Skelbiama, kad Klaipėdos apskrityje vidutinis metinis nedarbas 2023 metais išliko mažiausias tarp visų šalies apskričių ir siekė 7,5 proc. (šalyje – 8,6 proc.). Potencialas plėtrai ir darbuotojų poreikiui toliau išlieka stabiliai aukštas.

Užimtumo tarnybos atliktoje apklausoje galimus sunkumus dėl kvalifikuotų darbuotojų pritraukimo į įmonę įvardijo kas antras (51 proc.) Klaipėdos apskrities darbdavys. Dėl nekvalifikuotų darbuotojų trūkumo nerimauja kas šeštas (16,8 proc.).

Klaipėdos apskrities įmonės pernai paskelbė 22 tūkst. laisvų darbo vietų Užimtumo tarnybos platformoje. Apskritai šalyje darbuotojų poreikis didžiausias yra Klaipėdoje (14,3 tūkst.), o mažiausias – Skuode (311).

Tiesa, metų pradžia nuteikia optimistiškai – darbo paklausa buvo 45,5 proc. didesnė nei gruodį. Darbdaviai sausį paskelbė daugiau nei 1,3 tūkst. laisvų darbo vietų Klaipėdos apskrityje.

Skelbiama, kad specialistų ir kvalifikuotų darbininkų grupėse apskrityje paklausiausi virėjai, pardavėjai, suvirintojai, pardavimo vadybininkai, plataus profilio statybininkai, elektrikai, padavėjai, vairuotojai ekspeditoriai, sandėlininkai, administratoriai, apsaugos darbuotojai, betonuotojai, socialinio darbuotojo padėjėjai, buhalteriai, lopšelio-darželio auklėtojai, metalinių gaminių dažytojai, apdailininkai, kepėjai, logistikos specialistai.

Klaipėdos apskrities darbdaviai svarbiausiais šių metų veiklos vystymo iššūkiais numato minimalios mėnesinės algos augimą – šį veiksnį į reikšmingiausių iššūkių trejetuką įtraukė 42,3 proc. apklaustų darbdavių, darbuotojų trūkumą – 39,9 proc., infliaciją ir energijos sąnaudas – atitinkamai 37,6 proc. ir 36,9 proc.

Pabrangusį skolinimąsi reikšmingu veiklos vystymui iššūkiu nurodė kas penktas darbdavys, žaliavų brangimą – kas ketvirtas.

Mažiau darbdavių nei ankstesniais metais laukiamais veiklos vystymo iššūkiais įvardijo energijos sąnaudas, žaliavų brangimą ar tiekimo grandinių trikdžius. Daugiau įmonių numato galimus sunkumus dėl minimalaus darbo užmokesčio augimo, darbuotojų trūkumo, pabrangusio skolinimosi.

Dažniausiai Klaipėdos apskrities darbdaviai nurodė, kad didės gamybos darbų meistrų ir brigadininkų, elektros ir mechanikos inžinierių, pardavimo atstovų, plataus profilio statybininkų, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų, elektrikų, virėjų poreikis.

Kasmetinis Užimtumo tarnybos darbdavių nuomonės tyrimas vyko 2023 m. spalio–lapkričio mėnesiais. Apklausta 2,5 tūkst. įmonių ir įstaigų, kuriose dirba 158,5 tūkst. darbuotojų. Klaipėdos regione nuomonę pateikė 300 darbdavių.

Kaip skelbia Policijos departamentas, pranešimą apie šį nusikaltimą ketvirtadienį, 10.36 val., gavo Klaipėdos rajono policijos komisariatas.

Bendrovė pareigūnams pranešė, kad suklastota sąskaita buvo siųsta pirmadienį ir antradienį.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl stambaus masto sukčiavimo.

Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

Dar apie vieną panašų nusikaltimą buvo pranešta praeitą savaitę, šį pranešimą gavo Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Buvo pranešta, kad gruodžio 1 dieną į bendrovės elektroninį paštą buvo gauta klaidinanti informacija ir apgaulės būdu išvilioti 28 tūkst. eurų.

