Ji ir komanda sulaukė puikaus įvertinimo iš užsienio. „Och, chebryte, kaip diena – taip naujiena. Truputį pasicypaudama spurdu iš džiaugsmo. Nors tai nieko nekeičia mano gyvenime, bet juk taip smagu, kai tavo darbą įvertina, – socialiniame tinkle rašė dainininkė. –Muzikos prodiuseris Simonas Brittonas, žmogus dirbęs su Michael Jackson, Eminem, Julian Lennon, Suzi Quattro ir taip toliau. Pažiūrėjęs mūsų filmą koncertą „Labirintas, paliko štai tokią žinutę. Labai džiaugiuosi.“

„Džordana sukuria garsų sieną lyg himnas skambančiomis poproko dainomis, kurios sujungia hipnotizuojančius gitarų rifus, skriejančius virš galingos, kietai smūgiuojančios ritmo dalies ir vokalų, kurie pateikiami su aistra ir užtikrintumu. Tikiu, kad Džordanos grupė taps didžiausiu Lietuvos muzikos eksportu, nes jai pakanka talento ir ambicijų užkariauti pasaulį“, – rašė S. Brittonas.

Anot jo, lietuvių grupės energija ir gebėjimas surengti įelektrinantį gyvą performansą, parodo tai, ko nesinorėtų praleisti. „Jie taps svarbiausiu festivalių akcentu, kai tik pasaulis vėl bus pasirengęs šėlti“, – sakė Londono prodiuseris.

„Facebook“ nuotr.

Minėtosios diskusijos metu dar kartą įsitikinau, kaip skirtingai vyrai ir moterys mato pasaulį. Dėl to iš moteriškos pusės juntu pareigą pasakyti: "Mieli vaikinai, dėl komplimentų nieko iš esmės blogo nėra. Bėda ta, kad juos pasakę neretai kažko laukiate mainais. O nesulaukę kartais imate elgtis šlykščiai."

Turbūt didžioji dalis moterų atmintyje atkapstytų panašią istoriją. Diena niekuo neišskirtinė, kol gatvėje, prekybos centre ar kokioje pasilinksminimo vietoje prie tavęs prieina nepažįstamas vyras. Užkalbina, ir jau maždaug trečias jo ištartas sakinys: "Jūs labai simpatiška." Padėkoji, o tada iškart seka koks nors pasiūlymas – nueiti kavos, apsikeisti telefono numeriais, pavakarieniauti. Viskas nuostabu, jei į tą pasiūlymą norisi atsakyti džiaugsmingu "taip!" Bet jei dėl kokių nors priežasčių su tuo žmogumi daugiau matytis nenori, rizika, kad diena tuoj smarkiai subjurs, išauga.

Yra nemažas procentas vaikinų ir vyrų, kuriuos atstūmimas, net mandagus bei subtilus, veikia kaip koks sprogstamasis mišinys.

Yra nemažas procentas vaikinų ir vyrų, kuriuos atstūmimas, net mandagus bei subtilus, veikia kaip koks sprogstamasis mišinys. Tada prasideda neprognozuojami dalykai. Gali išgirsti, kad esi susireikšminusi kalė. Tau gali pasakyti, kad veltui tikiesi, jog rasi kažką geresnio už jį. Kad apskritai esi baidyklė, o jis ir šiaip niekur su tavim neitų. Vieną mano pažįstamą toks "žavusis princas" yra apspjovęs. Žinau istoriją, kaip naktiniame klube komplimentus bėręs vyrukas, nesulaukęs norimo rezultato, vožė merginai galvon kumščiu. Nebloga nekalto pokalbio atomazga, ar ne? Ir jau net nekalbu apie rašinėtojus feisbuke, nes sėdėjimas kažkur prie kompiuterio ekrano drąsos prideda ir droviausiems. Neatrašai pirmąkart matomam vyrukui į jo žinutę, kad esi "sexy mažytė", lauk rimtesnių "komplimentų". Ne smūgis iš kojos į galvą, bet vis vien nemalonu.

