-
„Klaipėdos knyga 2020“: pajūrio istorijos puslapiai, novelės ir fotomenas 2
Kuršių nerijos atvaizdai
Vasario 11 d. 17 val. Klaipėdos miesto savivaldybės I.Kanto viešoji biblioteka kviečia internetu stebėti tiesioginę konkurso „Klaipėdos knyga 2020“ renginio transliaciją, kurios metu bus pristatytas leidinys „Kuršių nerija anno 1900: Tilžės fotografo Roberto Minzloffo (1855–1930) stereoskopinių fotografijų rinkinys „Die Kurische Nehrung“. Renginyje dalyvaus leidinio sudarytojai – fotografijos istorikas Dainius Junevičius ir Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslinė darbuotoja doc. dr. Nijolė Strakauskaitė, taip pat knygą išleidusio Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Virginija Burbienė ir šio centro kultūrinės veiklos vadybininkas Arūnas Balna. Renginį ves I.Kanto bibliotekos Suaugusiųjų aptarnavimo ir informacijos skyriaus vedėja Loreta Liutkutė.
Tiesioginė transliacija vyks bibliotekos „YouTube“ kanalu https://youtu.be/hDhHezSolYo. Renginio videoįrašą vėliau bus galima peržiūrėti svetainėje www.biblioteka.lt.
Leidinyje „Kuršių nerija anno 1900“ skelbiamos 23 stereoskopinės (3D) Juodkrantės, Nidos ir kitų Kuršių nerijos vietovių nuotraukos, kurias 1900 m. nufotografavo ir išleido Tilžės fotografas R.Minzloffas. Nuotraukos atspausdintos originaliu pavidalu ir perdarytos į anaglifinius vaizdus. Prie knygos pridėti akiniai stereoskopiniams vaizdams žiūrėti. Leidinyje pateikti glausti nuotraukose vaizduojamų objektų aprašymai. Įžanginiuose straipsniuose aprašoma Kuršių nerija XIX–XX a. sandūroje, aptariama Kuršių nerijos fotografavimo pradžia ir pristatoma R.Minzloffo veikla. Leidinys gausiai iliustruotas nuotraukomis, žemėlapiais, atvirukais.
K.Macijausko „Debesų žuvys“
Vasario 18 d. 17 val. Klaipėdos miesto savivaldybės I.Kanto viešoji biblioteka virtualiai pristatys uostamiesčio leidyklos „Libra Memelensis“ pernai išleistą Kęstučio Macijausko novelių rinkinį „Debesų žuvys“. Dalyvaus knygos autorius K.Macijauskas ir aktorė Nijolė Sabulytė. Renginį ves Inesa Atkočaitienė.
Tiesioginė virtualaus renginio transliacija vyks bibliotekos „YouTube“ kanalu https://youtu.be/WapyzaqD5oo. Ir šio konkurso „Klaipėdos knyga 2020“ renginio videoįrašą vėliau bus galima peržiūrėti svetainėje www.biblioteka.lt.
K.Macijauskas – Klaipėdos dramos teatro aktorius ir režisierius, sukūręs ne vieną vaidmenį kine ir televizijoje, daugeliui atpažįstamas kaip Algimantas iš TV serialo „Naisių vasara“. Už antraplanį Tėvo vaidmenį Klaipėdos dramos teatro spektaklyje „Paprastos beprotybės istorijos“ (rež. D.Rabašauskas) 2015 m. pelnė Auksinį scenos kryžių. Žinomas ir kaip pjesių vaikams, inscenizacijų autorius.
K.Macijauskas gimė Sibire, augo Tauragėje. Pirmoje novelių knygos „Debesų žuvys“ dalyje jis rašo apie vaikystę – laikotarpį, kurį dažnas įvardija kaip patį laimingiausią, į kurį norisi sugrįžti ir nors trumpam prisiminti tų dienų iliuzijas, praėjusius džiaugsmus.
„Visa širdimi ir siela išgyvenau savo pasakojimo herojų džiaugsmus ir bėdas, nes pats buvau tarp jų. Prieš daugybę šimtmečių vienas kinų poetas pastebėjo, kad, atkurdamas ką nors žodžiais, išgyveni tai antrą kartą. Pabandykime, mielieji, trumpam pamiršę kasdienius rūpesčius, kartu pakeliauti ta laiko mašina, paskraidyti vaikystės sparnais. Dar turime laiko“, – kvietė K.Macijauskas.
