Praėjusiais metais pasaulinė temperatūra pasiekė rekordines aukštumas, o JT Meteorologijos ir klimato agentūra teigia, kad sparčiausiai ji kilo Azijoje.

Pasaulio meteorologijos organizacijos teigimu, Azijoje karščio bangos darosi vis intensyvesnės, o tirpstantys ledynai kelia grėsmę apsirūpinimo vandeniu saugumui regione ateityje.

Organizacija nurodė, kad Azijoje temperatūra kyla greičiau nei vidutiniškai pasaulyje. Praėjusiais metais temperatūra Azijoje buvo beveik dviem laipsniais Celsijaus didesnė už 1961–1990 metų vidurkį.

„Ataskaitos išvados verčia sunerimti“, – išplatintame pranešime nurodė organizacijos vadovė Celeste Saulo (Selestė Saolo).

„Daugelyje regiono šalių 2023 metai buvo karščiausi per visą istoriją, o be to buvo daugybė ekstremalių sąlygų – nuo sausrų ir karščio bangų iki potvynių ir audrų“, – tęsė ji.

„Klimato kaita padidino tokių įvykių dažnumą ir sunkumą, o tai labai paveikė visuomenę, ekonomiką ir, svarbiausia, žmonių gyvenimus ir aplinką, kurioje gyvename“, – pridūrė C. Saulo.

Ataskaitoje pabrėžiama, kad pagrindiniai klimato kaitos rodikliai, tokie kaip paviršiaus temperatūra, ledynų nykimas ir jūros lygio kilimas, vis spartėja, o tai turi rimtų pasekmių Azijos regiono visuomenei, ekonomikai ir ekosistemoms.

„2023 metais Azija išliko labiausiai nuo oro, klimato ir su vandeniu susijusių nelaimių nukentėjusiu regionu pasaulyje“, – sakė Pasaulio meteorologijos organizacija.

Besitraukiantys ledynai

2023 metais vidutinė metinė priežeminė temperatūra virš Azijos buvo antra didžiausia kada nors užfiksuota: 0,91 laipsnio Celsijaus didesnė už 1991–2020 metų vidurkį ir 1,87 C aukštesnė už 1961–1990 metų vidutinę temperatūrą.

Ataskaitoje nurodoma, kad ypač aukšta vidutinė temperatūra buvo užfiksuota nuo vakarų Sibiro iki Vidurinės Azijos ir nuo rytinės Kinijos iki Japonijos, o praėjusi vasara Japonijoje buvo karščiausia nuo tada, kai buvo pradėti registruoti tokie duomenys.

Kritulių kiekis Himalajuose ir Hindukušo kalnų masyve Pakistano ir Afganistano teritorijoje buvo mažesnis už normą.

Tuo metu pietvakarių Kinija patyrė sausrą, nes kone kiekvieną praėjusių metų mėnesį kritulių skaičius būdavo mažesnis nei įprastai.

Azijos aukštikalnių regione yra didžiausias ledo kiekis už poliarinių regionų ribų.

Tačiau per pastarąjį dešimtmetį dauguma šių ledynų sparčiai traukiasi, o, Pasaulio meteorologijos organizacijos teigimu, praėjusiais metais 20 iš 22 regione stebimų ledynų toliau mažėjo.

Organizacijos ataskaitoje nurodoma, kad 2023 metais jūros paviršiaus temperatūra Ramiojo vandenyno šiaurės vakarinėje dalyje buvo aukščiausia per visą istoriją.

„Esminė būtinybė“

Praėjusiais metais Azijoje užregistruotos 79 su vandeniu susijusių meteorologinių pavojų sukeltos nelaimės. Potvyniai ir audros sudaro 80 proc. visų šių nelaimių, per kurias žuvo daugiau kaip 2 tūkst. žmonių ir nukentėjo 9 mln. žmonių.

„2023 metais potvyniai buvo pagrindinė pranešimų apie įvykius priežastis, dėl kurių žuvo daug žmonių“, – nurodė organizacija ir pridūrė, kad Azijos pažeidžiamumas šioms nelaimėms išlieka didelis.

