Kur dėti žolę ir krituolius?

Svarbu rūšiuoti ne tik plastiką, stiklą, popierių, bet ir žaliąsias atliekas. Tai biologiškai skaidžios sodų, parkų ir kitų apželdintų teritorijų bei žemės ūkio naudmenų priežiūros ir tvarkymo atliekos, tokios kaip smulkios medžių, krūmų genėjimo šakos, nukritę medžių lapai, nupjauta žolė, gėlės, piktžolės, medžio žievė, pjuvenos, drožlės, skiedros, krituoliai, kitokios vaisių, daržovių atliekos, nedidelio skersmens kelmai (išpurtyti, be akmenų ir be žemių).

Kur jas dėti? Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė vardija: idealiausia išeitis – kompostuoti patiems, kitas variantas – vežti į specialią aikštelę, kur žaliosios atliekos taip pat pakliūva į kompostavimo vietą ir irgi virsta trąša, arba užsisakyti „Kauno švara“ teikiamą žaliųjų atliekų išvežimo paslaugą.

Teisingai kompostuojant žaliosios atliekos suteikia didelę naudą kaip natūrali dirvožemio trąša, o neatsakingai išmetamos jos pridaro sukelia ir bėdų.

Siekiamybė – išrūšiuoti kuo daugiau atliekų, kad jas būtų galima perdirbti, paversti žaliavomis, pritaikyti antriniam panaudojimui.

Kauno regiono atliekų tvarkymo centro Veiklos administravimo vadovė Violeta Dumčienė papildė, kad kompostavimo nauda yra įvairiapusė ir globali.

„Kokybiškas kompostas (be priemaišų) praturtina dirvožemį maistinių medžiagų gausa, padidina jo purumą: molingose dirvose pagerina oro laidumą, smėlinguose – padeda normalizuoti drėgmės kiekį“, – aiškino V.Dumčienė.

Kodėl būtina rūšiuoti žaliąsias atliekas?

„Siekiamybė – išrūšiuoti kuo daugiau atliekų, kad jas būtų galima perdirbti, paversti žaliavomis, pritaikyti antriniam panaudojimui. Šiuo atveju gaunamas kompostas, kuris pagerina dirvožemį, be to, kompostavimu mažinamas atliekų kiekis, o tuo pačiu ir atliekų tvarkymo kaštus“, – sakė R. Savickienė.

Į mišrių atliekų ar rūšiuojamų pakuočių atliekų konteinerius patekusios žaliosios atliekos greitai juos užpildo, nes jų būna didžiuliai kiekiai, didėja išvežamų atliekų kiekis.

Maža to, sumaišytos su mišriomis atliekomis žaliosios atliekos pradeda greičiau pūti, skleidžia nemalonius kvapus, o užterštos pakuočių atliekos tampa sunkiau perdirbamos arba visai netinkamos perdirbimui.

Kauno RATC nuotr.

„Žaliosios atliekos sumaišytos su mišriomis pradeda greičiau pūti, skleidžia nemalonius kvapus ir į aplinką išskiria kenksmingų dujų, o patekusios į rūšiavimo gamyklas, gadina įrenginius,

apsunkina išrūšiavimą ir sukelia sunkumų išgauti kokybišką antrinę žaliavą. Pakuočių atliekos užterštos žaliosiomis atliekomis tampa netinkamos perdirbimui“, – pasakojo V. Dumčienė.

Žaliąsias atliekas kaupkite specialiuose konteineriuose, bet ne plastikiniuose maišuose. “Plastikiniai maišeliai transportavimo metu plyšta, susimaišo su atliekomis ir dėl to sutrinka visas kompostavimo procesas. Dėl plastiko gausos, kompostas praranda savo vertę ir tampa prastos kokybės, sumažėja jo ekonominė nauda. O svarbiausia – daroma didžiulė žala gamtai“, – sakė RATC atstovė.

Žaliąsias atliekas griežtai draudžiama palikti ir miške ar bet kurioje kitoje tam neskirtoje ir specialiai nepažymėtoje vietoje. Primename, kad tokie veiksmai traktuojami kaip savivaldybės patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimas, už kurį yra numatyta administracinė atsakomybė.

Rūšiuodami galime užtikrinti tvarkingą aplinką, sumažinti atliekų tvarkymo kaštus, sumažinti vandens ir oro taršą ir t.t.

Atvyksta į namus

Nusprendusiems nekompostuoti arba neturintiems tam sąlygų gyventojams, įmonėms, bendruomenėms, seniūnijoms, pastatų administratoriams „Kauno švara“ siūlo žaliųjų atliekų išvežimo paslaugą. Dėl jos galima kreiptis tel.nr. 8 800 20000 arba atvykstant į kauniečių aptarnavimo centrą MANO KAUNAS Statybininkų g. 3 (įėjimas iš Žukausko g.).

Tik žaliosioms atliekoms skirto 240 l talpos konteinerio išvežimas kartą per mėnesį Kauno miesto gyventojams kainuoja vos 2,42* euro, Kauno rajono – 3,99* euro. Galima rinktis iki 1100 l talpos konteinerius ir įvairaus dažnio išvežimą.(*Žaliųjų atliekų vežimo įkainiai gali kisti priklausomai nuo gyvenamosios vietos.)

Prasidėjus lapų kritimui bendrijos, administratoriai, seniūnijos, įmonės ir fiziniai asmenys „Kauno švaroje“ gali užsisakyti didmaišius, skirtus tik šioms žaliosioms atliekoms. Pastarieji metai parodė, kad didmaišių paklausa vis labiau auga, dėl to pastebimi ryškūs teigiami pokyčiai mieste – aplinka prižiūrima vis atidžiau.

