Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras | Diena.lt

Paroda Klaipėdoje vizualųjį meną sujungs su jam sukurtais garso takeliais 2

Paroda Klaipėdoje vizualųjį meną sujungs su jam sukurtais garso takeliais 2
Suteikia naujų perspektyvų

Parodoje pristatomi vaizduojamojo meno kūriniai iš „Lewben Art Foundation“ kolekcijos ir specialiai jiems įvairių Lietuvos muzikantų, muzikos grupių bei garso menininkų sukurti garso takeliai. Čia siūloma pažvelgti į „Lewben Art Foundation“ kolekciją ir jai sukurtus garso takelius mąstant apie populiarumo reiškinį kultūros lauke. Parodoje „Kolekcionuojant hitus“ nepateikiami atsakymai, nesprendžiamos problemos ir nedaromos išvados. Čia klausiama, keliamos hipotezės, pastebimos ir apmąstomos populiarumo reiškinio mene situacijos ir reikšmės. Tam pasitelkiami įvairiausių laikotarpių ir medijų kūriniai bei specialiai jiems sukurti garso takeliai. Kitaip tariant, ši kuratorių Ugnės Bužinskaitės ir Danutės Gambickaitės parengta paroda yra diskusijos apie populiarumą moderatorė.

„Pirmą kartą idėja surengti vaizduojamojo meno parodą, papildytą žymių Lietuvos muzikantų garso takeliais, mums kilo 2018 m. Ją tuomet įgyvendinome Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje. Paroda sulaukė didelio susidomėjimo. Buvo įdomu matyti, kaip muzika į vizualaus meno parodą pritraukė visiškai naują auditoriją ir lankytojams suteikė naujų perspektyvų kitaip pamatyti ir suprasti meno kūrinius. Dabartinė paroda mus intriguoja ir tuo, kad tai pirmoji „Lewben Art Foundation“ paroda Klaipėdoje – neabejoju, kad ji sulauks didelio klaipėdiečių ir svečių susidomėjimo“, – teigė „Lewben Art Foundation“ direktorė ir viena iš parodos kuratorių U.Bužinskaitė.

Diskutuojant apie populiarumą

Keičiantis laikotarpiams ir politinėms, ekonominėms, socialinėms situacijoms bei patiems meno žiūrovams, kinta ir meno vertės bei populiarumo suvokimas. Mąstant apie populiarumo reikšmes ir skirtingais laikotarpiais sukurtus meno kūrinius, paranku juos suvokti kaip savotiškus moderniuosius mitus, socialinėje aplinkoje aptinkamus objektus, deformuojančius prasmę, iškraipančius regimojo pasaulio vaizdą ir nusakančius, kaip matyti ir suvokti dalykus. Parodoje klausiama: ar meno kūrinys yra šių laikų modernusis mitas? Ar vertė yra tolygi populiarumui? Kaip populiarumą suvokia patys vizualiojo meno ir muzikos lauko veikėjai? Ar populiarumas nenužudo meno kūrinio? Kaip menas aktualizuoja įvairias socialines, politines problemas, atkreipdamas į jas dėmesį? Arba kaip tos pačios socialinės ir politinės problemos pasitelkiamos kaip meno kūrinio populiarumo ir vertės garantai? Ar menas tikrai tampa tikrų tikriausia alternatyvia valiuta, kuri neretai yra stabilesnė už „tikrąją“? Galų gale, kas lemia, kad vienu ar kitu metu vienas ar kitas kūrinys arba meno lauko reiškinys, žanras, medija staiga tampa trending?

Intriga akims ir ausims

Mąstant apie įvairias vizualiojo meno populiarinimo bei aktualizavimo strategijas, parodoje „Lewben Art Foundation“ kolekcijos kūriniai jungiami su garso menu ir muzikos industrija, kuri visuomenėje su populiarumo terminu siejama kur kas dažniau nei vizualusis menas. Taigi dalyvauti parodoje buvo pakviesti įvairiems muzikos stiliams atstovaujantys Lietuvos muzikantai, kompozitoriai ir garso menininkai. Garso takelius kūrė Rokas Beliukevičius, Arturas Bumšteinas, „Freaks on Floor“, Vytautas V. Jurgutis, Giedrė Kilčiauskienė, Žygimantas Kudirka-Mesijus ir Adas Gecevičius („Vilniaus energija“), Andrius Mamontovas, Migloko, „Solo ansamblis“, „Sheep Got Waxed“.

