Daugiau nei 300 traktorių kelias dienas stovėjo šiauriniame sostinės pakraštyje ir laukė leidimo patekti į miestą. Ūkininkai nori oficialaus susitikimo su kraštutinių dešiniųjų ministrės pirmininkės Giorgios Meloni vyriausybe. Be kita ko, jie reikalauja mažesnių mokesčių ir Europos Sąjungos (ES) aplinkosaugos taisyklių peržiūros.

„Dėl ES politikos mums kyla rimtų sunkumų, – anksčiau šią savaitę stovykloje prie Romos sakė 26 metų ūkininkas Elias Fornai iš Toskanos. – Mums nepatinka protestuoti. Norime kuo greičiau grįžti namo, bet su naujomis programomis dėl geresnės žemės ūkio ateities“.

Pastarosiomis savaitėmis ūkininkai visoje Europoje rengė protestus dėl mažėjančių pajamų, didėjančių sąnaudų ir, anot jų, vis sudėtingesnių aplinkosaugos taisyklių, kurias patvirtino 27 narių ES.

Italijos ūkininkai nėra vienalytė grupė ir neturi aiškaus lyderio. Tačiau daugelis skundžiasi dėl maisto importo iš ES nepriklausančių šalių, kurioms netaikomi tie patys reglamentai, ir nori sumažinti mokesčius, įskaitant už degalus.

G. Meloni iš dalies pritarė ūkininkams pareiškusi, kad ES taisyklės yra „ideologinės“, bet sakė, kad jos vyriausybė jau ėmėsi veiksmų žemės ūkiui paremti – papildomai skyrė sektoriui tris milijardus eurų, tad iš viso aštuonis milijardus, iš Italijos dalies ES atkūrimo po COVID fondo. Vis dėlto naujausiame G. Meloni vyriausybės biudžete nebuvo pratęsta nuo 2017 m. galiojusi ūkininkams taikoma pajamų mokesčio lengvata. Ūkio ministras Giancarlo Giorgetti ketvirtadienį sakė svarstantis, ar ją pratęsti.

Mozaika vaizduoja tris didelius laivus, per bangas plaukiančius pakrantės miesto link, matyti jo sienos su mažais bokšteliais ir portikais. Ši scena leidžia manyti, kad daugiau nei 2000 metų senumo namo savininkas laimėjo mūšį.

Kultūros ministro Gennaro Sangiuliano pranešime sakoma, kad pastatas, datuojamas nuo II a. prieš Kristų antrosios pusės iki I a. prieš Kristų pabaigos, yra „autentiškas lobis“.

Apie ši namą, išsidėsčiusį per kelis aukštus, tapo žinoma 2018 m., kai archeologai aptiko virtinę sienų. Kol kas atkastos tik kai kurios patalpos, kasinėjimai tęsis ir 2024 metais. Pagrindinis namo kambarys aplink atriumą yra pokylių salė, suformuota kaip grota ir naudota vasaros mėnesiais, pranešė ministerija.

Kilmingas savininkas, greičiausiai senatorius, tikriausiai linksmino svečius „įspūdingais vandens žaidimais“, tai rodo švino vamzdžiai, įrengti tarp dekoruotų sienų, sakoma pranešime. „Atradimas yra išskirtinis“ dėl nuostabios sienos, padengtos vadinamojo kaimiško stiliaus mozaika, vaizduojančia sudėtingas scenas.

Trimitai, karo laivai, trišakiai

Pasak ministerijos, „sudėtinga scenų seka“ vaizduojama naudojant „skirtingų tipų kriaukles, mėlynas Egipto plyteles, brangų stiklą, smulkius balto marmuro ar kitų rūšių akmenų gabaliukus“.

Tarp vynmedžių ir lotoso lapų guli krūvos ginklų ir keltų tipo trimitai, karo laivai ir trišakiai, taip „turbūt užsimenama apie dvigubą savininko triumfą – sausumoje ir jūroje“.

Įspūdingai pavaizduotas kraštovaizdis su pakrantės miestu ir uola, padaryta iš travertino, atgręžta į „jūrą, kurią skrodžia trys dideli laivai, vienas jų su iškeltomis burėmis“. „Pavaizduotas pajūrio miestas gali reikšti namo savininko, tikriausiai senatoriaus rango aristokrato, pergalingą užkariavimą“, – sakoma ministerijos pranešime.