Antroje knygos „Debesų žuvys“ dalyje – vaizdai, mintys, metų laikai, impresijos, trumpos istorijos, kurios sukosi autoriaus galvoje ir, tarsi upės paviršiuje atsispindintys debesys, lyg nepagaunamos žuvys, nedavė jam ramybės. „Norėjosi tuos vaizdus pagauti, sustabdyti, pagavus – išlieti tekstais baltame popieriaus lape, pasidalyti su visais, kad nenuplauktų, neišnyktų, nepalikę jokio pėdsako, tarsi įsikibus į vaivorykštę, užlipti į dangų... Bent jau ant klėties stogo. Daug kur pajausite melancholiją ir ilgesį, nes bandžiau į pasaulį pažvelgti romantiko, svajotojo akimis“, – teigė autorius.
Apie Palangos kurorto muziejų
Konkurse taip pat dalyvauja Virginijos Paluckienės, Reginos Šulskytės, Viktorijos Morkūnienės, Dainoros Kaniavienės sudaryta ir pernai uostamiesčio spaustuvės „Druka“ išleista knyga „Palangos kurorto muziejus“.
2013 m. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu vienoje gražiausių Lietuvos pajūrio vilų „Anapilis“ buvo įkurtas Palangos kurorto muziejus. Modernizuotame muziejuje organizuojamos šiuolaikinės ir istorinės Lietuvos bei užsienio parodos, vyksta susitikimai su autoriais, istorijos ir kultūros tyrinėtojais, edukaciniai užsiėmimai, konferencijos, paskaitos, filmų peržiūros, koncertai ir kita kultūrinė veikla. Muziejus tapo svarbiu daugiafunkciniu centru, kuris saugo, tyrinėja ir reprezentuoja muziejines vertybes, reikšmingą Palangos vizualiojo paveldo rinkinį, archeologinių tyrimų metu Palangos mieste rastas kultūros vertybes.
Vykdant tarptautinį projektą „Palanga. Pavilosta. Jūros įkvėpta istorija“, 2020 m. išleistas pirmasis leidinys, kuriame pristatomas Palangos kurorto muziejus, jo kūrimosi istorija, veikla, eksponatai. Nors muziejus gyvuoja trumpiau nei dešimtmetį, pirmosios idėjos kurti Palangos krašto muziejų pradėjo skleistis dar praėjusio šimtmečio pradžioje ir ypač suaktyvėjo 7-ąjį dešimtmetį, kai intensyviai pradėti rinkti eksponatai būsimam muziejui. Deja, bet šios iniciatyvos taip ir nebuvo įgyvendintos, o diskusijos apie būtinybę steigti Palangos krašto muziejų atsinaujino tik 2008 m.
Įsteigus muziejų, nutarta jį įkurdinti istorinę reikšmę pajūrio regionui turinčioje viloje „Anapilis“. Leidinyje supažindinama su šio unikalaus pastato istorija, pirmąja savininke grafiene Sofija Tiškevičiene ir vėlesniais savininkais, pavertusiais vilą svarbia kultūrine erdve, kurioje lankėsi iškilūs visuomenės ir politikos veikėjai, rašytojai, menininkai.
Leidinys išleistas keturiomis kalbomis – lietuvių, anglų, rusų ir latvių. Jame gausu eksponatų iliustracijų ir išsamių komentarų, kurie atskleidžia įvairius Palangos istorijos momentus. Šios knygos pristatymą visuomenei ketinama surengti pavasarį – balandžio 8-ąją.
V.Karaciejaus fotografijų albumas
Klaipėdos metų knygos rinkimuose dalyvaujantis pernai „Drukos“ išleistas Broniaus Vyto Karaciejaus fotografijų albumas – retrospektyvi klaipėdiečio autoriaus fotografinės kūrybos apžvalga, apimanti 1977–2020 metus.