Jų muziką įkvėpė parodoje eksponuojami „Lewben Art Foundation“ kolekcijos vaizduojamojo meno kūriniai, kurių autoriai – Knutas Åsdamas, Adomas Danusevičius, Ugnius Gelguda, Dr. GoraParasit, Alfredo Jaaras, Vytenis Jankūnas, Patricija Jurkšaitytė, Vitas Luckus, Mindaugas Lukošaitis, Jurgis Mačiūnas, Mohamedas Namou, Vita Opolskytė, Igoris Piekuras, Marija Teresė Rožanskaitė, Šarūnas Sauka, Augustinas Savickas, Antanas Sutkus, Indrė Šerpytytė, Andrius Zakarauskas.

Apie „Lewben Art Foundation“

VšĮ „Lewben Art Foundation“ – nevalstybinė institucija, administruojanti reprezentatyvią meno kolekciją, kurią sudaro XX a. Lietuvos modernizmo dailės ir Lietuvos bei tarptautinio šiuolaikinio meno nuo 1990 m. iki šių dienų darbai. VšĮ „Lewben Art Foundation“ 2013 m. įsteigė meno mecenatas, kolekcininkas ir „Lewben“ valdybos pirmininkas Vilius Kavaliauskas kartu su žmona Rita Kavaliauskiene, kad nuolat auganti ir jau per 1 500 darbų sukaupusi, daugiau nei 300 menininkų pristatanti kolekcija taptų atvira visuomenei.

Jos paroda Klaipėdoje veiks iki liepos 10 d. KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba).
KKKC Meno kieme – kūrybinių dirbtuvių ciklas „Meno šeštadieniai“

KKKC Meno kieme – kūrybinių dirbtuvių ciklas „Meno šeštadieniai“
Žiemos pradžioje jau atšventę įkurtuves vykusiose kūrybinėse dirbtuvėse, trys KKKC Meno kiemo rezidentai: grafikė, iliustratorė Diana Monkevičiūtė-Rakauskienė, menininkė Aglaja Ray ir tapytojas Rodionas Petrovas vėl kviečia miesto bendruomenę į svečius kartu ieškoti kūrybinio įkvėpimo.

Dirbtuvėse „Meno šeštadieniai“ išbandysime naujus saviraiškos būdus, nesvarbu, ar mokysimės naujos rankdarbio technikos, ar išsitepsime pirštus kvepiančiais aliejiniais dažais. Mūzai prisivilioti užsukite pasižvalgyti po Parodų rūmų ekspozicijas, o pagauti inspiracijos susitikime kūrybinėse dirbtuvėse.

Vasario 19 d., šeštadienį, 13 val. – praktinės spalvų pažinimo dirbtuvės „Spalvos kontekstai“ su Rodionu Petrovu. Kūrybinės dirbtuvės skirtos norintiems pažinti, kaip paletėje sukuriama spalvų sistema tapybos darbui, kaip keičiasi spalvos ir kontekstualizuojasi skirtingi atspalviai maišant dažus ir tapant jais ant drobės, kokią įtaką daro spalvinė aplinka skirtingų spalvų suvokimui.

Vasario 26 d., šeštadienį, 12 val. odinio knygos skirtuko dirbtuvės su Diana Monkevičiūte-Rakauskiene. Kūrybinių dirbtuvių metu dalyviai susipažins su geometrinio, augalinio, jūrinio ornamento kūrimo ypatybėmis, susikurs savąjį ir jį išraižys linoraižinio technika. Dalyvių sukurtos ir ornamentais papasakotos istorijos spaudžiant persikels ant odinio knygos skirtuko.

Kovo 5 d., šeštadienį, 12 val. „Iškoduoti ™: menas mąstyti“ – tarpdisciplininis menas ir jo praktika su menininke Aglaja Ray.

I dalis: Aglaja Ray pristatys savo tarpdisciplininio meno praktikas: „Technoteologija“ (2020 m.), „Transhumanizmas ir dirbtinė amžinybė“ (2020 m.), „Nanotechnologijų chimeros: fantastikos žanro sunykimas“ (2021 m.) bei „Lenktynės su kiborgais“ (2022 m.). Užsiėmimo metu išgirsite naudingų patarimų, į ką derėtų atsižvelgti kuriant savo tarpdisciplininio meno projektą.

II dalis: bendro tarpdisciplininio įvykio kūrimas. Naudojant tris medijas (kūnas / video / materija) bus kuriamas bendras šiuolaikinio meno kūrinys.

Apie menininkus

Diana Monkevičiūtė-Rakauskienė – grafikė iliustratorė. Baigė Kauno dailės gimnaziją, vėliau – Vilniaus dailės akademiją, šiuo metu Lietuvos sveikatos mokslų universitete studijuoja dailės terapiją. Nuo paauglystės savo kūrybos žiniomis dalinosi su kitais vesdama dailės užsiėmimus.

