Klaipėdos skulptūrų parkas centrinėje miesto dalyje senųjų uostamiesčio kapinių vietoje įkurtas prieš 46 metus.

Čia, įvairių šaltinių teigimu, galėjo būti palaidota apie 40 tūkst. senosios Klaipėdos gyventojų, tarp jų ir įžymių Mažosios Lietuvos veikėjų.

Vėlinių išvakarėse žvakės degė kone visame parke – šalia obelisko „Žuvusiems už laisvę“ bei neseniai perlaidotų Jono ir Reginos Budrių amžinojo poilsio vietoje.

Pagerbti ir laivo „Linkuva“ įgulos nariai, kurių kapas – Ramusis vandenynas, laivą su visa komandą prieš daugiau nei 20 metų pasiglemžė stichija.

Skulptūrų parke pastatytas memorialas – vienintelė vieta, kur gali ateiti ir pagerbti savo žuvusius artimuosius jų giminaičiai, bičiuliai ir kolegos.

Astos Dykovienės nuotr. 

Žvakės prieš Vėlines liepsnojo ir ant garsiausių miesto labdarių – Wilhelmo Hermanno Gerlacho ir Juliuso Ludwigo Wienerio – kapų.

Degančių žvakių buvo ir šalia išlikusių antkapinių fragmentų su senųjų klaipėdiečių pavardėmis, ir tiesiog prie medžių, kur artimieji veikiausiai dar prisiminė buvus savo giminaičių kapus, nors jų šiandien nematyti nė ženklo.

Didžiosios daugumos kapų neliko po 1975 m., kai sovietų valdžios sprendimu buvo nutarta kapines panaikinti, o jų vietoje įkurti parką.

Pokario metais miestą užėmus sovietams, buvo naikinama viskas, kas vokiška, kapinės – ne išimtis.

Astos Dykovienės nuotr. 

Senieji antkapiniai paminklai su vokiškais užrašais būdavo nuverčiami, kapai niokojami, tvorelės ir plokštės naudojamos naujose statybose.

Ilgainiui Klaipėdos kapinės virto Skulptūrų parku, kuriame eksponuojama 116 įvairios tematikos skulptūrų – 67 skulptorių darbai.

Po pastaruosius kelerius metus trukusios parko renovacijos Skulptūrų parke radosi ryškūs atminties ženklai – XIX–XX a. pirmos pusės Klaipėdos miesto istoriją menantys antkapiniai paminklai, prie kurių prieš Mirusiųjų dieną šiemet, kaip niekad anksčiau, gausiai sužibo žvakės.

Klaipėdos skulptūrų parkas įkurtas prieš 45 metus. Lietuvos skulptorių ir Klaipėdos miesto vykdomojo pirmininko Alfonso Žalio iniciatyva vasaromis pradėta rengti kūrybines skulptorių stovyklas, kurių metu iš granito iškalti darbai statyti buvusių Klaipėdos miesto kapinių vietoje. Per 15 metų tarp 69 simpoziumuose dalyvavusių skulptorių profesionalų buvo tik 8 moterys. Skulptoriaus darbas laikytas išskirtinai vyrišku.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus parengtoje lauko ekspozicijoje pristatomos didelio formato nuotraukos, kuriose užfiksuotos dirbančios skulptorės V.Skirgailaitė, Svetlana Belinskaja (Latvija), Tamara Janova, Ksenija Jaroševaitė, Veronika Vildžiūnaitė, Daliutė Ona Matulaitė, Virginija Babušytė-Venckūnienė ir Marie-Josee Kerschen (Liuksemburgas).

Muziejininkai kviečia įsižiūrėti į dirbančių skulptorių veidus ir siluetus, pasidomėti jų sukurtomis formomis bei idėjomis.

Paroda veiks iki gruodžio 17 d.

Vis aiškinasi santykius

2021 m. sausio pradžioje Klaipėdos savivaldybė paskelbė viešojo pirkimo konkursą Skulptūrų parko (senųjų miesto kapinių) sutvarkymo darbams su darbo projekto parengimu pirkti.

Buvo tikimasi, kad projekto pabaigtuvės kitąmet įprasmins reikšmingą uostamiesčiui sukaktį – 100-ąsias Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metines.

Tačiau panašu, kad šiemet rekonstrukcijos turbūt nepavyks pabaigti, nes rangos darbų viešojo konkurso dalyviai tik dabar baigia aiškintis santykius teismuose.

