1923 m. įvykęs kone reikšmingiausias mūsų tautos istorijoje Klaipėdos sukilimas lėmė neišvengiamą Lietuvos veido pasikeitimą – prijungtas Klaipėdos jūrų uostas suteikė milžinišką pridėtinę vertę šaliai ir atvėrė kelius į pasaulį. 2023-ieji žymi garbingą ne tik Klaipėdai, bet ir visai valstybei 100-mečio jubiliejų. Tiek laiko puoselėjame savo istoriją, kultūriniu ir gamtiniu paveldu turtingą uostą, džiaugiamės jūros suteikiamu erdvės ir laisvės pojūčiu. Itin reikšmingas vandens ir vėjo stichijų poveikis menininkams, kurie neretai sielos užuovėją, ramybę ir kūrybinį polėkį atranda gyvendami prie jūros. Būtent tokie, alsuojantys jūros ritmu, yra jubiliejinėje parodoje Klaipėdos uosto direkcijoje pristatomi klaipėdiečiai dailininkai – Ernestas Žvaigždinas, Antanas Garjonas ir Simas Žaltauskas.

Klaipėdiečių kūryba išsiskiria iš kitų Lietuvos menininkų ne tik vietos dvasią atspindinčiais pajūrio regiono gamtiniais, urbanistiniais ir industriniais peizažais, charakteringomis uosto motyvų (laivai, burės, jūra, inkaras, kt.) variacijomis, bet ir jūros suformuotu meniniu temperamentu – lyrišku, drąsiu ir nuoširdžiu. Parodoje pristatomi autorių darbai reprezentuoja subjektyvų, autentišką santykį su uostu, atskleidžia jau kone reiškiniu tapusį klaipėdiečio menininko identitetą. Vienoje ekspozicijoje atsidūrę menininkai dalijasi neišsenkančia meile gimtajam miestui, o jų tapomi paveikslai yra dedikuojami pajūrio regionui. Neužšąlantis Klaipėdos jūrų uostas užtikrina nuolatinį įkvėpimą pastariesiems autoriams, prisotina jų kūrybą kintančių būsenų ir nuotaikų uosto motyvais.

Parodoje su savo kūryba dalyvaujantis E. Žvaigždinas (gim. 1956) yra vienas žinomiausių menininkų Klaipėdoje, ilgametis LDS narys. Pakeliavęs po pasaulį, surengęs parodas Danijoje, Vokietijoje, JAV, savo gyvenimo inkarą įtvirtino gimtajame uostamiestyje, kur, kaip teigė pats autorius, jaučiasi geriausiai. E. Žvaigždino kūriniuose žaižaruoja ryškus koloritas, drobės paviršiuose šėlsta dinamiški, pastoziški potėpiai, kuriuos atsveria abstrahuotos, nuosaikios, kai kada minimalistinės formos su nuorodomis į Klaipėdos miesto gamtinį ir urbanistinį peizažą. Turbūt kaip nieko kito, šio autoriaus abstrakčiai ekspresyvioje tapyboje jaučiamas vėjo, saulės ir vandens stichijų nugludintas uosto veidas, dinamiškas ir kintantis miesto pulsas.

Tvirtos, monumentalios, kone inžineriškai sukonstruotos kompozicijos, geometrizuotos, kubistinės formos būdingos kito parodoje pristatomo dailininko A. Garjono (gim. 1950), industriniams uosto vaizdams. Įkvėpimo kūrybai autorius semiasi iš pamario vietų, urbanistinio Klaipėdos peizažo. Pastaruosius motyvus A. Garjonas apipina nuoširdžia savo emocinio pasaulio reprezentacija. Drąsūs spalviniai proveržiai ir bekompromisis tapybinis šėlsmas yra meistriškai suvaldomas, sudėliojant reikiamus vizualinius ir idėjinius akcentus. Pastarųjų metų autoriaus kūryboje pastebima tendencija atsisakyti siužetiškumo ir susitelkti vien į spalvų ir formų improvizaciją. Kita vertus, autorius išlaiko ryšį su vietos dvasia – regime ne tik atpažįstamus industrinius uosto motyvus, bet ir galime pajusti inertišką, jausmingą ir stichišką menininko charakterį.