Menininkės kūryboje svarbi ornamentika. Autorė ornamentus kuria iš to, ką mato aplinkui – ją įkvepia fachverkinių namų architektūrinis žaismas, Baltijos jūros augmenija, gyvūnija, pramoninių rajonų kaminų dryžiai, krovininių laivų bokštai ir visa kita, ką menininkė atranda gyvendama Klaipėdoje.

Aglaja Ray (Eglė Tamulytė, g. 1988 m. Šakiuose) Vilniaus dailės akademijoje 2012 m. įgijo grafikos bakalauro laipsnį, 2020 m. – magistro laipsnį. 2016 m. Lietuvos kultūros ministerijos jai suteiktas oficialus meno kūrėjos statusas. 2016 m. laimėjo prestižinę Ary Stillman premiją. Menininkė yra pristačiusi per 60 personalinių ir grupinių parodų Lietuvoje ir visame pasaulyje. Jos kūryba tyrinėja santykį tarp technologijų ir teologijos, darbai varijuoja nuo abstrakcijos iki konceptualios iliustracijos. Aglaja Ray save pristato kaip tarpdisciplininio meno kūrėją.

Rodionas Petrovas (g. 1985 m.) Vilniaus dailės akademijoje 2011 m. įgijo dailės magistro laipsnį. 2011 ir 2013 m. JCE Bienalės laureatas, 2012, 2013, 2014 m. – „Jaunojo tapytojo prizo“ finalininkas. Surengė 12 personalinių parodų ir dalyvavo daugiau kaip 30 grupinių parodų Lietuvoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Olandijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Austrijoje, Rusijoje, Vengrijoje, Slovakijoje ir Kinijoje.

Kūrybinės dirbtuvės „Meno šeštadieniai“ KKKC Meno kieme:

Vasario 19 d., šeštadienį, 13 val. praktinės spalvų pažinimo dirbtuvės „Spalvos kontekstai“, lektorius – Rodionas Petrovas (rekomenduojamas dalyvių amžius – nuo 16 metų).

Vasario 26 d., šeštadienį, 12 val., odinio knygos skirtuko dirbtuvės, lektorė – Diana Monkevičiūtė-Rakauskienė

Kovo 5 d., šeštadienį, 12 val., „Iškoduoti ™: menas mąstyti“ – tarpdisciplininis menas ir jo praktika su menininke Aglaja Ray.

Kūrybai reikalingomis medžiagomis dalyviai bus aprūpinti.

Dalyvių skaičius ribotas, būtina registracija.

Dirbtuvių bilieto kaina:

Vasario 19 d. ir kovo 5 d. – 12 eurų / asm. Trukmė 3 val.

Vasario 26 d. – 4 eurai / asm. Trukmė 1,5 val.

Bilietą kviečiame įsigyti dirbtuvių metu KKKC Parodų rūmų kasoje. Daugiau informacijos rasite čia.

Renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama. Informuojame, kad dalyviai gali būti matomi renginio nuotraukose ir vaizdo įrašuose, kurie gali būti viešinami įvairiose medijos priemonėse.

Esant karantino ribojimams, lankytojų prašoma laikytis saugumo reikalavimų.
Į Klaipėdą atkeliavo tarptautinio fotografijos konkurso finalininkų kūriniai 1

Į Klaipėdą atkeliavo tarptautinio fotografijos konkurso finalininkų kūriniai 1
Ieškantys naujų formų

Tarptautinį konkursą „Bird In Flight Prize“ organizuoja interneto leidinys apie fotografiją ir vizualinę kultūrą „Bird In Flight“. Šis konkursas skirtas autoriams, ieškantiems naujų istorijų pasakojimo per fotografiją formų. 2021 m. konkursas vyko jau ketvirtąjį kartą, fotografai iš viso pasaulio galėjo pateikti savo darbus bet kokia tema. Ankstesniais metais „Bird In Flight Prize“ laureatais tapo fotografai iš Ukrainos, Bangladešo ir Peru.

2021 m. konkursas sulaukė beveik 400 darbų iš 53 šalių. Į finalą pateko autoriai iš Ispanijos, Vokietijos, Meksikos, Bolivijos, Italijos, Austrijos, Rusijos ir Brazilijos. Nugalėtoju tapo vokiečių fotografas Raphaelis Heigsteris. Pagrindinis konkurso prizas – 2 000 eurų. Kiekvienas finalininkas taip pat gauna „Bird In Flight Prize“ figūrėlę.

