Klaipėdos kamerinis orkestras savo gerbėjus nuolat stebina drąsiais ir unikaliais programų sumanymais. Šįkart jis pasiryžo nerti į iki šiol netyrinėtas indų klasikinės muzikos gelmes. Būsimame koncerte klaipėdiečių kolektyvo atlikime pirmąkart suskambės indų ragos. Pagal solisto I. Khano pateiktą muzikinę medžiagą jų aranžuotę styginių orkestrui sukūrė Rimantas Giedraitis.

Indų ragos – tai išplėtotos indų klasikinės muzikos kompozicijos, kuriamos pagal tam tikra derme pagrįstą melodinį modelį. Meistriškai atliekama raga sukuria ypatingą emocinę atmosferą, padedančią klausytojui patirti vieną iš devynių estetinių emocijų – rasų.

Indų ragos atliekamos klasikiniais indų muzikos instumentais, tarp kurių būtinai yra sitaras ir tabla.

Sitaras – vienas žinomiausių ir populiariausių indų muzikos instrumentų. Jis primena didelę ir ilgakaklę styginių šeimos atstovę liutnią. Skambaus ir dainingo tembro sitaru atliekama Šiaurės Indijos klasikinė, indų kino filmų bei populiarioji muzika. Nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio sitaras naudojamas ir Vakarų džiazo bei roko muzikoje. Sutinkamos kelios šio instrumento modifikacijos, kurios skiriasi korpuso dydžiu, stygų skaičiumi ir diapazonu, apimančiu nuo dviejų su puse iki trijų oktavų. Sitaru grojama sėdint ant žemės, stygas užgaunant iš vielos išlankstytu plektru, užmautu ant dešinės rankos smiliaus.

Tabla – Indijoje ir šalia jos esančiose šalyse paplitęs mušamasis instrumentas, savo išvaizda ir tembru primenantis bongus. Tai du skirtingo tembro ir dydžio būgnai, kuriais grojama naudojant įvairias pirštų ir delnų konfigūracijas.

Kompozitorius ir atlikėjas I. Khanas atstovauja garsiajai Sikar gharana muzikos mokyklai, suteikusiai daug stiprybės Indijos klasikinei muzikai. Groti sitaru jis pradėjo dar vaikystėje ir perėmė geriausias kultūrines tradicijas iš savo muzikalios šeimos – senelio, tėvo ir dėdžių. Pirmasis I. Khano viešas pasirodymas koncerte įvyko, kai jam buvo tik 12 metų. Nuo to laiko atlikėjas daug koncertuoja Indijoje ir užsienio šalyse: Vokietijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Olandijoje, Tailande, Kambodžoje, Malaizijoje, Laose ir kitur. Sitaristui teko koncertuoti net princui Čarlzui, dabartiniam Jungtinės Karalystės monarchui Karoliui III, kai prieš daugelį metų jis lankėsi Radžasthane (Pietų Indija).

Per ilgus intensyvaus darbo metus, kūrybingai analizuodamas ir gilindamasis į ilgaamžes savo tautos muzikos tradicijas bei subtilybes, I. Khanas sukūrė savitą grojimo stilių. Jis pasižymi puikiu melodijos (sur) ir ritmo (laya) pojūčiu. Sitaristas reiškiasi ne tik klasikinės muzikos srityje: savo unikalaus instrumento skambesiu praturtina populiarios muzikos atlikėjų pasirodymus ar kino muzikos garso takelius. Jis taip pat yra kompozitorius, išleidęs kelis savo kūrybos albumus.

I. Khanas bendradarbiauja su įvairiais indų muzikos atlikėjais – vokalistais ir instrumentalistais, tarp kurių yra būsimame koncerte tabla grosiantis S. Husainas Kawa.

Palydėkime festivalį ir pasinerkime į užburiantį egzotiškos muzikos skambesį!

Įgauna didesnį pagreitį

Chorinės muzikos entuziastai, tikėtina, jau pastebėjo, kad choro „Aukuras“ veikla su nauju vadovu T. Ambrozaičiu priešakyje įgauna vis didesnį pagreitį.

Atsakingai baigiama formuoti kamerinio choro sudėtis – koncerte klausytojai išgirs vieningai skambančius 22 dainininkų balsus.

Su kolektyvu dirba chormeisterė Dovilė Kirdaitė bei pianistė-koncertmeisterė Aušra Valentienė, kuri su fleitininke Anita Barlote koncerte muzikuos ir kaip solistė.

Klaipėdiečio T. Ambrozaičio meninė veikla skleidžiasi ne tik uostamiestyje, bet žymiai plačiau.

Jis mokėsi choro dirigavimo Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijoje, vėliau studijas tęsė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kur įgijo meno licenciato laipsnį bei magistro laipsniu baigė simfoninio ir operinio dirigavimo studijas.

Įdomu, kad savo profesinio kelio pradžioje T. Ambrozaitis jau buvo susijęs su Klaipėdos koncertų sale.

