Sprendimas priimtas 22 balsais už, vienam nariui buvus prieš ir keturiems politikams susilaikius.
Politikams svarstant šį klausimą, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Mantas Daukšys teigė, kad miesto sprendimai yra nesąžiningi jų bendruomenės atžvilgiu.
Rekomendacijas keisti tvarką politikams buvo pateikusi Vyriausybės atstovė.
Priėmus šį sprendimą, patikslinti objektai, kurių architektūrinėms idėjoms įvertinti privaloma skelbti architektūrinius konkursus.
Sprendime numatoma, kad planuojant valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojamus didesnius kaip 6000 kvadratinių metrų bendrojo ploto administracinės, kultūros, mokslo, gydymo, sporto ir specialiosios paskirties objektus architektūriniai konkursai būtų privalomi.
Ragina rengti ir mažesniems objektams
„Manome, kad tai nėra normalu. Vilniuje sprendimas tobulintas ir 2021, ir 2022 metais, taryba sumažino iki 2000 kvadratinių metrų savivaldybės ir valstybės pinigais finansuojamiems objektams, tuo metu privačiai finansuojamiems – 5000 kvadratinių metrų kas centre, o ne centre pakelta iki 10 tūkst. kvadratinių metrų. Vyriausiasis architektas turi teisę įrodinėti, kad būtina ir mažesniems objektams“, – politikams iš tribūnos ketvirtadienį sakė Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas M. Daukšys.
Kalbėdamas prieš politikams priimant sprendimą jis sakė, jog tai yra „labai gerai, tačiau to nepakanka“.
M. Daukšys teigė siūlęs, jog sprendžiant tokius klausimus administracija pasitartų ir su šios srities atstovais, kad būtų rastas geriausias sprendimas, tačiau diskusijų nebuvo.
Manome, kad tai nėra normalu.
„6000 kvadratinių metrų – tai truputį mažiau nei Žvejų rūmai, o laisvosios ekonominės zonos teritorijai tai yra niekas“, – sakė M. Daukšys.
Anot jo, nuo 2018 metų, kai įsigaliojo tvarka, architektūriniai konkursai vyko vangiai.
„Nuo 2018 metų mes, architektų bendruomenė, jautėme, kad buvo vengiama ir nenorima to daryti. Supraskite, mes vertiname jus, kaip ir jūs mus, toks valdymas mums atrodo nesąžiningas, kaip išsisukinėjimas“, – tvirtino pirmininkas.
Ankstesnis sprendimas numatė, jog Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos atskiru sprendimu architektūriniai ar projektų konkursai gali būti nerengiami planuojant ar projektuojant Klaipėdos miestui ekonominiu, socialiniu ar kultūriniu aspektu svarbius objektus, tačiau Aplinkos ministerija išaiškino, jog įstatymas nenumato atvejų, kuriems taikomos išimtys.
Turėtų būti rengiami viešiems objektams
Anot M. Daukšio, architektūriniai konkursai turėtų būti rengiami visiems skverams, aikštėms, tačiau jie ne visuomet skelbiami.
„Jaučiamės nuskriausta architektų bendruomenė. Aš, kaip Architektų sąjungos pirmininkas, jaučiamės nusivylę. Tai, kas vyksta, ką šiame posėdyje priimsite, dėkingi, bet negali būti išimčių“, – kalbėjo M. Daukšys.
Anot jo, Vilniaus pavyzdys rodo, jog pažangūs miestai, kurie rūpinasi įvaizdžiu, renkasi detalizavimo kelią.
„Architektūrinis (konkursas) nėra pinigų švaistymas, jis duoda idėją, kuri pagrindžia pinigų išleidimą ir investicijas“, – sakė pirmininkas.
Vienas pavyzdžių, pasak jo, centrinėje miesto dalyje, Pilies gatvėje, Klaipėdoje, šiuo metu griaunamas senas objektas, veikęs kone visą parą sporto reikmėms.
Architekto teigimu, „svetimą gėdą visi turėjome kęsti, kodėl Klaipėda vėluoja atsinaujinti, tai reiškia blogai parinkta architektūrinė idėja neša nuostolius“.
Tarybos narė Nina Puteikienė siūlė politikams atsižvelgti į architektų bendruomenės argumentus ir išbraukti klausimą iš darbotvarkės, tačiau politikai nusprendė klausimą svarstyti šiame posėdyje.
Reikėtų atsiklausti „dėl kiekvieno tualeto“
Politikė svarstant šį klausimą siūlė išbraukti 6000 kv. metrų ribą ir kilus abejonėms dėl architektūrinių konkursų rengimo konsultuotis su Klaipėdos architektų skyriumi ir jų nuomone privalomai vadovautis.
Miesto meras Vytautas Grubliauskas teigė, jog pagal pateiktą siūlymą abejonių ir atsiklausimo iš architektų sąjungos gali tekti teirautis „dėl kiekvieno kiosko ar tualeto“.
„Pažiūrėkime į mūsų miestą, 32 nepriklausomybės metai. Paminėkite pastatus, kurie kurtų naują architektūrinę – urbanistinę kokybę, aš tokių nelabai matau. Tos ribos nubrėžimas užkerta kelią vystytis ateityje kaip šiuolaikiškam Europos miestui. Architektų sąjunga pasakė savo kompetentingą nuomonę“, – teigė N. Puteikienė.
Politikė prašė pateikti pavyzdžių, kokiems objektams, viršijantiems 6000 kv. metrų ribą, nuo 2018 metų tarybos sprendimo buvo rengti architektūriniai konkursai.
Klaipėdos savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Marijus Mockus įvardijo keletą objektų – bendruomenės centrą, sveikatos įstaigas bei Vasaros estrados architektūrinį konkursą. Architektūrinių idėjų taip pat buvo ieškoma Klaipėdos valstybinei jūrų uosto direkcijai planuojant naujo pastato statybas.
Pasak N. Puteikienės, pagal tokį sprendimą, savivaldybė, planuojanti apie 5000 kv. metrų ploto naują pastatą, galės tokio konkurso neskelbti.
„Įrašomas tam tikras skaičius ir lavinama vaizduotė, kas tie 6000 kv. metrų“, – teigė politikė.
Liberalė Alina Velykienė siūlė įsiklausyti į architektų pastabas, rengti diskusiją ir miestui siekti kokybės.
„Pas mus didelių pastatų – ant pirštų suskaičiuoti, mes mažas miestas. Bendruomenė labai nori žinoti, kokį pastatą statys savivaldybė, valstybė. (...) Turime aiškiai suvokti, kad architektų bendruomenė turi būti išgirsta. Siaurukai patampam, kurie greičiausiai pasiekiam tikslą, o koks rezultatas bus po 10-20 metų, sunku vertinti“, – teigė A. Velykienė.
