Kaip trečiadienį informavo Regionų administracinis teismas, prokurorai iš S. Baltuonio prašo priteisti beveik 10,6 tūkst. eurų, iš J. Mažeikos  – beveik 6,5 tūkst. eurų.

Teismui pateiktame ieškinyje nurodoma, kad S. Baltuoniui nuo 2019-2023 savivaldybės administracija išmokėjo beveik 15,4 tūkst. eurų kompensaciją, iš kurios didžiąją dalį – per 13,3  tūkst. eurų, sudaro išlaidos už beveik 9,9 tūkst. litrų degalų.

Išlaidoms pagrįsti buvo teikiami kvitai – pagal juose esančius duomenis nustatyta, jog naudotasi 10 bankinių kortelių, iš kurių dvi priklauso savivaldybės tarybos nariui, o kitų asmenų vardu išduotomis kortelėmis įsipilta kuro už daugiau nei 4 tūkst. eurų.

Prokuratūra ieškinyje nurodo, kad už beveik dešimt tūkstančių litrų degalų turėjo būti nuvažiuota apie 116 350 kilometrų per savivaldybės tarybos nario kadenciją, tačiau pagal Stepono Baltuonio naudotų automobilių ridas nustatyta, kad abiem automobiliais nuvažiuota 48 154 kilometrų.

Viešąjį interesą ginanti prokuratūra ieškinyje tvirtina, kad karantino metu savivaldybės tarybos narys nurodė įsigijęs per 2,5 tūkst. litrų degalų ir patyręs 2,9 tūkst. eurų išlaidų.

Tuo metu tyrime dėl J. Mažeikos prokurorai nurodo, kad politikui per praėjusią kadenciją iš viso išmokėta 10,8 tūkst. eurų, iš kurių 9,7 tūkst. eurų sudarė išlaidos už kurą.

Ieškinyje nurodoma, kad karantino metu minėtam savivaldybės tarybos nariui buvo kompensuota 1,6 tūkst. eurų už išlaidas kurui. Karantino metu savivaldybės darbas buvo organizuojamas nuotoliniu būdu, asmenų susitikimai, susibūrimai, vieši renginiai buvo draudžiami arba ribojami.

Teismui pateiktame ieškinyje nurodytos savivaldybės tarybos nario naudotos transporto priemonių ridos, kuro sąnaudos ir konstatuota, kad didžioji dalis išmokėtos sumos laikoma nepagrįstu, nesąžiningu praturtėjimu.

Pasak prokuratūros, degalų pylimai „nepagrįstai dideliais ir neprotingais, prašomais kompensuoti degalų kiekiais“, degalų pirkimo dažnumas, mokėjimai grynaisiais pinigais „akivaizdžiai neatitiko protingo žmogaus elgesio standarto ir patvirtina nesąžiningą elgesį gaunant išlaidų kompensaciją“.

Prokuratūra prašo teismo priteisti iš Juozo Mažeikos beveik 6,5 tūkst. eurų Kretingos rajono savivaldybės administracijos naudai bei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, šį sprendimą taikant nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo įvykdymo.

Prokurorai iki šiol buvo pateikę keliolika civilinių ieškinių už daugiau nei 180 tūkst. eurų dėl išlaidų panaudojimo.

Atliekami viešojo intereso gynimo tyrimai dėl lėšų grąžinimo į Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio miestų bei Jonavos, Lazdijų, Prienų, Šilutės, Varėnos, Ukmergės, Ignalinos, Pasvalio, Tauragės, Kretingos, Mažeikių, Radviliškio, Telšių, Joniškio, Akmenės rajonų ir Pagėgių, Marijampolės, Neringos savivaldybių biudžetus.

