„Iki šiol galiojusioje koalicijos sutartyje koalicijos tarybos sąvokos nebuvo, dabar papildyta koalicijos sutartis ir įrašytas tekstukas, jog sudaroma koalicijos taryba“, – BNS antradienį sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovas Eugenijus Gentvilas.

Šį naują formatą sudarys premjerė Ingrida Šimonytė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, Laisvės partijos vadovė Aušrinė Armonaitė, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, taip pat šių trijų partijų frakcijų Seime atstovai: Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Vytautas Mitalas ir E. Gentvilas.

Dabar papildyta koalicijos sutartis ir įrašytas tekstukas, jog sudaroma koalicijos taryba.

„Jei keistųsi ar frakcijos seniūnas, partijų pirmininkas, tai ateitų ex officio pagal pareigas į tą koalicijos tarybą“, – sakė liberalas.

Pasak parlamentaro, tarybai vadovaujama bus rotaciniu principu, priimti sprendimai bus įtvirtinami raštu.

„Pagal poreikį, čia nebus grafiko“, – sakė E. Gentvilas, komentuodamas planuojamus tarybos susitikimus.

Jis akcentavo, jog susitikimas gali būti rengiamas dar šioje sesijoje, kad būtų sutarta pratęsti Seimo sesiją iki liepos pradžios, siekiant išspręsti švietimo ministro paskyrimo klausimą.

Anksčiau TS-LKD skeptiškai vertino tokios tarybos steigimą. Pasak konservatorių lyderio, šios pozicijos laikytasi dėl įtemptos partijų vadovų, premjerės darbotvarkės.

Tačiau vadinamojo čekiukų skandalo įkarštyje sulaukę priekaištų iš koalicijos partnerių dėl sprendimų nederinimo, kai vienašališkai pranešė inicijuojantys pirmalaikius rinkimus, konservatoriai savo poziciją pakeitė.

„Kadangi koalicijos partneriai liberalai iki šiol nesusipažino su įstatymų projektais, frakcija konstatuoja, kad kol kas nesilaikoma 2020 metų lapkričio 5 dieną sudarytos koalicinės sutarties ir 2020 metų gruodžio 11 dieną Seime priimtos Vyriausybės programos“, – teigiama trečiadienį išplatintame frakcijos pranešime.

Pagal trijų partijų suderėtą koalicijos sutartį, „partneriai sutaria, jog mokesčių sistemos pakeitimai bus svarstomi tik tada, kai koalicijoje bus sutarta dėl viešojo sektoriaus įsipareigojimų masto“.

Liberalų sąjūdžio frakcija konstatavo, kad koalicija iki šiol nėra sutarusi dėl viešojo sektoriaus įsipareigojimų masto.

„Liberalų sąjūdžio frakcija konstatuoja, kad apie mokesčių pakeitimus suinteresuoti asmenys – koalicijos partneriai – nėra informuoti iš anksto, nes dar negavo susipažinti su įstatymų projektais, todėl mokesčių sistemos pakeitimai kol kas laikytini neišdiskutuotais“, – teigiama pareiškime.

Jame taip pat atkreiptas dėmesys, kad Finansų ministerijos pristatoma mokesčių reforma nebuvo numatyta nei konservatorių, liberalų ir „laisviečių“ koalicijos sutartyje, nei Vyriausybės programoje, todėl prieš apsispręsdama, ar pritarti jai visa apimtimi, ar iš dalies, Liberalų sąjūdžio frakcija savo poziciją pirmiausia derins su partijos valdyba.

„Konservatoriai rengia mokesčių reformą, kai savo ruožtu mes, koalicijos partneriai liberalai, reformą sudarančių įstatymų projektų dar nė neregėjome. Frakcijai pagaliau gavus susipažinti su įstatymų projektais, mes dar tarsimės su Liberalų sąjūdžio Ekonomikos ir finansų komitetu bei partijos valdyba, ką daryti toliau“, – pranešime sako frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Nors sprendimą dėl mokesčių reformos liberalai ketina priimti aptarę juos tik in corpore, įstatymo projektams pateikimo stadijoje frakcija linkusi pritarti ir avansu.