Praėjusį rugsėjį Honkonge per vieną valandą iškrito 158,1 milimetro kritulių – daugiausiai nuo tada, kai 1884-aisiais buvo pradėti registruoti duomenys.

Visos nacionalinės meteorologijos tarnybos Azijoje pareigūnams, dirbantiems nelaimių rizikos mažinimo srityje, privalo geriau pritaikyti informaciją, teigė Pasaulio meteorologijos organizacija.

„Būtina, kad mūsų veiksmai ir strategijos atspindėtų šių laikų skubą“, – sakė C. Saulo.

„Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimas ir prisitaikymas prie besikeičiančio klimato yra ne tik galimybė, bet ir esminė būtinybė“, – pridūrė ji.

2023-ieji – šilčiausi metai per visą matavimų istoriją

Stebint globalius Žemės paviršiaus pokyčius palydovai vaidina svarbų vaidmenį. Nuo 1959 m., kai buvo paleistas pirmasis orų stebėjimo palydovas „Vanguard 2“, Žemės stebėjimas iš kosmoso tapo itin svarbia klimato tyrimų dalimi – pasak geografų, tai buvo pirmas kartas žmonijos istorijoje, kai galėjome aprėpti tokius didelius plotus ir stebėti visą mūsų planetą. Nuo nuotolinių tyrimų eros pradžios praėjus penkiasdešimt metų, sukauptas duomenų kiekis leidžia stebėti ilgalaikes tendencijas ir daryti svarbias išvadas apie antropogeninės (žmogaus sukeltos) klimato kaitos padarinius.  

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Metams einant į pabaigą, klimato kaitos tarnyba „Copernicus“, vadovaujama Europos Komisijos, paskelbė, kad 2023-ieji buvo kol kas šilčiausi užfiksuoti metai per visą matavimų laikotarpį: šie metai nurungė prieš tai karščiausius 2016-uosius, o vidutinė pasaulinė temperatūra buvo 1,46 laipsnio didesnė nei priešindustriniu laikotarpiu. Pasaulio meteorologijos organizacija skelbia, kad šiais metais ir toliau didėjo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kilo vidutinis jūros lygis, buvo pasiektas vidutinės paros vandenynų paviršiaus temperatūros rekordas.

Vertindami antropogeninės klimato kaitos padarinius mokslininkai akylai stebi Šiaurės ir Pietų poliaračius. Arktyje temperatūra kyla du tris kartus greičiau nei pasaulio vidurkis. Tikėtina, kad šis reiškinys, vadinamas Arkties, arba poliarine, amplifikacija, bent iš dalies yra lemiamas sumažėjusio paviršiaus albedo, ištirpusiam jūros ledui atidengiant tamsesnį, t. y. daugiau Saulės spinduliuotės sugeriantį, jūros vandenį. Nors per pastarąjį dešimtmetį buvo pasiūlyta dar keletas veiksnių, paaiškinančių galimas amplifikacijos priežastis, viena aišku – Šiaurės ir Pietų ašigaliai toliau šyla, kartu didėjant gaisrų, liūčių, sausrų ir kitų ekstremalių įvykių skaičiui. 

Šiaurės ašigalyje – rekordiniai vasaros karščiai ir tirpstantis ledas 

Nacionalinė vandenynų ir atmosferos tyrimų administracija (National Oceanic and Atmospheric Administration, NOAA) skelbia, kad 2023 m. pasiektas vasaros paviršiaus temperatūros Arktyje rekordas, o Arkties jūros ledo paplitimo minimumas yra šeštas žemiausias per 45 metų stebėjimų laikotarpį. Pasak E. Buslavičiūtės, šie duomenys yra fiksuojami radiometrais: „Mikrobangų radiometrai yra vieni dažniausiai naudojamų palydovų nustatyti jūros ledo paplitimui. Šie priskiriami pasyvių jutiklių grupei, jie patys neskleidžia, bet tik fiksuoja paviršiaus skleidžiamą elektromagnetinę spinduliuotę.“  

Remdamiesi skirtinga jūros vandens ir jūros ledo ryškio temperatūra, šie jutikliai gali padėti nustatyti jūros ledo paplitimą. Be jūros ledo matavimų, tokie radiometrai pritaikomi ir vėjo greičiui, vandens garų kiekiui, dirvožemio drėgmei ir sniego storiui matuoti. 