Priima nemokamai

Turintys galimybę atliekas vežti iki specialių aikštelių kviečiami pasinaudoti Kauno regiono atliekų tvarkymo centro paslaugomis.

Šiuo metu Kauno regione veikia trylika didelių gabaritų ir pavojingų atliekų priėmimo aikštelių bei trys žaliųjų atliekų aikštelės. Iš gyventojų žaliosios atliekos priimamos NEMOKAMAI.

Centro duomenimis, aikštelėse žaliųjų atliekų 2019 m. surinkta 8 700 t, 2020 m. – 8 500 t, 2021 m. – 8 800 t.

Žaliųjų atliekų priėmimo aikštelės:

Nemajūnų g. 15 A, Kaunas

Tel. nr.: +370 683 03786

I: 9-17; II-V: 9-19; VI: 9-16; Pietų pertrauka: 13-14; VII: nedirba.

Juozapavos k., Vandžiogalos sen., Kauno r.

Tel. nr.: +370 645 35037

II-V: 10-19; VI: 9-16; Pietų pertrauka: 13-14; VII, I: nedirba.

Zabieliškio k., Liepų g. 16, Kėdainių r.

Tel. nr. +370 682 55785;

I-VII: 8-20.

Be plastiko, be žemių

Atkreipiame dėmesį, kad bet kokiu atveju, žaliosios atliekos turi būti neužterštos, tai yra, jos nebūtų metamos kartu su plastiku ir plastiko pakuotėmis, popieriumi – laikraščiais, žurnalais ir kt., jų skiautėmis, gyvūninės kilmės atliekomis (mėsa, žuvimi, kaulais, riebalais, pieno produktais, gyvūnų išmatomis), gruntu, smėliu, akmenimis, pavojingomis atliekomis (tepalais, užterštomis pakuotėmis).

„Kauno švara“ atkreipia dėmesį, kad tvarkydami vieną aplinkos vietą, neužterštume kitos. Nepalikite žaliųjų atliekų prie bendro naudojimo konteinerių, kur jos ims gesti, skleisti nemalonų kvapą, gadinti estetinį vaizdą, ir kurioms sutvarkyti reikės papildomų pajėgų bei išlaidų.

Nedeginkite jų ir savo sklypuose ar kitose teritorijose – deginimas kelia gaisrų riziką ir teršia orą. Primenama, kad žaliųjų atliekų deginimas pažeidžia aplinkos apsaugos reikalavimus ir užtraukia baudą.

Kaip kompostuoti?

Kompostuoti galima augalų lapus, smulkesnes šakeles, vaisius, riešutų, kiaušinių lukštus, nupjautą žolę, piktžoles (patartina be subrendusių sėklų), šieną, mėšlą, natūralų naminių graužikų (žiurkėnų, jūrų kiaulyčių) pakratą, smulkias medienos atliekas (žievė, pjuvenos), suplėšytą popierių, kartoną, kiaušinių dėklus, virtuvės atliekas (arbatos pakelius, kavos tirščius ir jų filtrus, vaisių, daržovių žieves bei kitus vaisių ir daržovių likučius ir pan.)

Žaliąsias atliekas savo namų ūkyje reikia specialiai tam įrengtoje vietoje ar dėžėje. Žolę į kompostą ją reikėtų dėti ne vos nupjautą, o jau kiek apdžiūvusią, nes kitaip ims pūti ir rūgti. Stambesnę žolę rekomenduojama pasmulkinti.

Kompostuojamas biuro popierius, kartonas turėtų būti be spalvotos spaudos. Jį reikia susmulkinti ir sudrėkinti, po to išsluoksniuoti su kitomis medžiagomis.

Į kompostą netinkama draugija – ligoti augalai, ąžuolo lapai, ąžuolo ir spygliuočių medžių pjuvenos, daug obuolių ar citrusinių vaisių – pastarieji perrūgštins žemę. Kompostas tinkamas naudoti gaunamas po metų ar dvejų

Aplinkos ministerija ragina gyventojus rinktis kompostavimą, jei tik yra tokia galimybė. Tai vienas efektyviausių atliekų tvarkymo būdų. Jis leidžia ne tik saugiai tvarkyti biologiškai skaidžias atliekas, bet ir sugrąžinti vertingas maistines medžiagas į dirvą, pagerinti dirvožemio struktūrą.

Į kompostavimo dėžes galima ir reikia dėti visas individualioje namų valdoje susidarančias negyvūninės kilmės maistines atliekas ir didžiąją dalį žaliųjų atliekų. Tarp jų ir vaisių, daržovių likučius, piktžoles, žolę, nužydėjusias gėles, smulkias šakas, nukritusius lapus. Nerekomenduojama kompostuoti ąžuolo ir graikinio riešutmedžio lapų, nes jie labai lėtai yra.

Kompostuoti galima ir kitas biologiškai skaidžias namuose susidarančias atliekas – kiaušinių lukštus, arbatos pakelius, kavos, arbatos tirščius, popierių, kartoną, medieną, pjuvenas, natūralius audinius. Tačiau kompostas bus kokybiškas, tik jei šios atliekos bus be priemaišų: plastmasės gabaliukų, stiklo šukių ir kt., pažymi Aplinkos ministerija.

Jose taip pat neturi būti pavojingųjų medžiagų, pavyzdžiui, radioaktyvių, toksinių, dervų, tepalų. Į kompostavimo dėžes negalima dėti mėsos, žuvies, riebalų, kaulų, skerdienos atliekų, pieno produktų, šunų bei kačių ekskrementų, sauskelnių, laikraščių, žurnalų, kritusių gyvūnų.