„Bet kuriuo atveju, frakcija su partija tarsis tik Seimo nariams perskaičius pačius įstatymų projektus“, – pabrėžė E. Gentvilas.

Liberalų sąjūdžio frakcija mokesčių reformos gaires pirmą kartą su finansų ministre Gintare Skaiste aptarė 2022 metų rugsėjo 20-ąją, o šį pavasarį Finansų ministerijos pristatoma reformos vizija, pasak liberalų, skiriasi iš esmės.

Pirmadienį Finansų ministerija pranešė, kad planuojamas didesnis individualios veiklos apmokestinimas, papildomas gyventojų pajamų mokestis, pokyčiai dirbantiesiems su verslo liudijimais, kt.

Šiai pertvarkai dar nėra pritarusi Vyriausybė.

Savivaldybės administracijai vadovaus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Adomas Bužinskas.

Daugumą naujos sudėties Vilniaus taryboje sudarys 28 nariai – 19 TS-LKD frakcijos atstovų ir devyni Laisvės partijos frakcijos nariai.

Iš viso taryboje yra 51 narys.

„Turime 28 narių koaliciją iš 51, tai leidžia mums turėti tokią stabilią, dirbančią daugumą, pirmiausiai grįstą ideologiniais panašumais, kaip miestas turi vystytis“, – spaudos konferencijoje sakė išrinktasis meras Valdas Benkunskas.

Anot jo, sutarta dėl plačios darbų programos, didžiausias dėmesys pirmaisiais metais bus skirtas transporto sričiai, gerinant judėjimo infrastruktūrą, viešąjį transportą, siekiant patogumo vilniečiams.

Didelis dėmesys švietimui, infrastruktūrai

„Išskirtinis dėmesys, tiek politinis, tiek administracinis, bus skirtas mūsų svarbiausiems projektams, kurie yra pradėti ar artimiausiu metu bus pradėti, tai – nacionalinis stadionas, nacionalinė koncertų salė, kino paviljonas – naujovė, kurią mes sieksime pastatyti ir turėti Vilniaus mieste per ateinančius ketverius metus“, – kalbėjo jis.

Pasak išrinktojo mero, taip pat bus skirta daug dėmesio švietimui, tęsiant pradėtus infrastruktūros projektus, gerinant ugdymo kokybę.

Daugelį iššūkių ir ideologinių skirtumų pavyko išspręsti derybų formate, tad finale turime stiprią, aktualią programą.

Koalicijos darbų programą sudaro 12 tikslų. Juose esminis dėmesys – viešajam transportui, švietimui, sveikatos priežiūrai, tvariai miesto plėtrai.

Tarp uždavinių – projektai Gariūnų gatvėje, tunelis į Tarandę, Nemenčinės plento likusios atkarpos rekonstrukcija, taip pat 159 naujų autonominės ridos troleibusų pirkimas, A juostų bei dviračių takų plėtimas.

Be to minimas darželių skaičiaus didinimas, tarptautinio bakalaureato mokyklų tinklo plėtimas, Naktinio biuro, rengiančio „Vilnius visą parą“ strategiją, įsteigimas bei kiti siekiai.

Taip pat programoje – strateginių objektų bei naktinės ekonomikos vystymas, kultūrinio patrauklumo didinimas, gamtos puoselėjimas, įtraukios miesto valdymo praktikos.

Tarp uždavinių nurodomas ir siekis „iki 2030 metų tapti nulinio poveikio klimatui miestu“, ketinama inicijuoti programą, skirtą ilgalaikių benamių apgyvendinimui.

Tikisi efektyvaus darbo

„Ką mes ir sakėme derybose, kad grandiozinių revoliucijų tikrai nebus, tačiau skirsis tam tikri politiniai prioritetai, tas atsispindi ir mūsų darbų programoje“, – sakė V. Benkunskas.

Anot jo, programa gali būti skirstoma į tris dalis – darbai, kurie bus tęsiami, inicijuojami bei stabdomi.