Tuo metu STT atlieka 25 ikiteisminius tyrimus dėl 25 savivaldybių galimai netinkamo savivaldos lėšų panaudojimo: Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio miestų bei Alytaus, Utenos, Ukmergės, Kretingos, Ignalinos, Mažeikių, Šilutės, Jonavos, Lazdijų, Pasvalio, Prienų, Telšių, Radviliškio, Joniškio, Tauragės, Zarasų, Akmenės rajonų ir Birštono, Marijampolės, Neringos, Pagėgių, Druskininkų savivaldybėse.

Teisėsaugos tyrimai pradėti po to, kai viešinti galimus piktnaudžiavimo savivaldybių tarybų narių išmokų atvejus pradėjo visuomenininkas Andrius Tapinas, inicijavęs akciją „Skaidrinam“.

Kaip nurodė prokuratūra, vyriausiasis prokuroras skirtas N. Grunskienės pirmadienį pasirašytu įsakymu.

Prokuratūros vadovė teigė pasirinkusi kandidatą, kuris, jos nuomone, „turi didesnę patirtį šiose srityse“.

„Prokuroras Jevgenijus Michailovskis, pradėjęs savo karjerą nuo prokuratūros stažuotojo, dirbęs tardytoju, prokuroru, skyriaus vyriausiuoju prokuroru ir apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotoju, turi autoritetą ne tik tarp prokuratūros, bet ir tarp teismų bei teisėsaugos institucijų kolegų“, – pasirinkimą argumentuoja prokuratūros pranešime cituojama N. Grunskienė.

Ji padėkojo vyriausiajai prokurorei Daliai Pocienei už indėlį vadovaujant Klaipėdos apygardos prokuratūrai. Šias pareigas D. Pocienė ėjo nuo 2019-ųjų balandžio.

J. Michailovskis karjerą pradėjo 1991 metais nuo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros stažuotojo pareigų. Iki 1995 metų jis dirbo Klaipėdos miesto tardytoju Nusikaltimų tyrimo departamente, nuo 1995 metų iki šiol – prokuroru Klaipėdos apygardos prokuratūroje.

Už pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą J. Michailovskis apdovanotas prokuroro garbės ženklo 1-ojo ir 2-ojo laipsnio medaliais, du kartus apdovanotas Lietuvos policijos generalinio komisaro pirmojo laipsnio, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pasižymėjimo ženklais.

Penkerių metų kadenciją vyriausiojo prokuroro pareigose J. Michailovskis pradės balandžio 3 dieną.

Kaip pranešė prokuratūra, Klaipėdos Liepų gatvėje esančiame sklype stovėję gyvenamieji pastatai buvo nugriauti dėl prieš du dešimtmečius čia statyto tilto per Danės upę.

Šių namų gyventojai tuomet buvo priversti išsikelti, o gyvenamieji namai pilnai nugriauti. Atsižvelgiant į prokuratūroje gautą informaciją apie šioje teritorijoje (Liepų gatvė 73) šiuo metu vykdomus pastato rekonstravimo darbus, prokurorams kilo įtarimų dėl nesančių namų vietoje atliekamų rekonstrukcijos darbų teisėtumo ir galimo viešojo intereso pažeidimo.

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras nutarė, kad yra tikslinga pradėti tyrimą, siekiant nustatyti, ar atliekami statybos darbai teisėti, neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams bei teisės aktų reikalavimams.

„Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, išnagrinėjusi Valstybinės kultūros paveldo komisijos pareiškimą, nenustatė, jog išduodant statybos leidimą ir derinant skulptūros projekto sprendinius su Kultūros paveldo departamentu buvo pažeisti teisės aktai ar tuo būtų pažeistos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai“, – teigiama penktadienį išplatintame prokuratūros pranešime.

Valstybinė kultūros paveldo komisija kreipėsi į prokuratūrą, kad Plungės rajono savivaldybės išduotas leidimas skulptūrą B. Lubiui statyti nacionalinės reikšmės kultūros paminklo – Plungės dvaro sodybos – teritorijoje pažeidžia viešąjį interesą išsaugoti šį kultūros paveldą.