Pagamintą kompostą buityje, namų ūkio virtuvėse, galima naudoti tik savo reikmėms, pavyzdžiui, mėgėjų daržininkystėje, gėlininkystėje ar kambariniams augalams auginti.

Jeigu nėra galimybės kompostuoti patiems, žaliąsias atliekas galima atiduoti kaimynams, turintiems kompostavimo dėžes, arba pristatyti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles. Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių Lietuvoje yra 53.

Pagal Aplinkos apsaugos reikalavimų lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis taisykles nukritusius lapus, sausą žolę, nendres, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tada, kai nėra galimybių jų kompostuoti (arba kai kompostuojant gali išplisti augalų kenkėjai) ar kitaip panaudoti.

Deginti jas galima ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių ir tik surinktas į krūvas. Be to, deginimas turi būti nuolat stebimas, o baigus smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu ar smėliu.

Draudžiama surinktus augalus, jų dalis ar krūvas deginti miestuose ir miesteliuose, išskyrus laužų kūrenimui nustatytose vietose. Taip pat deginti jas miškų gaisrams kilti palankiomis dienomis, kai yra IV–V klasės miškų gaisringumas. Be to, jų negalima deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų.

Kartu su augalais ar jų dalimis draudžiama deginti bet kokias buitines, pramonines ir kitas atliekas, išskyrus atvejus, kai deginama mediena neapdorota jokiomis cheminėmis medžiagomis (dažais, lakais, klijais, impregnuojančiomis medžiagomis ir t. t.).

Aplinkos ministerija atkreipia dėmesį, kad nukritusių medžių lapų, sausos žolės, nendrių, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 230 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.

Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.

Visgi tokią išeitį renkasi toli gražu ne visi žaliųjų atliekų turėtojai, pastebi ekologijos verslo bendrovės „Ecoservice“ vykdomoji direktorė Daiva Skrupskelienė.

„Palyginti tik nedidelė dalis gyventojų pirmenybę teikia kompostavimui, kol kiti žaliąsias atliekas ir toliau meta į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, veža į sąvartynus ar pamiškes, dar blogiau – degina. Toks neatsakingas elgesys ne tik nepadeda spręsti aplinkosaugos problemas, bet jas ir pagilina“, – apgailestavo D. Skrupskelienė.

Ekologiškas = ekonomiškas?

Pačia bendriausia prasme kompostavimas – tai biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo būdas, kai dėl mikroorganizmų ir kitų dirvožemio gyvūnų veiklos suyra biologiškai skaidžios atliekos. Tokiu būdu visos vertingos medžiagos sugrąžinamos atgal į medžiagų apykaitos ratą ir gali pasitarnauti kaip vertinga organinė trąša. O kartu tai yra prilyginama atliekų vengimui apskritai.

„Kompostavimo naudą lengva „pasverti“ praktiškai: nukritusius lapus galima deginti, taip padidinant gaisro riziką ir išlaidas cheminėms trąšoms, arba tiesiog panaudoti kompostui, taip apsaugant ir aplinką, ir piniginę“, – aiškino D. Skrupskelienė.

Bendrovės „Juknevičiaus kompostas“ direktorius Andrius Juknevičius taip pat pastebi, jog žmonių susidomėjimas žaliųjų atliekų tvarkymu auga sulig didėjančiu jų ekologiniu sąmoningumu.

„Žaliųjų atliekų tvarkymu kiekvienas rūpinasi pagal savo galimybes – kompostuoja patys arba atveža mums. Taip pat sulaukiame nemažai gyventojų skambučių, užklausų, kaip elgtis su tam tikromis sodo ar daržo atliekomis, kokios sąlygos reikalingos komposto gamybai. Mano nuomone, didele dalimi prie to prisideda ir viešoji nuomonė, kadangi būti ekologiškai mąstančiu dabar yra madinga, ir tokia mada labai sveikintina“, – sakė A. Juknevičius.

Tarp naudos ir žalos – vienas žingsnis

Pats kompostavimo procesas yra visiškai biologinis ir vyksta sava eiga natūraliomis sąlygomis. Subrendęs kompostas yra nepamainoma trąša nualintam dirvožemiui atgaivinti, maistingųjų medžiagų balansui atstatyti ir jame susikaupusioms kenksmingoms medžiagoms pašalinti.

Visgi yra ir blogoji pusė, kai neatsakingai tvarkomos žaliosios atliekos gali tapti našta tiek jų turėtojui, tiek pačiai gamtai. „Žinoma, kad ilgainiui bet kokios atliekos, įskaitant ir žaliąsias, ima gesti ir skleisti nemalonų kvapą, gali užteršti gruntinius vandenis, gilesnius dirvožemio sluoksnius ir yra palanki terpė veistis kenkėjams“, – aiškino D. Skrupskelienė, pridurdama, kad lauko darbuose taip pat galioja rūšiavimo principai.

Dilema: mesti ar nemesti?

Komposto gamyboje gali būti naudojamos bet kokios organinės medžiagos, į kurias įeina augalinės virtuvės atliekos (vaisių ir daržovių lupenos, kavos tirščiai, arbatos pakeliai), įvairios sodo ir daržo atliekos, kitos lengvai sunykstančios atliekos (popieriaus ar kartono gabalėliai, nedažytos medžio pjuvenos, drožlės).

