Galimybė miesto jaunimui

Nuo projekto pradžios ši iniciatyva jau subūrė 500 jaunus klaipėdiečius. Naujoms idėjoms atviri judėjimo nariai drauge identifikavo aktualiausias miesto problemas ir sukūrė planą, kaip jas kartu išspręsti pasitelkus devynias skirtingas platformas.

Kiekviena šių nišų suteikia susidomėjusiems žmonėms šansą pažvelgti į iššūkius iš skirtingų kampų ir ieškoti kūrybinių problemų sprendimo būdų.

Organizatoriai siekia, kad Klaipėda taptų jaunimui atvira vieta šiais metais ir tokia išliktų ateityje.

"#chooseklaipeda yra ambicingiausia uostamiesčio jaunimo iniciatyva per visą Klaipėdos istoriją. Siekdami Europos jaunimo sostinės titulo, visi dirbo ypač susitelkę, o dabar, įgyvendinant šią idėją, reikia parodyti dar didesnį sutelktumą ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai", – sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Mintis: projekto idėja – skatinti žmones žvelgti į miesto ir visuomenės problemas kūrybiškai bei drąsiai. (Organizatorių nuotr.)

Programą kūrė kartu

"Rašant paraišką buvo domimasi Europos Sąjungoje nagrinėjamomis temomis, tendencijomis. Europoje labai daug kalbama apie lygių galimybių užtikrinimą. Mes aktyviai bendravome su įvairiomis jaunimo grupėmis – būtent jos ir identifikavo mūsų minėtas problemas. Jaunuoliai patys galvojo, kokios priemonės ar veiklos galėtų padėti išspręsti vieną ar kitą problemą", – prisiminė Klaipėdos miesto savivaldybės Jaunimo reikalų koordinatorė Aistė Valadkienė.

#chooseklaipeda yra ambicingiausia uostamiesčio jaunimo iniciatyva per visą Klaipėdos istoriją.

Tarp jaunimo identifikuotų problemų minimas mažėjantis gyventojų skaičius, selektyvus solidarumas, silpnas jaunimo socialinis ir pilietinis aktyvumas, prarastas santykis su miestu, kūrybiškumą bei verslumą puoselėjančios aplinkos stoka.

Taip pat dėmesys atkreiptas į senėjančią miesto populiaciją, Klaipėdos nepatrauklumą jaunimui ir vengiamas nepatogias temas.

"Jaunimas išsakė savo poziciją, kad jie jaučiasi negalį daryti įtakos sprendimams, kuriuos priima miesto valdžia, net kai jie tiesiogiai susiję su jaunimu. Ir jie neklysta. Nors jaunimo politika aiškiai reglamentuota ir įgyvendinama kaip horizontalus prioritetas, iki šiol neturime struktūrinio, reguliaraus, realaus jaunimo įtraukimo į su jaunimu susijusių klausimų nagrinėjimą, modelio. Atskirties grupių, neorganizuoto jaunimo įtraukimas apskritai beveik neegzistuoja", – dėstė projekto vadovė Greta Meškauskienė.

Ieško sprendimo būdų

Šioms problemoms spręsti jaunimas kartu sugalvojo devynias platformas, kurios suteiks galimybę patiems spręsti rūpimus klausimus ir užtikrinti jaunimui stiprią bei nuolatinę poziciją mieste. Visos šios platformos turi skirtingus pavadinimus ir tikslus.

"Dialogų" platformos tikslas – stiprinti socialinį ir pilietinį jaunimo aktyvumą.

Šioms teisėms užtikrinti jaunimas įtraukiamas į pilietines iniciatyvas. Šitaip mieste gyvenantys jauni žmonės gali įsitraukti į politines veiklas ir procesus, turėdami galimybę išreikšti savo balsą.

"Pagal valstybės lygmens vertinimo rodiklį, Klaipėdos mieste jaunimo politinis raštingumas yra vidutiniškas. Tačiau, ištyrę savivaldos lygmenį, pastebėjome, kad miesto jaunimas yra politiškai neraštingas. Dėl šių priežasčių balsavimas savivaldos rinkimuose yra labai žemas. Tai mes galime teigti besiremdami Klaipėdos universiteto atlikto politinio raštingumo tyrimo duomenimis", – dalijosi G.Meškauskienė.

