Iki 2019 m. sausio mėn. vyksiančiuose teoriniuose ir praktiniuose mokymuose Klaipėdos miesto bei apskrities menininkai galės įgyti ar atnaujinti savo kultūros ir meno vadybos žinias. Įvertinant tai, kad pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje sparčiai plėtėsi kūrybinės industrijos rinka ir tai sąlygojo aplinkybių, prie kurių meno lauko dalyviai privalo prisitaikyti iš naujo atsiradimą, biblioteka inicijavo projektą, kurio metu bus bandoma padėti vyresnės kartos (ir ne tik) meno kūrėjams išspręsti jiems kylančias problemas.

Menininkai po Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo tapo ne tik laisvi, bet ir savarankiški. Nors pirmiausia jie atsakingi už savo kūrybos rezultatus, bet neišvengiamai patys turi rūpintis ir jos reprezentavimu, kas didžia dalimi lemia jų komercinę sėkmę. Akivaizdu, kad vien pasikliovimas savo talentu šiandien negali garantuoti sklandžios integracijos į dinamišką ir nuolat kintantį meno lauką. Elementarių vadybos žinių stygius akivaizdžiai trukdo sėkmingam menininko kūrybinės veiklos pristatymui. Situacija keičiasi pernelyg lėtai, kad visi meno kūrėjai gebėtų natūraliai prisitaikyti prie kintančių meno rinkos sąlygų. Kadangi Klaipėdoje, kaip ir daugumoje šalies miestų šios problemos sprendžiamos gana chaotiškai, Meno skyriaus darbuotojos, konsultuojantis su kultūros vadybininkais, sudarė teorinių ir praktinių mokymų rinkinį, kuris būtų naudingas kiekvienam kuriančiam. Be to, šiame bibliotekos skyriuje yra sukaupta meno vadybos ir kultūros politikos leidinių, kurie galėtų būti naudingi norintiems savo žinias pagilinti savarankiškai. Tikimasi, kad atsakingai parengtas praktinis meno vadybos ir kitų kūrėjui būtinų žinių rinkinys palengvins vietos menininkų prisistatymą ir padės jiems realizuoti savo kūrybinius sumanymus.

Menininkai ir taikomojo meno atstovai kviečiami į šias paskaitas:

Spalio 17-18 d., trečiadienį ir ketvirtadienį, 17 val.

Menininko įvaizdžio kūrimas ir asmeninės kūrybos pristatymas internete (asmeninės interneto svetainės-portfolio kūrimas ir kt.). 

Lektorius Virginijus Bakas, VDA, Klaipėdos fakulteto lektorius, dizaineris.

Lapkričio 8 d., ketvirtadienį, 17 val.

Autorinės teisės ir jų apsauga (kaip apsaugoti savo kūrinius?).

Lektorė Gabrielė Naprušienė, asociacijos „LATGA“ Menų skyriaus Vizualiųjų menų poskyrio vadovė.

Lapkričio  14-15 d., trečiadienį ir ketvirtadienį, 17 val.

Reklaminės-informacinės medžiagos kūrimas skaitmeninėje terpėje interaktyvios animacijos pagalba. Gebėjimų monetizavimas (pageidautina turėti savo kompiuterį su Adobe CC arba Adobe Animate programa).

Lektorius Virginijus Bakas, VDA, Klaipėdos fakulteto lektorius, dizaineris.

Lapkričio 23 d., penktadienį, 14 val. ir lapkričio 24 d., šeštadienį, 12 val.

Bendradarbiavimas su virtualiomis ir fizinėmis meno galerijomis (personalinių ir grupinių parodų rengimas, edukacija).

Lietuvos ir tarptautinė meno rinka (festivaliai, mugės, menininkų rezidentūros ir kt.).

Finansavimo paieška ir partnerystės nauda (privatūs rėmėjai, valstybiniai ir kt. fondai).

Meno kūrinių saugojimo galimybės (valstybinės ir privačios kolekcijos, archyvai ir kt.).

Lektorės: Diana Stomienė, galerijos „Meno niša“ direktorė, „ArtVilnius“ vadovė, Lietuvos meno galerininkų asociacijos prezidentė; Sonata Baliuckaitė, „ArtVilnius“ meno projektų vadovė, menotyrininkė.

Lapkričio 30 d., penktadienį, 16 val. ir gruodžio 1 d., šeštadienį, 12 val.

Meno kūrinių albumo, parodos katalogo ir kt. asmeninę kūrybą pristatančių leidinių leidyba (nuo koncepcijos iki galutinio produkto).

Lektorius Gytis Skudžinskas, menininkas, dizaineris.

2019 m. sausio 11 d., penktadienį, 16 val.

Meno projektų ir stipendijos kultūros ir/ar meno kūrėjams finansavimas (paraiškų pildymas, kūrybinės CV, portfolio parengimas).