O kitas dalykas, kad labai dažnai, norėdama panašias rizikas sumažinti iki minimumo, esi priversta teisintis ar net meluoti. Nes kai atsakai vyrui, kad nenori eiti su juo į pasimatymą, jis beveik visuomet paklaus: "O kodėl?" Paprastai nemandagi, užtat nuoširdi tiesa skambėtų panašiai į "jūs man nesimpatiškas" ar "neieškau naujų pažinčių". Bet patirtis rodo, kad vienintelis efektyvus atsakymas: "Turiu vyrą." Nors net ir tokiu atveju atsiranda gudruolių, kurie ima įkalbinėti, kad vyrui juk žinoti nebūtina, o "mes tiktai draugiškai atsigersime kavos". Todėl dar labiau tinka: "Turiu vyrą ir laukiuosi, dėl to ir kofeino nevartoju." Suprantama, tokių įkyruolių pasitaiko ne kasdien, bet būtent dėl jų neretai išgirdus "jūs graži", užuot nudžiugus ir pasiglosčius savivertę, mintyse susikeiki rusiškai. Nes ką tik papuolei į situaciją, kurioje turi suktis ne prasčiau už penkiaženklę sumą per mėnesį uždirbantį diplomatą. O tai daryti ne visuomet lengva. Nes net ir gražiausios moterys kartais skuba, būna pavargusios ar tiesiog neturi nuotaikos kalbėtis.

Kyla natūralus klausimas, tai kaip tuomet reikėtų elgtis? Graužtis, kad neužkalbinai merginos, su kuria gal būtumėte žilus plaukus juokdamiesi skaičiavę – ne koks variantas. Dėl nedidelio procento chamų pasidaryti politkorektiškiems iki kaulų smegenų – irgi. Turbūt gera pradžia būtų nebevertinti moters atsisakymo drauge atsigerti arbatos kaip asmeninio įžeidimo. Nusišypsoti, palinkėti geros dienos ir suprasti: jei nepasisekė šiandien, gal pasiseks rytoj. Su kita. Bet ne toliau kaulyti dėmesio it vaikui saldainio. Nes juk ir patys norite, kad telefono numerį mergina duotų ne iš baimės ir ne iš gailesčio. Kad skambučio lauktų su maloniu nekantrumu. O ne įsivestų jus kaip "Psichinis nekelti". Juk norite, net jei matotės paskutinįkart, kad prisimintų jus kaip tą malonų vyriškį, o ne nuotaiką sugadinusį tipą. Ir kad kitą kartą, pamačiusi besiartinantį bet kokį vyrų giminės atstovą, nesigūžtum iš baimės, net jei jo intensijos – pačios gražiausios.

Naujoji kulinarinių kelionių laida „Maisto kelias“, rodoma šeštadieniais 9.30 val. per TV3, įsibėgėja – rytoj televizijos žiūrovų laukia trečioji ekspedicija.

Šįkart laidos vedėjų Ilonos Juciūtės-Čibirkienės, Gidono Šapiro-Bilo ir Dilano Dampella Gamage lauks net dvi – Telšių ir Tauragės –  apskritys, kurios išskirtinės ne tik savo gamta, architektūra, bet ir unikaliu kulinariniu paveldu. 

Ilgos kelionės laidos kūrybinę komandą taip suartina, jog vieni kitiems jie tapo tarsi antra šeima. Laidos vedėjai negaili vienas kitam ne tik gražių žodžių, bet ir itin malonių kreipinių. Pastaruosius ypač mėgsta žavioji Ilona. „Mano mieli kačiukai!“, – taip meiliai ji labai dažnai kreipiasi į savo kolegas.

Komandos nariai už kadro, besidarbuojantys montažinėje, netruko pastebėti šio mielo Ilonos kreipinio ir nusprendė sukurti nuotaikingą vaizdo klipą, kuriame į kolegas šefė kreipiasi šiuo žodžiu.