Be nacionalinio stadiono, koncertų salės bei kino paviljono numatyta tęsti stoties konversijos projektą, atnaujinti derybas su Vyriausybe dėl konferencijų centro steigimo, su Vyriausybe ir žydų bendruomene – ir dėl Sporto rūmų sutvarkymo. Numatyta statyti ir įvairius sporto infrastruktūros objektus.

Jis teigė, kad su Laisvės partija TS-LKD jau turi „bendro darbo patirtį ir sukauptą pasitikėjimo kreditą“.

„Todėl tikimės ir sklandaus kuruojamų sričių perėmimo, ir efektyvaus darbo ateinančią kadenciją. Daugelį iššūkių ir ideologinių skirtumų pavyko išspręsti derybų formate, tad finale turime stiprią, aktualią programą“, – savivaldybės pranešime sakė V. Benkunskas.

TS-LKD iškart deleguos du vicemerus, tuo metu Laisvės partija darbą pradės su vienu vicemeru, antrąjį paskirs įsigaliojus naujai savivaldybės administracijos struktūrai. Kol kas kandidatai į šias pareigas neįvardijami.

L. Balandžio / BNS nuotr.

Vicemerų pavardės – balandžio 26-ąją

Anot V. Benkunsko, bent tris vicemerus tikimasi paskelbti per pirmąjį naujosios tarybos posėdį – balandžio 26-ąją.

„Tai nebus politikai, tai bus pirmiausia tam tikrų sričių specialistai, valstybės tarnautojai, nors ir skiriami politinio pasitikėjimo pagrindu. Tai dar šiek tiek turime laiko, jį išnaudosime ir startuosime su komanda balandžio 26 dieną“, – teigė išrinktasis savivaldybės vadovas.

Pasak pranešimo, TS-LKD frakcijos deleguoti vicemerai bus atsakingi už energetikos (šilumos, atliekų tvarkymo, daugiabučių namų administravimo, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo), infrastruktūros, miesto planavimo, transporto, saugaus miesto, sveikatos, socialinės apsaugos, naktinės ekonomikos ir kultūros klausimus.

Tai dar šiek tiek turime laiko, jį išnaudosime ir startuosime su komanda balandžio 26 dieną.

Už ikimokyklinio, bendrojo ir neformaliojo ugdymo sritis, jaunimo reikalus bei sporto ir sveikatinimo klausimus bus atsakingi Laisvės partijos frakcijos deleguoti vicemerai.

Kadenciją baigiantis meras Remigijus Šimašius sakė, jog Laisvės frakcija savivaldybėje sutarė su naujuoju meru dėl „esminių darbų tęstinumo“.

R. Šimašius komitetui nevadovaus

„Neabejoju, kad esminė Vilniaus kryptis nesikeis. Vilnius ir toliau liks patraukliausia vieta gyventi. Turėsime stiprius vicemerus ir komitetų vadovus, jie padės užtikrinti, kad problemos būtų sprendžiamos efektyviai“, – teigė R. Šimašius.

Jis taip pat pažymėjo, jog neatstovaus Laisvės frakcijos miesto plėtros komitete bei apskritai nebus nei vieno iš komiteto pirmininku.

Sostinės taryboje penkiems – Ekonomikos ir finansų, Ateities Vilniaus, Socialinių reikalų, Kultūros ir turizmo reikalų, Švietimo reikalų – komitetams pirmininkaus TS-LKD frakcijos nariai, trims – Aplinkos ir miesto paslaugų, Miesto plėtros, Sveikatos ir sporto reikalų – komitetams – Tarybos nariai iš Laisvės partijos.

Vilniuje liepos mėnesį priimant NATO viršūnių susitikimą, tikimasi, jog mieste apsilankys apie aštuonis tūkstančius svečių.

V. Benkunskas, paklaustas, ar infrastruktūros srityje, už kurią bus atsakingi konservatoriai, bus imtasi su renginiu susijusių veiksmų sakė, kad „per kelis mėnesius miesto neperstatysime ir esmingai vaizdo nepakeisime“.