Lektorė Danguolė Ruškienė, menotyrininkė, kultūros vadybininkė.

Visi užsiėmimai – nemokami.

Tėvas Stanislovas   (Mykolas Algirdas Dobrovolskis (1918–2005) – vienuolis kapucinas, kunigas, iškilus pamokslininkas, aktyviai priešinęsis sovietinei okupacijai, globojęs socialiniame užribyje esančius, nuo priklausomybės ligų kenčiančius žmones, bažnytinio ir liaudies meno rinkėjas.

Už žydų gelbėjimą Antrojo pasaulinio karo metais  apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, už savo įvairiapusę veiklą – Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu,  Santarvės premija,  išrinktas Lietuvos Tūkstantmečio žmogumi, jam suteiktas Kėdainių krašto garbės piliečio vardas. 

Nuo pat pastoracinio darbo pradžios Tėvas Stanislovas garsėjo savo pamokslais. Jų žodžiai nešė paguodą, viltį, ramybę, vienijo Lietuvos žmones. 

Kas yra džiaugsmas? Vidinė harmonija. Ją labai retai pajuntame, nes esame pikti arba pavydūs, arba neskaistūs, – yra pasakęs Tėvas Stanislovas. – O kai retkarčiais viso šito atsikratome, apima ramybė. Tada ir pajuntame džiaugsmą, o kur džiaugsmas, ten ir laimė. Didžiausias džiaugsmas, kai gali ką nors nuveikti.“

Projekto rezultatai pranoko lūkesčius ir maloniai nustebino – žmonės ne tik susipažino su regionalizmu ir istorinio atvaizdo interpretacija tapyboje, Vakarų Lietuvos krašto savitumu, plenero tapybos tikslais, principais, technika, interpretavo Vakarų Lietuvos istorinį atvaizdą, dalyvavo Giruliuose vykusiuose pleneruose, bet ir atrado save. Rugpjūčio 29 d. 17 val. Girulių bibliotekoje-bendruomenės namuose įvyks minėtų užsiėmimų metu sukurtų darbų parodos atidarymas.

Planuoja įsirengti dirbtuves

Projekto „Krašto ženklai“ užsiėmimų dalyviai – skirtingi savo amžiumi, išsilavinimu, socialine padėtimi, tačiau visus juos vienija noras pažinti, kurti, mokytis ir tobulėti.

„Piešimas praplečia akiratį“, – teigė viena iš plenero dalyvių, visą gyvenimą buhalterinį darbą dirbusi Vaclova Vaičiutė, kuri paskutinį kartą teptuką rankoje laikė mokykloje ir dar šiek tiek tuomet, kai mokė piešti anūkėlę. „Viską, ko iki šiol norėjau, – pasiekiau, – savo patirtimi dalijosi Vaclova. – Mokymasis piešti – tai ir mano valios bei užsispyrimo išbandymas.“

Vaclovos gabumus dailei dar mokykloje pastebėjo mokytoja ir patarė juos vystyti, tačiau gyvenime teko vienu metu dirbti keliose darbovietėse, reikėjo susikurti patogias gyvenimo sąlygas ir svajonė pasimiršo. Įkvėpta projekto „Krašto ženklai“ mokymų, Vaclova užsiminė, jog planuoja namuose įsirengti erdvę, kurioje galėtų tapyti.

Vydūno keliais

„Niekada žmogus nėra toks gražus, koks jis yra kurdamas“, – yra pasakęs Vydūnas. Dalis plenerų buvo surengti netoli Girulių esančiame Kukuliškių kaime, kad būtų įamžinta sodyba, kurioje vasarodamas pajūryje buvo apsistojęs filosofas, rašytojas, lietuvių tautos šviesulys Vydūnas. Artėja Vydūno 150 metų jubiliejus, o 2018-ieji paskelbti Vydūno metais. Tai dar didesnis stimulas įamžinti didžiojo tautos filosofo gyvenimo fragmentus ir priminti visuomenei jo darbų ir idėjų reikšmingumą.

„Žmogus yra stiprus, jeigu jis žino savo krašto istoriją“, – sakė plenerų dalyvė Rimantė Vasiljeva. Anot Rimantės, projekto „Krašto ženklai“ užsiėmimai skatina gilintis į krašto istoriją ir kartu lavinti savo vaizduotę per kūrybą.

Nors R.Vasiljevai tapyba nėra svetimas ar naujas dalykas, ji teigė, kad anksčiau sukurtuose jos darbuose vyravo peizažai, gėlės. „Dėl šių užsiėmimų mano darbuose atsiranda architektūra, išmokstu įkomponuoti daugiau detalių“, – pastebėjo plenerų dalyvė.