NASA pasyvių radiometrų teikiamą informaciją apie jūros ledą archyvuoja jau nuo 1979 m. 2023 m. fiksuotas Arkties jūros ledo paplitimo minimumas yra šeštas žemiausias per 45 metų stebėjimų laikotarpį. Per pastaruosius septyniolika metų (2007–2023) buvo išmatuoti ir septyniolika mažiausių jūros ledo paplitimo minimumų Arktyje. Šie dažniausiai išmatuojami rugsėjo–spalio mėnesiais. 

Paveikslėlyje balta spalva pažymėta šio minimalaus Arkties jūros ledo paplitimo riba, o oranžinė linija žymi 1981–2010 m. Arkties ledo minimumo paplitimo medianą. Lygindami paplitimo ribas matome, kad pastaraisiais metais jūros ledas, palyginti su minėtais ankstesniais laikotarpiais, traukiasi. 

Be jau minėtų rekordų, rytų Kanadoje NASA/NOAA VIIRS palydovai išmatavo daugiau nei 18 milijonų hektarų gaisrų išdeginto ploto, Skandinavijoje ir Aliaskoje buvo stebimos stiprios liūtys, o tundros platumose palydovai fiksavo vis didėjančias vegetacijos indeksų reikšmes.  

Antarktidoje – rekordiškai žemas jūros ledo paplitimas ir milžiniškas ledkalnis 

Antarktidos jūros ledas radiometrais stebimas taip pat nuo 1979 m. VU geografai pateikia palydovinėmis nuotraukomis grįstą iliustraciją, vaizduojančią 1981–2010 m. Antarktidos jūros ledo maksimalaus paplitimo medianą, pažymėtą geltona linija, ir balkšva spalva pažymėtą 2023 m. maksimalų ledo paplitimą. Nors Antarktidos jūros ledo tirpimas lėtesnis nei Arkties, 2023 m. rugsėjį užfiksuotas mažiausias maksimalus jūros ledo išplitimas per visą stebėjimų istoriją.  

Vienas iš nuotolinių metodų matuoti tokių ledkalnių matmenis ir jų kaitą yra radaro altimetrija. Europos kosmoso agentūros palydovas „CryoSat-2“ stebi poliaračių ledą jau nuo 2010 m. Skleisdamas mikrobangas jutiklis matuoja laiką, per kurį signalas sugrįžta nuo paviršiaus, todėl žinant šviesos greitį galima gauti atstumą iki matuojamo paviršiaus. Šiuo metu išmatuotas ledkalnio A23a aukštis gruodžio viduryje siekė 278 metrus – palyginimui aukščiausias statinys Lietuvoje – Televizijos bokštas – siekia 326 metrus. 

Be to, šylant klimatui didėja ir nuo Antarktidos žemyno atsiskiriančių ledkalnių skaičius. Šiuo metu didžiausias ledkalnis A23a yra maždaug 4000 kvadratinių kilometrų ploto. Antarktidos ledkalniai vadinami pagal tai, nuo kurio iš keturių Antarktidos sektorių jie atsiskyrė. Šiuo atveju A23a skilo nuo Vedelio jūros A sektoriaus dar 1986 m., tačiau pradėjo sparčiau judėti tik 2020 m., o šiems metams einant į pabaigą ima palikti Antarktidos vandenis ir juda link Atlanto pietų. Jo kelią, matomą tolesnėje iliustracijoje, galima nustatyti naudojant „Sentinel-1“ mikrobangų vaizdus, kuriuose matomas didelis kontrastas tarp ledkalnio (balta, pilkšva spalvos) ir juodai žymimo vandens paviršiaus. 