Jauniausias parodoje dalyvaujantis dailininkas S. Žaltauskas (gim. 1980) parodą reikšmingai papildo savo meninėmis įžvalgomis ir santykiu su dabarties miestu. Jautriai išgyvendamas jūros stichiją, jos kaitą, autorius pasirinko impresionistišką kūrybos metodą – dažnai tapo natūroje skirtingais metų laikais, pasinerdamas į dabarties momentą ir akimirkos įspūdį. Patyrimiškai išjausdamas miestą, S. Žaltauskas pateikia savitą, individualų ir gyvą santykį su tapoma vieta, perteikia ją netikėtu rakursu. Pasitelkdamas ryškų, sodrų koloritą, žaismingai varijuodamas abstrahuotais uosto simboliais, tapytojas laužo stereotipus apie Klaipėdą, skatina žiūrovus įprastas vietas pamatyti naujai.

Visi parodoje pristatomi profesionalūs dailininkai, Lietuvos dailininkų sąjungos nariai, ramybę ir įkvėpimą, užuovėją, užklupus egzistenciniam nerimui, atranda žvelgdami į jūros platybę ir tolimą horizontą. Klaipėdos uostas savo turtingu kultūriniu ir gamtiniu paveldu, laisvės pojūčio prisodrinta atmosfera nenustoja virpinti dailininkų vaizduotės. Parodoje „Jūros stichijos nugludinti..“ bus proga iš naujo įvertinti tai, ką turime geriausio, ir atrasti savo santykį su miestu prie jūros.

Paroda veiks iki gruodžio pabaigos.

Elektra ir vandeniliu varomas dronas bei jo gabenimui skirtas bepilotis laivas gali dirbti iki 60 valandų – tai yra pagrindinis jo pranašumas prieš kitus dugno tyrimams skirtus įrenginius, pranešė Klaipėdos uosto direkcija.

„Sparčiai vystantis pasaulinei laivybai auga poreikis atlikti povandeninius jūrinių objektų, uosto akvatorijos dugno, jūrinės aplinkos tyrimus. Povandeniniai tyrinėjimai yra sudėtingi ir brangūs, o šiuo metu pasaulyje naudojamų dronų veikimo trukmė yra ribota“, – nurodo direkcija.

Drono ilgis – 6 metrai, o bepilotis laivas, sukonstruotas gabenti droną ir teikti duomenis, yra trimis metrais ilgesnis.

Bandymų Klaipėdoje metu iš Italijos atgabentas drono prototipas skenuos uosto dugną, ieškos Antrojo pasaulinio karo metu jūroje nuskendusio laivo liekanų.

Naujo įrenginio galimybes pristatys prototipo mokslinis vadovas – Birmingemo universiteto profesorius Mayorkinos Papaelias (Majorkinas Papaelijas) ir Klaipėdos uosto direkcijos vadovas Algis Latakas.

8,8 mln. eurų kainavusį droną kūrė keliolika partnerių iš įvairių valstybių.

Danijos bendrovė prašė pripažinti, kad direkcija sutartį nutraukė neteisėtai, bei priteisti daugiau nei 1 mln. eurų negautų pajamų su 8 proc. palūkanomis, tačiau Klaipėdos apygardos teismas penktadienį ieškinį atmetė konstatavęs, jog darbai vėlavo.

„Sutarties priede numatytas darbų terminas – 309 dienos. (...) Gilinimo darbai turėjo būti atlikti iki 2021 metų gruodžio 8 dienos“, – teigiama sprendime.

Bendrovė 16,2 mln. eurų vertės sutartį su direkcija pasirašė 2020-ųjų pabaigoje, tačiau 2022 metų kovą direkcija ją vienašališkai nutraukė dėl darbų vėlavimo.

Rangovė, anot nutarties, nurodė, kad jai tikslą pasiekti sutrukdė nepagrįstai ilgas darbų priėmimas ir prastos oro sąlygos. Įmonė taip pat teigė, kad jai neleista pasinaudoti galimybe pratęsti sutarties terminą. Iki to laiko „Rohde Nielsen“ jau buvo atlikusi 98 proc. sutartyje numatytų darbų.

Direkcija savo ruožtu teismo prašė iš įmonės priteisti 4,1 mln. eurų nuostolių, kuriuos ji patyrė tvarkydama „Rohde Nielsen“ padarytus defektus, tačiau teismas prašymą atmetė.

Vienašališkai nutraukus sutartį su Danijos bendrove, jos pradėtus darbus užbaigė Nyderlandų „Van Oord Dredging and Marine Contractors“

„Rohde Nielsen“ uoste yra įgyvendinusi ne vieną projektą, anksčiau ji taip pat valė akvatorijos dugną, gilino uosto įplauką ir kanalą.