Pirmieji miestai, Klaipėdos regione įžiebsiantys žaliaskares, – Gargždai ir Palanga.

Skelbiama, kad įžiebimas Gargžduose šiandien vyks 19 val. aikštėje prie savivaldybės. Renginio metu susirinkusieji turės galimybę išvysti dvi skaitmenines kalėdines istorijas, kurias vainikuos lazerių šou.

Šiemet pirmą kartą Gargžduose, Klaipėdos g. alėjoje, vyks kalėdinė mugė, kurioje dalyvaus net 34 prekybininkai.

Gargždų kalėdinės eglės pastatymas ir puošyba šiemet kainavo 13 tūkst. eurų, dar 3 tūkst. eurų – aplinkos dekoracijos.

Šių metų naujiena – eglutės viršūnė – žvaigždė.

Kalėdų eglės įžiebimo šventė Palangoje šiandien vyks 18 val. prie Kurhauzo.

„Kiek kainuos būtent Palangos eglės papuošimas, išskirti negalime. Palangos ir Šventosios kalėdinis papuošimas (dvi eglės bei kalėdiniai gatvių ir viešųjų erdvių papuošimai) kainavo 47 tūkst. eurų ir PVM“, – teigė Palangos savivaldybės atstovai.

Šventojoje eglutė bus įžiebta gruodžio 9 d.

Klaipėdos Teatro aikštėje įžiebimas vyks gruodžio 2 d., šventės pradžia – 17 val.

„Eglutė, kaip ir kasmet, puošiama lengvu, bet labai ilgu girliandų šydu, kad neužgožtume tikro medelio grožio. Šių metų naujiena – eglutės viršūnė – žvaigždė, kurios aukštis 120 cm. Visas eglutės papuošimas kainavo truputį daugiau nei tūkstantį eurų“, – sakė „Klaipėdos švenčių“ projektų vadovė Živilė Putnienė.

Živilė Putnienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Gruodžio 2-ąją 17 val. eglutės įžiebimas vyks ir Kretingos Rotušės aikštėje. Šios žaliaskarės papuošimas kainavo 16,4 tūkst. eurų.

Eglę puošia 1,5 tūkst. LED lempučių girlianda, 60 blyksčių, 400 žaisliukų.

Neringa kasmet įžiebia net tris eglutes. Gruodžio 6 d. eglutė bus įžiebta Preiloje, gruodžio 7 d. – Nidoje, gruodžio 8 d. – Juodkrantėje.

Šiais metais kalėdiniams visų Neringos gyvenviečių papuošimams išleista iki 6 tūkst. eurų.

Visą šventinį laikotarpį gyventojus džiugins įvairūs renginiai visuose minėtuose miestuose. Planuojami muzikiniai pasirodymai, susitikimai su Kalėdų Seneliu, šviesų šou, kūrybinės dirbtuvės, edukacijos ir daug kitų šventinių veiklų.

Bendrovės atstovė Rasa Juodkienė BNS teigė, kad apie pietus, palyginti su rytu, gedimų skaičius gerokai išaugo.

„Žalos objektų skaičius beveik padvigubėjo, jau virš septynių šimtų: nutrūkę laidai, išverstos atramos, krentančių medžių ir lūžtančių jų šakų padaryta žala“, – BNS nurodė R. Juodkienė.

Anot jos, dėl gedimų elektros neturinčių vartotojų skaičius išliko panašus, kaip ryte – apie 7,6 tūkst., sudėtingiausia situacija – Klaipėdos ir Šiaulių regionuose.

„Vartotojų skaičius, kuriems yra sutrikęs elektros tiekimas, išlieka labai panašus, koks buvo ankstų rytą, – apie 7,6 tūkst. Labiausiai paveiktu regionu išlieka Klaipėdos, Šiaulių regionas. Bet jau dabar situacija prastėja Marijampolės, Alytaus regionuose, Kaune“, – aiškino ESO atstovė.