Piešimas įtraukia

Kiekvieno dalyvio pažintis su dailės pasauliu – vis kitokia. Logopedė Regina Martišienė piešti pradėjo gimus vaikams, būdama motinystės atostogose. Projekto „Krašto ženklai“ dalyvė sakė visada žinojusi, jog gali piešti, nors niekada to nedarė, o ir mokykloje, kurią lankė, nebuvo net dailės mokytojo.

Anuomet vyras pajuokavo: „Arba pradėk piešti, arba burti kortomis.“ Šie žodžiai buvo lemtingi – Regina pasinėrė į kūrybos pasaulį.

„Kai ateina įkvėpimas, kartais galvoji, negi aš taip padariau? Atrodo, kad už mane kažkas tai padaro“, – pasakojo plenerų dalyvė, kuri prieš dalyvaudama projekte „Krašto ženklai“ nebuvo tapiusi nei akvarele, nei aliejiniais dažais, todėl jai buvo įdomios skirtingos technikos.

„Kai piešiu, tarsi manęs nebelieka. Nejaučiu nuovargio, nei kojos neskauda ir valgyti nenoriu... esu tame procese, – pasakojo ikimokyklinio ugdymo pedagoge dirbanti Viktorija Petrauskienė. – Piešimas – tai išėjimas iš savęs, iš savo vidinio pasaulio. Netrukdo net tai, kad į tave žiūri (nes įprastai nemėgstu, kai kas nors stebi). Kai piešiu – visiškai netrukdo niekas.“

„Viską palieki ir tiesiog pieši, – Viktorijos minčiai pritarė ir kita plenerų dalyvė vadybininkė Lina Ruikytė. – Kas nors paklausia, ką veiki, kokie tavo pomėgiai, o tu atsakai: „...einu piešti“. Tai suteikia išskirtinumo.“

„Atrakinti“ smegenis

Giruliuose vykusių plenerų metu smalsūs praeiviai stabtelėdavo, kiti prieidavo arčiau, kalbino dalyvius, domėjosi, kas ir kaip čia vyksta. Vienai iš giruliškių, Irinai Polukarovai, teko galimybė dalyvauti pleneruose ir dėl to moteris sakė nesigailinti.

„Gaudau kiekvieną išsakytą mintį, – džiaugėsi I.Polukarova. – Užsiėmimus vedantis dailininkas moka bendrauti su žmonėmis, paaiškinti, sustoti tada, kai mato, kad mes jau nebesuprantame. Žmogus gali turėti žinių, bet jis ne visada moka perteikti jas, paaiškinti taip, kad kiti, kurie viską pradeda nuo nulio (ir ypač kai jau nejaunas protas, kuris ne taip greitai pagauna viską), žingsnis po žingsnio kažką gautų.“

Irina į Lietuvą atvyko iš Peterburgo, kai jai buvo 24 metai. „Buvo sunkūs laikai: neturėjau draugų, reikėjo kažkur išlieti susikaupusią energiją, tuomet pradėjau piešti“, – prisiminė moteris.

Pirmasis jos piešinys gimė pasinaudojus vaikams skirtomis piešimo priemonėmis. Praktinių įgūdžių gavo ir internetu, tačiau tokie mokymai, anot Irinos, turi minusų – nematai atspalvio. Naudingiau, kai mokymasis vyksta „gyvai“, dalyvauja žmonių, kurie turi daugiau patirties. Ja galima dalytis.

I.Polukarovai užsiėmimų esmė – „atrakinti smegenis“. Anot dalyvės, „būna, kad turime nemažai patirties ir žinių, bet tai kažkur užrakinta septyniomis spynomis. Reikia atsipalaiduoti ir visa tai „atrakinti“.

Diskusijos – svarbu

Projekto dalyvius džiugina tai, kad užsiėmimų metu galima užduoti klausimų iš skirtingų dailės sričių, taip pat galimybė diskutuoti, išsakyti savo nuomonę.

„Labai įdomu klausytis žmonių, kurie žino mažiau, nes jie dar vertina iš vartotojo pozicijos, – sako užsiėmimų dalyvė Jevgenija Škaliova. – Kai kiti išsako savo nuomones, tu pasidarai kažkokią bendrą išvadą.“

J.Škaliova studijuoja šiuolaikinį meną ir medijas. „Klaipėdoje labai skirtingai rengia dailininkus, – paklausta, ar šiuose užsiėmimuose randa tai, ko dar nežinojo, atsakė Jevgenija. – Tiesą sakant, aš čia daug daugiau gaunu nei kur kitur. Labai tiksliai pateikiami techniniai dalykai, kurių nežinojau. Tai, ko trūko, radau čia.“

Diskusijų nauda neabejoja ir edukacinių užsiėmimų vadovas Tadas Dromantas. Dailininką nustebino ir dalyvių kūrybiškumas, ir noras sužinoti daugiau, vidinė žmonių motyvacija. „Tai rodo ypatingą publikos dėmesį tokiai vaizduojamojo meno išraiškai, kuri perteikia ne abstrakčias meno idėjas, o konkrečios vietos ir laiko estetines pajautas“, – teigė T.Dromantas.