Paminklo statymo klausimą balandį svarsčiusi komisija konstatavo galimą įstatymų pažeidimą. Per Valstybinės kultūros paveldo komisijos posėdį kalbėję dailės istorikai, parkų tyrinėtojai tvirtino, jog paminklo B. Lubiui projektas turi akivaizdų neigiamą poveikį paveldui.

Anot specialistų, Plungės dvarui ir jo parkui taikomi specialieji paveldosauginiai reikalavimai, o paminklo projektas keičia vertingąsias Oginskių dvaro komplekso savybes.

Tarptautinės dailės kritikų asociacijos Lietuvos sekcijos narių vertinimu, prie įėjimo į parką turinti stovėti skulptūra siųstų klaidingą žinutę – B. Lubys simboliškai savintųsi visą dvaro kompleksą, jis tarsi pasitiktų svečius kaip dvaro sodybos savininkas.

Prokuratūros pranešime atkreiptas dėmesys, kad Kultūros paveldo departamentas neprieštaravo, jog skulptūra būtų pastatyta Plungės dvaro parke, ir suderino statybos leidimą.

„Kultūros paveldo departamento sprendimas pritarti skulptūros projektiniams sprendiniams ir jos statymui Plungės dvaro parke buvo grindžiamas tuo, jog vieta, kurioje bus statoma skulptūra nėra visiškai autentiška, nutolusi nuo centrinių rūmų, nedaranti įtakos parko struktūrai ir vizualiniams ryšiams“, – nurodė prokuratūra.

Dėl signataro, mecenato, Plungės miesto garbės piliečio B. Lubio atminimo įamžinimo Plungėje į savivaldybę kreipėsi Plungės pramonininkų sąjunga.

Išnagrinėjus šį prašymą bei kompetentingoms institucijoms pritarus, išduotas leidimas statyti skulptūrą B. Lubiui atminti minėto dvaro parke prie Babrungo upės tilto krantinės.

Ten norima įrengti naują trinkelių aikštelę ir pastatyti natūralistinių formų bronzinę 2,3 metro aukščio B. Lubio skulptūrą, paaukštinti pakrantės atraminę sienelę.

Tai būtų antras paminklas B. Lubiui, pirmasis 2015 metais pastatytas Jonavoje, kur veikia šiam verslininkui priklausiusi azoto trąšų gamykla „Achema“.

2012 metais Klaipėdoje B. Lubiui atidengta atminimo lenta su bareljefu.

B. Lubys gimė 1938 metais Plungėje. Jis buvo verslininkas, pramonininkas, Kovo 11-osios akto signataras, nuo 1992 metų gruodžio 2 dienos iki 1993 metų kovo 31 dienos ėjo premjero pareigas, ilgametis Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, mecenatas, Jonavos rajono ir Plungės miesto garbės pilietis. B. Lubys netikėtai mirė 2011 metų spalio 23 dieną Druskininkuose. 

Kaip antradienį pranešė prokuratūra, patikrinimas Viešojo intereso gynimo skyriuje inicijuotas įvertinus viešai paskelbtą informaciją apie miško kirtimus valstybinės reikšmės miške, esančiame Nidos girininkijos teritorijoje.

Šiuo metu turimais duomenimis, Valstybinių miškų urėdija nurodo, kad minimų kirtimų tikslas yra atkurti Birštvyno rago Pamario palvę, o leidimas kirsti mišką šioje vietoje yra išduotas 2021 metų gruodį.

Nepaisant to, prokuratūra mano, jog tikslinga pradėti tyrimą ir patikrinti su šiuo miško kirtimu susijusių sprendimų pagrįstumą bei tai, ar faktiškai vykdomi kirtimai atitinka leistinas apimtis.

