„Po šios pertvarkos uosto direkcijos funkcijos išlieka tokios pačios, tačiau kartu atsiranda ir naujų galimybių, pavyzdžiui, vykdyti netiesiogiai su uosto veikla susijusias veiklas ir taip kurti papildomas pajamas bendrovės akcijų savininkui – valstybei, nes 100 proc. bendrovės akcijų priklauso valstybei“, – pranešime sako uosto vadovas Algis Latakas.

Pertvarkius direkciją įmonė galės daugiau veikti savarankiškai – vystyti naujas veiklas, kuriančias papildomas pajamas ir pridėtinę vertę, ji galės kurti antrines įmones, lengviau investuoti ir disponuoti turtu.

Pirmadienį taip pat pradėjo dirbti bendrovės stebėtojų taryba, kurioje trys iš penkių narių – nepriklausomi: bendrovės „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius, buvęs uosto direkcijos valdybos narys, šiuo metu „Myrial Capital“ valdybos narys Eligijus Kajieta ir Šveicarijos pašto „Swiss Post“ transporto departamento vadovas Aurimas Vilkelis.

Be to, taryboje dirba Susisiekimo ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo grupės vadovas Gytis Mažeika, ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėja Kristina Petraitienė.

Stebėtojų taryba turės išrinkti įmonės valdybą, o jos pirmininkas bus bendrovės vadovas. Anksčiau skelbta, kad juo liks A. Latakas. 

„Šiandien vyksta atranka, ir rytoj bus priimtas galutinis sprendimas. Bus žinoma, kas laimėjo Klaipėdos jūrų uosto direkcijos direktoriaus konkursą“, – Eltai sakė ministro patarėja.

Jos teigimu, išrinktas vadovas bus paskirtas tik perėjus visas būtinas patikras.

Praėjusią savaitę A. V. Grinienė informavo Eltą, kad Susisiekimo ministerija yra sulaukusi 13 kandidatų į Klaipėdos jūrų uosto direkcijos vadovo pareigas.

Valstybei strateginę reikšmę turintis uostas nuolatinio vadovo neturi nuo 2019 m. kovo, kai iš šių pareigų buvo atleistas Arvydas Vaitkus.

Kaip anksčiau skelbė LRT tyrimų skyrius, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), su kuria A. Vaitkus kandidatavo į Klaipėdos miesto mero postą, rinkimų kampaniją rėmė Klaipėdos uoste veikusių įmonių atstovai. Pasak LRT, 44 tūkst. eurų „valstiečiams“ paaukojo per verslą susiję asmenys, uostamiestyje užsiimantys baltarusiškų trąšų krova ir pervežimu.

Buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis po kilusio skandalo atleido A. Vaitkų iš Klaipėdos uosto vadovo pareigų. Jis tai motyvavo tuo, kad A. Vaitkus, dirbdamas Klaipėdos uosto vadovu, nebegalėtų būti objektyvus uoste veikiančioms įmonėms.

A. Vaitkus šį sprendimą apskundė, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas skundą atmetė.

Būsimajam Klaipėdos uosto vadovui keliamas reikalavimas turėti ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamo darbo patirtį įmonėje, kurioje dirbtų ne mažiau kaip 50 darbuotojų. Pretendentai turės pateikti savo, kaip būsimo įmonės vadovo, veiklos programą.

Kandidatai į šias pareigas dokumentus gali teikti iki kovo 27 dienos imtinai.

Susisiekimo ministerija sausio pradžioje pradėjo pirmą kandidatų vadovauti Klaipėdos uostui paieškos etapą, kurio metu atranka vykdoma bendradarbiaujant su personalo atrankos agentūra „Amston“.

Skelbta, kad per mėnesį pritraukus kandidatus, ministerija paskelbs konkursą, per jį kandidatai dokumentus galės pateikti per dvi savaites.

Nuolatinio vadovo uostas neturi nuo pernai kovo, kai buvo atleistas Arvydas Vaitkus. Tuo metu buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis suabejojo, ar su „valstiečiais“ kandidatavęs uosto direktorius liktų nešališkas įmonių, parėmusių jį per savivaldos ir Klaipėdos mero rinkimus, atžvilgiu.