Pasak kompostą gaminančios įmonės vadovo, gamtoje susidarantys žaliųjų atliekų srautai pasiskirsto pagal sezoniškumą. „Pavasaris – švarinimosi metas, todėl daugiausia vežamos iš po rudens užsilikę žaliosios atliekos. Vasarą dominuoja ravėjimo liekanos, nupjauta žolė, šienas, kurių pasitaiko ir rudenį. O rudenį didžiąją atliekų dalį sudaro nukritę lapai, nugenėtos šakos, nuvytusios gėlės, įvairių augalų likučiai. Atėjus šaltajam metų sezonui visi biologiniai procesai tampa beveik neaktyvūs arba išvis sustoja“, – sakė A. Juknevičius.

Į komposto mišinį jokiu būdu negalime mesti sintetinių ir tepalais užterštų, biologiškai neskaidžių atliekų, tokių kaip stiklas, baterijos, audiniai, dažyta mediena, vaistai, žurnalinis popierius, gyvūnų išmatos, gaminiai, kuriuose yra plastikinių ar metalinių detalių.

Jei komposto krūva nėra labai didelė, piktžoles ar užkrėstus augalus taip pat galite mesti, tačiau reikėtų užtikrinti, jog temperatūra krūvoje siektų bent 70⁰C laipsnių. „Tam reikėtų sukurti „šiltnamio efektą“, uždengiant komposto krūvą plėvele. Taip pasieksite aukštą temperatūrą, kurioje visi kenksmingi organizmai bus pasmerkti žūti“, – patarė A. Juknevičius.

Kaip atliekas paversti nauda?

Tinkamiausia vieta komposto krūvai ar dėžei yra daržas arba sodo kampas, kad atliekos galėtų būti šalinamos jų susidarymo vietoje ir kartu negadintų aplinkos vaizdo. Taip pat rekomenduojama vietą parinkti po lapus metančiu medžiu, kad vasarą būtų pavėsis, o žiemą kiek įmanoma apšviestų saulė.

Būtinos sąlygos kompostavimo proceso efektyvumui užtikrinti – deguonies ir drėgmės balansas, pakilusi temperatūra. „Siekiant išlaikyti deguonies ir drėgmės balansą, neleisti perdžiūti, komposto krūvą taip pat reikėtų palaistyti, papurenti“, – sakė A. Juknevičius.

Tuo tarpu nenorintys ar neturintys galimybės kompostuoti, aplinkos tvarkymo darbų metu susikaupusias žaliąsias atliekas gali pristatyti į specialias kompostavimo aikšteles.

LRT RADIJO klausytoja Elena iš Kelmės teiraujasi, kaip reikėtų teisingai atsikratyti pelenais. „Labai daug individualių namų yra apšildomi krosnyse kūrenant durpes, ypač smulkesnėse gyvenvietėse. Lietuvos mastu pelenų susidaro tūkstančiai tonų. Kai kurie žmonės pelenais tręšia daržą, kiti pila į žaliųjų ar bendrų atliekų konteinerius, dar kiti išpila juos pamiškėse, krūmuose. Yra ir tokių, kurie kaupia pelenus statinėse ir laukia nurodymų, kaip juos teisingai utilizuoti", – pasakoja ji.

Atliekų departamento Atliekų valdymo skyriaus vyriausios specialistės D. Kazlauskienės teigimu, taisyklių, kaip individualių namų gyventojams reikėtų tvarkyti pelenus, nėra. „Pas gyventojus susidarantys pelenai galėtų būti kompostuojami kartu su kitomis biologiškai skaidžiomis atliekomis, o gautas kompostas vėliau panaudojamas savoms reikmėms. Jei nėra galimybės pelenus kompostuoti ar kitaip juos sutvarkyti ir jų kiekiai nėra labai dideli, galima juos supilti į konteinerius. Vis dėlto reikėtų pasikonsultuoti su atliekų tvarkymo paslaugas teikiančia įmone, ar tas sąvartynas, [į kurį vežamos gyventojo atliekos], priima tokias atliekas.

Jei pelenų kiekiai nėra dideli ir gyventojas nori pagerinti savo dirvą, pelenus galima barstyti darže. Kaip jau minėjau, teisės aktuose nėra nustatyta, [kaip reikėtų elgtis] – jie reglamentuoja tik įmonių atliekų tvarkymą. Gyventojai durpių pelenus gali naudoti savo nuožiūra, savo reikmėms“, – aiškina D. Kazlauskienė.

Žurnaliste dirbusi 43-ejų F. Danelon prieš dvejus metus metė savo tuometinį nuolatinį darbą ir įkūrė Guandu institutą, kuris perdirba restoranų maisto atliekas ir padeda jiems įrengti darželius, kuriuose galima panaudoti visą tą kompostą.

Brazilijos visuomenės sanitarijos įmonių asociacijos (ABRELPE) duomenimis, Brazilijos miestuose kasmet išmetama daugiau kaip 75 mln. tonų atliekų. Pasak Brazilijos aplinkosaugos ministerijos, maždaug pusė šio kiekio yra organinės atliekos.

Savivaldybėse neįgyvendinama jokių perdirbimo ar kompostavimo programų, kurios leistų sumažinti visų tų atliekų kiekį, o atliekų rūšiavimas daugumai brazilų yra svetimas dalykas. ABRELPE duomenimis, Brazilijoje perdirbama tik maždaug 3 proc. atliekų.

Siekdama užpildyti šią tuštumą, F. Danelon nusprendė savo aistrą kompostavimui ir daržininkystei panaudoti gimtojo miesto restoranų naudai.

Jos įkurta organizacija surenka maisto atliekas iš restoranų, per tris keturis mėnesius paverčia jas kompostu, kurį atveža į restoranus, o šie kompostą naudoja savo darželiuose, kuriuos institutas taip pat padeda įrengti ir prižiūrėti.