Šiuo metu Klaipėdos uosto išorinio ir vidinio kanalų gilinimo darbai jau baigti, juos už 94 mln. eurų atliko Belgijos įmonė „Jan de Nul.“ kartu su „Baggerwerken Decloedt en Zoon“, bei „Van Oord Dredging and Marine Contractors“.

Išorinis uosto kanalas išgilintas iki 16 metrų, vidinis jo gylis – 15,5 metro.

Bus ieškoma prekės ženklo koncepcijos, logotipo, stiliaus knygos ir pristatymo vaizdo klipo kūrėjų, taip pat prekės ženklo stiliaus pritaikymo dizainerių. 

„Klaipėdos uostą šiai dienai atspindintis ženklas buvo sukurtas daugiau nei prieš trisdešimt metų, įkūrus uosto direkciją. Per tą laiką iš esmės nebuvo keisti jo grafiniai elementai“, – BNS komentavo direkcija. 

„Manome, kad atėjo laikas atsinaujinti. Norime, kad naujas uostą atspindintis prekės ženklas būtų modernus, šiuolaikiškas ir atspindėtų kryptį, kuria einame tapę akcine bendrove“, – nurodė ji.

Anot uosto direkcijos, pertvarkius įmonę jos funkcijos išliko tokios pat, tačiau dabar ji gali užsiimti įvairia komercine veikla, o naujas vizualinis identitetas bus kuriamas stiprinant uosto įvaizdį užsienio rinkose ir Lietuvoje, plečiant komercines paslaugas ir veiklos geografiją.

Konkurso laimėtojai turės pristatyti tris galimas prekės ženklo identiteto kūrybinės idėjos alternatyvas, iš kurių direkcija išsirinks tinkamiausią.

Klaipėdos apygardos teismas birželio 22 dieną pripažino, kad rastų didelių akmenų iškėlimas ir pašalinimas yra papildomi darbai, todėl įpareigojo uosto direkciją sumokėti už juos „Hidrostatybai“ 258 tūkst. eurų (su PVM) ir 6 proc. metų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 metų rugpjūčio 2-osios – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas taip pat maždaug 11-kai mėnesių pratęsė 2017 metų kovą pasirašytos rangos sutarties dėl krantinių rekonstrukcijos terminą. Pirmojo rekonstrukcijos etapo darbai buvo užbaigti 2019 metų rugsėjį, antrojo – 2021 metų kovą.

Klaipėdos uosto direkcija, be to, atsisakė ieškinio bendrovei BMGS dėl 53 tūkst. eurų delspinigių, todėl teismas ginčą dėl jų nutraukė. Teismas taip pat atmetė direkcijos ieškinį dėl delspinigių „Hidrostatybai“ ir BMGS.

„Vykdydami sutartį visi dalyviai susidūrė su neeiline situacija, jai spręsti buvo reikalingi papildomi nauji skaičiavimai, specialios žinios, įrengimai. Teismo vertinimu, (...) atsižvelgus į tai, kad darbai vyko žymiai ilgesnį laikotarpį, negu numatė pats rangovas, tokia padidėjusi darbų kaina (307 tūkst. eurų) negali būti pripažinta pagrįsta. Teismo vertinimu, šiuo atveju 257,8 tūkst.(su PVM) suma yra pagrįsta ir atitinka šalių interesų pusiausvyrą“, – rašoma nutartyje. 

Ginčas kilo dėl Klaipėdos uosto  ir „Hidrostatybos“ 2017 metų kovą pasirašytos rangos sutarties dėl krantinių Nr. 139 ir 140 rekonstravimo, kai po naujai įrengiama spraustasiene buvo rasti dideli akmenys. Jų pašalinimą įmonė prašė pripažinti nenumatytais darbais, kurių vertė – 307 tūkst. eurų (su PVM).

„Hidrostatyba“ teismui nurodė, jog įgyvendindama sutartį susidūrė nenumatytomis kliūtimis: ji negalėjo numatyti, kad po sienute bus didelių, negabaritinių akmenų, o jų šalinimo darbai nebuvo numatyti nei pirkimo dokumentuose, nei techninio projekto sprendiniuose.