Menininkas pastebėjo, kad žmones domina skirtingi tapybos aspektai. Daugiausia – technologinio pobūdžio: nuo ko pradėti, kaip modeliuoti formą, kaip komponuoti ir pan. Kaip ir visiems pradedantiesiems, anot jo, šie ir panašūs klausimai kyla natūraliai, nes tai baziniai tapybos elementai, kurie lemia kūrybinio darbo sėkmę.

Projektą „Krašto ženklai“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Kultūros ministerija, uždaroji akcinė bendrovė „Mūsų laikas“ ir Klaipėdos miesto savivaldybė.

Klaipėdos koncertų salės pristatoma „Permainų muzika“, anot festivalio rengėjų, – tai, kas geriausia, vertinga ir tikra: unikali Heinerio Goebbelso instaliacija-spektaklis „Stifterio daiktai“, stulbinantis Niujorko energijos pliūpsnis „Bang on a Can All-Stars” koncerte, Steave’o Reicho liaupsės šiuolaikiniam miestui Klaipėdos kamerinio orkestro programoje, intriguojantis Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro „Koncertų koncertas“, Davido Lango hipnozės seansas su choru „Jauna muzika“ ir pianistu Petru Geniušu, įkvepiantys susitikimai su garsiais užsienio kūrėjais H.Goebbelsu ir D.Langu, Lietuvos muzikologų konferencija, aktualizuojanti reformacijos ir Klaipėdos krašto temą. 13-ąjį kartą rengiamas festivalis „Permainų muzika“ vyks rugsėjo 7 – spalio 7 dienomis.

Kvapą gniaužiančios erdvės

Rugsėjo 7 ir 8 dienomis Klaipėdos „Švyturio“ arenoje bus pristatyta instaliacija-spektaklis „Stifterio daiktai“. Tai H.Goebbelso kompozicija penkiems fortepijonams be pianistų, pjesė be aktorių, performansas be atlikėjų, kitaip tariant, tai projektas be dalyvių. Čia pagrindiniais veikėjais tampa šviesa, vaizdai, ūžesiai, garsai, balsai, vėjas ir dulksna, vanduo ir ledas. Tai kvietimas publikai įžengti į kvapą gniaužiančią erdvę, kupiną garsų ir vaizdų, kvietimas regėti ir klausytis. Pasaulinio pripažinimo sulaukęs kūrinys bus rodomas pirmąkart ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Rugsėjo 4 d. Klaipėdos koncertų salėje vyks susitikimas su jo autoriumi vokiečių režisieriumi ir kompozitoriumi H.Goebbelsu.

„Miesto gyvenimas“, Klaipėdos koncertų salėje skambėsiantis rugsėjo 29-ąją, – tai liaupsės šiuolaikiniam miestui, kurias gieda žymaus amerikiečių minimalisto S.Reicho kūrinys, pritaikytas kameriniam ansambliui ir skaitmeniniu būdu sumodeliuotiems miesto garsams. S.Reicho „Miesto gyvenimas“ užbaigs Klaipėdos kamerinio orkestro koncerto programą, kurią pradės kitas jo kūrinys – „Duetas“. Jo solo partijas grieš smuikininkės Dalia Dėdinskaitė ir Teodora Morta Ajauskaitė. Amerikiečių eksperimentatoriaus J.Cage'o kūrinyje “Credo in us”, be fortepijono ir mušamųjų instrumentų, dar bus naudojami įrašytų klasikinių kūrinių, radijo laidų fragmentai. Prancūzo E.Sejourne Koncerto vibrafonui ir šiemet 60-mečio jubiliejų mininčio lietuvio A.Malcio Koncerto fortepijonui solines partijas gros šiandienos ritminei muzikai neabejingi solistai Pavelas Giunteris ir Guoda Gedvilaitė. Programą diriguos šiuolaikinės kūrybos entuziastas Mindaugas Piečaitis.

Koncertiniai susitikimai

„Koncertų koncertas“ spalio 4-ąją žada net tris įtaigius koncerto žanro kūrinius, atliekamus trijų talentingų solistų ir Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro. Tą vakarą prie dirigento pulto stovės Latvijos nacionalinės operos vyr. dirigentas Martinas Ozolinis Z.Bružaitės Koncerto altui ir simfoniniam orkestrui „Pabudimas“ bei S.Prokofjevo „Sinfonia Concertante“ violončelei ir simfoniniam orkestrui solo partijas grieš Romualdas Romoslauskas ir Povilas Jacunskas. Hanoveryje gyvenantis pianistas Gintaras Januševičius atliks G.Gershwino Koncertą fortepijonui ir orkestrui.

