1,7 mln. eurų kainavusius darbus uoste atliko bendrovė „Kavesta“. Pasak uosto vadovo Algio Latako, kelio įrengimas leis spartinti bei efektyvinti krovos procesus.

„Šis projektas konteinerių paskirstymo centrui leidžia užtikrinti efektyvesnę krovą ir suteikia didesnį pralaidumą. Artimiausiu metu bus įgyvendinami ir kiti investiciniai projektai, kad būtų galima maksimaliai išnaudoti esamą, konteinerių krovai skirtą infrastruktūrą“, – pranešime teigė A. Latakas.

Rekonstravus pokraninius kelius ir juos sujungus, prie 88-96 krantinių vienu metu gali būti prišvartuoti du konteineriniai laivai, sudarytos sąlygos STS kranui aptarnauti visą laivo ilgį.

Pasak A. Latako, artimiausiu metu bus vykdomi ir kiti investiciniai projektai, kad būtų galima maksimaliai išnaudoti esamą konteinerių krovai skirtą infrastruktūrą.

„Dar šiemet planuojame pradėti ir gilinimo prie krantinių projektą, kurį įgyvendinę galėsime padidinti grimzlę ir atsiras galimybė pilniau pakrauti konteinerinius laivus“, – sakė A. Latakas.

Planuojama pasiekti iki 14,6 metrų gylį prie dalies krantinių, tai leis į konteinerinius laivus pakrauti papildomą krovinio kiekį.

Šių metų pradžioje Vyriausybės nutarimu įsigaliojo uosto rinkliavų pakeitimai – į Klaipėdos uostą atvykstantiems laivams, gabenantiems paskirstymui, vadinamajam transšipmentui skirtus konteinerius, panaikinta tonažo rinkliava, patvirtinti ir kiti rinkliavų pokyčiai.

Per šių metų sausio–birželio mėnesius Klaipėdos uoste krovinių konteineriuose (TEU) srautas išaugo 64,5 proc. iki 479 tūkst. TEU. Palyginti su krova kituose Baltijos jūros rytinės pakrantės uostuose, Klaipėdos uoste ji didėjo labiausiai.

Programuotojas – ne darbininkas

Programuotoju arba buhalteriu galintis dirbti klaipėdietis atsidūrė Užimtumo tarnyboje. Ši nesugalvojo nieko kito, kaip suteikti rekomendaciją ir nusiųsti žmogų į „Klaipėdos Smeltės“ bendrovę dirbti ne specialistu, o paprastu darbininku.

Žmogus tokiu sprendimu pasipiktino, aiškino, kad pagalbinio darbininko darbas neatitinka jo išsilavinimo. Toks darbas, jo įsitikinimu, yra prievartinis, prieštaraujantis Lietuvos Konstitucijai.

Užimtumo tarnyba tai kvalifikavo kaip atsisakymą dirbti pasiūlytą darbą. Ji priėmė sprendimą panaikinti jo bedarbio statusą. Remtasi tuo, kad, kaip aiškino Užimtumo tarnybos atstovai, klaipėdietis 15 metų nedirbo ir nebeturėjo programuotojo kvalifikacijos.

Dirbti darbininku jis neva galėjęs, nes prieš 16 metų buvo dirbęs juo vienoje Klaipėdos bendrovėje.

Nepakliuvo į uosto teritoriją

Žmogus kreipėsi į teismą ir pareikalavo priteisti ne tik už praleistus mėnesius, bet ir neturtinę žalą, nes, kaip pats tikino, 10 mėnesių buvo žeminamas.

Teisme aiškėjo, kad tarp į „Klaipėdos Smeltę“ siųsto klaipėdiečio ir šios bendrovės darbuotojų įvykęs konfliktas.

Jis aiškino, kad nebuvo registruotas į priėmimą, todėl nesugebėjo patekti į bendrovės teritoriją. Jam neva siūlę ateiti kitą dieną, tačiau tą dieną jis turėjęs vykti į Užimtumo tarnybą.

„Klaipėdos Smeltės“ darbuotojai neva aiškinę, kad pagalbiniu darbininku pas juos atsiųstas žmogus skambinęs telefonu ir atsisakęs darbo. Pats klaipėdietis tai vadino melu ir tikino, kad darbdavys jam nesuteikęs galimybių pakliūti į bendrovės teritoriją.

Užimtumo tarnybos atstovai tikino, kad klaipėdietis nesantis suinteresuotas dirbti, esą jo svarbiausias tikslas buvęs tik gauti pašalpą.

Nebuvo įdarbinimo pokalbio

Apie šią istoriją kiekvienas gali susidaryti savo nuomonę. Pirmosios instancijos teismas stojo ne Užimtumo tarnybos, o žmogaus pusėn.

Paaiškėjo juridinis niuansas, kad, nors ir buvo rekomenduotas dirbti kaip pagalbinis darbininkas, klaipėdietis realiai tokiu netapo. Jis į „Klaipėdos Smeltės“ teritoriją nepateko, su juo nevyko pokalbis, ką jis galėtų dirbti ir ar jis galėtų dirbti pagalbiniu darbininku.

„Klaipėdos Smeltė“ pripažino, jog teiginys, kad žmogus atsisakė siūlomo darbo, neatitinka tikrovės, nes su juo nebuvo suderintas ir paskirtas įdarbinimo pokalbio laikas. Todėl ir pagalbinio darbininko pareigos jam nebuvo pasiūlytos.

Užimtumo tarnyba neteisingai panaikino jam bedarbio statusą. Tačiau teismas nepriteisė žmogui neturtinės žalos, o tik vieno mėnesio negautą pašalpą. Užimtumo tarnyba su tokiu sprendimu nesutiko. Ji rėmėsi tuo, kad neva pats žmogus skambinęs į „Klaipėdos Smeltę“ ir atsisakęs darbo.