Trukdžiai: Klaipėdos jaunimas šiuo metu nesijaučia svarbia visuomenės dalimi dėl ribotų galimybių priimant sprendimus. (Organizatorių nuotr.)

Savanorystės ugdymas – svarbus aspektas siekiant išspręsti politinio raštingumo problemas.

"Mums visada buvo labai svarbus socialinis ir pilietiškumo aspektai. Manome, kad savanorystė yra daugiau nei tiesiog techninis darbas. Jaunam žmogui savanoriška veikla – tai galimybė realizuoti save", – teigė A.Valadkienė.

"Solidarumo" platformoje siekiama mažinti Klaipėdoje šiuo metu dominuojantį selektyvų solidarumą, kuris diskriminuoja tam tikras grupes ir nesuteikia visiems tolygių galimybių.

Esame pasirengę iššūkiams, įgyvendinsime veiklas tiek virtualioje erdvėje, tiek realiai. Mūsų tikslas parodyti, jog 2021-uosius Klaipėda skiria būtent Europos, Lietuvos ir – svarbiausia – Klaipėdos jaunimui.

Šiais tikslais organizuojamas tarptautinis savanorystės ir solidarumo festivalis, tarptautinis forumas "Neįgaliųjų integracija švietimo įstaigose: kur mes esame ir kur turėtume būti" bei kitos kampanijos, dedikuotos švietimui ir tarptautiniam bendradarbiavimui.

"Nusprendėme įsiklausyti į įvairių jaunimo neįgaliųjų bendruomenių interesus. Siekiame užtikrinti, kad kuo daugiau veiklų būtų verčiamos į gestų kalbą ir kad renginiai būtų pasiekiami asmenims, turintiems judėjimo negalią", – tikino A.Valadkienė.

Keis įvaizdį

Jaunimo verslumo skatinimo tikslais atsirado "Lyderystės" platforma. Tam kuriamas Verslumo inkubatorius, bus organizuojami renginiai, mugės ir kampanijos bei edukaciniai renginiai, kur žmonės galės susipažinti ir dalytis idėjomis, taip pat ir tarptautiniu lygmeniu.

Siekiamybė: šie metai – galimybė pakeisti miesto įvaizdį ir padaryti Klaipėdą patrauklesnę jaunam žmogui. (Organizatorių nuotr.)

Kitokių ir nestandartinių idėjų turinčiam jaunimui taip pat bus suteikta galimybė kūrybiškai pažvelgti į miesto problemas ir atskleisti savo potencialą.

Kūrybiškumui ugdyti ir skatinti organizuojami festivaliai, stovyklos, iniciatyvos ir laboratorijos. Jų paskirtis – dalytis inovatyviomis idėjomis ir mokytis vieniems iš kitų.

"Erdvių" tikslas – keisti jaunimui nepatrauklų miesto įvaizdį. Organizatoriai siekia kurti jaunimui saugias ir atviras erdves su įtraukiančiais projektais, kur jauni žmonės galės prisijungti prie veiklų, kurių temos aktualios jiems patiems.

Projekto dalyviams svarbus ir miesto periferijose gyvenančių žmonių įtraukimas į visuomenišką veiklą.

Atviras visiems miestas

Platformoje "Šiaurė pietūs" siekiama atsikratyti nuobodaus miesto etiketės ir kurti veiklas šiaurinėje ir pietinėje miesto dalyse gyvenantiems žmonėms.

Nors miesto centre renginių būna nemažai, siekiama pradėti rengti jaunimo festivalius ir bendruomenėms, gyvenančioms kitose miesto dalyse esančiuose rajonuose.

Bendruomenių kūrimas – svarbi projekto dalis, todėl numatomi sporto renginiai viešose erdvėse, bendruomenės susibūrimai ir kūrybiniai konkursai bei parodos.

Jaunimui svarbi ir tabu tema. Platformoje "Spalvos" siekiama atsikratyti negatyvios žodžio "kitoks" potekstės ir užtikrinti, kad Klaipėda būtų atvira visiems.

Tam užtikrinti organizatoriai pasiryžę ugdyti visuomenės sąmoningumą ir atvirumą. Šiais tikslais rengiamas simpoziumas, skirtas LGBT+ draugiškai jaunimo politikai formuoti, tarptautinis kino festivalis LGBT+ temoms gvildenti, kūrybinės kampanijos bei renginiai atvirai visuomenei kurti.

