Šeši iš dešimties žmonių, internete parašiusių neigiamų komentarų apie tam tikras visuomenės grupes (pavyzdžiui, moteris, vyrus, senjorus), sulaukia kitų interneto vartotojų pritarimo arba padrąsinimo. Beveik 6 proc. teigia, kad socialinių tinklų ar naujienų portalo administratoriai buvo pašalinę jų parašytus neigiamus komentarus. Vos trečdalis komentatorių sulaukia kitų interneto vartotojų pasmerkimo – neigiamos nuomonės ar kritikos. 

Tokius duomenis parodė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu „Vilmorus“ atlikta reprezentatytvi visuomenės nuomonės apklausa.

Palaikymas parašiusiajam neigiamą komentarą veikia kaip paskatinimas jam rašyti daugiau tokių pareiškimų.

„Tolerancija neigiamiems komentarams Lietuvoje yra labai didelė, tai parodo ir tyrimas. Palaikymas parašiusiajam neigiamą komentarą veikia kaip paskatinimas jam rašyti daugiau tokių pareiškimų. Gera tendencija – ko tikrai nebuvo Lietuvoje prieš porą metų – atsirado dalis žmonių, kurie viešai išreiškia kitokią poziciją ir nepalaiko neigiamų komentarų. Dėl to po neigiamais komentarais išsivysto  mikrodiskusijos, kuriose atsispindi skirtingos nuomonės, atsiranda edukuojančių komentarų, ginančių žmogaus teises. Bendrame neigiamame kontekste tai yra geras ženklas, žmonės drąsiau išreiškia savo pilietiškumą, nebesirenka pasyvaus stebėtojo pozicijos, elgiasi atsakingai“, – sako Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (ŽEIT) Viešosios informacijos stebėsenos ir ekspertizės skyriaus vadovė Aliona Gaidarovič.

Tyrimo dalyvių paklausus, apie kurią visuomenės grupę jie rašė komentarus norėdami išsakyti savo neigiamą požiūrį, 36,8 proc. respondentų atsakė rašę apie vyrus arba moteris būtent dėl jų lyties. 32,4 proc. rašė neigiamus komentarus dėl amžiaus (dėl to, kad kiti yra vyresnio amžiaus arba, atvirkščiai, jaunimas). 23,5 proc.  reiškė neigiamą savo požiūrį apie lesbietes, gėjus, biseksualius ar translyčius (LGBT) asmenis.

Pasak ŽEIT ekspertės, neigiamus komentarus žmonės rašo dėl  išankstinio neigiamo nusistatymo prieš  skirtingas  visuomenę sudarančias grupes.

„Įvairūs sociologiniai tyrimai rodo, kad juokeliais laikomų neigiamų komentarų apie lytį, kuriuose dažniausiai moterys vaizduojamos kaip silpnesnės ir labiau pašiepiamos, mažėja. Tačiau šios neigiamos nuostatos  keičiasi lėtu  tempu – mažėja ne taip sparčiai ir ne tokia didele apimtimi, kad galėtume teigti, jog tokio reiškinio nebėra“, – sako A. Gaidarovič.

Pasak Žmogaus studijų centro partnerės psichologės dr. Editos Dereškevičiūtės, giliausia šališkumo priežastis apie lytį, amžių, taip pat ir rasę, tautybę, religiją ar negalią, yra mūsų neįsisąmoninti įsitikinimai, stereotipai, kuriuos formuoja ne tik mūsų betarpiška patirtis (pvz., kaip šeimoje bendravo tėtis ir mama, kaip bendravo skirtingos kartos tėvai, anūkai ir seneliai), bet ir kultūrinė aplinka (vertybės, tradicijos), žiniasklaida. „Šie įsitikinimai „supaprastina“ mūsų gyvenimą ir sprendimų priėmimą, todėl yra tokie gajūs“, – sako E.Dereškevičiūtė.

Vertindama tyrimo rezultatus, rodančius, kad 60 proc. neigiamų komentarų autorių sulaukia palaikymo, psichologė teigia, kad paprastai neigiamų komentarų „ugniai įžiebti“ reikalingas lyderis, o kitų komentatorių prisijungimą prie minios skatina ir palaiko daug priežasčių – galios jausmas, nes žmogus susikuria savo reikšmingumo ir stiprybės, tuo pačiu ir saugumo iliuziją, išsilaisvina nuo atsakomybės ir kaltės jausmo.

Pasak psichologės, geriausias būdas pažaboti neigiamus komentarus internete yra padaryti juos atpažįstamus, atsisakyti anoniminių komentarų, tuomet žmonės, saugodami savo gerą vardą, elgiasi pagarbiau.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė Mintautė Jurkutė teigia, kad priešiški komentarai internete gali turėti tokią pat įtaką, kaip ir įžeidinėjimai gatvėje, todėl nereikėtų jų ignoruoti.

