Atminimo ženklas pastatytas Šiauriniame rage, priešais tą vietą, kur tarpukariu švartuodavosi legendinis Lietuvos karinis laivas „Prezidentas Smetona“.

Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų karininkų klubo nariai nusprendė kariuomenės istorijos atmintį įamžinti gerai matomoje Klaipėdos vietoje. Svarstant, kur turėtų atsirasti Lietuvos kariuomenės 100-mečiui skirtas paminklas, galvota apie M.Mažvydo alėją, tačiau labai greitai apsispręsta, knechtą statyti Dangės krantinėje, arčiau marių.

Klubo narių lėšomis buvo sukurtas ir pastatytas paminklas, kurio viršutinė dalis – tikro laivo knechtas, rudo granito postamentą sukūrė skulptorius Arūnas Sakalauskas.

Kad knechtas primintų gyvą praeitį ir jungtų ją su dabartimi, karininkai jį papuošė tikro laivo švartavimosi lynu. Miesto merui Vytautui Grubliauskui ir skulptoriui A.Sakalauskui užrišti lyną tapo tikru iššūkiu. Kaip tvirtinamas laivas, jiems aiškino karininkų klubo nariai. Jie abiem garbiems svečiams padovanojo po atminimo herbą.

Karininkų klubo nariai įsipareigojo kasmet lapkričio 23 dieną šį lyną pakeisti švariu arba atnaujinti. Vyrai svarstė, ar nugvelbti laisvai prieinamą daiktą linkę asmenys nesusigundys pasisavinti šio lyno gabalo, tačiau karininkai patikino, kad buityje jo pritaikyti nepavyks – lynas yra pernelyg trumpas.

„Šis Lietuvos kariuomenės 100-mečio atminimo akcentas yra klaipėdietiškiausias ir labiausiai jūrinis. Tuo jis unikalus, labai prasmingas ir įkvepiantis. Čia žmonių niekada netrūksta, tad šis akcentas bus geras priminimas apie tai, kokioje valstybėje gyvename, kokią turime kariuomenę ir ypač karines jūrų pajėgas, – susirinkusiems tarė V.Grubliauskas. – Išmokome rišti aštuntuką, tikrai pravers gyvenime.“

A.Sakalauskui tai pirmas darbas susijęs su jūra.

Karinių jūrų pajėgų karinių klubo asociacijos, vienijančios 80 narių, klubas kasmet prisideda prie įvairių socialinių akcijų, bendrauja su moksleiviais.

Ketvirtadienį 19 val. klaipėdiečiai, buvę įgulos nariai kviečiami pasitikti grįžtančią iš „100-mečio odisėjos“ jachtą „Lietuva“, kuri, įplaukusi pro specialiai jai pakeltą Pilies tiltą, prisišvartuos prie savo vardinio knechto Dangės krantinėje.

Po kelių plaukimo parų į krantą išlipę įgulos nariai dalinsis įspūdžiais. Buriuotojų dalią išbandžiusius savanorius kalbins pati iš Rygos į Klaipėdą jachtoje „Lietuva“ plaukusi žurnalistė Agnė Bukartaitė.

Kelionės metu įveikta apie 1260 jūrmylių, buriuotojų patirties pasisėmė 19-a konkurso būdu atrinktų savanorių iš šalies didmiesčių, daugiausia – iš Vilniaus ir Klaipėdos.

Išskirtine 100-mečio bure pasipuošusios jachtos „Lietuva“ maršrute buvo šie nepriklausomybės istorines sukaktis minintys Baltijos jūros regiono ir „Baltic Sail“ sutarties uostai: Gdanskas, Talinas, Ryga.

Iš šių uostų jachtos jūros paštas į Klaipėdą rytoj pargabens svetur gyvenančių lietuvių bei kitų draugiškų Lietuvai pasaulio piliečių užpildytus atvirlaiškius, kuriuose – jubiliejiniai sveikinimai mūsų valstybei.

„Lietuva“ į kaimyninius uostus gabeno Lietuvos nepriklausomybės istorijai skirtą parodą, kuriai medžiagą parengė Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas bei Mažosios Lietuvos istorijos muziejus. Parodą svetur pristatė Klaipėdos universiteto istorikė Renata Rachmaninovaitė.

„Lietuvos 100-mečio odisėja“ – šiemet Lietuvai minint 100-ąsias nepriklausomybės metines Klaipėdos miesto savivaldybės ir „Klaipėdos šventės“ specialiai šiai progai sukurtas projektas. Odisėjos laivu buvo pasirinkta legendinė jachta „Lietuva“ – neoficialus mūsų šalies nepriklausomybės simbolis.

Jachtos „Lietuva“ kapitonas Osvaldas Kudzevičius anksčiau sakė, kad garbaus amžiaus sulaukusiai jachtai ši kelionė yra rimtas iššūkis. Po kelionės, kurioje rimtesnių inicidentų įgulai patirti neteko, nors su Baltijos jūros vėjais ir teko pasigalynėti, jachta stos į doką kapitaliniam remontui.

Sugrįžo prie knechto

Tikėtina, kad šiais Lietuvai jubiliejiniais metais toks knechtas tikrai jau bus pastatytas.

Statomas jis jau ypač ilgai. Prašymas pastatyti tokį knechtą buvo pateiktas dar, berods, 2010 m. Jį paprašė pastatyti žymaus buriuotoja dukra Nijolė Zelwinder-Rožinskaitė, gyvenanti JAV. Dar 2010 m. lapkritį Klaipėdos miesto politikai pritarė to knechto statybai, bet jis iki šiol taip ir nepastatytas.