"Darbo grupė, kuri buvo sukurta projekto vykdymo priežiūrai, nedirba jau metus, kadangi vyko bylinėjimasis ir rekonstrukcijos darbai neprasidėjo", – paaiškino Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vadovas Vitalijus Juška.

Kova dėl pinigų

Skulptūrų parkas, užimantis beveik 10 ha ploto teritoriją, bus tvarkomas pagal bendrovės "Klaipėdos projektas" 2018 m. parengtą techninį projektą.

Darbai vyks trimis etapais. Pasiūlymo kaina negali viršyti 3,18 mln. eurų su PVM. Šios lėšos bus skiriamos iš miesto biudžeto.

Numatyta, kad sutartis su konkurso laimėtoju galios iki visiško įsipareigojimų įvykdymo, bet ne ilgiau negu 48 mėn. nuo jos įsigaliojimo.

Klaipėdos savivaldybės Teisės skyriaus vadovas Andrius Kačalinas patvirtino, kad paskutinės instancijos Aukščiausiasis Teismas mėnesio pabaigoje turėtų priimti nutartį.

Po to tikimasi sudaryti sutartį su rangovais ir pradėti darbus.

"Teismas mums leido vykdyti pirkimo procedūras, bet neleido sudaryti sutarties. Mes jau esame atlikę visas procedūras iki sutarties sudarymo. Dabar sėdime ir nieko negalime daryti, laukiame, kol pasibaigs kasacinis procesas", – teigė A.Kačalinas.

Andrius Kačalinas: laukiame, kol pasibaigs kasacinis procesas.

Prieš metus Skulptūrų parko rekonstrukcijos konkursui keturi tiekėjai buvo pateikę pasiūlymus.

Tada pirkimą apskundė antros vietos laimėtojas. Po teismo sprendimo, kai jo ieškinys buvo patenkintas, perskaičiavus visus balus, antros vietos teikėjas atsidūrė pirmoje vietoje.

"Bet toliau, vykdant pirkimo procedūras, jie nesugebėjo pagrįsti savo kvalifikacijos ir buvo atmesti. Todėl pirmoje vietoje atsidūrė vėl tas pats teikėjas, kuris buvo pirmas iki teisminio ginčo", – paaiškino A.Kačalinas.

Medžiai – grėsmingai pasvirę

Kai teisinis ginčas baigsis ir galiausiai bus pasirašyta sutartis su rangovu, nedelsiant turėtų prasidėti pirmasis parko tvarkymo darbų etapas.

Jame numatyta šalinti sausus, pažeistus, grėsmingai pasvirusius medžius.

Medžiai bus šalinami, atidengiant senųjų medžių siluetus, suteikiant pastariesiems daugiau erdvės ir šviesos.

Parko teritorijoje inventorizuoti 1 606 medžiai ar medžių grupės.

Numatyta šalinti 536 medžius. Dėl to dar neprasidėjus parko rekonstrukcijos darbams jau buvo kilęs didelis kai kurių veikėjų nepasitenkinimas.

Senųjų miesto kapinių 200-osioms įkūrimo metinėms skirtą lauko ekspoziciją parengė Mažosios Lietuvos istorijos muziejus. Joje apžvelgiama Klaipėdos pagrindinių kapinių, veikusių 1820–1975 m., raida ir ypatumai.

Dokumentinė paroda vaizdingai pasakoja apie pirmųjų Klaipėdoje civilinių kapinių įsteigimą, jų administravimą, želdynus, liuteronų ir stačiatikių sugyvenimą Visų Rusijos šventųjų cerkvėje, čia galima rasti ir kapinėse palaidotų iškilių asmenybių trumpas biografijas. Stendai gausiai iliustruoti istorinėmis nuotraukomis.

Paroda paruošta pagal istorikų J.Zembrickio, J.Tatorio, Z.Genienės, V. Safronovo ir kitų straipsnius. Taip pat panaudota medžiaga, surinkta iš miestiečių, rašant „Senųjų miesto kapinių istorijas“, publikuotas uostamiesčio spaudoje.

Klaipėdos kapinių koplyčia. Gyčio Tiškaus piešinys, 1956 m. / MLIM archyvo nuotr.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus pavaduotojos Skulptūrų parkui Sondros Simanaitienės teigimu, šios lauko ekspozicijos tikslas – klaipėdiečiams suteikti daugiau žinių apie senąsias miesto kapines, praplėsti miestiečių istorinį pažinimą ir pagilinti tapatybės su gyvenamąja vieta jausmą.

