Tai – naujausias Jerevano žingsnis tolyn nuo tradicine sąjungininke anksčiau laikytos Maskvos.

Ketvirtadienio vakarą paskelbtame interviu prancūzų televizijai „France 24“ armėnų lyderis sakė, kad organizacija neįvykdė savo funkcijų Armėnijos atžvilgiu pastaraisiais metais.

„Tai negalėjo likti be mūsų dėmesio. Mes sustabdėme savo dalyvavimą. Žiūrėsime, kas bus toliau“, – sakė N. Pašinianas.

Paklaustas apie galimą Rusijos karinės bazės Armėnijos teritorijoje uždarymą, N. Pašinianas nepateikė konkretaus atsakymo, tepasakęs, kad šios temos „nėra darbotvarkėje“.

Jis taip pat apkaltino Maskvą, kad ši vykdo „koordinuotą propagandos kampaniją“ prieš jį ir jo vyriausybę.

Penktadienį Kremlius pareiškė, kad nėra gavęs oficialaus patvirtinimo, jog Armėnija palieka KSSO.

Mes sustabdėme savo dalyvavimą. Žiūrėsime, kas bus toliau.

„Ketiname susisiekti su Armėnijos kolegomis ir išsiaiškinti jos pareiškimus dėl KSSO“, – Rusijos naujienų agentūroms sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Armėnija pernai praleido dvi KSSO pratybas ir lapkritį Minske vykusį aukščiausiojo lygio susitikimą. Kremlius tada išreiškė apgailestavimą, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tvirtino, kad pasitraukimas iš organizacijos „neatitiktų Armėnijos interesų“.

Įtampa tarp abiejų šalių tvyro nuo rugsėjo, kai Rusijos taikdariai neįsikišo Azerbaidžanui surengus staigų karinį puolimą prieš etninius armėnus Kalnų Karabache.

KSSO, kurią sudaro kelios buvusios sovietinės respublikos, įsipareigojusi ginti kitas užpultas nares, tačiau Maskva teigė, kad Jerevanas pats pripažino Kalnų Karabachą Azerbaidžano dalimi, ir atsisakė padėti Armėnijai.

Armėnijos ministras pirmininkas N. Pašinianas viename per televiziją transliuotame kreipimesi į tautą sakė, kad dabartinės Jerevano užsienio saugumo sąjungos yra neveiksmingos ir nepakankamos ir paragino ieškoti naujų partnerių.

Siekdamas naujų saugumo garantijų, Jerevanas labiau kliaujasi Vakarų partneriais, daugiausia Prancūzija ir Jungtinėmis Valstijomis, o ne Rusija.

Vasario pradžioje Armėnija oficialiai prisijungė prie Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT), nors Maskva įspėjo Kaukazo šalį, kad ji to nedarytų.

Pagal 2023 metų kovą išduotą TBT arešto orderį Rusijos vadovui ji privalėtų suimti V. Putiną, jei šis įžengtų į Armėnijos teritoriją.

Tai pareikšta išaugus įtampai tarp tradicinių sąjungininkių.

„Manau, kad dauguma žmonių Armėnijoje supranta, kad KSSO priemonės yra visiškai nepakeičiamos“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Armėnijos pusė neturi nieko geresnio už šiuos mechanizmus, esame tuo įsitikinę“, – pridūrė jis.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas rugsėjį apkaltino Maskvą neįsikišus į Azerbaidžano žaibišką puolimą.

Ši operacija, kurią Azerbaidžanas vadino antiteroristine ir per kurią jis perėmė regiono kontrolę, pagilino didėjančius nesutarimus tarp Maskvos ir Jerevano, kurio užsienio politika vis labiau krypsta nuo tradicinės saugumo partnerės Rusijos į Vakarus.

Armėnija yra KSSO, Rusijos dominuojamo saugumo aljanso, kurį sudaro šešios posovietinės valstybės, narė.

Grupė įsipareigojusi ginti kitas užpultas nares, tačiau Maskva teigia, kad Jerevanas pats pripažino Kalnų Karabachą Azerbaidžano dalimi, ir atsisakė padėti Armėnijai.

Armėnijos ministras pirmininkas N. Pašinianas viename per televiziją transliuotame kreipimesi į tautą sakė, kad dabartinės Armėnijos užsienio saugumo sąjungos yra neveiksmingos ir nepakankamos.

„Išorinio saugumo sistemos, kuriose dalyvauja Armėnija, yra neefektyvios, kai kalbama apie mūsų saugumo ir Armėnijos nacionalinių interesų apsaugą“, – sakė jis.

„Laikome tai vien Baltarusijos Respublikos vidaus reikalu ir manome, kad ji pati gali su tuo susitvarkyti be išorinio įsikišimo“, – žurnalistams sakė S. Zasis.

Baltarusijoje tebesitęsia audringi masiniai protestai dėl rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.

Vis dėlto KSSO vadovas pridūrė, kad organizacija pasiruošusi suteikti Baltarusijai visą reikalingą pagalbą.

„Atsakant į didėjantį NATO šalių aktyvumą prie mūsų bloko vakarinių sienų, buvo imtasi atitinkamų priemonių, taip pat pratybų pagrindu. Buvo pasiruošta prireikus imtis ir kitokių veiksmų. To neprireikė“, – kalbėjo S. Zasis.

„Didelės reakcijos nereikia“, – pridūrė jis.