Šiuo atveju atskilimas ir išnešimas į atviro vandenyno vandenis yra lygus šio didžiulio ledkalnio išnykimui, nes toldamas nuo Antarkties į aukštesnes platumas jis laipsniškai bus nešamas tolyn nuo Antarktidos pakrantės į sūresnius, o kartu ir šiltesnius vandenis, taigi greičiau ir tirps. Atvirame vandenyne tirpstantis ledas (jis ne tik mažėja, bet ir plonėja) yra intensyviai veikiamas bangų (skalaujamas, skaldomas ir pan.), o tai irgi spartina tirpimą. Todėl, pasak geografų, tokia judėjimo trajektorija rodo, kad šis didelis atskilęs ledkalnis greitai išnyks, tuo prisidėdamas prie kylančio vandenynų vandens lygio.

Apie šį klausimą daug kalbama jau keletą dešimtmečių – sukurta daug laidų ir filmų, reguliariai vis pasisako įvairūs politiniai ir visuomeniniai veikėjai, įvairūs kvaišeliai rengia protesto akcijas. Vieni klimato kaitą neigia, kiti tvirtina, kad žmonija pasmerkta, ir barstosi galvą pelenais, treti tvirtina, kad reikėtų atsisakyti viso techninio progreso ir grįžti gyventi į urvus. Buvo ir tokių, kurie aiškino, neva COVID-19 pandemija tiesiogiai susijusi su klimato kaita.

Aš šiuo klausimu norėčiau užimti kiek kitokią poziciją. Mano nuomone, klimato kaita egzistuoja, tačiau kovoti su ja nereikia. Taip. Perskaitėte teisingai, klimato kaita nėra blogai. Aš netgi drįsiu pareikšti, kad klimato kaita gali būti naudinga žmonijai ir ją būtina skatinti.

Pradėkime nuo to, kad šiltas oras sumažina dirbtinės šilumos poreikį ir iškastinio kuro paklausą. Tai reiškia, kad tokios iš žaliavų (daugiausia dujų ir naftos) pragyvenančios autoritarinės valstybės kaip Rusija nebegalės manipuliuoti savo turimais ištekliais, siekdamos politinių tikslų ir primesti savo valią kitoms valstybėms (ypač smulkesniems kaimynų kraštams).

Pasikeitus klimatui ir atšilus orams Lietuvoje ir kitose šiaurietiškose valstybėse, gali atsiverti naujų ekonominių galimybių. Šiltas oras ne tik pritrauks daugiau turistų, bet ir leis pritaikyti Lietuvoje naujas žemės ūkio kultūras, apie kurias iki šiol net svajoti negalėjome, pvz., persikus ir vynuoges.

Taigi, klimato kaita nėra taip jau blogai.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas BNS sako, kad norint tapti klimatui neutraliu miestu reikia mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į aplinką, o tuo turi rūpintis ne tik savivaldybė, bet ir verslas bei gyventojai.

„Iš esmės tai reiškia, kad savivaldybė audituoja tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose ir tarp gyventojų – kiek sukuriama anglies dvideginio emisijų, pasižiūrima, kur jas galima sutaupyti, ar to rajono miškai, upės, ežerai, žemės ūkis sugeria nesutaupytas emisijas“, – teigė ministras.

Anot jo, klimatui neutraliame mieste svarbu ne tik į aplinką išmetamas anglies dvideginio kiekis, bet ir atliekų tvarkymas, žaliosios erdvės ir daug kitų kriterijų.

Siekiant klimato neutralumo kyla daug iššūkių ir yra daug nežinomųjų.

„Pavyzdžiui, teršalų sklaida yra ne tiek klimatui, kiek miesto užterštumui žalingas, arba, tarkime, deginamas biokuras ar malkos lyg ir neutralus klimatui, bet gyventojui tai labai stipriai taršus, nes suodžiai ir smalkės trumpina gyvenimą. Tvarūs miestai – ne tik apie planetos klimatą, bet ir miesto klimatą ir jo atliekų tvarkymą, žaliųjų erdvių įvairovę ir prieinamumą. Atliekų tvarkyme, architektūroje, bioįvairovėje, kituose sektoriuose, daug, daug visko“, – kalbėjo S. Gentvilas.

Aplinkos ministerija artimiausiu metu planuoja paruošti gaires, kuriomis vadovaujantis miestas galėtų tapti klimatui neutraliu – šiuo metu paskelbtas jų rengėjų konkursas, o jo laimėtojas gaires už 52 tūkst. eurų privalės parengti per septynis mėnesius, vėliausiai kitų metų pradžioje.