Harmoningi ir skambūs Vaclovo Augustino vadovaujamo choro „Jauna muzika“ balsai, hipnotizuojanti amerikiečių kompozitoriaus postminimalisto D.Lango muzika bei maestro Petro Geniušo kalbinamo fortepijono garsų magija. Visa tai darniai susijungs koncertinėje programoje „Nes meilė stipri...“ spalio 6-ąją. Garbingas festivalio svečias ir šios programos akcentas D.Langas – aistringas ir išradingas šiuolaikinės muzikos kūrėjas, nuolat plečiantis įprastus muzikos žanrų rėmus ir brėžiantis naujus horizontus. Prieš koncertą vyks susitikimas su juo.

Niujorko kultūros ambasadoriai

Kultinis amerikiečių ansamblis „Bang on a Can All-Stars”, šiemet minintis 30 metų sukaktį, atvyks į Klaipėdą, kad jubiliejine programa „Kelyje“ spalio 7-ąją pristatytų naujausią savo įkūrėjų ir meninių lyderių M.Gordono, D.Lango ir J.Wolfe muziką. „Bang on a Can All-Stars” visame pasaulyje garsėja savo nepaprastai dinamiškais pasirodymais ir įdomios dabarties muzikos įrašais, kuriuose nebelieka ribų tarp klasikos, džiazo, roko, world ir eksperimentinės muzikos. Ansamblis laikomas vienu žymiausių Niujorko kultūros ambasadorių, 2005 m. pripažintas geriausiu Amerikos ansambliu, o jo lyderiai  M.Gordonas, D.Langas ir J.Wolfe – vienais garsiausių postindustrinės muzikos kūrėjų.

Spalio 7-ąją  Klaipėdos koncertų salėje taip pat vyks Lietuvos muzikologų konferencija, kurioje šalies muzikologai ir svečiai iš užsienio aktualizuos liuteronybės kultūrinį paveldą ir jo impulsus, savaip paveikusius muzikos istorijos raidą. Reformacijos 500-osios metinės – puiki proga tai aptarti dramatiškų istorinių pervartų mieste, Mažosios Lietuvos, kuri padovanojo iškilių kultūros vardų, širdyje. Konferenciją rengia Lietuvos kompozitorių sąjungos muzikoologų sekcija, bendradarbiaudama su Klaipėdos koncertų sale.

Pavasario lygiadienis – kovo 21 d., kai diena susilygina su naktimi, iš senų senovės lietuviams buvo svarbi šventė. Iškentę rudens darganas, juodos žiemos šaltį ir tamsą pagaliau įžengiame į pavasarį. 

Dabar šią šventę Lietuvoje mažai kas švenčia. Tradicijos  ištrintos iš kultūrinės atminties. Viena iš seniausių pavasario lygės tradicijų – dainavimas. Mūsų protėviai dainuodavo nuolat: darbus dirbdami, švęsdami šeimos ir kalendorines šventes. Ypatingas džiaugsmas žmogaus širdį užliedavo pavasarį, o tą džiaugsmą geriausiai galėjo perteikti daina.

Odei pavasariui bibliotekoje ir buvo surengtas jaukus dainuojamosios poezijos vakaras. Pieskynų giesmes pagal Sigito Gedos, Emilijos Liegutės, Vlado Braziūno ir Justino Marcinkevičiaus eiles dzūkų tarme dainavo Daiva Ignatavičienė, jai pritarė neprilygstamas folkloro ansamblis „Kuršių ainiai“. Žaismės ir geros nuotaikos į dzūkų vakarą įliejo  bardų Jono Baltoko ir Alvydo Stalaučinsko duetas „Gerąja prasme“.

Dzūkai šiam vakarui parūpino prašmatnių vaišių: grikinės babkos ir gaivios beržų sulos.

Ja „kalbėti“ drąsiau

Rimanto kelias fotografijos link prasidėjo dar vaikystėje. Kaip ir visi kaimo berniukai, jis svajojo tapti „šoferiu“ – pauostyti benzino kvapo kaime buvo ne kasdien prieinama prabanga. Tad kaip čia nenorėsi?! Vis dėlto Rimantas visada labiau norėjo būti rašytoju, menininku.

Ir viena, ir kita išsipildė su kaupu. Tik ne iš karto.

Pirmiausia reikėjo užbaigti rimtus agronomijos mokslus, kaip pats sakė, susipažinti su dialektinio materializmo pagrindais, ir tik vėliau grįžti prie menų.