ESO duomenimis, Klaipėdos regione be elektros buvo likę apie 5 tūkst. vartotojų, Šiaulių regione – maždaug 1,6 tūkst. vartotojų.

„DFDS Trucking“ direktorius Vadimas Radiukas pripažįsta, kad sulaukus užsakytų elektrinių sunkvežimių iš karto teko spręsti labai specifinius baterijų įkrovimo klausimus. Netikėčiausias iš jų – viešųjų įkrovimo stotelių programinėje įrangoje nebuvo numatytas didelės talpos baterijų įkrovimas. Stotelės buvo užprogramuotos pagal lengvuosius elektromobilius, kurių baterijų talpa neviršija 100 kWh, o DFDS naudojamuose „Volvo FH Electric“ sunkvežimiuose sumontuotos 540 kWh talpos baterijos. Prisijungimas prie tokio kroviklio baigdavosi sistemos klaida.

DFDS kreipėsi į stotelių operatorius su prašymu adaptuoti programinę įrangą sunkvežimių įkrovimui, o kol buvo sprendžiamas šis klausimas, ieškojo kitų sprendimų. Išeitį pavyko rasti drauge su UAB  Centrinis Klaipėdos terminalas (CKT). Vidinėje teritorijoje buvo įrengtos trys lėtojo įkrovimo stotelės. Taip atsirado galimybė per naktį papildyti sunkvežimių energijos atsargas.

Partnerio nuotr.

Rado skubų sprendimą

CKT  generalinis direktorius Karolis Grigalauskas atkreipė dėmesį, kad DFDS buvo ne tik pirmoji elektrinius vilkikus įdarbinusi bendrovė Lietuvoje, bet ir viena pirmųjų šią naujovę išbandžiusių įmonių visame Baltijos šalių regione. Deja, pradžia nebuvo itin sklandi. Mieste esanti vieša įkrovimo infrastruktūra nebuvo pritaikyta sunkvežimiams, todėl reikėjo skubiai ieškoti kito sprendimo.

„Atsiradus poreikiui, terminale nusprendėme įrengti tris papildomas įkrovos vietas vilkikams. Projektui pritaikėme vieną iš turimų stotelių, skirtų prie krantinės stovinčių laivų aprūpinimui elektros energija. Viešo tinklo aprėptis ir įkrovimo stotelių šalies tinkle pajėgumai kol kas yra labai riboti, todėl prie elektrinių sunkvežimių pereinantiems vežėjams naudinga bet kokia pagalba“, – kalbėjo terminalo vadovas.

K. Grigalauskas pastebi, kad pirmosios elektrinius vilkikus pradeda naudoti didžiosios transporto įmonės. Taip nutiko ir Lietuvoje – čia pradininke tapo DFDS bendrovė. „Mes taip pat norime prisijungti prie tvarumo iniciatyvas puoselėjančių įmonių. Visuomet padėsime savo klientams žengti pirmuosius žingsnius žaliąja kryptimi. Be to, sudarydami tinkamas sąlygas elektriniams sunkvežimiams praplečiame mūsų terminalo teikiamų klientams paslaugų spektrą“, – sakė jis.

Partnerio nuotr.

Išnaudoja ir lėtą krovimą

„DFDS Trucking“ elektrinių sunkvežimių reisai jau siekia Kauną. Įmonė su nekantrumu laukia tolimesnės įkrovimo infrastuktūros plėtros ne tik Klaipėdoje, bet ir už jos ribų. Tiesa, vežėjų poreikiai yra gerokai didesni nei elektromobilius vairuojančių privačių vartotojų. Norint sutrumpinti stovėjimo laiką, „Volvo“ sunkvežimio bateriją reikėtų įkrauti 250 kW galia, o tokio pajėgumo stotelių Lietuvoje dar labai trūksta.