„Tokia jau esu. Labai mėgstu bendrauti, myliu mane supančius žmones, o gražūs žodžiai yra mažiausia, kuo galiu juos pamaloninti“, – šypsosi žavioji šefė.

Telšių ir Tauragės apskrityse – neatrasti skoniai

Kelionę po Telšių ir Tauragės apskritis itin susidraugavusi vedėjų trijulė pradės Plungėje, neeiliniu grožiu ir kultūrine veikla garsėjančiuose Oginskių rūmuose. Bene svarbiausias šio įspūdingo parko teritorijos akcentas –  italų neorenesanso stiliaus rūmai bei neogotikos stiliaus žirgynas. Ne veltui šis dvaras vadinamas Lietuvos Versaliu.

Tokia jau esu. Labai mėgstu bendrauti, myliu mane supančius žmones, o gražūs žodžiai yra mažiausia, kuo galiu juos pamaloninti.

„Tokia maža šalis, bet tiek daug gražių dvarų!“, – Oginskių rūmuose nuostabos neslėps šri lankietis  Dilanas, atvykęs čia pirmą kartą.

Čia daugiau nei prieš dvidešimt metų įsikūrė Žemaičių dailės muziejus, kuris kaupia ir eksponuoja žemaičių dailininkų kūrybą. Muziejaus gidė Danutė Einikienė, komandai aprodžiusi rūmų parką ir papasakojus rūmų istoriją, pakvies apsilankyti iki spalio mėnesio veikiančioje unikalioje menininkų Indrės Stulgaitės-Kriukienės ir Remigijaus Kriuko meninio stiklo parodoje „Monologai“.

Po apsilankymo Oginskių rūmuose vedėjų lauks skanūs ir sotūs pietūs tikrame Žemaitijos perle. Unikalioje Žemaitijos parko teritorijoje, prie Platelių ežero įsikūrusioje sodyboje laidos komandą pasitiks šeimininkas Virginijus Leliuga, kuris pakvies paragauti ką tik iš krosnies ištraukto tikro žemaitiško kugelio. Dilanas šį autentišką gardėsi ragaus pirmą kartą, todėl jo lauks staigmena.

„Žemaitijoje yra tokia tradicija – pirmą kartą ragavusiems kugelį duodama su mediniu šaukštu per galvą“, – atskleis Plungės turizmo ir verslo centro direktorė Sandra Kasmauskienė, leisdama Bilui pakrikštyti savo kolegą.

Tačiau „Maisto kelio“ trijulė ne tik ragauja kulinarinius regiono patiekalus, bet ir domisi kaip prasideda produktų kelias iki mūsų stalo. Tad atvykus į Tauragę komanda lankysis viename svarbiausių šio regiono maisto pramonės verslų – „Vilkyškių pieninėje“.

Mažoji Lietuva nuo seno garsėja giliomis pienininkystės tradicijomis. Būtent čia prieš daugiau nei 200 metų prasidėjo legendinio Tilsit sūrio istorija. Bendrovės generalinis direktorius Gintaras Bertašius pasitikęs svečius ne tik papasakos pieninės įsikūrimo istoriją, aprodys sūrių gaminimo ir nokinimo patalpas, bet ir apskleis įdomių faktų. Pasirodo, į pieninę kasdien atkeliauja net 450 tonų pieno, o pagaminama – per 50 tonų sūrio!

„O ar žinot, kodėl „Vilkyškių pieninės“ simbolis katinas yra užsimerkęs? Jis geria pieną ir kaifuoja“, – šmaikštaus generalinis direktorius G. Bertašius.

Pažinę sūrių gamybos subtilybes ir priragavę gardžiausių sūrių ir kitų pieno gaminių, laidos komandos nariai keliaus į kitą unikalų objektą Mažojoje Lietuvoje – prieškario laikus menančią sodybą „Mociškių palivarkas“.