Paroda Skulptūrų parko centrinėje aikštelėje bus eksponuojama spalį ir lapkritį.

Istorinė retrospektyva

Parodos ekspoziciją sudarys dvi dalys: Smiltynės granito kalimo simpoziumų istorinė retrospektyva (kuratorė Sondra Simanaitienė) ir šiuolaikinės mažosios plastikos paroda (kuratorius Saulius Bertulis).

Istorinės retrospektyvos ekspozicija pristatys iš muziejų fondų ir asmeninių archyvų surinktus mažosios plastikos darbus, sukurtus ta pačia tema, kaip ir parko skulptūros. Bus galima susipažinti su parko kūrimo procesu žvelgiant į iš skirtingų medžiagų – gipso, plastilino, vaško – padarytus modelius, asmeninius daiktus iš skulptorių archyvų: keistas, tačiau tarybiniais laikais buvusias „deficitinėmis“ dovanas, pavyzdžiui, radiją „Spidola 23-1“, dirbtinės odos diplomatą ar auksinį laikroduką „Čaika“. Parodos turinį papildys skulptorių darbo įrankiai, nuotraukų retrospektyva, Skulptūrų parko 3D videomontažas, archyvinė skulptoriaus J.G.Ruzgo filmuota medžiaga bei dokumentinis filmas apie pirmą Smiltynės granito simpoziumą „14 akmenų Neptūnui“.

Vienijimo procesas

Istorinė Smiltynės granito simpoziumų retrospektyva formuojama kaip įdomi 8–9 dešimtmečių meninė raiška, kurios pasekmė – Klaipėdos skulptūrų parkas – per 40 metų sulaukė skirtingų vertinimų.

Mat jis buvo įkurtas ant sunaikintų Senųjų miesto kapinių. Šis faktas sukėlė daugybę kontroversiškų opozicinių reakcijų ir suformavo skirtingas barikadas – skulptoriai prieš kapinių paveldo saugotojus.

Nuo 2005 m. Skulptūrų parko ekspozicija besirūpinantis Mažosios Lietuvos istorijos muziejus ėmėsi misijos formuoti parko kaip dviejų istoriškai reikšmingų tapatybių – Senųjų miesto kapinių ir Modernios skulptūros galerijos – vienijimo procesą.

Plastikos tendencijos

Antroji parodos dalis, skirta šiuolaikinės mažosios plastikos ekspozicijai, supažindina visuomenę su šiuo metu Lietuvoje vyraujančiomis mažosios plastikos tendencijomis, kryptimis bei naujovėmis. 45 dailininkai, kuriantys mažosios plastikos formas, atstovaujantys skirtingoms kartoms bei mokykloms, parodoje eksponuoja per 80 savo kūrinių.

Kūrėjai, įgiję įvairių šiuolaikinio meno patirčių, jas savaip interpretuodami, dabartinei mažajai plastikai suteikė naują meninę išraišką. Mažosios skulptūros formos, sukurtos naudojant skirtingas medžiagas bei atlikimo galimybes, tapo įvairesnės, laisvesnės, kelia netikėtumo įspūdį, atskleidžia autoriaus minties prasmę, stilistiką ir estetinį turinio krūvį. Išradingais darbais džiugina jaunieji dailininkai, suteikiantys daug vilčių šiai dailės sričiai klestėti ir tobulėti.

Plati amplitudė

Parodoje eksponuojamų darbų amplitudė – nuo tradicinių bronzinių, medinių formų iki eksperimentų su stiklu, emaliu, buities daiktais bei kitomis mažiau tradicinėmis meninės raiškos priemonėmis.

Žiūrovų kontaktas su mažosios plastikos kūriniais yra labai artimas, todėl greta idėjos ir medžiagos mažojoje plastikoje labai svarbi ir atlikimo precizika. Šiuolaikinės mažosios plastikos ekspozicijos visuma leidžia lyginti, gretinti, atsirinkti, atmesti, atskleidžia, kokią plačią mažosios skulptūros sampratą demonstruoja kūrėjai.

Paroda KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2) veiks iki lapkričio 12 d.

Muziejuje – seminaras

Prieš parodos atidarymą Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2) vyks seminaras, kuriame bus pristatytas Klaipėdos skulptūrų parkas kaip įsimintinai svarbus Lietuvos dailės istorijos puslapis.

Pranešimus skaitys menotyrininkė doc. dr. Ramutė Rachlevičiūtė, skulptorius Kęstutis Musteikis, ilgametis Klaipėdos miesto architektas Adomas Skiezgelas papasakos, kaip buvo organizuojami simpoziumai, architektai pristatys baigiamą parengti parko sutvarkymo projektą, vyks diskusijos.