„Važiuojame ten, kur leidžia infrastruktūra. Reisus planuojame taip, kad pasiektume tikslą ir grįžtume tą pačią dieną. Terminale įrengtos trys stotelės labai padeda – pastatę sunkvežimius 9 val. vakaro kitos dienos ryte juos pasiimame jau su visiškai įkrautomis baterijomis“, – komentavo V. Radiukas.  

„DFDS Trucking“ skaičiavimais, vienas 70 km elektrinio sunkvežimio reisas nuo Klaipėdos iki Telšių leidžia sutaupyti 19,2 kg CO2. Numatomas viso lizingo laikotarpio efektas – dar įspūdingesnis. Skaičiuojama, kad per šešerius metus vienas sunkvežimis sumažins aplinkos taršą 52 tonų CO2.

Partnerio nuotr.

Leidžia įvažiuoti greičiau  

Anot V. Radiuko, itin svarbus buvo ir CKT inicijuotas ekologiškam sunkiajam transportui skirtas „žaliasis koridorius“. Prie idėjos įgyvendinimo prisideda UAB Klaipėdos konteinerių terminalas (KKT) ir LKAB „Klaipėdos Smeltė“ (Smeltė) – Klaipėdos uosto terminalai, kraunantys konteinerius. Visiems partneriams DFDS pristatė elektrinių sunkvežimių eksploatavimo specifiką – baterijų įkrovimo laikas sutrumpina naudingos eksploatacijos trukmę, todėl įkrautas vilkikas neturėtų stovėti.

„Suprantame, kad norėdami mus greičiau įleisti terminalai šiek tiek keičia įprastą darbo ritmą, todėl itin vertiname visas partnerių pastangas. Pirmieji mus geranoriškai priėmė CKT atstovai, tačiau ir Smeltėje mus jau atpažįsta ir greitai priima, o nauja įvažiavimo į Klaipėdos konteinerių terminalo teritoriją automatinių vartų valdymo sistema užtikrina, kad galėsime įvažiuoti registruotu laiku“, – pažymėjo V. Radiukas.

Partnerio nuotr.

Lietuva yra viena pirmųjų šalių, kuriose DFDS pradėjo naudoti elektra varomus vilkikus. Iš viso DFDS logistikos tinkle Europoje jų jau yra per kelias dešimtis. Anot V. Radiuko, tai tik pradžia: iki šių metų pabaigos šis skaičius turėtų pasiekti 127, o iki 2030 metų bendrovė yra užsibrėžusi pasiekti, kad kas ketvirtas vilkikas visame transporto parke būtų elektrinis.

Jau beveik dešimtmetį dirbanti asociacija vienija septynias regiono savivaldybes – Klaipėdą, Skuodą, Neringą, Kretingą, Palangą, Šilutę ir Klaipėdos rajoną.

Kaip praneša Klaipėdos rajono savivaldybė, per tą laikotarpį įgyvendintas ne vienas tarptautinis projektas, davęs nemažai naudos Klaipėdos regionui. Tai pagrindinis asociacijos tikslas – dirbti bendrai ir ieškoti kiekvienos savivaldybės stipriųjų pusių, kurios leistų regionui sparčiai vystytis.

Todėl buvo parengta Klaipėdos regiono specializacijos strategija. Kalbama ir apie užsienio investicijų pritraukimą, nes regionas yra patrauklus dėl šalia esančios jūros. Tokia asociacija, kuri vienija net kelias savivaldybes, yra vienintelė šalyje ir yra pristatoma kaip gerasis savivaldybių pavyzdys, kai dėmesys yra sutelktas ne į konkrečią savivaldybę, o  žiūrima plačiai į visą regioną, jo galimybes ir perspektyvas.