„Tam tikrus dalykus, už ką yra atsakinga miesto savivaldybė, tikrai padarysime ir tie darbai jau yra pradėti arba planuojami. Tai yra pirmiausia prasčiausių gatvių, prasčiausios aptarnaujamosios infrastruktūros sutvarkymas, tose jungtyse, kur svečiai judės iš oro uosto į tam tikras sritis“, – teigė jis.

Anot V. Benkunsko, kita esminė sritis yra eismo ribojimai. Pasak išrinktojo mero, šiuo metu yra dėliojama schema, bet tikėtina, jog sostinės gyventojams visą renginio savaitę „gali kilti nepatogumų“.

„Bent jau iš mūsų pusės nematau problemos, kodėl mes negalėtumėme su „valstiečiais“ pasirašyti (susitarimo - ELTA)“, – žurnalistams penktadienį Seime sakė S. Skvernelis.

Pasak ekspremjero, dėl koalicinio susitarimo sudarymo šiuo metu kalbamasi su visomis opozicinėmis politinėmis jėgomis.

„Kalbamės. Kalba lieka ta pati kaip ir praėjusią Seimo sesiją. Norisi, kad visos opozicinės frakcijos sutartų ir turėtų galimybę vieningai dirbti“, – aiškino jis.

Kaip teigia S. Skvernelis, jam tinkama pasirašymui atrodytų ir tokio pobūdžio sutartis, kokią pavasarį buvo sudarę LVŽS ir „darbiečiai“.

Turbūt žinome, kas ne, bet aš manau, kad aistros ir emocijos nurims ir reikia žiūrėti į priekį ir dirbti.

„Tokio pobūdžio sutartį, kokia buvo pasirašyta tarp „valstiečių“ ir Darbo partijos frakcijų, tikrai pasirašytumėme, nes ten daugiau yra aptariami tokie bendri principai. Išlieka galimybė turėti atskiras pozicijas. Matome, kad tų skirtumų tarp frakcijų yra didelių, bet bendri klausimai, bendros pozicijos tikrai gali būti“, – mano frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas.

Tačiau politikas užsiminė, kad ne visi „valstiečių“ parlamentarai sveikinasi su politikais, kurie nusprendė pasitraukti iš jų gretų.

„Beveik visi sveikinasi ir bendrauja“, – sakė ekspremjeras, kartu patikslindamas, kad su juo šiuo metu nebendrauja tik vienas LVŽS parlamentaras, tačiau konkrečios pavardės jis neįvardino.

„Turbūt žinome, kas ne, bet aš manau, kad aistros ir emocijos nurims ir reikia žiūrėti į priekį ir dirbti“, – tikino S. Skvernelis.

ELTA primena, kad penktadienį prasidėjusioje Seimo sesijoje oficialiai pranešta apie dešimties narių pasitraukimą iš LVŽS ir naujos Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ įkūrimą. Šią žinią pirmajame rudens sesijos posėdyje paskelbė parlamentarė Rima Baškienė.

„Noriu vadovaujantis Statutu pranešti apie išstojimą iš frakcijos“ , – iš Seimo tribūnos sakė R. Baškienė.

Parlamentarė pranešė apie ekspremjero S. Skvernelio, Laimos Nagienės, Rūtos Miliūtės, Luko Savicko, Algirdo Stončaitio, Tomo Tomilino, Laimos Mogenienės, Lino Kukuraičio, Zenono Streikaus pasitraukimą iš „valstiečių“ gretų.

Antrajame R. Baškienės pranešime buvo paskelbta, kad, be jau minėtų Seimo narių, naująją Demokratų frakciją „Vardan Lietuvos“ įkuria ir dar trys Mišrioje Seimo narių grupėje iki šiol dirbę parlamentarai: Domas Griškevičius, Vytautas Bakas ir Algirdas Butkevičius.

Parlamentaras S. Skvernelis apie naujos frakcijos steigimą pranešė antradienį Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Frakcija ketina dirbti opozicijoje.