Dabartinės Vyriausybės programoje numatyta, kad bent vienas klimatui neutralus miestas Lietuvoje bus 2030 metais.

Anksčiau tikslą tapti pirmuoju tokiu miestu šalyje buvo įvardijusi Tauragė, tačiau jos meras Dovydas Kaminskas 2021-ųjų birželį tvirtino, kad tam trūksta duomenų ir žinių, ką konkrečiai reikia pasiekti.

Savivaldybės administracijos patarėja, neutralaus poveikio klimatui misijos Tauragėje vadovė Agnė Petrošiūtė sako, kad dėl informacijos trūkumo šį tikslą siekti sunku.

„Siekiant klimato neutralumo kyla daug iššūkių ir yra daug nežinomųjų, kadangi nėra konkrečių instrukcijų kaip tai pasiekti. Nors dalį informacijos apie miestų klimato neutralumą gauname iš Europos Komisijos, tačiau gairės, pritaikytos Lietuvai, būtų naudingos ir reikalingos ne tik Tauragei, bet ir kitiems Lietuvos miestams, kadangi informacija lietuvių kalba beveik neegzistuoja“, – BNS sakė A. Petrošiūtė.

S. Gentvilas sako, kad artimiausias klimatui neutralus miestas yra Danijos Samsės sala, kuriai toks statusas suteiktas 2008 metais.

„Danijos Vyriausybė dar 2000 metais tarp savo savivaldybių paskelbė konkursą – kas taps pirmąja tokia savivaldybe ir po aštuonerių metų Samsės sala ja tapo ir jau 15 metų yra klimatui neutrali“, – teigė jis.

Jungtinės Tautos nurodo, kad Samsėje, kurioje gyvena apie 3,7 tūkst. gyventojų, vietos bendruomenėms įrengus nuosavas vėjo, saulės ir biodujų jėgaines beveik nenaudojamas joks iškastinis kuras, saloje draudžiama naudoti plastiko maišelius,  priimti kiti sprendimai, dėl kurių ši savivaldybė gerokai viršija ne tik Europos Sąjungos, bet ir nacionalinius užmojus šioje srityje.

Aktyvistai iš grupės „Paskutinė karta“ (Letzte Generation) per pastaruosius vienus metus ne kartą blokavo kelius visoje Vokietijoje, taip bandydami spausti vyriausybę, kad ji imtųsi drastiškesnių veiksmų prieš klimato kaitą. Keliais atvejais aktyvistai prisiklijavo prie kelių, papiktindami vairuotojus ir išprovokuodami konservatyvių politikų kaltinimus ekstremizmu.

Pirmadienį aktyvistai sakė, kad be gatvių blokavimo vėliau tą pačią dieną trukdys eismui labai lėtai žygiuodami per miestą.

Ryte sostinės gatvės buvo užblokuotos maždaug 20 vietų, pranešė vokiečių naujienų agentūra DPA.

„Nebesutiksime su tuo, kad vyriausybė neturi plano mūsų gyvenimo šaltinių naikinimui sustabdyti, – sakoma „Paskutinės kartos“ pareiškime. – Dabar priešinamės.“

Pasak Berlyno policijos, visą dieną sostinės gatvėse dirbs iki 500 pareigūnų. Jiems pavesta užkirsti kelią gatvių blokavimui ar greitai nutraukti tokias akcijas, pranešė DPA.

Praėjusią savaitę „Paskutinė karta“ sakė, kad jos nariai artimiausiomis dienomis intensyvins veiksmus ir bandys „taikiomis priemonėmis sustabdyti miestą“.

Grupė nori, kad Vokietija iki 2030 metų liautųsi vartojusi bet kokį iškastinį kurą ir imtųsi tokių trumpalaikių priemonių kaip leistino greičio automagistralėse sumažinimas iki 100 km per val. siekiant sumažinti taršą.

Pastarųjų metų temperatūra prisidėjo prie pražūtingų audrų ir potvynių, derlių naikinančių karščio bangų ir mirtinų sausrų.