Iš pradžių ji dirbo tik su vienu restoranu. Dabar jų yra jau 17-a, o F. Danelon derasi su dar dešimčia. „Iš pradžių atliekas rinkau pati, savo automobiliu, – juokdamasi pasakoja F. Danelon. – Tačiau dabar mes jau išaugome ir šiandien kas mėnesį perdirbame 30–40 tonų organinių atliekų.“

Darželiai danguje

Tarp moters partnerių yra ir prancūziškas restoranas „Le Bilboquet“ prabangiame Žardinso kvartale.

Padedamas F. Danelon, visai netoli Brazilijos ekonominės sostinės finansinio rajono esantis restoranas ant savo stogo dabar augina vyšninius pomidorus, citrinas ir levandas.

Restorano šefas, 34 metų prancūzas Julienas Mercier (Žiuljenas Mersjė), prie F. Danelon programos prisijungė prieš pusmetį. „To, ką mes čia auginame, nepakanka visam restoranui aprūpinti. Tačiau svarbu suprasti, kad esame proceso dalis. Auginame šiuos augalus ir taip pat galime pasigirti, kad kas mėnesį perdirbame pusantros tonos organinių atliekų“, – pareiškė jis.

Atliekos kompostuojamos už maždaug 50 kilometrų nuo miesto esančiame kompostavimo centre, kuriame jos sumaišomos su žeme ir paliekamos kelis mėnesius biologiškai irti.

Tai „tradicinis kompostavimo metodas“, kuriame nenaudojama jokių fermentų ar sliekų procesui paspartinti, teigia F. Danelon. Tačiau pasitelkus šiek tiek kantrybės, visos tos atliekos virsta daug maistingų medžiagų turinčiu kompostu.

Kitoks požiūris

Vidutinis 50 staliukų turintis restoranas už kompostavimo ir daržininkystės paslaugą moka 900 realų (275 JAV dolerius) per mėnesį, o tai maždaug atitinka savivaldybės atliekų surinkimo mokestį.

„Turime objektyviai žvelgti į savo atliekas, jas vertinti ir žinoti, kad jas galima pakartotinai panaudoti“, – sako F. Danelon.

Žmonėms, norintiems gaminti kompostą namuose, ji siūlo „rinkinius pradedantiesiems“. Ji taip pat sulaukia vis daugiau skambučių iš žmonių, norinčių įrengti bendrus darželius ant savo daugiabučių stogų.

Delikatesų parduotuvėje „Mesa III“ Guandu instituto apmokyti darbuotojai augina baziliką, šalaviją ir rozmariną.

„Jeigu mes, kaip visuomenė, suvoktume, kiek atliekų generuojame, suprastume, kad tai yra tiesiog baisu“, – sako parduotuvės savininkė, 63 metų Ana Soareš.

Savo restorane ji įrengė stiklo perdirbimo sistemą, o plastikinius indus maisto išsinešimui pakeitė kartoniniais. „Štai kodėl prisijungėme prie šio gražaus projekto, – sako ji. – Turime išmokti naujai žvelgti į tai, ką darome.“

Palangos komunaliniame ūkyje – mįslėmis dvelkiančios istorijos dėl žaliųjų atliekų tvarkymo. Paaiškėjo, kad nuo praėjusių metų visi kurorte sugrėbti lapai buvo kaupiami prie vandens karjero. Vietiniai ėmė įtarinėti, kad lapus bus ketinama paslėpti po gruntu, kad tik už jų kompostavimą savivaldybės įmonei netektų mokėti įspūdingų sumų.

Ant kranto – puvėsiai

Važiuojant Palangos oro uosto link, kelio dešinėje esančio Kunigiškių karjero teritorija senokai yra virtusi lapų kaupykla.

Lapai tręšta nuo rudens, tad tikėtina, kad po įspūdinga krūva į gruntą sunkiasi pūvančių lapų skystis.

Vietos gyventojai, apėję krūvą iš visų pusių, ėmė kelti klausimą, kodėl lapai sukrauti prie vandens ir ar neužterš jo puvėsiais?

"Man net atrodo, kad, tvarkant karjero šlaitą, mėginama palaidoti lapus po grunto sluoksniu. Kad nereikėtų sukti galvos, kur juos dėti", – pastebėjo dienraščiui atsiųstų nuotraukų autorius.

Kartą jau nubaudė

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros vedėja Ramunė Lukaševičienė tikino, kad įmonė Palangos komunalinis ūkis jau bausta už tokį lapų laikymą.

"Palangos miesto agentūra 2015 metais, atliekant įmonės Palangos komunalinio ūkio eksploatuojamo Kunigiškių žvyro ir smėlio karjero patikrinimą, nustatė, kad bendrovė neteisėtai vežė ir kompostavo biologiškai suyrančias atliekas – lapus, žolę. Buvo duotas privalomasis nurodymas šias atliekas išvežti ir perduoti atliekų tvarkytojui, tačiau įmonė šio privalomojo nurodymo reikalavimo laiku neįvykdė", – tikino R.Lukaševičienė.

Po paskirtos administracinės baudos bendrovei buvo duotas pakartotinis privalomasis nurodymas, kurio reikalavimų įvykdymo terminas šiandien nėra pasibaigęs.

Už privalomojo nurodymo reikalavimų neįvykdymą laiku numatyta bauda pareigūnams – nuo 289 iki 579 eurų.

Už pareigūno pakartotinio privalomojo nurodymo nevykdymą gresia bauda nuo 579 iki 2 027 eurų arba nušalinimas nuo darbo, pareigų.