Koalicijos sutartis. Konservatoriai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija pasirašė sutartį dėl centro dešinės koalicijos.

Svarbiausios nuostatos:

* Partijos pripažįsta, kad kol kas nėra susitarusios dėl viešojo sektoriaus finansavimo dydžio ir galimų mokestinių pakeitimų. Liberalams nepavyko įtraukti nuostatų dėl mokesčių mažinimo, bet žadama, kad darbo mokesčiai neaugs ir bus „įvertinta galimybė“ atsisakyti reinvestuoto pelno apmokestinimo. Žadama didinti viešojo sektoriaus efektyvumą, mažinti verslo reguliavimą, skatinti investicijas. Socialinę atskirtį žadama mažinti gerinant socialinių paslaugų prieinamumą. Pensijos, vaiko pinigai ir kitos socialinės išmokos sutartyje neminimos.

* Svarbiausiu prioritetu koalicija įvardija atskirties mažinimą švietimo srityje. Partijos žada vaikams „vienodas galimybes siekti geriausio išsilavinimo, nepaisant jų gyvenamosios vietos ar socialinės padėties“, kelti mokytojų algas iki bent 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio, tačiau apie konkrečius veiksmus – mokyklų tinklo peržiūrėjimą ar klasės krepšelio modelio keitimą – nėra kalbama.

* Liberalų iniciatyva sutarta siekti įteisinti homoseksualų partnerystę ir nelietuviškų pavardžių rašybą pase, tačiau konservatoriai pasiliko sau teisę balsuoti laisvai, įtraukdami išlygą apie „frakcijose egzistuojantį nuomonių išsiskyrimą“. Koalicijos sutartyje homoseksualų partnerystė nėra tiesiogiai įvardijama kaip šeima.

* Koalicijos sutartyje apibrėžiami rėmai deryboms dėl Vyriausybės sudėties: pozicijos bus skirstomos proporcingai įvertinant mandatų skaičių, didesnį lyginamąjį svorį suteikiant premjero ir Seimo pirmininko pozicijoms. Tikėtina, kad konservatoriai gali gauti premjero poziciją ir devynis ministrus, Liberalų sąjūdis – Seimo pirmininko poziciją ir du ministrų portfelius, nors gali bandyti siekti ir trečiojo, o Laisvės partija turbūt gaus tris ministrų portfelius.

Oponentų kritika:

„Valstiečiai“ teigia, kad sutartis yra pernelyg abstrakti, o socialdemokratai perspėja, kad naujų mokestinių įplaukų nenumatymas užkirs kelią tinkamai finansuoti viešąjį sektorių, švietimo ir sveikatos apsaugą, jie taip pat žada priešintis galimam darbo santykių liberalizavimui.

Koronaviruso situacija:

* Farmacijos bendrovės „Pfizer“ ir „BioNTech“ paskelbė tyrimų rezultatus, kad jų kuriamos vakcinos nuo COVID-19 veiksmingumas siekia 90 proc. Ši žinia pakurstė spartų kainų kilimą akcijų ir naftos rinkose. Tebevykdomi trečiosios fazės tyrimų rezultatai rodo, kad žmonės atsparumą koronavirusui įgyja praėjus savaitei po jiems duotos antrosios vakcinos dozės, kuri sušvirkščiama praėjus 28 dienoms po pirmosios. Vakciną išbandė 43,5 tūkst. žmonių šešiose valstybėse. Bendrovės žada dar šį mėnesį pateikti parašką dėl licencijos. Ją gavusios, jos galėtų iki metų pabaigos pateikti 50 milijonų dozių. Visgi logistiniai iššūkiai išliks, nes vakcina turi būti laikoma žemesnėje nei 80 laipsnių temperatūroje.

* Per parą Lietuvoje nustatyti 1056 koronaviruso atvejai, trys žmonės mirė. Ligoninėse dėl COVID-19 gydomi 944 žmonės, 80 iš jų – reanimacijoje. Didžiausią nerimą kelia tai, kad koronavirusu užsikrečia vis daugiau medikų.