Renginių, skirtų Klaipėdos skulptūrų parko 40-mečiui paminėti, organizatoriai – Mažosios Lietuvos istorijos muziejus ir Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius.

Ginčai tęsėsi ilgai

Skulptūrų parko, arba senųjų miesto kapinių, sutvarkymo projektą, kuris bus baigtas vasaros viduryje ar pabaigoje, rengia bendrovės „Klaipėdos projektas“ architektė Margarita Ramanauskienė.

Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjo Vitalijaus Juškos teigimu, po kelių savaičių ketinama surengti pristatymą visuomenei ir išklausyti specialistų bei gyventojų nuomones.

2020 m. bus minima Skulptūrų parko erdvės, arba senųjų kapinių, 200 metų sukaktis. Iki šio laiko ir norima sutvarkyti teritoriją.

Vedėjas prisiminė, kad diskusijos dėl to, kaip turi pasikeisti Skulptūrų parkas, vyksta jau ilgą laiką.

Miestiečių nuomonės pasidalijo – vieni manė, kad parke reikia atkurti senųjų kapinių struktūrą, kiti norėjo, kad ši teritorija būtų labiau rekreacinė.

Savo nuomonę reiškė ir skulptūrų autoriai – buvo prašoma pagarbos meno kūriniams, nekeisti skulptūrų vietų.

Mirusiesiems – memorialas

Atnaujinimo metu ketinama pertvarkyti parko takų sistemą. Šiuo metu esantys takai išliks tik iš dalies.

Takų sistema šalia Trilapio gatvės į vakarinę teritorijos pusę nebus liečiama. Meno kūrinių, nepaisant kelių, vietų koreguoti nežadama.

Taip pat norima atnaujinti takų dangą. Kokia ji turėtų būti, projektuotojams teko pasukti galvas, mat parke medžiai iškilnoja grindinį.

Nuspręsta, kad takai bus iškloti trinkelėmis, tačiau ne tokiomis, kokias galima išvysti mieste, o specialiomis, atitinkančiomis istorinę dvasią.

Tose vietose, kur palyginti neseniai dar buvo laidojami žmonės ir kur deginamos atminimo žvakės, nuspręsta įkurti labirinto formos memorialą.

„Jame nugultų paminkliukai, kurie išmėtyti po miestą, tai yra tų paminklų, kurie stovėjo iki kapinių sunaikinimo, liekanos. Jų, ko gero, yra per 100“, – dėstė V.Juška.

Savo artimųjų atminimą memoriale galės įamžinti ir gyventojai – iškalti mirusiųjų pavardes. Šioje dalyje taip pat norima atkurti iki kapinių sunaikinimo buvusius takus.

Dėmesį skirs paminklams

Anot V.Juškos, parke ketinama sutvarkyti Sausio 15-osios atminimo paminklo prieigas. Paminklą planuojama apšviesti.

Taip pat bus tvarkomas Juliui Liudvikui Vyneriui skirtas paminklas. Teigiama, kad pasiektas susitarimas, jog skulptūra būtų perkelta į kitą, tačiau ne mažiau garbingą vietą.

Tarp suplanuotų tvarkyti – ir paminklas Germanui Gerlachui.

Neliks nepagerbti ir tarpukario Lietuvos kariai – prieš kurį laiką parke atsiradusius ir šiuo metu jau itin prastos būklės medinius kryžius pakeis ilgaamžiai, veikiausiai akmeniniai kryžiai. Bus pažymėtos karo belaisvių vietos.

Tvarkys želdynus

Paveldosaugos skyriaus vedėjas tvirtino, kad, rengiant projektą, buvo atlikta čia esančių medžių ir želdynų inventorizacija. Anot jo, dirbo puikūs specialistai, todėl bus kertami tik tie medžiai, kuriuos pašalinti būtina.

„Nėra taip, kad tie medžiai būtų kertami tik dėl kažkieno užgaidos. Visa tai daroma vadovaujantis projektu“, – pastebėjo V.Juška.

Įspūdingas parko tuopas žadama išsaugoti, neketinama atverti ir itin didelių erdvių.

Skulptūrų parke taip pat turėtų atsirasti daugiau gėlynų, esama minčių įrengti kvapų sodelį, kuriame būtų galima aptikti žolinius augalus, būdingus Vakarų Lietuvos, Mažosios Lietuvos kapinėms.