Byloje esantis ir tai patvirtinantis įrašas. Todėl „Klaipėdos Smeltė“ jam ir neišrašiusi leidimo įeiti į jos teritoriją.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau neskundžiama nutartimi priėmė žmogui palankų sprendimą. Esmė esanti ne tai, skambino ar neskambino žmogus ir ką jis kalbėjo telefonu. Esmė esanti tai, kad su įdarbinti siųstu žmogumi nebuvę pokalbio, jam nebuvęs pateiktas realus įdarbinimo pasiūlymas.

Daug tuščių konteinerių

„Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminale – didžiulis konteinerių skaičius. Jie sukrauti net šešiais aukštais.

Didesnė dalis šių konteinerių yra tušti. Jie surenkami iš Baltijos jūros regiono uostų. Dalis jų remontuojami, dalis pakraunami į atplaukiančius didelius konteinerinius laivus ir išgabenami.

Šie konteineriai įtraukiami į Klaipėdos uosto TEU-sų skaičių, tačiau krovinių kiekio jie nedidina. Bet tai taip pat yra naudinga Klaipėdos uostui. Konteinerius atplukdo arba jų pasiimti atplaukia laivai, gaunamos rinkliavos.

Remontuojant konteinerius papildoma pridėtinė vertė sukuriama ir „Klaipėdos Smeltėje“.

Ropščiamasi iš duobės

Bendras Klaipėdos uosto konteinerių krovos rezultatas priklausys nuo to, kaip seksis Klaipėdos konteinerių terminalui.

Nepaisant didelio skaičiaus tuščių konteinerių, „Klaipėdos Smeltė“ jau tarsi ropščiasi iš konteinerių krovos duobės, kur buvo praėjusių metų antroje pusėje ir šių metų pradžioje. Kai kuriais mėnesiais krova siekdavo vos 11–14 tūkst. TEU.

Šiemet jau šeštą mėnesį iš eilės šioje bendrovėje fiksuojamas konteinerių krovos augimas palyginti su praėjusiais metais. Jis perkopė 20–23 tūkst. TEU per mėnesį.

Planuojama, kad per antrą ir trečią 2020 m. ketvirtį kompanija pakraus 123 tūkst. TEU konteinerių arba 37 proc. daugiau nei pernai per tą patį laiką.

Po šių metų pradžios pasaulinės krizės dėl koronaviruso epidemijos atsigauna tarptautinės rinkos. Planuojama, kad pervežimai augs ir Klaipėdos kryptimi.

Pernai per visus metus „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminalas krovė 253 489 TEU. Šiemet per 8 mėnesius krova siekė 14 7118 TEU.

Praėjusių metų rezultato greičiausiai nepavyks pasiekti, bet, jei išsilaikys tendencija, kad krova kiekvieną mėnesį didėja, atsilikimas nuo praėjusių metų nebus žymus.

Tikisi augimo

Bendras Klaipėdos uosto konteinerių krovos rezultatas priklausys nuo to, kaip seksis Klaipėdos konteinerių terminalui.

Jis su gera konteinerių krova pernai tempė Klaipėdos uostą į bendrą per 703 tūkst. TEU siekusią konteinerių krovą. Tačiau uostui rekordiniai buvo 2018 m., kai pasiekta bendra 750 tūkst. TEU krova.  Klaipėdos konteinerių terminalas po pirmųjų aštuonių mėnesių šiek tiek atsiliko nuo 2019 m. krovos grafiko. Tikimasi, kad paskutinį metų ketvirtį, kai konteinerinių krovinių srautai paprastai išauga, atsilikimas bus likviduotas.

Sausio–rugpjūčio mėnesiais Klaipėdos konteinerių terminale perkrauta 282 888 TEU arba 66 proc. visų per Klaipėdos uostą transportuotų konteinerių.

Iš viso abu Klaipėdos uosto konteinerių krovos terminalai per 8 mėnesius krovė per 430 tūkst. TEU. Rygos uoste konteinerių krova per tą laiką siekė 300 tūkst. TEU.

Išlaiko teigiamą krovą

Šiemet rugsėjį Klaipėdos uostas krovė 3,3 mln. tonų krovinių. Tai buvo 6,2 proc. arba 219 tūkst. tonų mažiau jei pernai rugsėjį.

Net 21,9 proc. mažiau krauta generalinių arba įvairių krovinių. Šioje kategorijoje vieni iš pagrindinių krovinių yra konteineriai. Jų smarkiai sumažėjo „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminale. Pernai rugsėjį jame buvo krauta 37 051 TEU, šiemet – 14 706 TEU.

Taip pat rugsėjį 7,2 proc. mažiau nei pernai krauta birių produktų, daugiausia trąšų. Tačiau net 32,9 proc. daugiau krauta skystųjų krovinių, daugiausia naftos produktų. Taip pat padaugėjo ir suskystintųjų gamtinių dujų.

Per tris ketvirčius Klaipėdos uostas dar išlaikė teigiamą – 2,8 proc. didesnę nei pernai krovą. Iš viso krauta 34,62 mln. tonų. Vertinant pagal atskiras krovinių rūšis, per 9 mėnesius 6,9 proc. daugiau krauta birių krovinių (iš viso 15,19 mln. tonų), 2,8 proc. daugiau skystų produktų (iš viso 7,76 mln. tonų), tačiau 2,1 proc. sumažėjo įvairių (generalinių) krovinių (iš viso krauta 11,66 mln. tonų). 

Yra aiški tendencija, kad Klaipėdos uostas vis labiau tampa trąšų uostu. Taip pat pastebimai auga žemės ūkio produktų krova. Nemaloni tendencija, kad mažėja konteinerių, nors bendras krovinių perėjimo į konteinerius lygis pasaulyje auga.

Yra aiški tendencija, kad Klaipėdos uostas vis labiau tampa trąšų uostu.

Galima pasidžiaugti, kad Klaipėdos uoste atsigavo pastaruosius kelerius metus nuolat kritusi skystų produktų krova. Kasmet 4–5 proc. augimą išlaiko jūrų keltais gabenamų krovinių krova. Šiemet 5,3 proc. arba 17 tūkst. daugiau Klaipėdos uoste lankėsi keleivių. Rugsėjį keleivių buvo net 11,6 proc. daugiau nei pernai.  