Nuo chormeisterio iki dirigento

2003–2009 m. T. Ambrozaitis dirbo Klaipėdos choro „Aukuras“ chormeisteriu, 2005–2009 m. – Klaipėdos kamerinio orkestro dirigentu.

Jo sugrįžimas įvyko 2022 m. rudenį, kai dirigentas laimėjo konkursą Klaipėdos choro „Aukuras“ meno vadovo pareigoms užimti.

Svarbi T. Ambrozaičio kūrybinės veiklos sritis – vadovavimas chorams.

Keletą metų jis dirbo Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ meno vadovu ir vyriausiuoju dirigentu, iki šiol vadovauja Klaipėdos berniukų ir jaunuolių chorui „Gintarėlis“.

T. Ambrozaitis ne kartą buvo Lietuvos dainų šventės metu vykstančios dainų dienos vyriausiuoju dirigentu.

Jis taip pat dirba vyriausiuoju dirigentu Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre.

„Aukuras“ gali pasigirti ilgamete istorija, o šie metai chorui – jubiliejiniai.

Rudenį kolektyvas ruošiasi minėti 30-ąsias kūrybinės veiklos metines. Choras susibūrė 1993 m. choro dirigentų Alfonso Vildžiūno ir Vladimiro Konstantinovo iniciatyva.

Nuo 1996 iki 2012 m. rugpjūčio jam vadovavo A. Vildžiūnas. Profesionalai vertina turtingą ir sodrų choro skambesį, gerą intonaciją bei dėmesį moderniems, techniškai sudėtingiems kūriniams, kuriuos jis atlieka su dideliu entuziazmu.

„Aukuras“ yra keturiolikos tarptautinių konkursų laureatas. Jo koncertinėje biografijoje – šimtai koncertų ne tik Lietuvoje, bet ir Tailande, Izraelyje, Kanadoje, JAV, Meksikoje, daugelyje Europos šalių.

Nematerialaus paveldo šedevras

Nėra abejonių, kad Lietuva, Latvija ir Estija turi ypatingą ryšį su chorine muzika. Užtenka paminėti valstybes vienijančią dainų švenčių tradiciją, kuri 2003 m. UNESCO pripažinta Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevru.

Su ja susiję ir šio koncerto kompozitoriai bei atlikėjai.

Programa „Da Pacem...“ sujungs gražiausią Baltijos šalių kompozitorių chorinę muziką, kurią sukūrė žymiausi dabarties autoriai, jau pelnę ir pasaulinį pripažinimą.

Pasak T. Ambrozaičio, jų meninis vaizdinys yra dvasinio žmogaus pasaulio atspindys šiandienoje, gyvendamas chaotiškame dabarties pasaulyje žmogus ieško dvasinės ramybės ir darnos.

Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje skambės daug žymių kūrėjų muzika – J. Naujalio, V. Miškinio, V. Augustino, Vidmanto Bartulio, Zitos Bružaitės.

Mūsų artimą ryšį su latvių kūrėjais atskleis kūriniai, kuriuos parašė Ērikas Ešenvaldas ir P. Vaskas.

Estijai atstovaus jų muzikos legenda – kompozitorius A. Pärto, kurio kūrinys „Da Pacem“ įkvėpė ir visos programos pavadinimą.

Chorinės muzikos gerbėjai kviečiami pasisemti ramybės choro „Aukuras“ koncerte.

Jaunosios kartos dirigentas

Lietuvos kameriniam orkestrui diriguos vienas ryškiausių jaunosios kartos dirigentų A. Morkūnas-Budrys.

Šveicarijoje ir Norvegijoje studijavęs, Helsinkyje meistrystę toliau tobulinantis muzikas savo veikla stengiasi keisti orkestro įvaizdį, praplėsti jo suvokimo ribas.

Taip dirigentui kilo idėja rengti Tarptautinį kompozicijų simfoniniam orkestrui konkursą „Future Symphony“.

Atlikėjas džiaugiasi jaunų, talentingų ir entuziastingų dirigentų gausa pasaulyje.

Nekyla abejonių, kad apie jį Lietuvos muzikų bendruomenė su laiku kalbės vis daugiau.

Šalia jauno ir perspektyvaus dirigento – septintą dešimtmetį skaičiuojantis Lietuvos kamerinis orkestras.

Jis įkurtas profesoriaus Sauliaus Sondeckio, o 2008 m. meno vadovu ir dirigentu tapo žymus smuikininkas virtuozas Sergejus Krylovas.

Šiandien orkestro gastrolių maršrutuose užfiksuotos beveik visos Europos šalys, Šiaurės ir Pietų Amerika, Pietų Afrikos Respublika, Japonija, Kinija, Australija.

Orkestro koncertų programose, šalia baroko ir klasicizmo šedevrų, svarbią vietą užima šiuolaikinės muzikos interpretacijos, kolektyvas dėmesingas ir lietuvių kompozitorių kūrybai.

Pasaulyje žinomas kūrėjas

Pirmoji koncerto dalis skirta lietuvių kompozitoriaus ir violončelininko Arvydo Malcio kūrybai.