"Daug bendravome su LGBT+ bendruomene, gilinomės į jų problemas, išklausėme jų siūlymus. Pašnekėję su Klaipėdos visuomenės sveikatos biuru, supratome, kaip svarbu kalbėti apie jaunimo lytiškumo ugdymą bei LGBT+ temas mokyklose. Šiais metais Klaipėdos miesto jaunimo reikalų taryba nusprendė, kad jaunimo iniciatyvų konkurse turi atsirasti prioritetas teikti projektus, susijusius su pagarbos vieno kitam ugdymu, lygių galimybių skatinimu. Taip pat planuojame naujose jaunimo erdvėse pasistengti užtikrinti, kad atsirastų ir veiklų, orientuotų į LGBT+ jaunimą. Planuose sieksime, kad savivaldybės administracija daugiau dėmesio skirtų lygių galimybių skatinimui kalbant ne tik apie jaunimą", – kalbėjo A.Valadkienė.

Svarbi išliekamoji vertė

Siekiant, kad Klaipėda būtų aktuali Lietuvos ir Europos kontekste, svarbu, kad miestas taptų žinomas kaip ambicinga erdvė jaunimo politikai ugdyti.

Tam skatinti sukurta platforma "Jungtys". Rengėjams pasirodė aktualu sudaryti galimybes Klaipėdos jaunimui skleisti tinklus Lietuvoje ir Europoje.

Planuojama keliaujanti paroda po Šiaurės Europą apie #chooseklaipeda pasiekimus, tarptautinis festivalis ir maršrutai jaunimui bei kitos iniciatyvos.

"Potencialo" tikslas – užtikrinti, kad jaunimo gebėjimai atitinkamai atsispindėtų programoje, ir dalyviai būtų nuolat įtraukiami į kūrybinius ir kitus projekto procesus.

Nors teoriškai Klaipėda bus Europos jaunimo sostinė tik šiemet, projekto organizatoriams labai svarbi šios iniciatyvos išliekamoji vertė.

Strateginiai projektai kurs pokyčius ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje. Politikos plėtra siekiama, kad skirtingos jaunimo grupės galėtų dalyvauti Klaipėdos miesto 2021–2030 m. Strateginiame plėtros plane. Jaunimo ambasadorių forumas stiprins jaunimo balsą ir įtrauks į pilietinius procesus.

Kovos prieš homofobiją

Nauja iniciatyva – Lietuvos jaunimo sostinės konkursas, kurio tikslas – suintensyvinti jaunimo sektoriaus ir vietos savivaldos bendradarbiavimą, kad jaunimas būtų įtrauktas į miesto gyvenimą.

Itin svarbu stiprinti nevyriausybinių organizacijų ir savanorišką veiklas.

Klaipėdos jaunimas pasirengęs kovoti prieš homofobiškas tendencijas, tad siekiama įrengti profesionalios pagalbos konsultacinį centrą LGBT+ bendruomenei.

"Ilgainiui projektu padėtas pagrindas jaunimo identifikuotiems iššūkiams spręsti padės Klaipėdai sušvelninti gyventojų mažėjimo ir vis senstančio miesto problemą. Tai aktualu ne tik jaunimui, bet ir visai miesto bendruomenei. Turime viziją, kad Klaipėda taps atskleisto jaunimo potencialo miestu: atviru, bendradarbiaujančiu ir draugišku jaunimui. O kas tokiame mieste nenorėtų gyventi?" – svarstė G.Meškauskienė.

Pasiruošę sunkumams

Šiuo metu šalyje siaučiantis koronavirusas gali sukelti rimtų iššūkių šiai iniciatyvai, bet komanda tam yra pasiruošusi.

"Visoms būsimoms veikloms galvojame du scenarijus. Manome, kad gyvai planuojamas veiklas visada galėsime perkelti į nuotolį. Didesnis iššūkis bus sugalvoti, kaip užtikrinti, kad nuotolinės veiklos būtų patrauklios ir įdomios jaunam žmogui", – svarstė A.Valadkienė.

Kadangi karantinas prasidėjo jau praėjusiais metais, organizatorės per daug nesijaudina, mat pandemija nesustabdė jų nuo sėkmingo veiklos vykdymo.