BMGS aiškino, kad 307 tūkst. eurų už šiuos darbus turi būti pervesti jai, o ne „Hidrostatybai“, nes būtent BMGS atliko papildomus darbus, be to, ji nuo 2019 metų lapkričio tapo atsakinga projekto partnere vietoj „Hidrostatybos“. Tačia teismas šį reikalavimą atmetė.

Tuo metu uosto direkcija nurodė, jog daugiau negu 1,5 metro dydžio riedulių radimo tikimybė buvo įtvirtinta pirkimo dokumentuose, todėl „Hidrostatyba“ darbus privalėjo atlikti savo lėšomis.

Be to, direkcija atskiru ieškiniu už laiku neatliktus darbus teismo prašė iš „Hidrostatybos“ ir BMGS solidariai priteist 1,834 mln. eurų ir 6 proc. palūkanų (iki iki nutarties restruktūrizuoti „Hidrostatybą“ įsiteisėjimo 2020 metų vasario 1 dieną),o iš BMGS – dar 626 tūkst. eurų delspinigių bei 6 proc. palūkanų (nuo 2020 metų vasario 2 dienos).

Rangovių teigimu, darbai nebuvo atlikti laiku ne dėl jų kaltės, o dėl papildomų darbų bei direkcijos nebendradarbiavimo.

Teismas uosto direkcijos ieškinio nepatenkino. 

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui .

Smiltynės perkėlos generalinis direktorius Mindaugas Čiakas sako, kad bendrovė pakeis prieš kelis dešimtmečius įrengtas ir susidėvėjusias rampas, o uosto direkcija atnaujins krantines.

„Naujosios perkėlos terminale šiuo metu esančios rampos įrengtos dar 1986 metais, jau kelis kartus kapitaliai remontuotos, bet yra fiziškai susidėvėję tiek, kad reikia keisti. Naujosios bus platesnės ir ilgesnės“, – BNS sakė M. Čiakas.

Nauji įrenginiai turėtų padėti išvengti trikdžių, dėl kurių tenka stabdyti automobilių perkėlimą.

„Yra buvę atvejų, kai pakilus marių vandeniui tilteliai pakildavo tokiu stačiu kampu, kad automobiliai negalėjo įvažiuoti į keltą. Po remonto tokių trikdžių išvengtume“, – aiškino perkėlos vadovas.

Krantinių rekonstrukcijos konkursas jau paskelbtas, pranešė Klaipėdos uosto direkcija, kuri kartu su Smiltynės perkėla finansuos projektą.

„Mes perkame ir įrengiame tiltelius, uostas atnaujina krantines. Kainos dėl viešųjų pirkimų taisyklių negaliu pasakyti, tai bus keli milijonai eurų, mūsų dalis – žymiai didesnė“, – BNS sakė M. Čiakas.

Projektą tikimasi užbaigti iki 2024 metų vasaros. Krantinių atnaujinimo darbus planuojama pradėti rugsėjį, pasibaigus vasaros sezonui ir sumažėjus besikeliančiųjų srautui, jie vyks dviem etapais, kad nebūtų trikdomas perkėlos darbas.

„Rugsėjį turėtų prasidėti, kitų metų gegužę po vieną naują rampą turės būti Klaipėdos ir Smiltynės pusėje, vasarą darbai nevyks, o 2023 metų rudenį prasidės antras etapas“, – kalbėjo M. Čiakas.

Terminale taip pat bus įrengti švartavimo stulpeliai, kelio užtvarai, suprojektuoti lauko apšvietimo tinklai ir kita infrastruktūra.

Smiltynės perkėla 2021 metais perkėlė 710 tūkst. transporto priemonių, o keleivių ir dviratininkų skaičius siekė daugiau kaip 2,7 mln.

„Daugelį metų šis pavadinimas buvo skelbiamas kruizinių linijų žinynuose, dabar tai plačiai žinomas ir tikslingai, visuotinai pasaulyje vartojamas pavadinimas. (...) Iki šiol neretai iškyla keblumų uostamiesčio svečiams paaiškinant, kaip atvykti į Kruizinių laivų terminalą. Sukurti antrą pavadinimą tai pačiai vietai netikslinga“, – savivaldybei atsiųstame rašte teigia Uosto direkcijos vadovas Algis Latakas.

Anot jo, Klaipėdos kruizinių laivų terminalo pavadinimas visame pasaulyje viešinamas ir reklamuojamas nuo 2004 metų.