Ji skamba prestižinėse pasaulio koncertų salėse: Niujorko „Carnegie Hall“, Paryžiaus „Théâtre des Champs Élysées“, Šanchajaus „Symphony Hall“ ir daugelyje kitų.

Kiekvienas kompozitorius yra veikiamas praeities autorių kūrybos ir su ja turi unikalų santykį.

A. Malcys teigė, kad prisimindamas W. A. Mozartą kas kartą sugrįžta į jaunystę ir tuo metu jo aplinkoje skambėjusią muziką.

Nuo klasicizmo praėjo šimtai metų, neturime galimybės patys patirti, ką reiškia kurti klasicistinę muziką to meto pasaulyje. Tačiau A. Malcys pasiryžo šiam neįprastam iššūkiui: „Norėjau parašyti taip lengvai ir bravūriškai, kaip tai darydavo Mozartas. Tai grįžimas į tonalią muziką su daugybe moduliacijų ir sekvencijų.“

Pats kompozitorius savo kūrinį kameriniam orkestrui „Žaidimai pagal MozARTą“ pristato taip: „Tai muzikinis nuotykis, muzikinė pramoga. Šiame kūrinyje atskaitos tašku pasirinkau klausytojo atmintį. Šiandien pasaulis vos įžiūrimas pro fizikines, dvasines ir fizines formas, sintetines vertybes ir daugybę klasterių, mikserių, formulių, erdvės užterštumo ir iš to kylančio chaoso.“

Apie viltis, svajones ir klystkelius

Koncertas smuikui ir styginių orkestrui – 2019 m. Lietuvos nacionalinės filharmonijos užsakymu sukurtas A. Malcio kūrinys.

Anot kompozitoriaus, šiandien įvairiausia muzika gali susilieti, ateiti iš įvairių epochų.

Modernizmui tarsi išsisėmus, laiko ribos nebėra svarbios. Visais laikais formos ir mados keičiasi, o aistros, išgyvenimai ir žmogiškasis turinys išlieka tokie patys.

Tradiciniam koncerto žanrui atstovaujantis kūrinys grindžiamas solisto ir orkestro priešprieša, kuri plėtojama akustiškai, faktūriškai ir emociškai.

Muzikinė solisto charakteristika daugiabriaunė ir daugiaplanė. Tai viso kūrinio ašis, suteikianti muzikinių ir emocinių impulsų.

Pagrindinis emocinis krūvis tenka ritmui, štrichams, dinamikos kontrastams. Pavasarį parskrendantys paukščiai „pažadino“ kompozitorių ir įdavė kūrinio formą bei tėkmę.

Ši partitūra pasižymi savotišku siužetu su monologais, dialogais, alegorijomis, kulminacijomis, dramatizmu ir lyrizmu.

„Bandžiau sukomponuoti koncertą iš daugybės fragmentų, kurie atspindėtų ir smuiko galimybes, ir nūdienos kultūrinį sluoksnį, šiandienos pulsą, žmonių viltis, svajones ir klystkelius“, – kalbėjo A. Malcys.

R. Lipinaitytės solo partija

Solo partiją A. Malcio kūrinyje atliks smuikininkė Rūta Lipinaitytė.

Mokslus Lietuvoje, Švedijoje, Prancūzijoje ir Estijoje baigusi atlikėja yra tarptautinių konkursų laureatė.

Kaip solistė ji yra muzikavusi su Lietuvos nacionaliniu, Dresdeno, Brno, Kataro filharmonijų, Kroatijos radijo ir televizijos simfoniniais orkestrais, „Kremerata Baltica“, visais pagrindiniais Lietuvos kameriniais orkestrais ir kitais kolektyvais.

R. Lipinaitytės repertuaras platus ir įvairiapusis, tačiau dažniausiai ji griežia Lietuvos kompozitorių muziką.

Koncerte išgirsime ir tikrąjį W. A. Mozartą. Skambės viena žymiausių šio kompozitoriaus simfonijų, paskutinė jo kataloge.

Ji nuotaikinga ir energinga, išsiskiria tam laikmečiui neįprasta didesne apimtimi.

Tikriausiai dėl šių priežasčių kūrinys buvo pramintas „Jupiterio simfonija“ (pagal senovės romėnų vyriausią dievą Jupiterį). Kompozitorius Robertas Schumanas ją vadino nepriekaištingu kūriniu.

Klaipėdiečiai kviečiami paklausyti mocartiškai žaismingos Lietuvos kamerinio orkestro programos.

Teatro muzikos variklis

Juos atliks LNOBT simfoninis orkestras, jo vyriausiasis dirigentas Ričardas Šumila ir operos solistės: Joana Gedmintaitė, Monika Pleškytė (sopranai), Evelina Volodkovič (mecosopranas). Koncertas „Ekspresionizmo genijai“ Klaipėdos koncertų salėje įvyks balandžio 14 d., penktadienį, 18.30 val.