Sodybos šeimininkas Sigitas Stonys ne tik papasakos apie Mažąją Lietuvą, jos istoriją bei kulinarines tradicijas, bet ir pakvies paragauti tik šiam kraštui būdingų tradicinių patiekalų –  šiupinio, vofelių, kuchenų, tijos bei kafijos.

„Aš ne tik neragavęs, bet ir niekad negirdėjau tokių pavadinimų“, – stebėsis Dilanas naujais kulinariniais atradimais.

Žodis „šaunuolis“ nėra blogas, tačiau po juo slypi labai daug ir mes jį sakydami dažnai tiesiog pasilengviname gyvenimą, LRT RADIJUI sako individualiosios psichologijos konsultantė Daina Kremensienė. Todėl, pastebi ji, vietoje vieno „šaunuolio“ daug geriau keli sakiniai apie tai, ką žmogus sugebėjo, ką išdrįso, kiek įdėjo pastangų. „Jei mes kitam žmogui skirtume daugiau dėmesio, jis gautų grįžtamąjį ryšį, jaustųsi matomas: mane ne vertina, o mane pastebi, manimi domisi, išryškina stipriąsias mano savybes“, – įsitikinusi psichologė.

– Galbūt kas nors pagalvos, kad kalbėti apie komplimentus neverta, nes nieko naujo nepasakysi. O kaip manote Jūs?

– Komplimentai yra mūsų bendravimo dalis ir jie tikrai reikalingi mums visiems. Tačiau svarbu, kaip jie mus veikia: komplimentai gali ir pakylėti, ir nuleisti žemiau žemės. Taigi svarbus jausmas, kurį mums sukelia išgirsti žodžiai.

– Alfredo Adlerio mokyklą turi terminą „nudrąsinimas“. Kas tai yra? Kaip jis susijęs su žodžiais, kuriais bandome girti, o kartais – kritikuoti?

– Nudrąsinimas yra jausmas, tik kiekvienam jis bus labai skirtingas, pavyzdžiui, vienas žmogus gali pasijusti sužeistas, kitas – kad atskleista tai, ką jis galbūt norėjo paslėpti. Tarkim, galima pagirti žmogų – „kaip gražiai atrodai“. Tačiau, jei žmogus kažkur ateina tądien nesijausdamas gražus, prastai jaučiasi ir norėtų, kad apskritai niekas nepastebėtų, kaip jis atrodo, o kažkas jį pasitinka ir sako „o, kaip puikiai atrodai“, ko gero, tai suskambės kaip neatitikimas: žinau, kad neatrodau puikiai, tad ką man norėjo pasakyti, gal tiesiog pašiepė. Žinoma, dar svarbi ir intonacija, kuria pasakyta. Taigi tokie žodžiai tikrai gali labai nudrąsinanti – tada žmogus dar labiau norės pasislėpti.

Tema apie nudrąsinimą iš tikrųjų labai plati. Pavyzdžiui,  mes dažnai pasakome žodžius, norėdami žmogų paskatinti kažką daryti, bet visiškai neatsižvelgdami, ko jam tuo metu norisi ar ką jis tuo metu gali. Mes tarsi parodome savo galią ir drąsiname (galbūt, jei pasakysiu tiesą į akis, tai žmogus susiims ir padarys kažkaip geriau), o kas tam žmogui geriau, nežinome. Tad čia daugiau mano, sakančiojo, lūkestis. „Pasistenk“, „daryk“, „nebijok“ – šie žodžiai tarsi labai drąsinantys, bet kito žmogaus niekur nenuveda, jie kaip tik gali išgąsdinti. Ir tada mes galime sulaukti pasipriešinimo – ne, aš nemoku, geriau eik tu. Tai mes pastebime kiekvieną dieną.

– O kaip pasakymas „šaunuolis“, „šaunuolė“? Ar jis tikrai dovana?