R.Petrikas yra žodžio meistras ir galbūt galėtų stovėti vienoje gretoje su  R.Granausku,  J.Apučiu ir kitais, Lietuvos kaimo ilgesį apdainuojančiais rašytojais, jei tik kas būtų stumtelėjęs, padrąsinęs, privertęs ištraukti rankraščius į dienos šviesą. Pačiam vis pritrūksta drąsos. Taip jautriai, taip įtaigiai žodžiu perteikti į širdį įkritusius vaizdus geba tikrai ne kiekvienas.

Bet rašiniai stalčiuje liko gal ir todėl, kad Rimantas pasirinko kitą raiškos būdą – fotografiją. Ja „kalbėti“ buvo drąsiau. Nereikia primesti savo nuomonės, iki galo apnuoginti širdies. Paleidi savo sukurtą vaizdą į pasaulį – ir žinokitės, galvokite, ką norite. Patys kurkite istorijas.

Grynoji ir „netikroji“

Dvejus metus Rimantas studijavo  fotografiją Maskvos sąjunginiame neakivaizdiniame menų universitete.  Pos studijų su fotoaparatu jau nebesiskyrė.

Galima būtų teigti, kad R.Petrikas yra grynosios fotografijos šalininkas, jo kūrybiniame archyve sukauptas neįkainojamas nespalvotos klasikinės fotografijos lobynas, sukurta įspūdingų portretų galerija. Tačiau greta rimtosios fotografijos Rimanto kūryboje gražiai dera ir „netikroji“– piktorealistinė.

Dar studijuodamas menus Maskvoje Rimantas perprato paslaptį, kad ne retas dailininkas, iš natūros tapydamas peizažą ar jūrą, ima ir kurioje nors drobės vietoje prideda žuvėdrą ar debesų, kurių tikrumoje tuo metu nė nebuvo. „Negi dailininkas dabar ims ir sėdės pajūryje kokias dvi dienas belaukdamas, kol debesėlis koks teiksis pasirodyti? Ne, žinoma, nelauks – ims ir pripaišys. Ir niekas jo už tai nebars. Tai kodėl fotografas negali to paties daryti?“ – svarstė jis.

Ėmė ir pabandė.

Vaizdų kolekcininkas

O prasidėjo viskas nuo vaizdų kolekcionavimo.

„Einu štai kur nors ir pamatau: oho, kokie gražūs debesys! Juos nufotografuoju. Einu ir pamatau: ve, koks upeliūkštis! Negi praeisi nenufotografavęs? Taip ir fotografuoju gražius saulėlydžius, praskrendančius paukščius, rytmetinius rūkus, žydėjimus. Negi viską išvardysi? Visa tai kompiuteryje susidėlioju į vadinamus vokelius su atitinkamais užrašais. Atėjus žiemai, kai daugiau laisvo laiko ir nesinori po laukus trankytis, iš tų atsargų dėlioju „savo“ vaizdus. Juk beveik nebūna, kad fotografui vienu metu pasitaikytų ir gražus upelis, ir gražūs debesys virš jo. Bet su „Photoshopu“ tuos iš anksto nufotografuotus debesis pridėti visai nesunku. Kai sugebi“, – dėstė parodos autorius.

Štai taip R.Petrikas ir sudėlioja savo įspūdingus fotokoliažus.

„Seniau tokiu būdu sukurtos nuotraukos buvo vadinamos montažais, vėliau, atsiradus skaitmenai ir „Photoshopui“,  tokių montažininkų vis daugėjo, o jų netikros fotografijos imtos vadinti manipuliacijomis“, – priminė menininkas.

Tačiau savo kūrybinių bandymų Rimantas nevadina manipuliacijomis ir sako, kad to daryti tiesiog nesugeba: „Manipuliuotos nuotraukos yra tos, kurios „Photoshopu“ padaromos „nuo nulio“ – iš įvairių nuotraukų iškerpami vaizdai ir sudėliojami pagal kūrėjo fantaziją. Aš tiek tos fantazijos neturiu, bet mėgstu realistinius vaizdus paversti meniniais. Kaip man pavyksta, nežinau, tegul apie tai sprendžia parodos lankytojai.“

Pasinaudojo proga

2016-ieji šalyje buvo paskelbti Bibliotekų metais. 60 respublikos viešųjų bibliotekų dalyvaudamos renginiuose, pačios organizuodamos įvairias veiklas, siekė praplėsti ribas, išeiti iš fizinės bibliotekos sienų, stiprinti vaidmenį visuomenėje ir taip prisidėti prie pagrindinio Bibliotekų metų tikslo – telkti bendruomenę, pristatyti ir populiarinti paslaugas, skatinti skaitymą ir formuoti teigiamą požiūrį į jį.

Viešoji biblioteka stengėsi sumaniai išnaudoti plačiau atsivėrusią informacinę erdvę, be įprasto darbo vykdė daug naujų veiklų, praplėtė paslaugų ratą. Nemenko susidomėjimo sulaukę viešosios bibliotekos renginiai įtraukė skirtingas vartotojų grupes – tiek vaikus, tiek jaunimą, tiek senjorus.