"2020-aisiais įgyvendinome bandomąsias veiklas karantino sąlygomis. Džiaugiamės, kad projektas pritraukė stiprius platformų koordinatorius – jų padedami prisitaikėme prie esamos situacijos ir įgyvendinome programoje numatytas veiklas. Esame pasirengę iššūkiams, įgyvendinsime veiklas tiek virtualioje erdvėje, tiek realiai. Mūsų tikslas parodyti, jog 2021-uosius Klaipėda skiria būtent Europos, Lietuvos ir – svarbiausia – Klaipėdos jaunimui", – kalbėjo G.Meškauskienė.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl neteisėtu būdu gauto turto įgijimo ar realizavimo.

Beveik prieš savaitę valstybinės įmonės „Regitra“ darbuotojai pranešė, kad sausio 6 dieną 28 metų mergina bandė įregistruoti savo vardu motociklą „Yamaha“. Darbuotojai įtarė, kad motociklas gali būti pavogtas.

Vėliau paaiškėjo, kad paskelbta tarptautinė jo paieška. Motociklas dingo Anglijoje.

Kol kas ši transporto priemonė saugoma policijos aikštelėje. Bandoma aiškintis, ar registruoti savo vardu jį panorusi mergina gali būti susijusi su vagyste, ar pati tapo nusikaltėlių auka.

Paprastai pareigūnai bando atsekti vogto daikto kelią iki mūsų šalies. Gali būti, kad mergina nusipirko motociklą nė neįtardama, kad jis vogtas.

Jeigu nepavyks nustatyti pardavėjo, bus keblu teisėtai įsigijusiai daiktą lietuvei atgauti pinigus.

Panašių įvykių sekos būna labai įvairios. Paprastai teisėtas savininkas jau būna gavęs draudimo išmoką ir nepageidauja, kad rastoji transporto priemonė jam būtų grąžinta. Tada mūsų šalyje įsigijęs asmuo gali ja toliau naudotis. Bet čia svarbus ir draudimo kompanijos žodis.

Tyrimo sėkmės atveju, nustačius ir sulaikius vagis, iš jų turėtų būti išieškoma žala vogtą daiktą to nežinančiam asmeniui.

Tačiau tai tik teorija. Realiai ką nors gauti iš vagių labai sudėtinga, o ir nusikaltėlių veiklos schema dažniausiai būna tokia paini, kad labiausiai nukenčia pinigus už neteisėtai įgytą daiktą sumokėjęs asmuo.

Kaip pranešė Policijos departamentas, 1987 metais gimęs vyras į ligoninę iš savo namų Pietinėje gatvėje komos būsenos buvo pristatytas trečiadienio vakarą.

Penktadienį apie 17 val. vyras ligoninėje mirė.

Policijos teigimu, šv. Kūčių vakarą vyras į namus grįžo sumuštas.

Įvykio aplinkybės tikslinamos.

Vyko eigos bandymai

Galbūt jau šių metų pirmąjį ketvirtį į Klaipėdos uostą turėtų atplaukti vienas iš dviejų Kinijos „Jinling“ laivų statykloje statytas naujos kartos jūrų keltas. Tai bus didžiulis įvykis, nes per pastaruosius dešimtmečius naujų laivų Klaipėdos linijose nebuvo. Svarbiausia, kad tie laivai bus gerokai talpesni ir efektyvesni.

Prieš pat praėjusių metų Kalėdų šventes paskelbta žinia, kad linijai iš Klaipėdos skirtas jūrų keltas atliko eigos bandymus Kinijos Jangdzės upėje.

DFDS specialistų komanda vertino laivo manevringumą, įrangos ir įvairių sistemų, įskaitant ir saugumo, veiklą.

DFDS išplatintoje informacijoje teigta, kad po eigos bandymų, įvertinus pastabas, laivą Kinijos statykla planuoja perduoti šių metų pradžioje.

Gal mėnesį, o gal ir mažiau laivas iš Kinijos plauks į Klaipėdą.

Bandymas: DFDS keltas prieš rengdamasis iš Kinijos išplaukti į Klaipėdą Jangdzės upėje atliko eigos bandymus. (dfds-news.com nuotr.)

Čia jį jau pasirengta priimti. Klaipėdos uoste specialiai pailgintas pirsas šiam 230 metrų ilgio ir dar vienam analogiškam toje pačioje Kinijos laivų statykloje statomam laivui.