Leidinyje, kaip ir šio fotomenininko kūryboje, išryškėja itin glaudus emocinis ryšys su Klaipėda: senąja ir naująja architektūra, jūra, pajūrio gamtovaizdžiu, žinomais ir nepažįstamais miesto žmonėmis. Autoriaus fotografijose susipynė aukštoji ir gatvės kultūra, šventinis šurmulys ir kasdienybės melancholija. Dėl per daugelį metų susiformavusio kūrybinio braižo ir nuosekliai plėtojamos miesto temos V.Karaciejus priskirtinas ryškiausiems Klaipėdos vizualiosios kultūros kūrėjams.
„Apžvelgiant ligšiolinę V.Karaciejaus fotografinę kūrybą, akivaizdu, kad fotografuodamas jis savo dėmesio nefokusavo į sociumo problemas. Nematyti čia nei visuomenės skaudulių, nei paties autoriaus dramatiškų atsivėrimų. V.Karaciejus niekada nevaikščiojo socialiniais paribiais, savo fotoaparatu nepersekiojo benamių, nesilankė pas degraduojančius ar skurstančius žmones, netykojo nei budelių, nei aukų. Jo fotografija, sakytum, apeidavo visas temas, kurios galėjo sudrumsti harmoningą, beveik idilišką, šiek tiek melancholišką jo pasaulį. Šio autoriaus darbuose neaptiksime nieko panašaus į tai, kas galėtų sukelti neigiamas emocijas. Tokio turinio jis nefiksavo ir nekonstravo savo kūriniuose, nesvarbu, kas tai būtų – realistiški vaizdai ar visiškai perkurta tikrovė. V.Karaciejus visur ne tik matė, bet ir vaizdavo grožį, skirtingose vietose ir situacijose įvairiais pavidalais pasireiškiančias, bet lygiai taip pat vertingas jo apraiškas. Grožio prisipildo fotografo fiksuojamas miestas. Visomis savo spalvomis jis išsiskleidžia miškuose, laukuose, pajūryje ir smėlynuose. Juo spindi ir fotografuojamų žmonių veidai“, – tvirtino albumo sudarytoja menotyrininkė Danguolė Ruškienė. Ši knyga visuomenei bus pristatyta balandžio 15-ąją.
Visuomenės balsavimas už populiariausią / skaitomiausią Klaipėdos metų knygą prasidės pasibaigus karantinui. Gražiausią knygą tradiciškai išrinks specialiai suburta knygos meno ekspertų komisija. Baigiamasis konkurso renginys numatytas balandžio 29-ąją.
-
„Klaipėdos knyga 2015“: leidinių istorinėmis temomis bumas
Įsibėgėjo Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos rengiamas 10-asis uostamiesčio leidėjų per metus išleistų knygų konkursas „Klaipėdos knyga 2015“. Jubiliejiniuose rinkimuose dėl populiariausios ir gražiausios metų knygos vardų konkuruoja 11-os leidėjų 19 leidinių. Pristatome dar šešias konkurso dalyves.
Dviejų žemaičių laiškai
Klaipėdos universiteto leidykla šiuosyk rinkimams pateikė unikalią istorinę epistoliarinio žanro šaltinio publikaciją – „Vaclovo Biržiškos ir Petro Joniko susirašinėjimas (1948–1955)“, parengtą prof. Romos Bončkutės.
Knygoje pirmą kartą skelbiami dviejų žemaičių, iškilių lituanistų, bičiulių 123 laiškai, rašyti 1948–1955 m. Vokietijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Laiškai įtikina, kad lietuvybės sklaida JAV po Antrojo pasaulinio karo buvo glaudžiai susijusi su V.Biržiškos (1884–1955) ir P.Joniko (1906–1996) veikla. Susirašinėjimo laikotarpiu sukurta tekstų visuma – tai vientisas siužetas apie dviejų skirtingų kartų kultūros veikėjų darbus ir kasdienybę svetimoje šalyje; apie garbaus amžiaus žmogaus vientulystę, kurią praskaidrindavo jaunesnio bičiulio laiškai, įkvepiantys rašyti, nepasiduoti neveiklumui. V.Biržiška, didžiausią dalį laiko mokėjęs skirti darbui, tautai, visuomenei, JAV turėjo mokytis naujų vaidmenų: gyventi mažo žmogaus privatų gyvenimą, uždarame namų, kartais lietuviškos evangelikų liuteronų bendruomenės rate ir vietoj bibliografinių kortelių turėjo mokytis rūšiuoti kiaušinius. Knygos skaitytojas patirs, kaip laiškais „rokuojasi“ du žemaičiai – viekšniškis ir iš Pagramančio, kaip tame pokalbyje atsiskleidžia šnekamosios kalbos fonetika, leksika, sintaksė. Knygos dailininkas – Vilhelmas Giedraitis, spausdino spaustuvė „Petro ofsetas“.