Vertino dvi žiuri

Pirmajame konkurso „Bird In Flight Prize 2021“ etape iš visų konkursui pateiktų darbų tarptautinė vertinimo komisija atrinko 100 projektų. Šią komisiją sudarė: „Bird in Flight“ kūrybos vadovė, kuratorė Lyolya Goldstein, menininkas, „Bird In Flight“ redaktorius Antonas Shebetko, meno istorikė, „Dallas Contemporary“ ir „Residency Unlimited“ kuratorė Lilia Kudelia, fotomenininkas, kuratorius, Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus, asociacijos „Menų zona“ ir Meno kūrėjų sąjungos vadovas Darius Vaičekauskas.

Antrajame etape atrinktus projektus vertino pagrindinė konkurso žiuri: „The Photographers’Gallery“ vyresnioji kuratorė Karen McQuaid (JK), fotografas, tyrinėtojas, vienas iš „Riverboom“ įkūrėjų Paolo Woodsas (Italija), Tarptautinio fotografijos centro Niujorke dekanas emeritas Fredas Ritchinas (JAV), fotografė, 2020 m. „Bird In Flight Prize“ laimėtoja Paola Jimenez Quispe (Peru), fotografas, Ukrainos alternatyvios fotografijos (UPHA) narys Valentinas Bo (Ukraina), fotografė, „Magnum“ narė Newsha Tavakolian (Iranas).

Išrinko dešimt geriausiųjų

„Daugelis projektų man atrodo labai įdomūs, – sakė žiuri narys F. Ritchinas. – Autoriai, atsižvelgdami į šiandienos aktualijas, pasirinko skirtingus metodus ir nagrinėjo temas, kurios dažnai lieka neišsakytos: trauma, išsiskyrimas, praradimas, ateitis, atstumas, kūnas, alternatyvios kosmologijos teorijos, politinės sistemos. Daugelis fotografijos mokyklų visame pasaulyje vis dar moko senų fotografijos technikų ir nenagrinėja naujų strategijų. Štai kodėl daugelis fotografų įstringa ties XX a. modeliais.“

Žiuri dviejuose vertinimo etapuose išrinko dešimt geriausių finalininkų, o tada išsiaiškino nugalėtoją.

„Bird In Flight Prize 2021“ kuratorė L. Goldshtein teigė, kad finalininkų darbai buvo įvairūs tiek temų, tiek medžiagos ir atlikimo technikos požiūriu: „Gavome 375 projektus. Geografija plati – JAV, Brazilija, Japonija, kitos šalys. Autoriai kelia visam pasauliui universalias temas, tokias kaip trauma, ekologija, moterų teisės. Be to, buvo daug smagių projektų. Tačiau dauguma kūrinių yra skirti asmeninėms patirtims. Jie man atrodo patys įdomiausi: menininkui, kalbančiam apie asmenybę, lengviau jausti empatiją.“

Paskelbė nugalėtoją ir prizininką

Gruodį finalininkų darbai buvo paskelbti „Bird In Flight“ svetainėje ir pristatyti Kijeve, didžiausiuose Europoje prekybos centro „Guliver“ LED ekranuose. Ten pat buvo paskelbtas ir konkurso nugalėtojas. Juo tapusio R. Heigsterio projektas „Corona Rhapsody – Is It Real Life (part 2)“ / „Koronos rapsodija – tai yra tikras gyvenimas (2 dalis)“ byloja apie pandemijos pasekmes. Fotomenininko projekto nuotraukos tuose pačiuose ekranuose buvo transliuojamos iki gruodžio 17-osios.

Konkurse taip pat buvo varžomasi specialioje publikos simpatijų nominacijoje. Nugalėtoją išrinko svetainės lankytojai – kiekvienas galėjo pažymėti jam labiausiai patikusį fotografijos projektą. Šiai nominacijai 15-os projektų sąrašas buvo sudarytas dviem etapais: pirmiausia projektus išrinko atrankos komisija, o po to – „Bird In Flight“ redaktoriai. Nugalėtoju tapo ukrainietis fotografas Bohdanas Gulyai su projektu „V“. Autorius gavo specialų 500 eurų prizą.

Pagrindinė paroda – Lietuvoje

„Bird In Flight Prize“ rengiamas kasmet nuo 2018 m. Konkurso svetainė: https://prize.birdinflight.com. Šiemet sausį šiuolaikinės fotografijos tinklas „PhMuseum“ kartu su „Bird In Flight“ atrankos komisija iš pateiktų darbų atrinktus projektus pristatys internetinėje parodoje „PhMuseum“ platformoje.

Pagrindinė šio konkurso 2021 m. finalininkų darbų paroda rengiama Lietuvos uostamiestyje Klaipėdoje – KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2). Parodą uostamiestyje pristato „Bird In Flight Prize“ partneris – Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius.