„Komentatoriai prirašo baisių dalykų, kuriais menkinamas kitų žmonių orumas. Žmonės, kurie piktybiškai kabinėjasi, plūsta kitus žmones dėl įvairių tapatybės bruožų nėra visuomenės dauguma, tad kitus interneto vartotojus kviečiu nebūti abejingais ir parodyti, kad diskriminuojantis ir žeminantis elgesys nėra priimtinas ir virtualioje erdvėje“, – siūlo ji.

Tad žmonėms, internete mėgstantiems parašyti nepamatuotai aštrius, neapykantos kupinus, įžeidžius komentarus, reikėtų susimąstyti ir rašyti kur kas labiau parenkant žodžius.

„Tai tokia eilinė nesąmonė“, – taip LNK žinių tarnybai teigė Istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis apie jam policijos atsiųstą 20 puslapių užklausą.

Policijos pareigūnai paprašė istoriko kaip eksperto atsakyti, ar feisbuke parašytas tekstas nėra kriminalinis nusikaltimas.

Tame tekste teigiama, kad 1941 metais Sovietų Sąjungą užpuolė ne Vokietija, o fašistinė Europos Sąjunga.

„Mūsų policija, aš bent jau sprendžiu iš tokios užklausos, tampa pasaulio istorijos tam tikra specialiste. Ji ima ir nusprendžia, kokios interpretacijos yra teisingos, kokios neteisingos, o kas baisiausia – neteisingoms interpretacijoms pritaiko Baudžiamojo kodekso straipsnį“, – pasakojo A. Nikžentaitis.

Alvydas Nikžentaitis/Stop kadras

Pareigūnai aiškina, kad tokių užklausų siuntimas ne nesąmonės, o įprastas policijos darbas. 

„Jie gal nėra niekada gavę tokio užklausimo. Tokius užklausimus anksčiau dažniausiai gaudavo Žurnalistų etikos inspektorius, kad kaip ekspertai jie galėtų įvertinti tam tikrą posakį ar komentarą. Kadangi šis komentaras buvo susijęs su istorija, tai tokią užklausą gavo Istorijos institutas“, – situaciją pakomentavo  policijos atstovas spaudai Ramūnas Matonis.

Ramūnas Matonis (D. Labučio/ELTOS nuotr.)

Tokie galimi nusikaltimai interneto platybėse ar socialiniuose tinkluose į policijos akiratį paklius dar dažniau. Mat šio mėnesio pabaigoje ar balandžio pradžioje į elektroninę erdvę planuojama paleisti virtualius patrulius.

Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla dar kovo pradžioje pristatė naują priemonę socialinių medijų stebėsenai – „cyber patrulį“,

Tai tokia eilinė nesąmonė.

„Vykdome socialinės erdvės stebėseną. Matome tuos procesus, žinutes, informacijos dalinimus, kvietimus rinktis protestuoti. Šiuo atveju VESK posėdyje pristačiau naują idėją, kuri turėtų netrukus pradėti veikti. Tai yra „cyber patrulis“, savotiška policijos ikona, kuri atsiras prie, mūsų nuomone, netinkamo komentaro ar netinkamos žinutės: tai įspėjanti ikona su tam tikru policijos komentaru. (...) Pagrindinis šios iniciatyvos tikslas – kovoti prieš populiarėjančius Lietuvoje neapykantos nusikaltimus“, – pasakojo R.Požėla.

Trys patruliai per kompiuterį stebės, ar internete nevyksta nelegali prekyba, ar naujienų portalų ir socialinių tinklų komentaruose žmonės neskleidžia neapykantos ir dezinformacijos.

Ką apie tai mano A. Nikžentaitis? „Žmonės, kurie galimai imtųsi kontroliuoti tą elektroninę erdvę, tam tiesiog nepasiruošę“, – sakė A. Nikžentaitis.

Tačiau R. Matonis teigia, kad policija reaguos tik į akivaizdžius nusikaltimus. „Mes kalbame apie akivaizdžius pažeidimus ir nusikaltimus, nekalbame apie kažkokį nuomonės reiškimą. Čia nėra žodžio laisvės ribojimo ar cenzūros, ką kai kurie veikėjai bando pasakyti“, – akcentavo jis

Virtualus patrulis socialiniuose tinkluose turės paskyrą, o nusižengusius gyventojus iš pradžių sieks ne nubausti, o įspėti. Kad galėtų matyti daugiau komentarų po įrašais, virtualus patrulis galės pasiprašyti ir į draugus.

25 tūkst. sekėjų feisbuke turintis Aidas Puklevičius LNK žinioms sakė, kad virtualų patrulį į draugus priimtų.