Administracines bylas dėl pakartotinai duoto privalomojo nurodymo reikalavimų nevykdymo nagrinėja ir administracines nuobaudas skiria rajono apylinkės teismas.

Viskas dėl pinigų

Paaiškėjo, kad čia pūva 700–800 tonų sugrėbtų lapų. Kodėl žaliosios atliekos suvežtos čia, o ne sukrautos kompostavimo aikštelėje, mėgino aiškintis ką tik į įmonės Palangos komunalinio ūkio vadovo kėdę sugrįžęs Konstantinas Skierus.

"Bėda ta, kad Palangoje mes išvežame visus lapus, tiek komunalininkų sugrėbtus, tiek gyventojų. Kituose miestuose yra griežtesnė tvarka. Negaliu atsakyti už buvusį įmonės vadovą, kodėl taip buvo padaryta, bet lapus suvežė čia", – pripažino K.Skierus.

Palangos komunalininkų vadas prisiekinėjo, kad lapų užkasti niekas neketino. Apžiūrėjęs nuotraukas ir išvydęs, jog dalis jų, panašu, jau užversta atvežtiniu gruntu, suskubo pats apžiūrėti įvykio vietą.

"Dar šiandien pradėjo dirbti didžiulis ekskavatorius. Apžiūrėjau, nebuvo užkasti lapai, ten augalija sužėlusi. Teisingą žmogus, kuris fotografavo, pastabą padarė. Privers susitvarkyti", – grįžęs iš karjerų kalbėjo K.Skierus.

Įmonės vadovas prisipažino, dėl kokios priežasties vis buvo delsiama imtis tvarkyti lapus.

"Iki šiol nebuvo susitarta su Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centru. Mes, kaip įmonė, nebuvome įtraukti į žaliųjų atliekų surinkėjų ir vežėjų sąrašą. Pagalvokite, vartų mokestis yra 36 eurai už toną. Į vieną mašiną telpa keturios tonos", – kalbėjo K.Skierus.

Teks pakloti tūkstančius

Vadinasi, už vieną lapų pilną sunkvežimį įmonei tektų mokėti 144 eurus. O už visas 700–800 tonų lapų reikėtų sumokėti 28,8 tūkst. eurų.

K.Skierus tikino, kad padėtį jau bando pagerinti, o praėjusios savaitės ketvirtadienį ir penktadienį jau gabeno papuvusius lapus į Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) aikštelę Joskauduose.

"Per savaitę išvežėme apie 100 tonų. Atliekų turėtojai privalo žaliąsias nugabenti į tokias specializuotas aikšteles. Nekarkite visų velnių ant buvusio pavaduotojo. Taip išėjo", – kalbėjo K.Skierus.

K.Skierus turėjo omenyje tai, kad pusmetį įmonei vadovavo šiuo metu pavaduotoju tapęs Vidas Misikonis.

"Jis kuruos autobusų stotį ir laidojimo namus", – tikino K.Skierus.

Pripažino: melavo viešai

Paklausus, kaip ką tik į pareigas sugrįžęs K.Skierus vertina tą faktą, kad buvęs įmonės vadovas viešai apsimelavo, dienraščiui teikdamas komentarą, K.Skierus mėgino taisyti padėtį.

"Žurnalistui gali meluoti tik vieną sykį. Jei pamelavai, santykius susigadinai su žurnalistais dešimčiai metų", – rėžė K.Skierus.

Dienraštis rašė, kad Palangoje, Ligoninės gatvėje, gyventojai užfiksavo didžiulę medžių šakų krūvą, kuri sukrauta ant valstybinės žemės ("Dėl šakų aikštelėje – keisti detektyvai", "Klaipėda", 2016 04 01).

Tada žurnalistams V.Misikonis teigė, kad šios šakos nepriklauso komunalininkams, o tai esą yra Palangos girininkijos turtas.

Paaiškėjus, jog viešai buvo teigiama netiesa, K.Skierus patikino, kad šakos tikrai komunalininkų ir artimiausiu metu bus susmulkintos biokuro gamybai.

Pavaduotojui – baudžiamoji byla

Pasiteiravus, kaip įmonės vadovas vertina tą faktą, kad pavaduotoju paskirtas V.Misikonis netrukus sės į teisiamųjų suolą dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos iškeltos baudžiamosios bylos, K.Skierus pripažino, kad jam tai yra naujiena, nors nuogirdų apie tai esą būta.

V.Misikoniui baudžiamojoje byloje pateikti kaltinimai dėl sukčiavimo stambiu mastu, turto pasisavinimo stambiu mastu ir apgaulingo apskaitos tvarkymo.

Vienoje privačioje bendrovėje anksčiau dirbęs V.Misikonis į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos akiratį pateko dėl 43,4 tūkst. eurų PVM slėpimo. Įmonės vadovas kaltinamas pasisavinęs 155 tūkst. eurų įmonės lėšų. Tačiau, kol teisme tai neįrodyta, darbuotojas negali būti laikomas kaltu. Teismas šią bylą turėtų atversti šiandien.

Teismų maratonas gresia ne tik V.Misikoniui.

Remiantis STT surinktais faktais, ir K.Skierui buvo iškelta byla. Palangos apylinkės teismas šių metų vasarį priėmė nutartį, kurioje sprendimas grindžiamas Baudžiamojo kodekso 37-uoju straipsniu.

Teismas nepanaikino Baudžiamojo kodekso 222 straipsnyje numatytų veikų – apgaulingo apskaitos tvarkymo, tik vadovaudamasis teisės aktu atleido nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, nes K.Skierus buvo atlyginęs įmonei padarytą žalą.

