvę. Nes šviesoforas degė, kai reikia ir kai nereikia. Tas pats yra ties prekybos centru "Depo". Kai tik rankas dar vienas turėsiu, sutvarkysime ir tą šviesoforą. Negalima pradėti kito darbo, kol pirmasis nepadarytas. Ten reikia įrengti mygtukus, kad jis nedegtų be reikalo. Bus tada galima važiuoti normaliai", – patikino M.Vasiliauskas.

Leistino greičio nekeis

M.Vasiliauskas dūsavo, kad visus seno tipo šviesoforus kada nors teks keisti.

"Pavyzdžiui, Priestočio gatvėje esantis šviesoforas yra seno tipo, lempos šviečia neryškiai. O ir Panevėžio gatvėje reikėtų keisti. Norint, kad veiktų vieninga sistema, reikia pakeisti visus šviesoforus", – neslėpė M.Vasiliauskas.

Ar vertėtų svarstyti leistino greičio pakeitimus, kai mieste vieningai ims veikti daugybė šviesoforų?

"Jokiu būdu ne. Kai tik leisi didesnį greitį, pavyzdžiui, 70 km/val., atsiras tokių, kurie važiuos 90 km/val. Ir žalioji banga vėl neveiks. Perėjų yra daug. Naudos iš to nebus. Vieni važiuoja per lėtai, kiti – per greitai. Žalioji banga veiktų, jei visi važiuotų tiksliai, nestoviniuotų užsidegus žaliai šviesai, nestabdytų ir neviršytų greičio", – svarstė M.Vasiliauskas.