Toks sprendimas, pasak prokuratūros, priimtas atsižvelgiant į tai, jog šie miško kirtimo darbai vykdomi ypatingai valstybės saugomoje teritorijoje – Kuršių nerijos nacionaliniame parke, o jų vykdymas sulaukė visuomenės reakcijos bei susirūpinimo.

Tai – naujausias iš keleto panašių tyrimų. Juos teisėsaugos institucijos pradėjo reaguodamos į visuomenininko Andriaus Tapino paviešintą informaciją apie galimą piktnaudžiavimą tarybos nariams įvairiose savivaldybėse gavus apmokėjimą maksimaliai leidžiamai sumai.

Pasak pranešimo, Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė įvertino viešoje erdvėje paskelbtą informaciją, kurioje keliamos abejonės dėl Tauragės rajono savivaldybėje skiriamų išmokų, skirtų savivaldybės tarybos nario funkcijoms atlikti, panaudojimo skaidrumo bei teisėtumo. Dėl to ji savo iniciatyva pradėjo tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo.

„Prokuratūros vertinimu, tikslinga pradėti tyrimą siekiant įvertinti, ar minėtos savivaldybės tarybos nariams mokamos išmokos, skirtos su jų, kaip tarybos narių, veikla susijusioms išlaidoms apmokėti, yra naudojamos racionaliai, tikslingai ir teisėtai, ar nėra pažeidžiamas viešasis interesas“, – rašoma pranešime.

Antradienį prokuratūra taip pat paskelbė apie pradėtą tokį tyrimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių gautų išmokų.

Anksčiau yra pradėti tyrimai dėl galbūt pažeisto viešojo intereso skiriant išmokas tarybos nariams Pagėgių, Šilutės, Neringos, Mažeikių, Kauno miesto ir rajono, Šiaulių miesto savivaldybėse.

Tyrimas dėl galimo viešojo intereso pažeidimo pradėtas pernai rugpjūtį, gavus Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prašymą. Manoma, kad pasinaudojus leidimu sklype adresu Žaliasis kelias 3 statyti kavinę buvo pastatyti poilsio apartamentai.

Anot pranešimo, ginčytiną deklaraciją Statybos inspekcija pernai lapkritį panaikino statytojo prašymu.

„Atsižvelgiant į tai, kad deklaracija ir jos sukeltos teisinės pasekmės buvo panaikintos, neliko prašymo teismui pagrindo ir dalyko, todėl prokuratūra kreipėsi į teismą dėl administracinės bylos nutraukimo“, – antradienį pranešė Klaipėdos apygardos prokuratūra.

Inspekcijos atstovės teigimu, šiuo metu statytojui patvirtinta nauja deklaracija, o pastato nugriauti nereikia.

„Statytojas yra surašęs naują deklaraciją ir statinio ekspertizės vadovas deklaraciją patvirtino. Statytojas neturi pareigos nugriauti statinio, nes šiuo konkrečiu atveju, kapitalinio remonto darbams turėjo išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir galėjo atlikti maitinimo paskirties remonto darbus nekeičiant statinio paskirties“, – BNS teigė inspekcijos atstovė ryšiams su visuomene Rasa Kėkštienė.

Kaip teigiama prokuratūros pranešime, Kretingoje registruotai įmonei buvo išduotas leidimas atlikti maitinimo paskirties pastato kapitalinį remontą, perplanuoti pastatą, atstatyti sudegusį priestatą ir suformuoti atskiras patalpas nekeičiant viso pastato naudojimo paskirties.

„Tyrimo metu nustačius, kad visų 6 atskirų nekilnojamojo turto objektų paskirtis – maitinimo, darytina išvada, kad ši veikla šioje teritorijoje galima, o pastato padalinimas į atskirus turtinius vienetus nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, nes teisės aktuose nėra numatyta draudimų ir/ar ribojimų kiek turtinių vienetų gali būti formuojama viename pastate“, – teigia prokuratūra.