„Esame įsitikinę, jog Klaipėdoje yra daug kitų tinkamų vietų įamžinti siūlomą vardą“, – rašoma rašte.

Uostamiesčio savivaldybei sulaukus direkcijos, kuriai priklauso krantinė, pozicijos, pirmadienį vėl rinksis Klaipėdos Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija.

„Negalime prievartauti uosto direkcijos, bet rašte yra klaidinanti informacija – mes nesiūlome pervadinti krantinės, o tik pavadinti aikštę, kuri bevardė“, – sakė komisijos pirmininkas, vicemeras Arvydas Cesiulis.

Pasak jo, šis klausimas buvo aptartas ir su susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu, tačiau „turime, ką turime“.

Klaipėdos Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija praėjusią savaitę buvo pritarusi Odesos vardo suteikimui minėtai vietai.

Ukrainos miestas Odesa yra vienas Klaipėdos miestų-partnerių. Pavadinti jo vardu aikštę siūlyta siekiant palaikyti nuo Rusijos invazijos kenčiančią šalį.

Pasak uosto vadovo Algio Latako, nors sistemų integravimo paslaugą perka direkcija, ji labiau reikalinga kariškiams.

„Šis sistemų integravimas reikalingas ne tiek uosto direkcijos veiklai, kiek kariškiams. Jis turėtų labiau apsaugoti uostą nuo potencialių karinių grėsmių“, – BNS teigė A. Latakas.

Krašto apsaugos ministerija komentare BNS teigia, kad dėl sistemų sujungimo pernai spalį sutarė Krašto apsaugos, Vidaus reikalų ir Susisiekimo ministerijos.

„Integruota jūros stebėjimo sistema užtikrins vieno nacionalinio atpažinto jūros paveikslo sudarymą bei leis visoms suinteresuotos valstybės institucijoms efektyviai naudoti įstaigoms priklausančią infrastruktūrą“, – rašoma KAM komentare.   

Anot Klaipėdos uosto vadovo, Suomijos kompanijai sumontavus techninę ir programinę įrangą, trijų uosto radarų duomenys saugiu šifruotu kanalu optine linija bus perduodami į Karinių jūrų pajėgų sistemas.

„Pagal konkurso sąlygas per keturis mėnesius turėtų būti atlikti visi montavimo darbai, o integruota stebėjimo sistema startuoti 2022 metų pavasarį“, – sakė A. Latakas.

Kariškiams ir civiliams stebėjimo ir ryšių sistemas tiekianti „Navielektro“ buvo vienintelė konkurso dalyvė. Projektas uostui kainuos apie 230 tūkst. eurų.

Trūksta patirties

Netrukus Uosto direkcija turės pateikti įvertinimą, kur ir kaip Klaipėdos uoste būtų galima sukurti jūros jėgainių statybos prie Lietuvos krantų bazę. Prie jos turėtų būti apie 15 ha teritorijos, krantinės ir galimybė priimti iki 200 m ilgio specializuotus laivus.

Manoma, kad Klaipėdoje įrengta vėjo jėgainių priėmimo bazė būtų naudojama ir statant vėjo jėgaines kituose Baltijos jūros regionuose.

Kol kas nei Lietuva, nei Klaipėdos uostas neturi ryškesnės vėjo jėgainių priėmimo uoste ar jų surinkimo darbų patirties. Per Klaipėdos uostą yra gabenta šiek tiek sausumai skirtų vėjo jėgainių, tačiau didesnės patirties šioje srityje nėra.

Norai: neslepiama, kad Gdynė ketina tapti Baltijos jūros vėjo jėgainių HUB-u. / Portalmorski.pl nuotr.

Lietuva yra nusprendusi iki 2028 m. Baltijos jūroje, maždaug už 40 km nuo Klaipėdos, 131 kv. km plote pastatyti 700 megavatų vėjo elektrinių parką. Jis per metus pagamintų 2,5–3 teravatus (TWh) elektros energijos. Ja galima būtų aprūpinti  maždaug ketvirtadalį Lietuvos dabartinio poreikio.

Lenkija – nori lyderiauti

Vėjo jėgainių jūroje statybos srityje gerokai intensyviau rengiasi Lenkija.

Ji jau skelbia, kad, „bendradarbiaudama su Baltijos šalimis ir Europos Komisija, nori užimti lyderystę Baltijos jūros baseine vystant vėjo energetiką jūroje“.