* Dėl karantino ir saviizoliacijos pažeidimų savaitgalį nubaustas 21 žmogus. Pareigūnai savaitgalį patikrino apie 2 tūkst. saviizoliacijoje esančių asmenų.

* Išrinktasis JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė mokslininkų komandą, kuri vadovaus jo administracijos atsakui į koronaviruso pandemiją. Tai rodo, kad kova su COVID-19 bus vienas iš svarbiausių jo veiklos prioritetų, kai jis pradės eiti pareigas sausio 20-ąją.

* Ilgą laiką priešinęsis naujiems ribojimams, apie karantiną paskelbė Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. Sparčiai plintant koronavirusui, Vengrijoje nuo trečiadienio užsidaro universitetai, barai ir restoranai, mokyklos nutraukia pamokas vyresniems moksleiviams.

Korupcijos byla. Prokurorai perdavė teismui buvusio Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko Valdimaro Bavėjano bylą, kurioje jam pateikti kaltinimai dėl prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo. Įtariama, kad teisėjas galėjo siekti daryti poveikį bylai, kurioje buvo teisiamas jo draugas. V. Bavėjanas iš pareigų buvo atleistas pernai rudenį.

Sumaištis Estijoje. J. Bideną „korumpuotu menkysta“ išvadinęs Estijos kraštutinių dešiniųjų pažiūrų vidaus reikalų ministras Martas Helme atsistatydino iš pareigų. Jis sakė, kad postą palieka dėl „Estijos žiniasklaidos šmeižto ir melo. „Niekas negali manęs užčiaupti“, – teigė M. Helme. Estijos prezidentė sako, kad ministro komentarai gali pakenkti Estijos santykiams su JAV ir Estijos saugumui. Jo sūnus finansų ministras Martinas Helmė, JAV rinkimus pavadinęs suklastotais, kol kas lieka pareigose, bet parlamente jam inicijuojama nepasitikėjimo procedūra. Tėvas ir sūnus vadovauja kraštutinės dešinės Estijos konservatorių liaudies partijai EKRE.

Areštai Baltarusijoje. Žmogaus teisių organizacija „Viasna“ paskelbė, kad sekmadienį per demonstracijas prieš Aliaksandrą Lukašenką buvo sulaikyta daugiau nei tūkstantis žmonių. Tai – didžiausias areštuotų asmenų skaičius pastaraisiais mėnesiais. Lietuvoje gyvenanti opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pasmerkė milicijos veiksmus. „Sulaikyta daugiau nei tūkstantis žmonių, šimtai žmonių sumušti kojomis arba lazdomis. Ar tai taip jūs rodote valdžią?“, – sakė S. Cichanouskaja vaizdo įraše.

Transatlantinis ginčas. Tęsiantis ilgamečiam ginčui dėl orlaivių gamintojų „Boeing“ ir „Airbus“ subsidijavimo, Europos Sąjunga pranešė, kad nustatys naujų muitų JAV prekėms. Neoficialiomis žiniomis, ES ketina nustatyti muitus JAV pagamintiems orlaiviams, taip pat traktoriams, saldžiosioms bulvėms, žemės riešutams, šaldytoms apelsinų sultims, tabakui, kečupui ir Ramiojo vandenyno lašišai.

Delsimas Rytuose. Kinija ir Rusija kol kas atsisako pasveikinti J. Bideną su pergale JAV prezidento rinkimuose, kaip tai padarė Europos vadovai ir kai kurie JAV sąjungininkai Artimuosiuose Rytuose ir Azijoje. Maskva ir Pekinas sako, kad šiuo metu dar laukia oficialių rezultatų. Dabartinis prezidentas Donaldas Trumpas toliau atsisako pripažinti pralaimėjimą ir artimiausiomis savaitėmis žada teiki skundus teismams dėl tariamo rinkimų klastojimo.

Žudynės Rusijoje. Dvidešimtmetis rusas šauktinis nužudė tris karius bazėje netoli pietinio Voronežo miesto. Incidentą tiriantys Rusijos pareigūnai sako, kad nusikaltimas galėjo būti įvykdytas dėl nervinio išsekimo.