Pasak jos, išduodant statybos leidimą nei viešasis interesas, nei įstatymai nepažeisti.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė Aušra Feser BNS anksčiau sakė, kad pagal su direkcija derintą statybos leidimą buvusios apleistos kavinės teritorijoje turėjo atsirasti maitinimo paskirties pastatas su poilsio patalpomis, ji pabrėžė, kad šioje vietoje kavinė būtina dėl didelio poilsiautojų skaičiaus.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos valdybos pareigūnai, vadovaujami Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorų, atlieka ikiteisminius tyrimus dėl galimo piktnaudžiavimo, kyšininkavimo, papirkimo ir stambaus masto sukčiavimo bei dokumentų klastojimo.

Tyrimo duomenimis, vykdant įtariamas korupcines veikas, iš Valstybinės ligonių kasos  per daugiau nei dvejus metus apgaule galėjo būti įgyta daugiau kaip 350 tūkst. eurų.

Šiuo metu įtarimai jau pareikšti 10-iai asmenų – Klaipėdos miesto poliklinikos gydytojai, farmacijos bendrovės atstovui ir aštuoniems pacientams.

Gydymo įstaigos vadovė tyrime apklausta kaip liudytoja.

Tiriant šią bylą taip pat gauta informacijos apie galimą gydytojų kyšininkavimą, tiriama daugiau kaip 10 atvejų, kai gydytojai galbūt priėmė kyšius iš pacientų.

Uostamiestyje atliekamo ikiteisminio tyrimo duomenimis, Klaipėdos miesto poliklinikoje dirbanti šeimos gydytoja, veikdama kartu su farmacijos įmonės atstovu, ilgiau nei dvejus metus galėjo klastoti duomenis apie pacientams išrašomus ir Ligonių kasos kompensuojamus tvarsčius.

Dešimties šlapiuojančioms žaizdoms skirtų pleistrų pakuotė paprastai kainuoja 210 eurų, ligonių kasa kompensuodavo iki 180 eurų sumą.

Įtariama, kad gydytojos išrašyti tvarsčiai dažniausiai būdavo išduodami vienoje nedidelėje Klaipėdos vaistinėje.

Šioje vaistinėje iš visų parduodamų preparatų  minėti pleistrai sudarė 80 proc.

Manoma, kad farmacijos įmonės atstovas vaistinės direktorei galėjo perduoti pacientų duomenis apie jiems išrašytus receptus.

Vaistinė pacientams tvarsčius tariamai parduodavo jų net neturėdama, o tarp recepto išrašymo ir atsiėmimo praeidavo vos keletas minučių, nors būdavo pažymima, kad tvarsčius neva atsiėmė asmenys, gyvenantys Šilutėje ar Kretingoje.

Gydytojai ir farmacijos atstovui paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nebendrauti su nustatytais asmenimis, farmacijos atstovui taip pat skirtas 10 tūkst. eurų užstatas.

Kratų metu vaistinėje buvo rastos ir paimtos 289 pakuotės tvarsčių po 10 vnt., bendra už tokį tvarsčių kiekį kompensuojama suma gali siekti per 45 tūkst. eurų.

Išžaginimu kaltinamam mediko išsilavinimą turinčiam A. Milteniui prašoma skirti realią trejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Tokią pat bausmę prašoma skirti dėl fizinio skausmo sukėlimo, neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis ir poveikio liudytojui teisiamam prodiuseriui R. Pinikui.

Praėjus beveik penkeriems metams nuo manekenės D. Didžiūnaitytės žūties bylos nagrinėjimas teisme eina į pabaigą.

Po prokurorės pasisakymo, teisme turėtų kalbėti kiti proceso dalyviai – nukentėjusios šeimos advokatas, kaltinamųjų gynėjai.

2017 metais iš 14 aukšto viename uostamiesčio viešbutyje iškritus D. Didžiūnaitytei, kaltinamaisiais tapo anksčiau minėti vyrai.