Latvijos uostų netektys

Pagrindinis Klaipėdos konkurentas Rygos uostas šiemet krauna net 10,5 proc. mažiau nei pernai. Iš viso per 9 mėnesius – 23,9 mln. tonų. Šiemet jis iš viso neteko 2,21 mln. tonų krovinių, daugiausia rusiškų naftos produktų ir anglių.

Nepaisant net 26,8 proc. anglių krovos kritimo jos vis tiek išlieka pagrindiniu Rygos uosto kroviniu. Iš viso krauta net 7,62 mln. tonų anglių. Tai sudaro beveik 32 proc. Rygos uosto krovos.

Naftos produktai Rygos uoste pagal kraunamus kiekius būdavo antroje vietoje po anglių. Tačiau šiemet juos aplenkė konteinerių krova - 3,6 mln. tonų (+ 0,2 proc.). Naftos produktų krova siekė 2,69 mln. tonų. Ji 12,1 proc. mažesnė nei pernai. Rygos uoste krito ir kitų ne tokių masinių, bet svarbių krovinių krova - medienos (iš viso 1,89 mln. tonų arba minus 7,3 proc.), mineralinių trąšų (1,29 mln. tonų arba 18,7 proc.). Tuo pat metu įspūdingai - net 25,3 proc. iki 1,29 mln. tonų augo grūdų krova. 

Rygoje šiemet krova 10 proc. mažėjo, o Ventspilio uoste ji 10 proc. augo. Jis per 9 mėnesius krovė 16,6 mln. tonų. Lėmė ne kas kitas, o iš Rygos uosto į Ventspilį „pabėgusios“ rusiškos anglys. Skystų krovinių krova Ventspilyje šiemet mažesnė vienu procentu, generalinių krovinių krova mažesnė net 7 proc., o birių krovinių krova, daugiausia dėl anglių, augo net 35 proc.

Nuo seno Ventspilio uoste pagrindinis krovinys buvo nafta ir jos produktai. Pagal šių metų rezultatus jų dalis Ventspilio uoste sudaro 47,5 proc., kai birių krovinių dalis išaugo iki 41,1 proc. Abi šios grupės labiausiai yra susietos su Rusijos, iš dalies Baltarusijos kroviniais.

Liepojos uosto pavyzdys įrodė, kad uosto sąsajos su Rusijos kroviniais yra pavojingos. Pernai demonstravęs palyginti nemažus augimo tempus dėl rusiškų grūdų ir anglių antracitų, šiemet Liepojos uostas dėl šių krovinių krenta. Per 9 mėnesius iš viso krauta 5,31 mln. tonų arba 5,3 proc. mažiau nei pernai. Pagrindinis Liepojos uosto krovinys yra grūdai. Jo dalis – 36,7 proc. (1,95 mln. tonų). Jų krovos kritimas 13,7 proc. tempia uostą žemyn. Anglių antracitai sudaro 18 proc. Liepojos uosto krovinių. Jų kritimas 5,3 proc. Šių dviejų krovinių kritimo negali atsverti net 54 proc. didesnė medienos drožlių, 30 proc. didesnė statybinių medžiagų, 24 proc. didesnė chemijos produktų krova.    

Dėl sumažėjusios Latvijos uostų krovos šiemet net 12 proc. mažiau krovinių gabeno Latvijos geležinkeliai. Iš viso 31,6 mln. tonų. Iš jų krovinių tranzitas per Latvijos uostus siekė 22,8 mln. tonų ir jis buvo net 15,8 proc. mažesnis nei pernai. Visas mažėjimas susietas su kroviniais iš Rusijos, nes tranzitas iš Baltarusijos per Latvijos uostus nežymiai augo.

Pasaulinės rinkos įtaka

Šiemet nesėkmingi metai Talino jungtiniam uostui. Per 9 mėnesius pavyko išlaikyti panašų keleivių skaičių kaip ir pernai (8,3 mln. keleivių), o krova krito 8,3 proc. iki 14,3 mln. tonų.

Talino uostui ypač prastas buvo trečiasis ketvirtis. Per jį krova krito net 22,1 proc. iki 4,3 mln. tonų ir buvo mažiausia palyginti su pirmaisiais dviem šių metų ketvirčiais.

Talino uosto valdybos pirmininkas Valdo Kalma teigė, kad kritimą labiausiai lėmė naftos produktų netektis. Įvardinta objektyvi priežastis, kuri susijusi su jūrinio mazuto naudojimo mažinimu pasaulinėje rinkoje. Nuo kitų metų pasaulyje įsigalios griežtesni reikalavimai dėl laivų kuro. Iki šiol viena svarbiausių laivų kuro rūšių buvo rusiški tamsieji naftos produktai, kurių dalis būdavo eksportuojama per Estijos Mugos uostą. Antroje šių metų pusėje tamsiųjų naftos produktų, kurie skirti laivams, smarkiai sumažėjo.  

Talino uoste akcentuota, kad šiemet buvo pasiektas į Estiją kruiziniais laivais atvykusių turistų rekordas. Į Taliną ir Saremo salą kruiziniais laivais iš viso atplaukė 641 tūkst. jūrų turistų.

Netektys Kaliningrado uoste

Rusijos uostai per 9 mėnesius iš viso krovė 626,7 mln. tonų krovinių. Bendras jų augimas siekė 2,8 proc.

Rusijos Baltijos jūros regione iš viso krauta 193 mln. tonų – 30,8 proc. visos Rusijos krovos.  Augimas regione siekė 6 proc., sausų krovinių krauta 2,5 proc. daugiau, skystų krovinių – net 8,8 proc. daugiau.

Už šių skaičių gali būti ir tai, kad į Rusijos uostus sugrįžo dalis krovinių iš rytinės Baltijos, pirmiausia iš Latvijos uostų.