Teismas Hagoje. Buvęs Kosovo prezidentas Hashimas Thaci pirmą kartą stojo prieš tarptautinį teismą Hagoje, kuris nagrinėja buvusių Kosovo etninių albanų sukilėlių lyderių galimus karo nusikaltimus.

Neramumai Etiopijoje. Etiopijos oro pajėgos sudavė aviacijos smūgių šiauriniame pusiau autonominiame Tigrėjaus regione. Kai kurie stebėtojai perspėja, kad ši Rytų Afrikos šalis gali ristis į  pilietinį karą.

„Toje sutartyje nieko nešnekama apie tai, kokia Lietuva bus“, – BNS sakė politikas.

Anot jo, dokumentas yra toks abstraktus, kad didžiąją jo dalį, išskyrus skirsnį dėl kurio partnerių pozicijos skiriasi, pasirašytų ir „valstiečiai“, ir bet kuri kita partija.

„Iš to spręsti, kas bus rytoj, neįmanoma“, – tvirtino R. Karbauskis.

Nepaisant to, jis teigia labai laukiantis, kada bus suformuota nauja valdžia, ir žada, kad „valstiečiai“ balsuos už Liberalų sąjūdžio lyderės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kandidatūrą į Seimo pirmininkes, jeigu ji bus teikiama į šias pareigas.

„Be abejonės, mes nenorime pradėti Seimo darbo, kad pasiūlomas vienas Seimo pirmininkas, jis nesurenka balsų, po to siūlomas kitas Seimo pirmininkas, ir prasideda tokia netvarka. Mes tikrai balsuosime už V. Čmilytę-Nielsen, ir jeigu tai bus jų koalicinėje sutartyje, aš neabejoju, kad ji taps Seimo pirmininke, net jei už ją nebalsuotų Laisvės partija ir dalis konservatorių“, – pirmadienį BNS sakė R. Karbauskis.

Jis pats teigė nesieksiąs parlamento vicepirmininko posto kaip didžiausios opozicinės frakcijos lyderis.

R. Karbauskio teigimu, dešiniųjų daugumai bus sunku dirbti vien dėl to, kad dabartinė Vyriausybė paliks labai aukštai užkeltą kartelę.

Iš tiesų jų padėtis yra labai sunki, per šiuos ketverius metus valdžios kartelė užkelta labai aukštai.

„Iš tiesų jų padėtis yra labai sunki, per šiuos ketverius metus valdžios kartelė užkelta labai aukštai. Propaganda, kuri buvo ketverius metus nukreipta prieš mus, mus žemino, tyčiojosi, bet niekada nesakė, ką darytų kitaip. Dabar atėjo metas pasakyti, o ką darys kitaip“, – kalbėjo „valstiečių“ vadovas.

„Kiek tyčiotasi iš mūsų sprendimų dėl koronaviruso suvaldymo. Noriu išgirsti nors vieną sprendimą, kuris bus kitoks negu mūsų valdžios priimtas. Neįsivaizduoju. Jie ką įves nepaprastąją padėtį? Neįves? Pradės lengvinti apribojimus? Nepradės. Akivaizdu, kad kol galima šnekėti propagandinėmis žinutėmis, tol šneka. Bet kai reikės daryti sprendimus, paaiškės, kad kitų sprendimų nėra“, – mano R. Karbauskis.

Jis sakė naujų sprendimų Lietuvai neįžvelgęs ir koalicijos sutartyje. Pasak politiko, apie daugelį dalykų joje net nekalbama.

„Mes norime, kad žmonės pradėtų lyginti šitos koalicijos darbus ir mūsų nuveiktus darbus, kad pamatytų, kuo skiriasi kompetencijos šitos Vyriausybės ministrų ir mūsų ministrų. Kiek patyčių buvo per ketverius metus iš ministro A. Verygos, bet aš sunkiai įsivaizduoju, kaip jie ras žmogų, kuris galėtų išlaikyti taip aukštą užkeltą kartelę tiek laiko“, – sakė R. Karbauskis.