Per posėdį teisme parodymus davė abu kaltinamieji, tačiau į klausimus atsakyti atsisakė.

„Elgesys, kurį demonstruoja kaltinamieji viso bylos nagrinėjimo metu, akivaizdžiai rodo, kad jie nesigaili, nesupranta atsakomybės“, – žurnalistams sakė nukentėjusiųjų advokatas Gintaras Černiauskas.

Byla teismą pasiekė beveik po trejų metų po nelaimės – 2020 metų pradžioje.

Merginos kūne aptikta narkotikų pėdsakų – kokaino bei vadinamojo prievartavimo narkotiko oksiko.

Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl daugiau nusikaltimų: be minėtųjų, taip pat dėl sukurstymo nusižudyti ar privedimo prie savižudybės, prekybos žmonėmis ir nužudymo, siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą.

Tačiau, kaip yra skelbusi prokuratūra, atlikus visus duomenų rinkimo ir patikrinimo veiksmus, sulaukus visų specialistų išvadų ir ekspertizių aktų, gavus reikalingus duomenis iš užsienio valstybių, baudžiamasis procesas dėl šių nusikaltimų buvo nutrauktas.

Šį sprendimą skundė merginos artimųjų advokatas, jo skundus nagrinėjo aukštesnysis prokuroras, Klaipėdos apylinkės ir Klaipėdos apygardos teismai, tačiau visi jie skundus atmetė.

Byla nagrinėjama neviešuose posėdžiuose.

Generalinė prokuratūra BNS pranešė, kad Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė nutarė nepradėti ikiteisminio tyrimo, susijusio su galimu kaltinamojo akto dėl Kuršių marių taršos duomenų nutekinimu.

„Išnagrinėjus visą tyrimui reikšmingą informaciją, nustatyta, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Prokurorės teigimu, paviešinti duomenys nepadarė didelės žalos baudžiamajam procesui. Šis sprendimas buvo apskųstas ikiteisminio tyrimo teisėjui“, – BNS teigė prokuratūra. 

„Grigeo Klaipėda“ antradienį pranešė, kad dėl to kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą.

Pasak įmonės, prokuratūra patikrinimo metu nustatė, kad Šiaulių apygardos teisme sausio 18 dieną buvo gautas Klaipėdos krašto bendruomenių asociacijos advokato prašymas pateikti jam kaltinamąjį aktą e. paštu ir teismas jį perdavė.

Kaltinamajame akte, kurio apžvalgą anksčiau paskelbė naujienų portalas 15min.lt, rašoma, kad pagrindinis „Grigeo“ grupės akcininkas ir prezidentas Gintautas Pangonis prieš pusketvirtų metų tuometiniams „Grigeo Klaipėdos“ vadovams davė tiesioginius nurodymus biologiškai nevalytas nuotekas slapta leisti į Kuršių marias.

Pasak dokumento, buvę „Grigeo Klaipėdos“ vadovai tvirtino gavęs G. Pangonio nurodymus leisti nuotekas „per šoną“. Tuo metu pats G. Pangonis būtent juos laiko atsakingais už taršą.

Klaipėdos apylinkės prokuratūra baudžiamąją bylą teismui perdavė sausio pradžioje. Šiaulių apygardos teismas praėjusią savaitę pranešė ketinantis ją pradėti nagrinėti balandžio 15 dieną.

Įtarimai dėl aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimų, dokumentų klastojimo ir disponavimo jais bei piktnaudžiavimo pateikti bendrovei ir 14-ai fizinių asmenų. Tarp galimų įtariamųjų yra G. Pangonis bei „Grigeo Klaipėdos“ vadovas Tomas Eikinas.

G. Pangonis, T. Eikinas ir trys ankstesni „Grigeo Klaipėdos“ vadovai kaltinami tuo, kad veikdami organizuotoje grupėje piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles bei klastojo dokumentus.