Parko nerakins

Skulptūrų parką nuspręsta nuo gatvės apjuosti tvora, atkurti ir simbolinius vartus.

„Parkas tikrai nebus rakinamas, paliksime praėjimus, tačiau turime atriboti jį nuo aplinkinių gatvių“, – paaiškino V.Juška.

Prie parko pradžioje esančio konteinerinio tualeto numatoma įrengti nedidelę automobilių stovėjimo aikštelę.

Netoli šios vietos turėtų būti įkurdinta ir aikštelė su visomis kavinei reikalingomis komunikacijomis.

Rekonstrukcijos metu nuspręsta iškelti šunų vedžiojimo aikštelę ir atnaujinti dabartinę vaikų žaidimų aikštelę.

J.L.Vyneris (Julius Ludvick Wiener) gimė 1795 m. balandžio 1 d. Dancige (dabartiniame Gdanske), vėliau apsigyveno Mėmelyje (Klaipėdoje). Būdamas žydų tautybės, J.L.Vyneris ilgai kovojo dėl Klaipėdos miestiečio teisės, vėliau pats dalyvavo miesto valdymo procese kaip magistrato narys. Per gyvenimą jis sukaupė didžiulį kapitalą ir visus nustebino 1855 m. surašytu testamentu, pagal kurį miestui paliko milžinišką 300 tūkst. talerių palikimą (apie pusė milijono JAV dolerių). Ant Vynerio kapo iškaltas užrašas: „... jo atminimą gerbia draugai, jį laimina vargšai“. J.L.Vyneris mirė 1862 m. vasario 24 d.

Apsilankydami balandžio 1-ąją Skulptūrų parke, kur palaidotas J.L.Vyneris, klaipėdiečiai pagerbs šį emancipuotą modernų europietį, stambų verslininką, pirklį, prekiavusį gėlių sėklomis ir savo palikimu praturtinusį Klaipėdos miestą.

Renginio programa:

12 val. – J.L.Vynerio pagerbimas prie kapo Skulptūrų parke.

12.15 val. – arbata centrinėje parko aikštelėje (prie Tautinių kultūrų centro). Apie benamystę, J.L.Vynerį ir žydų kultūrą mintimis dalysis Klaipėdos žydų bendruomenės atstovai, savo novelę „Lapės širdis“ apie šiuolaikinę benamystę perskaitys rašytoja Nijolė Kepenienė, istorinių įdomybių apie Senąsias miesto kapines pažers vienas iš Skulptūrų parko sutvarkymo projekto autorių Kęstutis Mickevičius.

12.35 val. – pasidalijimas gerumo sėklomis.

12.45 val. – naujos edukacinės ekskursijos šeimoms „Paukščio akimis“ pristatymas (Ieva ir Laura, Turizmo ir rekreacijos katedros studentės, Klaipėdos valstybinė kolegija).

„Susitikime Skulptūrų parke šeštadienį ir sėkime bendruomeniškumo sėklas drauge“, – kviečia renginio organizatoriai.

Šeštadienio vidurdienį klaipėdiečiai bei miesto svečiai pakviesti užsukti į Skulptūrų parko centrinę aikštelę pasivaišinti tradicine Vynerio arbatėle. Šiuo renginiu kasmet balandžio pradžioje pagerbiamas vienas garsiausių uostamiesčio filantropų.

Renginio organizatoriai Juliaus Liudviko Vynerio labdaros ir paramos fondo bei Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus atstovai teigė, kad vaišindamiesi Vynerio arbatėle Skulptūrų parke, prisiminsime ir pagerbsime 1795 m. balandžio 1 d. gimusį emancipuotą modernų klaipėdietį, stambų sėklų pirklį, filantropą ir labdarį, savo gausiu palikimu praturtinusį Klaipėdos miestą – Julių Liudviką Vynerį (Julius Ludvick Wiener).

Renginio metu apie XIX amžiaus Klaipėdoje vešėjusius, J. L. Vynerio lėšomis įkurtus angliško tipo sodus pasakojo Klaipėdos universiteto kraštovaizdžio architektūros specialybės studentas Simonas Šustavičius, šiuolaikinio mecenavimo apraiškas apibendrins Klaipėdos pramonininkų asociacijos administracijos direktorė Jolanta Braukylienė.

Organizatoriai renginio dalyvius šildė smagiomis minklėmis, žaidimais ir vaikų piešiniais ant asfalto „Sėklytės pasaulis“ bei dovanomis, kurios užauga.