Paroda veiks iki vasario 13 d.
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre – jauno dizainerio žvilgsnis į pasaulį

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre – jauno dizainerio žvilgsnis į pasaulį
Jaunosios kartos menininkas R. Čėsna parodoje „This Way Up / Nevartyti!“ siekia perteikti savąjį žvilgsnį į pasaulį. Kadangi didžiąją laiko dalį jaunasis dizaineris praleidžia priešais ekraną, šiuo projektu jis bando atsitraukti nuo skaitmeninio tobulumo. Darbuose vaizduojami stilizuoti kasdienio gyvenimo fragmentai bei idėjos – nuo tipografijos ir ženklodaros iki tūrinių objektų. Autoriaus kūrybai didelę įtaką daro minimalizmas ir skandinaviškas dizainas, tačiau kaip priešingybė jį taip pat labai traukia japonų wabi sabi filosofija, teigianti, kad grožis slypi netobulume.

R. Čėsna gimė 1999 m. Klaipėdoje, baigė Eduardo Balsio menų gimnaziją, šiuo metu studijuoja Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultete, ketvirtame grafinio dizaino studijų programos kurse.

Jaunasis menininkas jau spėjo savo darbus eksponuoti nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Vilniuje ir Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje uostamiestyje. 2021 m. pelnė Europos meno direktorių klubo (ADC*E High Potentials) ir Lietuvos dizaino asociacijos (LDA dizaino startas) pripažinimą.

Parodos „This Way Up“ / „Nevartyti!“ darbai sukurti studijuojant Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultete.

R. Čėsnos kūrinių paroda KKKC veiks iki vasario 11 d. Ją apžiūrėti bus galima I–IV – 9–17 val., V – 9–15.45 val. (pietų pertrauka – 12–13 val.).
Bažnyčios gatvėje – meno mėgėjų ir kūrėjų pasimatymas

Bažnyčios gatvėje – meno mėgėjų ir kūrėjų pasimatymas
Šventinėmis girliandomis išdabintame kiemelyje klaipėdiečiai dalijosi šventiška nuotaika, diskutavo tarpusavyje. Kai kurie buvo pasipuošę karnavalinėmis kaukėmis bei kostiumais.

Vieni galvas dengė blizgančiais perukais, kiti akis slėpė po venecijietiškomis kaukėmis.

Kad nesušaltų, visi buvo kviečiami atsigerti karšto vyno ir pasivaišinti skaniais kalėdiniais sausainiais.

Šventišką nuotaiką kūrė ir smagi muzika, raginanti nestoviniuoti vietoje ir ritmingai pajudėti.
KKKC II aukšto galerijoje – R. Navakausko ikonų paroda „Langas“

KKKC II aukšto galerijoje – R. Navakausko ikonų paroda „Langas“
Didžiosioms metų šventėms dedikuotoje sakralinio meno parodoje – trylika menininko Raimondo Navakausko ikonų, sukurtų pagal griežtus ikonografinius kanonus.

Ikona (gr. εiκών – atvaizdas) – sakralinis paveikslas, atsiradęs bizantiškos kultūros aplinkoje, vaizduojantis šventus asmenis, scenas iš jų gyvenimo, biblinius ar liturginius siužetus. Būdinga Rytų krikščionių bažnyčioms, įskaitant stačiatikių ir graikų. Ikona nuo kitų krikščioniška tema nutapytų paveikslų skiriasi tuo, kad atliekama pagal iš kartos į kartą perduotą, dogmomis nužymėtą ikonografinį kanoną. Šis kanonas saugo ikonų atlikimo būdą nuo galimų klaidų ir iškraipymų.

Ikonos nuo pat Krikščionybės pradžios gerbiamos ir pripažįstamos abiejose didžiosiose Rytų ir Vakarų tradicijose. Tačiau tik Stačiatikių, Ortodoksų Bažnyčia išsaugojo ikonų meistrystės tradiciją iki šių laikų. Katalikų Bažnyčia niekada neatmetė išskirtinės ikonų svarbos tikėjimui, tačiau istorinės aplinkybės ir liturginio meno samprata susiklostė taip, kad įvykus skilimui tarp Rytų ir Vakarų krikščionių, ikonografinė tradicija ir jos kanonai Vakaruose ilgą laiką buvo pamiršti. Šitaip ikonos vieta buvo užleista pasaulietiniam menui. Susidomėjimas ikonomis Katalikų bažnyčioje atgimė 20 amžiuje, po II Vatikano susirinkimo prasidėjus susitaikymui tarp Rytų ir Vakarų tikinčiųjų.