Jis teigė, kad dirbdami opozicijoje „valstiečiai“ suformuos savo šešėlinį Ministrų kabinetą ir parengs Vyriausybės programą.

Per Seimo rinkimus dabartinė valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcija gavo 32 mandatus. Būsimame Seime tai bus didžiausia opozicinė frakcija.

1. Ekonominė ir socialinė politika. Koalicijos partneriai pripažįsta, kad jie kol kas nėra sutarę dėl viešojo sektoriaus finansavimo dydžio ir galimų mokestinių pakeitimų. Liberalams nepavyko įtraukti nuostatų dėl mokesčių tarifo mažinimo, bet žadama, kad darbo mokesčiai neaugs ir bus „įvertinta galimybė“ atsisakyti reinvestuoto pelno apmokestinimo. Sutartyje pabrėžiama tradicinė dešinioji politika didinti viešojo sektoriaus efektyvumą, mažinti verslo reguliavimą, skatinti investicijas. Socialinę atskirtį žadama mažinti gerinant socialinių paslaugų prieinamumą. Pensijos, vaiko pinigai ir kitos socialinės išmokos sutartyje nėra minimos.

2. Švietimo pertvarka. Svarbiausiu prioritetu koalicija įvardija atskirties mažinimą švietimo srityje. Partijos žada vaikams „vienodas galimybes siekti geriausio išsilavinimo, nepaisant jų gyvenamosios vietos ar socialinės padėties“, kelti mokytojų algas iki bent 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio, tačiau priemonės nėra detalizuojamos, nieko nekalbama apie mokyklų tinklo peržiūrėjimą ar klasės krepšelio modelį. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje vaikų mokymosi rezultatai prastesni kaimo vietovėse, kuriose mokyklos mažesnės, o klasės sujungtos.

3. Žmogaus teisės. Mažesniųjų koalicijos partnerių iniciatyva sutarta siekti įteisinti homoseksualų partnerystę ir nelietuviškų pavardžių rašybą pase, tačiau konservatoriai pasiliko sau teisę balsuoti laisvai, įtraukdami išlygą apie „frakcijose egzistuojantį nuomonių išsiskyrimą“. Koalicijos sutartyje homoseksualų partnerystė nėra tiesiogiai įvardijama kaip šeima. Šių įstatymų priėmimo tikimybę didina tai, kad už juos gali balsuoti ne tik būsimi valdantieji – apie pusė konservatorių, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija – bet ir socialdemokratai ir kai kurie kiti opozicijos atstovai.

4. Užsienio ir gynybos politika. Užsienio politika nebuvo labai svarbia ligšiolinių derybų tema. Sutartyje pabrėžiamas „užsienio politikos transatlantinių santykių tęstinumas“, žadama laikytis partijų susitarimo didinti gynybos išlaidas. Dokumente minima parama „kovojantiems už laisvę“ Taivano gyventojams – tai supykdys Kiniją. Įtvirtintas pažadas „atvirai pasisakyti prieš bet kokius žmogaus teisių bei demokratinių laisvių pažeidimus“ gali reikšti kritiškesnį požiūrį į kai kuriuos Lenkijos valdžios veiksmus, tačiau nacionalinio saugumo interesai ir prezidento pozicija tikriausiai skatins išlaikyti gerus dvišalius santykius su Varšuva.

5. Portfelių dalybos. Koalicijos sutartyje apibrėžiami rėmai šią savaitę planuojamoms deryboms dėl Vyriausybės sudėties ir pozicijų Seime. Dokumente rašoma, kad pozicijos bus skirstomos proporcingai įvertinant mandatų skaičių, didesnį lyginamąjį svorį suteikiant premjero ir Seimo pirmininko pozicijoms, bet konkreti formulė nenurodoma. Tikėtina, kad konservatoriai gali gauti premjero poziciją ir devynis ministrus, Liberalų sąjūdis – Seimo pirmininko poziciją ir du ministrų portfelius, nors gali bandyti siekti ir trečiojo, o Laisvės partija turbūt gaus tris ministrų portfelius.