Daugiau nei pernai Rusijos Baltijos jūros regione krovė Ust Lugos, Sankt Peterburgo, Primorsko ir Vysocko uostai. Krovą smarkiai sumažino Kaliningrado uostas. Jo atstovai ne kartą skundėsi, kad tam įtakos turėjo brangus krovinių gabenimas geležinkeliais per Baltarusiją ir Lietuvą.

Prasideda konteinerių mažėjimas

Išskirtinis Klaipėdos uosto gegužės preliminarios krovos rezultatas buvo tai, kad pirmą kartą per kelis pastaruosius metus įvairių arba generalinių krovinių krova buvo mažesnė nei pernai.

Pernai gegužę generalinių krovinių krauta 1,39 mln. tonų, o šiemet 1,24 mln. tonų. Kritimas 10,6 proc. arba 148 tūkst. tonų. Kritimą iš dalies lėmė jau ne pirmą mėnesį mažėjantį „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių krova. Gegužę ji krovė 16681 TEU konteinerių. Tai prasčiausias mėnuo šiais metais. Galima prisiminti, kad sausį krauta 37051 TEU, vasarį - 36924 TEU, kovą - net 45073 TEU, balandį - 20402 TEU.

Bendrai gegužę Klaipėdos uostas dar išlaikė teigiamą 1,6 proc. krovą. Iš viso krauta 3,93 mln. tonų. Augimą lėmė net 14,8 proc. arba 233 tūkst. tonų išaugęs birių krovinių kiekis. Taip pat buvo palyginti nedidelis beveik 24 tūkst. tonų skystų krovinių krovos kritimas, kuris siekė 2,6 proc.

Penkių mėnesių Klaipėdos uosto preliminarios krovos rezultatai išlieka geri. Krauta 19,766 mln. tonų. Tai 1,542 mln. tonų arba 8,5 proc. daugiau nei pernai. 1 mln. 37 tūkst. tonų (+13,5 proc.) daugiau krauta birių krovinių, 810 tūkst. daugiau (13,3 proc.) daugiau buvo įvairių ar generalinių krovinių. Ta pati „Klaipėdos Smeltė“ nuo metų pradžios krovusi 156131 TEU pasiekė net 53,2 proc. geresnį rezultatą nei pernai. Bendrai konteinerių krova Klaipėdos uoste per 5 mėnesius pasiekė beveik 300 tūkst. TEU.

Vieninteliai skystieji kroviniai blogino Klaipėdos uosto krovą. Jų per 5 mėnesius krauta 304 tūkst. t arba 6,9 proc. mažiau nei pernai.

Per penkis mėnesius iš 19,766 mln. tonų skystieji kroviniai uoste sudarė 4,131 mln. tonų, generaliniai - 6,905 mln. tonų. Gausiausiai grupė - birieji kroviniai siekė 8,729 mln. tonų. Tarp jų pagrinde baltarusiškos trąšos ir lietuviški žemės ūkio produktai. Pastarųjų augimą lėmė nuolat didėjantis Lietuvos eksportas į Azijos šalis.

Rygoje kroviniai Kinijai

Tarp Latvijos jūros uostų šiemet krova labiausiai sumažėjo Rygos uoste. Jis per penkis mėnesius krovė 13,547 mln. tonų. Tai 7,9 proc. mažiau nei pernai.

Net 25,8 proc. sumažėjo anglių krova. Taip atsitiko todėl, kad Rygos uoste perkėlus anglių krovą į naują Krivu salos terminalą, dalis klientų perėjo į Ventspilio uostą. Rygos uoste mažėjo (-9,4 proc.) ir naftos produktų. Jei anglių dalis Rygos uoste dar sudaro apie 32 proc. jos krovos, tai naftos produktų dalis siekia apie 11,5 proc.

Kitų krovinių krova Rygos uoste buvo teigiama. Apie 4 proc. daugiau krauta konteinerių (iš viso 198289 TEU). Tas srautas dar gali didėti, nes, kaip pranešė Rygos uosto administracija, Rygos uoste pristatyta nauja elektroninės prekybos forma su Kinijos verslu. Išgabentas pirmasis konteineris į Kiniją su latviškais dažais. Latvijoje apsilankę Kinijos atstovai prabilo apie Rytų ir Centrinės Europos prekių tranzito centro statybą Rygoje. Su kinais bendradarbiaujanti Latvija tikisi gauti per Rygos uostą krauti ir tuos Kinijos krovinius, kurie keliaus į Baltarusiją. 

Net 21,4 proc. per Rygos uostą išaugo medienos eksportas, 4,2 proc. padidėjo grūdų ir kitų žemės ūkio produktų srautas.

Rygos uosto administracija akcentuoja ypač sėkmingą kruizinio sezono pradžią. Per penkis mėnesius į Rygą atplaukė 50,1 proc. daugiau kruizinių keleivių nei pernai. Rygos uostas turi išsikėlęs tikslą pagal jo vystymo programą iki 2029 metų kruizinių laivų kiekį padvigubinti nuo maždaug 70-80 laivų per sezoną dabar iki 150.

Baltijos reikšmė Rusijai

Bendra krovos tendencija per penkis mėnesius Baltijos jūros uostuose yra skirtinga.

Mažėja krova Suomijos uostuose. Helsinkyje ji smuko 6,5 proc. iki 6 mln. tonų, pagrinde dėl sausų arba generalinių krovinių. Daugėjo (+2,5 proc.) iki 224,5 tūkst. TEU tik konteinerius. Helsinkio uoste 1,7 proc. mažėjo ir keleivių.

Perimant Rygos uosto anglis šiemet krova ryškiau (apie 17 proc.) auga Latvijos Ventspilio uoste. Nedidelis krovos kritimas (-2,5 proc.) fiksuojamas Liepojos uoste. Šis uostas gegužės pabaigoje pasirašė naują sutartį dėl infrastruktūros gerinimo. Bus tvarkomi uosto molai, sudarytos sąlygos laivams įplaukti į buvusią karo uosto teritoriją. Tikimasi, kad tai ateityje pagerins Liepojos uosto krovą. 