„Nuo to, kad jūs esate kažkur toli, bendraujame tik virtualioje erdvėje, mes nenustojame būti žmonėmis ir turėtų galioti tos pačios mandagumo taisyklės“, – teigė A. Puklevičius.

Jis mano, kad komentatoriai patys turėtų labiau galvoti, ką rašo. „Žodžio laisvės vertė yra tokia didelė, kad tai yra ko gero mažiausiai ribotina ir karpytina laisvė“, – akcentavo A. Puklevičius.

Lietuvos teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska nemano, kad virtualūs patruliai atsitrenks į sieną, kai taps sunku atskirti, kur neapykantos kurstymas, o kur – nuomonės reiškimas.

Ne bet koks įžeidžiantis žodis prieš žmogų gali būti laikytinas neapykantos kalba.

„Ne bet koks įžeidžiantis žodis prieš žmogų gali būti laikytinas neapykantos kalba. Kai mes kalbame apie ikiteisminius tyrimus, pažeidimus, tai nėra tas pats, kas neetiškas komentaras. Žinoma, kiekvienu atveju turėtų būti vertinama individualiai“, – aiškino E. Dobrovolska.

Pasak ministrės, už neapykantos kurstymą atėjo metas atsakyti – taikyti ne tik baudžiamąją, bet ir administracinę atsakomybę. Įtūžio nevaldantiems komentatoriams baudas galėtų skirti pati policija. Tokios įstatymo pataisos jau įregistruotos pavasario sesijai Seime.

„Tada, kai mes jau taikome baudžiamąją atsakomybę, puikiai suprantame, kad tai yra kraštutinė priemonė. Tikrai ne už visus komentarus turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Kad būtų aiškesnė takoskyra, dėl neapykantos kalbos pavojingumo“, – siūlymą paaiškino ministrė.

Evelina Dobrovolska (P. Peleckio / Fotobanko nuotr.)

Į Administracinių nusižengimų kodeksą E.Dobrovolska siūlo perkelti tyčiojimąsi ir niekinimą. Tiesioginį neapykantos skatinimą bei raginimą diskriminuoti žmonių grupę E.Dobrovolska siūlo palikti Baudžiamajame kodekse.

Baudos už neapykantos kalbą gali siekti nuo 50 eurų. Jei komentaruose tokia kalba pasikartoja – ir iki 3 tūkst. eurų.

Tai nuspręsta po to, kai vyras įžeidžiantį ir žeminantį komentarą apie Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūną ir jo šeimos narį išsakė vieno iš Alytaus regiono portalų komentarų skiltyje. Komentaro, kuriuo menkinama pareigūno, bei policijos sistemos reputacija autoriui buvo skirta 115 eurų bauda.

Pasinaudodamas savo teise, asmuo šį teismo sprendimą apskundė Kauno apygardos teismui ir prašė administracinio nusižengimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Tačiau aukštesnės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais faktais ir išsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, apeliacinį skundą atmetė. Taip pat iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nukentėjusiajam priteisė 45 eurų vertimo išlaidas.

Ši Kauno apygardos nutartis yra neskundžiama.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrius informuoja, kad ir toliau vykdys policijos darbuotojų apsaugą nuo galimo neteisėto poveikio, kuriuo siekiama paveikti sąžiningą ir objektyvų pareigų atlikimą.

„Šį rytą kreipiausi į Valstybės saugumo departamentą prašydamas išsiaiškinti, kas veikia mano vardu – kuria paskyras socialiniuose tinkluose, jomis naudojasi ir viešai reiškia nuomonę geopolitiniais klausimais. Tokie asmenys gali turėti daugiau tikslų nei pažeminti mane ar klaidinti visuomenę. Jie gali būti nusiteikę prieš valstybės vykdomą politiką gynybos klausimais ir gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui“, – feisbuke rašo politikas.

„Valstiečių“ lyderis taip pat užsimena, kad jo vardu iš fiktyvios paskyros buvo skelbiami komentarai ir portale delfi.lt, kurie šiuo metu jau yra pašalinti. R. Karbauskis savo įraše akcentuoja, kad visi skelbti komentarai portale netikri ir yra priešiškos Lietuvai propagandos dalis.

„Tai ne pirmas atvejis, kai asmenys pasinaudoja mano vardu. Praėjusių metų lapkritį aš kreipiausi į VSD dėl tinklalapyje peticijos.lt neva mano užregistruotos peticijos, kuria buvo raginama reikalauti kompensacijų už NATO sąjungininkų keliamus nepatogumus Lietuvos piliečiams“, – įraše teigė politikas.

Policija ketvirtadienį dėl komentaro apie šeštadienį Vilniuje numatomas gėjų eitynes sulaikė jauną vyrą, pranešė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Kęstutis Lančinskas. Anot jo, pareigūnai reaguos į mažiausius pažeidimus, jei tokių kils per eitynes.