Lenkijos klimato ministras Michalas Kurtyka šio mėnesio pabaigoje rengia Baltijos jūros šalių ministrų susitikimą su Europos Komisija. Lenkai imasi iniciatyvos, kad būtų įsteigtas vėjo energetikos plėtros Baltijos jūroje sekretoriatas.

Lenkijos dėmesys yra neatsitiktinis. Ji jau yra per kelis žingsnius priekyje palyginti su kitomis rytinės Baltijos jūros šalimis.

Lenkai jau turi vietą vėjo jėgainių bazei Gdynės uoste. Skelbiama, kad Gdynė taps Baltijos jūros vėjo jėgainių statybos HUB-u. Šiame uoste jau esanti sukaupta patirtis, nes per Gdanską keliavo Lenkijos sausumoje statomos vėjo jėgainės.

Planai: Baltijos jūroje iki 2030 m. atsiras akivaizdžiai matomų vėjo jėgainių parkų. / Redakcijos archyvo nuotr.

Gdynės uostas jau padarė ir tam tikrų žingsnių, kad būtų labiausiai pripažįstamas Baltijos jūros regione. Gdynės uosto direkcija tapo „WindEurope“ organizacijos, kuri jungia daugiau nei 400 narių 30 šalių, nariu.

Uosto atstovai jau lankosi kitų šalių uostuose, ypač Šiaurės jūros regione, perimdami vėjo jėgainių uostų veiklos patirtį.

Į parkus investuos milijardus

Ne tik Lenkija, Lietuva, bet ir kitos ES šalys privalės investuoti į jūros jėgainių plėtrą. Šiuo metu Baltijos jūroje yra maždaug 2 gigavatų (GW) galios vėjo jėgainių parkai, daugiausia prie Danijos, Vokietijos, Švedijos krantų. Baltijos jūra gerokai atsilieka nuo Šiaurės jūros, kur, šių metų duomenimis, vėjo jėgainių galia jau siekė 18 GW.

Iki 2030 m. Baltijos jūroje planuojama įrengti vėjo jėgainių parkus, kurių bendra galia sieks 14 GW. Vien lenkai skelbia, kad iki 2030 m. nori įsirengti 6 GW galios vėjo jėgainių parkus. Jos užmojai dėl vėjo jėgainių statybos yra didžiuliai. Lenkijos vyriausybė jau yra paskelbusi, kad vėjo energetikos plėtrai 2021–2040 m. išleis 106 mlrd. Lenkijos zlotų (apie 23,8 mlrd. eurų). Didžioji dalis jų bus investuojama į vėjo jėgaines Baltijos jūroje.

Logistika: vėjo jėgaines į uostus plukdo specializuoti laivai. / Redakcijos archyvo nuotr.

Iš viso į atsinaujinančią energetiką Lenkija planuoja investuoti 175 mlrd. Lenkijos zlotų (apie 39,3 mlrd. eurų).

Be Lietuvos ir Lenkijos, vėjo jėgainių parkus jūroje planuoja statyti ir Latvija, Estija. Taip pat naujus vėjo jėgainių parkus statys ir kitos Baltijos jūros šalys – Vokietija, Danija, Švedija, Suomija.

Su A. Lataku pirmadienį susitikęs Jaroslavas Narkevičius teigia nežinantis, dėl ko A. Latakui galėtų kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas ir dėl to jis negalėtų būti artimiausiu metu būti skiriamas į naujas pareigas.

„Įvertinus galiojantį teisinį reguliavimą, taip pat visas institucijų pateiktas pažymas ir nuomones, šiai dienai ministrui nėra žinoma apie bet kokias aplinkybes, dėl kurių A. Latakui kiltų viešųjų ir privačių interesų konfliktas ir dėl to A. Latakas negalėtų būti artimiausiu metu skiriamas vadovu ar tinkamai eiti šių pareigų“, – BNS pranešė ministro  atstovė Aldona Grinienė. 

Tačiau, pasak jos, prieš priimdamas galutinį sprendimą ministras su A. Lataku nori aptarti viešoje erdvėje pasirodžiusią informaciją ir išsiaiškinti, ar egzistuoja kokių nors aplinkybių ar ryšių, dėl kurių A. Latakui galėtų kilti interesų konfliktas, jei jis būtų paskirtas uosto vadovu.