Antrasis laivas turėtų būti baigtas statyti taip pat šiais metais, arčiau į pabaigą.

Pailgins senus keltus

Apie du naujus jūrų keltus jau paskelbė ir Švedijos keltų operatorė „Stena Line“. Neseniai ji pranešė ir išrinktus naujų keltų pavadinimus – „Stena Scandica“ ir „Stena Baltica“.

Jie plaukios linijoje iš Latvijos Ventspilio į Švedijos Nineshamno uostą.

Jos pateikti laivai bus apie 30 proc. talpesni, bet ne nauji. Abu laivai statyti 2005 m. Italijoje.

Pastaruosius 10 metų jie dirbo „Stena Line“ linijoje tarp Belfasto ir Liverpulio Airijos jūroje.  Laivai vadinosi „Stena Lagan“ ir „Stena Mersey“.

„Stena Scandica“ (buvęs „Stena Lagan“) ir „Stena Baltica“ (buvęs „Stena Mersey“) kapitaliai remontuojami Turkijoje. Jie bus pailginti 36 metrais. Po rekonstrukcijos laivų ilgiai bus po 222 metrus. Kiekvienas iš jų galės priimti po 970 keleivių ir 2 875 metrus krovinio.

Latvių atsakas Klaipėdai

Dviejų rekonstruotų „Stena Line“ laivų pritraukimas į Baltijos regioną iš esmės yra atsakas DFDS kompanijai dėl dviejų naujų keltų Klaipėdoje.

Šios dvi kompanijos tampa pagrindinėmis konkurentėmis maršrute iš rytinės Baltijos į Švediją.

„Stena Line“ jūrų keltai plaukioja iš Ventspilio į Švedijos Nineshamną, o DFDS laivai – iš Klaipėdos į Karlshamną.

Latvijos „Stena Line“ keltų linijų direktorius Johanas Edelmanas teigė, kad Baltijos regione išaugo krovininių jūrų keltų paklausa, todėl ir stiprinamos linijos.

„Stena Line“ taip pat paskelbė, kad stiprins liniją iš Liepojos į Travemiundę Vokietijoje. Tai yra konkurentė Klaipėdos ir Vokietijos Kylio linijai.

Šiais metais Liepojos–Travemiundės linijoje „Stena Line“ planuoja senus jūrų keltus „Stena Gothica“ ir „Urd“ pakeisti naujesniais ro-pax laivais. Kada tiksliai tai įvyks ir kokie modernesni laivai plaukios iš Liepojos į Travemiundę, kol kas nepranešama.

Savo socialinio tinklalapio "Facebook" paskyroje Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas atvirai pašiepė netikusius sostinėje reziduojančios valdžios nurodymus ir jų atšaukimą šiai valdžiai pasikeitus.

Klaipėdoje visai neseniai grąžintos 25 rodyklės, kurios įrengtos 17-oje sankryžų.

Ši informacija sudomino vairuojančius klaipėdiečius. Tauralaukio gyventojai pasipiktino, kad jų žaliųjų rodyklių grąžinimo vajus nepasiekė, nors kai kuriose šio mikrorajono vietose jos būtų labai pageidautinos.

Klaipėdiečiai labai norėtų tokios rodyklės prie P.Lideikio ir Herkaus Manto gatvių sankryžos, tada kamšačių pakeliui iš pajūrio būtų mažiau.

Kiekvienas panašus prašymas yra analizuojamas eismo saugumo specialistų ir tik tada sprendžiama, ar leisti įrengti eismą reguliuojačias rodykles.

Gali būti, kad netrukus Klaipėdoje bus įrengta dar 14 papildomų sekcijų.

Lentelės su žaliąja rodykle įrengtos

Iš Šilutės pl. į Svajonės g.

Iš Debreceno g. į Šilutės pl.

Iš Statybininkų pr. į I.Simonaitytės g.

Iš Statybininkų pr. į Šiaulių g.

Iš I.Simonaitytės g. į Statybininkų pr.

Iš Šiaulių g. į Statybininkų pr.

Iš Minijos g. į Agluonos g.

Iš Minijos g. į Varnėnų g.

Iš Šilutės pl. į Lypkių g.

Iš Lypkių g. į Šilutės pl.

Iš Taikos pr. į Rūtų g.