Tačiau ateinančios kartos karščiausius šio dešimtmečio metus vertins kaip santykinai vėsius, net jei planetą šildančios iškastinio kuro emisijos greitai sumažėtų, pagrindinėje ataskaitoje teigė JT patariamoji grupė klimato klausimais.

36 puslapių „santrauka politikos formuotojams“ – šešių pagrindinių JT Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) nuo 2018 metų parengtų ataskaitų sintezė – yra aštrus priminimas, kad nors žmonija turi priemonių užkirsti kelią klimato katastrofai, ji vis dar jų nepanaudojo.

Šiuo metu numatoma, kad 4-o dešimtmečio pradžioje bus peržengta 1,5 laipsnio Celsijaus pasaulinio atšilimo riba.

Šiuo metu trūksta tvirtos politinės valios visiems laikams išspręsti šią problemą.

Ši beveik prieš aštuonerius metus Paryžiuje sutarta riba, lyginant ją su vidutine ikipramoninio laikotarpio temperatūra, tapo kriterijumi klimato mokslininkams, įspėjantiems apie vis karštesnės planetos keliamą pavojų.

Tačiau dar ne per vėlu pakeisti padėtį, naujienų agentūrai AFP sakė IPCC vadovas ir ataskaitą pavadino „vilties žinia“.

„Turime praktinių žinių, technologijų, įrankių, finansinių išteklių – visko, ko reikia, kad įveiktume klimato problemas, apie kurias jau seniai žinome“, – interviu metu sakė vienas iš IPCC vadovų Hoesung Lee (Hesen Li).

„Šiuo metu trūksta tvirtos politinės valios visiems laikams išspręsti šią problemą“, – pridūrė jis.

„Žmonija atsidūrė ant plono ledo“

Reaguodamas į ataskaitą JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) pareiškė, kad turtingos šalys, siekiančios 2050 metais ar vėliau tapti neutraliomis anglies dioksido atžvilgiu, turėtų paspartinti savo tikslo įgyvendinimą iki 2040 metų ir taip „nukenksminti klimato uždelsto veikimo bombą“.

„Žmonija yra ant plono ledo – ir tas ledas greitai tirpsta“, – sakė Jungtinių Tautų vadovas vaizdo žinutėje, kai IPCC ekspertų grupė paskelbė savo naujausią ataskaitą, kurią jis prilygino „žmonijos išlikimo vadovui“.

IPCC aiškiai nurodė, kad nauda visuomenei ir pasaulio ekonomikai, jei pasaulinis atšilimas neviršytų dviejų laipsnių pagal Celsijų, būtų didesnė už ekonomines sąnaudas.

Taip yra net ir neatsižvelgiant į visą naudą, gaunamą dėl klimato kaitos žalos – nuo oro taršos poveikio sveikatai iki mažesnio derliaus – išvengimo.

Savaitę trukusios derybos Šveicarijos mieste Interlakene, kuriose dvi dienas buvo dirbama neskaičiuojant valandų, užstrigo dėl ginčų dėl formuluočių, susijusių su iškastiniu kuru – pagrindiniu klimato atšilimo veiksniu.

Ataskaita parengta tuo metu, kai po Rusijos invazijos į Ukrainą pasaulis stengiasi užtikrinti energetinį saugumą, o Europos ir Azijos šalys imasi naudoti labai taršias anglis.

Anot IPCC, šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų iš esamos iškastinio kuro infrastruktūros, pakaks, kad pasaulis peržengtų 1,5 laipsnio Celsijaus ribą, jei nebus naudojamos naujos technologijos, skirtos anglies dioksido taršai surinkti ir saugoti.

JT ekspertų ataskaitoje teigiama, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo lygis šį dešimtmetį „didele dalimi nulems“, ar žmonijai pavyks apriboti pasaulinį atšilimą iki dviejų laipsnių Celsijaus lyginant su ikipramoniniu laikotarpiu, ar iki saugesnės 1,5 laipsnio Celsijaus ribos, teigiama JT ekspertų ataskaitoje.