– Kaipgi paprasta, ar ne? Įvyko kažkas, kas man patiko, sakau „šaunuolis“. Tėvai dažnai vartoja tą žodį, bet pažiūrėkime, kas už jo stovi. Grįžo vaikas iš mokyklos ir džiaugiasi, kad šiandien gavo dešimtuką. O mama atsako „šaunuolis“. Viskas tarsi nuostabu: vaikas gavo įvertinimą – mamos grįžtamąjį ryšį. Bet man tada kyla klausimas – o jei būtų aštuntukas? Ar jis irgi būtų šaunuolis, ar mažiau šaunuolis? Ar jis tada nevykėlis? Kokių žodžių sulauktų tada? Taigi mes po tuo žodžiu „šaunuolis“ sudedame labai daug.

Be to, pagalvokime, ką šiuo atveju išgirdo vaikas: mama pasidžiaugė, mama tikėjosi dešimtuko – tad aš geras vaikas, „šaunuolis“ man yra eilinis, kaip ir dešimtukas, įvertinimas, kuris veikia labai trumpai. O jei pažiūrėtume, ką vaikas nuveikė, kad gautų tą dešimtuką? Galbūt mama matė, kad jis vakar visą vakarą mokėsi eilėraštį, garsiai deklamavo? Todėl būtų galima ne vertinti žodžiu „šaunuolis“, o atkreipti dėmesį į tai, ką vaikas padarė dėl to dešimtuko, į jo pastangas.

– Kuo reikėtų pakeisti „šaunuolį“, kai kyla noras pasakyti kitam gerą žodį?

– Galbūt tai būtų keli sakiniai apie tai, ką žmogus sugebėjo, ką išdrįso, kiek įdėjo pastangų. Pavyzdžiui, tam vaikui galėtume pasakyti „matai, tu gabus, ne kiekvienam gerai sekasi išmokti eilėraštį“.

– Kitaip tariant, reikia netaupyti žodžių?

– Taip, mes pasilengviname gyvenimą tuo vienu paprastu žodžiu „šaunuolis“, nors jis ir nėra blogas. Tiesiog, jei mes tam žmogui skirtume daugiau dėmesio, jis gautų grįžtamąjį ryšį, jaustųsi matomas: mane ne vertina, o mane pastebi, manimi domisi, išryškina stipriąsias mano savybes.

– Kas tuomet yra padrąsinimas? Kaip tinkamai pasakyti gerą žodį?

– Nudrąsinimas yra tai, kas mus sulaiko, sustabdo, neleidžia mums atsiskleisti, o padrąsinimas, priešingai, skatina mus būti, dalyvauti, dalintis, save parodyti, išdrįsti. Padrąsinimas leidžia žmogui leisti būti tokiam, koks jis yra, nebijoti kažką daryti ir suklysti. Jis leidžia mums veikti parodant, ką galime, nesiekiant kažkokio pranašumo.

– Kaip priimti mums skirtus gražius žodžius? Ar tai susiję su saviverte?

– Tikrai taip. Dažnai žmonės sutrinka išgirdę kažką gražaus savo adresu, nežino, kaip reaguoti. Nors galima tiesiog paprastai padėkoti ir priimti, tai nėra paprasta, nes sukyla kažkokie jausmai. Tai didžiąja dalimi priklauso nuo mūsų savivertės, kuri susiformuoja labai anksti ir kurią mes paskui nešamės per gyvenimą. Ir dar mokame labai gražiai tai pavadinti – sakome „kuklus žmogus“. Galbūt mūsų tradicijose yra kažkokių auklėjimo stilių, kad negalima girtis, negalima savimi puikuotis. Tai iš tikrųjų formuoja mūsų savivertę ir veikia mus.