Iš Smiltelės g. į I.Simonaitytės g.

Iš Joniškės g. į Mokyklos g.

Iš Dubysos g. į Taikos pr. (pietų kryptimi)

Iš Smiltelės g. link Varpų g.

Iš Minijos g. link Sausio 15-osios g.

Iš Šilutės pl. link Plieno g.

Iš Smiltelės g. link Šilutės pl.

Iš Pilies g. į Žvejų g. (rytų kryptimi)

Iš Minijos g. į Rūtų g.

Iš Minijos g. link Bijūnų g.

Iš Pilies g. į Daržų g.

Iš Daržų g. į Pilies g.

Iš Gegužės g. į Naująją Uosto g. (šiaurės kryptimi)

Iš Varpų g. link Smiltelės g.

Jau šiandien bus nupuošta, o rytoj, sausio 8 d., iš Teatro aikštės iškeliaus Kalėdų eglutė. Ją išgabens bendrovė „Klaipėdos želdiniai“, kurie pasirūpino ir eglutės atgabenimu į Teatro aikštę. Anot bendrovės vadovo Gedimino Valašino, eglutė bus panaudota biokurui.

Šviesos menininko Arvydo Buinausko sukurta ir kalėdinio laikotarpio simboliu tapusi „Šiaurinė žvaigždė“ bus pradėta išmontuoti ir Teatro aikštę paliks taip pat sausio 8 d. (penktadienį).

Vakcinos bus kruopščiai sergstimos. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje visą parą dirba apsaugos darbuotojai, o skiepai laikomi dviejų užraktų sistema apsaugotoje patalpoje.

"Ten ištisą parą yra personalas, numatyta ir kitų apsaugos priemonių", – patikino Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas Vinsas Janušonis.

Uostamiestį pasiekė beveik keturi tūkstančiai vakcinų, kurios skirtos pirmajam skiepijimui.

Šįkart bus skiepijami visi regiono kovidinėmis vadinamų įstaigų darbuotojai.

Patikslindamas V.Janušonis paaiškino, kad skiepai skirti Klaipėdos ir Tauragės apskričių ligoninėms, regiono greitosios medicinos pagalbos stočių personalui.

Bus skiepijami ir Palangos reabilitacijos ligoninės darbuotojai, mat šioje įstaigoje gydomi lengva koronaviruso forma sergantys pacientai.

Antradienį atvežtų vakcinų turėtų užtekti minėtų gydymo įstaigų darbuotojams.

Jeigu vakcinų liktų, skiepai būtų perduoti savivaldybei. Tikėtina, kad kita vakcinų dalis tektų karščiavimo klinikos ar mobiliuosiuose punktuose dirbantiems darbuotojams.

Dalį skiepų gali gauti slaugos ligoninių ir palaikomojo gydymo bei slaugos skyrių pacientai. Kaip bus paskirstytos likusios po medicinos personalo skiepijimo vakcinos, paaiškės gavus tikslias instrukcijas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, pastarosiomis dienomis COVID-19 skaičiai Klaipėdoje stabilizuojasi.

Šiuo metu uostamiestyje 100 tūkst. gyventojų tenka 1 215 užsikrėtusiųjų, sergamumo statistika gerėja mažais žingsneliais.

Pirmadienį 20,1 proc. nuo visų ištirtų mėginių buvo teigiami. Lietuvoje šis rodiklis yra kiek didesnis – 22,4 proc.

Tikėtina, kad kitos savaitės viduryje sužinosime, ar kalėdiniai ir naujamečiai draudimai bei transporto judėjimo ribojimai davė apčiuopiamų teigiamų rezultatų.

Rašytojų keliais

Krašto paveldo tinklalapyje šiuo metu skelbiami keli maršrutai, kurie miesto gyventojams gali padėti labiau pažinti uostamiesčio istoriją.

Bevaikščiodami lauke ir palaikydami saugų atstumą, susidomėję klaipėdiečiai gali paįvairinti kasdienybę nerizikuodami savo ir kitų sveikata.

Sekdami maršrutą "Literatūrinė Klaipėda tarpukariu" miesto gyventojai turi progą pamatyti vietas, kur tarpukariu gyveno ir dirbo įvairūs rašytojai, spaudos atstovai.