Bendra visų Rusijos uostų krova per 5 mėnesius siekė 339,63 mln. tonų. Tai 2,3 proc. daugiau nei pernai. Beveik trečdalis šios krovos (108,11 mln. tonų) priklauso Rusijos Baltijos jūros regiono uostams. Čia krovos augimas siekė 5 proc. Baltijos jūros regiono uostai Rusijoje išlieka pagrindiniais. Antroje vietoje esančio Juodosios jūros regiono Rusijos uostai su gigantiškuoju Novorosijsku iš viso krovė 98,87 mln. tonų ir krova čia buvo net 11 proc. mažesnė nei pernai.

Balandį mažėjo konteinerių

Šiemet per keturis mėnesius Klaipėdos uoste krauta 15,7 mln. tonų krovinių. Tai 9,2 proc. arba 1,3 mln. tonų daugiau nei pernai.

Lėmė 20,3 proc. arba 955,9 tūkst. tonų išaugusi įvairių (generalinių) krovinių krova, daugiausia konteinerių. Birių krovinių krauta 11,2 proc. arba 684,7 tūkst. t daugiau nei pernai. Čia labiausiai lėmė pagyvėjusi žemės ūkio produktų krova. Skystų krovinių krova buvo 8,9 proc. arba 315 tūkst. tonų mažesnė nei pernai.

Iš viso balandį Klaipėdos uoste krauta 3,6 mln. tonų krovinių. Tai 3,3 proc. arba 113 tūkst. tonų daugiau nei pernai balandį.

Nauja tendencija tai, kad nuo metų pradžios buvusi neigiama stipriai (+17,7 proc. arba 120 tūkst. t) išaugo skystųjų krovinių, tarp jų ir naftos produktų, krova.

Teigiama išliko generalinių krovinių, įskaitant konteinerius krova, bet ir toliau mažėjo biriųjų krovinių, daugiausia trąšų.

Balandį fiksuotas ryškus konteinerių kritimas „Klaipėdos Smeltėje“. Sausį ir vasarį krovusi po 37 tūkst. TEU, kovą – 40 tūkst. TEU, balandį ji krovė tik 20 tūkst. TEU. Bendras jos krovos augimas per 4 mėnesius vis tiek 109 proc. lenkė praėjusius metus. Iš viso krauta 139 tūkst. TEU.

Tikėtina, kad balandžio sumažėjimas laikinas, nes „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminale 8 ha teritorijoje intensyviai vyksta naujų konteinerių sandėliavimo aikštelių statyba, gegužės pradžioje gauta nauja krovos technika. 

Anglių kadrilis Latvijoje

Visi Latvijos uostai per 4 mėnesius krovė 22,36 mln. t krovinių. Tai 3,7 proc. daugiau nei 2018 m.

Didžiausią dalį, net 13 mln. t sudarė birūs kroviniai (augimas 12 proc.). Iš jų 6,88 mln. t sudaro rusiškos anglys (+12 proc.), grūdai - 1,64 mln. t (-10,7 proc.), birios trąšos - 788 tūkst. t (-14,7 proc.).

Skystų krovinių dalis Latvijos uostuose siekė 4,84 mln. t (-12,4 proc.). Iš jų naftos produktų - 4,53 mln. t (-13,3 proc.).

Įvairių (generalinių) krovinių Latvi jos uostuose krauta 4,51 mln. t (+1,9 proc.). Didžiausią dalį sudarė konteineriai (1,65 mln. t), bet jų palyginti su 2018 m. buvo tiek pat. Latvijos uostuose daugėjo medienos (1,58 mln. t arba +9,4 proc.), bet mažėjo jūrų keltais gabenamų krovinių (1,12 mln. t arba -3,8 proc.).

Iš visų Latvijos uostų daugiausia krovė Ryga (11,01 mln. t), bet jame fiksuotas ir didžiausias kritimas - 3,8 proc. Įdomu tai, kad Rygos uoste net 22 proc. arba daugiau nei 1 mln. tonų mažėjo anglių krova, kas ir nulėmė bendrą šio uosto krovos kritimą. Rygos uoste 1 proc. sumažėjo jūrų keltais gabenamų krovinių ir 1 proc. padaugėjo konteinerių pagal TEU.

Ventspilio uosto krova siekė 8,1 mln. tonų. Bendras jo krovos augimas net 17,7 proc.

Čia ypač stipriai augo anglių krova, persikėlusi iš Rygos uosto.

Liepojos uostas krovė 2,54 mln. tonų. Jo kritimas siekė 2,7 proc. Liepojos uoste kritimą lėmė net 25 proc. sumažėjusi jos pagrindinio krovinio - grūdų krova. Tuo pat metu 28 proc. augo atracitų, net 50 proc. statybinių medžiagų krova.

Išskiriama konteinerių krova

Rusijos uostai per 4 mėnesius krovė 269 mln. tonų arba 2,4 proc. daugiau nei pernai. Net 152 mln. tonų sudarė skysti kroviniai, daugiausia naftos produktai. Jų krova išaugo 8,4 proc., tačiau net 4,4 proc. mažėjo įvairių kitų krovinių - iki 117 mln. t.

Rusijos Baltijos jūros baseino uostai krovė 85 mln. tonų. Tai 4,1 proc. daugiau nei pernai. Skystų krovinių krova sudarė 49,22 mln. tonų (+5,3 proc.), sausų krovinių - 35,84 mln. t (+2,5 proc.).

Rusijos uostuose ypač akcentuojama gera šių metų konteinerių krova. Ji per 4 mėnesius siekė 16 mln. tonų. Tai 7,2 proc. daugiau nei pernai. Net 10,1 proc. konteinerių augimas fiksuotas Baltijos jūros regione. Čia iš viso krauta 885 tūkst. TEU konteinerių. Iš jų didžiausias kiekis Sankt Peterburge.