Pavyzdžiui, viename Vokietijos regione, kur nemažai lankiausi, mano mokytojas  paklausė, ar pastebėjau, kad žmonių namuose nėra veidrodžių. Išgirdusi tą klausimą, pagalvojau, kad iš tiesų ten tik mažučiukai veidrodėliai, kur net viso savo veido nematai. Tada jis man paaiškino, kad tame regione nuo senų senovės išlikusi nuostata, jog savimi didžiuotis, puikuotis ir grožėtis negalima. Ir vaikai auginami panašiai: nežiūrėk į veidrodį, nes nėra ko maivytis ir savimi grožėtis.

Be to, mano mokytojas, kuriam dabar 80 metų ir kuris turi didžiulę profesinę patirtį, pasakė, kad labiau save nuvertinusių žmonių, kaip šame regione, nėra sutikęs. Taigi tokios nuostatos iš tiesų formuoja savivertę – kai negalima pamatyti nei savo nei grožio, nei jokių kitų gerų savybių, mes negalime priimti ir savo atspindžio, ir mums skirtų gražių žodžių.

Šį, trečiadienio, vakarą 20.00 val. TV3 laidoje „Svogūnų Lietuva“ žiūrovų lauks neeilinės emocijos. Ne vieną Lietuvos garsenybę kandžiomis replikomis apibėręs baletmeisteris Jurijus Smoriginas viešai atsiprašys Jolantos Leonavičiūtės, tačiau aštrios kritikos negailės Monikai Šalčiūtei.

Laidos „Svogūnų Lietuva“ studijoje choreografas ir baleto šokėjas J. Smoriginas prisimins savo konfliktus su socialiniuose tinkluose išgarsėjusia M. Šalčiūte. Merginą ne kartą kritikavęs šokių projekte „Šok su manimi“, žinomas vyras ir šį kartą negailės strėlių.

„Labai nemėgstu neišsilavinusių ir neišprususių mergyčkų. Ir dar prisirinkusių iš tarpuvartės visokių keiksmažodžių. Man tai yra žemas lygis. Bet dabar aš supratau, kad toks laikmetis atėjo, kad Lietuvai patinka labai vulgarios merginos. Kiek aš supratau, tai Šalčiūtė dabar jau po mūsų prezidentės turbūt antra eitų, nes dabar ji ir finansų analitikė, kiek aš girdėjau, yra“, – savo nuomonę dėstys J. Smoriginas.

Skandalingais pasisakymais garsėjantis choreografas nustebins net visko mačiusį laidos vedėją Arūną Valinską. Jurijus ne tik atsiprašys viešai dėl to, kad įžeidė skandalingai išgarsėjusią J. Leonavičiūtę, bet ir atskleis televizijos virtuvės paslaptis.

Žinoma moteris itin skaudžios choreografo kritikos buvo susilaukusi, kai dalyvavo šokių projekte „Šok su manimi“.

„Jolanta yra labai nuostabi mergina: „faina“, seksuali, graži ir kaip pavyzdys. Tiesiog spontaniškai pasidaviau reitingų gaudymui“, – laidos studijoje išduos choreografas.

Kaip dar šį vakarą laidoje „Svogūnų Lietuva“ nustebins J. Smoriginas, kam atiteks auksinis svogūnas „Naujagimis politikoje“ ir kokį iššūkį priims viena iš laidos vedėjų Violeta Mičiulienė?

Aistringi karštakošiai ir visas moteris mylintys džentelmenai – tokiais epitetais dažnai apibūdinami Italijos vyrai. Nepaisant to, jie turi kažką tokio, kas padeda išlaikyti gerus santykius su mylimosiomis – skyrybų skaičius Italijoje vienas žemiausių Europoje. Apie meilės išbandymus ir atradimus sutiko papasakoti vienas garsiausių Italijos širdžių ėdikų, netrukus trijose Lietuvos arenose koncertus surengsiantis Riccardo Fogli.

„Kiekvienas yra sutvertas meilei. Meilė mus priverčia daryti keisčiausius ir nuostabiausius dalykus. Štai mano išgyventos meilės istorijos, skamba dainose. Kitiems vyrams taip pat patariu susirasti būdą, kaip išreikšti meilės kalbą arba bent jau dažniau atvirauti apie jausmus. Nežinau kaip, bet meilės žodžiai palieka pėdsaką mūsų odoje, kurį jaučia kiekviena moteris”, – lietuvaičiams pataria R. Fogli.