Tokiu būdu gyventojams suteikiama galimybė susipažinti ir su miestui nusipelniusiais žmonėmis, kurių istorija daugumai gali būti primiršta.

Nors daliai autorių mieste yra skirta atminimo lentų ir skulptūrų, kai kurie rašytojai minimi rečiau, tarp jų yra ir nemažai rašiusiųjų vokiškai.

Sekdami šiuo maršrutu miestiečiai gali pažinti ne tik įvairius autorius, bet ir sužinoti apie seniau veikusias leidyklas, bibliotekas ar kitas su literatūra susijusias vietas.

Penkių kilometrų pasivaikščiojimo trasą sudaro net 20 objektų.

Atskleidžia istoriją

Toli eiti nenorintiems ar negalintiems miestiečiams įdomus gali pasirodyti turas po senamiestyje esančią Turgaus gatvę.

Viena pirmųjų grįstų uostamiesčio gatvių, nors ir neilga, po akmenimis slepia daug istorijos.

Šioje senamiesčio dalyje yra net 13 istorinių objektų, susijusių su kultūros paveldu ir atskleidžiančių istorijas apie miesto realybę įvairiais istoriniais etapais.

Šio maršruto ilgis – 500 m, jį apeiti užtrunka apie pusę valandos.

Kviečia į gamtą

Per karantiną Kuršių nerijos nacionalinis parkas savo "Facebook" paskyroje kartais skelbia įvairius maršrutus gamtoje.

Dabartinėmis sąlygomis šie maršrutai galimi Neringos savivaldybėje gyvenantiems žmonėms.

Vienas maršrutų supažindina gyventojus su Karališkąja sengire, esančia prie Juodkrantės.

Šioje vietoje žmonės gali pamatyti daug senų medžių, įsiklausyti į miško garsus. Praėję 1953-aisiais pastatytą ir iki šiol veikiantį Juodkrantės švyturį, miško takeliais vaikščiotojai pasieks senąsias Juodkrantės kapinaites.

Taip pat kviečiama apsilankyti Pervalkoje, kur atsiveria puiki panorama, yra paukščių stebėjimo bokštelių.

„Visas atnaujintos Ąžuolyno giraitės grožis atsivers pavasarį, kai sužaliuos augmenija, puošianti šią erdvę. Tikiuosi, kad įveikę didžiausius iššūkius dėl COVID-19, vėl galėsime drąsiai leisti laiką pamėgtose laisvalaikio erdvėse. Ąžuolyno giraitė bus viena iš jų, kurią ir iki šiol mylėjo gyventojai, tačiau tikiu, kad po atnaujinimo ji bus dar populiaresnė. Čia kokybiškas erdves ras ir ramybės mylėtojai, ir vaikai, jaunimas, sportuojantys bei aktyvūs žmonės – ir visa tai gamtos prieglobstyje, miesto centre, kur tas prieglobstis itin svarbus ir vertingas“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Atnaujinant parką vakarinėje teritorijos dalyje šalia tvenkinio sukurta pasyvaus poilsio zona. Čia sutvarkytos vandens telkinio pakrantės, įrengta terasa prie tvenkinio, poilsio aikštelės, nurodoma Klaipėdos miesto savivaldybės pranešime.

Aktyvaus laisvalaikio zona sukurta rytinėje parko dalyje, arčiau Šilutės plento. Čia įrengtos riedutininkų, multifunkcinės bei treniruoklių aikštelės. Dar vienas aktyvų laisvalaikį mėgstantiems žmonėms skirtas objektas įkurtas arčiau tvenkinio, kur įrengta smėlio tinklinio aikštelė.

Teritorijoje – net trys skirtingoms amžiaus grupėms skirtos vaikų žaidimų aikštelės.

Visas funkcines zonas į vientisą sistemą jungia pagrindiniai bei šalutiniai pėsčiųjų ir dviračių takai. Parke pastatyti suoliukai, šiukšliadėžės, dviračių stovai, įrengtas apšvietimas, pasodinta augalų, suformuotas kraštovaizdis, įrengta aikštelė šunų vedžiojimo aikštelė.

Projekto „Ąžuolyno giraitės sutvarkymas, gerinant gamtinę aplinką ir skatinant aktyvų laisvalaikį bei lankytojų srautus“ įgyvendinimo vertė 2,59 mln. eurų, papildomų darbų vertė – 65 tūkst. eurų.