"Šiandien buvo sulaikytas vienas asmuo, kuris internete patalpino tokio turinio komentarą: "Aš švęsto vandens ir maldaknyges parūpinsiu, kad kunigas jau suorganizuotas, kas pasiaukojimui susisprogdins minioje – į PM. Parodysime jiems, ką reiškia įstatymai ir tipo kažkokio teismo sprendimai", - spaudos konferencijoje komentarą pacitavo Vilniaus policijos vadovas.

Anot K.Lančinsko, šiuo metu sulaikytasis apklausiamas, bus sprendžiama, ar pradėti ikiteisminį tyrimą dėl terorizmo kurstymo.

"Šiuo metu yra vykdomas darbas su sulaikytu asmeniu, ir prokuratūra, prokurorai spręs klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal 250 straipsnį (...) "terorizmo kurstymas", - sakė jis.

Vilniaus policijos viršininko teigimu, jau savaitę internetinę erdvę stebintys pareigūnai netoleruos tokių raginimų.

"Mes netoleruosime tokio pobūdžio raginimų, tokio pobūdžio veiksmų, ir vykdysime visas įmanomas įstatymų suteiktas priemones, kurios mums leidžia užkirsti kelią bet kokioms teisės pažeidimų apraiškoms", - tikino jis.

K.Lančinskas taip pat užtikrino, kad policija reaguos į smulkiausius pažeidimus ir eitynių metu: "Absoliučiai nebus tolerancijos nei iš vienos, nei iš kitos pusės dalyvių jokiems teisės pažeidimams".

Pareigūnai žada prireikus pasitelkti visas įstatymų numatomas priemones: dujas, elektrošoką, skydus, lazdas, gumines kulkas, kopėčias, kurios būtų reikalingos iškelti galimiems pažeidėjams per langus ar balkonus.

"Mes dėliojame visus scenarijus, visus įmanomus variantus ir faktas, kad būsime pasiruošę, jei reiks imtis ir ryžtingų veiksmų", - kalbėjo Vilniaus policijos viršininkas.

Paklaustas, kokia riaušių tikimybė, K.Lančinskas teigė, jog komentarus internete stebinti policija ruošiasi ir liūdniausiam scenarijui.

"Galima sakyti, kad yra elektroninė psichozė, įvairiausi komentarai, raginimai, kaip netgi kovoti su pareigūnais. (...) Kai tokius dalykus skaitai, tai aišku, kad mes ruošiamės ir pačiam liūdniausiam scenarijui. (...) Mes tikrai neturime baimės ir nebijome, mus pačius gąsdina ažiotažas ir ta elektroninė psichozė", - teigė jis.

K.Lančinskas prašė žmonių nepamesti blaivaus proto ir būti civilizuotais: "Noriu visus pakviesti būti civilizuotais, jeigu norite pasakyti savo nuomonę, ją reikšti įstatymų nustatytas būdais - be jokio smurto, jokių neteisėtų veiksmų".

"Mes turime šaunią, gyvą, judrią gatvę - Gedimino prospektą, ir kad tokių neteisėtų veiksmų metu - jeigu bus tų neteisėtų veiksmų - didelė galimybė, kad ši gatvė gali būti sugriauta, suniokoti pastatai", - nurodė jis.

"Policija deda visas pastangas, kad neįvykdų jokių incidentų, kad renginys būtų sklandus ir niekas jame nenukentėtų", - sakė komisariato Viešosios tvarkos valdybos viršininkas Vytautas Grašys.

Per eitynes dirbs gausios uniformuotų ir neuniformuotų pareigūnų pajėgos – per keturis šimtus. Jie stebės ir Gedimino prospekte esančių namų langus, balkonus, stogus, prieigas prie pastatų. Kai kur renginio vieta bus aptverta.

Policininkai mobiliuose postuose tikrins įtartinus asmenis – dengiančius veidą, turinčius didelius krepšius, vėliavas su mediniais kotais. Pareigūnai žada tikrinti ir norinčius dalyvauti eisenoje, prašo jų į renginį nesinešti didelių, sunkių daiktų, didesnių nei 100 gramų buteliukų skysčių.

Teismo sprendimu, Vilniaus savivaldybė buvo priversta išduoti leidimą seksualinių mažumų eitynes šeštadienį rengti Gedimino prospekte, nors anksčiau siūlė tik nuošalesnę Upės gatvę. Organizatoriai sako besitikintys sulaukti apie 800 dalyvių.

Pirmasis "Baltic Pride" paradas Lietuvoje vyko 2010 metais. Eitynėse Upės gatvėje tuomet dalyvavo keli šimtai žmonių, o griežtai saugomoje teritorijoje juos pasitiko apie tūkstantis protestuotojų.