Jau šeštą dešimtį perkopęs atlikėjas dažnai yra vadinamas širdžių ėdiku, tačiau pats tokio apibūdinimo vengia. „Mylimajai esu pasiruošęs atiduoti savo gyvenimą, padovanoti ištikimybę ir drauge kurti ateitį”, – tikina iš saulėtosios Italijos kilęs Riccardo, kuris net į pasaulio kraštą  galėtų keliauti dėl tokių moterų kaip Sophia Loren ar Sharon Stone.

Hito „Storie di tutti i giorni“ autorius žino, kaip sužavėti dailiosios lyties atstoves. „Moterys žavisi vyrais, kurie nebijo atskleisti savo asmenybės. Viskas, kuo galite jas sužavėti, tai būdami savimi. Moters širdis jai galiausiai vis vien pakuždės, kuriam ji nori prikausyti. Nors, žinoma, vyrams visada pagelbės šiek tiek šampūno, asmeninės priežiūros bei ryžto“, – juokiasi R. Fogli.

R. Fogli labiausiai vertina unikalų moters grožį ir negaili komplimentų patikusiai moteriai. „Visos moterys skirtingos, bet kartu ir nuostabios. Viena gali patraukti ryškiai rudomis akimis, antra skambiu juoku, trečia lygia it aksomas oda. Moterims visada sakau komplimentus apie tai, kuo jos yra išskirtinės“, – atvirauja Riccardo Fogli. 
 
Jau spalio mėnesį scenos grandas su grupe surengs tris koncertus gerbėjams Lietuvoje: spalio 24 d. Kėdainių arenoje, spalio 25 d. Panevėžio „Cido“ arenoje, o spalio 26 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje.  Bilietus į R. Fogli ir grupės koncertą Kėdainių arenoje platina „Ticketmarket“, o Panevėžio „Cido“ ir Kauno „Žalgirio“ arenose.

„Rasa Tapinienė susprogdino bombą! Prie Baltojo tilto, Valakampiuose ir Karoliniškėse“, – savo „Facebook“ paskyroje parašė stilistė Agnė Jagelavičiūtė. Kandžios moters taikinyje šįkart atsidūrė Rasa Tapinienė. „Sprogdinti seksualumo bombas“ – tai internato žiniasklaidoje paplitęs šmaikštus terminas, reiškiantis seksuliai atrodyti, dažniausiai apsinuoginant.

Tačiau šmaikščiame komentare Rasos atžvilgiu slypėjo komplimentai: „Kiekvieną dieną žiūrėdama Rasos vedamas (būtent vedamas) žinias jaučiu beveik fiziškai apčiuopiamą intelektinį ir estetinį malonumą. Kai kompetencija persilieja su vos matoma emocija, prisijungia stilius ir elegantiška laikysena, nepaprastas moteriškas grožis ir vos juntama žurnalistinė bravūra sumišusi su realiu to „ką kalbi“ supratimu, sprogsta nuostabi ir šiuolaikiška informacijos bomba“.

Rasos kolegos sako, kad po tokių Agnės Jagelavičiūtės komplimentų žinių vedėja nesutriko – tik linksmai pasijuokė. Tačiau prie gražių Agnės žodžių mielai prisidėjo ir R. Tapinienės partneris Viktoras Jakovlevas.

„Rasa yra fantastiškas pavyzdys, kad ekrano veidas nėra vien tik žmogus, kuris perskaito, kas parašyta. Man svarbiausia, kad ji profesionali žurnalistė, kurią žiūrėdamas pasitikiu kiekvienu žodžiu. Ji taip pat turi unikalią savybę eteryje būti kūrybiška, klausytis, ką jai sako, reaguoti, kai reikia, ir kartu neprarasti jautrumo. Kiekvieną kartą žiūrėdamas žinias su ja vis klausiu savęs, kaip jai tai pavyksta“, – komplimentais Rasą apibėrė Viktoras.