Į konteinerius pereina vis daugiau krovinių, kurie anksčiau būdavo gabenami kaip masiniai kroviniai. Tai mediena, trąšos, įvairus metalas, į specialius konteinerius pilama vis daugiau įvairių skystų chemijos medžiagų.

Trąšų ir konteinerių reikšmė

Praėjusių metų antroje pusėje kelis kartus peržengusi 4 mln. tonų mėnesinę krovą ir sausį Klaipėdos uosto krova tą rodiklį beveik pasiekė. Krauta 3,97 mln. tonų krovinių. Tai 2,3 proc. arba 91,1 tūkst. tonų daugiau nei 2018 m. sausį.

Tendencija išliko panaši kaip ir pernai. Smarkiai, net 19,7 proc. arba 223 tūkst. tonų augo įvairių arba generalinių krovinių krova. Čia vėlgi tempą diktuoja konteinerių krova. Bet tuo pat metu net 20,4 proc. arba 235 tūkst. tonų mažiau krauta skystųjų krovinių, pagrinde naftos produktų.

Imant pagal atskiras krovinių rūšis Klaipėdos uoste sausį krauta net 1,7 mln. tonų birių krovinių. Šiemet jų buvo 6,5 proc. arba 103 tūkst. tonų daugiau nei pernai. Birūs kroviniai  sudarė apie 42 proc. visų krovinių.

Tarp birių krovinių didžiausią kiekį sudaro baltarusiškos trąšos. Jas kraunantis „Birių krovinių terminalas“ sausį tapo lyderiu tarp visų uosto kompanijų. Jis suskaičiavo, kad sausį krovė 1,04 mln. tonų trąšų. Iš jų 96 tūkst. tonų buvo pakrauta į konteinerius. 

„Klaipėdos Smeltė“ sausį net 168 proc. viršijo praėjusių metų konteinerių krovą. Pernai sausį ji krovė 13830 TEU konteinerių, o šiemet 37051 TEU. Iš to kiekio net 15060 TEU sudarė „transhipment“, kurie atplaukia laivais, yra perkraunami ir jais išplaukia net neišriedėdami į Klaipėdos miesto gatves. 

Gera metų pradžia Klaipėdos uostui ir dėl keleivių. Sausį laivais plaukė 12,57 tūkst. keleivių. Tai 5,1 tūkst. arba 611 keleivių daugiau nei pernai sausį.

Rygą tempia Rusijos anglys

Pagrindinis Klaipėdos konkurentas tarp rytinės Baltijos šalių - Rygos uostas metus pradėjo su 2,6 proc. geresne krova nei pernai. Jis sausį iš viso krovė 2,84 mln. tonų.

Šių metų pradžioje Rygos uoste net 36,5 proc. mažiau krauta naftos produktų (iš viso 278 tūkst. tonų), 49 proc. mažiau grūdų, sumažėjo atskirų rūšių metalų. Netgi keleivių šiemet sausį Rygos uoste lankėsi 14,5 proc. mažiau.

Tačiau Rygos uosto krova augo dėl rusiškų anglių. Kai pernai sausį jų buvo 888 tūkst. tonų, šiemet sausį jų krauta net 1,03 mln. tonų. Tai 16 proc. daugiau nei pernai.

Rygos uoste 6,5 proc. daugiau šiemet kraunama konteinerių.

Rygos uostas paskelbė, kad šiemet krova turėtų būti 1-2 proc. didesnė nei pernai. Tokiu 1-2 proc. dalimis Rygos uosto krovą kasmet planuojama didinti artimiausius 10 metų. Matyt dėl ypatingai įtemptos konkurencijos regione tai yra pats realiausias procentas ne tik Rygos, bet ir kitiems uostams. Rygos uostas per 10 metų planuoja labiausiai didinti kruizinių laivų įplaukimą - nuo 80 kruizinių laivų dabar iki 150 - 2029 metais. 

Atsirado ir ryškių mažėjimų

Kaip jau buvo prognozuota, 2018 metais didelį augimą demonstravęs Latvijos Liepojos uostas, šiemet smarkiai krenta. Sausį jis krovė 568 tūkst. tonų. Tai net 11 proc. mažiau nei pernai sausį. Net 64 proc. mažiau krauta naftos produktų, 57 proc. sumažėjo statybinių medžiagų, 27 proc. - konteinerių. Net 79 proc. Liepojos uosto krovinių sudaro birūs, pagrinde grūdai. Jų krovos kritimas - 7,3 proc. Net 19 proc. Liepojos uoste mažėjo keleivių. Sausį jų iš viso lankėsi 2155.

Kitas po kritimo presu pakliuvęs uostas yra Suomijos Helsinkis. Jame sausį fiksuotas bendras 17,7 proc. kritimas. Iš viso šis uostas krovė 1,08 mln. tonų. Helsinkyje net 19 proc. mažėjo konteinerių krova.

Helsinkio uoste 8,1 proc. mažiau buvo ratinės technikos ir 7,4 proc. mažiau keleivių keltuose. Tai reiškia, kad ir šio uosto pagrindinėje linijoje į Taliną turėtų būti kritimas. Tapęs biržos dalyviu Talinas nebeskelbia mėnesinių rezultatų. 

Rusijos Baltijos jūros uostai beveik išlaikė praėjusių metų krovą. Ji siekė 20,91 mln. tonų ir buvo 0,1 proc. mažesnė nei pernai. Įdomi tendencija tai, kad pernai buvusi mažesnė naftos ir jos produktų krova šiemet yra 0,8 proc. didesnė. Pernai geresnė buvusi sausų krovinių krova šiemet per sausį Rusijos Baltijos jūros regiono uostuose yra 1,4 proc. mažesnė.

Klaipėdos savivaldybės administracija planuoja išpirkti itin triukšmingoje Nemuno gatvės teritorijoje įsikūrusių miestiečių butus ir kitas patalpas.

Nemuno gatvės 113 ir 133 namuose iš viso yra 21 butas, trys negyvenamos patalpos, du sandėliai. Taip pat ir šeši savivaldybei priklausantys butai.