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro simfoninis orkestras – teatro muzikos variklis ir spektaklių sėkmės pagrindas.

Paskutiniais metais atsinaujinęs, sustiprėjęs ir vis daugiau gerų atsiliepimų sulaukiantis kolektyvas dėl gausaus LNOBT repertuaro retai gali išvykti į gastroles.

Tačiau teatro rūmų renovacija suteikia galimybę jam atvykti koncertuoti į Klaipėdą.

Prie orkestro klestėjimo svariai prisideda LNOBT vyriausiasis dirigentas R. Šumila, šias atsakingas pareigas einantis nuo 2019 m.

Prieš tai jis buvo Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vyriausiojo dirigento asistentas, rengė spektaklius kartu su „Vilnius City Opera“.

Nesvarbu, ar tai koncertas, ar su dirigavimo profesija supažindinantis televizijos projektas, publiką pavergia maestro profesionalumas, energija ir charizma.

Beje, pirmą kartą Klaipėdos koncertų salėje R. Šumila dirigavo praeitais metais, tuomet paruošė koncertinio sezono uždarymo programą su Klaipėdos ir Šiaulių kameriniais orkestrais.

Visa puokštė žvaigždžių

Operos solistė J. Gedmintaitė didžiausiame Lietuvos teatre dirba nuo 2002 m. Per tą laiką sukurta 20 skirtingų soprano vaidmenų, pelnyta daug apdovanojimų, tarp jų – net du „Auksiniai scenos kryžiai“.

Patyrusi solistė taip pat atlieka stambios formos vokalinius-simfoninius kūrinius bei kamerinę muziką.

Jos profesinis kelias glaudžiai susijęs su uostamiesčiu: atlikėja šiltai prisimena laikus, kai mokėsi Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijoje.

Koncerte išgirsite ir sparčiai kylančias jaunas operos solistes. Sopranas M. Pleškytė greitai įsiliejo į LNOBT repertuarą, sukūrė įvairių vaidmenų ir įsitvirtino kaip viena perspektyviausių solisčių: 2019 m. ji buvo pripažinta Metų operos viltimi, o šiemet įrašyta ir tarp „Auksinių scenos kryžių“ nominantų.

Mecosopranas E. Volodkovič praeitais metais baigė magistro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, dalyvauja LNOBT operos stažuotojų programoje ir jau spėjo tapti svarbios premjeros dalimi – sukūrė Džovanos vaidmenį G. Verdi operoje „Rigoletas“.

Grožio ir jausmų sintezė

„Tai šedevras ir ne kitaip. Absoliuti grožio, jausmų ir trapumo sintezė. Viena įspūdingiausių kada nors užrašytų muzikos tėkmių. Operos grožis ir genialumas atsiskleidžia per muziką, kurioje viskas užkoduota“, – taip R. Strausso operą „Rožės kavalierius“ pristatė M. Pleškytė.

Būtent nuo šios muzikos, kurią jau girdėjo tūkstančiai LNOBT žiūrovų, prasidės šis festivalio koncertas.

2021 m. rudenį pastatytas spektaklis sulaukė daug publikos ir kritikų liaupsių, prie jų prisidėjo ir aukšto lygio solistų pasirodymai.

Pagrindinius vaidmenis kūrė šiame koncerte dainuojančios J. Gedmintaitė (Maršalienė) ir M. Pleškytė (Sofi), o mecosoprano atliekama Oktaviano partija šįkart patikėta E. Volodkovič.

Įprasta, kad operos ir baleto spektakliuose daugiausia dėmesio sulaukia veiksmas scenoje, o ne orkestro ložėje.

Tačiau po šios premjeros recenzijos įrodė, kad gali būti kitaip. Pavyzdžiui, muzikologė Jūratė Katinaitė „Rožės kavalierių“ pavadino „išbandymu ugnimi dirigentui ir orkestrui“ ir tvirtino, kad šis spektaklis yra „nauja meistriškumo pakopa, kurią įveikusi LNOBT trupė įžengė į kokybiškai naują savo istorijos tarpsnį“.

Vis dėlto koncertų salėse R. Strausso „Rožės kavalierius“ ištraukos skamba labai retai. Tai bus unikali galimybė išgirsti operos fragmentus, taip pat ir jausmingą Finalinį tercetą, kurį dievino pats kompozitorius – prašė, kad būtų atliktas jo laidotuvėse. 1949 m. šis prašymas buvo įvykdytas.

Pažintis su R. Straussu

Pažintį su R. Straussu klausytojai tęs klausydamiesi kompozitoriaus dainų, kurias su R. Šumilos diriguojamu orkestru pasikeisdamos atliks J. Gedmintaitė ir M. Pleškytė.

Skambės „Wiegenlied“ („Lopšinė“) ir „Morgen!“ („Rytoj!“).

„Simfonija – tai pasaulis“, – sakydavo G. Mahleris.

Antroje koncerto dalyje skambės šio kompozitoriaus Simfonija Nr. 5 – didelis iššūkis orkestrui ir ilgai brandinta R. Šumilos asmeninė svajonė.