Jūros šventės ir… kokliai
Mažosios Lietuvos istorijos muziejus konkurse dalyvauja su dviem knygomis.
Istorikės Zitos Genienės leidinys „Lietuvos jūrinės kultūros raida : 1925– 2014 m. jūros šventės“ skirtas Jūros šventės 80 metų sukakčiai. Jame apžvelgiama švenčių istorinė raida, koncepcijų kaita bei scenarijai: nuo jūrinės kultūros tradicijų gimimo ir puoselėjimo tarpukario Lietuvoje iki šių dienų naujų tradicijų bei jūrinį miesto tapatumą formuojančių originalių renginių kūrimo. Knyga gausiai iliustruota ikonografine ir dokumentine medžiaga iš įvairių Lietuvos muziejų bei privačių rinkinių. Knygą atspausdino S.Jokužio leidykla-spaustuvė. Tai dar vienas leidinys, pernai papildęs muziejaus formuojamą klaipėdiečių bibliotekėlę. Anot Z.Genienės, ši knyga turi tris privalumus: originalus viršelis, nereikia teksto skaityti ištisai, daug iliustracijų, kurios labai gražios ir įdomios.
Kita muziejaus išleista ir „Petro ofseto“ atspausdinta knyga – „Klaipėdos pilies ir senamiesčio kokliai, XIV a. – XIX a. vidurys“, sudaryta Jono Genio, Liolės Rutkaitienės ir Romos Songailaitės, remiantis Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus rinkiniais. Tai solidus leidinys apie Klaipėdos archeologų surastus koklius. Jiems ir senosioms krosnims skirti straipsniai jame pateikti lietuvių, anglų ir vokiečių kalbomis. R.Songailaitės žodžiais, tai specifinis mokslinis leidinys, Lietuvoje tik antroji tokia knyga, kurioje parodytos koklių kolekcijos. „Mūsų muziejus – ketvirtasis šalyje pagal archeologinių radinių kiekį. Vien koklių, rastų nuo 1968 m. iki dabar, turime per 30 tūkstančių, seniausieji pagaminti prieš 700 metų“, – pasakojo muziejininkė. Tai puikūs taikomojo meno pavyzdžiai su bibliniais siužetais, pasaulietiniais populiariais Renesanso epochos „pasakojimais“, svarbių politinių ir ne tik veikėjų portretais. „Nebijome pasakyti – tai senosios Klaipėdos meno albumas (per 330 vaizdų), nes kitokių vaizdų – graviūrų, paveikslų ir pan. – iš viduramžių ar naujųjų amžių Klaipėdos beveik neturime“, – pabrėžė leidėjai.
Pjesė, albumas ir monografija
Į konkursą po pertraukos sugrįžusi spaustuvė „Druka“ taip pat atkreipia dėmesį į tris savo leidinius istorijos temomis.
Vienas jų – Arvydo Juozaičio drama „Karalienė Luizė teatre“. Dramos veiksmas vyksta 1807-aisiais, kai Napoleono karai atvijo į Prūsijos kampą karalystės valdovą Frydrichą Vilhelmą III. Bėgdamas nuo gėdingo pralaimėjimo, Hohencolernų dinastijos galva rado užuovėją tik anapus Nemuno ir Kuršmarių, paskutinėje savo karalystės pėdoje. Čia Napoleonas paliko jį ramybėje. Lygiai metus Berlyno-Potsdamo dvaras rezidavo Mėmelyje, suteikdamas miestui karalystės sostinės statusą. 1807 m. pradžioje įvyko lemtingi Prūsų Yluvos ir Frydlando mūšiai; tų metų vasarą Napoleonas su Rusijos imperatoriumi Aleksandru I pasirašė garsiąją „Tilžės taiką“; tų metų pabaigoje Frydrichas Vilhelmas III Mėmelyje paskelbė baudžiavos panaikinimo ediktą. Visų šių įvykių liudininkė ir net dalyvė buvo karalienė Luizė. Trapiai aštuonių vaikų motinai buvo lemta gyventi tik 34 metus, tačiau tuo neilgu žemės keliu jį išėjo į garbingą amžinybę. Karalienės vardas ir šiandien yra legenda vokiečių kultūros žemėse. A.Juozaičio drama bando paliesti Karalienės Luizės paslaptį. 2015 m. dramos pagrindu Klaipėdos dramos teatre režisierius Gytis Padegimas pastatė pjesę „Karalienė Luizė“.