Tačiau ši nutartis yra apskųsta Klaipėdos apygardos teismui.

Nesikreipė dėl pažymos

Paaiškėjo dar įdomesnių faktų, bylojančių apie tam tikrą Palangos valdžios požiūrį. Prieš paskiriant K.Skierų į pareigas, nebuvo kreiptasi į specialiąsias tarnybas dėl pažymos apie kandidatą.

Įmonės Palangos komunalinio ūkio stebėtojų tarybos pirmininkas Mindaugas Skritulskas aiškino, kad ši įmonė yra uždara akcinė bendrovė, todėl jai esą netaikoma prievolė kreiptis dėl specialiųjų tarnybų pažymos.

"Jis nėra valstybės tarnautojas, tik vadovas", – kalbėjo M.Skritulskas.

Ar savivaldybė buvo teisi ir ar nėra padarytas pažeidimas, teks išsiaiškinti specialistams.

Regi mistinius užsakovus

Tačiau perklausus, ar Palangos savivaldybė nėra pagrindinė šios įmonės akcininkė, M.Skritulskas tikino, kad ši įmonė nėra valstybės ar savivaldybės įmonė, statusas jos yra kitoks, nors ir priklauso savivaldybei.

"O tas asmuo nėra pripažintas kaltu, teismas jį išteisino. Žmogus yra nekaltas, kol kitaip nepripažino teismas. Nušalinimas nuo pareigų yra panaikintas teismo sprendimu", – paaiškino M.Skritulskas.

Stebėtojų tarybos pirmininkas teigė, kad K.Skieraus kandidatūra buvo pasirinkta dėl praktinių sumetimų, nes artėja turizmo sezonas.

Paklausus, kaip stebėtojų tarybos pirmininkas vertina tą faktą, kad buvęs įmonės Palangos komunalinio ūkio vadovas V.Misikonis žurnalistams sakė netiesą dėl įmonės suvežtų šakų, M.Skritulskas pareiškė, kad laikraščių neskaito.

"Neskaičiau ir negaliu komentuoti. Ar aš, stebėtojų tarybos narys, turiu aiškintis, kur kokios tai šakos? Apsimelavo ar neapsimelavo, čia reikia įrodyti. Pagalvokime, gal tai įdomu tik jūsų straipsnio užsakovui?" – mįslingai pareiškė M.Skritulskas, matyt, kurdamas dar vieną sąmokslo teoriją.

Palangos meras Šarūnas Vaitkus per pavaldinius perdavė, kad bendrovės vadovą renka ir atšaukia, prižiūri veiklą bendrovės stebėtojų taryba. Palangos miesto savivaldybė įmonės Palangos komunalinio ūkio vadovo rinkimų ir atšaukimų procedūroje esą nedalyvauja.

"Šiuo metu Kauno regiono atliekų tvarkymo centro aikštelė, vienintelė Kaune surenkanti iš gyventojų biomasę – t. y. lapus, uždaryta. Žmonėms telieka juos vežti ir išpilti į miškus?", – klausia "Kauno dienos" skaitytojas Simas Tomas.

Komentuoja Kauno regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Kęstutis Balčiūnas:

"Ši aikštelė, į kurią visi buvo įpratę vežti atliekas, yra ne uždaryta, o dar neatidaryta. Tiksliau, toje vietoje statome atliekų surinkimo aikštelę, kuri atitiktų visus aplinkosaugos reikalavimus. Iki šiol Kaunas oficialios aikštelės, kurioje gyventojai galėtų nemokamai priduoti nukritusius medžių lapus, kitą biomasę, nebuvo. Kauno rajone tokia aikštelė irgi dar tik yra statoma. Šiuo metu norintys priduoti biomasę gyventojai tokią paslaugą gali užsisakyti paskambinę į "Kauno švarą", tačiau paslauga yra mokama. Esame sulaukę daug gyventojų, neturinčių kur dėti lapus, skambučių. Rašė ir raštus, klausdami, ką daryti. Vienintelė veikianti nemokama biomasės surinkimo aikštelė Kauno regione yra Kėdainiuose. Kaune minėtą atliekų tvarkymo aikštelę pagal planą turime pabaigti iki šių metų pabaigos. Kauno regiono individualių namų savininkams nemokamai išdalyta 30 tūkst. plastikinių konteinerių namudiniam kompostavimui. Kauno regione per metus susidaro daugiau nei 200 tūkst. t komunalinių atliekų arba 324 kg vienam gyventojui. Iš visų šiuo metu regione susikaupiančių buitinių atliekų net 58 proc. sudaro biologiškai skaidžios atliekos, kurios gali pasitarnauti dar kartą."

Rudeninis lapų krytis karšto darbo žada ne tik kiemsargiams. Viešąja tvarka besirūpinantys specialistai pripažino, kad artimiausiu metu rengiasi akyliau stebėti, kaip klaipėdiečiai paiso žaliųjų atliekų tvarkymo taisyklių.

Gresia solidi bauda

Kitaip tariant, bus kontroliuojama, ar surinkti nukritę medžių lapai nepatenka į mišrių šiukšlių konteinerius.

"Kol kas dirbame pagal planą, tačiau jau pradėsime stebėti, kokia mieste situacija dėl rudeninių lapų. Kai bus pats jų kritimo pikas, planuojame rengti specializuotus reidus", – aiškino uostamiesčio savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas Edvardas Šutinas.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad nesilaikantiesiems viešosios tvarkos taisyklių gresia sankcijos – nuo įspėjimo iki 2 tūkst. litų baudos.