„A. Latakas, pradėjęs eiti direkcijos vadovo pareigas, privalės viešai deklaruoti privačius interesus ir jiems iškilus, nusišalinti nuo sprendimų priėmimo ar veiksmų. Šias aplinkybes iš anksto būtina įvertinti ir aptarti, nes nuo to tiesiogiai priklauso, kiek vadovas galės tinkamai ir visa apimtimi eiti šias pareigas“, – teigė A. Grinienė. 

A. Grinienė BNS teigė, jog uosto direkcijos vadovas dar nepaskirtas, nes, jos žiniomis, vis dar laukiama leidimo dirbti su įslaptinta informacija.

Atsakymą, suteikti ar ne tokį leidimą, vėliausiai per 40 darbo dienų, arba du mėnesius, turi pateikti Valstybės saugumo departamentas (VSD).

A. Latakas pirmadienį po susitikimo BNS sakė, kad visas pažymas, reikalingas jo paskyrimui, ministras teigė turintis, bet ministerija dar tikslinasi dėl jo privačių ir viešų interesų, tai pat pageidauja gauti „tam tikros“ raštiškos informacijos: „Tik tada jie nuspręs, kada mane paskirti.“

„Kadangi visą laiką spaudoje kalbama, kad aš ėjau (į savivaldos rinkimus – BNS) su ta grupe, su uostininkais, tai tas turbūt jiems užkliūva labiausiai. Visi nori apsisaugoti, įsitikinti, kad nėra kabliukų, prie ko galima prikibti“, – BNS teigė A. Latakas.

Jis sakė ministrui paaiškinęs nematantis galimybės kilti interesų konfliktui.

„Žiūrint, kaip tą klausimą kelti – aš sakau, kad jeigu interesas yra, kad kažką pažįstu, tai turbūt nė vienas klaipėdietis, ypatingai dirbęs uoste, negalėtų eiti tų pareigų. Bet kokiu atveju, jei šiandien nepažįsti, tai turėsi savo darbo metu susipažinti su žmonėms. Kažkokių įsipareigojimų, mokėjimų, tai tikrai nėra, ką ministras ir norėjo išgirsti. Aš ministrą patikinau, kad kažko tokio neturiu, visa kalba apie tai ir sukosi“, – pokalbio turinį pasakojo A. Latakas.

Kiek anksčiau BNS jis tikino nematantis kliūčių užimti postą, tačiau sakė esantis suinteresuotas, kad būtų nuodugniai patikrintas.

„Kuo jie geriau tai padarys, tuo daugiau klausimų atkris“, – prieš susitikimą BNS sakė A. Latakas.  

Kandidatų patikrinimo laikas priklauso nuo daugelio veiksnių

Buvęs susisiekimo ministras, dabar Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas socialdarbietis  Rimantas Sinkevičius sako, kad jo vadovavimo ministerijai laikais į tokias pareigas žmonės buvo skiriami greičiau – per dvi–tris savaites.

„Man ministraujant taip nebuvo, kad taip ilgai tikrintų, paprastai per dvi savaites, maksimum tris, o jei paprašydavai greičiau, tai padarydavo ir greičiau (teisėsaugos patikrinimus – BNS)“, – BNS sakė R. Sinkevičius.

Buvusį uosto vadovą Arvydą Vaitkų į šį postą paskyręs parlamentaras teigė, jog ne visiems atrankas laimėjusiems kandidatams reikia VSD pažymos dėl leidimo dirbti su slapta informacija.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas „valstietis“ Dainius Gaižauskas mano, jog VSD patikrinimas užtrunka, juo labiau, kad karantino metu patikrinimo procesai ilgesni, be to, VSD bendradarbiauja su labai daug įstaigų.

„Tikrai žinau, kad užtrunka procedūros, bet jos kartais vos ne iki termino pabaigos atliekamos, Seimo nariams irgi kai kuriems būdavo vieniems greitai patikrina, kitiems užtrunka, nes priklauso, kur tu dirbęs, kuriose valstybinės įstaigose, daug yra niuansų, apie kuriuos nelabai kas kalba, bet man yra suprantama, kodėl užtrunka procedūros“, –BNS sakė D. Gaižauskas. 

Iki politinės karjeros „Achemos grupėje“ taip pat dirbęs R. Sinkevičius mano, jog A. Latakas neturėtų turėti neaiškių ryšių, kurie jam trukdytų vadovauti uostui.