„Ikona yra Šventojo Rašto parašymas vaizdu. Tas vaizdas tampa kūnu, jei juo patikima, jei žvilgsniui praslydus persmelkia malda. Langas į Dangų yra ikona. O jei jų daug? Tai jau ir Dievo troba su visų šventųjų vitražu. Adventinės ramybės žiūrintiems ir besimeldžiantiems...“ – savo parodą „Langas“ pristato tapytojas R. Navakauskas.

Viename interviu paklaustas, kaip kyla paveikslų idėjos, menininkas sakė: „Manau, kad čia Dievo darbas. Visiškai į tai nesikišu. Stengiuosi nieko dirbtinai nedaryti, neišmąstyti. (...) Visų mano darbų motyvas – Dievas, tapau ne dėl pinigų, ne dėl garbės. Darbuose stengiuosi parodyti savo požiūrį į gyvenimą, į santykius su Dievu, su artimu žmogumi. Kas mano mintyse, tas ir ant drobės atsiranda. Manau, kad Dievas yra pagrindinis menininkas, o aš – tik įrankis, tinkamas Dievui naudoti. Dabar netgi atrodo, kad visi mano gyvenimo nuklydimai buvo naudingi dabartinei tarnystei.“

Raimondas Navakauskas (g. 1961 m. Naujojoje Akmenėje) baigė Telšių taikomosios dailės technikumą ir Vilniaus dailės akademiją. Nuo 1978 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje: Danijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Vokietijoje, dailininkų pleneruose bei menų festivaliuose Lenkijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Danijoje (1990). 2001 m. tapo „International Ar 2000 i Vejle Amt“ (Danija) parodos „Verdenskunst“ laureatu.

Paroda veiks iki 2022 m. sausio 6 d.

Galeriją galima aplankyti darbo dienomis 9–17 val. (pietų pertrauka 12–13 val.).

Renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama. Informuojame, kad dalyviai gali būti matomi nuotraukose ir vaizdo įrašuose, kurie bus skelbiami socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje.

Esant karantino ribojimams, lankytojų prašoma laikytis saugumo reikalavimų.
Uostamiesčio Meno kieme – kūrybinių dirbtuvių ciklas

Uostamiesčio Meno kieme – kūrybinių dirbtuvių ciklas
Pirmieji susitikimai – gruodį

Rudens pradžioje KKKC paskelbė kūrėjų paiešką Meno kiemo dirbtuvių rezidencijai. Iš gautų paraiškų buvo atrinkti trys kandidatai – grafikė, iliustratorė Diana Monkevičiūtė-Rakauskienė, tarpdisciplininio meno kūrėja Aglaja Ray ir tapytojas Rodionas Petrovas.

Dar tebegyvenantys naujakurių nuotaikomis naujieji Meno kiemo rezidentai gruodį surengs pirmuosius susitikimus su miesto bendruomene ir pakvies į kūrybines dirbtuves „Meno šeštadieniai“. Jų metu bus galima stabtelti nuo įsibėgėjančio švenčių maratono, karštligiškų dovanų paieškų ir skirti laiko sau, apmąstyti prabėgusius metus ir geriausias mintis perkelti į kūrinius – savo namams, artimiesiems ar draugams. Juk patys šilčiausi ir nuoširdžiausi sveikinimai sukuriami savomis rankomis.

Trys kūrybos šeštadieniai

Gruodžio 4 d., 12 val., vyks kalėdinio atviruko kūrybinės dirbtuvės. Jose su menininkėmis D. Monkevičiūte-Rakauskiene ir A. Ray linoraižinio technika bus kuriami kalėdiniai atvirukai. Pasirinkti ir išraižyti motyvai bus spausdinami ant atvirukų bei vokų, derinant spalvotus ir nespalvotus giliaspaudės atspaudus.

Gruodžio 11 d., 12 val., – kalėdinio vainiko ir žaisliuko dirbtuvės. Dirbtuvių dalyviai, vadovaujami menininkių D. Monkevičiūtės-Rakauskienės ir A. Ray, linoraižinio technika kurs tekstilinius kalėdinius vainikus ir eglutės žaisliukus – pasirinkti ir išraižyti motyvai bus spausdinami ant iškirpto vainiko ar žaisliuko formos natūralaus medvilninio ar lininio audinio.

Gruodžio 18 d., 12 val., prasidės praktinės spalvų pažinimo dirbtuvės „Spalvos kontekstai“. Kūrybinės dirbtuvės su tapytoju R. Petrovu skirtos norintiems pažinti, kaip paletėje sukuriama spalvų sistema tapybos darbui, kaip keičiasi spalvos ir kontekstualizuojasi skirtingi atspalviai maišant dažus ir tapant jais ant drobės, kokią įtaką daro spalvinė aplinka skirtingų spalvų suvokimui. Rekomenduojamas dalyvių amžius – nuo 16 metų.