„Klausydamasis šio kūrinio pamiršti laiko tėkmę, o fantastiškas finalas tiesiog gniaužia kvėpavimą“, – yra pasakęs legendinis dirigentas Herbertas von Karajanas.

Muzika atspindi tai, ką G. Mahleris išgyveno ją rašydamas 1901–1902 m. – nuo karjeros sėkmės ir išsvajotos meilės iki sukrečiančių įvykių.

„Niekas jos nesuprato. Kaip norėčiau diriguoti simfonijos premjerą praėjus penkiasdešimčiai metų po mano mirties“, – liūdnai ir pranašiškai po pirmojo simfonijos atlikimo konstatavo kompozitorius, kurio muzika pripažinimo viršūnę pasiekė 40 metų po jo mirties.

Klausytojai kviečiami pažinti ekspresionizmo genijus ir meistriškai jų kūrybą atliekančius svečius iš Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro.

Žvaigždė Klaipėdos scenoje

Savo spindinčiu sopranu koncertą praturtins Viktorija Miškūnaitė.

Viena ryškiausių Lietuvos operos solisčių studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, stažavosi Štutgarto valstybinės muzikos ir atlikimo meno aukštosios mokyklos operos studijoje.

„Ji – ne žvaigždė. Ji – spinduliuojantis deimantas, kuriuo gali džiaugtis iš arti“, – apie V. Miškūnaitę atsiliepė Vokietijos teatro legenda vadinamas režisierius Jürgenas Flimmas.

Respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatė nuo 2015 m. yra Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė, kurianti pagrindinius vaidmenis, tarp jų: Manon (J. Massenet „Manon“), Mikaela (G. Bizet „Karmen“), Violeta (G. Verdi „Traviata“), Miuzetė (G. Puccini „Bohema“), Džuljeta (V. Bellini „Montekiai ir Kapulečiai“), Maršalienė (R. Strauss „Rožės kavalierius“) ir kiti.

Manon ir Džiuljetos vaidmenys tapo lemtingi – solistė du kartus tapo „Auksinių scenos kryžių“ laureate.

Orkestrui diriguos prancūzas

Kaip prancūzų muzikos žinovas festivalyje svečiuosis dirigentas Cyrilas Diedrichas, muzikos kritikų vadinamas vienu geriausių Prancūzijos dirigentų.

Jo dirigavimas apibūdinamas kaip labai įtaigus, demonstruojantis įsigilinimą į atliekamą muziką, darantis poveikį kiekvienam klausytojui.

Prieš dirigavimą vaikystėje pažinęs fortepijoną, vėliau su pagyrimu baigęs valtornos studijas, C. Diedrichas pasuko į dirigavimą ir jau studijuodamas rinko apdovanojimus tarptautiniuose konkursuose.

Per karjerą teko vadovauti ir diriguoti įvairiems operos ir simfoniniams orkestrams.

Operos žanras labai svarbus C. Diedricho karjeroje. Jis rengė pastatymus ir dirigavo teatruose, iš jų minėtini nacionaliniai Monpeljė, Paryžiaus, Reino operos teatrai, „Opéra Comique“, Ženevos „Grand Théâtre“, Avinjono, Viši, Marselio, Nanto, Ciuricho, Lozanos, Romos operos teatrai, Olandijos nacionalinė opera, Berlyno „Deutsche Oper“, Venecijos „La Fenice“, taip pat Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras.

Būtent jis Lietuvoje statė operą „Manon“, kuri V. Miškūnaitei atnešė pirmąjį „Auksinį scenos kryžių“.

Modesto Pitrėno vadovaujamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras – vienas prestižiškiausių, brandžiausių ir žymiausių Lietuvos muzikos kolektyvų, kurio interpretacinį braižą ilgus metus formavo dabartinis orkestro garbės dirigentas Juozas Domarkas.

Kolektyvas kasmet surengia apie 50 koncertų Lietuvoje, dažnai gastroliuoja užsienyje.

Orkestrui yra dirigavusios istorinės asmenybės ir pasaulinio garso batutos meistrai, o sukauptame repertuare – tiek praėjusių epochų oratorinio bei simfoninio žanro kūriniai, tiek moderni šiuolaikinė muzika, kurios kontekste išsiskiria solidžios lietuvių kompozitorių partitūros.

Tikisi klausytojų dėmesio

Prancūzų muzikos šedevrų programoje – trys klausytojų dėmesio vertos kompozicijos.

M. Ravelio choreografinė poema dideliam orkestrui „Valsas“ pirmiausia buvo sumanyta kaip baletas, tačiau ilgainiui labiausiai pamėgta kaip simfoninis kūrinys.

Kūrinio pavadinimas kiek apgaulingas, veikiau metafora, kurios muzikoje – nelyginant valso žanro destrukcijoje – M. Ravelis įkūnijo neseniai pasibaigusio Pirmojo pasaulinio karo refleksijas.