Gretimame priėmimo kambaryje archeologai taip pat aptiko „aukščiausios kokybės“ baltus gipsinius lipdinius.

Koliziejaus archeologinis parkas pažadėjo, kad ši vieta, viena įspūdingiausių senovės Romoje, kuo greičiau taptų prieinama visuomenei.

Atradimas taip pat patvirtina istorinius šaltinius, aprašiusius didžiųjų Romos senatorių šeimų rezidencijas Palatino, vienos iš septynių Romos kalvų, šiaurės vakarinėje dalyje.

Naujausias incidentas užregistruotas ketvirtadienį, kai 29 metų vengras raktu sienoje išraitė 10 cm dydžio T raidę. Vyras nugabentas į policijos skyrių, prieš jį pradėtas tyrimas dėl nacionalinio kultūros paveldo apgadinimo.

Balandžio 29-ąją pričiuptas 17-metis bulgaras, raižantis savo inicialus. Jis į Romą buvo atvykęs su savo klase. Balandžio 26 dieną su akmeniu rankoje nutverta 39-erių Izraelio turistė. Moteris juo ant vienos Koliziejaus kolonos įrėžė penkias pirmąsias savo šeimos narių vardų raides.

Baimindamasi, kad vandalizmo atvejų gali daugėti, Roma ėmėsi priemonių.

Laikraštis „Il Messaggero“ rašo, kad Koliziejuje bus instaliuota daugiau vaizdo kamerų. Taip pat bus įdarbinta daugiau prižiūrėtojų, o per garsiakalbius šešiomis kalbomis lankytojai bus perspėjami laikytis taisyklių. Iškabos prie įėjimo skelbs apie baudas, gresiančias už vandalizmą.

Koliziejus yra labiausiai lankomas Italijos monumentas. Pernai jį aplankė 7,6 mln. žmonių. Per praėjusius dešimt metų jų priskaičiuota 60 mln.

Šios apeigos šiemet rengiamos itin sustiprinus saugumą.

80-metis popiežius kelias minutės gulėjo priešais altorių bazilikoje, vilkėdamas tamsiai raudoną rūbą Jėzaus kančių prisiminimo dieną.

Popiežiaus pamokslininkas kunigas Raniero Cantalamessa (Ranjeras Kantalamesa) sakė tikintiesiems, kad dabar prisimenama „žiauri Jėzaus mirtis“ prieš 2000 metų, ir net nors dabar dažnai pranešama apie smurtines mirtis, nukryžiavimas „amžiams pakeitė patį mirties veidą“.

R.Cantalamessa vadino kryžių labai aiškiu „Dievo „ne“ smurtui, neteisybei, neapykantai, melui“.

Pranciškus sakys savo pamokslą vėliau penktadienį, kai vyks tradicinė Kryžiaus kelio procesija prie Koliziejaus Romoje.

Dar prieš kelias valandas iki šio renginio saugumo priemonės aplink senovinę areną nepaprastai sustiprintos.

Didžiojo penktadienio tradicija, kai degančias žvakutes laikančiųjų minios lydimi tikintieji pasikeisdami neša kryžių, pirmą kartą vyks po išpuolių prieš pėsčiuosius sunkvežimiais Nicoje, Berlyne, Londone ir Stokholme, dėl ko kyla daug nerimo organizuojant masinius renginius Europoje.

Eismas aplink Koliziejų uždarytas, šarvuočiai blokuoja sankryžas, pasitelkti sprogmenis užuodžiantys šunys, aplinką atidžiai stebi žymiai daugiau nei įprasta policininkų.

Žurnalistai žymiai kruopščiau tikrinami. Policija iš pradžių neleido naudotis kopėčiomis ir trikojais spaudos zonoje, bet vėliau atsisakė šio draudimo, žiniasklaidos atstovams užprotestavus.

Italijos vyriausybės nutarimu, jau kurį laiką įvairiems kultūriniams objektams, kurių Italijoje yra apsčiai, ieškoma vadovų. Šiuo metu įvairiuose objektuose jau yra įdarbinta apie 20 tokių žmonių.

Flavijaus amfiteatru dar vadinamo Koliziejaus direktoriaus pareigas užimantis žmogus galėtų gauti apie 150 tūkst. eurų algą, teigia šalies kultūros ministras Dario Franceschini.