"Nepaisant gyventojų mažėjimo Klaipėdoje, pernai bibliotekos lankytojų skaičius augo. Tai lėmė įgyvendintų projektų įvairovė ir gausa bei galimybė naudotis elektroniniu bibliotekos katalogu: sužinoti, kurioje artimiausioje bibliotekoje yra ieškomas leidinys, užsisakyti, rezervuoti ir ieškoti informacijos iš namų", – teigė viešosios bibliotekos direktorė Bronislava Lauciuvienė.

Stebino renginių gausa

Pernai surengta per 800 kultūrinių-edukacinių renginių, kuriuose dalyvavo apie 20 tūkst. lankytojų. Įspūdingi ir kiti statistiniai skaičiai: 2016 m. bibliotekos paslaugomis pasinaudojo 410 tūkst. fizinių ir 320 tūkst. virtualių lankytojų, kuriems išduota 730 tūkst. vienetų dokumentų.

"Todėl nenuostabu, kad garsiai suskambėjome įvairiomis formomis. Pavyko praplėsti bibliotekos erdves – išeiti į gatves, daugiau bendrauti su žmonėmis, pristatyti savo siūlomas paslaugas. Biblioteka privalo galvoti, kaip tapti reikalingai ir svarbiai savo skaitytojams, bei atsiliepti į šių dienų aktualijas", – įsitikinusi B.Lauciuvienė.

Viešoji biblioteka ir toliau organizavo tradicinį miesto renginį "Klaipėdos knyga", skirtą pagerbti leidėjus, tęsė vasaros kultūrinę renginių programą "Pėdink į Girulius", veikė klaipėdiečių pamėgta vaikų vasaros stovykla "Žalioji biblioteka".

Taip pat dėl finansuojamų projektų, kurių vertė – 51,6 tūkst. eurų, buvo įgyvendintos naujos iniciatyvos: įkurta "Ateities laboratorija 3D" jaunimui, organizuojami bepiločių skraidyklių valdymo mokymai, atidarytos viešosios knygų lentynėlės miesto autobusų stotelėse, sukurti Klaipėdos kultūrą reprezentuojantys papildytos realybės atvirukai, įrengtos "Šeimos istorijos išsaugojimo dirbtuvėlės", ant nekilnojamojo kultūros paveldo objektų pritvirtinti QR kodai, leidžiantys išmaniai susipažinti su pastato istorija, bei didelio gyventojų susidomėjimo sulaukusi "Interaktyvi bibliotekos palapinė" Karlskronos aikštėje.

Buvo užbaigtas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kartu su Lietuvos bibliotekomis trejus metus vykdomas projektas "Bibliotekos pažangai 2".

Pasitelktos technologinės ir edukacinės naujovės, tokios kaip 3D spausdintuvas, bepilotės skraidyklės, virtuali ir papildyta realybė, įtraukė daugiau jaunimo, ugdė jo kūrybiškumą. Pastebima, kad sustiprėjo įstaigos ryšys su vietos bendruomenėmis.

Didėjo finansavimas

Praėjusiais metais biblioteka nupirko 9 967 knygų, 500 skaitmeninių dokumentų, 113 pavadinimų periodikos. Naujiems leidiniams įsigyti išleido 90,7 tūkst. eurų, iš kurių 47 tūkst. eurų – iš uostamiesčio biudžeto. Dėl to, kad savivaldybė jau daug metų leidiniams įsigyti skiria nemažas sumas, Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos fondai geriau atnaujinti nei kitų viešųjų bibliotekų.

"Plačiau išskleisti fantazijos sparnus leido ir bibliotekos veiklai padidintas savivaldybės finansavimas. Iki 2016 m. renginius rengdavome tik iš savarankiškai paruoštų ir gavusių finansavimą projektų, o pernai iš biudžeto renginiams gavome 9,8 tūkst. eurų. Jie buvo panaudoti susitikimams, vakarams, akcijoms. Organizuoti renginius padėjo gausus partnerių būrys. Jiems esame labai dėkingi", – akcentavo B.Lauciuvienė.

Surinkta apie 5 tūkst. eurų paramos iš įmonių ir fizinių asmenų. Didžioji šių lėšų dalis panaudota patalpoms atnaujinti.

Davė gerų rezultatų

Pernai atliktos apklausos apie Klaipėdos kultūrinį gyvenimą rezultatai maloniai nustebino viešosios bibliotekos darbuotojus.

Tyrimu bandyta sužinoti, koks yra realus uostamiesčio kultūrinės situacijos vaizdas, kokie yra pačių žmonių poreikiai ir jų kultūrinis skonis.