„Valso“ pradžioje kompozitorius paliko antraštę: „Banguojantys debesys per plyšius žvelgia į šokančias poras. Po truputį debesys išsisklaido. Atsiveria didžiulė salė, kurioje sūkuriuoja gausi minia. Scena pamažu apšviečiama. Šviesos intensyvumas pasiekia fortissimo. Imperijos teismas, maždaug 1855 m.“

To paties kompozitoriaus dainų ciklas sopranui ir orkestrui „Šecherazada“ – įsimintinas kūrinys, parašytas 1903 m.

Jis laikomas vienu pirmųjų orientalistinės harmonijos eksperimentų kompozitoriaus kūryboje. Šiame dainų cikle girdėti rytietiško skambesio akcentai, tapę dažnu reiškiniu to meto kompozitorių kūryboje.

Ilgiausioje dainoje „Azija“ – bundančios Arabijos ir Indijos fantazijos nuotaikos, o dramatiška kulminacija įkūnija Kinijos pasaulį.

Dainoje apie jauną vergę „Užburtoji fleita“ pinasi liūdesys ir džiaugsmas, o paskutinėje dalyje „Abejingasis“ apdainuojamos poeto vilionės.

Koncerto finalui pasirinkta H. Berliozo „Fantastinė simfonija“, kurią būtų teisinga pavadinti psichologine poema.

Kompozitorius buvo vienas drąsiausių novatorių simfoninės muzikos istorijoje, tradicines romantikų idėjas – nusivylimą, vienatvę, asmenybės ir aplinkos konfliktą – jis įkūnydavo savo herojams kurdamas neįprastas situacijas.

„Fantastinės simfonijos“ gimimą inspiravo aistringa autoriaus meilė airių aktorei Harriet Smithson.

Vos nuskambėjus pirmiesiems kūrinio taktams, klausytojas pasineria į fantastinį nežabotų aistrų pasaulį, tarytum sapną ar spalvotas haliucinacijas.

Intriguojantys „Prancūzų muzikos šedevrai“ tikisi klausytojų dėmesio.

Skambės amerikiečių naujos kartos menininkų kūryba

„Third Coast Percussion“ narys, kompozitorius Davidas Skidmore’as pabrėžė, kad koncertas pasižymės plačiu emocijų spektru. „Koncerte skambėsiančio kompozitoriaus Steve‘o Reicho „Muzika medžio gabalėliams“ yra jaudinantis, tarsi muzikinis vaikščiojimas lynu. Autorės Jlin's „Duality“ yra saldus, bet kartu ir ilgesingas. Devonté Hyneso „Perfectly Voiceless“ užgniaužia kvapą, tačiau jame taip pat galima išgirsti ilgų, paprastų melodijų, atliekamų metaliniais vamzdžiais ir vibrafonu. O Philipo Glasso „Aguas da Amazonia“ pasižymi didžiuliu emociniu diapazonu – nuo meditacinės ramybės iki ekstazinės euforijos. Šiai programai atlikti reikia skirti daug jėgų. Tačiau būtent taip ir mėgstame koncertuoti, visą energiją atiduodami scenai“, – būsimo koncerto programą pristatė D. Skidmore‘as.

Čikagos perkusistų kvartetas pasirodymui Klaipėdoje ruošia įspūdingą dviejų dalių programą. Kaip sufleruoja pavadinimas, programos pagrindinis akcentas – amerikietiško minimalizmo guru Philipo Glasso muzika. Visą antrąją koncerto dalį užims stambus ciklinis P. Glasso kūrinys „Aguas da Amazonia“ / „Amazonijos vandenys“.

„Amerikiečių minimalizmas padarė įtaką beveik visiems muzikos žanrams, ne tik klasikinei muzikai. Šioje programoje klasikinius Steve'o Reicho ir Philipo Glasso minimalizmo kūrinius siejame su naujos kartos menininkais, kuriuos įkvėpė šis žanras. Devonté Hynes yra popmuzikos atlikėjas, Jlin – elektroninės šokių muzikos prodiuserė, aš esu klasikinės muzikos kompozitorius, bet mums visiems įtakos turėjo Philipo Glasso ir Steve‘o Reicho muzika“, – pasakojo D. Skidmore‘as.

Pirmoje koncerto dalyje skambės P. Glasso muzikos įkvėpta kitų minimalistų kūryba. Tarp jos bus kito garsaus amerikiečio Steve’o Reicho kūrinys „Music for Pieces of Wood“ / „Muzika medžio gabalėliams“. Kompozitorius nurodo tikslų kiekvieno medžio tašelio tono aukštį – tai vieninteliai kūrinyje naudojami instrumentai. Kiekvienas atlikėjas, prieš įsiliedamas į bendrą faktūrą, demonstruoja savąją šios formulės versiją.

Pirmoje koncerto dalyje taip pat skambės Jlin „Duality“ / „Dvilypumas“ iš 7 dalių ciklinio kūrinio „Perspective“ / „Perspektyva“, Devontés Hyneso „Perfectly Voiceless“ / „Tobulai nebylus“ ir grupės nario Davido Skidmore'o „Torched and Wrecked“ / „Padegtas ir sudaužytas“.