A. Vaitkus sakė, kad buvo atleistas dėl politinių motyvų, bet jo skundai teismams buvo atmesti.

Laikinai uostui vadovauja infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė.

Kartu su juo bus teisiamas vienos bendrovės direktorius T. D. Jis kaltinamas papirkimu bei dokumentų klastojimu ir suklastotų dokumentų panaudojimu, pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

STT teigia, kad Klaipėdos valdybos pareigūnų atlikto ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad valstybės tarnautojas A. T. keletą kartų susitarė su bendrovės direktoriumi T. D. savo naudai tiesiogiai priimti iš jo kyšius ir reikalavo kyšio už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už tai, kad jis suklastos uosto akvatorijos gylių prie krantinių matavimų duomenis iki projektinių dydžių tam.

Tokiais veiksmais buvo siekiama, kad bendrovė galėtų priduoti krantinių gilinimo rangos darbus, kaip tinkamai atliktus, ir gauti už tai rangos sutartyje numatyto dydžio atlyginimą.

Pasak STT, kaltinamojo A. T. veiksmais buvo tyčia suklaidinti vadovaujantys ir atsakingi jūrų uosto direkcijos asmenys, sukeltos abejonės jų gebėjimais ir pastangomis užtikrinti valstybės kontroliuojamo juridinio asmens veiklos skaidrumą, dėl ko juridiniam asmeniui padaryta didelė neturtinė žala.

STT teigia, kad dėl tikrų dokumentų suklastojimo ir panaudojimo, taip pat dėl projektų bei normatyvinių dokumentų reikalavimams neatitinkančių darbų priėmimo organizavimo jūrų uosto direkcija patyrė didelę turtinę žalą.

Kaltinamieji A. T. ir T. D. su pareikštais įtarimais nesutinka, kaltės nepripažįsta.

Vyriausybei trečiadienį pritarus Šventosios uosto atstatymui, susisiekimo ministras teigia, kad projektas turėtų būti įgyvendintas koncesijos būdu. Pasak Rimanto Sinkevičiaus, koncesijos sąlygas tikimasi parengti iki vasaros.

„Vakar (trečiadienį - BNS) buvo svarstomi Šventosios uosto daugiau aplinkosauginiai reikalai, ar galima įgyvendinti projektą dėl aplinkosauginių motyvų. Kadangi kliūčių aplinkosauginių nelieka, reikia suprasti, kad visi projektavimo dokumentai įgauna realią galimybę būti įgyvendinti. Rengsime koncesijos sąlygas ir bandysime siūlyti. (...) Aš galvoju, kad galbūt iki vasaros pavyks pajudėti šita kryptimi, bet tai nėra paprasta, sąlygų labai daug, stengsimės kuo greičiau“, - BNS sakė R.Sinkevičius. 

Ministras teigė kol kas nesulaukęs susidomėjusių verslininkų pasiūlymų dėl uosto atstatymo, tačiau tiki, kad norinčiųjų atsiras.

„Ne, nieko nesu gavęs, deja. Džiaugčiausi, jeigu gaučiau. Bet aš galvoju, kad pas mus yra turtingų žmonių, turtingų įmonių, kurioms galbūt pasirodytų priimtinas toks dalykas. Valstybei kompleksiškai vystant tiek patį uostą, tiek patį miestelį, jo infrastruktūrą, pinigų tiesiog nepakanka“, - kalbėjo susisiekimo ministras.

Anksčiau jis teigė, kad uosto statyba galėtų kainuoti 43,4 mln. eurų, dar tiek pat - miestelio sutvarkymas.

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas trečiadienį Vyriausybės posėdyje teigė, kad numatomi keturi uosto atstatymo etapai: molų statyba ir farvaterio gilinimas, inžinerinių tinklų statyba, vakarinės krantinės rekonstravimas bei švartavimo įrangos statyba.

Uosto atstatymo klausimą ministrų kabinetas jau svarstė vasarį, tačiau tuomet suabejota, kodėl uosto gilinimo darbai traktuojami kaip statinys.

Klaipėdos uosto užsakymu techninį Šventosios uosto atstatymo projektą rengia bendrovė „Sweco hidroprojektas“. Uosto parengiamiesiems darbams jau išleista apie 2,6 mln. eurų.