Visi jie yra šalia bendrovei "Lietuvos geležinkeliai" priklausančių 201-ojo geležinkelio ruožo bėgių, kuriais ne tik dienos metu, bet ir naktį bei savaitgaliais važiuoja traukiniai, sukeldami didelį triukšmą ir vibraciją.

Be to, sunkiai pakeliami garsai Nemuno gatvėje sklinda ir iš laivų krovos bendrovės "Klaipėdos Smeltė". Visą parą čia juda sunkvežimiai, girdimi dispečerių signalai, leidžiami per garsiakalbius.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento specialistai, gavę gyventojų skundų, ne kartą organizavo akustinio triukšmo ir vibracijos pagreičio matavimus ir kaskart nustatydavo normų pažeidimus. Taip pat ne kartą teikė išvadą, kad gyventojai, esant tokiai situacijai, negali gyventi savo namuose.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėjo Edvardo Simokaičio, žmonės gyvena išties sudėtingomis, netgi antihigieninėmis sąlygomis. Šią problemą bandyta spręsti įvairiais būdais, kalbantis su Klaipėdos uosto įmonių, "Lietuvos geležinkelių" atstovais. Tačiau papildomų pinigų klaipėdiečiams iškeldinti skirta nebuvo.

E.Simokaičio žodžiais, padėti gyventojams artimiausiu metu galima tik tuo atveju, jei pati savivaldybė imsis veiksmų.

Įsigiję nekilnojamąjį turtą Nemuno gatvėje, valdininkai veikiausiai jį nugriaus arba pritaikys komerciniams tikslams. Tai numatyta 2011 m. patvirtintame miesto detaliajame plane.

Teigiama, kad pardavę savo butus gyventojai galės įsigyti būstus kitoje teritorijoje – ramioje, saugioje, švarioje aplinkoje.

Atlikus vertinimą nustatyta, kad bendra butų ir kitų patalpų vertė sudaro apie 593,2 tūkst. eurų.

"Vykdant tolesnes pirkimų procedūras, savivaldybė teiktų siūlymus savininkams. Tiesa, administracija po miesto tarybos nutarimo negalėtų siūlyti kainos, kuri daugiau nei 10 proc. viršija nustatytą rinkos vertę. Negalime peržengti tos ribos. Jei nepavyktų susitarti, procesas nutrūktų. Tačiau patys gyventojai suinteresuoti parduoti butus", – pirmadienį vykusio Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto posėdžio metu teigė E.Simokaitis.

Šis klausimas ketvirtadienį bus sprendžiamas miesto taryboje.

"Akcininkai mums kelia tikslą, kad 2022-2023 metais krautume 1 mln. TEU", - dienraščiui sakė "Klaipėdos Smeltės" generalinis direktorius Rimantas Juška, dėl ko, jo vertinimu, Klaipėdos uosto krovos apyvarta padidėtų beveik 1 mln. tonų, o "Klaipėdos Smeltės" terminalas atsidurtų tarp 550 pasaulio konteinerių terminalų, kurių krovos apimtis viršija 1 mln. TEU.

"Jei mes šiandien dirbame su dviem regionais, 1 mln. TEU krova reiškia, kad laivai į Klaipėdą galėtų ateiti ne tik iš Australijos, Azijos, bet ir iš Pietų ir Šiaurės Amerikos. Lietuvos pramonei tai gali būti naujas stimulas", - teigė įmonės vadovas.

Jis prognozuoja, kad 2018 metais "Klaipėdos Smeltė" kraus 320 tūkst.-350 tūkst. sąlyginių konteinerių (TEU), bent dvigubai daugiau nei pernai, kai buvo perkrauta 180 tūkst. TEU.

Didelių laivų įtaka

Vasarą Klaipėdos uosto krova paprastai būdavo mažesnė, bet birželis tapo išskirtiniu mėnesiu. Krauta 3,939 mln. tonų krovinių. Augimas palyginti su praėjusių metų birželiu net 17 proc.

Tai lėmė ir ypač ūgtelėjusį Klaipėdos uosto pusmečio rezultatą. Per jį krauta 22,162 mln. tonų krovinių. Tai 7,6 proc. daugiau nei pernai. Po 5 mėnesių augimas siekė 5,6 proc.

„Klaipėdos uostas gali didžiuotis tokiu rezultatu. Žengiame pagal geresnį grafiką nei yra daugiametis 6,5 proc. krovos augimo vidurkis“, - teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Šių metų tiek birželio, tiek pusmečio rezultato augimą labiausiai lėmė uoste pradėta vykdyti „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminalo, kaip paskirstymo centro („transshipment‘o“) veikla. Nuo uoste įprastos daugiametės 40-45 tūkst. TEU konteinerių krovos ji gegužę šoktelėjo iki 66 tūkst. TEU, o birželį net iki 74 tūkst. TEU. Ne veltui į uostą vienas po kito ėmė plaukti dideli konteinervežiai.

Be konteinerių šiemet Klaipėdos uoste ryškiau (+4,6 proc.) kilo jūrų keltais gabenamų krovinių kiekis.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriaus Artūro Drungilo vertinimu, įtakos turėjo ir naujo keltų operatoriaus „TT-Line“ linijos į Švedijos Treleborgą atsiradimas. Nors krovinių ta linija dar neturi labai daug, tačiau joje pastebimai augo keleivių ir lengvųjų automobilių kiekis. Tai iššaukė ir jos konkurento veiksmus. DFDS sumažino savo paslaugų kainas ir paleido papildomą šeštadieninį reisą į Karlshamną.

Šiemet geresnė nei pernai Klaipėdos uoste buvo ir trąšų, suskystintųjų gamtinių dujų krova. 