Duomenų analizę parengęs Klaipėdos universiteto Socialinių pokyčių studijų centro direktorius Liutauras Kraniauskas įvardijo palankiausiai vertinamas uostamiesčio kultūros įstaigas. Į šį penketuką pateko ir miesto viešoji biblioteka.

Vertina savo darbuotojus

Pasak B.Lauciuvienės, minėto tyrimo rezultatai įrodė, jog turininga projektinė veikla davė teigiamų rezultatų. Miestiečiai ne tik gerai vertina įstaigos darbą, bet joje praleidžia vis daugiau savo laiko.

Prie to daug prisideda ir bibliotekos darbuotojos, be kurių įstaiga būtų nyki ir negyva.

"Tai mums – svarbus pagyrimas. Vadinasi, žmonės myli bibliotekas. Tačiau net ir patogi infrastruktūra, gražiausios patalpos bei moderniausios technologijos yra nieko vertos be savo veiklą mylinčio žmogaus. Mūsų darbuotojos – atsidavusios ir kūrybingos moterys, kurios mėgaujasi tuo, ką daro. Bibliotekininko darbas nėra tradicinis, verčia nuolat tobulėti, mokytis. Todėl šie žmonės mums – didžiausias turtas", – neabejojo bibliotekos direktorė.

Programoje: žemaitiška intermedija. šiuolaikinių autorių kūryba, autentiškos bardo Napoleono Reimonto-Laumiškio atliekamos dainos.

Visa tai susirinkusiems pristatys Skuodo rajono literatai, respublikinių tarmiškų kūrybos konkursų laureatai ir prizininkai, Lietuvos humoro sambūrio „Juokis“ dalyvė, humoro grupė „Kvietkas“ bei kiti savo etninio identiteto puoselėtojai.

„Vaikams bus smagu palikti savo potėpį“ – sako bibliotekos savanorė. Vaikai kviečiami registruotis tel. 314719.

2015 metais patvirtinta Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos akreditacija priimti savanorius, dalyvaujančius Europos savanorių tarnybos (EST)  projektuose. Pagal Erasmus + programą  italė Martina Ordinė ir armėnė  Tetevik Tadevosyan savanorėmis  bibliotekoje dirba  jau 6 mėnuo. Į Lietuvą atvykusios įgyti naujų įgūdžių ir patirčių, merginos sėkmingai įsijungė į bibliotekos kolektyvą ir savo žiniomis bei talentais dalinasi su klaipėdiečiais. Tetevik talkina bibliotekos darbuotojoms organizuojant kompiuterinio raštingumo kursus rusų kalba vyresniojo amžiaus žmonėms. Įžvalgia fotografės akimi fiksuoja bibliotekos ir miesto gyvenimą, ir jau spėjo Meno skyriuje suorganizuoti savo fotografijų parodą. Martina pagrąžino sienas Jaunimo skyriuje (Tilžės g. 9), kur jai talkino Balsio meno mokyklos moksleiviai, o Vaikų skyriaus sienų dekoravimas – antrasis  jos projektas. Ypač Martinai patiko klaipėdiečius mokyti italų kalbos. Ji nustebusi, kad 15 kursuose dalyvavusių lietuvių taip greitai prakalbo itališkai. Pati Martina po specialiai savanorėms organizuotų lietuvių kalbos kursų ir 6 mėnesių bendravimo tik pradeda suprasti, apie ką kalbame. 

Dalyvavimas tarptautiniuose savanorių tarnybos projektuose – puiki galimybė jaunimui įgyti naujų įgūdžių, susipažinti su kitomis kultūromis, išbandyti save. Martina sako: „ Esu menininkė, be to esu kovotoja už savo svajones, todėl atsidūriau Lietuvoje“. Savanorių judėjimas populiarėja ir Lietuvoje. Norint tapti EST savanoriu, pirmiausia rekomenduojama kreiptis į artimiausią savanorius siunčiančią organizaciją Lietuvoje ir kartu ieškoti priimančios organizacijos užsienyje.

Biblioteka, bendradarbiaudama su Jaunimo savanoriškos veiklos centru „Deineta“, savanorius iš Lietuvos priima ne pirmus metus. Priimti svečius iš tolimų šalių buvo naujas iššūkis. Savanorės  Martina ir Tetevik pateisino bibliotekos lūkesčius.

Jame 15 val. organizuojama atidarymo šventė „Knygos sugrįžta”. Ištraukas iš literatūros kūrinių skaitys aktorė Nijolė Sabulytė, išilgine fleita muzikuos Gintaras Vainutis.

Bus pagerbti aktyviausi bibliotekos skaitytojai, dalyvaus bendruomenės nariai, savivaldybės atstovai, bibliotekininkai. Miesto biblioteka šventėje laukia esamų ir būsimų skaitytojų, bibliotekos ištikimiausių draugų ir partnerių.