Tačiau apskaičiuota būsima anglies dioksido tarša iš esamos naftos, dujų ir anglies infrastruktūros, jei nebus įdiegtos naujos technologijos išmetamiems teršalams surinkti, „jau dabar viršija likusį anglies dioksido kiekį, reikalingą klimato atšilimui apriboti iki 1,5 laipsnio Celsijaus“.

Vienas iš griežčiausių įspėjimų – apie gresiantį mirtiną karštį.

Net jei klimato atšilimas neviršys 1,8 laipsnio Celsijaus (kai kurių mokslininkų nuomone, tai optimistinis scenarijus), tyrimo duomenimis, iki 2100 metų pusė žmonijos gali susidurti su gyvybei pavojingomis klimato sąlygomis, atsirasiančiomis dėl didelio karščio ir drėgmės poveikio.

Apibendrinamojoje ataskaitoje šios išvados atsispindi pasaulio žemėlapyje, kuriame vaizduojamas prognozuojamas mirtinas drėgno karščio poveikis tropiniuose kraštuose, ypač Pietryčių Azijoje, kai kuriose Brazilijos dalyse ir Vakarų Afrikoje.

Tokios pat niūrios prognozės pateikiamos ir sveikatos, pasaulinės maisto sistemos bei ekonomikos produktyvumo srityse.

„Tai manifestas, kviečiantis atkreipti visuomenės dėmesį į destruktyvų žmogaus santykį su aplinka bei skatinimas domėtis aplinkosauga ir ieškoti tvaresnių sprendimų kasdieniame gyvenime“, – pranešė iniciatyvos autoriai.

Aplinkos apsaugos agentūros sukurtoje instaliacijoje įšaldyti aplinkos kokybei matuoti skirti prietaisai, siekiant supažindinti, kaip atliekami oro ir vandens kokybės matavimai.

Ledo tirpimas simbolizuoja grėsmingai didėjančios taršos poveikį mūsų planetai.

Tai manifestas, kviečiantis atkreipti visuomenės dėmesį į destruktyvų žmogaus santykį su aplinka.

„Jei aplinkos taršos procesai toliau įsibėgės tokiu greičiu, mes, žmonės, patirsime negrįžtamų pokyčių poveikį ir daromą žalą – nuo įprastų veiklų sutrikimo iki galimybės gyventi šioje Žemėje“, – sakė Aplinkos apsaugos agentūros direktorė Milda Račienė.

Anot jos, šia iniciatyva siekiama skleisti žinią, kad žmonės, kurie domisi juos supančia aplinka, gali ne tik prisidėti prie planetos išsaugojimo, bet ir ilgainiui pagerinti savo gyvenimo kokybę.

Per metus devyniuose skirtinguose Lietuvos miestuose įkurtose agentūros laboratorijose gaunama daugiau kaip 340 tūkst. tyrimų rezultatų.

38 laipsnių karštis buvo užregistruotas 2020 metų birželio 20 dieną Rusijos Verchojansko mieste ir tai aukščiausia kada nors užfiksuota oro temperatūra už poliaračio, paskelbė Pasaulio meteorologijos organizacija (PMO).

PMO pirmą kartą įtraukė rekordinį karštį Arktyje į savo pranešimų apie ekstremalius orus archyvą. Tai padaryta visame pasaulyje stebint beprecedentę karščio rekordų bangą, nurodė ši JT agentūra.

„Naujasis Arkties rekordas yra vienas iš virtinės... pranešimų PMO orų ir ekstremalių klimato reiškinių archyvui, skambinantis pavojaus varpais dėl... besikeičiančio klimato“, – sakoma PMO vadovo Petteri Taalaso (Pėterio Talaso) pareiškime.

Verchojanskas yra už maždaug 115 km į šiaurę nuo poliaračio; oro temperatūra čia matuojama nuo 1885 metų.

Rekordinė temperatūra, pasak PMO, „labiau tinkanti Viduržemio jūros regionui, o ne Arkčiai“, buvo užfiksuota vienoje meteorologijos stotyje per itin užsitęsusią karščio bangą Sibire.

Į Arktį patenkančioje Sibiro dalyje vidutinė oro temperatūra pernai beveik visą vasarą normalią temperatūrą viršydavo iki 10 laipsnių. Tai, pasak PMO, prisidėjo prie gaisrų ir daugybės jūrų ledo ištirpimo.