„O tos perspektyvos yra tikrai plačios. Pavyzdžiui, plėtojant turizmo srities galimybes ar kuriant vieningą viešojo transporto sistemą. Visi šie planai ir sumanymai turi tapti realybe, nes taip didinsime savo, kaip regiono, konkurencingumą ir pritrauksime ne tik daugiau turistų, bet ir suteiksime patogesnes paslaugas savo gyventojams“, – sako Klaipėdos rajono meras B. Markauskas.

Utenos, Šiaulių, Klaipėdos ir Šilutės gyvosios gamtos apsaugos pareigūnai surengė 12 reidų. Be to, pagal surinktą informaciją tikrintos vietos, kur galimai neteisėtai laikomi tinkliniai įrankiai. Reidai vykdyti tiek vandenyje, tiek pakrantėse.

Anot AAD, reidų metu patikrinta virš 100 asmenų, daugiau nei 10 sausumos transporto priemonių, taip pat tikrinimų metu dėmesys buvo skiriamas ir verslinę žvejybą vykdantiems asmenims.

Per reidus nustatyti keturi šiurkštūs pažeidimai. Vienas asmuo Nemuno deltos regioniniame parke pagavo karšį, nors tuo metu tai buvo draudžiama daryti. Be to nustatyti du atvejai, kai asmenys laikė tinklus. Kitas asmuo žvejojo draudžiamu būdu – kabliaujant.

Visiems sulaikytiems pažeidėjams buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai, asmenims gresia baudos nuo 120 eurų iki 300 eurų su žvejybos įrankių konfiskavimu. Asmeniui Nemuno deltos regioniniame parke pagavusiam karšį taip pat reikės atlyginti ir gamtai padarytą žalą – 100 eurų.

„Sustiprinta kontrolė taikant rotaciją ir pasitelkiant didesnį pareigūnų skaičių bus vykdoma įvairiuose regionuose, išanalizavus gaunamą informaciją, tiek apie daromus pažeidimus, tiek apie poreikį stiprinti kontrolę saugant žuvis jų neršto metu. Labai svarbu tinkamu laiku būti tinkamoje vietoje“, – sako Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė.

Gyvosios gamtos apsaugos departamento pareigūnai, anot departamento, ir toliau vykdys tiek prevenciją, tiek kontrolę.

AAD primena, kad pasibaigus draudimui nuo gegužės 20 dienos jau galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioniniame parke. 

74 bendraturčiai

"Pas mus būna labai visokių objektų, kuriuos turime parduoti. Pavyzdžiui, turėjome vandens gręžinį su vienu kvadratiniu metru žemės aplink jį. Ir pardavimo kainų būna labai juokingų, šiemet pardavėme nekilnojamojo turto objektą už 11 eurų. Tiek jis buvo įvertintas", – pasakojo Turto banko komunikacijos konsultantė Jolita Skinulytė-Niakšu.

Įdomus aukcionas vyko, kai Turto bankas šių metų sausio pradžioje pardavinėjo 0,49 kvadratinio metro pieno supirkimo punkto plotelį, esantį viename kaime.

Atvejis išskirtinis tuo, kad šis pieno supirkimo punktas turėjo 74 savininkus, kurie buvo privatizavę ir pasidaliję 57 kv. m plotą, viena jo dalis priklausė ir Turto bankui.

Aukcione jo dalies kaina nuo pradinės – 3 eurų – pakilo iki 403 eurų.

Pas mus būna labai visokių objektų, kuriuos turime parduoti.

Taigi pieninės "kąsnelis" valstybės naudai buvo parduotas brangiau nei 134 kartus nei pradinė kaina.

Pasitaiko atvejų, kai butas priklauso keliems savininkams. Jei vienas jų mirė ir niekam nepaliko savo dalies, velionio turto dalis atitenka valstybei, kurios atstovai – Turto bankas – turi tą turtą parduoti.

Pavyzdžiui, šiuo metu parduodamos 5/8 dalys buto Didžiasalio kaime Ignalinos rajone, pardavimo kaina – 53 eurai.