Lietuvos moterims labiausiai įstringa komplimentai, susiję su jų grožiu ir išvaizda. „Tu esi graži“, „Tu gerai atrodai“ – komplimentai, kuriuos vertina ir ilgai prisimena lietuvės. Tai parodė kosmetikos kompanijos „Mary Kay“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa. Tačiau tarp įsimintiniausių komplimentų yra ir tokių kaip „blondinė, bet protinga“, „meškutė“, „ūkiška“, „gražios kojos“, „žemaitė“.

Lietuvos moterims patinka girdėti komplimentus, susijusius su jų išvaizda. Apklausos metu uždavus klausimą, koks komplimentas joms labiausiai įsimena, dauguma moterų atsakė, kad jos yra gražios ir gerai atrodo (16 proc.). Tačiau lietuvės vertina ir jų intelekto pagyrimą. 10 proc. apklaustųjų labiausiai įsiminė pastebėjimas, kad jos yra protingos.   

„Atlikus apklausą paaiškėjo, kad daugiausia įsimintinų komplimentų moterys ir merginos išgirsta apie savo išvaizdą (apie 45 proc. visų komplimentų) bei charakterį, būdo bruožus. Taip pat jos vertina ir įsimena tokius komplimentus kaip „linksma“, „gražūs plaukai“, „simpatiška“, „mylimoji“, „draugiška“, – tyrimo rezultatus komentuoja „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas.

Jaunesnės merginos, 18 – 25 metų, dažniau girdi jų išvaizdą pabrėžiančius komplimentus, o vyresnėms svarbesni komplimentai apie jaunatviškumą bei gebėjimą rūpintis artimaisiais, buitimi – „jaunai atrodote“, „patikima“, „draugiška“, „gera šeimininkė“, „gera mama“.

„Lietuvės savo išvaizdos puoselėjimui skiria daug dėmesio, todėl sulaukia ir įsimena daugiausiai pagyrimų, susijusių su jų grožiu. Analizuodami klienčių poreikius, pastebime, kad jaunesnės, Y kartos moterys domisi kosmetikos naujovėmis, noriai jas išbando. Vyresnės labiau rūpinasi veido priežiūra – žino, kas tinka jų odai ir pageidauja atitinkamos kosmetikos. Vyresnio amžiaus moterims labai svarbi kosmetikos kokybė, jos labiau investuoja į savo grožį ir grožio ritualams skiria kur kas daugiau laiko nei jaunos merginos“, – komentuoja Anna Kłosowicz, kosmetikos specialistė Lenkijoje.

Kiti komplimentai, kurie labiausiai įsiminė Lietuvos moterims

Susiję su išvaizda (43 proc. nuo visų komplimentų) – „gražios akys“, „patraukli“, „daili figūra“, „gražios kojos“, „dyva“, „graži kaip saulė“, „meškutė“.

Charakteris, būdo bruožai (34 proc. nuo visų komplimentų) – „puikus humoro jausmas“, „maloni“, „šilčiausia“, „kieta moteris“, „žemaitė“, „stiprios sielos“.

Intelektas (11 proc. nuo visų komplimentų) – „moksliukė“, „apsiskaičiusi“, „blondinė, bet protinga“, „išmintingoji pelėda“.

Elgsena, manieros, darbai (7 proc. nuo visų komplimentų) – „jūs man kaip antra mama“, „graži eisena“, „auksarankė“, „ūkiška“.

Įsimintiniausio komplimento tyrimą visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ kosmetikos kompanijos „Mary Kay“ užsakymu atlikto šių metų gegužės mėnesį. Jo metu buvo apklausta 1008-ios 18-65 metų amžiaus moterys visoje Lietuvoje.