Ta karščio banga taip pat reikšmingai prisidėjo prie to, kad 2020-ieji tapo vienais iš trejų šilčiausių pasaulio metų per visą stebėjimų istoriją.

Pernai taip pat buvo užfiksuota rekordinė oro temperatūra Antarktidoje – 18,3 Celsijaus laipsnio, nurodė P. Taalasas.

PMO dar tikrina karščiausioje pasaulio vietoje – Mirties Slėnyje Kalifornijoje – 2020-aisiais ir 2021-aisiais užfiksuotą 54,4 Celsijaus laipsnio temperatūrą.

Organizacijos ekspertai taip pat tikrina naują Europos temperatūros rekordą – Italijos Sicilijos saloje praėjusią vasarą užfiksuotą 48,8 Celsijaus laipsnio karštį.

PMO archyve „dar niekada nebuvo tiek daug vienu metu vykdomų tyrimų“, nurodė P. Taalasas.

„Turime į Glazgą atsivežti savo didžiausias ambicijas. Tiems, kas to dar nepadarė, laikas eina į pabaigą“, – pareiškė J. Bidenas Baltuosiuose rūmuose, pradėdamas virtualų susitikimą su devynių užsienio valstybių vadovais.

Pasak amerikiečių lyderio, Jungtinės Valstijos imasi konkrečių veiksmų siekdamos įgyvendinti JT klimato tikslus. Vis tik jis pažymėjo, kad pastarojo meto niokojantys potvyniai JAV šiaurės rytuose ir gamtiniai gaisrai vakarinėse valstijose primena ekstremalius orų reiškinius visame pasaulyje – nuo Kinijos iki Amazonijos.

Praėjusį mėnesį JT Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija pareiškė, kad vidutinė temperatūra Žemėje 1,5 Celsijaus laipsnio viršys ikipramoninius lygius maždaug 2030 metais – tai yra dešimtmečiu anksčiau, nei buvo prognozuojama prieš trejus metus.

Anot J. Bideno, visa tai tolygu „nepaprastajai padėčiai žmonijai“ ir kad „turime veikti, visi, turime veikti dabar“.

J. Bidenas sušaukė virtualų forumą, kuriame pastebimai nedalyvavo Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas), taip pat Brazilijos ir Indijos vadovai. Renginys organizuotas artėjant lapkričio pradžioje Glazge vyksiančiai svarbiai JT konferencijai.

Pasaulio lyderiai pirmadienį taip pat dalyvaus atskiroje uždaroje klimato konferencijoje Niujorke prasidedančios JT Generalinės Asamblėjos kasmetinės sesijos kuluaruose.

Per Glazge vyksiantį aukščiausiojo lygio susitikimą daugiausia dėmesio bus skiriama tam, kad pasaulis laikytųsi sutarto tikslo apriboti klimato atšilimą iki 1,5 Celsijaus laipsnio.

Tačiau „nesant visų šioje salėje esančių valstybių tinkamų įsipareigojimų tikslas apriboti atšilimą iki 1,5 laipsnio tampa nepasiekiamas, o tai yra katastrofa“, sakė J. Bidenas.

Jis atkreipė dėmesį į JAV įsipareigojimą iki 2030 metų sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 50–52 procentais, palyginti su 2005 metų lygiu, taip pat į kelis kitus ambicingus tikslus.

Vienas iš jų – bendras įsipareigojimas su Europos Sąjunga ir kitais partneriais iki 2030 metų bent 30 proc. sumažinti pasaulyje išmetamo metano kiekį, palyginti su 2020 metų lygiu.

„Šiemet daugiausia dėmesio skirsime ambicijų didinimui pakeliui į Glazgą“, – pareiškė JAV prezidentas, bet pabrėžė, jog „Glazgas nėra mūsų galutinis tikslas“.

Prie Baltuosiuose rūmuose surengto susitikimo vaizdo ryšiu prisijungė Argentinos, Bangladešo, Indonezijos, Meksikos, Pietų Korėjos prezidentai, taip pat Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas), JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas), Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) bei Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).