Bernardo Aleknavičiaus fotografijų knyga „Nebeužtvenksi upės bėgimo“ taip pat veda istorijos keliais. Anot autoriaus, „lietuvis niekada nesusitaikė su vergo grandinėmis, nes jos nei prie aukštaičio, nei prie žemaičio veido nepritiko. O ir laisvė lietuviui – amžina svajonė. Ir jeigu šiandien kas nors paklaustų: „O kada Lietuvoje prasidėjo Atgimimas?“, tektų atsakyti, jog visa tai prasidėjo, kai blogio imperijos pirmasis kareivis 1940 m. peržengė Lietuvos valstybės sieną, o Dainuojanti revoliucija šį siekį tik įgyvendino“. Pasak albumo leidėjų, esame turtingi literatūros apie laisvės kovas, turime aibę fotografijų ir filmuotų siužetų apie Atgimimo laikotarpį, bet visa tai dažniausiai susiję su Vilniumi. Ir tai suprantama, nes sostinėje vyko pagrindiniai tautos prisikėlimo ir valstybingumo įtvirtinimo įvykiai. Nemažai dirbta ir šalies regionuose. Šio leidinio tikslas – per fotografiją parodyti Vakarų Lietuvos žmonių ryžtą kovojant už tautos prisikėlimą. Leidinio autorius 1963–1992 m. dirbo ELTA Žemaitijos zonos fotokorespondentu ir aktyviai fiksavo krašte vykstančius Atgimimo įvykius. Leidinyje pateikiamos iki šiol dar niekur nepublikuotos nuotraukos, todėl ne vienas skaitytojas šiose fotografijose suras ir save, o tai dar kartą primins, kaip klupdami ir vėl keldamiesi ėjome bei tvirtinome valstybės nepriklausomybę. „Nebeužtvenksi upės bėgimo“ – tai Vakarų Lietuvos 1988–1993 m. kultūrinio, religinio, politinio ir visuomeninio gyvenimo panorama, kuri per fotografinę medžiagą mus nuveda į dar tokią netolimą praeitį, kai buvo sprendžiamas tautos ir valstybės likimas.
Kolektyvinėje istorikų Vytauto Jokubausko, Jono Vaičenonio, Vyganto Vareikio, Hektoro Vitkaus monografijoje „Valia priešintis: paramilitarizmas ir Lietuvos karinio saugumo problemos“, taip pat išleistoje „Drukos“, analizuojama paramilitarizmo genezė, tiriama XX a. pirmosios pusės partizaninio pasipriešinimo Lietuvoje patirtis (metodai, ideologija), jos pritaikymo galimybės Lietuvos valstybės kariniam saugumui užtikrinti XXI a., analizuojamos atkurtosios Lietuvos Respublikos karinių pajėgų kūrimo aplinkybės, grėsmės valstybės saugumui, gynybos planavimas, įvardijami galimi karinių pajėgų ateities transformacijos scenarijai, nagrinėjamos paramilitarinių organizacijų panaudojimo valstybės gynybos sistemoje galimybės.
Kur balsuoti
Su knygomis pretendentėmis susipažinti ir už populiariausią leidinį balsuoti galima iki vasario 9 d. šešiuose didžiuosiuose Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos padaliniuose: Meno skyriuje (J.Janonio g. 9), Skaitytojų aptarnavimo skyriuje (Turgaus g. 8), Jaunimo skyriuje (Tilžės g. 9), Kalnupės filiale (Kalnupės g. 13), Pempininkų filiale (Taikos pr. 79/81A), „Kauno atžalyno“ filiale (Kauno g. 49) bei bibliotekos interneto svetainėje www.biblioteka.lt/lt/projektai/klaipedos-knyga/balsavimas.