Parduodama ir dalis ūkinio pastato, pusė vieno kambario buto, pusė kambario bendrabutyje ar 37/100 dalys gyvenamojo namo. Ir tokių aukcionų nemažai.

"Anksčiau Turto bankui buvo labai sudėtinga parduoti valstybei priklausančią dalį buto. Šiemet tas butų dalių pirkimas suaktyvėjo. Žmonės jau noriai perka tas buto dalis, turbūt tikėdamiesi ilgainiui išsipirkti visą būstą iš kitų bendrasavininkių už mažesnę kainą ir taip pigiau įsigyti nekilnojamąjį turtą. Žinoma, šitas žaidimas kiek rizikingas, nes jis gali ir nepavykti", – teigė J.Skinulytė-Niakšu.

Nupirko: Turto bankui sėkmingai pavyko parduoti du nurašytus mokslinių tyrimų laivus – "Darių" ir "Putą". Turto banko nuotr.

Siūlo vaisių spaudyklą

Tarp Turto banko parduotų įdomesnių objektų yra buvusi veršidė, kuro pastatas, daržinė, ne viena mokykla, gaisrinė, bulvių saugykla, paštas, slėptuvė ir šaudymo lizdas, degalinė, kultūrizmo klubas, baseinas, rūkykla ir net ekstremalaus vairavimo aikštelė Klaipėdos rajone.

Anot Turto banko atstovės, geriausiai Klaipėdos regione yra parduodami butai bei garažai, taip pat kitas įvairios paskirties nekilnojamasis turtas pajūryje.

Geriausiai Klaipėdos regione yra parduodami butai bei garažai, taip pat kitas įvairios paskirties nekilnojamasis turtas pajūryje.

"Iš įdomesnių objektų šįmet turėjome du poilsio namelius Šventojoje, kurių kiekvienas parduotas už daugiau nei 70 tūkst. eurų. Šiuo metu Klaipėdos rajone parduodama vaisių spaudykla, apsupta seno sodo, kurią valdė Klaipėdos aukštesnioji žemės ūkio mokykla, vėliau – Klaipėdos valstybinė kolegija. Šeimininkų ieškome ir pastatams Rūko gatvėje, jie kadaise buvo Bachmano dvaro dalis", – patikslino J.Skinulytė-Niakšu.

Pagal kainą šįmet brangiausiai – už 710 tūkst. – Klaipėdoje buvo parduotas administracinis pastatas Priestočio g. 8.

Anksčiau čia buvo įsikūręs Klaipėdos apskrities archyvas, o 2016 m. jam išsikrausčius, pastatas buvo perduotas Turto bankui. Dėl šio objekto aukcione varžėsi net 6 dalyviai.

Pardavė du laivus

Turto bankui teko pardavinėti ne tik nekilnojamuosius, bet ir kilnojamuosius objektus, tarp jų buvo du laivai – "Darius" ir "Puta".

"Žvejybinio laivo "Darius" aukcionas įvyko lygiai prieš metus, aukcione buvo du dalyviai, laivas parduotas už 60 tūkst. eurų. Žvejybos plotams mažėjant, šis 1993 m. pagamintas, anksčiau Žuvininkystės tarnybai priklausęs laivas 2019 m. pavasarį buvo perduotas Turto bankui. Laivas buvo parduotas tik 17-ojo aukciono metu, pinigai buvo pervesti į valstybės biudžetą. Mokslinio tiriamojo laivo "Puta" "liekanos" buvo parduotos už 3,2 tūkst. eurų", – pasakojo J.Skinulytė-Niakšu.

Kadaise buvęs mokslinių tyrimų laivas "Puta" parduotas be variklio, navigacijos, radijo ir kitos įrangos.

1971 m. Švedijoje pagamintos "Putos" pradinė kaina buvo 900 eurų.

Sudomino: prieš ketverius metus Turto bankui paskelbus apie lėktuvo AN-26B pardavimą, po kelių aukcionų dar tais pačiais metais jis buvo parduotas. Turto banko nuotr.