Plečia klasikinės muzikos sampratos ribas

Nuo 2005 metų gyvuojantis „Third Coast Percussion“ garsėja pasirodymais, kuriuose atsiskleidžia tiek klasikinės muzikos patirtis, tiek eksperimentiniai atradimai. Ansamblyje groja David Skidmore, Robert Dillon, Peter Martin ir Sean Connors. Perkusininkų kvartetas 2017 m.  laimėjo „Grammy“ apdovanojimą Geriausio ansamblio atlikimo kategorijoje už Steve’o Reicho kūrinių perkusijai albumą. 2022 m. jis buvo dar kartą nominuotas „Grammy“ apdovanojimui už du kūrinius, kurie skambės būsimame koncerte Klaipėdoje.

Ansamblis ne tik koncertuoja su pripažintomis klasikinės scenos asmenybėmis, bet ir dirba su Franko Lloydo Wrighto fondo architektais, „Hubbard Street Dance Chicago“ trupės šokėjais, taip pat su „indie“ roko muzikantais, rengia edukacinius projektus ir kt.  

Ansamblio „Third Coast Percussion“ nariai, patys būdami Glasso kūrybos gerbėjai, 2016 m. aranžavo keletą kompozitoriaus kūrinių savo multimedijiniam projektui „Paddle to the Sea“ („Irkluok į jūrą“). Remdamiesi tiek ansamblio „Uakti“ aranžuotėmis, tiek originaliomis kūrinių versijomis fortepijonui, „Third Coast Percussion“ perkusininkai sukūrė savo versiją. 2020 m. ansamblis aranžavo likusias ciklo „Amazonijos vandenys“ dalis, taip pat ir „Metamorfozę“. Lietuvoje šis kūrinys dar nei karto nebuvo atliktas, tad klaipėdiečiai turės ypatingą progą jį išgirsti pirmieji.

Į vienintelį amerikiečių perkusininkų „Third Coast Percussion“ koncertą klausytojai kviečiami balandžio 12 d. 18.30 val. KKS.

Mindaugo Bačkaus vadovaujamas Klaipėdos kamerinis orkestras nuosekliai gilinasi į baroko muzikos interpretaciją, dirba su geriausiais senosios muzikos atlikimo specialistais.

E. Onofri yra vienas iš tituluočiausių ir labiausiai vertinamų jos interpretuotojų.

Šio pripažinto smuikininko ir dirigento muzikinė veikla pasižymi įvairiapusiškumu ir aprėpia net kelias šalis: šiuo metu jis yra Parmos Arturo Toscanini filharmonijos orkestro vyriausiasis dirigentas, Eizenštato Josepho Haydno filharmonijos orkestro pagrindinis kviestinis dirigentas, Overnė nacionalinio orkestro ir Miuncheno kamerinio orkestro asocijuotas dirigentas, taip pat orkestro „Academia Montis Regalis“ muzikos vadovas ir dirigentas.

Tiek koncertuodamas kaip smuikininkas solistas, tiek diriguodamas orkestrams, E. Onofri kuria savo braižą remdamasis žiniomis, kurių semiasi studijuodamas XVII–XX a. muzikos repertuarą ir istorines atlikimo praktikas.

Šie klodai jam tampa įkvėpimo šaltiniu naujoms idėjoms ir interpretacijos pateikimo formoms.

E. Onofri įkūrė ir vadovauja senosios muzikos ansambliui „Imaginarium“. Jis dirigavo „Orchestra del Maggio Musicale Fiorentino“, Sevilijos karališkajam simfoniniam orkestrui, „Real Filharmonia de Galicia“, Jeruzalės baroko orkestrui, „Camerata Bern“, Bazelio kameriniam orkestrui, ES baroko orkestrui, Vienos kameriniam orkestrui, Bilbao ir Sicilijos simfoniniams orkestrams, „Olimpiko“ teatro orkestrui Vičenzoje, Lisabonos miesto orkestrui, „Festival Strings Lucerne“, „Tafelmusik Toronto“, „Orchestra Ensemble Kanazawa“, „Orquesta de l'Opéra de Lyon“, „Orchestra Metropolitana Lisbon“, „Riga Sinfonietta“ ir daugeliui kitų.

E. Onofri pasirodė žymiausiose pasaulio salėse, tarp jų: Vienos „Musikverein“ ir „Konzerthaus“, Zalcburgo „Mozarteum“, Berlyno filharmonijos ir „Unter den Linden Opera“, Frankfurto „Alte Oper“, Amsterdamo „Concertgebouw“, Niujorko „Carnegie Hall“ ir „Lincoln Center“, Londono „Wigmore Hall“ ir „Barbican“, Ciuricho „Tonhalle“, Paryžiaus „Théâtre des Champs-Elysées“ ir „Théâtre du Châtelet“, Madrido „Auditorio Nacional“, Tokijo „Oji Hall“, Buenos Airių „Colon“ salėje ir kitur. Jis taip pat dažnai kviečiamas diriguoti operų pastatymams „Lyon Opéra“, „Teatro de la Maestranza of Sevilla“, „Torino Teatro Regio“, „Halle Staatstheater“ ir kitur.