Vyksta nuožmesnė kova

„Klaipėdos uostas tuo ir stiprus, kad krovos kompanijos čia viena kitą papildo. Kai uoste dėl objektyvių priežasčių mažėjo naftos produktų, žemdirbiai mažiau užaugino grūdų derliaus, atsirado ilgai lauktas „Klaipėdos Smeltės“ proveržis. Tai įrodė, kad investicijos į ją nebuvo be grąžos. Tos kompanijos potencialas yra krauti per metus apie 1 mln. TEU konteinerių. Tai 10 mln. tonų. Būtų didžiulė paspirtis uostui, jei šios kompanijos krova nuo 1-1,4 mln. tonų per metus augtų iki 10 mln. tonų“, - akcentavo Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vidmantas Dambrauskas.

Žinodamas krovos kompanijų situaciją, jis prognozavo, kad antrasis šių metų pusmetis Klaipėdos uostui nebus blogesnis. Yra realios galimybės Klaipėdos uostui metus baigti su 5-6 proc. krovos augimu. 

Bendra krovos tendencija rytinės Baltijos jūros regione nėra gera. Per pusmetį rytinės Baltijos šalių, be Rusijos, uostų krova sumažėjo 1,1 proc.

Krova mažėjo ir atskiruose Rusijos uostuose. Vertinant tonomis labiausiai krova šiemet kilo Rusijos Sankt Peterburgo uoste - per tris milijonus tonų. Antroje vietoje - Klaipėdos uostas - augimas per 1,6 mln. tonų. Tačiau labiausiai krova vėlgi krito Rusijos Primorsko uoste - per 4 mln. tonų, Ust Lugoje - per 1,8 mln. tonų. Iš rytinės Baltijos šalių uostų šiemet labiausiai krova krito Ventspilyje - per 1,6 mln. tonų.

„Konkurencija Baltijos jūros regione didėja, uostai nuožmiau kovoja už kiekvieną toną. Norėčiau atkreipti mūsų valstybės tarnautojų dėmesį, kad netampytų karvės, kuri duoda pieno arba nelenktų medžio ant kurio auga vaisiai... Nesiimtų pertvarkymo sistemos uoste, nes ji, kaip rodo rezultatai, yra gera. Norėčiau padėkoti premjerui. Iki jo apsilankymo nuolat gaudavome įvairių siūlymų dėl pakeitimų uoste. Po premjero apsilankymo ir pokalbio su juo tos problemos baigėsi. Uosto sistema Lietuvoje veikia gerai ir su ja reikia elgtis atsargiai, kad nepakenkti“, - svarstė V.Dambrauskas.

Atsigauna Ryga, Talinas, Kaliningradas

Tiek Klaipėdos uosto valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovai, tiek Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos atstovai akcentuoja, kad didžiausia konkurencija vyksta su Latvijos uostais. Jau keletą metų bendra Latvijos uostų krova mažėja, o bendra Lietuvos uostų, įskaitant ir Būtingės naftos terminalą, didėja. Iš bendros dalies už pusmetį Latvijos uostams priklauso apie 41 proc. krovinių, Lietuvos - apie 36, Estijos - apie 23 proc.

Tačiau pirmasis pusmetis atskleidė tendenciją, kad po kelių pastarųjų metų kritimo atsigauna Rygos uostas, krovos stabilumas pasiektas Taline. Nuo metų pradžios turėjęs neigiamą rezultatą, pusmetį Rygos uostas baigė su plius 0,7 proc. krova. Iš viso šis uostas krovė 17,629 mln. tonų. Beveik 7 mln. tonų sudarė rusiškos anglys (augimas 8,8 proc.), 2,1 mln. tonų naftos produktai (kritimas 35 proc.). Rygos uoste per pusmetį buvo 225 tūkst. TEU konteinerių. Tai 8,4 proc. daugiau nei pernai. Palyginti Klaipėdos uoste konteinerių per pusmetį krauta 311 tūkst. TEU. Jų augimas per pusmetį sudarė 98583 TEU. Palyginti su praėjusiais metų I pusmečiu konteinerių augimas šiemet siekė per 46 proc.

Kita tendencija yra tai, kad per pusmetį 1,4 proc. didesnė nei pernai yra Latvijos geležinkelių krova. Augimą lėmė net 56,4 proc., (5,75 mln. tonų) išaugusi Baltarusijos krovinių dalis. Iš viso per pusmetį krovinių apyvarta tarp Latvijos ir Baltarusijos siekė 14,7 mln. tonų. Didžiulio gyvumo įnešė tarp Rygos ir Minsko pradėjęs kursuoti konteinerinis ekspresas.

Talino uostas krovė per pusmetį krovė 10,091 mln. tonų. Jo krovos augimas siekė 1,4 proc. Talino uoste per pusmetį krauta 108 tūkst. TEU konteinerių. Tai 6,4 proc. daugiau nei pernai. Pirmą kartą po daugelio metų Talino uoste padaugėjo skystų krovinių (+ 1 proc.), tarp jų ir naftos produktų. Jie išlieka pagrindinis Talino uosto krovinys. Iš viso jų krauta 4,28 mln. tonų. 8,9 proc. iki 2,73 mln. tonų Taline augo ro ro krovinių, bet 6,2 proc. iki 1,78 mln. tonų mažėjo birių krovinių. Nežymiai vos 0,2 proc. šiemet Taline daugiau aptarnauta keleivių. Iš viso 4,82 mln.

Baltijos jūros Rusijos uostai per pusmetį krovė 122,6 mln. tonų. Tai 1,6 proc. mažiau nei pernai. Primorsko uoste krovinių mažėjo 14,6 proc., Ust Lugoje - 3,6 proc., Vysocke - 1,3 proc. Lėmė tai, kad Rusija šiemet bendrai 5 proc. mažino naftos eksportą į Europą. Tuo pat metu Rusijos uostuose 8,4 proc. daugėjo sausų krovinių, kurie daugiausia „nusėdo“ Sankt Peterburge (+14 proc. pusmečio augimas). Gerą pusmečio rezultatą su 9,2 proc. augimu pademonstravo ir Kaliningrado uostas.  

Rusijos Baltijos uostuose šiemet krauta 1,25 mln. TEU konteinerių. Tai 12,5 proc. daugiau nei pernai.