Nupirko taką ir lėktuvą

Lygiai prieš ketverius metus Turto bankas paskelbė apie dar vieno kilnojamojo objekto – lėktuvo AN-26B – pardavimą.

Skelbta pradinė turto kaina buvo 82 tūkst. eurų. Lėktuvas pagamintas 1981 m. Ukrainoje.

Skelbime buvo rašoma, kad "lėktuvas techniškai netvarkingas ir netinkamas naudoti".

Dar pridurta, kad "pasibaigus lėktuvo variklių ir oro sraigtų, jų įrangos ir agregatų paskirtajam bei tarpremontiniam resursui, lėktuvo eksploatacija, neatlikus kapitalinio remonto, negalima".

Buvo informacijos, kad po kapitalinio remonto lėktuvas galėtų skraidinti žmones ir karinę techniką.

Viešai buvo skelbiama, kad krovininėje kabinoje būtų galėję skristi apie 40 karių su ginkluote bei 30 parašiutininkų.

Ten esą dar galėtų tilpti ir 24 sužeistieji ant neštuvų su medicinos personalu.

Iš Lietuvos Respublikos karinių orlaivių registro lėktuvas buvo išregistruotas 2010 m. gegužės pabaigoje, o Civilinės aviacijos administracijos Orlaivių registre neįregistruotas.

2018 m. Turto banko pranešime pažymėta, kad orlaivis yra Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje.

Turto banko duomenų bazėje matyti, kad tų pačių metų lapkričio 22 d. aukcione lėktuvą pavyko parduoti už 73,8 tūkst. eurų, mažesnę kainą nei pradinė.

Veikiausiai parduoti lėktuvą pavyko po kelių prieš tai neįvykusių aukcionų, nes pardavėjai buvo priversti mažinti jo kainą.

Na, o pernai sausį už 90 tūkst. eurų Turto bankas pardavė lėktuvų pakilimo ir nusileidimo taką Petrašiūnų kaime, Jonavos rajone.

Paveldi žmonių turtą

Valstybės įmonė Turto bankas nuo 2015-ųjų valstybės vardu administruoja bešeimininkį, konfiskuotą, valstybės paveldėtą, valstybei perduotą nekilnojamąjį turtą, akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcijas.

Turto bankas nepaveldi piniginių lėšų, kilnojamojo turto ir žemės sklypų be pastatų, šį turtą valstybės vardu perima valdyti Valstybinė mokesčių inspekcija ir Nacionalinė žemės tarnyba.

Kasmet valstybė paveldi apie 400 butų, nemažai įmonių akcijų, įvairių ūkinių pastatų ir kitokio turto bei jo dalių.

Toks valstybei tenkantis nekilnojamasis turtas, kai jo dėl skolų nenori priimti įpėdiniai arba jų nėra, perduodamas Turto bankui ir vėliau parduodamas viešuose aukcionuose.

Po žmogaus mirties jam priklausiusį turtą valstybė dažniausiai paveldi trimis atvejais: kai turtas yra su skolomis, kai paveldėtojai atsisako priimti labai prastos būklės turtą ir jo dalis, kai žmonės sąmoningai nusprendžia turtą testamentu palikti valstybei arba įpėdinių tiesiog nėra.

Butai kilniam tikslui

Dažniausiai Turto bankas perima gyvenamosios paskirties turtą: butus, bendrabučio tipo kambarius, gyvenamuosius namus, sodybas, sodo namelius ir jų dalis, taip pat žemės ūkio ir techninės paskirties pastatus.

Perėmęs turtą, bankas jį įvertina, vykdo jo apskaitą, administruoja skolas, parengia pardavimui ir parduoda viešuose aukcionuose.

Paveldimo turto vertė svyruoja nuo kelių eurų iki šimtatūkstantinių sumų.

Iš viso 2021-aisiais buvo parduoti 266 paveldėto turto objektai, o už juos gauta 3,215 mln. eurų įplaukų.