Daugybėje kompaktinių plokštelių užfiksuoti jo atliekamos senosios muzikos įrašai buvo įvertinti prestižiniais tarptautiniais apdovanojimais.

E. Onofri dėsto barokinį smuiką ir baroko muzikos interpretaciją A. Scarlatti konservatorijoje Palerme ir G. Rossini konservatorijoje Pezare.

Šių dalykų jis taip pat moko meistriškumo kursuose Italijoje, kitose Europos šalyse, Japonijoje ir JAV (Juilliardo mokykloje Niujorke).

2022-ųjų pabaigoje 30-ąją kūrybinės veiklos sukaktį paminėjęs Klaipėdos kamerinis orkestras muzikos kritikų laikomas vienu dinamiškiausių tarp profesionalių Lietuvos kamerinių orkestrų.

Kartu su kiekviena naujai parengta programa jis toliau plečia savo repertuarą ir scenos partnerių ratą. Pirmoji orkestro pažintis su E. Onofri įvyko 2019 m. rudenį ir ją vainikavo programa, skirta italų genijaus Antonio Vivaldi kūrybai.

Antrojoje E. Onofri ir Klaipėdos kamerinio orkestro rengiamoje programoje klausytojai išgirs platesnį muzikos stilių spektrą – nuo baroko iki romantizmo.

Koncerte skambės Johanno Sebastiano Bacho, Gregoro Josepho Wernerio, Franzo Josepho Haydno, Wolfgango Amadeuso Mozarto ir Felixo Mendelssohno kūriniai styginių orkestrui.

Viena iš būsimos programos intrigų – W. A. Mozarto sukurtos penkių J. S. Bacho fugų iš „Gerai temperuoto klavyro“ aranžuotės styginiams.

Tai nebus įprastas koncertas, nes jo tikslas – padėti vaikams ir jaunimui pažinti ir patiems patirti simfoninį orkestrą bei jo atliekamą klasikinę muziką.

Jį galima pavadinti atvira orkestro muzikos pamoka, kurioje bus atsakyta į įvairius klausimus.

Kam reikalingas dirigentas? Kaip jaučiasi orkestro nariai? Kodėl ragais vadinami instrumentai išdėstyti paskutinėse orkestro eilėse? Kas yra koncertas? Ar galiu bandyti padiriguoti? Į paskutinį klausimą galima atsakyti jau dabar. Taip – drąsiausi ir smalsiausi galės patys pajausti, ką reiškia diriguoti dideliam kolektyvui, kuriame įprastai skamba apie 100 įvairiausių instrumentų.

Ko tikėtis šiame koncerte? Susipažįstantieji su orkestru iš arti pamatys instrumentus, išgirs, kaip skamba orkestras be vienos ar kitos instrumentų grupės, sužinos, kokios subordinacijos ir etikos laikosi orkestro nariai, kuo pasižymi specifinė muzikantų kalba, kaip muzikantai ploja, kai jų rankos užimtos bei ką veikia pūtikai per pauzes.

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO) yra vienas prestižiškiausių, brandžiausių ir žymiausių Lietuvos muzikos kolektyvų, kuris kasmet surengia apie 50 koncertų Lietuvoje, dažnai gastroliuoja užsienyje. Orkestrui yra dirigavusios istorinės asmenybės ir pasaulinio garso batutos meistrai.

Šį kartą orkestrui diriguos Modestas Barkauskas. „Auksiniu scenos kryžiumi“ ir kitais apdovanojimais įvertintas menininkas ne tik rengia programas su savo vadovaujamu Šv. Kristoforo kameriniu orkestru, koncertuoja su LNSO, bet ir diriguoja spektakliams Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.

Į pažintį su muzika ir atlikėjais ves Jomantė Šležaitė-Paukštė, kuri yra ne tik puiki operos solistė, bet ir renginių vedėja bei vadybininkė. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje ji yra atsakinga už visai šeimai skirtus projektus.

Koncerte „Planeta – orkestras“ skambės garsaus prancūzų romantizmo kompozitoriaus Georges Bizet muzika.

Jis žinomas operos „Karmen“, kurios melodijas niūniuoja visas pasaulis, kūrėjas. Tai buvo jo paskutinis ir stambiausias kūrinys, kuris, deja, nebuvo priimtas palankiai.

Kompozitorius mirė nepatyręs, kaip „Karmen“ tampa viena dažniausiai pasaulyje statomų operų.

Operos „Karmen“ muzika neužsiliko tik teatruose – buvo aranžuota simfoniniam orkestrui ir nuo to laiko dažnai atliekama koncertuose. Būtent ši versija – Siuitos Nr. 1 ir Nr. 2 iš operos „Karmen“ – ir skambės būsimame koncerte.