Šiomis dienomis Klaipėdos miesto savivaldybėje vėl pradėta svarstyti apie atminimo knechtą B.Rožinskui.

Apie tai, kas toks buvo B.Rožinskas, kaip jis ruošėsi ir įvykdė žygį per Atlantą, galima paskaityti vilniečio žurnalisto Arnoldo Čaikovskio dokumentinės marinistinės publicistikos knygoje „Buriuotojo svajonės paukštė. Kaip lietuvis Bronislovas Rožinskas su lenkais parplaukė Atlantą“. Ji 2013 m. išleista Klaipėdoje.

Gyveno ir Klaipėdoje

Pirmasis lietuvis buriuotojas B.Rožinskas paties pasistatyta jachta 1963 m. perplaukęs Atlantą, buvo susietas ir su Klaipėda. Iš Šeduvos kilęs, 1912 m. gimęs jaunuolis nuo 1934 m. gyveno Klaipėdoje. Čia jis buriavo Kuršių mariose, nuo 1938 m. mokėsi buriavimo mokykloje. Po 1939 m. Klaipėdos okupacijos jis persikėlė į Kauną, vėliau Vilnių, 1948-1959 m. dirbo buriavimo instruktoriumi jachtklube Trakuose.

Visą laiką planavo žygį jachta. Turėjo nedidelę jachtą.

Sovietų valdžia neleido buriuotojams išplaukti į Baltiją, todėl B. Rožinskas, pardavęs Lietuvoje turtą, repatriavo į Lenkiją. Šcecine už savo pinigus, su brolio Alfredo iš JAV parama pats pasistatė naują 14 m ilgio jachtą „Hermes II“.

Lietuvių tautos garbei...

Su ja 1962 m. rugsėjo pradžioje ir išplaukė per Atlantą. 1963 m. sausio 15 d. pasiekė Martinikos salą, vėliau nuplaukė į Ameriką.

Plaukė su Lenkijos vėliava ir dar trimis lenkais įgulos nariais Ježi Szalaiko, Zbigniew Pawliak, Bogdan Dacko. Kitaip nebuvo įmanoma, nes giliame sovietmetyje žygis galėjo prasidėti tik iš Lenkijos ir su itin griežtais vietinės valdžios nurodymais. Išplaukimui buvo bandoma sutrukdyti, bet pavyko įveikti visas kliūtis.

Po šio žygio B.Rožinskas savo ranka yra parašęs pareiškimą: „Aš, lietuvis Bronius Rožinskas, gerbdamas ir mylėdamas savo tautą ir tėvynę Lietuvą, pasiryžau jachta perplaukti Atlanto vandenyną. Iš Lietuvos per Lenkiją vykdžiau savo kelionę. Su nuosava burine jachta perplaukiau Atlanto vandenyną, pasiekiau Floridą, iš ten per Panamos kanalą, Ramųjį vandenyną į Los Angeles, Calif. Šią kelionę padariau lietuvių tautos garbei“.

Todėl nekyla jokių abejonių, kad tą žygį jis atliko skatinamas patriotiškų jausmų Lietuvai.  

Klausimą dėl B.Rožinsko įamžinimo svarstė Klaipėdos miesto savivaldybės įvaizdžio komisija.

Knechtą norima įrengti Danės krantinėje, ties Žvejų gatvės 2 namu. To ėmėsi uostamiesčio Rotary klubas "Concordia 1826", kuris savo veikla puoselėja krašto jūrines ir istorines vertybes.

Akcentuota, kad šiemet Lietuva minės valstybės nepriklausomybės šimtmetį. Kiekviena šalies bendruomenė stengiasi įprasminti šią datą.

Miesto taryba dar 2010 m. priėmė sprendimą dėl B.Rožinsko – pirmojo lietuvio buriuotojo, jachta perplaukusio Atlanto vandenyną, – įamžinimo, tačiau tai nebuvo padaryta.

Tad Rotary klubas "Concordia 1826" ėmėsi veiksmų. Atkreiptas dėmesys, kad B.Rožinskas savo jachta "Hermes II" Atlanto vandenyną perplaukė 1963 m.

Šiemet sukanka 55 metai, kai jis įvykdė šį žygdarbį ir savo plaukimą skyrė Lietuvos tautai.

"Susisiekus su B.Rožinsko dukra Nijole Rožinskaite-Zelwinder sutarta, kad perimsime knechto užsakovo ir organizatoriaus funkcijas", – teigė uostamiesčio Rotary klubo "Concordia 1826" prezidentas Virginijus Jurgelevičius.

Knechto, kuris pagerbs B.Rožinsko atminimą, projektą rengia skulptorius Klaudijus Pūdymas. Planuojama, kad šis atminimo ženklas Danės krantinėje bus atidengtas ne vėliau nei per Jūros šventę.

Klausimą dėl B.Rožinsko atminimo įamžinimo taip pat svarstys Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija.

Pirmadienio popietę smalsaujantys, ar Danė ir marios jau pasidengė ledu, vyrai pasigailėjo, kad patingėjo išlipti iš automobilio ir nusprendė pasivažinėti Kruizinių laivų terminalu.

Apie 13.30 val. du vyrai atvažiavo į terminalą automobiliu „Ford Galaxy”. Automoblis lėtai riedėjo palei krantinę. Vyrai akylai žvalgėsi į vandenį, užsižiūrėjo ir net nepastebėjo, kaip mašina užšoko ant metalinio knechto.

Automobilį nuo jo nutraukė visureigis. Mašina nukentėjo ne juokais, sulūžo apdailos detalė, prakirsta padanga, ant krantinės liko iš mašinos išvarvėjusio skysčio dėmė.