Tačiau, anot E.Šutino, pastarųjų metų tendencijos byloja, kad tiek gyventojai, tiek įmonių teritorijų, viešųjų erdvių tvarkytojai tampa sąmoningesni.

"Praėjusiais metais taip pat stebėjome, kad žmonės stengiasi laikytis taisyklių, atsakingai tvarkosi. Žinoma, pažeidėjų vis tiek pasitaiko, tad kontrolė būtina", – kalbėjo savivaldybės atstovas.

Svarbiausi reikalavimai

Uostamiesčio savivaldybė yra patvirtinusi tvarką, kaip turi būti atsikratoma lapais bei kitomis žaliosiomis atliekomis.

Nugenėtos medžių, krūmų šakos turi būti susmulkintos ne ilgesnėmis nei 1 m dalimis. Sugrėbtų lapų nevalia deginti, juos privaloma sudėti į maišus, pageidautina, žalios spalvos, ir palikti prie konteinerių.

Žaliosios atliekos mieste surenkamos specialiu transportu apvažiavimo būdu ne rečiau kaip kartą per savaitę pagal iš anksto skelbiamą grafiką, kurį galima rasti Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) internetiniame puslapyje.

KRATC Ekologinės infrastruktūros Administravimo skyriaus viršininkės Ramunės Šličienės teigimu, savo teritorijas prižiūrinčios įmonės, organizacijos žaliosiomis atliekomis iš esmės atsikrato tvarkingai, turi tam skirtą įrangą, specialistus, yra sudariusios sutartis su atliekų tvarkytojais, be to, nuolat griežtai kontroliuojamos.

Kiek daugiau nesklandumų, kaip pripažino pašnekovė, kyla individualiame sektoriuje.

Klaipėdoje yra apie 4 tūkst. individualių ir sodų bendrijų namų, kurių gyventojams neišvengiamai tenka susidurti su žaliųjų atliekų tvarkymu.

Naudingiausia – kompostuoti

"Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras dar 2009-aisiais pradėjo eksperimentą – pirmasis Lietuvoje savo administruojamose teritorijose išdalijo buitinius kompostavimo konteinerius. Šiuo metu jų klaipėdiečiams išdalyta apie 2 tūkst. Žmonės, kompostuojantys žaliąsias atliekas, ne tik elgiasi ekologiškai, bet ir patys pasigamina biologiškas derlingas trąšas. Tačiau tie, kurie neturi tokių konteinerių, gali naudotis kitomis galimybėmis", – kalbėjo įmonės atstovė.

Jau minėtoji – palikti žaliąsias atliekas šalia komunalinių šiukšlių konteinerių, taip pat atvežti jas į specialiai tam skirtą aikštelę Glaudėnuose šalia senojo Kalotės sąvartyno.
"Vis dėlto tenka konstatuoti, jog kol kas šis reiškinys nėra masinis", – pripažino pašnekovė.

Esant dideliam žaliųjų atliekų kiekiui, galima užsisakyti specialų konteinerį – ši paslauga taip pat nemokama, tik dėl jos reikia iš anksto kreiptis į KRATC.

Įmonės atstovė pasakojo, kad į Glaudėnų aikštelę patekusios žaliosios atliekos yra susmulkinamos, pūdomos, iš jų išgaunant vertingą kompostą.

"Pavyzdžiui, šalyje populiari praktika, kai toks kompostas mainais dalijamas gyventojams, kurie atveža žaliąsias atliekas. Kadangi ši aikštelė pradėjo veikti tik vasarą ir paruošto komposto dar nėra, kol kas neaišku, kaip jį būtų galima panaudoti – galbūt kompostas taip pat bus dalijamas, o gal pardavinėjamas", – kalbėjo R.Šličienė.

Ne vien metano problema

Anot pašnekovės, žaliosios atliekos sudaro daugiau nei pusę gyventojų išmetamų šiukšlių, tad jų utilizavimo problema aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos valstybėse.
Nors labiausiai akcentuojama, kad dėl sąvartynuose pūvančių žaliųjų atliekų išsiskiria metano dujos, KRATC atstovė atkreipė dėmesį, jog tai ne vienintelė opi problema.
Pirmiausia biologiškai skaidžios atliekos, sumestos į komunalinių atliekų konteinerius, užteršia įvairias pakuotės atliekas, nuo jų permirksta popierius.

"Net jei sąvartyne būtų galima šias iš konteinerių patekusias pakuotes išrūšiuoti, jos neretai nebetinka perdirbti kaip antrinė žaliava", – pripažino R.Šličienė.

Dar viena blogybė – pūdamos biologiškai skaidžios atliekos išskiria rūgščių turinčius skysčius.

"Tokie skysčiai graužia visas kitas medžiagas ir iš sąvartyno "surenka" visą Mendelejevo lentelę, – vaizdžiai kalbėjo KRATC specialistė. – Kuo daugiau biologiškai skaidžių medžiagų patenka į sąvartyną, tuo daugiau tokių nuotekų susiformuoja, tad tenka pasitelkti brangias nuotekų valymo technologijas. O tai nenaudinga ne tik ekologine, bet ir ekonomine prasme. Be to, biologiškai skaidžios atliekos pūdamos skleidžia nemalonius kvapus. Todėl jei kiemuose stovintys konteineriai dvokia, vadinasi, į juos metamos biologiškai skaidžios ar virtuvės atliekos. Jas reikėtų arba išrūšiuoti atskirai, arba hermetiškai supakuoti į sandarius, skysčių nepraleidžiančius maišelius."