Šių metų pradžioje Vyriausybė pritarė uosto teritorijos išplėtimui - Nacionalinė žemės tarnyba uostui perleido du žemės sklypus, kuriuose numatoma įrengti automobilių stovėjimo aikštelę ir uosto šiaurinio molo žemyninę dalį.

Išgilintas ir išvalytas Šventosios uostas atidarytas 2011-ųjų metų birželį, tačiau po kelių dienų jį teko uždaryti, kai įplaukos kanalas vėl buvo užneštas smėliu. Kaltę dėl to pasidalijo uostą gilinusi Latvijos bendrovė BGS ir Klaipėdos jūrų uosto direkcija. 2012 metais gilinimo darbus perėmė Palangos įmonė „Alvetos karjerai“, tačiau jai nesilaikius įsipareigojimų, sutartis buvo nutraukta.

Dabar neveikiantį Šventosios uostą valdo Klaipėdos jūrų uostas. Pokario laikais Šventojoje švartavosi nedideli žvejų laiveliai, jis buvo palaikomas pamario žvejų lėšomis. Uostas nuo Latvijos sienos nutolęs apie 6 kilometrus.

Trims nacionaliniam saugumui svarbioms bendrovėms - Klaipėdos jūrų uosto direkcijai, „Lietuvos geležinkeliams“ir „Klaipėdos naftai“ - ateityje gali tekti visas reikšmingas sutartis derinti su Energetikos ir Susisiekimo ministerijomis arba Vyriausybe.

Tokį sprendimą trečiadienį priėmė parlamentinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).

Vyriausybei siūloma nustatyti, kaip tokios įmonės ateityje turėtų sudaryti sutartis, turinčias reikšmės nacionaliniam saugumui - jas pasirašydamos, įmonės turėtų gauti ministerijos arba Vyriausybės pritarimą.

„Svarbias sutartis nepalikti vienai įmonei sudarinėti, bet kad jas nacionalinio saugumo požiūriu pasižiūrėtų ministerijos, Vyriausybė. Negalima palikti sprendimo vien tik įmonėms, nes jos žiūri tik savo interesų - gauti pelną, gauti pajamų. Ir jeigu tai gauna, sako, kad sutartis naudinga, o kokią įtaką ta sutartis daro bendram ūkio labui, tai turėtų įvertinti prižiūrinti ministerija arba Vyriausybė“, - po komiteto posėdžio BNS sakė jo vadovas „darbietis“A. Paulauskas.

Vyriausybei siūloma išanalizuoti naftos produktų krovos bendrovės „Klaipėdos nafta“ sutarties su antrine Rusijos bendrovės „Lukoil“ įmone „Litasco“ strateginę reikšmę bei įtaką transporto ir energetikos sektoriams, kokią įtaką sutartis turėjo Klaipėdos uosto bei „Lietuvos geležinkelių“, taip pat ir pačios „Klaipėdos naftos“ veiklai.

Prieš savaitę vykusiame bendrame NSGK ir Energetikos komisijos posėdyje buvo nutarta, kad „Klaipėdos naftos“ sutartis su „Litasco“ buvo naudinga uostamiesčio įmonei, mes dėl to gavo daugiau pajamų ir sumokėjo daugiau mokesčių į biudžetą, bet pakenkė „Lietuvos geležinkeliams“ ir Klaipėdos uostui bei sutrikdė krovinių srautus į Lietuvą iš Baltarusijos.

Premjeras Algirdas Butkevičius balandžio pradžioje teigė, kad „Klaipėdos nafta“ turėtų siekti pratęsti šių metų spalį pasibaigsiančią šią sutartį su „Litasco“.

„Lietuvos geležinkeliai“ nuolat kartoja, kad dėl šios sutarties jie perveža kur kas mažiau Baltarusijos naftos produktų. Klaipėdos uostas taip pat nėra patenkintas sutartimi.

„Klaipėdos nafta“ ir „Litasco“ dvejų metų mazuto tiekimo sutartis pasirašė 2012 metų rudenį. Anot „Klaipėdos naftos“, „krauk-arba-mokėk“ sutartis įmonei užtikrina ne mažesnes kaip 2012 metų pajamas.