Kūrybai reikalingomis medžiagomis dirbtuvių dalyviai bus aprūpinti. Dalyvių skaičius ribotas, būtina registracija. Dirbtuvių dalyvio bilietas – 4 eurai. Bilietus bus galima įsigyti dirbtuvių metu KKKC Parodų rūmuose.

Apie menininkus rezidentus

D. Monkevičiūtė-Rakauskienė – grafikė iliustratorė. Baigė Kauno dailės gimnaziją, vėliau – Vilniaus dailės akademiją, šiuo metu Lietuvos sveikatos mokslų universitete studijuoja dailės terapiją. Nuo paauglystės savo kūrybos žiniomis dalijosi su kitais, vesdama dailės užsiėmimus. Menininkės kūryboje svarbi ornamentika. Onamentus ji kuria iš to, ką mato aplinkui – ją įkvepia fachverkinių namų architektūrinis žaismas, Baltijos jūros augmenija, gyvūnija, pramoninių rajonų kaminų dryžiai, krovininių laivų bokštai ir visa kita, ką menininkė atranda gyvendama Klaipėdoje.

A. Ray (Eglė Tamulytė) Vilniaus dailės akademijoje 2012 m. įgijo grafikos bakalauro laipsnį, 2020 m. – magistro laipsnį. 2016 m. Lietuvos kultūros ministerijos jai suteiktas oficialus meno kūrėjos statusas. 2016 m. laimėjo prestižinę Ary Stillman premiją. Menininkė dalyvauja jungtinėse meno parodose, rengia personalines ekspozicijas Lietuvoje ir užsienyje. Bendras parodų skaičius jau perkopė per 60. Jos kūryba tyrinėja santykį tarp technologijų ir teologijos, darbai varijuoja nuo abstrakcijos iki konceptualios iliustracijos. A. Ray save pristato kaip tarpdisciplininio meno kūrėją.

R. Petrovas Vilniaus dailės akademijoje 2011 m. įgijo dailės magistro laipsnį. 2011 ir 2013 m. – Jaunųjų Europos kūrėjų bienalės laureatas, 2012, 2013, 2014 m. – Jaunojo tapytojo prizo finalininkas. Surengė 12 personalinių parodų ir dalyvavo daugiau kaip 30 jungtinių parodų Lietuvoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Olandijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Austrijoje, Rusijoje, Vengrijoje, Slovakijoje ir Kinijoje.
Psichologinis klimatas Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre atšilo? 1

Psichologinis klimatas Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre atšilo? 1
Rugsėjo pabaigoje uostamiesčio merui Vytautui Grubliauskui teko tapti savotišku arbitru, painiojant įkaitusį intrigų kamuolį Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre (KKKC).

Tada ir buvo nuspręsta kviesti ekspertus iš šalies, kad šie ištirtų, kas gi vyksta šioje kultūros įstaigoje.

Pernai rudenį dėl skundų postą paliko ilgametis KKKC vadovas Ignas Kazakevičius.

Gegužės viduryje pareigas pradėjus eiti naujam KKKC direktoriui Liudui Andrikiui, problemos įstaigoje nesibaigė.

Rugsėjo pabaigoje savivaldybę pasiekė dar vienas darbuotojų grupės pasirašytas laiškas, kuriame teigta, kad šioje įstaigoje neva menkinamas darbuotojų orumas, nekonstruktyviai kritikuojama, nuvertinami darbuotojų pasiekimai, nepasitikima kompetencija.

Netrukus po šio skundo Klaipėdos meras atskirai susitiko ir su įstaigos darbuotojais, ir vadovais. Tada ir nuspręsta, kad be psichologų išsiversti nepavyks.

Tyrimas jau baigtas ir, pasak KKKC direktoriaus L.Andrikio, situacija dabar stabili, laikomasi psichologų rekomendacijų ir dirbama toliau.

"Situacija pasikeitė, pasikeitus kolektyvui. Nebeliko įtampos, kai iš įstaigos pasitraukė septyni darbuotojai. Jie išėjo savo noru. Jiems netiko nauja tvarka. Čia buvo tarsi toks sniego kamuolio efektas, vienas pasakė, kad išeis, paskui jį pasekė kiti. Dabar kolektyvas visiškai suformuotas, pavyko surinkti gerą, stiprią, iniciatyvią komandą, ir dirbame toliau. Mums pavyko susitelkti. Darbo atmosfera, manau, labai gera", – tikino L.Andrikis.

L.Andrikio teigimu, artimiausiu metu ketinama pakartoti psichologų rekomenduotą darbuotojų apklausą tais klausimais, kurie kėlė susirūpinimą dėl darbo psichologinės aplinkos, ir palyginti su ankstesniais rezultatais.