„Jis buvo daugiau ne prie komercijos, o prie technikos (dirbdamas „Klasco“ – BNS), dėl to ryšių su rytinėmis kaimynėmis turbūt neturėjo. Komersantai daugiausiai, kada derėdavosi dėl krovinių, tai jie galėjo turėt ryšius. Latakas toks daugiau inžinerinio profilio žmogus, tai labai abejočiau“, – teigė Seimo narys.

Tuo metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovė ir Seimo Antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė pranešė, kad komisija yra inicijavusi tyrimą dėl konkurso į uosto direkcijos generalinio direktoriaus postą.

A. Bilotaitė abejojo šios atrankos skaidrumu ir kreipėsi į susisiekimo ministrą, tačiau komisijos posėdyje balandžio 22 dieną jis nepasirodė. Ji tikisi, kad šį trečiadienį posėdyje ministras dalyvaus.

„Mes gavome atsakymą iš ministerijos, kad daug įslaptintos informacijos, nes jie vadovaujasi asmens duomenų apsauga, tai iš to nieko nebuvo aišku, kaip tas konkursas buvo organizuotas. Pirmas dalykas, į ką atkreipiau dėmesį – akivaizdu, ten buvo atrankos kompanijos samdomos, bet aš suprantu, kad tai yra tik formalumas ir nesuprantu, kam jie tada tai daro, jei nesinaudoja tomis paslaugomis“ – BNS sakė A. Bilotaitė. 

Pasak parlamentarės, A. Latakas net nepradėjęs dirbti patenka į galimą interesų konfliktą.

„A. Latakas per savivaldos rinkimus gavo netiesioginę paramą iš Klaipėdos uoste veikiančių verslininkų. Tai neleis jam išlikti objektyviam sprendžiant klausimus, susijusius su uosto naudotojais. Vadinasi, jis turės kaskart nusišalinti. Ko vertas vadovas, kurio rankos surištos?“ – pranešime  teigė A. Bilotaitė.

Trys konservatorių frakcijos nariai – Gabrielius Landsbergis, Laurynas Kasčiūnas ir Arvydas Anušauskas anksčiau yra kreipęsi į VSD dėl A. Latako vertinimo nacionalinio saugumo požiūriu, tačiau maždaug prieš tris–keturias savaites gavo atsakymą, kad tyrimo procedūros dar nebaigtos, BNS pranešė L. Kasčiūnas. 

A. Latakas rėmė valstiečius rinkimuose 

Verslo konsultavimo bendrovėje „Averditum“ šiuo metu dirbantis A. Latakas, uoste išdirbęs beveik du dešimtmečius, konkurso laimėtoju paskelbtas balandžio 8 dieną.

Jis BNS tuomet teigė nematantis galimybių kilti interesų konfliktui dėl to, kad kartu su tais pačiais verslininkais viename „valstiečių“ sąraše pernai dalyvavo savivaldos rinkimuose ir finansiškai parėmė partiją. 

A. Latakas kartu su buvusiu uosto vadovu Arvydu Vaitkumi dalyvavo viename „valstiečių“ sąraše  rinkimuose į Klaipėdos miesto tarybą, tačiau A. Latakas nebuvo išrinktas. Jis BNS anksčiau teigė nesantis A. Vaitkaus draugas, tačiau jie pažįstami, jis taip pat sakė nesantis „valstiečių“ partijos narys.

Tiek A. Latakas, tiek A. Vaitkus patys parėmė „valstiečių“ partiją – pirmasis pernai kovo 20 dieną  pervedė 3 tūkst. eurų, antrasis – sausio pabaigoje ir kovo pradžioje – iš viso 17,65 tūkst. eurų 

Pernai kovą A. Vaitkus buvo atleistas, tuometiniam susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui  suabejojus, ar su „valstiečiais“ kandidatavęs uosto direktorius liktų nešališkas įmonių, parėmusių jį per savivaldos ir Klaipėdos mero rinkimus, atžvilgiu.

Vienintelis „Averditum“ akcininkas ir vadovas yra buvęs „Achemos grupės“ prezidentas ir ilgametis  viceprezidentas Arūnas Laurinaitis. Jis 2011 metų spalį buvo paskirtas, bet 2013 metų sausį atleistas iš koncerno vadovo posto, kurį užėmė iš karto po pagrindinio akcininko Bronislovo Lubio mirties.

Nuolatinio vadovo uostas neturi jau metus, kai pernai kovo pabaigoje buvo atleistas A. Vaitkus.