Šiais metais paveldėtas turtas buvo panaudotas dar vienam tikslui.

Prasidėjus karui Ukrainoje, Turto bankas sustabdė dalį aukcionų, įvertino, kurie objektai galėtų būti tinkami nuo karo bėgantiems ukrainiečiams apgyvendinti.

Buvo atrinkta daugiau nei 30 butų didžiuosiuose šalies miestuose. Didžioji dalis – paveldėtas turtas.

Tie butai buvo sutvarkyti, įrengti ir juose šiuo metu gyvena apie 100 ukrainiečių.

Pasak uostamiesčio mero Vytauto Grubliausko, tai buvo tradicinis susitikimas, jo metu visi septyni merai išsakė savo nuomonę.

"Buvo produktyvus susitikimas, kuriame visi septyni merai turėjo galimybę išsakyti savo pastebėjimus, siūlymus. Iš esmės buvo trys temos – infliacijos poveikis savivaldai, žmonėms, verslui, viešųjų paslaugų tiekimui, investiciniams projektams, antroji tema – savivaldybės skolinimosi galimybės ir gyventojų nekilnojamojo turto mokestis, kuris šiuo metu Seime dar yra svarstomas, ir trečias klausimas buvo švietimo srities, apie pasirengimą įgyvendinti visuotinį ikimokyklinį ugdymą ir įtraukųjį ugdymą", – teigė V.Grubliauskas.

Buvo produktyvus susitikimas, kuriame visi septyni merai turėjo galimybę išsakyti savo pastebėjimus, siūlymus.

Svarbiausia nurodyta problema, kuri kilo jau ne vienoje šalies mokykloje, – pedagogų stygius. Todėl V.Grubliausko ir kitų nuomone, būtų naudinga į Klaipėdos universitetą grąžinti pedagogų rengimo galimybę.

"Ir aš pats tą taip pat akcentavau, jog kalbant apie pedagogų trūkumą dabar ir neišvengiamai ateityje, turėtume kuo skubiau sugrįžti prie diskusijos atkurti Klaipėdos universitete pedagogų rengimą. Prezidentūra įdėmiai išklausė šitą siūlymą ir jį įvertins. Manau, galima tikėtis, kad turėsime palaikymą", – vylėsi meras.

Jo nuomone, sprendimai neberengti pedagogų  studijų buvo nepamatuoti, Ypač galvojant apie perspektyvą.

"Jeigu prie šito klausimo bus sugrįžta, o aš labai to tikiuosi, turiu viltį, kad dėl to bus ne tik diskusija, bet ir rezultatas. Klaipėda tvirtai išsakys savo poziciją dėl pedagogų rengimo grąžinimo į Klaipėdos universitetą. Tai, sakyčiau, viena konkreti tema ir man malonu, kad tiek Klaipėdos universiteto bendruomenės, tiek Klaipėdos miesto ir regiono lūkestis iš tikrųjų buvo išgirstas ir tikiuosi, kad įgaus pagreitį, bent ženklai tokie buvo matyti", – sakė V.Grubliauskas.

Susitikime su regiono merais šalies vadovas aptars infliacijos poveikio savivaldai, savivaldybių finansinio savarankiškumo, gyventojų nekilnojamojo turto mokesčio klausimus, savivaldybių pasirengimą įgyvendinti visuotinį ikimokyklinį ir įtraukųjį ugdymą, pranešė Prezidentūra.

G. Nausėda taip pat lankysis Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje, kur planuojama diskusija su verslo atstovais.

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė Gargždų jaunimo ir laisvalaikio centre susitiks su Klaipėdos rajono ukrainiečių bendruomene, popiet lankysis Nacionalinės M. K. Čiurlionio mokyklos menų edukacijos centre Palangoje, kur bendraus su Klaipėdos regiono savivaldybių švietimo ir kultūros atstovais.

Pavakare Nausėdos vyks į Kretingą, ten susitiks su vietos bendruomene.