"Tačiau, kiek girdžiu iš darbuotojų, buvusios įtampos nebėra. Yra normalūs, geri darbiniai, kolegiški santykiai. Džiaugiamės gavę 60 paraiškų kitų metų parodoms ir renginiams, o tai yra dvigubai daugiau nei įprastai", – tvirtino L.Andrikis.
Kultūrų komunikacijų centre ekspertai tirs psichologinį klimatą 6

Kultūrų komunikacijų centre ekspertai tirs psichologinį klimatą 6
Dar prieš dvi savaites uostamiesčio merui Vytautui Grubliauskui tapus savotišku arbitru, painiojant įkaitusį intrigų kamuolį Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre (KKKC), nuspręsta kviesti ekspertus iš šalies, kad šie ištirtų, kas gi vyksta šioje kultūros įstaigoje.

Pernai rudenį dėl skundų postą paliko ilgametis KKKC vadovas Ignas Kazakevičius.

Gegužės viduryje pareigas pradėjus eiti naujam KKKC direktoriui Liudui Andrikiui, problemos įstaigoje nesibaigė.

Rugsėjo pabaigoje savivaldybę pasiekė dar vienas darbuotojų grupės pasirašytas laiškas, kuriame rašoma, kad šioje įstaigoje vadovybė neva menkina darbuotojų orumą, nekonstruktyviai kritikuoja, nuvertina darbuotojų pasiekimus, nepasitiki kompetencija.

Netrukus po šio skundo Klaipėdos meras atskirai susitiko ir su įstaigos darbuotojais, ir vadovais bei aptarė KKKC susiklosčiusią padėtį. Tada ir nuspręsta, kad be psichologų išsiversti nepavyks.

"Kokios nuotaikos? Darbingos. Psichologai dar nedirba, bet paslaugų pirkimas jau įvyko, šiandien pasirašysime sutartį. Kiek laiko užtruks tyrimas, negaliu pasakyti", – vakar nedaugžodžiavo L.Andrikis.
Įtampa KKKC: kultūra įstrigo intrigose 6

Įtampa KKKC: kultūra įstrigo intrigose 6
Šią savaitę uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas tapo savotišku arbitru, painiojant įkaitusį intrigų kamuolį Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre (KKKC), kuriame pernai rudenį dėl skundų postą paliko ilgametis jo vadovas Ignas Kazakevičius.

Gegužės viduryje pareigas pradėjus eiti naujam KKKC direktoriui, problemos įstaigoje nesibaigė.

Viso to priežastis tiek viena, tiek kita pusė mato skirtingai.

Prieš gerą savaitę savivaldybę pasiekė naujas darbuotojų grupės pasirašytas laiškas, kuriame rašoma apie neva šios įstaigos vadovybės vykdomą mobingą prieš darbuotojus.

Į miesto valdžią kreipęsi kultūrininkai KKKC direktorių Liudą Andrikį ir jo pavaduotoją Akmį Lomsargį kaltino tuo, jog menkina įstaigos darbuotojų orumą, nekonstruktyviai kritikuoja, nuvertina darbuotojų pasiekimus, nepasitiki kompetencija.

Vytautas Grubliauskas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Keistas įspūdis. Ateidamas į KKKC tikėjausi rasti komandą, bet sunkiai pavyko rasti bendrą kalbą su kai kuriais darbuotojais. Gaila tik, kad ilgą darbo laiką atėmė raštų atrašinėjimas ir beprasmiai ginčai su darbuotojais. Šiuo metu formuojame naują komandą, stengiamės stabilizuoti padėtį", – nedaugžodžiavo L.Andrikis.

Dėl tų pačių priežasčių pirmadienį Klaipėdos meras susitiko su įstaigos darbuotojais ir aptarė KKKC susiklosčiusią padėtį.

Antradienį pas miesto vadovą atėjo darbuotojų kritikuojamas direktorius L.Andrikis su pavaduotoju.

"Buvau susitikęs ir su įstaigos darbuotojais, kad išgirsčiau jų balsą, bendravau ir su KKKC vadovu bei pavaduotoju. Darbinis klimatas ten tikrai nėra pats geriausias. Viso to priežastis tiek viena, tiek kita pusė mato skirtingai. Nuspręsta atlikti tam tikrą psichologinio darbo klimato analizę, tam reikalui samdant tyrimų bendrovę iš šalies. Spalį turėtų įvykti konkursas, pagal optimistinį scenarijų iki lapkričio 1 dienos turėtų būti pateiktos išvados ir rekomendacijos", – patvirtino V.Grubliauskas.

DAUGIAU